Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-05-24 · Civilinė byla Nr. 2S-1950-781/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-24
Bylos Nr.
2S-1950-781/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūratė Varanauskaitė
Pareiškėjas
R. D.
Trečiasis asmuo
S. Š., K. S., D. G., R. M., A. F., T. G., R. K., L. B., D. K., I. D., T. P., M. J., A. O. D., B. B. T., J. V., A. K., A. A., J. L., A. N., T. N., UAB „Gelvora“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Realm Juridical“, UAB „Industrijos Garantas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1950-781/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37383-2017-3Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo (apelianto) R. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutarties, kuria pareiškėjui R. D. atsisakyta iškelti fizinio asmens bankroto bylą, tretieji asmenys S. Š., K. S., D. G., R. M., A. F., T. G., R. K., L. B., D. K., I. D., T. P., M. J., A. O. D., B. B. T., R. K., J. V., A. K., A. A., J. L., A. N., T. N., UAB „Gelvora“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Realm Juridical“, UAB „Industrijos Garantas“, bankrutavusi kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja R. D. pareiškimu prašė iškelti jam bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti M. K..Trečiasis asmuo UAB „Bitė Lietuva“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neprieštarauja, jog R. D. būtų iškelta fizinio asmens bankroto byla.Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą prašė bylą nagrinėti pagal byloje pateiktus duomenis; nurodė, kad jam nėra žinomos Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 straipsnyje nustatytos sąlygos, dėl kurių pareiškėjui nebūtų galima kelti fizinio asmens bankroto bylos.Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras atsiliepime į pareiškimą su pareiškimu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Nurodė, kad pareiškėjo pateikti dokumentai nepagrindžia nei jo pastangų atsiskaityti su kreditoriais, nei tokios galimybės nebuvimo. Trečiojo asmens vertinimu, pareiškėjas nenurodė kokių konkrečių priemonių ėmėsi ir (ar) imsis siekdamas gauti daugiau pajamų; pažymėjo, jog pareiškėjas yra darbingas, objektyviai turintis visas galimybes dirbti ir gauti daugiau pajamų, todėl, anot trečiojo asmens, pareiškėjas nenori ir nesistengia atsiskaityti su kreditoriais, o tik siekia savo skolas „nurašyti“. Trečiojo asmens teigimu, pareiškėjo mokumo atkūrimas tik nurašant jo skolas neabejotinai pažeistų kreditorių interesus.Trečiasis asmuo L. B. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad pareiškėjui R. D. bankrotas neturėtų būti inicijuotas ir paskelbtas. Pažymėjo, kad 2008 m. su pareiškėju sudarė žodinę sutartį, pagal kurią pareiškėjas turėjo atlikti statybos darbus L. B. ir jos vyrui priklausančiame name; trečiasis asmuo davė pareiškėjui 4000 Eur (tuomet 14 000 Lt), už kuriuos jis turėjo nupirkti statybines medžiagas stogui uždengti, tačiau darbai nebuvo atlikti, o pinigų pareiškėjas trečiajam asmeniui negrąžino. L. B. taip pat nurodė, kad pareiškėjas dešimt metų slapstėsi užsienyje, buvo įsteigęs įmones, tačiau nerodė jokios iniciatyvos atsiskaityti su kreditoriais, galimai vengė pajamų deklaravimo ir mokesčių mokėjimo.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2FB-44267-934/2017, iškėlė pareiškėjui bankroto bylą, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1236-866/2018, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartį ir perdavė klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo R. D. pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Vilniaus miesto apylinkės teismas, atsižvelgdamas į apeliacinės instancijos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartyje nurodytus išaiškinimus, 2018 m. kovo 14 d. nutartimi, be kita ko, įpareigojo pareiškėją R. D. pateikti papildomus įrodymus (nurodytus nutartyje).Pareiškėjas R. D. pateikė teismui patikslintą pareiškimą, kuriame prašė iškelti jam bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti M. K.. Nurodė, kad pareiškėjo finansinė būklė atitinka FABĮ nustatytas sąlygas ir pagrindus fizinio asmens bankrotui iškelti – įsipareigojimai, kurių mokėjimo terminai suėję, gerokai viršija 9500 Eur, o atkurti savo mokumą pareiškėjas gali tik inicijavęs fizinio asmens bankroto bylą. Anot pareiškėjo, jis užsiėmė verslu, pirko žemės sklypus, keisdavo jų paskirtį ir parduodavo; pažymėjo, jog verslas sekėsi, todėl jo vystymui buvo paėmęs paskolų iš fizinių ir juridinių asmenų, tačiau atėjus sunkmečiui, krito žemės sklypų kainos, neatsirado pirkėjų. Pareiškėjo teigimu, gaunamos pajamos ir turimas turtas nėra pakankamas padengti susidariusių skolų. Paaiškino, kad nuo 2017 m. gegužės 31 d. dirba UAB „Daša“ vairuotoju-mechaniku; gauna minimalų darbo užmokestį. Nurodė, kad jam nuosavybės teisėmis (pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis) priklauso pastatas-daržinė ir rūsys, atitinkamai 2482 Eur ir 487 Eur vertės, tačiau, anot pareiškėjo, kai jis pirko šiuos pastatus, jų pirkimo metu nebuvo, jie buvo nugriauti, bet neišregistruoti. Pareiškėjas prie pareiškimo teismui pateikė lentelę, kurioje nurodyti visi pareiškėjo kreditoriai, kurių reikalavimai sudaro 651 078,43 Eur dydžio bendrą sumą. Pareiškėjas pažymėjo, kad yra susituokęs su D. D., tačiau 2012 m. rugpjūčio 24 d. sutuoktiniai sudarė vedybų sutartį, pagal kurią iki santuokos sudarymo sudaryti sandoriai ir įgytos prekės, įsigyti nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai, po santuokos sudarymo ir gyvenant santuokoje, pradėjus gyventi skyrium, lieka kiekvieno iš jų asmeninė nuosavybė bei jiems tenkančios prievolės. Paaiškino, kad kiekvieną mėnesį būtinųjų poreikių tenkinimui jam reikalinga 300 Eur dydžio suma (250 Eur būtiniesiems poreikiams tenkinti bei 50 Eur administravimo išlaidos).Trečiasis asmuo T. N. teismui pateiktame pranešime nurodė, kad neprieštarauja, jog R. D. būtų iškelta fizinio asmens bankroto byla.Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras pateiktame rašte nurodė, kad palaiko savo anksčiau nurodytus argumentus ir prašė netenkinti pareiškėjo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo.Trečiasis asmuo T. P. pateiktame rašte nurodė, kad prieštarauja, jog R. D. būtų iškelta fizinio asmens bankroto byla.Teismo posėdžio metu pareiškėjas R. D. ir jo atstovė patvirtino patikslintame pareiškime išdėstytas aplinkybes ir prašė iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą.Teismo posėdžio metu tretieji asmenys L. B., A. O. D., M. J. ir S. Š. prieštaravo bankroto bylos iškėlimui pareiškėjui.Kiti tretieji asmenys savo pozicijos dėl pareiškimo neišreiškė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 11 d. nutartimi atsisakė iškelti pareiškėjui R. D. bankroto bylą.Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas 2018 m. kovo 14 d. nutartimi buvo įpareigotas pateikti papildomus įrodymus, tačiau pateikė patikslintą pareiškimą, kurio turinys iš esmės tapatus pradiniam pareiškimui, bei papildomus priedus; be kita ko, teismas pažymėjo, jog nei su pradiniu pareiškimu, nei teikdamas patikslintą pareiškimą pareiškėjas nepateikė duomenų apie „DSG-Bau GmbH“ įmonės kapitalo dalių perleidimo kainą savo sutuoktinei D. D..Teismas nustatė, kad pareiškėjo patikslintame pareiškime nurodyta, jog jo skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, bendra suma siekia 651 078,43 Eur, taigi viršija 25 MMA; pareiškėjas į bylą pateikė duomenis apie antstolių vykdomas vykdomąsias bylas dėl skolų išieškojimo iš pareiškėjo, pagal kuriuos antstolių išieškomų skolų (įskaitant vykdymo išlaidas) suma sudaro 321 933,19 Eur. Kita vertus, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė detalizuotos informacijos apie visus kreditorius (įskaitant antstolius), skolų dydžius, konkrečius skolų atsiradimo pagrindus, mokėjimo terminus (išskyrus pateiktas antstolių pažymas). Pirmosios instancijos teismo vertinimu, taip pat nėra pateikti jokie paaiškinimai kaip nurodytos skolos siejamos su pareiškėjo patikslintame pareiškime nurodomomis nemokumą sukėlusiomis priežastimis – verslu, susijusiu su prekyba žemės sklypais; pažymėjo, jog pareiškėjas iš viso neteikė jokių įrodymų, susijusių su jo minimu vykdytu verslu, jo vystymui sudarytomis paskolos sutartimis su fiziniais ir juridiniais asmenimis, šių paskolų panaudojimu verslui.Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šiuo atveju nesant duomenų, iš kurių būtų galima spręsti ar pareiškėjas paskolintas lėšas naudojo būtent veiklai, susijusiai su minimu verslu, ar paskolintos lėšos buvo naudojamos protingai, kokių veiksmų ėmėsi pareiškėjas siekdamas išvengti skolinimosi, teismas negali nustatyti, kokios priežastys lėmė, jog pareiškėjo pajamos ir turimas turtas nėra pakankami padengti susidariusias skolas.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo vardu registruotos nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, t. y. pastatą-daržinę bei pastatą-kiemo rūsį, esančius (duomenys neskelbtini); nustatė, jog kito registruoto turto pareiškėjas neturi; dirba sutuoktinės įmonėje ir gauna minimalų atlyginimą (grynaisiais); yra sudaręs vedybų sutartį. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog vykdant veiklą užsienyje turėjo debitorių, tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių šiuos teiginius, teismui neteikė; taip pat, anot pirmosios instancijos teismo, pareiškėjas nepagrindė, ar iš pajamų, gautų užsienyje, siekė grąžinti skolas savo kreditoriams ar jos buvo grąžinamos bet kokia apimtimi.Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas šio proceso dėl bankroto bylos iškėlimo metu būtų siekęs gera valia nors iš dalies sumažinti įsiskolinimą kreditoriams; pareiškėjas taip pat neteikė jokių duomenų, kad siekia įsidarbinti didesnes pajamas užtikrinančiame darbe, sudarančiame sąlygas atsiskaityti su kreditoriais. Taigi, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjui neišnaudojus galimybių uždirbti pajamas, kurias jis pagal įgūdžius yra pajėgus gauti, iš esmės nėra galimybės spręsti dėl jo mokumo būklės, kuri galėtų būti panaudojant savo darbo potencialą. Teismas vertino, kad pasyvus pareiškėjo elgesys, nesiekiant padidinti darbo pajamų, iš kurių būtų galima vykdyti įsipareigojimus kreditoriams, yra nesąžiningas, neatitinkantis reikalavimų, keliamų asmeniui, siekiančiam bankroto bylos iškėlimo, t. y. konstatavo priežastinį ryšį tarp šių pareiškėjo nesąžiningų veiksmų ir jo negalėjimo atsiskaityti su kreditoriais (nemokumo būklės).Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal pareiškėjo ir jo sutuoktinės 2012 m. rugpjūčio 24 d. sudarytos vedybų sutarties sąlygas santuokos metu po šios sutarties pasirašymo įsigytas registruotinas ir neregistruotinas kilnojamasis turtas, turtinės teisės, piniginės lėšos, vertybiniai popieriai, pašalpos ir visos kitos išmokos yra sutuoktinio, kurio vardu kilnojamasis turtas, turtinės teisės, vertybiniai popieriai, išmokos ir pinigai yra įgytas, asmeninė nuosavybė. Kita vertus, teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjas nenurodė priežasčių, kurios lėmė įmonės kapitalo dalių perleidimą sutuoktinei.Teismas konstatavo, kad sąmoningas vengimas atskleisti teismui tikrąją reikalų padėtį, t. y. visos reikalingos medžiagos nepateikimas laiku, vengimas atskleisti aplinkybes, susijusias su skolų kreditoriams atsiradimu, skolininko pareigų vykdymu, melagingų faktų nurodymas ir kt., trukdo teismui nustatyti tikrąją faktinę situaciją, neleidžia objektyviai jos įvertinti arba užkerta kelią teisingam teisiniam kvalifikavimui (pareiškėjui neįvykdžius visų teismo įpareigojimų dėl papildomų įrodymų pateikimo). Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu nebuvo pakankamai aktyvus vykdydamas teismo įpareigojimus dėl įrodymų apie jo skolas, turtinę padėtį, sudarytus sandorius per 3 metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo dienos pateikimo, todėl, pirmosios instancijos teismo vertinimu, vengimas teismui atskleisti duomenis apie skolų atsiradimo pagrindus, gautų paskolų panaudojimą, minėtą įmonės kapitalo dalių perleidimą sutuoktinei, patvirtina pareiškėjo nesąžiningumą (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas). Teismo manymu, pareiškėjo sąžiningumą liudytų sumažintas vartojimas ir skolų mažinimas pagal galimybes, tačiau anksčiau išdėstytų aplinkybių pagrindu nustatytas pareiškėjo neveikimas leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas to daryti nesiekia, o toks jo elgesys (neveikimas) negali būti vertintinas kaip sąžiningas kreditorių atžvilgiu.Be to, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neteikė jo nurodytų išlaidų būtiniesiems poreikiams tenkinti detalizavimo, įrodymų, kurie patvirtintų kas mėnesį patiriamas išlaidas; taip pat neteikė duomenų apie lėšų sumą, kurią kas mėnesį planuoja skirti atsiskaitymui su kreditoriais, nenurodė jokių motyvų, kaip planuoja atkurti savo mokumą.Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad bankroto bylos iškėlimas pareiškėjui prieštarautų esminiam FABĮ tikslui – atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, todėl, remiantis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu, netenkino pareiškėjo patikslinto pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjas (apeliantas) R. D. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartį.Apeliantas nurodo, kad nagrinėjamu atveju, kreipdamasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nieko neslėpė, pateikė visus turimus įrodymus, be to, nors ir neturi visų įsiskolinimo dydį patvirtinančių įrodymų (nes sandoriai su kreditoriais sudaryti prieš daugiau nei dešimt metų, kreditoriai keitėsi, skolos buvo perleistos kitiems kreditoriams), nurodė teismui visas esančias skolas.Pareiškėjas pažymi, kad 2016 m. buvo įsteigta įmonė, kuri registruota jo vardu, tačiau, anot pareiškėjo, įmonė įsteigta jo sutuoktinės lėšomis. Teigia, kad įmonė sutuoktinės vardu negalėjo būti registruota, nes ji buvo atvykusi ne iš Europos Sąjungos; pažymi, jog sutuoktinei gavus leidimą gyventi, įmonė su skolomis buvo perleista jai. Pareiškėjo nuomone, minėtas įmonės perleidimas neturėjo jokios įtakos jo nemokumui, nes visos skolos susidarė dar 2006-2008 m. laikotarpiu. Pareiškėjas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nors pareiškėjas gavo dideles pajamas, neatliko jokių mokėjimų kreditoriams, ir pažymi, jog tai buvo įmonės pajamos, o ne jo, iš kurių turėjo mokėti atlyginimus darbininkams, mokesčius, organizuoti įmonės veiklą.Apeliantas aiškina, kad galutinis lėšų dydis, skiriamas jo būtinųjų poreikių tenkinimui, bus nustatytas jo mokumo atkūrimo plane, ir tik tada jis bus įvertintas. Nurodo, kad šiuo metu MMA dydis yra padidėjęs, atitinkamai padidėjo ir jo pajamos, kurias jis galėtų skirti kreditoriams. Pareiškėjas teigia, kad intensyviai ieško papildomo, geriau apmokamo darbo.Apelianto vertinimu, nagrinėjamu atveju jo ir jo kreditorių interesus labiausiai atitiktų bankroto bylos iškėlimas, nes tada būtų rengiamas kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas, būtų siekiama atkurti jo mokumą.Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras atsiliepime į atskirąjį skundą su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsnių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

Pareiškėjas R. D. 2018 m. gegužės 24 d. pateikė teismui papildomus rašytinius įrodymus, pagrindžiančius jo paaiškinimus – Šveicarijos Konfederacijos Įmonių registro išrašą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad prašomi prijungti prie bylos nauji duomenys yra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, taip pat į bankroto bylose vyraujantį viešąjį interesą, nurodytus naujus duomenis priima ir vertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).

Dėl teismo nutarties (ne)pagrįstumo

FABĮ 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą jei nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytas atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindų sąrašas yra baigtinis. Fizinio asmens bankroto bylą iškelti atsisakoma jei teismas nustato, kad pareiškėjas yra nesąžiningas (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2-4 punktai), mokus (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktas), kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo pakartotinai nesuėjus įstatyme nustatytam terminui (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punktas), arba paaiškėja, kad fiziniam asmeniui yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 6 punktas).Viena vertus, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad negali nustatyti kokios priežastys lėmė, jog pareiškėjo pajamos ir turimas turtas nėra pakankami padengti susidariusias skolas, nes pareiškėjas nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima spręsti ar pareiškėjas paskolintas lėšas naudojo būtent veiklai, susijusiai su jo nurodytu verslu, ar paskolintos lėšos buvo naudojamos protingai, kokių veiksmų ėmėsi pareiškėjas siekdamas išvengti skolinimosi; be to, pažymėjo, jog pareiškėjui neišnaudojus galimybių uždirbti pajamas, kurias jis pagal įgūdžius yra pajėgus gauti, iš esmės nėra galimybės spręsti dėl jo mokumo būklės, kuri galėtų būti panaudojant savo darbo potencialą. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, kaip matyti iš skundžiamos nutarties motyvų, sprendė, jog pareiškėjo turimo turto ir gaunamo darbo užmokesčio nepakanka įvykdyti turimų skolinių įsipareigojimų kreditoriams, o skolinių įsipareigojimų suma akivaizdžiai viršija 25 MMA dydį. Taigi, vertinant pirmosios instancijos teismo argumentus, matyti, kad teismas pareiškėją iš esmės pripažino nemokiu; apeliantas šios aplinkybės neginčijo (CPK 12, 178 straipsniai), todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl šios aplinkybės nepasisako.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti pareiškėjui bankroto bylą vadovaudamasis iš esmės tuo, kad egzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyta sąlyga – pareiškėjo nesąžiningumas.FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu paaiškėja, jog fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais (straipsnio redakcija, įsigaliojusi nuo 2016 m. sausio 1 d.).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas iškelti pareiškėjui bankroto bylą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu, padarė išvadą, kad vengimas teismui atskleisti duomenis apie skolų atsiradimo pagrindus, gautų paskolų panaudojimą, įmonės kapitalo dalių perleidimą sutuoktinei patvirtina pareiškėjo nesąžiningumą; be to, pažymėjo, jog pasyvus pareiškėjo elgesys, nesiekiant didinti darbo pajamų, iš kurių būtų galima vykdyti įsipareigojimus kreditoriams, yra nesąžiningas, neatitinkantis reikalavimų, keliamų asmeniui, siekiančiam bankroto bylos iškėlimo; papildomai nurodė, kad pareiškėjas nepateikė duomenų apie piniginių lėšų sumą, kurią kas mėnesį planuoja skirti atsiskaitymui su kreditoriais, nenurodė jokių motyvų, kaip planuoja atkurti savo mokumą.Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).Kasacinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, nurodydamas, kad įstatymo tikslą atitiktų toks FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtintos teisės normos aiškinimas, pagal kurį sąžiningumo aspektu būtų vertinamas pareiškėjo elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jo nemokumui. Toks aiškinimas atitiktų ir sisteminius šios teisės normos ryšius su kitomis FABĮ nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).Nors šie kasacinio teismo išaiškinimai buvo priimti galiojant FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto redakcijai iki 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusių pakeitimų, jie yra aktualūs ir nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl pareiškėjo veiksmų sąžiningumo ir jo elgesio įtakos jo mokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-313/2016).Nagrinėjamu atveju pareiškėjo pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo priimtas 2017 m. spalio 12 d., todėl aktualus laikotarpis, per kurį turėtų būti vertinamas pareiškėjo sąžiningumas, apima laikotarpį nuo 2014 m. spalio 12 d. iki 2017 m. spalio 12 d.Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, pažymi, kad pareiškėjas, turėdamas pradelstų įsipareigojimų (kurių didžioji dalis, kaip nurodė ir pats pareiškėjas, susidarė laikotarpiu nuo 2006-2008 m.), sudarė vertingo turto (įmonės kapitalo dalių) perleidimo sutuoktinei sandorį, kuriuo buvo esmingai sumažintas pareiškėjo mokumas bei galimybės atsiskaityti su kreditoriais, tokiu būdu akivaizdžiai pažeidžiant pareiškėjo kreditorių teises ir interesus. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų ar minėtas sandoris buvo atlygintinis, t. y. ar pareiškėjas iš šio sandorio gavo finansinės naudos (ir kokios). Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina pareiškėjo teiginius, kad nurodyta įmonė buvo įsteigta jo sutuoktinės lėšomis, tačiau dėl susiklosčiusių kliūčių (sutuoktinės pilietybės) registruota jo vardu, o šioms kliūtims išnykus (sutuoktinei gavus leidimą gyventi), buvo jai perleista, nes pareiškėjas šių aplinkybių neįrodė jokiais rašytiniais įrodymais ir (arba) objektyviais paaiškinimais, apsiribodamas tik savo deklaratyviais paaiškinimais, nors, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas 2018 m. kovo 14 d. nutartimi, atsižvelgęs į apeliacinės instancijos teismo nurodytus išaiškinimus nagrinėjant bylą pirmą kartą, buvo įpareigojęs pareiškėją, be kita ko, pateikti duomenis apie minėtos įmonės kapitalo dalių perleidimo kainą.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti nesąžiningi pareiškėjo veiksmai (2017 m. balandžio 13 d. perleidus sutuoktinei, su kuria buvo sudaryta vedybų sutartis, įmonės kapitalo dalis, taip pat nepateikiant duomenų dėl šio sandorio kainos) patenka į aktualios redakcijos FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymo apimtį, t. y. kai paaiškėjo, jog fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.Be to, iš byloje nustatytų aplinkybių galima daryti išvadą, kad sudarant minėtą sandorį pareiškėjo turtinė padėtis buvo sunki, t. y. faktiškai jis minėto sandorio sudarymo metu, kaip minėta, jau buvo nemokus, nes visos pagrindinės skolos buvo atsiradusios iki 2008 m. Pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, vertinant asmens galimybę bankrutuoti, taip pat aktualus ir jo nesąžiningas elgesys, kai asmuo, jau būdamas nemokus, reikšmingai padidina savo nemokumą. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas, būdamas jau iš esmės nemokiu, dar labiau blogino savo turtinę padėtį ir perleido reikšmingą savo turto dalį savo sutuoktinei (iš pareiškėjo pateiktų papildomų įrodymų matyti, jog įmonė buvo likviduota tik 2018 m. vasario 8 d., t. y. tik beveik po metų nuo jos perleidimo), su kuria buvo sudaryta vedybų sutartis, pagal kurios sąlygas sutuoktinių turtas yra laikomas jų asmenine nuosavybe, iš kurio pareiškėjo kreditorių naudai galėjo būti išieškota skola (ar bent jau jos dalis), todėl nurodyti pareiškėjo veiksmai pagrįstai laikytini nesąžiningais FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog yra pagrindas atsisakyti iškelti pareiškėjui bankroto bylą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu.Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad pareiškėjas nesiekė pagerinti savo turtinės būklės, jog su kreditoriais būtų kuo daugiau atsiskaityta, nes pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog per paskutinius trejus metus ėmėsi kokių nors veiksmų dėl savo debitorinių skolų išieškojimo (kurių egzistavimą pats nurodė teismo posėdžio metu); taip pat pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog per aktualų laikotarpį atsiskaitinėjo (bent iš dalies) su savo kreditoriais (kurių visų net negalėjo tiksliai įvardinti).Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, kad pareiškėjo nesąžiningumą patvirtina ir jo vengimas teismui atskleisti duomenis apie skolų atsiradimo pagrindus, gautų paskolų panaudojimą, minėtą įmonės kapitalo dalių perleidimą sutuoktinei.Pažymėtina, kad pareiga atskleisti visą informaciją teikiant pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir neslėpti tikrosios reikalų padėties – pajamų, įsiskolinimų kreditoriams atsiradimo, skolininko pareigų vykdymo ir kt. aplinkybių, proceso dalyviams kyla iš CPK 8 straipsnyje įtvirtinto kooperacijos (bendradarbiavimo) principo (FABĮ 5 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje dėl bendradarbiavimo principo taikymo yra išaiškinta, kad šis principas reiškia, jog tiek teismas, tiek šalys ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys privalo bendrai veikti, siekdami proceso tikslų; šalių ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų bendradarbiavimo su teismu pareiga reiškia, kad šalys privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-415/2015).Viena vertus, kasacinis teismas teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse yra išaiškinęs, kad atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus; tai apima ir teisę rinkti įrodymus. Tokia kasacinio teismo praktika mutatis mutandis taikytina ir fizinio asmens bankroto bylose, nes iškeliant fizinio asmens bankroto bylą siekiama ne tik atkurti jo mokumą, bet ir patenkinti kreditorių reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, teismas, vertindamas fizinio asmens nemokumą sukėlusias priežastis ir iš pareiškėjo kartu su pareiškimu iškelti jam bankroto bylą pateiktų duomenų bei kreditorių pateiktų duomenų (jei tokie pateikiami) nustatęs, kad yra pagrindas abejoti pareiškėjo sąžiningumu, jei tokių duomenų nepakanka pagrįstai išvadai, jog nemokumą lėmė nesąžiningi pareiškėjo veiksmai, padaryti, turi būti aktyvus ir pareikalauti pareiškėjo pateikti papildomus įrodymus apie prisiimtų prievolių vykdymo ar kitas reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu galėtų padaryti pagrįstą išvadą dėl asmens sąžiningumo (nesąžiningumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015). Tokia teismo teisė įtvirtinta ir FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte, kuriame nurodyta, kad teismas, gavęs pareiškimą iškelti fizinio asmens bankroto bylą, gali įpareigoti fizinį asmenį pateikti teismui bankroto bylai nagrinėti reikalingus papildomus dokumentus.Kita vertus, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į apeliacinės instancijos teismo išaiškinimus, pateiktus nagrinėjant atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria pareiškėjui buvo iškelta bankroto byla, 2018 m. kovo 14 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją pateikti papildomus įrodymus (be kita ko, dėl kreditorių sąrašo patikslinimo, kreditorių reikalavimų pagrindimo, jų dydžio, taip pat dėl įmonės kapitalo dalių perleidimo kainos), tačiau, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas, pateikęs patikslintą pareiškimą, jame nurodė iš esmės tapačias aplinkybes kaip ir pradiniame pareiškime, taip pat prie patikslinto pareiškimo nepridėjo iš jo reikalautų įrodymų (faktiškai tik pateikęs dalį vykdomųjų dokumentų kopijų, antstolių pažymų ir pan. pobūdžio dokumentų, tačiau visiškai nepaaiškino kreditorių reikalavimų atsiradimo aplinkybių (ir nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų), jų atsiradimo laikotarpio, taip pat nepateikė turto perleidimo aplinkybių pagrindžiančių įrodymų). Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės, t. y. teismo reikalautų duomenų nepateikimas, tokiu būdu apsunkinant teismui galimybes įvertinti pareiškėjo nemokumo atsiradimo aplinkybes ir (ar) jo (ne)sąžiningumą, taip pat įrodo pareiškėjo nesąžiningumą ir nenorą bendradarbiauti tiek su savo kreditoriais, tiek su teismu.Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės argumentuotai atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ištyrė visas faktines aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamai bylai, skundžiamoje teismo nutartyje yra argumentuotai pateiktos pagrindinės išvados dėl ginčo dalyko, kurios teikia pagrindą pripažinti, jog bylos esmė iš tikrųjų yra atskleista, o ją atskleidus tinkamai aiškintos ir taikytos byloje aktualios teisės normos.Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai netenkino pareiškėjo R. D. pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, todėl keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, taigi apelianto atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Kiti atskirojo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo (apelianto) R. D. atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartį, kuria R. D. atsisakyta iškelti fizinio asmens bankroto bylą, palikti nepakeistą.

Teisėja Jūratė Varanauskaitė