Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2009-02-23 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 154 str. 2 d., 155 str. 1 d. 30 MGL dydžio, t. y. 3900 litų bauda.

2. 2010-04-26 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 245 str. vienerių metų laisvės apribojimo bausme.

3. 2011-06-29 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 245 str. vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d. 9 d. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2010-04-26 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė ir subendrinta vienerių metų ir devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmė (nuosprendis neįsiteisėjęs). Teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal LR BK 154 str. 2 d., 155 str. 1 d., 154 str. 2 d., 155 str. 1 d., 154 str. 2 d., 155 str. 1 d.,, 154 str. 2 d., 155 str. 1 d., 154 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. siekdamas paniekint ir pažeminti A. S. bei pakirsti pasitikėjimą šiuo asmeniu, 2010-11-13, savaitraštyje (duomenys neskelbtini) straipsnyje „Kas yra pedofilijos bylos „stogas“?“ viešai paskleidė tikrovės neatitinkančią ir šmeižikišką informaciją, kad:

<...> Su A. S. siejama didžiulė kontrabandos byla.

<...> apie šią kontrabandą žinojo ir tuometis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A. S....

<...> ... S. investuoja pinigus į jo kontrabandos verslą...

<...> ... jis nuvažiavo pas A. S. ir paprašė pastarojo padėti ištraukti iš kalėjimo M. S. ... S. pareikalavo už M. S. ištraukimą iš kalėjimo ir už Č. S. ir J. L. nepatraukimą baudžiamojon atsakomybėn sumokėti S. 36 tūkstančius JAV dolerių ir tada jis padarys taip, kad baudžiamoji byla bus nutraukta. Č. S. pasakė, kad jis pažadėjo A. S. tokius pinigus sumokėti...

<...> ... šita siunta jam yra labai brangi, nes ji buvo nupirkta už 170 tūkstančių JAV dolerių, kuriuos investavo A. S.... Šiais veiksmais A. D. apšmeižė A. S., kad neva jis padarė sunkų nusikaltimą.

Apklaustas teisme kaltinamasis A. D. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2009-02-14 savaitraštyje (duomenys neskelbtini) straipsnyje „Žodis apie kriminalinės policijos komisarą“, kuriame buvo nurodyti teiginiai, kad <...> Dirbdamas kriminalinės paieškos valdyboje, A. S. neatsispyrė pagundai ir naudodamasis tarnybiniais ryšiais, neišvengė „netarnybinių santykių“ su viena jaunučių įtariamųjų. Nusikaltimas sunkus. 2010-10-09 savaitraštyje (duomenys neskelbtini) straipsnyje „Žodžiai apie kriminalinės policijos komisarą“ nurodyti teiginiai <...> Dirbdamas kriminalinės paieškos valdyboje, A. S. neatsispyrė pagundai ir naudodamasis tarnybiniai ryšiais, neišvengė netarnybinių santykių su viena jaunučių įtariamųjų. Nusikaltimas sunkus... Šiuos straipsnius anksčiau spausdino kitos visuomenės informavimo priemonės (Karštas komentaras, Litva Sovetskaja). Prie minėtų straipsnių buvo prierašas „apie jį rašė“ bei straipsnio pabaigoje „Sovetskaja litva“ 1991 m. Kaltinamojo manymu, pagal Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo statymo nuostatas, jis negali atsakyti už iš kito leidinio perspausdintus teiginius, nes už tai atsako pirminis informacijos šaltinis, o (duomenys neskelbtini) šiuo atveju negali tokiu būti.

Motyvuojamoji dalis

Šiuo atveju kaltinamajam A. D. priklausantis savaitraštis išspausdino kito leidinio straipsnį ir nurodė pateiktos informacijos šaltinį, todėl A. D. veiksmuose nėra nusikalstamų veikų numatytų LR BK 154 str. 2 d., 155 str. 1 d. sudėčių. Tai, kad nurodant informacijos šaltinį jis buvo įvardintas ne „Litva Sovetskaja“, o „Sovetskaja Litva“ neturi lemiamos reikšmės sprendžiant A. D. kaltės klausimą, nes teismui buvo pateikti duomenys apie minėto leidinio realų egzistavimą. Todėl vadovaujantis LR BPK 303 str. 5 d. 1 p. A. D. turi būti išteisintas pagal LR BK 154 str. 2 d., 155 str. 1 d., 154 str. 2 d., 155 str. 1 d.

LR BK 155 straipsnio 1 dalies dispozicija numato: ,,Tas, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų“. Įžeidimas siejamas su užgauliu (užgaunančiu, įžeidžiančiu) žmogaus, jo garbės ir orumo pažeminimu, tai yra siekiu paniekinti, sumenkinti asmenį.

Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d. yra įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas, nustatant, kad kiekvienas žmogus, kaltinamas padaręs nusikaltimą, laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. taip pat nurodyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu nuosprendžiu. Analogiška nuostata yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos BPK 44 str. 6 d. Nekaltumo prezumpcijos principas reikalauja, kad kaltintojas pateiktų kaltumo įrodymus, o abejonės būtų aiškinamos kaltinamojo naudai.

Įvertimus baudžiamojoje byloje surinktus rašytinius įrodymus, nukentėjusiojo A. S. pateiktas savaitraščio (duomenys neskelbtini) publikacijas, teismas konstatuoja, jog galima daryti tik prielaidą, jog šiose publikacijose įvardintas LR Seimo narys ir yra A. S.. Teismas nesutinka su nukentėjusiojo nuomone, jog kituose (duomenys neskelbtini) publikacijose nurodyta jo pavardė, bei interneto svetainėje esantys straipsnių skaitytojų komentarai, kuriuose taip pat įvardinta jo pavardė, yra pakankami, kad jų pagrindu A. D. už minėtų straipsnių publikavimą būtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Akivaizdu, kad su minėtų straipsnių publikacijomis susipažino tam tikra dalis asmenų, tačiau šiuo metu neįmanoma nustatyti su kokiu konkrečiu LR Seimo nariu jie sutapatino straipsnyje paminėtą LR Seimo narį. Vien nukentėjusiojo įsitikinimo, kad tai buvo rašoma apie jį, teismo nuomone nepakanka siekiant A. D. patraukti baudžiamojon atsakomybėn, nes LR BK 154 str. ir LR BK 155 str. dispozicijoje nurodyta, kad kaltininkas atsako, jei apšmeižė ar pažemino žmogų. Šiuo atveju publikuotuose straipsniuose buvo įvardintos tik žmogaus užimamos pareigos, tačiau ne pats asmuo. Teismo įsitikinimu visos abejonės ir neaiškumai turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, todėl vadovaujantis LR BPK 303 str. 5 d. 2 p. A. D. turi būti išteisintas pagal LR BK 154 str. 2 d., 155 str. 1 d., 154 str. 2 d. 155 str. 1 d.

Dėl 2010-11-13 savaitraštyje (duomenys neskelbtini) straipsnyje „Kas yra pedofilijos bylos „stogas“?“ viešai paskelbtų ir A. S. šmeižiančių duomenų.

<...> Su A. S. siejama didžiulė kontrabandos byla.

<...> apie šią kontrabandą žinojo ir tuometis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A. S....

<...> ... S. investuoja pinigus į jo kontrabandos verslą...

<...> ...jis nuvažiavo pas A. S. ir paprašė pastarojo padėti ištraukti iš kalėjimo M. S. ... S. pareikalavo už M. S. ištraukimą iš kalėjimo ir už Č. S. ir J. L. nepatraukimą baudžiamojon atsakomybėn sumokėti S. 36 tūkstančius JAV dolerių ir tada jis padarys taip, kad baudžiamoji byla bus nutraukta. Č. S. pasakė, kad jis pažadėjo A. S. tokius pinigus sumokėti...

<...> ... šita siunta jam yra labai brangi, nes ji buvo nupirkta už 170 tūkstančių JAV dolerių, kuriuos investavo A. S....

Kaltinamasis A. D. nepripažino savo kaltės dėl minėtame straipsnyje išspausdintų teiginių, kurie nukentėjusiojo A. S. nuomone jį apšmeižė sunkaus nusikaltimo padarymu, nurodydamas, kad rašydamas minėtą straipsnį vadovavosi oficialiu dokumentu, 2003-11-06 baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) liudytoju apklausto J. L. parodymais. Šiuose parodymuose buvo užfiksuotos kai kurios su A. S. susijusios faktinės aplinkybės, kurias jis ir paminėjo straipsnyje.

Nukentėjusysis A. S. teisme patvirtino privataus kaltinimo skunde nurodytas faktines aplinkybes. Jis nurodė, kad 2010-11-13 savaitraštyje (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), straipsnyje „Kas yra pedofilijos bylos stogas“, jį šmeižiantys teiginiai 2004-08-19 Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo sprendimu (civ. byloje Nr. 2-293-12/04); 2004-12-29 Vilniaus apygardos teismo nutartimi (civ. byloje Nr. 2A-1049/2004); 2005-04-27 LAT nutartimi (civ. byloje Nr. 3K-3-280/2005); 2004-12-08 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu (baudž. byloje Nr. 1-536/2004); 2005-03-16 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu; 2005-12-20 LAT nutartimi (baudž. byloje Nr. 2K-7-596/2005); 2008-12-09 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu (civ. byloje Nr. 2-3704-656/2008); 2009-02-23 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu (baudž. byloje Nr. 1-750-648/08), kuriuose dalyvavo A. D., buvo pripažinti kaip neatitinkančiais tikrovės ir jį šmeižiantys. Minėtais sprendimais ir nuosprendžiais Teismai pripažino, kad atsakovai (tame tarpe ir A. D.) sąmoningai viešai pateikdami tariamus kaltinimus, skleidė (savo esme analogiški teiginiai paskleisti 2010-11-13 straipsnyje), melagingas ir žeminančias žinias apie jo tariamus nusikaltimus, kuriuos padarė neva jis – A. S.: dalyvavau M. S. organizuotoje kontrabandoje, piktnaudžiavau tarnybine padėtimi, sudarydamas sąlygas kontrabandą organizavusiems asmenims išvengti baudžiamosios atsakomybės, kišausi į teisėsaugos pareigūnų veiklą, įtakojau baudžiamosios bylos tyrimą, reikalavau neteisėto atlygio (kyšio), esu susijęs su kriminaliniais nusikaltimais, slėpiau nusikaltimus ir kt. Aukščiau minėti teismai pripažino tikrovės neatitinkančius ir jį šmeižiančius šiuos teiginius:

<...> ... su šia kontrabanda susijęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A. S.;

<...>... O S. amžinatilsis ėmė iš S. pinigus, daugino-pirko tas kontrabandines prekes, ir S. skirdavo palydą iš savo pavaldinių;

<...>.... A. S. žinojo apie K. S. kontrabandą;

<...>... Kad K. S. kontrabandos istorijoje dalyvavo ir dabartinis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A. S....;

<...> ...S. taip pasakęs: Už kiekvieną žmogų-po 12 „štukų“, ir nebus jokios bylos;

<...> ...M. S. kontrabandoje esą dalyvavo ir A. S.;

<...> ...Apie daromus nusikaltimus buvo žinoma Seimo nariams: A. S....;

<...> ...A. S.... statytiniai, prižiūri kontrabandos veiklą iš savo pozicijų ir kontroliuoja, kad į šį ratą nepapultų pašaliniai, konkurentai;

<...> ... Jie vadovavo nusikalstamai grupuotei ir darė poveikį ikiteisminiam tyrimui, kuris nuo pat pradžios buvo tiriamas vienašališkai ir klastojant realius faktus. ... Suprantama, kad nustačius, jog nusikalstamoje veikoje dalyvauja aukšto rango muitinės, policijos, pareigūnai ir tai kuruojama kai kurių Seimo narių, buvo imtasi bylos falsifikavimo, tikslu nuslėpti realius nusikaltėlius.

Po visų aukščiau nurodytų ir įsiteisėjusių teismų sprendinių ir nuosprendžių A. D. savaitraštyje (duomenys neskelbtini) atspausdino teismų pripažintų neatitinkančių teiginių paneigimus bei V. L. atsiprašymą, todėl jis gerai žinojo, kad visi šie teiginiai neatitinka tikrovės, tačiau sąmoningai vėl juos nurodė rašydamas straipsnį.

Pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymą (9 straipsnis) kiekvienas asmuo turi teisę viešai kritikuoti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, taip pat pareigūnų veiklą. Lietuvos Respublikoje draudžiama persekioti už kritiką. Vieni iš pagrindinių visuomenės informavimo principų – padėti plėtoti demokratiją, visuomenės atvirumą, suteikti visuomenės nariams galimybę sužinoti bendrojo intereso klausimais.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtinta saviraiškos laisvė ir laisvė reikšti įsitikinimus, skelbti informaciją. Taip pat nurodyta, kad laisvė gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu. Konstitucijos 28 straipsnyje nurodyta, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis gina asmens teisę laisvai laikytis savo nuomonės, skleisti informaciją bei idėjas, valdžios pareigūnų netrukdomam. Įgyvendinant šias teises neturi būti pažeistos kito žmogaus teisės.

Taigi būtina nustatyti pusiausvyrą tarp teisės (laisvės) reikšti įsitikinimus, nuomonę, kritiką ir šios teisės ribojimo, ginant kritikuojamo asmens teises.

Atsakomybė pagal LR BK 154 straipsnį atsiranda, jei tikrovės neatitinkančią ir kito žmogaus garbę ir orumą žeminančią ar niekinančią informaciją skleidžiantis asmuo (kaltininkas) veikia tiesiogine tyčia, t. y. subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai turi atitikti LR BK 15 straipsnio 2 dalyje numatytą tiesioginės tyčios formą. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir to nori, t. y. supranta, kad skleidžia melagingas žinias, kad tos žinios žeminančios ir niekinančios kitą asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimą juo, arba supranta, kad skleidžia pramanytas žinias, neva asmuo padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, ir sąmoningai tai daro.

Šmeižimo objektas – žmogaus garbė ir orumas, kurie pažeidžiami paskleidus negatyvią, visuomenės akyse asmenį diskredituojančią informaciją. Nustatant šmeižimo turinį sudarančius požymius, svarbu atriboti informaciją nuo nuomonės, nes tik už atitinkamo pobūdžio informacijos paskleidimą galima baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 154 straipsnį. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens savybes, veiksmus. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes. Nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus, nors ji turi remtis faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-1/2009, Nr. 2K-7-437/2008). Šio straipsnio 2 dalyje numatyti šmeižimą kvalifikuojantys požymiai – tokios informacijos paskleidimas per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje arba asmens šmeižimas, neva šis padarė sunkų arba labai sunkų nusikaltimą

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, jog jų visuma patvirtina nukentėjusiojo A. S. pateiktus kaltinimus A. D., jog 2010-11-13 savaitraštyje (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) straipsnyje „Kas yra pedofilijos stogas“, jis apšmeižė nukentėjusįjį, kad šis neva padarė sunkią nusikalstamą veiką.

Kaltinamasis A. D. teisme nurodė, kad teiginiai, kuriuos A. S. vertino kaip jį šmeižiančius, buvo nurodyti liudytojo J. L. apklausos protokole, kuriuo jis pasinaudojo rašydamas šį straipsnį, tačiau teismo nuomone ši aplinkybė neatleidžia A. D. nuo baudžiamosios atsakomybės. Byloje nustatyta, jog A. D., žinodamas, jog 2004, 2005, 2008, 2009 m. išnagrinėtose baudžiamosiose ir civilinėse bylose, kurių metu priimti sprendimai ir nuosprendžiai yra įsiteisėję, teismai yra konstatavę, kad teiginiai apie A. S. tariamą dalyvavimą kontrabandoje, nusikalstamose struktūrose ir jo piktnaudžiavimus tarnybine padėtimi bei daryta įtaką baudžiamosios bylos tyrimui, yra neatitinkantys tikrovės, tačiau, vėl 2010-11-13 savaitraštyje (duomenys neskelbtini) spausdino rašinį šia tema, vėl apie A. S. kartodamas tuos pačius, jį šmeižiančius teiginius.

Taigi, darytina išvadą, jog A. D. žeminančio pobūdžio tikrovės neatitinkančią informaciją paskleidė tyčia, neturėdamas jokių realių, faktais patvirtintų duomenų apie žinių tikrumą, žinodamas pagal teismų sprendimus, kad tai yra tikrovės neatitinkanti informacija, žinodamas draudimus ir įpareigojimus, vis tiek toliau ją skleidė bei tai darė suvokdamas, kad paskleistos žinios gali pažeminti A. S. kaip asmenį, pakirsti pasitikėjimą juo, ir to siekė. Darytina išvada, kad tikrovės neatitinkanti informacija apie A. S. paskleista užgauliai, turint tikslą apibūdinti jį kaip nesąžiningą asmenį, piktnaudžiavusi pareigomis ir vykdžiusi nusikaltimus ir t.t., kas laikytina šmeižimu.

Skirdamas A. D. bausmę teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. nuostatas, į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.

A. D. anksčiau 2 kartus teistas (t. 2, b. l. 38-39), teistumai nepanaikinti ir neišnykę, neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės, įvykdė naują tyčinę nesunkią nusikalstamą veiką. Kaltinamasis baustas administracine tvarka, (t. 2, b. l. 44). Kaltinamasis yra savaitraščio (duomenys neskelbtini), vedęs ir turi šeimą. Teismas nenustatė A. D. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių.

Įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo įvykdytą nusikalstamą veiką, teismas mano, kad A. D. baustinas piniginė bauda. Šiuo nuosprendžiu A. D. paskirtos bausmės teismas nebendrina su 2011-06-29 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, nes šis nuosprendis A. D. atžvilgiu nėra įsiteisėjęs.

Dėl nukentėjusiojo A. S. pateikto 70 000 litų civilinio ieškinio.

Nukentėjusysis A. S. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo 70 000 litų neturtinės žalos atlyginimą. Nukentėjusysis nurodė, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų nepagrįstai buvo apkalbėtas, pasmerktas, tikrovės neatitinkanti informacija apie jį buvo skleidžiama sąmoningai ir sistemingai.

Kaltinamasis A. D. su pareikštu civiliniu ieškiniu nesutiko.

Nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.).

Byloje nustatyta, jog apie A. S. kaltinamasis A. D. paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją per visuomenės informavimo priemonę. Akivaizdu, kad su kaltinamojo publikuotais straipsniais, kuriuose buvo apie A. S. paskleista šmeižikiška informacija, susipažino nemažas ratas skaitytojų, todėl teismo nuomone nukentėjusiojo reikalavimas, kad kaltinamasis pinigine išraiška kompensuotų jo patirtus dvasinius išgyvenimus iš principo yra teisinga. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis A. D., žinodamas ir suvokdamas, kad nėra jokių faktinių duomenų, kurių pagrindu galima daryti išvadą, kad A. S. dalyvavo kažkokioje tai kontrabandoje, vadovavo nusikalstamai grupuotei bei darė poveikį atliekamam ikiteisminiam tyrimui, žinodamas, kad prieš tai vykusiuose teismuose, kurių proceso dalyvis buvo ir jis pats, minėti teiginiai buvo pripažinti kaip neatitinkančiais tikrovės ir šmeižiantys A. S., vis tiek publikavo nukentėjusįjį A. S. šmeižiančius straipsnius. Spręsdamas nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos trukmę bei nusikaltimo sunkumo laipsnį. Teismas daro išvadą, kad A. S. reikalaujamos priteisti neturtinės (moralinės) žalos dydis – 70 000 litų yra akivaizdžiai per didelis ir neadekvatus jo patirtiems dvasiniams pergyvenimams, todėl nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės, moralinės žalos atlyginimo mažintinas ir iš kaltinamojo A. D., jo naudai priteistina 3000 litų suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis LR BPK 297-305 str., 307-308 str. 1 d. teismas:

nusprendė:

A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 154 str. 2 d. (savaitraščio (duomenys neskelbtini) 2010-11-13 publikacija) ir nubausti 40 MGL dydžio, t. y. 5200 Lt (penkių tūkstančių ir dviejų šimtų litų) bauda.

Išaiškinti A. D., kad jam paskirtą 5200 litų piniginę baudą, jis privalo sumokėti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą reikia pristatyti į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą (Laisvės pr. 79A, Vilnius).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. D. kardomosios priemones neskirti.

Nukentėjusiojo A. S. civilinį ieškinį dėl neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš A. D. jo naudai priteisti 3000 Lt (tris tūkstančius litų).

A. D., vadovaujantis LR BPK 303 str. 5 d. 1), dėl jam pareiktų kaltinimų pagal LR BK 154 str. 2 d. 155 str. 1 d. 154 str. 2 d. 155 str. 1 d., dėl savaitraštyje (duomenys neskelbtini) 2009-02-14 bei 2010-10-09 pateiktos publikacijos – išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vadovaujantis LR BPK 303 str. 5 d. 2) A. D. dėl jam pareiktų kaltinimų pagal LR BK 154 str. 2 d. 155 str. 1 d. 154 str. 2 d. 155 str. 1 d., dėl savaitraštyje (duomenys neskelbtini) 2009-12-26 bei 2010-08-21 pateiktos publikacijos – išteisinti, nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.