Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2023-08-24 · Civilinė byla Nr. e2YT-11873-918/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-08-24
Bylos Nr.
e2YT-11873-918/2023
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aistė Petrevičienė
Pareiškėjas
A. D.
Suinteresuotas asmuo
T. S.
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. rugpjūčio 24 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. D. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys T. S., antstolis Arminas Naujokaitis, S. S., L. S., uždaroji akcinė bendrovė „Juris LT“, R. Ž..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. D. padavė antstoliui Arminui Naujokaičiui skundą, kuriuo prašo išdėstyti įsiskolinimą 18 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį išskaitant iš skolininko A. D. ir jo sutuoktinės ne mažesnę nei 1 400 Eur sumą; panaikinti 2023 m. gegužės 12 d. antstolio patvarkymą Nr. S-23-157-12883 dėl turto įkainojimo. Nurodo, kad nesutinka su turto įvertinimu, pareiškėjui priklausanti turto dalis turėtų būti ne mažesnė negu 60 proc. Pareiškėjas A. D. pažymi, kad neturi galimybės vien savo lėšomis per įstatyme nustatytą terminą įvykdyti visų įsipareigojimų išieškotojams, todėl siekia išsaugoti vienintelį šeimos turtą, kuriame gyvena ir įsipareigojimus vykdytų dalinai savo sutuoktinės ir turimos įmonės –UAB „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ lėšomis.

Antstolis 2023 m. gegužės 17 d. patvarkymu pareiškėjo skundą atmetė ir kartu su vykdomąja byla persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo T. S. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į skundą nepateikė, apie skundą dėl antstolio veiksmų ir teisę teikti atsiliepimą į skundą informuota Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, procesinius dokumentus įteikiant šeimos nariui (sutuoktiniui).

Suinteresuotas asmuo S. S. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į skundą nepateikė, apie skundą informuotas CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka – asmeniškai.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo L. S. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į skundą nepateikė, apie skundą dėl antstolio veiksmų ir teisę teikti atsiliepimą į skundą informuota elektroniniu paštu, kurio adresas kaip kontaktinis, nurodytas vykdomojoje byloje.

Suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Juris LT“ per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į skundą nepateikė, apie skundą dėl antstolio veiksmų ir teisę teikti atsiliepimą į skundą informuota CPK 175¹ straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka.

Suinteresuotas asmuo R. Ž. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į skundą nepateikė, apie skundą dėl antstolio veiksmų ir teisę teikti atsiliepimą į skundą informuota CPK 175¹ straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka.

Dalyvaujantys byloje asmenys apie paskirtą teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir formą, taip pat galimybę pateikti atsiliepimus ar papildomus rašytinius paaiškinimus, informuoti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis). Prašymų dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2007).

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam suteikta vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis). Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, nes bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, tuo pačiu nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolis Arminas Naujokaitis vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 17 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-1725-961/2019 dėl (likusios) 3021,71 Eur sumos išieškojimo iš skolininko A. D., išieškotojos T. S. naudai (v. b. Nr. 0157/20/00943), dėl (likusios) 3005,47 Eur sumos išieškojimo, išieškotojo naudai (v. b. Nr. 0157/20/00944); Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 5 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-1725-961/2019 dėl (likusios) 6043,43 Eur sumos išieškojimo iš skolininko A. D., išieškotojos L. S. naudai (v. b. Nr. 0157/20/01246); Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 13 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-1725-961/2019 dėl (likusios) 534,25 Eur sumos išieškojimo iš skolininko A. D., išieškotojo S. S. naudai (v. b. Nr. 0157/20/01263); Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 26 d. įsakymą Nr. 0157/20/01753 dėl (likusios) 118,31 Eur sumos išieškojimo, išieškotojo UAB „Juris LT“ naudai (v. b. Nr. 0157/20/01753). Be to, prie išieškojimo yra prisijungę antstolė I. K., vykdanti Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-2738-608/2012 (v. b. Nr. 0139/14/02975) (24-25 e. b. l. ), antstolis S. M., vykdantis Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. PK-116-369/2011 (26-27 e. b. l.), antstolė I. B., vykdanti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nutarimą administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. (23.31-08)483-86311 (v. b. l. 0011/16/01595), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nutarimą administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. (23.31-08)483-10467 (v. b. l. 0011/18/00186).

Atlikdamas išieškojimo veiksmus, antstolis Arminas Naujokaitis 2020 m. gegužės 27 d. turto arešto aktu Nr. S1-70812 areštavo skolininkui priklausantį pastatą-gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Turto arešto akte areštuoto turto vertė nėra nurodyta.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-34686-1099/2020 buvo nustatyta, kad skolininkui A. D. bendrojoje jungtinėje su jo sutuoktine, sutuoktinių nuosavybėje priklauso ½ dalis turto, areštuoto 2020 m. gegužės 27 d. turto arešto aktu Nr. S1-70812. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. sausio 28 d. nutartimi (c. b. Nr. e2S-188-643/2021) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis palikta nepakeista.

2023 m. vasario 17 d. patvarkymu Nr. S-23-157-4382 dėl ekspertizės paskyrimo antstolis paskyrė ekspertizę nurodyto turto vertei nustatyti. 2023 m. gegužės 11 d. nekilnojamojo turto ekspertizės aktu Nr. EA-23-03-01 nekilnojamojo turto vertintojas MB „Vertinimo paslaugų centras“ nustatė, kad bendra vertinamo turto (½ pastato-gyvenamojo namo dalis su ½ žemės sklypo dalimi), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė turto vertės nustatymo dieną (2023 m. kovo 28 d.) yra 182 000 Eur.

2023 m. gegužės 12 d. patvarkymu dėl įkainavimo Nr. S-23-157-12883 antstolis nutarė įkainoti areštuotą turtą ½ pastato-gyvenamojo namo ir ½ žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), nustatant 182 000 Eur vertę.

2023 m. gegužės 15 d. antstolio kontoroje gautas skolininko A. D. skundas dėl nustatytos turto vertės, kuriuo skolininkas su nustatyta turto verte nesutinka, prašo panaikinti 2023 m. gegužės 12 d. patvarkymą Nr. S-23-157-12883 ir išdėstyti įsiskolinimą 18 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį išskaitant iš skolininko A. D. ir jo sutuoktinės ne mažesnę nei 1 400 Eur sumą. Antstolis 2023 m. gegužės 17 d. patvarkymu atsisakė tenkinti skolininko skundą ir skundą persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Byloje kilo ginčas dėl areštuoto turto rinkos vertės nustatymo vykdymo procese tinkamumo. Viena iš būtinųjų vykdymo proceso sąlygų yra turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas. Tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko (užtikrina, kad turtas nebūtų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant), tiek su kreditoriaus teisių apsauga (garantuojama, kad teismo sprendimas bus įvykdytas operatyviai ir efektyviai). Kadangi priverstine tvarka turtą parduoda ne savininkas, o specialus įstatymo įgaliotas asmuo – antstolis, tai pirkėjas ir turto savininkas neturi galimybės tartis dėl parduodamo daikto kainos. Teisingas, įstatymų reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas visų pirma yra antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėms. Vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, jo kaina turi būti nustatyta maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto kainai.

Areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 681 straipsnyje: areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones; jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (1 dalis); jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (4 dalis); skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos, skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą (3 dalis).

Prieštaravimai dėl antstolio nustatytos turto rinkos vertės turi būti pateikti per tris dienas nuo patvarkymo dėl turto rinkos vertės nustatymo gavimo dienos; jie turi būti motyvuoti, t. y. pagrįsti objektyviais duomenimis, o ne subjektyvia nuomone; juose iš esmės turi būti suformuluotas ir prašymas dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo, atitinkamai atliekant su tuo susijusius papildomus veiksmus (sumokant įmoką už ekspertizės atlikimą ir kt.). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas per CPK 681 straipsnyje 3 dalyje nustatytu terminu ir tvarka būtų pateikęs antstoliui motyvuotus prieštaravimus dėl antstolio 2023 m. gegužės 12 d. patvarkymu Nr. S-23-157-12883 nustatytos turto rinkos vertės, būtų prašęs skirt pakartotinę ekspertizę ir siekęs už pakartotinę ekspertizę sumokėti.

Byloje nustatyta, kad antstolis 2023 m. gegužės 12 d. patvarkyme Nr. S-23-157-12883 nurodė, jog skolininko turto rinkos vertė – 182 000 Eur, kuri atitinka ekspertizės akte nustatytą turto kainą. Tiek pagal įstatyminį reguliavimą, tiek pagal kasacinio teismo praktiką antstolis privalo vadovautis eksperto nustatyta turto verte, nes turto vertinimo ekspertizę atlieka turto vertinimo kvalifikaciją turintys turto vertintojai, turintys specialių žinių ir naudojantys atitinkamus metodus turto vertei nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018, nutarties 28 punktą).

Pareiškėjas tariamai netinkamai nustatytą areštuoto turo vertę grindžia nekilnojamo turto portalo www.aruodas.lt duomenimis, pagal kuriuos, pareiškėjo tvirtinimu, žemės sklypo vertė yra ne mažiau 64 000 Eur, o gyvenamojo namo – 475 000 Eur, bendra žemės ir gyvenamojo namo vertė – 539 000 Eur, iš kurios skolininkui priklausanti dalis – 270 000 Eur. Pažymėtina, kad portale www.aruodas.lt (kaip ir kituose skelbimams viešinti skirtuose portaluose) yra skelbiami turtą parduodančių asmenų lūkesčiai dėl norimo sudaryti turto pardavimo sandorio sąlygų. Vien tai, kad asmuo skelbia ketinimus parduoti turtą už tam tikrą kainą, nereiškia, kad sandoris būtent tokiomis sąlygomis bus sudarytas ir parduodamo turto vertė atitinka skelbime nurodytą pardavėjo norimą gauti kainą.

Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, jog antstolis tinkamai vykdė savo įstatymines pareigas dėl areštuoto pareiškėjui priklausančio turto dalies vertės nustatymo, t. y. paskyrė skolininko turto ekspertizę, kurią atliko MB „Vertinimo paslaugų centras“ specialių žinių turintis turto vertintojas. Ekspertizę atlikusio eksperto išvada nėra prieštaringa, ekspertui skolininkas nereiškė jokių pretenzijų ar nušalinimų. Pažymėtina ir tai, kad ekspertizės akte buvo vertinamos individualios turto savybės, kurios ir lėmė nustatytą turo vertę ekspertizės akte, o ekspertizės akto pagrindu – ir skundžiamame antstolio patvarkyme. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad turto vertinimo ataskaita yra išsami, joje nurodytas detalus vertinimo aprašymas, aptarta vertinimo metodika. Turto vertintojo nustatyta turto vertė, kuri netinka skolininkui, nepateikiant jokių pagrįstų įrodymų dėl nustatytos turto vertės, nesudaro pagrindo abejoti ekspertizės teisėtumu bei pagrįstumu.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad pareiškėjui priklausanti turto dalis turėtų būti ne mažesnė negu 60 proc. turto. Tokią savo poziciją pareiškėjas grindžia tuo, kad, pasak pareiškėjo, tiek namas, tiek žemė buvo pirkti už jo asmenines lėšas, o namas statomas už pareiškėjo paimtą paskolą. Pabrėžtina, kad skolininko A. D. dalies dydis bendrame su sutuoktine turte CPK 667 straipsnyje numatyta tvarka yra nustatytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-34686-1099/2020, kuri palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. sausio 28 d. nutartimi (c. b. Nr. e2S-188-643/2021). Duomenų apie tai, kad A. D. su sutuoktine būtų įregistravęs povedybinę sutartį, kuri būtų pakeitusi įstatyminę sutuoktinių lygių dalių turte prezumpciją, ar išsprendęs santuokoje įgyto turto padalijimo ar pripažinimo asmenine nuosavybe klausimus teismine ginčo teisenos tvarka, nenustatyta. Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad antstolis pagrįstai įkainojo ½ turto dalį, kuri skolininkui priklauso bendrojoje nuosavybėje.

Pareiškėjas pateiktame skunde kvestionuoja galimumą nukreipti išieškojimą į skolininko būstą ir šį argumentą grindžia CPK 663 straipsnio 1 dalimi, kurioje numatyta, kad pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per šešis mėnesius, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, – per aštuoniolika mėnesių, darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiuo atveju antstolis gali realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, kad darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų išieškotina suma ir vykdymo išlaidos per šioje dalyje nustatytą terminą nebus išieškotos. CPK 663 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tuo atveju, jeigu skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įrodymų arba paaiškėja, kad išieškotina suma ir vykdymo išlaidos nebus išieškotos per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, išieškoti iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, kai išieškotina suma ir vykdymo išlaidos viršija keturis tūkstančius eurų. Šioje dalyje nustatytas apribojimas netaikomas, jeigu skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, vertė yra mažesnė negu išieškotina suma ir vykdymo išlaidos. Pažymėtina, kad pareiškėjas pripažįsta, kad pats neturi pajamų, iš kurių būtų galima daryti išskaitas ir iš skolininko išieškoti išieškotinas sumas ir vykdymo išlaidas per šešis mėnesius.

Pateiktame skunde pareiškėjas taip pat prašo sudaryti susitarimą išdėstyti įsiskolinimą 18 mėnesių laikotarpiui, išieškant iš skolininko ir skolininko sutuoktinės pajamų 1 400 Eur kas mėnesį. Nurodo, kad minėtas turtas yra vienintelis A. D. šeimos turtas, kuriame su sutuoktine gyvena ir neturi kitos gyvenamosios vietos. Pažymėtina, kad analogiški pareiškėjo argumentai dėl vykdymo išdėstymo 18 mėnesių laikotarpiui buvo išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-7596-545/2023 (2023 m. birželio 8 d. Vilniaus apygardos teismas nutartį paliko nepakeistą), esminių naujų aplinkybių, įrodančių prašymo pagrįstumą, byloje nepateikta. Vykdomojoje byloje nėra jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie realius kitų subjektų ketinimus už skolininką įvykdyti prievoles.

Pabrėžtina, kad pareiškėjo siekis sudaryti susitarimus dėl įsiskolinimo išdėstymo iš esmės turėtų būti nukreiptas ne į antstolį, bet į išieškotojus, tačiau toks susitarimas, jei būtų sudarytas, būtų sudaromas tarp skolininko ir išieškotojų laisva valia. Aplinkybė, kad išieškotojai nėra išreiškę sutikimo sudaryti susitarimų dėl įsiskolinimo išdėstymo nepaneigia antstolio veiksmų teisėtumo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjo A. D. skundas dėl antstolio veiksmų yra nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 510 straipsnis).

Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant kilusį ginčą šioje byloje, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 510 straipsniais,

nutaria:

atmesti pareiškėjo A. D. skundą dėl antstolio veiksmų.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aistė Petrevičienė