- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-03
- Bylos Nr.
- 1A-578-312/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29996-2018-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.), Laureta Ulbienė, Ernestas Rimšelis
- Nuteistasis
- E. B.
- Civilinis ieškovas
- A. V.
- Advokatai
- Arūnas Tarutis
- Kategorijos
- 1.2.14.1.1Vagystė (BK 178 str. 1 d.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė), Ernesto Rimšelio, Lauretos Ulbienės,
viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. birželio 7 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 90 parų arešto bausmė. Paskirta bausmė subendrinta su Švenčionių rajono apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, bausmes visiškai sudedant, ir E. B. paskirta galutinė bausmė - 90 parų arešto. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityta pagal ankstesnį nuosprendį paskirtos bausmės atlikta dalis. Civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir iš E. B. civiliniam ieškovui A. V. (A. V.) priteista 450 Eur turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. E. B. nuteistas dėl to, kad jis 2018 m. birželio 24 d., apie 02.50 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 1,27 promilės alkoholio iškvepiamame ore), iš rankinės, priklausančios A. V., gim. (duomenys neskelbtini), išėmė piniginę ir iš jos pagrobė A. V. priklausančius 450 Eur.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. B. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. birželio 7 d. nuosprendį ir jį išteisinti; atnaujinti įrodymų tyrimą.
3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra priimtas vadovaujantis prielaidomis, byloje surinktų įrodymų analizė atlikta formaliai, nenustatyta nusikaltimo sudėtis.
4. Apeliaciniame skunde pažymima, kad 2018 m. birželio 24 d. nukentėjusysis vartojo alkoholinius gėrimus ir buvo gerokai apsvaigęs. Iš automobilių pardavimų jis buvo gavęs 500 Eur, tačiau tą dieną pirko didelį kiekį svaigalų, todėl nuteistajam kelia abejonių nukentėjusiojo parodymų patikimumas, kad visi už automobilius gauti pinigai buvo jo piniginėje. Teismas šių aplinkybių nesiaiškino, todėl apeliacinės instancijos teisme turi būti atlikta pakartotinė nukentėjusiojo apklausa. Nors policijos pareigūnai nurodė, kad E. B. prisipažino pavogęs pinigus, tačiau jie nenurodė, ar paklausė nuteistojo, kur jis pavogtus pinigus padėjo. Pirmosios instancijos teismas iškėlė tik prielaidą, kuri nėra pagrįsta jokiais duomenimis, kad nuteistasis, už 500 metrų matydamas atvažiuojantį policijos automobilį, galėjo pinigus išmesti ar paslėpti. Apeliantas yra praktiškai aklas, todėl galimybės matyti 500 metrų atstumu jis neturi. Šiam faktui nustatyti gali būti paskirta teismo medicininė ekspertizė. Šiame kontekste turi būti įvertinti ir nukentėjusiojo parodymai, kad apeliantas prieblandoje matė, kur nukentėjusysis laiko pinigus. Teismo medicinos ekspertui taip pat gali būti užduotas klausimas, ar E. B. prieblandoje galėjo atskirti piniginės dydžio daiktus. Nuteistajam kelia abejonių tai, kad pareigūnai jo neapieškojo, siekdami nustatyti, ar jis turi pavogtus pinigus. Apklausdami E. B., pareigūnai neišaiškino jam įtariamojo teisių, todėl tokie jo parodymai negali būti pripažįstami įrodymu. Apeliantas bijo policijos pareigūnų ir laisvės apribojimo vietų, nes yra neįgalus ir ten jo laukia patyčios, todėl vekselis buvo pasirašytas įbauginus jį laisvės atėmimu. Apeliacinės instancijos teismas, atlikdamas įrodymų tyrimą, turėtų apklausti nuteistąjį dėl jo negalios ir įvertinti pateiktus įrodymus – neįgalumo pažymėjimą ir medicininę pažymą.
5. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad paskolindamas nuteistajam 50 Eur, nukentėjusysis su nuteistuoju tapo susiję civiliniais teisiniais santykiais. Priimdamas vekselį, nukentėjusysis sutiko su tokiu žalos jam atlyginimu, tuo pripažindamas atlygintinumo faktą. Jei veika buvo atlygintinė, tai nesudaro nusikaltimo sudėties. Apeliantas nukentėjusiajam žalą atlygino, nors pinigų ir nevogė, todėl, kad buvo įbaugintas laisvės atėmimu. Pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad žala nukentėjusiajam buvo atlyginta, ir patenkino civilinį ieškinį, taip sudarydamas situaciją, kai nukentėjusysis turi teisę į 900 Eur (450 Eur – pagal vekselį ir 450 Eur – pagal nuosprendžiu patenkintą civilinį ieškinį).
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
7. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Apeliacinis skundas atmestinas.
8. Pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės nustatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje, pagal kurį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nurodytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Teismai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį baudžiamojo proceso teisės taikymo aspektu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad teismas nuosprendyje išdėstė motyvuotas ir logiškas išvadas ir pagrįstai konstatavo, kad byloje pakanka surinktų įrodymų nustatyti nuteistojo veiksmuose visus BK 178 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.
9. E. B. apeliaciniame skunde neigia savo kaltę, tvirtindamas, kad svetimo turto jis nevogė, nes, pirmiausia, nukentėjusysis A. V. nusikaltimo padarymo metu neturėjo tokios pinigų sumos, t. y. 450 Eur. Vis dėlto, nuteistasis nepateikia jokių tokį savo teiginį patvirtinančių duomenų, o byloje surinkti įrodymai leidžia daryti priešingą išvadą. Byloje nekyla ginčo dėl to, kad 2018 m. birželio 23 d. nukentėjusysis, nuteistasis ir jų bendras pažįstamas O. A. (O. A.) pas pastarąjį kieme, pavėsinėje vartojo alkoholinius gėrimus ir šventė Jonines. Apklausos metu nukentėjusysis A. V. nurodė, kad, atvykdamas pas O. A., jis pinginėje turėjo 520 Eur – 400 Eur gavo pardavęs automobilius, ką patvirtina byloje esančios dvi 2018 m. birželio 22 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartys, likusius 120 Eur buvo pasiėmęs kelionei. Eidamas į Joninių šventę, jis pasiėmė su savimi 20 Eur, o likusius 500 Eur kupiūromis po 50 Eur paliko rankinėje O. A. namuose. Šį faktą patvirtino ir liudytoju apklaustas O. A., taip pat nurodydamas, kad šventėje A. V. iš jo dar pasiskolino 5 Eur, nes jam pritrūko paimtų su savimi pinigų (20 Eur), o kadangi nukentėjusysis yra dirbantis ir pinigų visada turi, liudytojas nedvejodamas paskolino. Nukentėjusiajam naktį grįžus į O. A. namus, palikti pinigai vis dar buvo piniginėje, kuo jis įsitikino tuo metu, kai jį pažadinęs nuteistasis paprašė pinigų, argumentuodamas tuo, kad O. A. turi problemų su policija. Paduodamas E. B. 50 Eur, A. V. matė pluoštą kupiūrų savo piniginėje. Taigi, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti tuo, kad nukentėjusysis prieš nusikalstamos veikos padarymą piniginėje turėjo nurodomus 450 Eur. Nuteistojo teiginiai, kad A. V. šiuos pinigus buvo tą vakarą išleidęs svaigalams, yra nelogiški. Nukentėjusiojo teigimu, jis vakaro metu gėrė alų, kitą dieną turėjo vairuoti, 2018 m. birželio 24 d., 04:44, jam buvo nustatytas 1,09 prom. girtumas. Taigi, neįtikėtina, kad byloje nustatytomis aplinkybėmis (kaime, Joninių šventėje), kaip nurodo nuteistasis, A. V. svaigalams būtų išleidęs tokią didelę sumą pinigų.
10. Apeliacinės instancijos teismas neneigia E. B. nurodomų aplinkybių, kad jo rega yra silpna, tą jis patvirtina pateiktais medicininiais dokumentais. Vis dėlto, nuteistasis nešioja akinius, jam dėl turimų regos sutrikimų buityje nereikalinga pagalba, kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, jis leido laisvalaikį su draugais, vartojo alkoholinius gėrimus, dalyvavo Joninių šventėje, o vėliau ir vienas naktį ėjo namo. Kaip apklausos metu nurodė nukentėjusysis, kai jis iš piniginės išiminėjo 50 Eur, nuteistasis nuo jo stovėjo rankos atstumu, šviesa į kambarį sklido iš koridoriaus, taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, E. B. neabejotinai matė, iš kur A. V. paėmė piniginę, kas buvo jos viduje ir kur pastarasis ją padėjo. Būtent todėl jis ir grįžo į namą, neva eidamas miegančios O. A. motinos paprašyti cigaretės, išėjo pro kitą namo išėjimą ir dingo. Iš karto po to patikrinęs pinginės turinį, savo pinigų nukentėjusysis neberado. Šios aplinkybės, įvertinus tai, kad per gana trumpą laiką, t. y. kol nukentėjusysis buvo išėjęs iš savo kambario, daugiau pašalinių asmenų į namą įėję nebuvo, patvirtina, kad niekas daugiau kaip tik nuteistasis paimti nukentėjusiajam priklausančius pinigus negalėjo. Nors policijos pareigūnai, sulaikydami E. B., pagrobtų pinigų pas jį nerado, tai nepaneigia apelianto kaltės. Jis praeityje ne kartą teistas, taip pat ir už vagystę bei kitus nusikaltimus nuosavybei, kas reiškia, kad asmuo žino galimas savo neteisėto elgesio pasekmes. Jis buvo sulaikytas 1-2 km atstumu nuo nusikaltimo padarymo vietos, todėl pinigus turėjo galimybę paslėpti dar iki policijos atvažiavimo. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad policijos pareigūnai jo neapieškojo, tačiau E. B. sulaikę I. K. ir V. J. nurodė apieškoję nuteistąjį, bet pinigų neradę. Apklausiamas įtariamuoju ir pats E. B. patvirtino, kad buvo kelis kartus apžiūrėtas. Skirtingai nei nurodo apeliantas, prieš apklausą jam buvo išaiškintos įtariamojo teisės, ką jis patvirtino savo parašu. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, tai, kad policijos pareigūnai įvykio vietoje bendravo su nuteistuoju, negali būti laikoma jo apklausa, nes pareigūnai, turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą gauti informaciją apie tai, kas įvyko. Tokiais atvejais įtariamajam jo teisės neturi būti išaiškinamos.
11. Taigi, byloje surinktais, teisiamajame posėdyje ištirtais ir teismo įvertintais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad būtent E. B. 2018 m. birželio 24 d. iš rankinės, priklausančios A. V., išėmė piniginę ir iš jos pagrobė pastarajam priklausančius 450 Eur. Nors apeliantas neigia padaręs šį nusikaltimą, svarbu pažymėti, kad byloje yra dokumentai, iš kurių matyti, kad E. B. buvo savo kaltę pripažinęs. Tiek liudytojas O. A., tiek nukentėjusysis A. V. nurodė, kad nuteistasis pats prašė nukentėjusiojo atsiimti pareiškimą, žadėjo pavogtus pinigus grąžinti. 2018 m. birželio 30 d. jis parašė pareiškimą, kuriuo prisipažino kaltinime nurodytomis aplinkybėmis pavogęs nukentėjusiajam priklausančius 450 Eur, taip pat tą pačią dieną jis pasirašė vekselį šiai sumai, kuriuo įsipareigojo pinigus grąžinti iki 2018 m. rugsėjo 30 d. Nors E. B. teigia tokius dokumentus pasirašęs, nes buvo įbaugintas laisvės atėmimu, tokiu duomenų byloje nėra. Kaip nurodė A. V., nuteistasis buvo sunerimęs dėl to ką padarė, jaudinosi, pareiškimą dėl prisipažinimo ir vekselį pasirašė laisva valia. Liudytojas O. A. patvirtino, kad E. B., prieš pasirašydamas, dokumentus skaitė. Liudytoja apklausta O. A. motina L. A. taip pat patvirtino, kad dar įvykio vietoje nuteistasis prisipažino paėmęs pinigus ir žadėjo juos grąžinti, pastaroji dar jį sugėdino. Tokiu būdu, nenuosekli nuteistojo pozicija baudžiamojo proceso metu neleidžia jo parodymų ir tuo pačiu apeliacinio skundo argumentų laikyti patikimais ir jais vadovautis.
12. Nesutikdamas su teismo priteistos žalos atlyginimu, apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad dėl 450 Eur jie su nukentėjusiuoju yra pasirašę vekselį, todėl teismas, nuosprendžiu priteisdamas A. V. 450 Eur turtinei žalai atlyginti, sudarė galimybę dvigubam išieškojimui. Pažymėtina, kad pasirašius paprastąjį neprotestuotiną vekselį (koks buvo pasirašytas šiuo atveju), kuomet suėjo vekselyje numatytas terminas, A. V. E. B. turėjo vekselį pateikti apmokėti paskutinę mokėjimo termino dieną (2018 m. rugsėjo 30 d.) arba per dvi po jos einančias darbo dienas (Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 40 straipsnio 1 dalis), pranešti apie tai, kad vekselis neapmokėtas, per keturias darbo dienas po vekselio pateikimo apmokėti (Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 40 straipsnio 1 dalis). Notaro vykdomasis įrašas pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį gali būti išduodamas, kai vekselio turėtojas kreipiasi į notarą per trejus metus nuo mokėjimo termino dienos ir pateikia įrodymus, jog įstatyme nustatytais terminais pateikė vekselį apmokėti ir išsiuntė pranešimą apie tai, kad vekselis neapmokėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-525-916/2015). Turint vykdomąjį įrašą, galimą kreiptis į antstolį dėl vykdymo. Nagrinėjamoje byloje pasirašyto paprastojo neprotestuotino vekselio originalas į baudžiamąją bylą buvo pateiktas 2018 m. liepos 17 d., todėl akivaizdu, kad A. V. neįvykdė įstatymo reikalavimų dėl vekselio pateikimo apmokėti jo davėjui - nuteistajam. Tokiu atveju vekselis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių, tačiau aplinkybė, jog yra praleistas terminas pateikti vekselį apmokėti, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019). Vis dėlto, kadangi nagrinėjamu atveju, nukentėjusiuoju pripažinto A. V. civilinis ieškinys skundžiamu nuosprendžiu yra tenkintas baudžiamojoje byloje ir jam priteista 450 Eur turtinės žalos atlyginimui, civilinis procesas dėl skolos (tos pačios) priteisimo negalimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai E. B. padarytą nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, todėl naikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. birželio 7 d. nuosprendį ir apeliantą išteisinti nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo E. B. apeliacinį skundą atmesti.