- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-19
- Bylos Nr.
- e2A-535-657/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01242-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Atsakovas
- E. G., R. G., A. M.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų E. G. ir R. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-20960-527/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ ieškinį atsakovams R. G., E. G. ir A. M. dėl skolos už vartojimo kreditą, palūkanų, delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Intrum Lietuva“ prašė priteisti solidariai iš atsakovų 1 627,34 Eur pradelstą negrąžintą vartojimo kreditą, 6,96 Eur mokėjimo palūkanas, 147,09 Eur delspinigius už 180 dienų nuo 2018 m. sausio 16 d. iki 2018 m. liepos 16 d., 8,46 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 1 627,34 Eur nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas iš kiekvieno atsakovo lygiomis dalimis.
2. Nurodė, kad atsakovai su pradiniu kreditoriumi AB DNB banku (dabartinis pavadinimas – Luminor Bank AB) 2008 m. gruodžio 22 d. sudarė kreditavimo sutartį, pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovams 4 344,30 Eur vartojimo kreditą vartojimo reikmėms. Vartojimo kreditas buvo suteiktas iki 2013 m. lapkričio 30 d. ir turėjo būti grąžinamas dalimis kartu mokant nustatyto dydžio palūkanas už naudojimąsi kreditu kiekvieną mėnesį, kaip nurodyta įmokų mokėjimo grafike. Atsakovai Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nesilaikė, todėl liko skolingi pradiniam kreditoriui 1 627,34 Eur negrąžintą vartojimo kreditą ir 6,96 Eur mokėjimo palūkanas.
3. Pradinis kreditorius 2017 m. birželio 15 d. Reikalavimo teisių į skolų portfelį atlygintino perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į atsakovų įsiskolinimą Lindorff Oy, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą (toliau – Lindorff Oy). Apie reikalavimo perleidimą atsakovai buvo informuoti rašytiniu pranešimu, siųstu paprastu laišku. Su atsakovais buvo ne kartą bendrauta telefonu, siūlyta įsiskolinimą dengti dalimis, tačiau atsakovai vengė vykdyti prievolę, nedengė įsiskolinimo nuo reikalavimo ieškovei perleidimo momento. Sutarties bendrosios dalies 27 punktas nurodo, kad už laiku negrąžintą kreditą, nesumokėtas palūkanas, įmokas, vartojimo kredito gavėjas įsipareigoja kiekvieną pradelstą dieną mokėti kredito davėjui 0,08 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos. 147,09 Eur delspinigiai paskaičiuoti atsižvelgiant į Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą 0,05 proc. maksimalų netesybų dydį už 180 dienų nuo 2018 m. sausio 16 d. iki 2018 m. liepos 16 d.
Šalies argumentai
4. Atsakovas A. M. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad su ieškove jokių kredito sutarčių nepasirašė ir pinigų iš ieškovės negavo, o yra tik laiduotojas už atsakovams suteiktą kreditą. Ieškovė, nupirkusi skolą iš Luminor Bank AB, pirmiausiai šią skolą turėtų prisiteisti ir išsiieškoti iš atsakovų E. ir R. G., o ne iš jo.
Atsiliepimas
5. Atsakovai R. G. ir E. G. prašė, jeigu ieškovė nepateiks tinkamų skaičiavimų, ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė nepagrindė ieškininio reikalavimų jokiais objektyviais ir neginčijamais įrodymais, nepridėjo prie ieškinio jokių skolos ir delspinigių skaičiavimų, pagrindžiančių reikalaujamas priteisti sumas pagal bankinius išrašus, nedetalizavo savo ieškinio reikalavimų. Pradinis kreditorius neįspėjo atsakovų apie sutarties nutraukimą bei jos perleidimą tretiesiems asmenims, nesikreipė iš karto į teismą, taip išvengdamas didelių palūkanų ir delspinigių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai 2018 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – priteisė ieškovei UAB „Intrum Lietuva“ solidariai iš atsakovų R. G., E. G. ir A. M. 1 627,34 Eur negrąžintą vartojimo kreditą, 6,96 Eur mokėjimo palūkanas, 147,09 Eur delspinigius, 8,46 procentų dydžio palūkanas, skaičiuojamas nuo 1 627,34 Eur nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. birželio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo visos priteistos sumos (1 781,39) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. birželio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovų R. G., E. G. ir A. M. iš kiekvieno po 13,34 Eur bylinėjimosi išlaidų; valstybei iš atsakovų R. G., E. G. ir A. M. iš kiekvieno po 4,78 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Šalies argumentai
7. Teismas nurodė, kad apie reikalavimo perleidimą atsakovai buvo taip pat informuoti rašytiniu pranešimu, siųstu paprastu laišku. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad su atsakovais buvo ne kartą bendrauta telefonu, atsakovams buvo siūlyta įsiskolinimą dengti dalimis, tačiau atsakovai vengė vykdyti prievolę. Šios ieškovės nurodytos aplinkybės taip pat įrodo, kad atsakovams apie skolos perleidimą buvo žinoma. Atsakovams nevykdant sutartinių įsipareigojimų, pradinis kreditorius įgijo teisę reikalauti Sutartyje numatytų netesybų, o, bankui sudarius reikalavimo perleidimo sutartį su ieškove, pastarajai perėjo visos reikalavimo teisės į atsakovus, įskaitant ir teisę reikalauti sumokėti palūkanas ir netesybas.
Žemesnės instancijos teismas
8. Iš 2008 m. gruodžio 22 d. kreditavimo sutarties Nr. 3900-2008-55389 matyti, kad kredito gavėjais nurodyti visi trys atsakovai – R. G., E. G. ir A. M., kurie visi trys pasirašė kiekviename sutarties lape. Teismui nepateikta jokių įrodymų, kad su atsakovu A. M. pradinis kreditorius AB DNB bankas buvo sudaręs laidavimo, o ne kredito sutartį, kuri byloje nėra nuginčyta, todėl teismas neturi jokio pagrindo ja nesivadovauti. Atsakovas A. M. pagal sutartį privalo atsakyti kaip vienas iš paskolos gavėjų, o ne kaip laiduotojas, jo prievolė pagal sutartį yra solidari kartu su kitais dviem atsakovais, todėl ieškovė skolą pagrįstai prašo priteisti iš visų atsakovų solidariai. Atsakovas savo atsiliepimą taip pat motyvuoja tuo, kad paskola buvo panaudota atsakovo R. G. verslui plėtoti, tačiau šiuo atveju tai nėra reikšminga ieškinio pagrįstumui, tuo labiau, kad sutartyje kredito paskirtis nurodyta vartojimo reikmėms.
9. Vadovaujantis sutarties bendrosios dalies 38.3 ir 38.4 punktais, atsakovams solidariai buvo suteiktas 4 344,30 Eur kreditas vartojimo reikmėms, už kurį atsakovai įsipareigojo mokėti 8,46 proc. dydžio mokėjimo palūkanas, kurios vadovaujantis Įmokų mokėjimų grafiku pagal sutartį pateiktoje detalizacijoje už laikotarpį nuo kredito suteikimo dienos iki galutinio kredito grąžinimo termino (2013 m. lapkričio 29 d.) iš viso sudarė 990,25 Eur. Ieškovė teismui pateikė iš pradinio kreditoriaus Luminor Bank AB gautą Įmokų, dengiančių skolą pagal Sutartį, detalizaciją, iš kurios matyti, kad laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 31 d. iki 2014 m. rugsėjo 16 d. kreditui dengti iš viso buvo užskaityta 2 716,96 Eur, o mokėjimo palūkanoms – 983,28 Eur. Skirtumas tarp Įmokų mokėjimų grafike pagal Sutartį numatytų sumų ir faktiškai pagal Sutartį užskaitytų lėšų sudaro ieškiniu prašomas priteisti sumas: 1 627,34 Eur kreditas (4 344,30 Eur – 2 716,96 Eur) bei 6,96 Eur palūkanos. Kadangi atsakovai tinkamai nevykdė sutarties, jiems buvo skaičiuojami 0,08 proc. dydžio delspinigiai (sutarties bendrosios dalies 27 p.), kurie nuo 2008 m. gruodžio 31 d. iki 2014 m. rugsėjo 16 d. iš viso sudarė 594,97 Eur.
10. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus, kadangi teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, todėl solidariai iš atsakovų priteistinas 1 627,34 Eur negrąžintas vartojimo kreditas ir 6,96 Eur mokėjimo palūkanos, bei 147,09 Eur delspinigiai, kurie buvo paskaičiuoti atsižvelgiant į Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą 0,05 proc. maksimalų netesybų dydį už 180 dienų už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 16 d. iki 2018 m. liepos 16 d.
11. Atsakovai ir pradinė kreditorė sutartyje sutarė dėl 8,46 proc. dydžio metinių palūkanų, todėl atsižvelgus į kasacinio teismo praktiką solidariai iš atsakovų ieškovei priteisiamos 8,46 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo negrąžinto kredito sumos (1 627,34 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 5 procento dydžio procesinės palūkanos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniame skunde ieškovai E. G. ir R. G. prašė Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 30 d. sprendimą dalyje dėl 758,48 Eur nepagrįstai priteistos sumos, sumažinant nepagrįstai priteistą iš atsakovų 1 627,34 Eur skolą iki 868,86 Eur, atitinkamai mažinant priteistas palūkanas ir delspinigius bei paskirstant bylinėjimosi išlaidas; priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
13. Apeliantų teigimu, teismas pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Atsakovai skolą pripažįsta 868,86 Eur (3 000,00 Lt) apimtyje, tačiau ieškovė nepagrindė ieškininio reikalavimų dalyje dėl 1 627,34 Eur skolos. Ieškovė nepateikė jokių skolos ir delspinigių dydį pagrindžiančių dokumentų (pavedimo kopijų, užskaitos aktų), todėl sprendimas nemotyvuotas ir nepagrįstas bylos įrodymais. Ieškovė nedetalizavo ieškinio reikalavimų, bet pateikė tik niekuo nepagrįstas lenteles. Neaišku, kodėl reikalaujama būtent tokių sumų, nors skola buvo tik 868,86 Eur. Pradinis kreditorius AB „Luminor bank“ prieš perleidžiant sutartį ieškovui UAB „Intrum Lietuva“ be jų žinios panaikino apeliantų vardu turėtas sąskaitas, kas apsunkino apeliantų teisę sužinoti tikrą pinigų likutį sutarties perleidimo dieną, pačias sąskaitas jie valdė tik elektronine bankininkyste, nes debeto kortelių, kaip tokių, neturėjo. Pradinis kreditorius neįspėjo apeliantų apie sutarties nutraukimą bei jos perleidimą tretiems asmenims, iš karto nesikreipė į teismą taip išvengiant didelių palūkanų ir delspinigių. Sprendimas turi būti pagrįstas konkrečiais faktais ir skaičiavimais, padarytais remiantis objektyviais įrodymais, o ne abstrakčiais ir nemotyvuotais teiginiais.
Atsiliepimas
14. Ieškovė UAB „Intrum Lietuva“ atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
15. Atsiliepime nurodė, kad atsakovų argumentai, kad ieškovas nepagrindė savo ieškinio reikalavimų bei nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių reikalaujamas sumas, yra visiškai nepagrįsti, kadangi bylos medžiaga patvirtina priešingai. Apeliantai piktnaudžiauja savo teisėmis, nes apeliacinio skundo argumentai yra identiški teiktiems pirmoje instancijoje nagrinėtoje byloje nurodytiems argumentams. Atsakovų skolą bei gautų mokėjimų užskaitymą detalizuojanti lentelė buvo teikta bei ne kartą aiškinama ir teisminio proceso metu. Ieškovė dar kartą patikslina, kad gautais mokėjimais buvo padengta 983,28 Eur palūkanų, 594,97 Eur delspinigių ir 2 716,96 Eur kredito sumos. Per ilgametę bendravimo su atsakovais patirtį telefonu jiems nekartą buvo minima, kad kreditavimo sutartis bus nutraukta. Be to, 2013 m. birželio 21 d. atsakovams registruotu paštu buvo siųsti nutraukimo laiškai, informuojantys apie kreditavimo sutarties nutraukimą. Viso proceso metu atsakovai buvo tinkamai informuoti apie vyksiančius posėdžius, bet dalyje jų nedalyvavo bei neprašė jų atidėti. Posėdžių metu apeliantai turėjo galimybę teikti klausimus ieškovui dėl prašomų priteisti sumų dydžių bei jų skaičiavimo, tačiau jie elgėsi pasyviai. Atsakovai apeliaciniame skunde remiasi argumentais, kurių pagrįstumas nėra įrodytais jokiais rašytiniais įrodymais, kurie būtų pateikti byloje. Galimybė naudotis elektronine bankininkyste savaime nereiškia, kad buvo visiškai apribota ar apsunkinta atsakovų galimybė žinoti savo sąskaitų likutį ir valdyti lėšas sąskaitoje.
16. Ieškovė su atsiliepimu pateikė Kreditavimo sutarties Nr. 3900-2008-55389 nutraukimo bei informavimo apie reikalavimo teisės perleidimą laiškų kopijas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.), todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų.
18. Byloje nustatyta, kad 2008 m. gruodžio 22 d. sudarytos Kreditavimo sutarties Nr. 3900-2008-55389 pagrindu pradinis kreditorius AB DNB bankas (vėlesnis pavadinimas – Luminor Bank AB) atsakovams suteikė 4 344,30 Eur vartojimo kreditą vartojimo reikmėms (Kreditavimo sutarties specialiosios dalies 7 p. ir 13 p.). Suteiktas vartojimo kreditas turėjo būti grąžintas iki 2013 m. lapkričio 30 d. (Kreditavimo sutarties 4 p.), jį grąžinant dalimis ir kartu mokant nustatyto dydžio palūkanas už naudojimąsi kreditu kiekvieną mėnesį pagal Įmokų mokėjimo grafiką. Kreditavimo sutartyje nurodyta bendra kredito suma – 5 377,99 Eur (Kreditavimo sutarties 12 p.), iš kurios visų įmokų suma pagal grafiką – 5 334,55 Eur ir sutarties sudarymo mokestis – 43,44 Eur (Kreditavimo sutarties 6 p.).
19. Iš ieškovės 2018 m. rugsėjo 21 d. papildomuose paaiškinimuose pateiktos detalizacijos nustatyta, kad iš laikotarpiu 2008 m. gruodžio 31 d. – 2014 m. rugsėjo 16 d. gautų įmokų užskaityta palūkanoms – 983,28 Eur, delspinigiams – 594,97 Eur, kreditui – 2 716,96 Eur.
20. Pradinis kreditorius 2017 m. birželio 15 d. Reikalavimo teisių į skolų portfelį atlygintino perleidimo sutartimi reikalavimo teisę į atsakovų įsiskolinimą perleido Lindorff Oy, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą (toliau – Lindorff Oy). Nuo 2017 m. spalio 1 d. ieškovė perėmė visą Lindorff Oy vykdytą lietuvišką veiklą, įskaitant vykdytą per Lindorff Oy filialą.
Dėl pranešimų apie sutarties nutraukimą ir reikalavimo teisių perleidimą
21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2013 m. birželio 21 d. pranešimais Nr. S-2952, Nr. S-2953, Nr. S-2954 AB DnB bankas informavo atsakovus dėl įsipareigojimų nevykdymo ir būsimo sutarties nutraukimo, jei šie per nustatytą terminą nepašalins sutarties pažeidimų. Apie reikalavimo teisių perleidimą atsakovė E. G. buvo informuoti 2017 m. liepos 14 d. pranešimais, atsakovas R. G. informuotas 2018 m. spalio 24 d. raštu Nr. 2018/19.5-L27-3917.
22. Byloje esantys rašytiniai įrodymai paneigia apeliantų teiginius, jog jie apie sutarties nutraukimą bei reikalavimo teisės perleidimą tretiems asmenims nebuvo informuoti. Apeliantai turėjo galimybę pasinaudoti visomis įmanomomis gynybos nuo pareikštų reikalavimų priemonėmis, tačiau nei iki ieškinio pareiškimo teisme dienos, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovai nereiškė reikalavimų dėl perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ar vartojimo kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad atsakovams apie skolos perleidimą buvo žinoma.
Dėl priteistų sumų dydžio pagrįstumo
23. Apeliantų nuomone, ieškovė nepagrindė ieškininio reikalavimų dalyje dėl 1 627,34 Eur skolos, nepateikė skolos ir delspinigių dydį pagrindžiančių įrodymų, pripažįsta 868,86 Eur dydžio skolą.
24. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliantai, ginčydami pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistos skolos ir delspinigių dydį, nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ieškovės pateiktų įrodymų pagrįstumą, jų argumentai šiuo klausimu yra deklaratyvūs ir patikimumo prasme vertintini kaip subjektyvaus pobūdžio.
25. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje yra pateikta įmokų, gautų pagal Kreditavimo sutartį laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 31 d. iki 2014 m. rugsėjo 16 d. užskaitymo detalizacija, atitinkamo laikotarpio atsakovo R. G. sąskaitos išrašai.
26. Kaip jau minėta pagal 2008 m. gruodžio 22 d. Kreditavimo sutartį Nr. 3900-2008-55389 atsakovams solidariai buvo suteiktas 4 344,30 Eur vartojimo kreditas, už kurį atsakovai įsipareigojo mokėti 8,46 proc. dydžio mokėjimo palūkanas, kurios pagal sudarytą mokėjimo grafiką prie kreditavimo sutarties nuo sutarties sudarymo iki galutinio kredito grąžinimo termino – 2013 m. lapkričio 29 d. turėjo sudaryti 990,25 Eur. Iš minėtos detalizacijos matyti, kad iš įmokų, gautų laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 31 d. iki 2014 m. rugsėjo 16 d. palūkanoms užskaityta – 983,28 Eur, delspinigiams – 594,97 Eur, kreditui – 2 716,96 Eur.
27. Pagal CK 6.101 straipsnio 2 dalies nuostatas reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės. Kadangi sutartis nebuvo vykdoma tinkamai ir laiku už prievolės įvykdymo termino praleidimą buvo nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t. (CK 6.71 str. 1 d., Kreditavimo sutarties Bendrosios dalies 27 p.). Tokiu būdu, kreditorė turėjo teisę skaičiuoti delspinigius už nesavalaikį sutarties vykdymą ir juos išskaičiuoti iš mokamų sumų. Įvertinus gautas įmokas ir tai, kaip jos buvo skirstomos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovų negrąžintas kreditas sudaro 1 627,34 Eur (4 344,30 – 2 716,96), nesumokėtos palūkanos – 6,96 Eur (990,25 – 983,28). Reikalaujama 147,09 Eur delspinigių suma yra paskaičiuota už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 16 d. iki 2018 m. liepos 16 d., t. y. už 180 dienų (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.), bei atsižvelgiant į Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą 0,05 proc. maksimalų netesybų dydį, neprieštarauja Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 27 punktui, kuriame buvo numatytos 0,08 proc. dydžio netesybos.
28. Kadangi atsakovai suteikto kredito negrąžino, todėl akivaizdu, kad atsakovai dalimi gauto kredito vis dar naudojasi. Atsakovai teisme nepareiškė reikalavimo mažinti palūkanas, neginčijo sutarties sąlygų, nereikalavo sutarties sąlygų pakeitimo, pasirašydami sutartį, suprato, kad pagal sudarytą Vartojimo kredito sutartį palūkanas privalės mokėti iki visiško kredito grąžinimo bankui dienos, su palūkanomis sutiko, todėl turi pareigą jas sumokėti iki visiško kredito grąžinimo.
29. Kiti apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai esminės reikšmės, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2 str., 3 str., 178 str., 185 str.). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
30. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas (CK 6.73 str., 6.258 str.), todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo naikinti ar keisti pagrįsto ir teisėto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31. Apeliacinį skundą atmetus iš atsakovų R. G. ir E. G. priteistina po 6,32 Eur iš kiekvieno išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (CPK 96 str. 2 d.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovų R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 6,32 Eur (šešis eurus trisdešimt du centus) iš kiekvieno išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas – 5660, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.