Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolita Cirulienė

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir – UAB) „Intrum Lietuva“ ieškinį atsakovams R. G., E. G. ir A. M. dėl skolos už vartojimo kreditą, palūkanų, delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018-07-20 teisme gautas ieškovės 2018-07-20 ieškinys, kuriame prašoma solidariai iš atsakovų priteisti 1 627,34 Eur pradelstą negrąžintą vartojimo kreditą (suteiktą 2008-12-22 pradinio kreditoriaus AB DNB banko (dabartinis pavadinimas – Luminor Bank AB), kuris 2017-06-15 Reikalavimo teisių į skolų portfelį atlygintino perleidimo sutartimi perleido teisę į atsakovų vardu susidariusį įsiskolinimą Lindorff Oy (kurio vykdytą lietuvišką veiklą nuo 2017-10-01 perėmė ieškovė) ir turėtą grąžinti dalimis su palūkanomis iki 2013-11-30), 6,96 Eur mokėjimo palūkanas, 147,09 Eur delspinigius už 180 dienų nuo 2018-01-16 iki 2018-07-16, 8,46 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 1 627,34 Eur nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir iš kiekvieno atsakovo lygiomis dalimis – ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad atsakovai, kaip kredito gavėjai, su pradiniu kreditoriumi AB DNB banku (vėlesnis pavadinimas – Luminor Bank AB) 2008-12-22 sudarė kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Sutartis), pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovams 4 344,30 Eur vartojimo kreditą vartojimo reikmėms (Sutarties specialiosios dalies 7 ir 13 punktai). Vartojimo kreditas buvo suteiktas iki galutinio jo grąžinimo termino 2013-11-30 ir turėjo būti grąžinamas dalimis kartu mokant nustatyto dydžio palūkanas už naudojimąsi kreditu kiekvieną mėnesį, kaip nurodyta Įmokų mokėjimo grafike. Sutartyje nurodyta bendra kredito suma – 5 377,99 Eur, iš kurios visos įmokos suma pagal grafiką – 5 334,55 Eur ir 43,44 Eur – Sutarties sudarymo mokestis. Tačiau Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų atsakovai nesilaikė, padengė tik dalį kredito ir palūkanų sumos ir liko skolingi pradiniam kreditoriui 1 627,34 Eur negrąžinto vartojimo kredito bei 6,96 Eur mokėjimo palūkanų.

2017-06-15 pradinis kreditorius Reikalavimo teisių į skolų portfelį atlygintino perleidimo sutartimi reikalavimo teisę į atsakovų įsiskolinimą perleido Lindorff Oy, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą (toliau – Lindorff Oy). Apie reikalavimo perleidimą atsakovai buvo informuoti rašytiniu pranešimu, siųstu paprastu laišku. Nuo 2017-10-01 imtinai ieškovė perėmė visą Lindorff Oy vykdytą lietuvišką veiklą, įskaitant vykdytą per Lindorff Oy filialą. Perdavus veiklą, buvo perduodamas visas turtas, teisės ir įsipareigojimai (išrašo iš 2017-09-25 įmonės pirkimo–pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos).

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Nagrinėjamu atveju apie reikalavimo perleidimą atsakovai buvo taip pat informuoti rašytiniu pranešimu, siųstu paprastu laišku. Ieškovė ieškinyje taip pat nurodė, kad su atsakovais buvo ne kartą bendrauta telefonu, atsakovams buvo siūlyta įsiskolinimą dengti dalimis, tačiau atsakovai vengė vykdyti prievolę. Šios ieškovės nurodytos aplinkybės taip pat įrodo, kad atsakovams apie skolos perleidimą buvo žinoma. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-03-14 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas.

Atsakovas A. M. teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu pažymėjo, kad iš jo negalima priteisti ieškovės reikalaujamos skolos sumos, kadangi jis asmeniškai su ieškove jokių kredito sutarčių nepasirašė ir pinigų iš ieškovės negavo, o yra tik laiduotojas už atsakovams suteiktą kreditą, o už Sutarties sąlygų nevykdymą ir jų pažeidinėjimą yra atsakingi atsakovai (duomenys neskelbtini).

Teismas pažymi, kad laidavimas yra vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų. Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Laidavimas yra asmeninis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, kuris padidina tikimybę, kad prievolė kreditoriui bus įvykdyta, nes, skolininkui jos neįvykdžius, kreditorius gali savo reikalavimą pareikšti laiduotojui. Laiduotojo prievolės prieš kreditorių mastą paprastai nulemia skolininko atsakomybės už prievolės pažeidimą mastas. Kitoks laiduotojo atsakomybės mastas gali būti nustatytas laidavimo sutartyje, kai laiduotojas prisiima ne visišką, o dalinę atsakomybę už skolininką. Jeigu laidavimo sutartyje nenustatyta kitaip, tai laiduotojas už skolininką atsako prieš kreditorių taip pat ir tokiu pat mastu, kaip ir skolininkas (CK 6.78 straipsnio 2 dalis). Kaip matyti iš 2008-12-22 kreditavimo sutarties Nr. 3900-2008-55389, nagrinėjamu atveju kredito gavėjais nurodyti visi trys atsakovai, t. y. R. G., E. G. ir A. M., kurie visi trys pasirašė Sutarties kiekviename lape. Teismui nėra pateikta jokių įrodymų, kad su atsakovu A. M. pradinis kreditorius AB DNB bankas buvo sudaręs laidavimo, o ne kredito sutartį, kuri byloje nėra nuginčyta, todėl teismas neturi jokio pagrindo ja nesivadovauti. Teismas, įvertinęs tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, remdamasis byloje esančiais įrodymais ir nustatytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad atsakovas A. M. pagal Sutartį privalo atsakyti kaip vienas iš paskolos gavėjų, o ne kaip laiduotojas, jo prievolė pagal Sutartį yra solidari kartu su kitais dviem atsakovais. Vadovaujantis CK 6.6 straipsnio nuostatomis, solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (1 dalis); prievolė gali būti solidari nepaisant to, kad vieno skolininko pareiga pagal jos įvykdymo sąlygas skiriasi nuo kitų skolininkų pareigos (2 dalis); jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (4 dalis); kreditorius, kuriam solidariosios prievolės visiškai neįvykdė vienas iš skolininkų, turi teisę reikalauti, kad likusią prievolės dalį įvykdytų bet kuris iš kitų skolininkų arba visi jie bendrai (5 dalis); bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (6 dalis). Tai reiškia, kad tik kreditorius sprendžia, ar ieškinį pareikšti vienam atsakovui ar visiems bendrai, o bendraskoliai, kuriems pareikštas ieškinys, neturi teisės reikalauti, kad prievolė būtų padalyta ar kad kreditorius pirma pareikštų ieškinį kitiems bendraskoliams, motyvuojant tuo, kad jis paskolos negavo ir ji buvo panaudota kitų paskolos davėjų. Kredito (paskolos) gavėjas nurodomas sutartyje jį įvardijant kredito (paskolos) gavėju ar asmeniu, kuriam suteikiamos kredito (paskolos) lėšos, ar nurodant, kam faktiškai perduodamas (sumokamas, perleidžiamas kitu būdu) kredito sutarties dalykas. Tuo atveju, kai kredito gavėjais yra nurodyti keli asmenys, kurių teisės ir atsakomybė sutartyje vienodos, o įsipareigojimas grąžinti kreditą priimtas kaip solidarioji prievolė, tai visi jie vertinami kaip kredito gavėjai. Įstatymas nedraudžia sutartimi nustatyti, kad kredito gavėjais būtų ir kiti faktiškai negavę kredito, bet kredito gavėjais įrašyti į kredito sutartį ir ją sudarę asmenys, jei taip susitaria kredito sutarties šalys. Jeigu atskiram ar keletui kredito gavėjų pagal sutarties nuostatas galėjo būti perduota banko suteikiamo kredito suma ir ji buvo vienam ar keliems gavėjams perduota pagal sutarties nuostatas, tai vertinant pagal CK 6.881 straipsnio 1 dalį, kredito sutartis yra galiojanti visiems sutartyje išvardytiems kredito gavėjams, t. y. ir tiems, kuriems tiesiogiai iš banko kredito dalis nebuvo perduota (jei taip vykdydamas kreditavimą bankas nepažeidė sutarties nuostatų dėl kredito dalyko perdavimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2014). Kadangi Sutartį su pradiniu kreditoriumi prasirašė visi trys atsakovai, darytina išvada, kad ieškovė skolą, susidariusią dėl prievolės pagal Sutartį nevykdymo, pagrįstai prašo priteisti iš visų atsakovų solidariai. Atsakovas savo atsiliepimą taip pat motyvuoja tuo, kad paskola buvo panaudota atsakovo R. G. verslui plėtoti, tačiau šiuo atveju tai nėra reikšminga ieškinio pagrįstumui, tuo labiau, kad Sutartyje kredito paskirtis nurodyta vartojimo reikmėms.

Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

Vadovaujantis Sutarties bendrosios dalies 38.3 ir 38.4 punktais, atsakovams solidariai buvo suteiktas 4 344,30 Eur kreditas vartojimo reikmėms, už kurį atsakovai įsipareigojo mokėti 8,46 proc. dydžio mokėjimo palūkanas (Sutarties specialiosios dalies 5 punktas bei bendrosios dalies 6 punktas), kurios vadovaujantis Įmokų mokėjimų grafiku pagal Sutartį pateiktoje detalizacijoje už laikotarpį nuo kredito suteikimo dienos iki galutinio kredito grąžinimo termino (2013-11-29) iš viso sudarė 990,25 Eur. Ieškovė teismui pateikė iš pradinio kreditoriaus Luminor Bank AB gautą Įmokų, dengiančių skolą pagal Sutartį, detalizaciją, iš kurios matyti, kad laikotarpiu nuo 2008-12-31 iki 2014-09-16 kreditui dengti iš viso buvo užskaityta 2 716,96 Eur, o mokėjimo palūkanoms – 983,28 Eur. Taigi skirtumas tarp Įmokų mokėjimų grafike pagal Sutartį numatytų sumų ir faktiškai pagal Sutartį užskaitytų lėšų sudaro ieškiniu prašomas priteisti sumas: 1 627,34 Eur kreditas (4 344,30 Eur – 2 716,96 Eur) bei 6,96 Eur palūkanos (990,25 Eur – 983,28 Eur). Kadangi atsakovai tinkamai nesilaikė Įmokų mokėjimų grafike pagal Sutartį numatytų kredito ir palūkanų mokėjimų terminų, vadovaujantis Sutarties bendrosios dalies 27 punktu, nuo pagal Įmokų mokėjimų grafike pradelstos grąžinti palūkanų ir kredito sumos buvo skaičiuojami 0,08 proc. dydžio delspinigiai, kurie nuo 2008-12-31 iki 2014-09-16 iš viso sudarė 594,97 Eur (šios sumos detalizacija pateikta byloje).

Atsakovai taip pat nurodo, kad ieškovė, perėmusi skolą iš pradinio kreditoriaus, neįgijo teisės į palūkanų ir delspinigių skaičiavimą. Teismas nesutinka su šiuo atsakovų teiginiu, kadangi reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės (CK 6.101 straipsnio 2 dalis). Taigi, atsakovams nevykdant sutartinių įsipareigojimų, pradinis kreditorius įgijo teisę reikalauti Sutartyje numatytų netesybų, o, bankui sudarius reikalavimo perleidimo sutartį su ieškove, pastarajai perėjo visos reikalavimo teisės į atsakovus, įskaitant ir teisę reikalauti sumokėti palūkanas ir netesybas.

Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus, kadangi teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), todėl solidariai iš atsakovų priteistinas 1 627,34 Eur negrąžintas vartojimo kreditas ir 6,96 Eur mokėjimo palūkanos.

Ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovų 147,09 Eur delspinigius. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai). CK 6.71 straipsnio 1 dalis ir 6.258 straipsnio 1 dalis nustato, kad sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Sutarties bendrosios dalies 27 punktas nurodo, kad už laiku negrąžintą kreditą, nesumokėtas palūkanas, įmokas, vartojimo kredito gavėjas įsipareigoja kiekvieną pradelstą dieną mokėti ieškovui 0,08 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos. Todėl ieškovės reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas, ieškovei solidariai iš atsakovų priteistini 147,09 Eur delspinigiai, kurie buvo paskaičiuoti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą 0,05 proc. maksimalų netesybų dydį už 180 dienų už laikotarpį nuo 2018-01-16 iki 2018-07-16 (1627,34 x 0,05 / 100 x 180 = 146,46 Eur; 6,96 x 0,05 / 100 x 180 = 0,63 Eur) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis).

Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu (CK 6.872 straipsnio 1 dalis). Atsakovai ir pradinė kreditorė sutartyje sutarė dėl 8,46 proc. dydžio metinių palūkanų. Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014). Esant šioms aplinkybėms, solidariai iš atsakovų ieškovei priteisiamos 8,46 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo negrąžinto kredito sumos (1 627,34 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, ieškovei solidariai iš atsakovų priteistinos 5 procento dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą (1 781,39 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018-06-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės reikalavimai yra patenkinti visiškai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro 40 Eur žyminis mokestis. Šios bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir lygiomis dalimis iš atsakovų priteistinos ieškovei (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Be to, vadovaujantis CPK 92 straipsniu, valstybei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos 14,34 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 264, 265, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Intrum Lietuva“ (juridinio asmens kodas 304615887) solidariai iš atsakovų R. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 627,34 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų dvidešimt septynių eurų 34 ct) negrąžintą vartojimo kreditą, 6,96 Eur (šešių eurų 96 ct) mokėjimo palūkanas, 147,09 Eur (vieno šimto keturiasdešimt septynių eurų 09 ct) delspinigius, 8,46 procentų dydžio palūkanas, skaičiuojamas nuo 1 627,34 Eur nuo bylos iškėlimo teisme (2018-06-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo visos priteistos sumos (1 781,39) nuo bylos iškėlimo teisme (2018-06-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Intrum Lietuva“ (juridinio asmens kodas 304615887) iš atsakovų R. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 13,34 Eur (trylika eurų 34 ct) bylinėjimosi išlaidų .

Priteisti valstybei (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas) Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių banke Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius) Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos banke Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – procesinių dokumentų įteikimo išlaidos) iš atsakovų R. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 4,78 Eur (keturis eurus 78 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.