Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei S. Š., išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Jurgitai Jurkaitienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. Š. ieškinį atsakovui A. B. dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

14.4. Vaikų B. ir A. B. tėvo A. B. bei jo artimų giminaičių gimimo dienų šventimo dienomis vaikai B. ir A. B. praleidžia su vaikų tėvu A. B., paimdamas vaikus B. ir A. B. iš vaikų motinos S. B. gyvenamosios vietos atitinkamos dienos nuo 9.00 iki 10.00 val. ir parveždamas vaikus B. ir A. B. į vaikų motinos S. B. gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20.00 val. Apie tai vaikų tėvas A. B. vaikų motiną S. B. informuoja ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki atitinkamo gimtadienio.

14.8. Vaikų B. ir A. B. tėvas A. B. su vaikais praleidžia gruodžio 31 dieną poriniais metais, pasiimdamas vaikus iš vaikų motinos S. B. gyvenamosios vietos ar darželio nuo 9.00 iki 10.00 val. ir grąžindamas vaikus į vaikų motinos S. B. gyvenamąją vietą atitinkamai sausio 1 d. iki 20.00 val.

14.9. Vaikų B. ir A. B. tėvas A. B. su vaikais praleidžia Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas ne poriniais metais, pasiimdamas vaikus iš vaikų motinos S. B. gyvenamosios vietos ar darželio nuo 17.00 iki 18.00 val. ir grąžindamas vaikus į vaikų motinos S. B. gyvenamąją vietą iki antrosios Šv. Kalėdų dienos 20.00 val.

14.10. Vaikų B. ir A. B. tėvas A. B. su vaikais praleidžia Šv. Velykas poriniais metais, pasiimdamas vaikus iš vaikų motinos S. B. gyvenamosios vietos šeštadienį prieš Šv. Velykas nuo 9.00 iki 10.00 val. ir grąžindamas vaikus į vaikų motinos S. B. gyvenamąją vietą pirmadienį (antrąją Šv. Velykų dieną) iki 20.00 val.

14.11. Keliaujant su vaikais B. ir A. B. už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, vaikų tėvas A. B. ar vaikų motina S. B. privalo informuoti kitą šalį apie vaikų išvykimo į užsienį laiką ir vietą prieš dvi savaites iki išvykimo. Vaikų motina S. B. aptariamu atveju privalo vaikų tėvui A. B. pateikti vaikų B. ir A. B. asmens tapatybės dokumentus.

16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.175 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (tėvas ar motina, neveiksnių nepilnamečių tėvų tėvai (globėjai, rūpintojai) gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo. Taigi, pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių bendravimo su vaikais tvarka negali būti vykdoma teismo sprendimu nustatytomis sąlygomis, kiekvienas iš vaiko tėvų turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti kitokią laiko, vietos, būdo prasme bendravimo su vaikais tvarką nei nustatyta. Įstatymas neapibrėžia išsamaus sąrašo aplinkybių, kurioms pasikeitus atsiranda pagrindas keisti teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką. Sprendžiant klausimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, teismas vertina šiam klausimui spręsti svarbių aplinkybių visumą. Faktus, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, buvusios pagrindu nustatyti konkrečią bendravimo su vaiku tvarką, privalo įrodyti tas iš tėvų, kuris reiškia reikalavimą dėl teismo nustatytos vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo tvarkos.

17. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – ir VTK) 3 straipsnyje yra nustatyta, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Joks teisės aktas neapibrėžia kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, kas konkrečiam asmeniui yra geriausia. Nustatant, kas yra geriausia vaikui, VTK siūlo vadovautis bendraisiais principais – nediskriminacijos, gyventi ir sveikai vystytis, išklausyti vaiko nuomonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021).

18. Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis).

20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019, 34 punktas; 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 38 punktas). Tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, o privalo siekti geriausių vaiko interesų užtikrinimo.

21. Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 170 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, jog abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (žr. pirmiau nurodytą kasacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 34 punktą).

22. Teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu prieš nepilnamečio vaiko interesus, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 19 punktas).

23. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad ginčo šalių (vaiko tėvų) santykiai yra itin konfliktiški. Tarnybos 2022 m. lapkričio 4 d. teismui pateiktoje išvadoje (DOK-179125) nurodoma, kad šeima žinoma dėl S. Š. ir A. B. tarpusavio konfliktų, susijusių su jų nepilnamečiais vaikais: 2022-09-14 Skyriuje gautas motinos prašymas Reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame ji nurodo, jog prasidėjus naujiems mokslo metams vaikų tėvas vienasmeniškai pradėjo planuoti nepilnamečių vaikų A. B. ir B. B. ugdymo procesą ir popamokinę veiklą; 2022-09-15 gautas Vilniaus AVPK pranešimas kad buvęs vyras paėmė vaiką ir negrąžina, su sūnumi pranešėja negali susisiekti, atmeta skambučius; 2022-10-05 Skyriuje gautas Vilniaus 3 PK pranešimas Reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kad visuomeninio transporto stotelėje tarp pranešėjos ir jos buvusio vyro sūnaus akivaizdoje įvyko konfliktas, vyras per prievartą bandė įsodinti sūnų į automobilį, nors pranešėja jį vežė į muzikos mokyklą, moteris baiminasi, kad agresyvus vyras gali juos pasitikti prie namų, vyras panaudojo fizinį smurtą buvusios sutuoktinės atžvilgiu, grasino jai susidorojimu; 2022-10-06 Skyriuje gautas A. B. prašymas Reg. Nr. (duomenys neskelbtini), apsaugoti vaikus nuo motinos savivalės ir smurto kuriame jis nurodo, kad buvusi sutuoktinė šaukėsi aplinkinių pagalbos, tokiu savo elgesiu psichologiškai traumuodama sūnų, vaikų mama elgiasi priešingai vaikų interesams, savivaliauja, sąmoningai neleisdama kito sūnaus, B. į solfedžio užsiėmimus; 2022-10-06 gautas vaizdo įrašas Reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame vaizduojama, kas vyko visuomeninio transporto stotelėje; 2022-10-05 gautas S. Š. pranešimas Reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame moteris aprašo 2022-10-05 dienos įvykius, nurodydama, kad vaikų tėvas savo smurtiniais veiksmais ribojo nepilnamečio A. laisvę ir tai jis daro ne pirmą kartą; 2022-10-06 gautas Vilniaus 1 PK pranešimas kuriame nurodoma, kad pranešėjas A. B. pagal teismo sprendimą turi susitikti su vaikais, tačiau buvusi žmona vaikų neišleidžia, jis į laiptinę patekti negali, į jo SMS vaikų mama atsakė, kad neleis lankyti vaikų; vaikų mama paaiškino, kad yra ikiteisminis tyrimas, vaikai šiuo metu yra stresinėje būsenoje, su tėvu niekur vykti nenori, vaikai tai patvirtino; 2022-10-18 gautas pakartotinai S. Š. prašymas Reg. Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti vaikų tėvui administracinę atsakomybę. Iš byloje pateiktų 2022 m. rugsėjo 9 d. šalių nepilnamečių vaikų Vaiko situacijos vertinimo anketų Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad vaikams nustatyti objektyvūs rizikos veiksniai, susiję su vaikų funkcionavimu, vaikų atstovais pagal įstatymą – tėvai galimai daro neigiamą įtaką vaikams, vaikų aplinka. Rizikos veiksniai motyvuojami šiomis aplinkybėmis: vaikų pasakojimais, jog tėčiui nepatinka, jei vaikai po pamokų nenori eiti pas jį ir tada sako ,,mamos vaikas“; ieškovės teiginiais, kad atsakovas neteikia vaikams išlaikymo, pasiima vaikus bendrauti ne savo bendravimo dienomis, apkrauna vaikus įvairia veikla, vaikams sukeliamas stresas, jie bijo tėvui pasakyti, kad nenori pas jį važiuoti; atsakovo paaiškinimais, kad su vaikų motina nepavyksta susitarti dėl vaikų ugdymo įstaigų ar užklasinės veiklos.

24. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo išspręstas pareiškėjos antstolės Virginijos Meškauskienės pareiškimas dėl baudos skyrimo atsakovui už teismo Sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos pažeidimus, atsakovui paskirtas įspėjimas. Be kita ko, šioje nutartyje teismas padarė išvadą, kad dėl abiejų pusių bendravimo, bendradarbiavimo ir kooperavimosi stokos dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, bendras sutarimas tarp šalių negalimas, išskyrus atskirus atvejus.

25. Iš byloje pateikto 2022 m. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato antrojo veiklos skyriaus 2022 m. spalio 12 d. nutarimo skirti kardomąją priemonę matyti, kad 2022 m. spalio 6 d. šiame policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 ir 3 dalis ir 284 straipsnį, kurių padarymu įtariamas A. B.. Nutarime nurodyta, kad atsakovas 2022 m. spalio 5 d. viešoje transporto stotelėje pastūmė mažametį A. B. tempė jį į automobilį, tada dar kartą pastūmė vaiką, ir šis nukrito, taip pat stumdė ieškovę sudavė jai į kairę veido pusę, ir tokiais veiksmais A. B. sukėlė mažamečiui sūnui bei S. Š. fizinį skausmą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. A. B. pritaikyta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, taip pat jis įpareigotas nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) ir nebendrauti su A. B. bei S. Š.. Nors teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu buvo nutrauktas, tačiau nurodoma situacija rodo tėvų negebėjimą konstruktyviai bendrauti su vaikais susijusiais klausimais, aptariamu atveju – atsakovas siekė nusivežti su ieškove autobuso laukusį sūnų A. Konfliktavimas vaiko akivaizdoje ir viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims bei įtraukiant policijos pareigūnus, yra ne tik nesuderinamas su vaiko interesais, tačiau ir itin žalingas, nes vaikas tokiu atveju, ne tik išgyvena stresą dėl tėvų konflikto, tačiau patiria gėdą dėl pašalinių asmenų ir baimę dėl policijos pareigūnų įsikišimo.

26. Iš pateiktų byloje ieškovės SMS žinučių turinio taip pat matyti, kad šalių santykiai yra konfliktiški ir dažnu atveju nepagarbūs vienas kito atžvilgiu. Tarp šalių konfliktai kyla dėl to, kad atsakovas su vaikais savaitės dienomis antradieniais ir ketvirtadieniais bendraudavo ne Sprendime nurodytu laiku nuo 17.00 iki 18.00 val., o jam patogiu laiku, paimant vaikus tiesiai iš ugdymo įstaigos be to, vaikai paimami iš ugdymo įstaigų, taip pat paimant vaikus ir atsakovui bendrauti nenumatytomis dienomis – pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais. Iš susirašinėjimo matyti, kad šalims nepavyko suderinti vaikų užsiėmimo Balio Dvariono muzikos mokykloje tvarkaraščių, vaikų neformalaus ugdymo būrelių kiekio, kilo konfliktų dėl vaikų grąžinimo į gyvenamąją vietą jiems apsirgus, dėl informacijos apie vaikų gydymą perdavimo.

28. Remiantis aukščiau aptartais duomenimis nustatyta, kad tarp šalių vyksta nuolatinai konfliktai dėl atsakovo bendravimo su vaikais darbo dienomis, vaikų ligos atveju, dėl tvarkaraščių muzikos mokykloje derinimo, neformaliojo ugdymo užsiėmimų parinkimo ir jų skaičiaus, susidariusi padėtis padėtis tapo nebesuderinama ir su vaikų interesais. Teismas pažymi, kad visų galimų kilti gyvenime situacijų bendravimo tvarkoje įtvirtinti neįmanoma, vaiko tėvai privalo bendrauti dėl vaiko (stengtis derinti savo interesus), tačiau kylant ginčams (konfliktams), tikslinga jų galimą sprendimą įtvirtinti bendravimo tvarkoje, tiek nustatant bendravimo tvarką, tiek ją keičiant, jei tai užtikrintų vaiko interesus ir padėtų išvengti tolesnių konfliktų tarp tėvų. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad nagrinėjamoje byloje teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, problemos išsisprendė, vaikai savaitės dienomis saugiai grįžta namo, vaikai žino savo dienotvarkę, atsirado režimas, pakilo mokymosi pažangumas. Todėl spręstina, kad nagrinėjamu atveju teismo įsikišimas koreguojant teismo Sprendimu nustatytą atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, būtų pagrįstas ir atitiktų geriausius vaikų interesus.

29. Ieškovė prašo pakeisti teismo Sprendimu nustatytą atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, siūlydama konkrečių keistinų sąlygų formuluotes. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 376 straipsnyje ir CK trečiojoje knygoje įtvirtintomis proceso teisės normomis (CPK 375 straipsnio 2 dalis), šios kategorijos bylose teismas turi būti aktyvus, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai, todėl turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 376 straipsnio 1 dalis), atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, teismas turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis)-(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-969/2018).

30. Plėtodama kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija išskiria šiuos tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, bendravimo su juo pagrindinius principus: 1) bendravimo tvarka turi užtikrinti geriausius vaiko interesus, 2) bendravimo tvarka turi užtikrinti saugaus, tiesioginio ir pastovaus ryšio su atskirai gyvenančiu tėvu (motina) nuolatinį palaikymą; 3) tais atvejais, kai tėvas (motina) nebendrauja ar trukdo bendrauti kitam tėvui (motinai) su vaiku, teismas gali abiem tėvams ar vienam iš jų taikyti sankcijas dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymo ar netinkamo vykdymo, jei tai geriausiai atitinka vaiko interesus; 4) tais atvejais, kai dėl vienų ar kitų priežasčių tiesioginis tėvo (motinos) ir vaiko bendravimas neatitinka geriausių vaiko interesų, turi būti užtikrintas netiesioginis, per tarpininką ar kitokios formos tėvo (motinos) ir vaiko šeiminių ryšių palaikymas; 5) teismas, nustatydamas tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, turi vertinti vaiko interesus ilgesnėje laiko perspektyvoje, todėl net ir tuo atveju, jei dėl vienų ar kitų priežasčių vaiko bendravimas su tėvu (motina) šiuo metu gali būti komplikuotas, teismas turi vertinti, ar bendravimo ribojimas nepakenks vaiko interesams ateityje; 6) teismas turi įvertinti, ar jo nustatoma tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka galės būti realiai įgyvendinta, todėl tais atvejais, kai vaikas išreiškia kategorišką priešiškumą bendrauti su tėvu (motina), turi būti stengiamasi nustatyti tokio priešiškumo priežastis, tėvo (motinos) ir vaiko tarpusavio santykius iki sprendimo priėmimo ir jų pokytį sprendimo vykdymo metu ir nustatyti priemones tokioms priežastims pašalinti ar sumažinti (galimai nustatant tėvo (motinos) bendravimą su vaiku per tarpininką); 7) vaikai patiria emocinę žalą ne tik dėl nuolat besitęsiančių tėvų konfliktų, bet ir dėl jiems, jų nuomonės svarbai primetamos tėvų atsakomybės už bendravimo tvarkos (ne)vykdymą, todėl teismas turi siekti išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp vaiko nuomonės ir norų svarbos vertinimo bei vaiko prigimtinio intereso užmegzti glaudesnį ryšį su kartu negyvenančiu tėvu (motina), jį saugoti ir plėtoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021).

Dėl bendravimo antradieniais ir ketvirtadieniais

31. Pirmiausia ieškovė prašo pakeisti teismo Sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos 1 punktą, numatantį, kad tėvo bendravimo su vaikais savaitės dienomis– antradieniais ir ketvirtadieniais, tėvas vaikus paima iš gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos, nuo 17.00 val. iki 18.00 val. ir grąžina į gyvenamąją vietą iki 20.00 val., nustatant, jog nurodytomis dienomis atsakovas vaikus paima iš ieškovės gyvenamosios vietos nuo 18.00 val., t. y. ieškiniu prašoma pakeisti teismo Sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos darbo dienomis sąlygą, iš jos eliminuojant atsakovo teisę paimti vaikus nurodytomis dienomis ir iš jų ugdymo įstaigų bei viena valanda pavėlinant vaikų paėmimą.

32. Pastebėtina, kad pagal galiojančią teismo Sprendimu patvirtintą bendravimo tvarką, atsakovui savaitės dienomis – antradieniais ir ketvirtadieniais yra numatyta teisė bendrauti su vaikais nuo 17.00 val. iki 20.00 val., paimant juos iš ugdymo įstaigos ar vaikų gyvenamosios vietos. Tačiau iš šalių susirašinėjimo matyti, kad konfliktai tarp šalių vyksta dėl to, kad ieškovas, motyvuodamas poreikiu vežti vaikus į būrelius, ar susitarimu su vaikais, paima juos pasibaigus pamokoms mokykloje, be to ne visada nuveža juos į muzikos mokykloje vykstančius užsiėmimus. Iš vaikų nuomonių išklausymo aktų matyti, kad vaikams toks bendravimas darbo dienomis taip pat nėra priimtinas, vaikai išsakė nuomonę, kad dabartinė tvarka trukdo jų mokslams, nes grįžus iš pasibuvimo su tėčiu nebelieka laiko paruošti namų darbus, suprastėjo pažymiai, t. y. patys nepilnamečiai vaikai neigiamai vertina susiklosčiusį su atsakovu bendravimą darbo dienomis bei įvardina neigiamas tokio bendravimo pasekmes, be to, iš vaikų paaiškinimų matyti, kad jie negali pasipriešinti tėvo valiai ir jam paklūsta. Todėl numačius, kad savaitės dienomis tėvas vaikus galėtų bendravimui paimti tik iš jų gyvenamosios vietos, būtų eliminuojama galimybė perkelti vaikams naštą tartis su atsakovu dėl jų paėmimo iš ugdymo įstaigų, kai vaikų norų nėra paisoma ir susitariama tik atsakovo nurodytomis sąlygomis. Nagrinėjamoje byloje 2022 m. lapkričio 9 d. nutartimi teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, numatant, kad aptariamomis darbo savaitės dienomis atsakovas gali paimti vaikus bendravimui tik iš jų gyvenamosios vietos. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad po šios laikinosios apsaugos priemonės pritaikymo ne tik išsisprendė buvusios atsakovo bendravimo su vaikais problemos, tačiau tai turėjo ir teigiamą pokytį vaikams: susibalansavo vaikų režimas, pagerėjo mokymosi rezultatai. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių pagalba pasiekus teigiamą laikino konfliktinių santykių sureguliavimo efektą, tikslinga situaciją išsaugoti ir pratęsti, laikinas bendravimo sąlygas perkeliant į nuolatinę bendravimo tvarką. Tačiau pastebėtina, kad ieškovė nepateikė argumentų dėl kokių priežasčių bendravimo savaitės dienomis pradžia turėtų būti pavėlinta viena valandą, t.y. bendravimo pradžios laikas perkeltas nuo 17.00 val. į 18.00 val. Nenurodžius tokio pakeitimo būtinumą patvirtinančių argumentų ir faktinių duomenų, teismas neturi pagrindo keisti teismo Sprendimu nustatytoje bendravimo tvarkoje numatytą atsakovo bendravimo antradieniais ir ketvirtadieniais pradžios laiką.

Dėl vaikų dalyvavimo jų formaliojo ir neformaliojo ugdymo veiklose

Dėl bendravimo vaikų atostogų metu

37. Bylos duomenims, abu šalių vaikai šiuo metu yra mokyklinio amžiaus, kaip žinia, tokio amžiaus vaikams būna rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogos. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 38 punktas). Teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas nustatyti bendravimo su vaikais tvarką jų atostogų metu pareikštas vaikų interesais, sudaro galimybę atsakovui kuo maksimaliau bendrauti su vaikais, planuoti savo laiką, todėl tenkintinas atsižvelgiant į teismo posėdžio metu aptartas korekcijas, papildant Sprendimu nustatytą bendravimo tvarką 15 punktu.

38. Teismo vertinimu, nustačius papildomas bendravimo sąlygas su vaikais jų atostogų metu ir siekiant, kad jos būtų suderintos su kitoms Sprendimu nustatytomis bendravimo tvarkos nuostatoms, tikslinga numatyti, kad bendravimo su vaikais atostogų laikotarpiu kiekviena iš šalių turi užtikrinti kitam tėvui galimybę bendrauti su vaikais bendravimo tvarkoje numatytomis šventinėmis, gimtadienio ar kitų progų dienomis. Be to, atsižvelgiant į šalių priešiškus santykius ir bendradarbiavimo stoką, bendravimui atostogų metu vaikų perdavimo iš vieno tėvo kitam tėvui laiką tikslinga apibrėžti ne konkrečia valanda, iki kurios vaikai turėtų būti paimami ar grąžinami, o laiko intervalu. Tokiu atveju abi šalys galėtų racionaliau planuoti savo laiką ir būtų išvengta situacijų, kai šalys būtų priverstos neapibrėžta laiką laukti kada bendravimo tvarkoje numatytą dieną vaikai bus kitos šalies perduoti.

Dėl bendravimo vaikų ligos atveju

39. Ieškovė prašo pakeisti ir teismo Sprendimu nustatytos atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos 12 punktą, jame vietoje sąlygos, kad vaikams sergant, tėvas A. B. gali bendrauti su vaikais jų gyvenamojoje vietoje, įrašyti sąlygą, kad vaikams susirgus, kai jie yra pas tėvą, pastarasis nedelsiant apie tai informuotų vaikų motiną ir pervežtų sergantį vaiką/vaikus į jų gyvenamąją vietą. Taip pat papildyti šį punktą sąlyga, kad vaikams susirgus į gydymo įstaigas kreipiasi vaikų motina.

40. Prašomo bendravimo tvarkos pakeitimo būtinumą Ieškovė grindė ieškinyje bei teismo posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis, kad vaikams susirgus atsakovas neteikia jai informacijos apie vaikų ligą, kad buvo atvejų, kai vaikams būnant pas atsakovą ir apsirgus, atsakovas negrąžino vaikų į gyvenamąją vietą pasibaigus bendravimo tvarkoje numatytam bendravimo su vaikais laikui, užblokavo atsakovo slaugomo vaiko telefoną, kad šis negalėtų paskambinti ieškovei, piktnaudžiavo paimdamas dėl vaiko ligos nedarbingumo pažymą. Ieškovės nurodomas aplinkybes iš dalies patvirtina pateiktų susirašinėjimo su sūnumi A. SMS žinučių turinys. Tikėtina ieškovės nurodytą 2022 m. rugsėjo 11 d., sekmadienį, būdamas pas atsakovą, sūnus parašė jai žinutes, kad blogai jautėsi, vėmė, buvo vieni tėčio namuose, o tėtis neleido išeiti. Atitinkamai iš SMS žinutėmis atsiųstų, tikėtina rugsėjo 15 d., Telia ataskaitų matyti, kad ieškovė negalėjo priskambinti pas atsakovą buvusiam sergančiam sūnui, kai gavo jo SMS žinutes, kad ,,Tėtis man neleidžia grįžti“, ,,Mama jis mane kankina“ (Fl. 1, b. l. 10-13). Tarnybos išvadoje taip pat nurodoma, kad 2022 m. rugsėjo 15 d. gavo Vilniaus AVPK pranešimą kad buvęs vyras paėmė vaiką ir negrąžina, su sūnumi vaiko motina negali susisiekti, atmeta skambučius.

42. Tačiau sutiktina su ieškove, kad vaikams susirgus buvimo pas atsakovą metu, jis turėtų informuoti apie tai ieškovę. Taip pat, siekiant išvengti nesusipratimų ir bendravimo tvarkos interpretacijų vaikų ligos atveju, tikslinga Sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos 12 punktą papildyti sąlyga, kad vaikų ligos atveju atsakovas nėra atleidžiamas nuo pareigos vykdyti bendravimo su vaikais tvarkos sąlygas. Teismo posėdžio metu buvo nagrinėjamas ir klausimas dėl tikslingumo numatyti bendravimo tvarkos išimtis, jeigu vaikams rekomenduojamas gulimas režimas, ar kitais atvejais, tačiau išvadą teikiančios institucijos atstovė išsakė nuomonę, kad atsižvelgiant į šalių santykius, siekiant išvengti galimų atsakovo piktnaudžiavimo atvejų, tokių išimčių numatymas yra netikslingas ir nagrinėjamu atveju vaikų interesus labiau atitiks, jeigu išimtys bendravimo tvarkoje nebus numatytos. Atitinkamai esant itin konfliktiškiems šalių santykiams, dėl jų bendravimo, bendradarbiavimo ir kooperavimosi stokos nepasiekiant bendrų susitarimų vaikų interesais susijusiais klausimais, nėra tikslinga palikti bendravimo tvarkos 12 punkte ir sąlygų, kad atsakovas gali lankyti vaikus jų ligos atveju vaikų gyvenamojoje vietoje bei raštu susitarti dėl atsakovo bendravimo su vaikais laiko, praleisto dėl vaikų ligos, kompensavimo. Pastarosios sąlygos iki šiol taip pat nebuvo vykdomos. Todėl Sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos 12 punktas tikslintinas, išdėstant tokią jo redakciją – vaikui B. B. ir/ar A. B. susirgus, kai vaikas/vaikai yra pas tėvą A. B., tėvas A. B. nedelsiant apie tai informuoja vaikų motiną S. Š. ir pasirūpina vaikų sveikatos priežiūra. Vaikų liga, nesudaro pagrindo nesilaikyti bendravimo tvarkos sąlygų.

Dėl vaikų papildomų užsiėmimų parinkimo ir tvarkaraščių derinimo

43. Iš byloje pateiktų 2018 m. rugsėjo 14 d. ir 2022 m. rugpjūčio 29 d. sutarčių su Balio Dvariono mokykla, šiuos mokyklos pamokų tvarkaraščių bei A. ir B. B. paaiškinimų 2022 m. rugsėjo 21 d. atliekant vaikų situacijos vertinimus, matyti, kad B. B. lanko obojaus klasę, A. B. lanko pučiamųjų instrumentų saksofono klasę. Byloje esantys 2022 m. spalio 17 d. patvirtintuose Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos tvarkaraščiuose matyti, kad A. B. turi užsiėmimus antradieniais nuo 14.15 iki 15.00 val. ir ketvirtadieniais nuo 14.40 iki 15.25 val., o B. B. užsiėmimai numatyti antradieniais nuo 16.20 iki 17.05 val., ketvirtadieniais nuo 16.20 iki 19.20 val., penktadieniais nuo 16.20 iki 17.05 val. (Fl. 1., b. l. 63). Iš su ieškiniu pateiktų mobiliojo telefono ekrano nuotraukų, kuriose užfiksuotas šalių susirašinėjimas SMS žinutėmis, matyti, kad tarp šalių vyksta konfliktai ir dėl užsiėmimų muzikos mokykloje tvarkaraščių bei dėl vaikų neformaliojo ugdymo veiklų parinkimo. Ieškovė pateikė atsakovo jai atsiųstų SMS žinučių, kuriose atsakovas rašo, kad pakeitė B. obojaus pamoką, nes moka tai padaryti, ir vaikas galės ir sportuoti ir muzikuoti, ieškovei paaiškindamas, kad jis moka tai padaryti (Fl. 1, b. l. 43).

44. Iš prie Tarnybos išvadų pateiktų 2022 m. lapkričio 4 d. vaikų nuomonės išklausymo aktų matyti, kad A. yra išsakęs nuomonę, jog norėtų atsisakyti tėčio būrelių, kitais metais norėtų atsisakyti ir muzikos mokyklos, B. taip pat guodėsi, kad jo pažymiai suprastėjo, trūksta laiko pamokų ruošai. Iš ieškovės pateiktų SMS žinučių matyti, kad atsakovas vaikų užsiėmimų muzikos mokykloje tvarkaraštį keitė pagal kitų jo parinktų vaikams neformalaus ugdymo veiklų laiką. Neformalus ugdymas yra sudėtinė švietimo dalis, skirta tikslingam, tęstiniam įvairaus amžiaus vaikų gebėjimų, polinkių atskleidimui, pažintinių interesų tenkinimui, kūrybiškumo plėtojimui bei socialinių įgūdžių puoselėjimui, turintis ypatingai didelę svarbą tolesnei vaiko mokymosi motyvacijai. Tačiau didelis neformalaus ugdymo užsiėmimų kiekis, taip pat užsiėmimų tvarkaraščių keitimas nesant tam pagrindo kenkia vaikų emocinei būsenai, dienos bei paros režimui ir nelaikytinas suderinamu su vaikų interesais. Teismo vertinimu, nustatytas lankomų veiklų užsiėmimų tvarkaraštis neturėtų būti keičiamas dėl to, kad tėvai parenka vaikams papildomų veiklų. Naujos veiklos turėtų būti parenkamos taip, kad netrikdytų jau esamų veiklų grafiko, be to neformalaus ugdymo veiklų tvarkaraštis neturėtų būti suderintas tik tėvų interesais, t. y., kad jis būtų patogus tėvams ir nepaisoma vaikų interesų. Kasacinio teismo praktikoje, taip pat aiškinama, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020, 31 punktas). Tai reiškia, kad derinant vaikų veiklų tvarkaraščius pirmiausia atsižvelgtina į vaikų interesus.

45. Kaip jau minėta, CK 3.156 straipsnyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Tačiau pažymėtina, kad tėvai vaikų auklėjime neturi konkuruoti tarpusavyje dėl įtakos, turi priimti sprendimus sutartinai, atsižvelgdami ne į savo norus ar ambicijas, o tik į vaikų interesus, taip pat išklausyti vaikų lūkesčius. Tačiau iš šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių, pateikto susirašinėjimo SMS žinutėmis matyti, jog šalių santykiai yra konfliktiški, nepagarbūs ir įtempti, atsakovas nederina parenkamų vaikams popamokinių veiklų su motina, su kuria nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, vienašališkai nusprendžia dėl tokių veiklų laiko, keičia muzikos mokykloje lankomų užsiėmimų tvarkaraščius, todėl, teismo vertinimu, siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų teisėtus lūkesčius bei teisę į tinkamą poilsį, gyvenimo sąlygų stabilumą, atsižvelgiant į aplinkybę, kad teismo sprendimu šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina, todėl jai labiau yra žinomi vaikų poreikiai, jų dienos bei paros režimas, ieškovės reikalavimas papildyti Sprendimu nustatytą bendravimo tvarką papildomu punktu, numatančiu, kad šalių vaikų užsiėmimų tvarkaraščius Vilniaus Balio Dvariono muzikos mokykloje derina ieškovė, tenkintinas. Pastebėtina, kad ieškovė teismo posėdžio metu nurodė galinti prisiimti įsipareigojimą – esant galimybei vaikų užsiėmimus muzikos mokykloje suderinti ne atsakovo bendravimo su vaikais laiku ir tokį įsipareigojimą siūlė numatyti bendravimo tvarkoje. Teismas neturi pagrindo nepriimti tokio ieškovės siūlymo, todėl ieškovės įsipareigojimas taip pat įrašytinas į aptariamą papildomai numatomą bendravimo tvarkos punktą.

46. Taip pat remiantis aukščiau išdėstytais motyvais sutiktina su ieškove, kad atsakovo bendravimo su vaikais tvarka papildytina ir punktu, numatančiu sąlygą, apibrėžiančią atsakovo parenkamų papildomų būrelių skaičių. Teismo posėdžio metu ieškovė sutiko, kad toks ribojimas reikalingas kol vaikai lankys muzikos mokyklą, nes prašomu padaryti papildymu būtent ir siekiama užtikrinti, kad kitos papildomos veiklos netrukdytų užsiėmimams muzikos mokykloje. Be to, nors ieškovė prašė papildyti bendravimo tvarką numatant atsakovui teisę parinkti po vieną papildomą būrelį kiekvienam vaikui, teismo vertinimu, siekiant užtikrinti abiejų šalių teisių pusiausvyrą ir pašalinti bet kokius neaiškumus dėl ieškovės teisių apimties parenkant vaikams papildomus būrelius, tikslinga aptariamą sąlygą numatyti abiejų šalių atžvilgiu, t.y., kol vaikai lankys muzikos mokyklą, abu tėvai turi teisę papildomai parinkti po vieną papildomą būrelį kiekvienam iš vaikų, būrelį iš anksto suderinus su vaikų noru ir pageidavimu.

47. Apibendrinant atkreiptinas dėmesys, kad abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaikų saugų ryšį su abiem tėvais, užtikrinti vaikui saugią aplinką ir tinkamą išlaikymą. Dėl to abi šalys turėtų stengtis objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją ir geranoriškai bendradarbiauti savo nepilnamečių vaikų labui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra akcentavęs tėvų kooperavimosi pareigą, nurodęs, kad tinkamas teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Tokios iniciatyvos ir priemonių turėtų imtis abu tėvai. Tai reiškia, kad abu tėvai turi siekti bendrauti su vaiku ir nei tėvas, nei motina negali drausti ar sudaryti kliūčių bendrauti vaikui su kitu iš tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020).

48. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

49. 2022 m. lapkričio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka savaitės dienomis – antradieniais ir ketvirtadieniais. 2022 m. gruodžio 7 d. teismo nutartimi bendravimo tvarka buvo papildyta.

50. Atsižvelgiant į teismo pareigą užbaigus bylą kartu išspręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, taip pat įvertinus aplinkybę, kad išnagrinėjus civilinę bylą, išnyksta tolesnis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, tačiau sprendimas gali būti skundžiamas, teismas 2022 m. lapkričio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi byloje nustatytos ir 2022 m. gruodžio 7 d. nutartimi papildytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinamos (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisimo

51. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, atsakovui - proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

52. CPK 79 straipsnis numato, jog bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis bei išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, kurioms priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

53. Nagrinėjamu atveju ieškovė, teikdamas ieškinį sumokėjo 100,00 Eur žyminio mokesčio (2022 m. spalio 11 d. AB Swedbank banko mokėjimo nurodymas Nr. 192, Fl. 1, b. l. 56). 2023 m. vasario 20 d. ieškovė teismui pateikė prašymą priteisti 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas bei pridėjo šias išlaidas pagrindžiančias advokatės išrašytas sąskaitas ir jų apmokėjimo bankinių pavedimų kopijas (DOK-29993, Fl. 2, b. 1. 169-173). Ieškovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) maksimalių dydžių.

54. Ieškovė ieškiniu suformulavo reikalavimą dėl septynių teismo Sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos punktų pakeitimo ar papildymo. Dėl šešių iš jų teismas ieškovės reikalavimus tenkino su nežymiais redakciniais pakeitimais, su kuriais ieškovė iš esmės sutiko. Todėl laikytina, kad ieškovės ieškinys buvo tenkintas 86 proc. Todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 86,0 Eur žyminio mokesčio ir 686,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų suma, bendrai iš atsakovo ieškovei priteistinas 772,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

55. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje neviršija 5,00 Eur, todėl jos iš atsakovo nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“) (CPK 92 straipsnis).

Dėl atsakovo prašymo atnaujinti bylos nagrinėjimą

56. Teismas gali priimti sprendimą byloje, kai išklauso abi ginčo šalis (lot. audiatur et alterapars). Tačiau tiek teisės būti išklausytam principas, tiek kiti civilinio proceso teisės principai, garantuojantys asmenims teisę į tinkamą procesą yra taikomi sąžiningiems proceso dalyviams. Nagrinėjamu atveju, atsakovas į 2023 m. balandžio 6 d. 13.30 val. teismo posėdį, kuriame bylą buvo išnagrinėta iš esmės neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė, neprašė teismo posėdžio atidėti, todėl teismo byla buvo išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant (CPK 384 straipsnio 2 dalis). Apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą atsakovui pranešta tinkamai, įteikiant teismo šaukimą per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (CPK 175¹ straipsnis).

57. 2023 m. balandžio 18 d., likus kelioms valandoms iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje paskelbimo, teisme gautas atsakovo prašymas atnaujinti bylos nagrinėjimą (DOK-63767), kuriame nurodė, kad 2023 m. balandžio 6 d. 13.30 numatytame teismo posėdyje dėl ligos simptomų (COVID-19). Prie prašymo atsakovas pridėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (SODRA) pažymą, kurioje nurodyta, jog A. B. buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai: nuo 2023-03-29 iki 2023-03-31 ir nuo 2023-04-01 iki 2023-04-07. Tačiau atkreiptas dėmesys į tai, kad neatvykimą į teismo posėdį dėl ligos (būklės) pateisina ne nedarbingumo pažymėjimas, bet gydytojo išduota medicininė pažyma dėl neatvykimo į <...teismą...> (Forma Nr. 094-1/a). Minėtos pažymos atsakovas nepateikė. Šiuo atveju, nedarbingumo pažymėjimo išdavimas savaime nepatvirtina, kad atsakovas negalėjo dalyvauti teismo posėdyje, juo labiau, kai teismo posėdis vyko prieš paskutinę atsakovo nedarbingumo pažymėjimo galiojimo dieną. Teismo vertinimu atsakovui nebuvo kliūčių ir pranešti apie ligą teismui ar prašyti teismo posėdį organizuoti nuotoliniu būdu.

58. CPK 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas imasi šiame Kodekse nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą. Šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Be to, atsakovui tinkamai buvo įteiktas ieškinys bei pareiškimas dėl ieškinio dalyko patikslinimo, tačiau atsakovas atsiliepimų nei į vieną iš jų nepateikė. Atsakovas teikė teismui priešieškinį ieškovei S. Š. ir Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetei muzikos mokyklai (DOK-30511). Muzikos mokyklai pareikšto priešieškinio dalį teismas atsisakė priimti 2023 m. vasario 23 d. nutartimi, o priešieškinio dalį ieškovei S. Š., nepašalinus nustatytų trūkumų ir per papildomai teismo nustatytą terminą, teismas 2023 m. kovo 28 d. nutartimi laikė nepaduotu ir grąžino atsakovui. Tai patvirtina, kad atsakovas, nevykdė ir kitų CPK 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų pareigų, nesirūpino greitu ir teisingu bylos išnagrinėjimu. Teismas laiko, kad buvo sudarytos galimybės atsakovui A. B. naudotis visomis teisės į teisminę gynybą garantijomis, tačiau atsakovo elgesys nesuderinami su proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principais bei civilinio proceso tikslais (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnis, 246 straipsnio 2 dalis).

59. Svarbu paminėti, kad teismas, vadovaujantis įstatymu ir teismų praktika, spręsdamas klausimus, susijusius su viešu interesu – vaikų teisėmis yra aktyvus (CPK 376 str. 2 d.) ir turi imtis priemonių, kad vaikų teisės ir interesai būtų apginti kaip įmanoma operatyviau, savo iniciatyva turi aiškintis svarbias bylai aplinkybes, nepaisydamas to ar šalys jomis rėmėsi savo procesiniuose dokumentuose. Pateikdamas prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą atsakovas nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios būtų reikšmingos nagrinėjamoje byloje, dėl kurių ištyrimo turėtų būti atnaujinamas bylos nagrinėjimas. Atsakovo pateiktas 2023 m. sausio 25 d. nutarimas nutraukti atsakovo atžvilgiu ikiteisminį tyrimą dėl 2022 m. spalio 5 d. įvykio, nelaikytinas nauju įrodymu, atsižvelgiant į jo priėmimo datą galėjo būti pateiktas anksčiau. Be to, pati ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, ir ši aplinkybė teismui ir visiems byloje dalyvaujantiems asmenims buvo žinoma. Tuo tarpu bylos nagrinėjimo iš esmės institutu turėtų būti naudojamasi išimtiniais atvejais, kai paaiškėja naujos aplinkybės ir pagrįstai manytina, kad jos gali turėti reikšmės teisingo sprendimo priėmimui.

60. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovo prašymas dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, 282 straipsniu,

nusprendžia:

Prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą atmesti.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir vaikų A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir B. B., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarkos 1 ir 12 punktus, nustatant:

1. Vaikų B. ir A. B. tėvas A. B. bendrauja su vaikais B. ir A. B. 2 (dvi) darbo dienas per savaitę antradieniais ir ketvirtadieniais, paimdamas vaikus B. ir A. B. iš jų gyvenamosios vietos nuo 17.00 val. iki 18.00 val. ir grąžindamas vaikus B. ir A. B. nurodytomis dienomis vaikų motinai S. Š. į vaikų gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 20.00 val.

12. Vaikui B. B. ir/ar A. B. susirgus, kai vaikas/vaikai yra pas tėvą A. B., tėvas A. B. nedelsiant apie tai informuoja vaikų motiną S. Š. ir pasirūpina vaikų sveikatos priežiūra. Vaikų liga, nesudaro pagrindo nesilaikyti bendravimo tvarkos sąlygų.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir vaikų A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir B. B., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką papildyti 14, 15, 16 ir 17 punktais, nustatant:

14. Kai tėvo A. B. bendravimo su vaikais B. ir A. B. nustatytas laikas sutampa su vaikų formaliojo ir/ar neformaliojo ugdymo procesu ir pamokomis/užsiėmimais, tėvas A. B. privalo sudaryti vaikams galimybę juose dalyvauti.

15. Vaikų B. ir A. B. tėvas A. B. nepertraukiamai bendrauja su vaikais B. ir A. B. pusę vaikų rudens, žiemos, pavasario mokslo metų eigoje atostogų laiko, poriniais metais vaikai su tėvu praleidžia pirmą pusę atostogų, o ne poriniais metais – antrą pusę atostogų. Taip pat vaikų B. ir A. B. tėvas A. B. nepertraukiamai bendrauja su vaikais B. ir A. B. vaikų vasaros atostogų metu – poriniais metais nuo liepos 1 d. iki liepos 15 d., ir nuo rugpjūčio mėn. 1 d. iki rugpjūčio 15 d., o neporiniais metais nuo liepos 16 d. iki liepos 31 d., ir nuo rugpjūčio mėn. 16 d. iki rugpjūčio 31 d. Vaikai atostogoms paimami iš vaikų motinos S. Š. gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną nuo 10.00 val. iki 11.00 val. ir pasibaigus atostogoms grąžinami į vaikų motinos S. Š. gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną nuo 18.00 val. iki 19.00 val. Kiekvienas iš vaikų tėvų turi užtikrinti galimybę kitam tėvui bendrauti su vaikais jam bendravimo tvarkoje numatytomis šventinėmis, gimtadienio ar kitų progų dienomis.

16. Nepilnamečių vaikų B. B. ir A. B. užsiėmimų tvarkaraščius Vilniaus Balio Dvariono muzikos mokykloje su mokyklos administracija derina vaikų motina S. Š.. Esant galimybei, vaikų motina S. Š. vaikų užsiėmimus muzikos mokykloje suderina ne atsakovo bendravimo su vaikais laiku.

17. Kol vaikai B. B. ir A. B. mokysis Vilniaus Balio Dvariono muzikos mokykloje, kiekvienas iš tėvų turi teisę parinkti po vieną papildomą būrelį kiekvienam iš vaikų, kurio lankymo laikas/grafikas negali sutapti su vaikų ugdymo procesu/grafiku/pamokų/užsiėmimų laiku Vilniaus Balio Dvariono muzikos mokykloje. Tėvų parenkamas papildomas būrelis privalo būti iš anksto suderintas su kiekvieno iš vaikų noru ir pageidavimu.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 772,00 Eur (septynių šimtų septyniasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 9 d. pritaikytas ir 2022 m. gruodžio 7 d. nutartimi papildytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.