Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto (suinteresuoto asmens) S. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutarties, kuria nutarta iškelti fizinio asmens bankroto bylą R. D., suinteresuoti asmenys byloje S. Š., K. S., D. G. ir kt.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas R. D. prašė išketi jam fizinio asmens bankroto bylą. Nurodė, kad nuo 2017 m. gegužės 31 d. dirba UAB „Daša“ vairuotoju – mechaniku, gauna minimalų darbo užmokestį. Pareiškėjui priklauso seni menkaverčiai statiniai, transporto priemonių neturi. Visų įsiskolinimų terminai suėję ir šiuo metu skolos kreditoriams sudaro 651 078, 43 Eur sumą.Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prašė nagrinėti bylą teismo nuožiūra. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras su pareiškimu nesutiko. Suinteresuotas asmuo L. B. prašė pareiškimo netenkinti. Nurodė, kad pareiškėjas nesiekė atsiskaityti su kreditoriais bei mano, kad pareiškėjas galimai slepia pajamas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi nutarta iškelti pareiškėjui R. D. fizinio asmens bankroto bylą.Teismas remdamasis bylos rašytiniais įrodymais nustatė, kad pareiškėjo skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma sudaro apie 651 078,43 Eur. Pareiškėjo vardu registruotas nekilnojamasis turtas: pastatas – daržinė, esanti (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2482,00 Eur) ir kiemo rūsys, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 487,00 Eur). Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenų matyti, kad minėtas nekilnojamasis turtas yra areštuotas, apribota pareiškėjo disponavimo teisė (1 t., b. l. 79-80). Pareiškėjo vardu nėra registruota transporto priemonių (1 t., b. l. 84).Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. balandžio 13 d. perleido Šveicarijoje registruotą įmonę sutuoktinei už 20 000,00 CHF, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. gautas 55 377,10 CHF darbo užmokestis, o nuo 2016 m. sausio 4 d. iki 2016 m. kovo 22 d. gautas 6 952, 35 Eur darbo užmokestis. Šiuo metu pareiškėjas gauna minimalų darbo užmokestį, kurį sudaro apie 380 Eur.Teismas pažymėjo, kad viena vertus, duomenų apie Vokietijoje, Šveicarijoje gaunamas pajamas, turimą įmonę, jos perleidimą, kartu su pareiškimu nepateikimas, vertintas kaip vengimas atskleisti gaunamas pajamas, o tai neatitinka sąžiningumo reikalavimų. Kita vertus, įvertinus gautų pajamų ir turimų skolinių įsipareigojimų santykį, taip pat tai, kad pareiškėjas pateikė turimus duomenis apie gautas pajamas, taip pat tai, kad skolos iš esmės susidarė 2006 – 2008 metais, spręstina, jog toks pareiškėjo nesąžiningumas nevertintinas kaip turintis reikšmingos įtakos jo nemokumui bei sudarantis prielaidas atsisakyti iškelti bankroto bylą.Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad iškėlus bankroto bylą, kils pareiga bankroto administratoriui patikrinti ieškovo sandorius, sudarytus per 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad fizinis asmuo negali įvykdyti prievolių kreditoriams, pripažinimo negaliojančiais bei šiuo pagrindu inicijuoti bankroto bylos nutraukimą (FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 14 punktas, 3 dalis, 10 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Be to, po bankroto bylos iškėlimo paaiškėjus, jog pareiškėjas pateikė neteisingą informaciją apie gaunamas pajamas, įsipareigojimus, nemokumo priežastis, gali būti sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos nutraukimo.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu apeliantas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartį ir atsisakyti iškelti R. D. fizinio asmens bankroto bylą.

Teigia, kad 2015 m. pareiškėjas Šveicarijoje įsteigė įmonę savo vardu, kurią 2017 m. perleido savo sutuoktinei. Mano, kad teismas, netirdamas pareiškėjo pajamų ir išlaidų už laikotarpį nuo 2009 iki 2016 metų neatskleidė tikrosios pareiškėjo finansinės padėties. Pažymi, kad teismas nustatė, jog už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. pareiškėjo gautas darbo užmokestis sudarė 50 000 Eur sumą, tačiau teismas nevertino, kad pareiškėjas gaudamas šias pajamas neatsiskaitė su kreditoriais.

Apeliantas taip pat pažymi, kad teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, jog jis turi apie 120 000 Eur debitorinių skolų, tačiau jokių duomenų nepateikė, o teismas šių aplinkybių nesiaiškino.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras su skundu sutinka ir prašo panaikinti priimą nutartį – iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

Atsiliepimu pareiškėjas R. D. su atskiruoju skundu nesutinka. Nurodo, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2009 iki 2012 metų dirbo Vokietijoje, jo gaunamas darbo užmokestis per mėnesį sudarė 1 000 – 1 500 Eurų, kurių pakakdavo tik būtiniesiems poreikiams. Per 2011 m. pareiškėjo gautos pajamos sudarė 24 344, 66 Eur sumą. 2015 metais pareiškėjo pajamos Šveicarijoje sudarė 46 989 Eur sumą. Laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 4 d. iki 2016 m. kovo 22 d. pareiškėjas gavo 6169, 43 Eur darbo užmokestį. Laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. pareiškėjo įsteigta įmonė gavo 339 366 Eur grynųjų pajamų, iš kurių turėjo būti mokami atlyginimai darbuotojams, mokesčiai, įsigyjamos medžiagos, įranga, dengiamos einamosios veiklos išlaidos. Pažymi, kad pareiškėjas įsidarbindamas užsienyje siekė pagerinti savo finansinę būklę ir atsiskaityti su kreditoriais, tačiau jo finansinė padėtis nepagerėjo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsnių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą jei nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytas atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindų sąrašas yra baigtinis. Fizinio asmens bankroto bylą iškelti atsisakoma, jei teismas nustato, kad pareiškėjas yra nesąžiningas (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 - 4 punktai), mokus (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktas), kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo pakartotinai nesuėjus įstatyme nustatytam terminui (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punktas), arba paaiškėja, kad fiziniam asmeniui yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 6 punktas).

FABĮ 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kokie duomenys turi būti pateikti prie pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą, tame tarpe kreditorių sąrašas, jų reikalavimai ir įvykdymo terminai, bei skolininkų sąrašas, gautinos lėšos ir jų gavimo terminai.

Šiuo atveju, prie pareiškimo pridėtas kreditorių sąrašas, nenurodant nei skolų atsiradimo pagrindo nei mokėjimo terminų. Šie duomenys nedetalizuoti ir pačiame pareiškime. Prie pareiškimo papildomai pridėtas tik Turto arešto registro išrašas, kurio duomenimis priverstinis skolų išieškojimas vykdomas tik keleto iš sąraše nurodytų kreditorių naudai.

Kaip nurodyta FABĮ 4 straipsnio 3 dalyje, pareiškime turi būti nurodomos fizinio asmens nemokumą sukėlusios priežastys ir pridedami šį nemokumą pagrindžiantys dokumentai. Šiuo atveju, kaip nurodyta aukščiau, be Turto arešto registro išrašo, daugiau jokie dokumentai pagrindžiantys asmens skolinių įsipareigojimų dydį ir pagrindą nepateikti. Taigi, teismas iš esmės skolų dydį nustatė iš pareiškėjo pateiktos lentelės nepagrįstos jokiais duomenimis. Toks įrodymų vertinimas nėra suderinamas su teismo veiksmais įrodinėjimo procese bei įrodymų vertinimo taisyklėmis (179, 185 straipsniais).

Pažymėtina, kad atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus; tai apima ir teisę rinkti įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškimas yra priimtas 2017 m. spalio 12 d., sąžiningumo aspektu vertintinas laikotarpis yra nuo 2014 m. spalio 12 d. iki 2017 m. spalio 12 d., atitinkamai asmens siekiančio, kad jam būtų iškelta fizinio asmens bankroto byla, sąžiningumas vertinamas ir pareiškimo pateikimo metu, tiek ir po pareiškimo (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014 ir kt.).

Pirmosios instancijos teismo nuoroda į atitinkamus FABĮ straipsnius, nurodant, jog iškėlus bankroto bylą sandorius tikrins administratorius, ir paaiškėjus, kad asmuo yra nesąžiningas fizinio asmens bankroto byla gali būti nutraukiama, nereiškia, kad bankroto bylos iškėlimo metu pareiškėjo sąžiningumas gali būti vertinamas formaliai, nes tai yra vienas iš pagrindų atsisakyti kelti bankroto bylą (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas).

Kaip nurodyta šios nutarties 5-6 punktuose teismas sprendė, kad duomenų apie pajamas, įmonės perleidimą, neatskleidimas viena vertus laikytina nesąžiningu elgesiu, kita vertu sprendė, kad tai neturėjo esminės įtakos nemokumui.

Šiuo atveju su pirmosios instancijos teismo išvadomis nėra pagrindo sutikti, vien jau dėl tol, kad kaip minėta, objektyviai nėra nustatytas įsiskolinimų dydis, taigi įtaka nemokumui gali būti įvertinti tik nustačius skolų dydį. Kita vertus, sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad įmonės perleidimas sutuoktinei, gali būti pagrindas pripažinti asmenį nesąžiningu CK 6.67 straipsnio pagrindu. Taip pat, šiuo atveju neįvertintas pareiškėjo elgesys sąžiningumo aspektu, kai aktualiu trejų metų laikotarpiu jis gavęs gana dideles pajamas neskyrė jokių mokėjimų kreditoriams.

Pažymėtina, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. galiojančioje FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto redakcijoje, be nuorodos į CK 6.67 straipsnyje nustatytas nesąžiningo elgesio prezumpcijas, fizinių asmenų kiti veiksmai ar neveikimas, kurie gali būti pripažinti nesąžiningais, sukonkretinti ir jų vertinimas susiaurintas iki kitokių tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatos taikomos neatsižvelgiant į tai, kada pradėtas fizinio asmens bankroto procesas.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, todėl skundžiama nutartis naikinama ir bankroto bylos iškėlimo klausimas grąžintinas nagrinėti iš naujo.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo R. D., pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.