Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininko), Audronės Kartanienės ir Tomo Šeškausko, susipažinusi su nuteistojo E. B. kasaciniu skundu dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 7 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 3 d. nutarties, prašymu sustabdyti skundžiamos nutarties vykdymą ir baudžiamąja byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuteistasis E. B. kasaciniu skundu prašo atsižvelgti į skundo argumentus ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo nutartį ir bylą grąžinti nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasatorius nesutinka su žemesnės instancijos teismų priimtais sprendimais dėl esminių BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimo. Teigia, kad nuosprendis ir nutartis neišsamūs, juose nėra kasatorių išteisinančių įrodymų analizės, analizuojami tik kaltinimo pateikti įrodymai, nenustatytos faktinės bylos aplinkybės.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai bei teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Žemesnės instancijos teismų sprendimai ginčijami motyvuojant esminiais BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimais, tačiau teisinių argumentų, patvirtinančių šių pažeidimų buvimą, nesuformuluota. Kasatorius nesutinka su atliktu įrodymų vertinimu, tvirtindamas, kad buvo analizuojami tik kaltinimo pateikti įrodymai ir nėra jį išteisinančių įrodymų analizės, neanalizuotos faktinės bylos aplinkybės, taip pat kelia įrodymų pakankamumo ir kaltės pagrįstumo klausimus, jog neįrodyta jo kaltė pavogus A. V. priklausomus pinigus. Tačiau tokie skundo motyvai nesudaro pagrindo bylos nagrinėjimui kasacine tvarka. Pažymėtina, kad nusikaltimo padarymo aplinkybės buvo išnagrinėtos apeliacinės instancijos teisme pateikiant išvadas ir dėl įrodymų vertinimo. Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-P-135-648/2016). Atrankos kolegija konstatuoja, kad kasaciniame skunde nėra suformuluota teisinių argumentų, kurie teisės taikymo aspektu sudarytų pagrindą nagrinėti šį klausimą kasacine tvarka dėl esminių BPK pažeidimų.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų. Atsakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti skundžiamos nutarties vykdymą paliktinas nenagrinėtas.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo E. B. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.