- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-09
- Bylos Nr.
- e2A-1097-560/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02643-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Dainius Rinkevičius, Loreta Braždienė
- Atsakovas
- D. K.
- Ieškovas
- G. B.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Mototoja“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Loretos Braždienės, Visvaldo Kazakiūno ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovui D. K. dėl pirkimo – pardavimo sutarties kainos mažinimo ir nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo UAB „Mototoja“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė sumažinti automobilio kainą iki 2 383,29 Eur ir priteisti iš atsakovo sumokėtos kainos skirtumą - 3 617,71 Eur, tai pat priteisti 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad per skelbimų portalą www.autoplius.lt surado jį dominantį automobilį LEXUS GS 300, pagaminimo data 2008 m. vasario 5 d., identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio skelbiama pradinė pardavimo kaina – 6 000 Eur. Susisiekus su atsakovu vyko pokalbis ir derybos dėl automobilio, kurio metu buvo klausiama apie automobilio būklę, eksploatacijos istoriją, buvo sutarta dėl apžiūros laiko. 2020 m. rugpjūčio 12 d. ieškovui atvykus į Vilnių, ieškovas kartu su atsakovu nuvyko į UAB „Mototoja“ automobilio apžiūrai-patikrai prieš pirkimą, tačiau dėl COVID-19 ieškovas ir atsakovas nebuvo įleisti į serviso patalpas. Apžiūros metu akivaizdžių esminių automobilio trūkumų nebuvo nustatyta. UAB „Mototoja“ pateikė PVM sąskaitą faktūrą, kurioje buvo nurodyti tokie automobilio defektai: netinkamas priekinio žibinto ir bamperio tvirtinimas, pažeistas galinis bamperis, priekinių ir galinių stabdžių diskų ir suportų korozija, galinių stabdžių suportų užstrigimas, įtrūkusios stabilizatoriaus gumos, stringanti priekinė AFS traukė, variklio alyvos minimalus lygis ir matomas prasiskverbimas, žemas rankinio stabdžio efektyvumas, reikalinga ratų geometrija. Su minėtais defektais ieškovas sutiko, atsakovas apie kitų defektų buvimą ieškovo neinformavo. 2020 m. rugpjūčio 12 d. ieškovas ir atsakovas sudarė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovas nupirko iš atsakovo automobilį, sumokėdamas atsakovui 6 000 Eur grynaisiais pinigais.
3. Po automobilio įsigijimo ieškovas pastebėjo, kad variklio alyvos suvartojimas yra ypatingai didelis – 1 litras/800 km. 2020 m. rugsėjo 25 d. ieškovas informavo atsakovą apie papildomus UAB „Mototoja“ nustatytus defektus bei galimybę pasinaudoti savo teisinių gynimo būdais, esant paslėptų automobilio trūkumų. 2020 m. rugsėjo 28 d. ieškovas informavo atsakovą apie UAB „Mototoja“ nenustatytus defektus (korozijos paveiktas kėbulo dugnas, galinio amortizatoriaus tepalo prasiskverbimas, variklio problemos dėl alyvos suvartojimo) ir paprašė atlyginti išlaidas. 2020 m. gruodžio 18 d. UAB „Kauno nepriklausomų ekspertų biuras“ parengė autotransporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. 32012001, kurios pagrindu buvo nustatyti automobilio defektai ir atkuriamoji vertė – 5 008,16 Eur. Prieš atliekant automobilio remonto darbus, ieškovo prašymu UAB „Mototoja“ 2020 m. spalio 2 d. buvo atlikta automobilio diagnostika AUT Nr. 2144204 ir MB „Promotorika“ 2020 m. spalio 27 d. užsakė atlikti automobilio variklio parametrų išmatavimus UAB „VRD Baltic“ įmonėje.
4. Ieškovas atliko automobilio remonto darbus. Dėl automobilio paslėptų trūkumų bendra reiškiama reikalavimo suma yra 3 617,71 Eur, kurią sudaro išlaidos už automobilio remontą: 2 773 Eur už kapitalinį variklio remontą; 70 Eur už amortizatoriaus pirkimą ir keitimą; 74 Eur už kuro užpylimo žarnos pirkimą ir keitimą; 289 Eur už antikorozijos darbus; nuostoliai už paslėptų trūkumų nustatymą – 350 Eur už ekspertų vertinimą, 61,71 Eur už pakartotinę patikrą. Automobilio trūkumai paaiškėjo praėjus trumpam laikotarpiui po įsigijimo. Sutartyje užfiksuota automobilio rida 236 079 km, ataskaitos atlikimo metu užfiksuota rida – 238 258, kas reiškia, jog ieškovas automobilį eksploatavo apytiksliai 2 279 km. Paslėpti defektai negalėjo atsirasti po sutarties pasirašymo. Ieškovui pravažiavus 800 km atsirado poreikis pildyti variklį 1 litru variklio alyvos, o tai viršija bet kokias leistinas normas ir parodo variklio defektą.
5. Esant tokiam tepalo suvartojimui yra būtinas kapitalinis automobilio variklio remontas. Iš ataskaitos yra matomas kritinis automobilio dugno surūdijimas, todėl ieškovas buvo priversta suremontuoti pažeistas korozijos vietas ir padengti antikorozine danga. Automobilio trūkumai atsirado iki sutarties sudarymo, dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo pirkėjo, o dėl to, kad pardavėjas pažeidė daikto tinkamumo taisyklę. Automobilio defektų nebuvimas, deklaruotas atsakovo, buvo priežastis, kodėl šalys nesiderėjo dėl žemesnės automobilio pirkimo kainos, nors kita vertus, žinant tikrąją automobilio būklę, kokia paaiškėjo vėliau, ieškovas tokio automobilio visai nebūtų pirkęs. Be to, defektų, susijusių su varikliu, nebuvo galima pastebėti per įprastinę automobilio apžiūrą, o defektų, susijusių su automobilio dugno surūdijimu bei kuro vamzdžiu – nors ir buvo galima pastebėti, tačiau dėl COVID-19 ieškovas nebuvo įleistas į serviso patalpas atliekant apžiūrą. Aplinkybė, kad automobilis turėjo techninę apžiūrą, negali būti laikoma pagrindu automobilio trūkumų nebuvimui.
Šalies argumentai
6. Atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Nurodė, kad skelbimų portale www.autoplius.lt paskelbė parduodantis automobilį LEXUS GS 300. 2020 m. rugpjūtį skelbimu susidomėjo ieškovas, prieš pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą šalys susitarė patikrinti automobilį UAB „Mototoja“ servise. Ieškovas su nustatytais trūkumais susipažino, daugiau nepageidavo vykti į kitą servisą, nurodė, kad nustatyti automobilio trūkumai suprantami ir priimtini, todėl nusprendė automobilį pirkti už 6 000 Eur sumą. 2020 m. rugsėjo 28 d. atsakovas elektroniniu paštu gavo ieškovo pretenziją dėl neva nuslėptų automobilio trūkumų ir reikalavimą nutraukti sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį bei kompensuoti patirtas išlaidas. Kadangi ieškovas jokių savo pretenzijas pagrindžiančių duomenų nepateikė, atsakovas su tokiomis pretenzijomis nesutiko ir pažymėjo, kad automobilis prieš pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą buvo patikrintas, o kiti atsiradę ieškovo įvardijami trūkumai atsakovui nėra žinomi. Ieškovas, nesutikdamas su atsakovo atsakymu 2020 m. spalio 2 d. atliko automobilio dugno ir variklio patikrą UAB „Autotoja“, tačiau apie šios patikros rezultatus atsakovui jokios informacijos nepateikė. Aplinkybė, kad automobilis buvo pažeistas korozijos, ieškovui kvalifikuotų meistrų buvo atskleista dar prieš pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą. Galinio kairės pusės sparno surūdijimas aiškiai buvo užfiksuotas UAB „Mototoja“ serviso išvadoje, todėl pareikšta pretenzija, jog toks trūkumas nuo ieškovo nuslėptas, vertintinas kaip piktnaudžiavimas.
7. Ieškovas dar prieš pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą privalėjo būti atidus ir rūpestingas, apžiūrėti automobilį, įvertinti, kad rūdijantys plotai gali plėstis, kad gali būti reikalingos išlaidos jų šalinimui, bei taip pat įvertinti, ar automobilis su tokiais trūkumais jam yra tinkamas. Nuo paskutinės techninės apžiūros iki automobilio pardavimo buvo praėję daugiau nei 8 mėnesiai, tad maža tikimybė, jog per tokį laikotarpį galėjo surūdyti taip, kad tai keltų grėsmę automobilio tvirtumui. Atsakovas nesutinka, kad tokie trūkumai buvo nuslėpti ar tokio lygio, kad trukdytų įprastiniam automobilio naudojimui pagal jo tiesioginę paskirtį, ar kad automobilį padarytų nesaugiu. Automobilio kėbulo korozijos pažeidimus lėmė ne netinkama priežiūra, tačiau ilgalaikis jo naudojimas net 12 metų, dėl ko ieškovas neturėjo pagrindo tikėtis, kad automobilio kėbulas ar kitos jo dalys bus be trūkumų ir be normalaus nusidėvėjimo. Automobilio kėbulo ir dugno padengimas antikorozine danga nėra korozijos paveiktų dalių remontas, o tik profilaktinė priemonė, todėl automobilio padengimas antikorozine danga laikytinas būklės pagerinimu. Atsakovas neturi pareigos kompensuoti ieškovui jo išlaidų, susijusių su automobilio būklės pagerinimu. Apžiūros akte buvo fiksuotas variklio alyvos minimumas, kas reiškė, kad automobiliui bus būtina papildyti alyvos lygį, ką ieškovas suprato ir sutiko. Apžiūros akte buvo užfiksuotas alyvos prasiskverbimas iš variklio skyriaus, toks nustatytas trūkumas reiškė, kad automobilio variklio kažkurios detalės nėra visiškai tvarkingos, tačiau ieškovas sutiko su tokiu trūkumu. Ieškovas neprašė detalesnės variklio patikros, todėl mano, kad ne atsakovas nuslėpė nereikšmingą automobilio būklės informaciją, tačiau ieškovas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas tokią gautą informaciją vertindamas. Prieš perkant automobilį ieškovas buvo informuotas, kad alyva skverbiasi iš variklio ir kad alyvos lygis yra minimalus, todėl ieškovas tokius trūkumus turėjo šalinti, o ne toliau naudoti automobilį. Jeigu ieškovas beveik mėnesį laiko važinėjo su minimaliu alyvos lygiu, žinodamas, kad alyva sunkiasi iš variklio, toks elgesys galėjo automobilio būklę ženkliai pabloginti, ypač įvertinus, kad automobilis buvo 12 metų senumo, tuo tarpu ieškovas visą atsakomybę perkelti atsakovui, teigia, kad trūkumai nuo jo buvo nuslėpti. Tik 2020 m. rugsėjo 7 d. ieškovas papildė variklio alyvos lygį, tačiau 2020 m. rugsėjo 24 d. atliko ne alyvos papildymą, o alyvos keitimą, kas yra privaloma automobiliui pravažiavus tam tikrą skaičių kilometrų.
8. Nėra įrodyta, jog ieškovas nuo vieno tepalų keitimo iki kito į automobilio variklį būtų pylęs dar 12 papildomų litrų alyvos ir ieškovas bando sutapatinti du skirtingus dalykus – privalomą alyvos keitimą ir alyvos papildymą. Byloje taip pat nėra jokio eksperto ar kvalifikuoto asmens išvados, kad automobilio variklis sunaudojo per daug alyvos bei kokius remonto darbus būtinai reikia atlikti, kokias detales pakeiti, kad tokią problemą pašalinti, taip pat nėra išvados, kad neatlikus automobilio variklio kapitalinio remonto, automobilio eksploatavimas buvo negalimas. Kapitalinio variklio remonto būtinybę ieškovas grindžia 2020 m. gruodžio 28 d. UAB „Kauno nepriklausomų ekspertų biuro“ parengta autotransporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. 32012001, tačiau šios ataskaitos tikslas – tvarkingos transporto priemonės rinkos vertės nustatymas, atkūrimo sąnaudų nustatymas. Šią ataskaitą surašė A. V., turintis tik turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą. A. V. pagal savo kompetenciją ne tik negalėjo konstatuoti neva buvusio didžiulio variklio alyvos poreikio priežasties, iš kur toks gedimas galėjo atsirasti, tačiau to ir nedarė, o rėmėsi ieškovo teiginiu, kad variklis sunaudoja per daug alyvos, o taip pat ir tų neautorizuotų servisų, į kuriuos ieškovas vežė automobilį, išvada. Tai, kad ieškovas pats nusprendė, jog reikėjo arba pirkti du naujus cilindrų blokus, arba keisti cilindrų gilzes naujomis, daryti kapitalinį variklio remontą, nėra joks objektyvus įrodymas byloje. Cilindrų išdilimas taip pat galėjo būti, tačiau tai nėra nuslėptas trūkumas, už kurį atsakovas privalėtų atsakyti, nes tai buvo nustatyta tik išardžius variklį, atlikus matavimus, todėl prieš automobilio pardavimą tokia aplinkybė atsakovui nebuvo žinoma.
9. 2020 m. rugpjūčio 12 d. ieškovas įsigijęs automobilį su juo iš Vilniaus grįžo į Kauną, juo važinėjo dar 1,5 mėnesio, kas reiškia, kad atsakovas pardavė veikiantį automobilį, galimą naudoti pagal paskirtį su atskleistais trūkumais, kurie automobilį toliau eksploatuojant galėjo tik padidėti, tačiau ne dėl atsakovo kaltės ar kažkokios informacijos nuslėpimo. Ieškovas amortizatorių keitė praėjus daugiau nei mėnesiui po automobilio įsigijimo, tačiau amortizatoriai yra susidėvinti ir neretai keičiama automobilio važiuoklės dalis, be to, toks trūkumas nebuvo fiksuotas ir UAB „Mototoja“ ekspertų, todėl tikėtina, kad amortizatoriaus keitimo poreikis atsirado jau ieškovui eksploatuojant automobilį. Ieškovui buvo sudarytos sąlygos apžiūrėto 12 metų senumo automobilį, jį patikrinti ir apsispręsti dėl jo pirkimo. Nėra įrodymų, kad atsakovas būtų remontavęs cilindrus bei kad tai būtų atlikta nekokybiškai būtent tuo laikotarpiu, kai atsakovas disponavo automobiliu, taip pat nėra įrodymų, kad atsakovas siekė nuslėpti ir nuslėpė kokius nors Automobilio defektus, siekė suklaidinti ar apgauti ieškovą, už ką turėtų prisiimti atsakomybę. Automobilį tikrino kvalifikuoti meistrai, todėl jeigu kažkoks defektas nebuvo nurodytas, atsakovas negali už tai atsakyti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 3 384,71 Eur įsiskolinimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. vasario 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 628,88 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš ieškovo atsakovo naudai 101,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš atsakovo į valstybės biudžetą 9,21 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
11. Teismas nurodė, kad ieškovas ir atsakovas 2020 m. rugpjūčio 12 d. sudarė Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovas nusipirko iš atsakovo automobilį Lexus GS 300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 6 000,00 Eur. Minėtoje sutartyje nurodyta, kad po patikros Lexus atstovybėje visi nustatyti trūkumai pirkėją tenkina. Prieš ieškovui įsigyjant automobilį, buvo atliekama automobilio diagnostika UAB „Mototoja“. Remiantis 2020 m. rugpjūčio 12 d. PVM sąskaita faktūra, buvo nustatyti tokie automobilio Lexus GS300 defektai: netinkamas priekinis kairės pusės žibinto tvirtinimas; netinkamas priekinio bamperio tvirtinimas; pažeistas galinis bamperis; priekinių ir galinių stabdžių korozija; galinių stabdžių suportai užstrigę; įtrūkusios priekinės stabilizatoriaus gumos; stringa priekinė AFS traukė; alyvos prasiskverbimas iš variklio skyriaus; variklio alyvos minimumas; rankinio stabdžio efektyvumas 10 proc.; reikalingas ratų geometrijos reguliavimas, taip pat fiksuotos rūdys ant galinio kairio sparno, priekinio dešinio sparno, variklio dangčio. 2020 m. rugsėjo 4 d. PVM sąskaitos faktūros serija SER Nr. 2628 matyti, kad automobiliui Lexus GS 300, buvo atlikti tokie remonto darbai – stabdžio remontas, variklinė alyva, remontinis komplektas, suporto rem. Kompl., stabdžių kaladėlės, traukė žibintų aukščio, diskinių stabdžių suportas, diskinių stabdžių trinkelės, suma – 664 Eur. Iš 2020 m. rugsėjo 24 d. PVM sąskaitos faktūros serija SER Nr. 2681 matyti, kad ieškovas už automobilio remonto darbus keičiant amortizatorių sumokėjo 70 Eur. Ieškovas 2020 m. rugsėjo 28 d. kreipėsi į atsakovą, siūlydamas nutraukti sutartį ir grąžinti ieškovui automobilį bei nurodydamas, kad paaiškėjo neaptarti trūkumai: kėbulo dugno galinės dalies korozija, galinio amortizatoriaus tepalo prasiskverbimas, variklio tepalo suvartojimas. 2020 m. rugsėjo 28 d. elektroniniu laišku atsakovas atsisakė nutraukti sutartį ir nurodė ieškovui pretenzijas dėl nenustatytų defektų reikti apžiūrą atlikusiam subjektui – UAB „Mototoja“.
12. Ieškovas siūlė atsakovui 2020 m. spalio 2 d. atvykti į servisą, kur bus atliekama pakartotinė dugno ir variklio patikra, taip pat siūlė 2020 m. spalio 22 d. atvykti į servisą apžiūrėti išardyto variklio. Atsakovui atsakius, jog nurodytu laiku neturės tam galimybių, ieškovas informavo apie galimybę variklį apžiūrėti nuo 2020 m. spalio 26 d. iki 2020 m. spalio 30 d. Atsakovas į servisą nevyko, motyvuodamas tuo, kad pretenzijos turėtų būti reiškiamos UAB „Mototoja“, kuriai buvo pavesta atlikti transporto priemonės apžiūrą prieš pirkimo – pardavimo sutarties sudarymą. Iš 2020 m. spalio 2 d. PVM sąskaitos faktūros serija AUT Nr. 2144204 matyti, kad už atliktą automobilio patikrą UAB „Autotoja“ ieškovas sumokėjo 61,71 Eur. Iš 2020 m. spalio 27 d. atliktų darbų akto (cilindrų bloko matavimas) matyti, kad buvo atlikti cilindrų matavimai, kuriuos atlikus, padaryta išvada, kad remiantis pateiktais duomenimis variklio cilindrai neatitinka nurodomų ir leistinų gamintojo išdilimo normų, kad įvertinus valytas plokštumas, apdaužytas kreipiamąsias galvas, nevienodą cilindrų honingavimą, darytina išvada, jog variklis jau buvo remontuotas. Iš 2020 m. gruodžio 3 d. Paraiškos remontuoti automobilį Nr. 560 perdavimo-priėmimo akto matyti, kad buvo atliekamas automobilio Lexus GS 300 variklio išėmimas, perrinkimas, įdėjimas. Už atliktus darbus pardavėjas MB „Promotorika“ išrašė ieškovui 2020 m. gruodžio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą serija AA-667 – 2 773,00 Eur sumai, ieškovas šią sąskaitą apmokėjo. 2020 m. gruodžio 16 d. PVM sąskaitos faktūros serija SER Nr. 2984, ieškovas sumokėjo UAB „Kauno autoservisas“ 55 Eur už kėbulo remonto darbus, sąvaržą ir kuro žarną. Iš byloje pateiktos 2020 m. spalio 2 d. – 2020 m. gruodžio 8 d. UAB „Nepriklausomų ekspertų biuras“ atliktos autotransporto priemonės vertinimo ataskaitos Nr. 32012001 ir joje suformuluotos išvados apie transporto priemonės vertę vertinimo dieną (2020 m. spalio 2 d.) Nr. 32012001 matyti, kad korozijos židiniais nusėtas kėbulo dugnas ir važiuoklė, plyšelinės korozijos paveikta galinio kairio rato arka, kuro įpylimo vamzdelių blokas, pagrindiniai slopintuvai. Automobilio atkuriamoji vertė (įvertinus detalių nuvertėjimą pagal grupes) – 5 008,16 Eur su PVM. Už transporto priemonės vertinimą ieškovas 2020 m. gruodžio 10 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. NE20 093 sumokėjo 350 Eur.
13. Vien tai, kad ieškovas prieš perkant patikėjo transporto priemonę apžiūrėti servisui – trečiajam asmeniui UAB „Mototoja“, neatleidžia pardavėjo nuo pareigos užtikrinti, kad parduodamas daiktas yra be defektų arba visus defektus atskleisti pirkėjui. Tai, kad perkant automobilį ir jį apžiūrint nesimatė kitų, nei sutartyje nurodytų, automobilio trūkumų, nepagrindžia aplinkybės, kad automobilis, jį parduodant, buvo be esminių trūkumų, nes akivaizdu, kad esminiam automobilio trūkumui nustatyti reikėjo specialistų įvertinimo ir automobilio variklio ardymo. Aplinkybę, kad ieškovo įrodinėjamų variklio defekto nebuvo galimybės nustatyti neišardžius variklio iš esmės patvirtino ir liudytoju apklaustas UAB „Mototoja“ darbuoto R. G.. Teismas neturėjo pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, kad atsakovas nėra atsakingas už 2020 m. rugpjūčio 12 d. UAB „Mototoja“ apžiūros metu nenustatytus automobilio defektus. Ieškovas automobilį pirko sau naudoti jį pagal tiesioginę paskirtį, todėl pagrįstai tikėjosi, kad jis bus tinkamas. Tai, kad perkant automobilį ir jį apžiūrint nesimatė kitų, nei sutartyje nurodytų, automobilio trūkumų, nepagrindžia aplinkybės, kad automobilis, jį parduodant, buvo be esminių trūkumų, nes esminiams automobilio trūkumams nustatyti reikėjo specialistų įvertinimo. Nei dugno surūdijimo, nei amortizatoriaus keitimo nėra pagrindo laikyti paslėptu defektu. Byloje nėra ginčo, kad ieškovui buvo žinoma, kad kėbulas buvo surūdijęs – tai aiškiai nurodoma UAB „Mototoja“ pateiktoje sąskaitoje. Analogiškai vertintinas ir amortizatoriaus defektas: nors šis trūkumas tiesiogiai aptartas nebuvo, tačiau atsižvelgiant į transporto priemonės eksploatavimo metus toks defektas nėra esminis ir laikytinas natūraliu. Amortizatorius buvo keičiamas praėjus daugiau nei mėnesiui po transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, po įprastinio transporto priemonės naudojimo. Analogiškai teismas vertino ir poreikį keisti kuro žarną. Kuro žarnos surūdijimas kaip transporto priemonės defektas buvo šalinamas 2020 m. gruodžio mėnesį, t. y. praėjus keturiems mėnesiams po transporto priemonės pirkimo – pardavimo. Vien tai, kad tam tikrus defektus ieškovas nustatė išardžius, nepatvirtina, kad trūkumas buvo paslėptas. Byloje neįrodyta, kad minėti gedimai, dėl kurių šalinimo metu patirtų nuostolių atlyginimo ieškovas kreipėsi į teismą, egzistavo automobilio perdavimo pirkėjui momentu ir, kad jie būtų buvę pardavėjo sąmoningai nuslėpti.
14. Teismas sprendė, jog byloje pateiktų įrodymų pakanka padaryti labiau tikėtinai išvadai, kad iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo transporto priemonė turėjo variklio defektą. Tokią išvadą teismas darė pirmiausia dėl to, kad dar iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo buvo duomenų apie alyvos pratekėjimą – ši aplinkybė buvo žinoma tiek ieškovui, tiek atsakovui (tai nustatė trečiojo asmens UAB „Mototoja“ darbuotojai). Teismo posėdžiuose apklausti liudytojai taip pat patvirtino, kad tam tikras variklio alyvos sunaudojimas eksploatuojant automobilį yra įprasta, tačiau alyvos prasiskverbimas iš variklio nėra normalu. Atsakovo elgesys po sutarties sudarymo, kai nebuvo domimasi ieškovo pateikiama informaciją apie nustatytą gedimą, nereaguojama į pasiūlymą atvykti apžiūrėti išardyto variklio ir pan., patvirtina ir tai, kad atsakovui iš esmės galėjo būti žinoma apie automobilio variklio defektą. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu automobilis turėjo defektą, apie kurį pardavėjas neinformavo pirkėjo, nors tokią pareigą turėjo pagal įstatymą. Teismas sprendė, kad ieškovo patirtos išlaidos, susijusios su amortizatoriaus keitimu (710 Eur), kuro žarnos keitimu (74 Eur), antikorozijos darbais (289 Eur) yra susijusios su įprastinėmis išlaidomis eksploatuojant nenaują transporto priemonę, šių defektų atsiradimo ieškovas pagrįstai galėjo tikėtis. Ieškovas pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovo transporto priemonės defekto, atsiradusio ir neatskleisto pirkėjui iki transporto priemonės pardavimo – t. y. variklio defekto remonto darbus.
Šalies argumentai
15. Ieškovas už atliktą papildomą testavimą prašė priteisti 61,71 Eur išlaidų, taip pat 350 Eur išlaidų už UAB „Kauno nepriklausomų ekspertų biuras“ atliktą vertinimą. Teismas pažymėjo, kad į bylą pateiktoje Autotransporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 32012001, kuri buvo rengiama 2020 m. spalio 2 d. – 2020 m. gruodžio 8 d. nurodoma, kad vidutinė transporto priemonės rinkos kaina – 7200 Eur, „transporto priemonės rinkos vertė 6 910 Eur“, atkūrimo sąnaudos 5008,16 Eur. Nors ieškovas nurodė, kad reiškia ieškinį dėl transporto priemonės kainos sumažinimo, tačiau pagal formuluojamą ieškinio faktinį pagrindą ir teismo proceso metu įrodinėtas aplinkybes dėl nustatytų defektų ir jų šalinimo išlaidų dydžio, ieškovas iš esmės yra pareiškęs reikalavimą dėl transporto priemonės defektų pašalinimo išlaidų atlyginimo. Ieškovas neįrodinėjo, kokią įtaką transporto priemonės kainai galėjo turėti tam tikri, pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu buvę, bet ieškovui neatskleisti defektai, o ieškinyje pareikštą reikalavimą grindė konkrečiais įrodymais, patvirtinančiais ieškovo patirtas išlaidas transporto priemonės remontui. Ieškovo patirtos 350 Eur išlaidos už UAB „Kauno nepriklausomų ekspertų biuras“ parengtą ataskaitą turto priemonės vertei nustatyti, nebuvo būtinos. Ieškovo patirtos 61,71 Eur išlaidų už pakartotinę transporto priemonės apžiūrą servise vertintina kaip pagrįsta ir būtina, todėl teismas iš atsakovo ieškovui priteisė 61,71 Eur defekto nustatymo išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Atsakovas D. K. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 26 d. sprendimo, kuriuo prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti.
17. Nurodo, kad ieškovas turėjo pareigą įrodyti, kad jo iš atsakovo įsigytas naudotas automobilis buvo nevažiuojantis, netinkamos kokybės, t. y. negalėjo būti naudojamas pagal jo paskirtį. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovo iš atsakovo įsigytas naudotas automobilis neatitiko jo paskirčiai keliamų įprastų reikalavimų. Priešingai, byloje yra daugybė įrodymų, kad automobilis buvo važiuojantis ir atitiko techninius reikalavimus. Automobilis per mažiau nei keturis mėnesius nuo to momento, kai ieškovas jį įsigijo, iki variklio remonto darbų atlikimo nuvažiavo net 2 726 km atstumą, kas patvirtina, jog automobilis buvo eksploatuojamas intensyviai, todėl galėjo ir buvo ieškovo naudojamas pagal tiesioginę paskirtį. Aplinkybę, jog automobilis buvo techniškai tvarkingas, patvirtina faktas, kad per beveik keturių mėnesių laikotarpį (nuo Automobilio įsigijimo iki jo variklio remonto darbų atlikimo), kurį ieškovas naudojo automobilį, ši transporto priemonė nebuvo sugedusi, nebuvo sustojusi dėl variklio gedimo. Automobilis neturėjo jokių esminių gedimų ir buvo techniškai tvarkingas, nes priešingu atveju būtų panaikinta jo techninė apžiūra ir būtų uždrausta šiai transporto priemonei dalyvauti eisme. Ieškovas savo teiginius apie paslėptą variklio defektą grindžia šiais kartu su ieškiniu pateiktas įrodymais: 2020 m. spalio 2 d. automobilio diagnostikos rodiklių 3GRFSE ataskaita, 2020 m. gruodžio 27 d. UAB „VRD Baltic“ atliktų darbų aktu ir 2020 m. gruodžio 8 d. UAB Kauno nepriklausomų ekspertų biuro autotransporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. 32012001. Nei viename iš aukščiau išvardintų ieškovo pateiktų dokumentų nėra nurodyta, jog yra būtina atlikti automobilio variklio kapitalinį remontą, o jo neatlikus automobilis suges ar negalės būti eksploatuojamas pagal KET reikalavimus.
18. Ieškovo pateiktų dokumentų įrodomoji vertė yra abejotina. 2020 m. spalio 2 d. automobilio diagnostikos rodiklių 3GRFSE ataskaita yra pateikta tik anglų kalba, o jos turinio analizė apskritai neleidžia spręsti, jog buvo nustatyti kokie nors automobilio variklio defektai. UAB „VRD Baltic“ nėra oficiali automobilių Lexus variklių gamintojo atstovė, todėl negali būti kompetentinga nustatyti, kokios yra automobilio variklio gamintojo nustatytos leidžiamos išdilimo normos ir ar variklis jas atitinka, ar ne. Su UAB „VRD Baltic“ atliktų darbų aktu nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog variklio cilindrų matavimai būtų atliekami su tinkama ir metrologiškai patikrinta įranga, ar aktą surašęs T. N. turi reikiamą kvalifikacija tam, kad daryti kompetentingas išvadas apie automobilio variklio defektus. UAB Kauno nepriklausomų ekspertų biuro autotransporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. 32012001 surašė ir automobilio vertinimą atliko A. V., turintis tik turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą. Tai reiškia, kad šis asmuo nėra ekspertas, kuris turėtų techninių žinių ir kuris galėtų nustatinėti automobilio variklio defektus ar juo labiau galėtų kompetentingai konstatuoti būtinus atlikti remonto darbus. Byloje liudijęs UAB „Mototoja“, kuri yra oficiali automobilių Lexus gamintojo atstovė Lietuvoje, popardaviminio departamento vadovas R. G. nurodė, kad remiantis gamintojo pateikiamomis deklaracijomis, galimas normalus alyvos suvartojimas automobiliui yra iki 1 l/1000 km., taigi, automobilis alyvą suvartodavo gamintojo nustatytose ribose. Ieškovas turėtų alyvą pildyti dažniau, nei nustatė automobilio gamintojas. Aplinkybė, jog automobilio variklis reikalauja periodinio alyvos lygio papildymo, negali būti laikoma nei variklio trūkumu, sąlygojančiu būtinybę atlikti jo kapitalinio remonto darbus, nei aplinkybe patvirtinančia, kad ieškovas negalėjo naudoti automobilio pagal paskirtį.
Žemesnės instancijos teismas
19. Iš cituojamos skundžiamo sprendimo išvados yra akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas alyvos pratekėjimą traktavo kaip variklio defektą. Teismas taip pat nustatė, jog ieškovas apie alyvos pratekėjimą žinojo prieš automobilio pirkimo – pardavimo sutarties sudarymą. Automobilio patikros prieš pirkimą metu buvo nustatytas alyvos prasiskverbimas iš variklio skyriaus, variklio alyvos minimumas. Taigi, ieškovui automobilio variklio defektas – alyvos pratekėjimas – buvo žinomas dar iki automobilio įsigijimo momento ir šis defektas jam buvo priimtinas. Ieškovui buvo žinoma, kad jo pageidaujamas įsigyti automobilis yra 12 metų senumo, jo rida yra didelė (236 079 km), automobilio patikros metu UAB „Mototoja“ servise buvo nustatytas variklio defektas – alyvos prasiskverbimas iš variklio skyriaus, kas akivaizdžiai reiškė, jog kažkurios variklio detalės nėra visiškai tvarkingos. Ieškovas pats priėmė sprendimą įsigyti automobilį su nustatytais variklio trūkumais, net nebandydamas domėtis, kokie remonto darbai yra būtini automobilio varikliui tam, kad pašalinti alyvos pratekėjimą variklyje, nors to padaryti ieškovui niekas netrukdė. Ieškovas negali būti laikomas „vidutiniu pirkėju“, bet yra asmuo, turintis specialių techninių žinių transporto priemonių srityje. Ieškovas patvirtino, jog turi aukštąjį techninį išsilavinimą, jo profesija yra tolimųjų reisų vairuotojas, o profesionaliu vairuotoju jis yra nuo 1997 m., nurodė, jog turi daug žinių apie automobilių Lexus variklius. Duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu ieškovas naudojo daug specifinių techninių terminų, aiškino apie variklių veikimą, jų defektus ir defektų atsiradimo priežastis. Taigi, ieškovas turi ženkliai didesnes technines žinias apie automobilių variklius nei vidutinis pirkėjas, todėl vertinant ieškovo galimybę suprasti, kad nustatytas alyvos pratekėjimas iš variklio skyriaus gali lemti poreikį remontuoti variklį, ieškovui turi būti taikomi aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai nei įprastai. Ieškovas transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties su atsakovu pasirašymo metu žino, kad automobilio variklis turi defektą, t. y. praleidžia alyvą, apie kurį buvo informuotas.
20. Pareikštu ieškiniu ieškovas iš atsakovo reikalavo priteisti 3 617,71 Eur sumą, kurią sudaro išlaidos už automobilio remontą – 2 773,00 Eur už kapitalinį variklio remontą, 70 Eur už amortizatoriaus pirkimą ir keitimą, 74 Eur už kuro užpylimo žarnos pirkimą ir keitimą, 289 Eur už antikorozijos darbus, nuostoliai už paslėptų trūkumų nustatymą – 350 Eur už ekspertų vertinimą, 61,71 Eur už pakartotinę patikrą. Pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovo ieškinio reikalavimus tik dėl 2 773 Eur išlaidų už automobilio variklio remontą ir 61,71 Eur už pakartotinę jo apžiūrą servise priteisimo, t. y. patenkintų ieškinio reikalavimų dalis sudaro 2 834,71 Eur. Tuo tarpu skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje pirmosios instancijos teismas nusprendė iš atsakovo ieškovo naudai priteisti 3 384,71 Eur, kas yra 550 Eur didesnė suma nei ieškovas patyrė išlaidų. Patenkintų ieškinio reikalavimų dalis sudaro 78,36 procentus, o atmestų – 21,64 proc., tačiau pirmosios instancijos teismas priteisdamas bylos šalims bylinėjimosi išlaidas aukščiau nurodytų proporcijų nesilaikė. Skundžiamu sprendimu ieškovui iš atsakovo buvo priteista 1 628,88 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų, kas sudaro 93,56 proc. visų ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui buvo priteista iš ieškovo 101,30 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos, kas sudaro 6,44 proc. visų atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
21. Ieškovas G. B. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad tai, jog automobilis buvo važiuojantis, nepatvirtina, kad jo būklė atitinka keliamus reikalavimus. Automobilis buvo su esminiu variklio defektu. Ieškovas, tik įsigijęs automobilį, ėmėsi šių defektų šalinimo. Neatitinka tikrovės teiginys, kad automobilis buvo eksploatuojamas intensyviai – su automobiliu per dieną vidutiniškai buvo nuvažiuojama apie 22 km ir nemažai buvo važiuojama būtent pas meistrus. Pastebėjus, kad automobilio variklio alyva dingsta, automobilis buvo eksploatuojamas ypač atsargiai. Byloje pakanka surinktų įrodymų išvadai, kad automobilio varikliui buvo būtina atlikti remontą. Atlikta kompiuterinės diagnostika ataskaita ieškovas neįrodinėjo variklio defekto egzistavimą, ji buvo pateikta, kaip įrodymas, kad ieškovas dėjo visas protingas pastangas automobilio būklei įvertinti. Automobiliui buvo daroma kompiuterinė diagnostika, jos rezultatais ieškovas, reikšdamas ieškinį, nesiremia. Atsakovas ne kartą buvo kviečiamas atvykti ir dalyvauti variklio diagnostikoje, pats ar per pasirinktus specialių žinių turinčius asmenis galėjo patikrinti ir įvertinti tiek pačius variklio defektus, išdilimus. Variklis šiuo metu veikia tinkamai ir daugiau jokio tepalo papildymo nereikalauja. Net ir vidutinį ar žemą supratimą turintis vairuotojas/vartotojas supranta, kad 1 litro variklio alyvos praradimas pravažiavus 800 ar net 1 000 km yra nenormalu, kad šie požymiai indikuoja esantį variklio gedimą, kad tokio automobilio eksploatuoti negalima ir būtina jį remontuoti. Variklio kritinis išdilimas, kaip gedimas, buvo per didelio tepalo suvartojimo priežastis, o ne jo prasiskverbimas į variklio skyrių. Ieškovas, žinodamas apie tokį variklio alyvos suvartojimą, išdilimą, buvusį nekokybišką remontą, tokio automobilio nebūtų pirkęs. Teismas padarė rašymo apsirikimą sprendime įrašydamas 3 384,71 Eur, kaip priteisiama skolą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas.
22. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Dėl byloje nustatytų aplinkybių
23. Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2020 m. rugpjūčio 12 d. sudarė Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovas nusipirko iš atsakovo automobilį Lexus GS 300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 6 000,00 Eur. Minėtoje sutartyje nurodyta, kad po patikros Lexus atstovybėje visi nustatyti trūkumai pirkėją tenkina. Remiantis 2020 m. rugpjūčio 12 d. PVM sąskaita- faktūra buvo nustatyti tokie automobilio Lexus GS300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) defektai: netinkamas priekinis kairės pusės žibinto tvirtinimas; netinkamas priekinio bamperio tvirtinimas; pažeistas galinis bamperis; priekinių ir galinių stabdžių korozija; galinių stabdžių suportai užstrigę; įtrūkusios priekinės stabilizatoriaus gumos; stringa priekinė AFS traukė; alyvos prasiskverbimas iš variklio skyriaus; variklio alyvos minimumas; rankinio stabdžio efektyvumas 10 proc.; reikalingas ratų geometrijos reguliavimas, taip pat fiksuotos rūdys ant galinio kairio sparno , priekinio dešinio sparno, variklio dangčio. Iš 2020 m. rugsėjo 4 d. PVM sąskaitos-faktūros serija SER Nr. 2628 matyti, kad automobiliui Lexus GS 300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atlikti tokie remonto darbai – stabdžio remontas, variklinė alyva, remontinis komplektas, suporto rem. Kompl., stabdžių kaladėlės, traukė žibintų aukščio, diskinių stabdžių suportas, diskinių stabdžių trinkelės, suma – 664,00 Eur. Iš 2020 m. rugsėjo 24 d. PVM sąskaitos faktūros serija SER Nr. 2681 matyti, kad ieškovas už automobilio remonto darbus keičiant amortizatorių sumokėjo 70 Eur. Ieškovas 2020 m. rugsėjo 28 d. kreipėsi į atsakovą, siūlydamas nutraukti sutartį ir grąžinti ieškovui automobilį bei nurodydamas, kad paaiškėjo neaptarti trūkumai: kėbulo dugno galinės dalies korozija, galinio amortizatoriaus tepalo prasiskverbimas, variklio tepalo suvartojimas. 2020 m. rugsėjo 28 d. elektroniniu laišku atsakovas atsisakė nutraukti sutartį ir nurodė ieškovui pretenzijas dėl nenustatytų defektų teikti apžiūrą atlikusiam subjektui – UAB „Mototoja“.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
24. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo teismas tenkino ieškovo ieškinį iš dalies ir pripažino, jog atsakovo ieškovui parduotas automobilis turėjo paslėptą trūkumą, tai yra variklio defektą, bei ieškovo išlaidas, patirtas remontuojant automobilio variklį, priteisė ieškovo naudai iš atsakovo. CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis). CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Šios bendrosios prekių kokybės nuostatos taikomos taip pat vartojimo pirkimo–pardavimo sutartims kartu su papildomomis ir palankesnėmis vartotojui nuostatomis, reglamentuojamomis CK 6.363 straipsnio 1–3 dalyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008).
25. CK 6.431¹ straipsnis numato, jog motorinės transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje be kitų duomenų turi būti nurodyta apie transporto priemonės trūkumus, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 2B-231 patvirtinto Motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašo 2 punkte yra nurodyti automobilio trūkumai, kurie turi būti nurodyti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 25 punktas). Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas).
26. Šiuo atveju ieškovas byloje įrodinėja, jog iš atsakovo įsigytas automobilis Lexus GS 300 turėjo paslėptų trūkumų. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį tenkino iš dalies ir nusprendė, jog automobilis turėjo paslėptą variklio defektą. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovas, prieš įsigydamas transporto priemonę iš atsakovo, ją patikrino UAB „Mototoja“ autoservise. UAB „Mototoja“ pateikė PVM sąskaitą-faktūrą, kurioje buvo nurodyti tokie automobilio defektai: dažytos detalės, netinkamas priekinio žibinto ir bamperio tvirtinimas, pažeistas galinis bamperis, priekinių ir galinių stabdžių diskų korozija, galinių stabdžių suportų užstrigimas, įtrūkusios stabilizatoriaus gumos, stringanti priekinė AFS traukė, alyvos prasiskverbimas iš variklio skyriaus, variklio alyvos minimalus lygis, žemas rankinio stabdžio efektyvumas, reikalinga ratų geometrija. Taigi, kaip matyti iš šio automobilio patikrinimo akto, informacija, jog alyva skverbiasi iš variklio skyriaus, ieškovui buvo žinoma dar iki įsigyjant automobilį. Ieškovas, susipažinęs su šiais automobilio trūkumais nusprendė, jog atsakovo parduodamas automobilis jam tinka ir papildomai automobilio techninės būklės netikrino, alyvos tekėjimo iš variklio priežasčių nesiaiškino, t. y. ieškovui tiko transporto priemonė su nustatytu defektu - alyvos prasiskverbimu iš variklio skyriaus. Nors aplinkybę, kad ieškovo įrodinėjamo variklio defekto nebuvo galimybės nustatyti neišardžius variklio, patvirtino ir liudytoju apklaustas UAB „Mototoja“ darbuoto R. G., tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ieškovas, sužinojęs automobilio trūkumus, būtų ėmęsis papildomų veiksmų, siekiant išsiaiškinti alyvos prasisunkimo ar minimalaus lygio priežastis, kas rodo, jog tokie automobilio trūkumai, jam žinomi iki automobilio įsigijimo, tiko. Toks UAB „Mototoja“ įvardintas automobilio trūkumas aiškiai indikuoja, jog transporto priemonės variklis turi defektą ir įsigijus tokį automobilį reikia aiškinti alyvos pratekėjimo iš variklio skyriaus priežastis ir jas šalinti. Kaip nustatyta byloje, ieškovas, įsigijęs transporto priemonę su tokiu defektu ir žinodamas apie jį, jokių automobilio variklio taisymo darbų neatliko, o toliau su automobiliu važinėjo (kaip nurodyta byloje automobilis per mažiau nei keturis mėnesius nuo to momento, kai ieškovas jį įsigijo, iki variklio remonto darbų atlikimo nuvažiavo 2 726 km atstumą). Taigi, šios aplinkybės patvirtina, jog ieškovas sąmoningai priėmė sprendimą įsigyti automobilį žinodamas apie esantį variklio defektą, po įsigijimo nesiėmė jokių veiksmų dėl šio trūkumo pašalinimo, nesiaiškino jo kilimo priežasčių, todėl atsakovas negali būti laikomas atsakingu už tokį parduoto automobilio trūkumą.
27. Taip pat apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog UAB „Mototoja“ patikrinimo akte buvo nurodyta, jog yra fiksuotas variklio alyvos minimumas, kas reiškia, jog po automobilio įsigijimo ieškovas turėjo suprasti, jog privalo papildyti variklio alyvos lygį. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ieškovas, po automobilio įsigijimo būtų šalinęs šiuos trūkumus, tai yra papildęs variklio alyvos lygį. Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovas elgėsi nerūpestingai ir po transporto priemonės įsigijimo, net ir žinodamas apie transporto priemonės trūkumus, ją toliau eksploatavo. Ieškovas beveik mėnesį laiko važinėjo su automobiliu, kuriame variklio alyvos lygis buvo minimalus, o alyva sunkėsi iš variklio. Kaip pagrįstai nurodo atsakovas, toks nerūpestingas ieškovo elgesys galėjo automobilio būklę ženkliai pabloginti, ypač įvertinus ir tai, kad automobilis buvo 12 metų senumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškovas atsakomybės už savo nerūpestingumą ir nepasirūpinimą įsigytos transporto priemonės technine būkle negali perkelti atsakovui, o atsakovas negali būti laikomas atsakingas už transporto priemonės techninės būklės pablogėjimą. Be to ieškovas byloje neįrodė ir to, jog jam eksploatuojant iš atsakovo įsigytą transporto priemonę būtų paaiškėję kokie nors paslėpti automobilio trūkumai, apie kuriuos jis nebūtų žinojęs.
28. Ieškovas nurodo, jog aplinkybę išrinkti ir remontuoti variklį lėmė tai, jog ieškovas pastebėjo ypatingai didelį variklio alyvos suvartojimą, tačiau kaip jau nustatyta byloje, ieškovui aplinkybė, jog automobilio variklio alyvos lygis buvo minimalus, buvo žinoma. Ieškovas byloje įrodinėja, jog variklio alyvos suvartojimas yra ypatingai didelis – 1 litras/800 km. Tačiau kaip nurodė byloje liudijęs UAB „Mototoja“ (kuri yra oficiali automobilių Lexus gamintojo atstovė Lietuvoje) popardaviminio departamento vadovas R. G., kad remiantis gamintojo pateikiamomis deklaracijomis galimas normalus alyvos suvartojimas automobiliui yra iki 1 l/1000 km. Taigi, šie liudytojo paaiškinimai paneigia ieškovo teiginius, jog automobilio variklio suvartojimas buvo neįprastai didelis, kadangi šiuo atveju automobilio variklio alyvos suvartojimas neviršijo gamintojo nustatytų ribų. Ieškovas į bylą nepateikė kitų įrodymų, neginčijamai pagrindžiančių, jog automobilio variklio alyvos suvartojimas būtų pernelyg didelis, kas rodytų būtinybę atlikti variklio remonto darbus. Kaip pagrįstai apeliaciniame skunde nurodo atsakovas, aplinkybė, jog automobilio variklis reikalauja periodinio alyvos lygio papildymo, negali būti laikoma variklio trūkumu, sąlygojančiu būtinybę atlikti jo kapitalinio remonto darbus.
29. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime darė išvadą, kad atsakovo elgesys po sutarties sudarymo, kai nebuvo domimasi ieškovo pateikiama informacija apie nustatytą gedimą, nereaguojama į pasiūlymą atvykti apžiūrėti išardyto variklio ir pan., patvirtina ir tai, kad atsakovui iš esmės galėjo būti žinoma apie automobilio variklio defektą. Teisėjų kolegija su šia teismo išvada nesutinka. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Pažymėtina, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 52 punktas). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovas neignoravo ieškovo elektroninių laiškų, o ieškovui nurodė, jog su ieškovo pretenzijomis nesutinka ir jas atmeta. Iš byloje esančio šalių susirašinėjimo matyti, jog ieškovas su atsakovu bendravo agresyviai, darė spaudimą atsakovui paklusti ieškovo reikalavimams („Tau suteikiamas paskutinis šansas bendrauti geranoriškai ir pripažinti esamus nuslėptus gedimus“, „Paskui pasigailėjimo nesulauksi“, „už atsauktą ridą dar ir baudžiamąja byla kvepia“ ir panašiai). Iš atsakovo elektroninio laiško ieškovui matyti, jog atsakovas informavo ieškovą, jog ieškovo elgesys turi turto prievartavimo, asmens terorizavimo ir savivaldžiavimo požymių ir pareikalavo tokius veiksmus nutraukti ir savo teises ginti teisėtomis priemonėmis. Taigi, iš byloje esančių įrodymų matyti, jog atsakovas neignoravo ieškovo pretenzijų, o aiškiai nurodė, jog su jomis nesutinka, todėl tokie pirmosios instancijos teismo motyvai laikytini nepagrįstais.
30. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas dėl įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimo, nepagrįstai iš dalies tenkino ieškovo ieškinį, t. y. priėmė nepagrįstą sprendimą, todėl yra pagrindas apeliacinį skundą tenkinti – panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą bei klausimą išspręsti iš esmės priimant naują sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas) – ieškovo ieškinį atmesti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme
31. CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas – ieškinys atmestas, yra pagrindas perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, šalių patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsakovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 1 573 atstovavimo išlaidų, šios išlaidos yra pagrįstos, būtinos, neviršija maksimalių rekomenduotinų dydžių už tokių pobūdžio veiksmų atlikimą. Atmetus ieškovo ieškinį, atsakovo patirtos 1 573 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos atsakovo naudai iš ieškovo.
32. Teismas šioje byloje patyrė 9,85 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ieškinį atmetus, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš ieškovo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
33. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas tenkintas, atsakovui iš ieškovo priteistina 76 Eur žyminio mokesčio ir 1 327,37 Eur išlaidų advokato paslaugoms, iš viso 1 403,37 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Atsakovo D. K. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškovo G. B. ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo D. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 573 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo G. B. į valstybės biudžetą 9,85 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5662).“
Priteisti iš ieškovo G. B. atsakovo D. K. naudai 1 403,37 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.