Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1A-251-579/2025

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-09-10
Bylos Nr.: 1A-251-579/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-02-7-00013-2024-2
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Jolanta Čepukėnienė, Evaldas Gražys, Aiva Survilienė
Nuteistasis: S. P.
Advokatai: Kęstutis Ožiūnas

Kategorijos

1.2.14.5.1Sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
1.2.19.4.2Kvalifikuotas piktnaudžiavimas (BK 228 str. 2 d.)
1.2.29.1.1Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 str. 1 d.)
2.4.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Baudžiamoji byla Nr. 1A-251-579/2025Teisminio proceso Nr. 1-02-7-00013-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.1; 1.2.19.4.2; 1.2.29.1.1; 2.4.6.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugsėjo 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aivos Survilienės,

sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei,dalyvaujant prokurorei Jūratei Karčinskienei,nuteistajam S. P. (S. P.) ir jo gynėjui advokatui Kęstučiui Ožiūnui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 21 d. nuosprendžio, kuriuo S. P. pripažintas kaltu ir nuteistas:

? pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį – 90 MGL dydžio (4 500 Eur) bauda;

? pagal BK 228 straipsnio 2 dalį – 300 MGL dydžio (15 000 Eur) bauda;

? pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 80 MGL dydžio (4 000 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir S. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 300 MGL dydžio (15 000 eurų) bauda.

Paskirtai baudai sumokėti nustatytas 24 mėnesių terminas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vilniaus apygardos prokurorės civilinis ieškinys Vilniaus miesto savivaldybės administracijos naudai dėl 7 400 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir iš S. P. priteista 7 400 Eur turtinės žalos atlyginimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos naudai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės

1. S. P. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju – Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariu – valstybės politiku (nuo 2020 m. lapkričio 18 d. iki 2023 m. balandžio 26 d.), žinodamas, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. balandžio 6 d. sprendimu patvirtinto Vilniaus miesto tarybos veiklos reglamento (su vėlesniais pakeitimais) 6 straipsnio 15 punkte Tarybos nariui numatyta teisė gauti išmoką biuro patalpų, skirtų tarybos nario veiklai vykdyti, nuomos išlaidoms apmokėti ir, žinodamas, kad už šios išmokos panaudojimą privalo atsiskaityti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos struktūriniam padaliniui, administruojančiam Savivaldybės biudžeto asignavimus, nuo 2020 m. gruodžio 10 d. kas mėnesį gaudamas 300 Eur išmokas skirtas tarybos nario veiklai vykdyti, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą – Vilniaus miesto savivaldybei priklausantį turtą, veikdamas Vilniaus mieste, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, tiksliai nenustatytu laiku, pasirašė su UAB ,,V. A.“ 2020 m. gruodžio 21 d. nuomos sutartį Nr. 12/21 dėl 12,25 kv. m. ploto negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos biuro veiklai, iš anksto žinodamas, kad šiose patalpose Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nario veikos nevykdys bei, siekdamas nepagrįstai gauti iš Vilniaus miesto savivaldybės išmokas, šią sutartį pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos struktūriniam padaliniui, administruojančiam Savivaldybės biudžeto asignavimus, skirtus Tarybos nario veiklai, ir pagal 2020 m. gruodžio 21 d. nuomos sutartį Nr. 12/21 dėl negyvenamų patalpų nuomos išsinuomotose patalpose jokios veiklos nevykdė, tačiau, toliau tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą, laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 28 d. iki 2023 m. balandžio 26 d., šios sutarties pagrindu gautas asmeniškai jam UAB ,,V. A.“ išrašytas sąskaitas-faktūras: 2021 m. sausio 28 d. Nr. 1338-1 (200 Eur), 2021 m. vasario 25 d. Nr. 1361-1 (200 Eur), 2021 m. kovo 24 d. Nr. 1382-1 (270 Eur), 2021 m. balandžio 29 d. Nr. 1409 (270 Eur), 2021 m. gegužės 25 d. Nr. 1434 (270 Eur), 2021 m. birželio 29 d. Nr. 1462 (270 Eur), 2021 m. liepos 29 d. Nr. 1492 (270 Eur), 2021 m. rugpjūčio 31 d. Nr. 1532 (270 Eur), 2021 m. rugsėjo 28 d. Nr. 1536 (270 Eur), 2021 m. spalio 26 d. Nr. 1556 (270 Eur), 2021 m. lapkričio 29 d. Nr. 1581 (270 Eur), 2021 m. gruodžio 28 d. Nr. 1604 (270 Eur), 2022 m. sausio 27 d. Nr. 1629 (270 Eur), 2022 m .vasario 29 d. Nr. 1658 (270 Eur), 2022 m. kovo 28 d. Nr. 1683 (270 Eur), 2022 m. balandžio 27 d. Nr. 1709 (270 Eur), 2022 m. gegužės 27 d. Nr. 1740 (270 Eur), 2022 m. birželio 29 d. Nr. 1771 (270 Eur), 2022 m. liepos 29 d. Nr. 1801 (270 Eur), 2022 m. rugpjūčio 24 d. Nr. 1829 (270 Eur), 2022 m. rugsėjo 30 d. Nr. 1888 (270 Eur), 2022 m. spalio 26 d. Nr. 1894 (270 Eur), 2022 m. lapkričio 30 d. Nr. 1927 (270 Eur), 2022 m. gruodžio 30 d. Nr. 1957 (270 Eur), 2023 m. sausio 31 d. Nr. 1989 (270 Eur), 2023 m. vasario 28 d. Nr. 2025 (270 Eur), 2023 m. kovo 31 d. Nr. 2055 (270 Eur), 2023 m. balandžio 5 d. Nr. 2081 (270 Eur) ir kasos pajamų orderių kvitus 2021 m. sausio 28 d. Nr. 41 (200 Eur), 2021 m. vasario 25 d. Nr. 42 (200 Eur), 2021 m. kovo 24 d. Nr. 44 (270 Eur), 2021 m. balandžio 29 d. (270 Eur), 2021 m. gegužės 25 d. Nr. 47 (270 Eur), 2021 m. birželio 29 d. Nr. 48 (270 Eur), 2021 m. liepos 29 d. Nr. 50 (270 Eur), 2021 m. rugpjūčio 31 d. Nr. 51 (270 Eur), 2021 m. rugsėjo 29 d. Nr. 53 (270 Eur), 2021 m. spalio 26 d. Nr. 55 (270 Eur), 2021 m. lapkričio 30 d. Nr. 57 (270 Eur), 2021 m. gruodžio 28 d. Nr. 60 (270 Eur), 2022 m. sausio 27 d. Nr. 61 (270 Eur), 2022 m. vasario 28 d. Nr. 64 (270 Eur), 2022 m. kovo 28 d. Nr. 68 (270 Eur), 2022 m. balandžio 27 d. Nr. 71 (270 Eur), 2022 m. gegužės 27 d. Nr. 75 (270 Eur), 2022 m. birželio 29 d. Nr. 78 (270 Eur), 2022 m. rugpjūčio 10 d. Nr. 83 (270 Eur), 2022 m. rugpjūčio 24 d. Nr. 84 (270 Eur), 2022 m. spalio 5 d. Nr. 88 (270 Eur), 2022 m. spalio 26 d. Nr. 89 (270 Eur), 2022 m. gruodžio 5 d. Nr. 94 (270 Eur), 2023 m. sausio 4 d. Nr. 95 (270 Eur), 2023 m. vasario 7 d. Nr. 96 (270 Eur), 2023 m. kovo 8 d. Nr. 97 (270 Eur), 2023 m. balandžio 5 d. Nr. 98 (270 Eur), 2023 m. balandžio 6 d. Nr. 99 (270 Eur), sistemingai teikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos struktūriniam padaliniui, administruojančiam Savivaldybės biudžeto asignavimus, skirtus Tarybos nario veiklai, kuriose nurodytas pinigų sumas (bendrai 7 400 Eur) už patalpų nuomą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos struktūrinio padalinio, administruojančio Savivaldybės biudžeto asignavimus, darbuotojai įtraukdavo į avanso, skirto Tarybos nario veiklai, apyskaitas, o jis, S. P., šias avanso apyskaitas, su įrašytais žinomai tikrovės neatitinkančiais duomenimis, kad lėšas Tarybos nario veiklai vykdyti naudoja patalpų, skirtų Tarybos nario veiklai vykdyti, nuomai, tvirtindavo savo parašu dokumentų valdymo sistemoje ,,avilys“, ir taip suklastojo dokumentus – 2021 m. kovo 31 d. Nr. 921-53/21(3.5.26E-AD26), 2021 m. birželio 30 d. Nr. 921-98/21(3.5.26E-AD26), 2021 m. rugsėjo 30 d. Nr. 921-154/21(3.5.26E-AD26), 2021 m. gruodžio 31 d. Nr. 921-28/22(3.5.26E-AD26), 2022 m. kovo 31 d. Nr. 921-83/22(3.5.26E-AD26), 2022 m. birželio 30 d. Nr. 921-133/22(3.5.26E-AD26), 2022 m. rugsėjo 30 d. Nr. 921-183/22(3.5.26E-AD26), 2022 m. gruodžio 30 d. Nr. 921-43/23(3.5.26E-AD26), 2023 m. kovo 31 d. Nr. 921-78/23(3.5.26E-AD26), 2023 m. balandžio 24 d. Nr. 921-111/22(3.5.26E-AD26) avanso apyskaitas bei jų pagrindu apgaule savo naudai įgijo svetimą – Vilniaus miesto savivaldybei priklausantį turtą bendrai – 7 400 Eur.

2. S. P. taip pat nuteistas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju – Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariu – valstybės politiku (nuo 2020 m. lapkričio 18 d. iki 2023 m. balandžio 26 d.), žinodamas, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. balandžio 6 d. sprendimu patvirtinto Vilniaus miesto tarybos veiklos reglamento (su vėlesniais pakeitimais) 6 straipsnio 15 punkte Tarybos nariui numatyta teisė gauti išmoką biuro patalpų, skirtų tarybos nario veiklai vykdyti, nuomos išlaidoms apmokėti ir, žinodamas, kad už šios išmokos panaudojimą privalo atsiskaityti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos struktūriniam padaliniui, administruojančiam Savivaldybės biudžeto asignavimus, nuo 2020 m. gruodžio 10 d. kas mėnesį gaudamas 300 Eur išmokas skirtas tarybos nario veiklai vykdyti, būdamas prisiekęs gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 1, 3 ir 5 punktų nuostatas, įpareigojančias išlaikyti pagarbą žmogui ir valstybei, tarnauti visiems žmonėms teisingai, pareigas eiti sąžiningai ir laikytis aukščiausių elgesio standartų, nekelti abejonių dėl skaidrumo ir sąžiningumo, elgtis deramai pagal einamas pareigas, vengti situacijų, kai politiko elgesys kenktų jo ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, reputacijai ir autoritetui, laikytis pavyzdingumo standartų; pažeisdamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. balandžio 6 d. sprendimu patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento (su vėlesniais pakeitimais) 3 straipsnio 4 punktą – nesilaikydamas priesaikos gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus; turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą – Vilniaus miesto savivaldybei priklausantį turtą, veikdamas Vilniaus mieste, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, tiksliai nenustatytu laiku, pasirašė su UAB ,,V. A.“ 2020 m. gruodžio 21 d. nuomos sutartį Nr. 12/21 dėl 12,25 kv. m. ploto negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos biuro veiklai, iš anksto žinodamas, kad šiose patalpose Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nario veikos nevykdys bei, siekdamas nepagrįstai gauti iš Vilniaus miesto savivaldybės išmokas, šią sutartį pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos struktūriniam padaliniui, administruojančiam Savivaldybės biudžeto asignavimus, skirtus Tarybos nario veiklai, ir pagal 2020 m. gruodžio 21 d. nuomos sutartį Nr. 12/21 dėl negyvenamų patalpų nuomos išsinuomotose patalpose jokios veiklos nevykdė, tačiau, toliau tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą, laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 28 d. iki 2023 m. balandžio 26 d., šios sutarties pagrindu gautas asmeniškai jam UAB ,,V. A.“ išrašytas sąskaitas-faktūras: 2021 m. sausio 28 d. Nr. 1338-1 (200 Eur), 2021 m. vasario 25 d. Nr. 1361-1 (200 Eur), 2021 m. kovo 24 d. Nr. 1382-1 (270 Eur), 2021 m. balandžio 29 d. Nr. 1409 (270 Eur), 2021 m .gegužės 25 d. Nr. 1434 (270 Eur), 2021 m. birželio 29 d. Nr. 1462 (270 Eur), 2021 m. liepos 29 d. Nr. 1492 (270 Eur), 2021 m. rugpjūčio 31 d. Nr. 1532 (270 Eur), 2021 m. rugsėjo 28 d. Nr. 1536 (270 Eur), 2021 m. spalio 26 d. Nr. 1556 (270 Eur), 2021 m. lapkričio 29 d. Nr. 1581 (270 Eur), 2021 m. gruodžio 28 d. Nr. 1604 (270 Eur), 2022 m. sausio 27 d. Nr. 1629 (270 Eur), 2022 m. vasario 29 d. Nr. 1658 (270 Eur), 2022 m. kovo 28 d. Nr. 1683 (270 Eur), 2022 m. balandžio 27 d. Nr. 1709 (270 Eur), 2022 m. gegužės 27 d. Nr. 1740 (270 Eur), 2022 m. birželio 29 d. Nr. 1771 (270 Eur), 2022 m. liepos 29 d. Nr. 1801 (270 Eur), 2022 m. rugpjūčio 24 d. Nr. 1829 (270 Eur), 2022 m. rugsėjo 30 d. Nr. 1888 (270 Eur), 2022 m. spalio 26 d. Nr. 1894 (270 Eur), 2022 m. lapkričio 30 d. Nr. 1927 (270 Eur), 2022 m. gruodžio 30 d. Nr. 1957 (270 Eur), 2023 m. sausio 31 d. Nr. 1989 (270 Eur), 2023 m. vasario 28 d. Nr. 2025 (270 Eur), 2023 m. kovo 31 d. Nr. 2055 (270 Eur), 2023 m. balandžio 5 d. Nr. 2081 (270 Eur) ir kasos pajamų orderių kvitus 2021 m. sausio 28 d. Nr. 41 (200 Eur), 2021 m. vasario 25 d. Nr. 42 (200 Eur), 2021 m. kovo 24 d. Nr. 44 (270 Eur), 2021 m. balandžio 29 d. (270 Eur), 2021 m. gegužės 25 d. Nr. 47 (270 Eur), 2021 m. birželio 29 d. Nr. 48 (270 Eur), 2021 m. liepos 29 d. Nr. 50 (270 Eur), 2021 m. rugpjūčio 31 d. Nr. 51 (270 Eur), 2021 m. rugsėjo 29 d. Nr. 53 (270 Eur), 2021 m. spalio 26 d. Nr. 55 (270 Eur), 2021 m. lapkričio 30 d. Nr. 57 (270 Eur), 2021 m. gruodžio 28 d. Nr. 60 (270 Eur), 2022 m. sausio 27 d. Nr. 61 (270 Eur), 2022 m. vasario 28 d. Nr. 64 (270 Eur), 2022 m. kovo 28 d. Nr. 68 (270 Eur), 2022 m. balandžio 27 d. Nr. 71 (270 Eur), 2022 m. gegužės 27 d. Nr. 75 (270 Eur), 2022 m. birželio 29 d. Nr. 78 (270 Eur), 2022 m. rugpjūčio 10 d. Nr. 83 (270 Eur), 2022 m. rugpjūčio 24 d. Nr. 84 (270 Eur), 2022 m. spalio 5 d. Nr. 88 (270 Eur), 2022 m. spalio 26 d. Nr. 89 (270 Eur), 2022 m. gruodžio 5 d. Nr. 94 (270 Eur), 2023 m. sausio 4 d. Nr. 95 (270 Eur), 2023 m. vasario 7 d. Nr. 96 (270 Eur), 2023 m. kovo 8 d. Nr. 97 (270 Eur), 2023 m. balandžio 5 d. Nr. 98 (270 Eur), 2023 m. balandžio 6 d. Nr. 99 (270 Eur), sistemingai teikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos struktūriniam padaliniui, administruojančiam Savivaldybės biudžeto asignavimus, skirtus Tarybos nario veiklai, kuriose nurodytas pinigų sumas (bendrai 7 400 Eur) už patalpų nuomą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos struktūrinio padalinio, administruojančio Savivaldybės biudžeto asignavimus, darbuotojai įtraukdavo į avanso, skirto Tarybos nario veiklai, apyskaitas, o jis, S. P., šias avanso apyskaitas, su įrašytais žinomai tikrovės neatitinkančiais duomenimis, kad lėšas tarybos nario veiklai vykdyti naudoja patalpų, skirtų Tarybos nario veiklai vykdyti, nuomai, tvirtindavo savo parašu dokumentų valdymo sistemoje ,,avilys“, ir taip suklastojo dokumentus – 2021 m. kovo 31 d. Nr. 921-53/21(3.5.26E-AD26), 2021 m. birželio 30 d. Nr. 921-98/21(3.5.26E-AD26), 2021 m. rugsėjo 30 d. Nr. 921-154/21(3.5.26E-AD26), 2021 m. gruodžio 31 d. Nr. 921-28/22(3.5.26E-AD26), 2022 m. kovo 31 d. Nr. 921-83/22(3.5.26E-AD26), 2022 m. birželio 30 d. Nr. 921-133/22(3.5.26E-AD26), 2022 m. rugsėjo 30 d. Nr. 921-183/22(3.5.26E-AD26), 2022 m. gruodžio 30 d. Nr. 921-43/23(3.5.26E-AD26), 2023 m. kovo 31 d. Nr. 921-78/23(3.5.26E-AD26), 2023 m. balandžio 24 d. Nr. 921-111/22(3.5.26E-AD26) avanso apyskaitas bei jų pagrindu apgaule savo naudai įgijo svetimą – Vilniaus miesto savivaldybei priklausantį turtą bendrai – 7 400 Eur ir taip, pažeisdamas Tarybos nario veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir nuostatas, savo tyčiniais, aktyviais bei sistemingais, ilgą laiką trukusiais neteisėtais veiksmais iškraipė jam, kaip valstybės tarnautojui suteiktų teisių esmę, sumenkino Tarybos nario autoritetą ir visuomenės pasitikėjimą, pakenkė Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos įvaizdžiui ir sumenkino jos prestižą bei valstybės politiko vardą, dėl ko didelę neturtinę žalą padarė ir Vilniaus miesto savivaldybei, bei turtinę – 7 400 Eur žalą patyrė Vilniaus miesto savivaldybė.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

3. Nuteistasis S. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 21 d. nuosprendį ir S. P. išteisinti, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus baudžiamojoje byloje ir padarė nepagrįstas išvadas. Nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog jo nuomojamos patalpos buvo netinkamos darbui. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos reglamentas nenustato, kokios patalpos būtų tinkamos Tarybos nario darbui, todėl patalpų pasirinkimas yra asmens (nuomininko) laisvo apsisprendimo klausimas. Apeliantas žinojo, kad jo išsinuomotame kabinete nėra vandentiekio ir kanalizacijos, jam toks kabinetas buvo tinkamas, o nuomos kaina buvo proporcinga ir sąlyginai maža. Į išnuomotas patalpas jis atvykdavo vakarais ir savaitgaliais dviračiu, kad galėtų ramioje aplinkoje pasiruošti Tarybos ir Komitetų posėdžiams.

3.2. Nuteistasis nurodo, kad J. A. parodymai, jog apelianto nuomojamoje patalpoje buvo laikomi dviračiai, neatitinka tikrovės. Tarp J. A. ir Č. M. buvo nesutarimai dėl ne laiku mokamo nuomos mokesčio ir užstato grąžinimo nutraukus nuomos sutartį, todėl J. A. parodymai negali būti laikomi patikimais, kadangi pastarasis nori Č. M. atkeršyti.

3.3. Skundžiamame nuosprendyje teismas vadovavosi tik dviejų liudytojų parodymais – A. B. ir Z. S. , kurie buvo suinteresuoti, nes norėjo įsigyti Č. M. nuteistajam nuomojamą patalpą, tačiau jiems netiko kaina, nes šie liudytojai minėtą patalpą norėjo įsigyti už labai žemą kainą. Tokias aplinkybes liudytojai patvirtino ir teisme, tačiau apelianto vertinimu, šie liudytojai yra šališki, kadangi jie teisme bandė įrodyti savo tiesą dėl patalpos bevertiškumo. Apeliantas taip pat pastebi, kad teismas nevertino liudytojų parodymų, jog A. B. būdamas patalpose 2022 m. balandžio 20 d. jokių dviračių nematė. O Z. S. 2022 m. vasarą matė jaunuolį su dviračiu. Pagal J. A. parodymus, jis šia patalpa naudojosi 2022-2023 m. kaip sandėliu, tačiau kiti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai to nematė. Jokių dviračių bei dėžių nuomojamose patalpose taip pat nematė ir bendrijos pirmininkas V. S., o vėliau ir pirmininkė I. I..

3.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamame nuosprendyje yra padaryta klaidinga išvada dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnyje, kadangi teismas tokią išvadą padarė remdamasis ankstesne išvada, jog nuteistasis nevykdė Tarybos nario veiklos, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos suformuotos avanso apyskaitos pasirašytos dokumentų valdymo sistemoje „Avilys“ patvirtina klastojimą. Šioje dalyje teismas ignoravo faktą, kad avanso apyskaitas formavo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pagal nuteistojo pateiktus nuomotojo buhalterinius dokumentus apie faktinį apmokėjimą (patirtas išlaidas). Patys pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai dėl nuomos apmokėjimo nelaikomi suklastotais, todėl apeliantas kelia klausimą, kaip gali būti suklastota avanso apyskaita, kurioje užfiksuoti tik duomenys dėl nuomos apmokėjimo. Nuteistasis taip pat pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybė jam pretenzijų neturėjo ir neturi, taip pat nepareiškė civilinio ieškinio. Iš Vilniaus miesto savivaldybės nuteistasis gavo 7 400 Eur kaip kompensaciją už patirtas išlaidas už patalpų nuomą, todėl jis nepasisavino Vilniaus miesto savivaldybės piniginių lėšų.

3.5. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad jis (nuteistasis S. P.) nesąžiningai vykdė savo, kaip Tarybos nario, įgaliojimus. Tačiau tokiems teiginiams pagrįsti nėra nurodomi jokie byloje esantys įrodymai ar norminiai teisės aktai, jų pažeidimai, o tik padaryta nuoroda į BK 300 ir 182 straipsnius. Apeliantas nurodo, kad jis buvo sąžiningas ir davė nepalyginamai daugiau naudos, eidamas Tarybos nario pareigas ir Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojo pareigas, nei per beveik dvejus su puse kadencijos metų išleista 7 400 Eur suma patalpų (kabineto) nuomai. Apeliantui nesinaudojant išsinuomotu kabinetu, jo darbas nebūtų buvęs efektyvus.

3.6. Skunde S. P. taip pat teigia, jog neturėjo tikslo sukčiauti. BK 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos būtinasis požymis yra apgaulė. Duomenų, įrodančių apelianto kaltę, skundžiamame nuosprendyje nenurodyta. Byloje esantys netiesioginiai įrodymai nesudaro vieningos sistemos, kurie leistų daryti pagrįstas ir neabejotinas išvadas dėl skundo autoriaus kaltės.

4. Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, o nuteistasis ir jo gynėjas – apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo S. P. apeliacinis skundas atmetamas

5. Teisėjų kolegija, susipažinusi ir įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nustatydamas faktines nusikalstamos veikos aplinkybes ir kvalifikuodamas nusikalstamas veikas, baudžiamąjį įstatymą taikė teisingai, bei pagrįstai S. P. pripažino kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį. Skirdamas bausmes pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į visas reikšmingas bausmių skyrimui aplinkybes ir nuteistajam paskyrė teisingas ir tinkamai individualizuotas bausmes bei galutinę subendrintą bausmę. Naikinti skundžiamą nuosprendį nuteistojo S. P. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

6. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje S. P. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 28 d. iki 2023 m. balandžio 26 d. sudarytos sutarties dėl negyvenamųjų patalpų nuomos su UAB ,,V. A.“ pagrindu, nenaudodamas nuomos sutartyje nurodytų patalpų, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos struktūriniam padaliniui, administruojančiam Savivaldybės biudžeto asignavimus, teikė išrašytas sąskaitas-faktūras už patalpų nuomą, kurias Vilniaus miesto savivaldybės administracijos struktūrinio padalinio darbuotojai įtraukdavo į avanso apyskaitas, o S. P., šias avanso apyskaitas, su įrašytais žinomai tikrovės neatitinkančiais duomenimis, kad lėšas naudoja patalpų, skirtų Tarybos nario veiklai vykdyti, nuomai, tvirtindavo savo parašu dokumentų valdymo sistemoje ,,Avilys“, ir taip klastojo dokumentus bei jų pagrindu apgaule savo naudai įgijo svetimą – Vilniaus miesto savivaldybei priklausantį turtą – pinigines lėšas bendrai 7 400 Eur sumai. Tokiais tyčiniais, aktyviais bei sistemingais, ilgą laiką trukusiais neteisėtais veiksmais S. P. iškraipė jam, kaip valstybės tarnautojui suteiktų teisių esmę, sumenkino Tarybos nario autoritetą ir visuomenės pasitikėjimą, pakenkė Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos įvaizdžiui ir sumenkino jos prestižą bei valstybės politiko vardą, dėl ko didelę neturtinę bei 7 400 Eur turtinę žalą padarė Vilniaus miesto savivaldybei.

7. Baudžiamojoje byloje nustatyta ir dėl to nekyla ginčo, kad S. P. 2020 m. gruodžio 21 d. su UAB „V. A.“ pasirašė negyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį (3 t., b. l. 55–57), kurios pagrindu S. P. teikė UAB ,,V. A.“ išrašytas sąskaitas-faktūras Vilniaus miesto savivaldybės administracijos struktūriniam padaliniui, ir tvirtindavo savo parašu dokumentų valdymo sistemoje ,,Avilys“ minėto struktūrinio padalinio išrašytas avanso apyskaitas pagal S. P. pateiktas sąskaitas-faktūras. Tačiau nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ši sudaryta numos sutartis buvo fiktyvi, jis, vykdydamas Savivaldybės tarybos nario funkcijas, nuomos sutartyje nurodytomis patalpomis nesinaudojo.

8. Pagal BK 182 straipsnį sukčiavimas – tai nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina. Objektyvieji sukčiavimo požymiai – 1) svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, 2) turtinės prievolės išvengimas, 3) turtinės prievolės panaikinimas – BK 182 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Šioje byloje aktualus objektyvusis sukčiavimo požymis – svetimo turto įgijimas apgaule. Svetimo turto įgijimas apgaule – tai kaltininkui nuosavybės teise nepriklausančio kilnojamojo ar nekilnojamojo daikto, taip pat pinigų ar vertybinių popierių įgijimas, panaudojant apgaulę.

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo turto, o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, arba priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-453-648/2016, 2K-108-788/2018, 2K-188-719/2018, 2K-166-895/2019, 2K-201-648/2019). Apgaulė pasireiškia pirmiau įvardytų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.), tačiau kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-788/2018, 2K-92-648/2019).

10. Sukčiavimo subjektyvusis požymis – tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-305-693/2017, 2K-108-788/2018, 2K-14-648/2019).

11. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalis (2017 m. gegužės 23 d. įstatymo Nr. XIII-378 redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. liepos 1 d.) numatė, kad tarybos nariui su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, kas mėnesį gali būti skiriama išmoka, už kurią atsiskaitoma ne rečiau kaip vieną kartą per tris mėnesius. Šios išmokos dydis ir atsiskaitymo tvarka nustatomi reglamente. Priėmus naują šio įstatymo 26 straipsnio 2 dalies (2020 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XIII-3380 redakcija, įsigaliojusi 2021 m. sausio 1 d., ) redakciją buvo numatyta, kad tarybos nariui su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, kas mėnesį gali būti skiriama išmoka, už kurią atsiskaitoma ne rečiau kaip vieną kartą per tris mėnesius. Šios išmokos dydis, atsiskaitymo tvarka ir tinkamomis pripažintinų išlaidų baigtinis sąrašas nustatomi reglamente. Vėliau ši nuostata 2022 m. birželio 30 d. įstatymu Nr. XIV-1268 (įsigaliojusio 2023 m. balandžio 1 d.) buvo perkelta į 12 straipsnio 2 dalį. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. 1-2070 patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento (galiojusio iki 2023 m. liepos 1 d.) (toliau – Reglamentas) 15 punktą ir 15 punkto 1.6 papunktį, Tarybos nariams, su jų, kaip Tarybos narių, veikla susijusioms išlaidoms (be kita ko, ir biuro patalpų nuomos išlaidoms) apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka Savivaldybės administracija, kas mėnesį gali būti skiriama ne didesnė kaip 0,25 VMDU dydžio išmoka, už kurią atsiskaitoma vieną kartą per ketvirtį.

12. Nors abi patalpos nuomos sutarties šalys – UAB ,,V. A.“ atstovas Č. M. ir nuteistasis S. P. tvirtina, kad sutartis buvo reali, kad apeliantas naudojosi jam išnuomotomis patalpomis savivaldybės nario veiklai vykdyti, šių asmenų teiginius paneigia byloje ištirti įrodymai. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog Reglamente nėra nurodyti reikalavimai nuomojamoms patalpoms, taip pat nedetalizuota, kokios būklės turi būti nuomojamos patalpos Savivaldybės tarybos nario veiklai vykdyti, todėl pirmosios instancijos teismo argumentai, jog S. P. išsinuomotos patalpos yra be langų, kanalizacijos, vandentiekio, savaime nesudaro pagrindo teigti, jog patalpos nėra pritaikytos darbui, ir savaime nedaro S. P. sudarytos nuomos sutarties su UAB „V. A.“ fiktyvia. Vis tik, teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje Vilniaus apygardos teismo ištirtus įrodymus visumoje, palyginusi juos tarpusavyje, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog S. P. realiai nesinaudojo UAB „V. A.“ nuomojamomis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini). Dar daugiau, šios patalpos nuomos sutartį S. P. sudarė norėdamas apgaule užvaldyti Vilniaus miesto savivaldybės lėšas.

13. Iš 2023 m. rugsėjo 13 d. patalpų apžiūros protokolo matyti, kad S. P. nuomojamų patalpų grindys buvo išklotos kilimine danga, ant kurios yra dėmės nuo išsiliejusių medžiagų, vietoje lubų matosi vamzdžiai, lubų detalės (juostelės) nepritvirtintos, nuo lubų iki žemės driekiasi laidai. Iš nuotraukų taip pat matyti, kad ši patalpa yra mažai apšviesta, joje yra pakabinta vienintelė lemputė, kuri kyšo iš po prie lubų netvarkingai pravestų laidų. Laidai, esantys tarp lubų ir prie lubų pravestų vamzdžių, sutvirtinti įstrižai padėtomis lubų lentomis (juostelėmis), dalis kurių kyšo neužkabintos už lubų tvirtinimo elementų. Patalpų sienos yra akivaizdžiai pažeistos iš viršaus tekančio vandens. Patalpoje ant sienos yra du, vienas šalia kito, elektros lizdai (3 t., b. l. 64–79). Liudytoja I. I. taip pat patvirtino, kad patalpose nebuvo nei vandentiekio, nei šildymo. Šios aplinkybės neginčija ir S. P.. Liudytojais apklausti asmenys, kurie skirtingu metu yra buvę minėtose patalpose patvirtino, jog patalpų vaizdas, užfiksuotas apžiūros protokolo fotolentelėje, yra nepakitęs nuo to laiko, kuomet jie lankėsi minėtose patalpose. Liudytojas A. G. patvirtino, kad patalpose nebuvo įtempiamų lubų (lentelių), matėsi vamzdžiai. Anksčiau tose patalpose buvo skaitliukai, tačiau po skaitliukų iškėlimo patalpa buvo tuščia. Liudytojas A. B. paaiškino, kad 2021 m. užsakė interneto pajungimo paslaugas ir „Telia“ atstovai darbavosi minėtoje patalpoje, kadangi joje buvo visos reikalingos komunikacijos. Kartu su Z. S. norėjo įsigyti šias patalpas, todėl buvo nuvykę jų apžiūrėti ir pamatė, kad patalpos buvo prastos būklės, t. y. buvo drėgnos, bėgo vanduo (galimai) per stogą, patalpoje švietė tik viena lemputė. Vaizdas tuo metu, kai lankėsi patalpose ir patalpų apžiūros protokole (3 t., b. l. 64-79) užfiksuotas patalpų vaizdas – visiškai nesiskiria, matė būtent tokios būklės patalpą. Liudytojas Z. S. taip pat patvirtino, jog pateiktose patalpų apžiūros nuotraukose (3 t., b. l. 64-79) užfiksuotas vaizdas apsilankymo patalpoje metu buvo toks pats. Taigi iš aptartų liudytojų parodymų, taip pat ir iš patalpų apžiūros protokolo, kuris buvo surašytas neilgai trukus po nusikalstamos veikos – sukčiavimo, pabaigos – 2023 m. rugsėjo 13 d., matyti, kad 12,25 kv. m. ploto patalpos yra skirtos techniniam komunikacijų aptarnavimui, tačiau jos nėra pritaikytos kasdieniniam naudojimui, juo labiau darbui, kadangi patalpos yra drėgnos, vizualiai galima matyti, kad pro pastato stogą į patalpą sunkiasi vanduo, patalpos nėra šildomos, vėdinamos, trūksta apšvietimo, todėl šios patalpos iš esmės ne tik netinkamos darbui, bet ir kenksmingos sveikatai. Be to, netvarkingai pravesti laidai, kurie nėra pritvirtinti, gali kelti pavojų ten besilankantiems asmenims. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi A. B. ir Z. S. parodymais, kadangi, jo vertinimu, liudytojai teisme siekia įrodyti, kad patalpos yra menkavertės, kad galėtų jas įsigyti už mažesnę kainą, tačiau su tokiais deklaratyviais nuteistojo teiginiais nėra pagrindo sutikti. Liudytojai iš esmės tik patvirtina patalpų apžiūros protokole užfiksuotus duomenis. Be to, šis procesas nėra susijęs su patalpų vertės nustatymu, todėl tokie nuteistojo deklaratyvūs teiginiai nepaneigia liudytojų parodymų, juolab, kad šiuos liudytojų parodymus patvirtina ir kiti byloje ištirti įrodymai, todėl netikėti liudytojų A. B. ir Z. S. parodymais teisėjų kolegija neturi pagrindo.

14. Pažymėtina ir tai, kad pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), patalpų savininkai bei nuomininkai nei karto nėra matę S. P.. Nors nuteistasis teigia, kad patalpose lankydavosi po darbo valandų bei savaitgaliais, todėl pastate dirbantys asmenys ir negalėjo jo matyti, tačiau liudytojai, kurie patalpomis naudojosi ir po darbo valandų, taip pat ir nuolat ten gyvenantys asmenys, nuteistojo irgi nėra matę. Liudytojas A. G. parodė, kad jis yra patalpų (duomenys neskelbtini) savininkas, tas patalpas jis naudoja kaip dirbtuves. Dirbtuvėse būna nuo 9-10 val. ryto iki 24-01 val. nakties, vasaros metu patalpose ir nakvoja. Dirbdamas ar nakvodamas, iš savo patalpų išeina, tačiau S. P. nėra matęs. Liudytojas Z. S., kuris gyvena šiame pastate ((duomenys neskelbtini)), taip pat nurodė, kad nėra matęs nuteistojo, tačiau 2022 m. vasarą matė jaunuolį, kuris iš aptariamų 12,25 kv. m. ploto patalpų traukė dviratį, ir kuris (Z. S.) paaiškino, kad nuomojasi patalpas pirmajame pastato aukšte ir prekiauja dviračiais, o šia patalpa (aktualia nagrinėjamoje byloje) jam leido naudotis patalpų savininkas. Kaip matyti iš Z. S. ir A. B. parodymų, jie minėtoje patalpoje lankėsi 2021 m., t. y. tuo laikotarpiu, kuomet S. P. jau nuomojosi minėtas 12,25 kv. m. ploto patalpas, taip pat A. B. nurodė ir tai, kad patalpose lankėsi ir 2022 m. balandžio 20 d., o raktas nuo šių patalpų buvo pas V. S. (ne pas S. P.). Teisiamojo posėdžio metu A. B. taip pat patikslino, kad abu kartus, kuomet lankėsi patalpose, šių patalpų vaizdas nebuvo pakitęs, o S. P. jis nėra matęs. Kiti byloje apklausti liudytojai – R. S., J. G., T. B., V. B. taip pat patvirtino, jog S. P. pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), nėra matę, juolab, kad jis naudotųsi nuomos sutartyje nurodytomis 12,25 kv. m. ploto patalpomis.

Žemesnės instancijos teismas

15. Apklaustas liudytojas J. A. paaiškino, kad nuo 2022 m. pradžios iki 2023 m. UAB „B.“, kurios direktoriumi jis buvo, nuomojosi patalpas (duomenys neskelbtini) pirmajame aukšte. Č. M., UAB ,,V. A.“, iš kurios buvo išsinuomavęs minėtas patalpas, direktorius, leido jo vadovaujamai bendrovei naudotis 12,25 kv. m. ploto patalpomis (kurios nurodytos S. P. nuomos sutartyje). Šioje patalpoje laikė dviračius, kadangi trūko vietos jo nuomojamose patalpose pirmajame aukšte. J. A. teigimu, patalpose antrajame aukšte buvo daug daiktų, kurie trukdė, bet vėliau šios šiukšlės (šie daiktai) buvo išmestos. Patalpoje stalų, kėdžių, lovų ir spintų (kaip teigė S. P.) nebuvo. Tokius šio liudytojo parodymus iš esmės patvirtina ir jau aptarti Z. S. parodymai, kuriuose jis nurodė, kad matė vaikiną su dviračiu, kuris paaiškino, jog (nagrinėjamoje byloje aktualias) patalpas naudoja dviračių parduotuvė, esanti pirmajame pastato aukšte. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi J. A. parodymais, kadangi šis asmuo tokiu būdu nori atkeršyti Č. M., su kuriuo (J. A.) turėjo konfliktą. Vis tik, teisėjų kolegijos vertinimu, tokie nuteistojo iš esmės niekuo nepagrįsti, deklaratyvūs teiginiai nesudaro pagrindo netikėti J. A. parodymais. Visų pirma, pastebėtina, kad Č. M. šioje byloje yra tik liudytojas, J. A. parodymai neturi jokios tiesioginės ar netiesioginės įtakos Č. M., todėl J. A. parodymai, nepriklausomai nuo jų turinio, negali būti vertinami kaip kerštas Č. M.. Be to, J. A. teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu paaiškino, kad žiemos metu jo atstovaujama įmonė buvo susidūrusi su finansiniais sunkumais, Č. M. netiko nuomos mokesčio vėlavimai, todėl bendru sutarimu buvo nutraukta nuomos sutartis. Jie, J. A. vertinimu, išsiskyrė taikiai, be jokių konfliktų, ginčų, Č. M. netgi nepriskaičiavo delspinigių, nereikalavo kompensacijų ir pan. Tarp J. A. ir Č. M. buvo susiklostę niekuo neišsiskiriantys dalykiniai (sutartiniai) santykiai, UAB „B.“, susidūrus su finansiniais sunkumais ir neišgalėjus laiku mokėti nuomos mokesčio, abiejų šalių sutarimu buvo nutraukta nuomos sutartis, todėl susiklosčiusi situacija negali būti vertinama kaip konfliktinė.

16. Tai, kad A. B., 2022 m. balandžio 20 d., apsilankymo minėtose patalpose metu nematė laikomų dviračių, nesudaro pagrindo netikėti liudytojo J. A. parodymais. Visų pirma, tai, kad šis liudytojas galėjo naudotis nuomos sutartyje su S. P. nurodytomis 12,25 kv. m. patalpomis, savaime nereiškia, kad šiose patalpose nuolat buvo laikomi kokie nors daiktai ar prekės. Be to, dviračių pardavimas yra sezoninis verslas, o vasaros metu J. A. naudojantis minėtomis patalpomis matė kitas liudytojas – Z. S..

17. Išvadą, kad nuteistajam S. P. patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) nebuvo reikalingos ir apeliantas jomis naudotis neketino, sustiprina ir tai, kad nuteistasis iki patalpų nuomos sutarties pasirašymo net nematė patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), kurias ketino nuomotis ir tik po kurio laiko, nuteistojo teigimu, po sutarties sudarymo, kartu su Č. M. nuvyko į patalpas (duomenys neskelbtini). Be to, nuteistasis teisiamojo posėdžio metu parodė ir tai, kad jis nuomojosi darbo vietą (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį taip pat buvo sudaręs su Č. M., kadangi (duomenys neskelbtini), buvo UAB „V. A.“ biuras ir toje darbo vietoje jis vykdė UAB „J.“ veiklą. Iš aptartų nuteistojo parodymų akivaizdu, jog nuteistasis, kaip pats nurodo, ieškojo ramių patalpų, kuriomis galėtų naudotis po darbo valandų, Tarybos nario funkcijoms atlikti, tačiau sudarydamas patalpų nuomos sutartį, jis net nesidomėjo tomis patalpomis, nebuvo nuvykęs įvertinti ar tokios patalpos jam bus tinkamos Tarybos nario veiklai vykdyti, ar galės ramiai ruoštis Tarybos posėdžiams. Šiose patalpose (ar kur nors netoli jų) net nebuvo sanitarinių bei asmens higienos patalpų su prausykla, tualetu, kas irgi neleidžia teigti, kad atvykus nemažą atstumą dviračiu, šiomis patalpomis, ypač atsižvelgiant į jų būklę, buvo patogu (įvertinant net minimalius reikalavimus) naudotis. Juolab, kad patalpos buvo nešildomos. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad S. P. taip pat turėjo galimybę naudotis ir UAB „J.“ nuomojama darbo vieta (su tam reikalingais patogumais), kur po darbo valandų taip pat galėtų ramiai ruoštis Tarybos posėdžiams, kadangi tokiu metu, t. y. pasibaigus įmonių darbo laikui, biure nėra nei darbuotojų, nei pašalinių asmenų srauto.

18. Taigi pirmosios instancijos teismas, šioje byloje ištyręs ir įvertinęs surinkus įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad S. P., jau sudarydamas patalpų nuomos sutartį, neketino šiomis patalpomis naudotis ir jomis nesinaudojo, sudaryta nuomos sutartis buvo fiktyvi. Siekdamas nepagrįstai gauti iš Vilniaus miesto savivaldybės išmokas, šią sutartį pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos struktūriniam padaliniui, suklaidindamas šio padalinio darbuotojus, dėl ko minėti darbuotojai įtraukdavo nuomos mokestį į avanso, skirto Tarybos nario veiklai, apyskaitas, o S. P. šias avanso apyskaitas, su įrašytais žinomai tikrovės neatitinkančiais duomenimis, kad lėšas Tarybos nario veiklai vykdyti naudoja patalpų, skirtų Tarybos nario veiklai vykdyti, nuomai, tvirtindavo savo parašu dokumentų valdymo sistemoje ,,avilys“ bei jų pagrindu apgaule savo naudai įgijo svetimą – Vilniaus miesto savivaldybei priklausantį turtą bendrai 7 400 Eur sumai. Tokiu būdu dėl panaudotos apgaulės Vilniaus miesto savivaldybė patyrė turtinę žalą, o S. P. gavo turtinės naudos. Neabejotina, jog S. P. suvokė, kad apgaule esmingai suklaidinęs Vilniaus miesto savivaldybės atsakingus darbuotojus, kurių žinioje yra turtas, neteisėtai ir neatlygintinai savo naudai įgyja svetimą turtą, numatė, kad dėl jo veiksmų Vilniaus miesto savivaldybė patirs turtinę žalą, ir to norėjo bei siekė. Atsižvelgiant į tai, tokie S. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti ir jis teisingai pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

19. BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Dokumentu laikomas kiekvienas rašytine forma (popieriuje, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje) padarytas įrašas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Dokumentas – tai įrašas, kurį panaudojus sukeliami ar gali būti sukelti fiziniam, juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingi padariniai. Todėl suklastotais ar netikrais dokumentais turėtų būti laikomi tokios formos raštai, kurie yra tinkami melagingam faktui paliudyti. <...> Šios veikos pavojingos tuo, kad toks dokumentas gali įtvirtinti teisinėje apyvartoje tikrovės neatitinkančią informaciją, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-19-942/2017, 2K-90-1073/2023).

20. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tikro dokumento suklastojimas yra ir tada, kai kaltininkas, objektyviai turėdamas teisę savo vardu surašyti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam tikrus dokumentus, neteisėtai savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina tokį dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, arba kito asmens į dokumentą įtrauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtina parašu, antspaudu arba kitokiu būdu, siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-65-697/2020). Žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimas – tai tokio dokumento pateikimas įmonei, įstaigai, organizacijai, pareigūnui ar kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32-696/2015, 2K-385-942/2017, 2K-104-1073/2020).

21. Atsižvelgiant į nurodytas kasacinio teismo nuostatas, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju buvo suklastoti tikri dokumentai (avanso apyskaitos), juose nurodant tikrovės neatitinkančius duomenis. Tikrovės neatitinkančios informacijos įtvirtinimas avanso apyskaitose lėmė neteisingų sprendimų (atlyginti už Tarybos nario veiklos vykdymą nepatirtas išlaidas) priėmimą bei realios turtinės žalos atsiradimą (išmokėjus nuteistajam savivaldybei priklausančias lėšas). S. P. kaltinime nurodytu laikotarpiu tyčia sąmoningai už avanso apyskaitų parengimą atsakingiems asmenims teikė su Tarybos nario veikla nesusijusių išlaidų patvirtinančius dokumentus, kurių pagrindu avanso apyskaitose buvo nurodoma tikrovės neatitinkanti informacija, t. y. duomenys apie išlaidas, kurios negalėjo būti atlygintos, nuteistasis patvirtindamas parengtas avanso apyskaitas savo parašu sistemoje „Avilys“ šiuos dokumentus suklastojo. Šie S. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

22. Teismų praktikoje pažymėta, kad jeigu kaltininkas pats pagamino netikrą dokumentą ar suklastojo tikrą dokumentą ir jį pateikęs kaip apgaulės priemonę įgijo svetimą turtą, turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės ar ją panaikino, jo veika kvalifikuojama pagal BK 182 ir 300 straipsnių atitinkamose dalyse nurodytų nusikalstamų veikų sutaptį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-82-699/2018), taigi S. P. veika teisingai kvalifikuota kaip BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sutaptis.

23. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad avanso apyskaitas rengdavo ne jis, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakingi asmenys, o nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta, kad pirminiai buhalteriniai dokumentai buvo suklastoti, todėl avanso apyskaitos taip pat negali būti laikomos suklastotomis. Teisėjų kolegija atkreipia nuteistojo dėmesį, kad baudžiamoji byla yra nagrinėjama kaltinimo ribose (BK 255 straipsnis). Baudžiamojoje byloje nustatyta, jog S. P. realiai nesinaudojo nuomos sutartyje nurodytomis patalpomis Tarybos nario veiklai vykdyti, tačiau teikdamas sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderius atsakingiems asmenims, jis klaidino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos už apyskaitų parengimą atsakingus asmenis, kurie neturėjo jokių realių galimybių patikrinti informacijos teisingumo, taip pat neturėjo pareigos ir jokio objektyvaus pagrindo kvestionuoti pateiktų sąskaitų faktūrų ir kasos pajamų orderių realumo. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojai nors ir S. P. pateiktų dokumentų (sąskaitų-faktūrų, kasos pajamų orderių) pagrindu parengdavo avanso apyskaitas, tačiau šias apyskaitas dokumentų valdymo sistemoje ,,avilys“, savo parašu patvirtindamas šios apyskaitos tikrumą, tvirtindavo būtent S. P..

24. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neaptarė S. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje, o tik padarė nuorodą į BK 300 ir 182 straipsnius, nenurodydamas, kuriuos norminius teisės aktus S. P. pažeidė. Su tokia nuteistojo pozicija nėra pagrindo sutikti. Pirmosios instancijos teismas išanalizavo S. P. padarytą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje, ir pagrįstai S. P. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje.

25. Pagal BK 228 straipsnio 2 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, jeigu dėl to didelę žalą patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Paprastai piktnaudžiavimas – tai tarnybinės padėties panaudojimas ar pasinaudojimas ja priešingais nei tarnybos interesais. Dažniausiai tą faktą, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo piktnaudžiavo tarnybine padėtimi arba viršijo savo įgaliojimus, patvirtina tai, kad toks asmuo, veikdamas atitinkamu būdu (arba neveikdamas), pažeidė teisės aktų nuostatas, įtvirtinančias tam tikrų teisiškai reikšmingų veiksmų atlikimo tvarką, nesilaikė iš teisės aktų jam kylančių teisių ir pareigų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-64/2013, 2K-7-335/2013).

26. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nuteistasis S. P., siekdamas turtinės naudos, iškraipė jam, kaip valstybės tarnautojui, suteiktų teisių esmę, sumenkino Tarybos nario autoritetą ir visuomenės pasitikėjimą, pakenkė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos įvaizdžiui ir sumenkino jos prestižą bei valstybės politiko vardą, padarė didelę neturtinę žalą Vilniaus miesto savivaldybei, taip pat padarė ir turtinę – 7 400 Eur žalą. Teismas sprendė, kad nuteistasis nurodytais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 1, 3 ir 5 punktus, įtvirtinančius pagarbos žmogui, sąžiningumo, padorumo elgesio principus, nuostatas – tai yra įpareigojimus išlaikyti pagarbą žmogui ir valstybei, tarnauti visiems žmonėms teisingai, pareigas eiti sąžiningai ir laikytis aukščiausių elgesio standartų, nekelti abejonių dėl skaidrumo ir sąžiningumo, elgtis deramai pagal einamas pareigas, vengti situacijų, kai politiko elgesys kenktų jo ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, reputacijai ir autoritetui, laikytis pavyzdingumo standartų, taip pat Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. balandžio 6 d. sprendimu patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento (su vėlesniais pakeitimais) 3 straipsnio 4 punktą – nesilaikė priesaikos gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus.

27. BK 228 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, t. y. padarinių – didelės žalos kilimas yra būtinas nusikalstamos veikos sudėties požymis. Baudžiamoji atsakomybė už piktnaudžiavimą gali būti taikoma nustačius, be kita ko, didelės neturtinės žalos požymį. Tai reiškia, kad ne bet koks teisės aktų reikalavimų neatitinkantis valstybės tarnautojo (ar jam prilyginto asmens) elgesys yra pripažįstamas nusikalstama veika valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams. Kadangi įstatymas nepateikia universalių kriterijų žalos mastui nustatyti, kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, todėl, be kita ko, vertintinas neigiamų padarinių pobūdis, veiksmai, kuriais piktnaudžiaujama (jų pobūdis, trukmė, ar padaryti formaliai teisėti, ar aiškiai neteisėti veiksmai), tai, kokiais teisės aktais ginami interesai ir vertybės yra pažeidžiami, kaltininko einamų pareigų svarba, padarytos veikos neigiamas poveikis valstybės tarnybos autoritetui ir rezonansas visuomenėje, nukentėjusiųjų skaičius ir kaip jie vertina prieš juos padarytus veiksmus. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-87-942/2017, 2K-4-689/2019, 2K-189-1073/2019, 2K-7-9-976/2020, 2K-127-689/2020, 2K-P-59-495/2021, 2K-7-117-697/2023).

28. Vertindama nusikalstamos veikos pavojingumą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nusikalstama S. P. veika buvo vykdoma pakankamai ilgą laikotarpį (nuo 2021 m. sausio 28 d. iki 2023 m. balandžio 26 d.), veiksmai buvo nevienkartiniai (inkriminuota net dešimt suklastotų avanso apyskaitų), sistemingi (nusikalstamos veikos buvo tęstinio pobūdžio, tęsėsi daugiau kaip dvejus metus), piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi buvo padarytos ir kitos nusikalstamos veikos – sukčiavimas panaudojant suklastotus dokumentus (BK 182 straipsnio 1 dalis), dokumento suklastojimas (BK 300 straipsnio 1 dalis). Tokie nuteistojo nusikalstami veiksmai siekiant gauti išmokas už neva nuomojamas patalpas, teisėjų kolegijos vertinimu, peržengia kitų teisės šakų (civilinės, drausminės) atsakomybės priemonių ribas. S. P. nesilaikė jam, kaip Tarybos nariui, keliamų reikalavimų, suvokė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos struktūriniam padaliniui, administruojančiam Savivaldybės biudžeto asignavimus, teikia sąskaitas faktūras bei kasos pajamų orderius dėl išlaidų, kurios nebuvo patirtos vykdant jo tarnybinę (Tarybos nario) veiklą. Nuteistasis suvokė, kad naudojasi savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai tikslais, suprato ir galėjo suprasti, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti didelė žala Vilniaus miesto savivaldybės administracijai. Nuteistojo neteisėti veiksmai tapo gerai žinomi visuomenei. Nurodytais savanaudiškais veiksmais S. P. diskreditavo ne tik Vilniaus miesto savivaldybėje dirbančių asmenų, bet ir valstybės tarnautojų statuso patikimumą, todėl visuomenei galėjo kilti pagrindas manyti, jog valstybė, skirdama biudžetines lėšas šalies savivaldybėms, nesugeba užtikrinti skaidraus ir sąžiningo jų panaudojimo, suformuota nuomonė, jog valstybės tarnautojai kompensacijas gauna siekdami tenkinti savo interesus. Dėl nurodyto ilgalaikio ir sistemingo S. P. nusikalstamo veikimo, pažeidžiant kaltinime nurodytas Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, normas ir principus, neabejotinai buvo padaryta ne tik turtinė žala, bet ir didelė žala Vilniaus miesto savivaldybės administracijai kaip institucijai, nes buvo pakirstas pasitikėjimas šia institucija, sumenkintas jos autoritetas visuomenės tarpe, atitinkamai dėl nurodytos žalos valstybinei institucijai didelę neturtinę žalą patyrė ir valstybė.

29. Pirmosios instancijos teismo motyvai parenkant bausmes ir jų dydžius pagrįsti byloje surinktais duomenimis, tinkamai įvertinus tiek nuteistojo asmenybę, jo elgesį iki nusikaltimų ir po jų padarymo (nesigailėjo, savo padarytų veikų kritiškai nevertino, padarytos žalos neatlygino), tiek ir nusikaltimų pobūdį, padarymo aplinkybes. Bausmės tiek už kiekvieną nusikalstamą veiką, tiek ir galutinė, subendrinta, bausmė S. P. paskirta teisingai, įvertinus visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, nėra aiškiai per griežtos.

30. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu įsigaliojo nauja BK 300 straipsnio 1 dalies redakcija (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2025 m. vasario 1 d.), kurioje nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, sankcija, kuri buvo papildyta naujomis alternatyviomis bausmėmis – viešaisiais darbais (švelnesnė bausmė) ir laisvės apribojimu (ankstesnėje BK 300 straipsnio 1 dalies redakcijoje šio nusikaltimo sankcijoje buvo nustatyta bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų).

31. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį, be kita ko, bausmę švelninantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią. Įsigaliojus švelnesniam baudžiamajam įstatymui, dėl jo taikymo kasacinėje bylų praktikoje formuluojama tokia taisyklė, kad, nepaneigiant BK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos švelnesnio įstatymo grįžtamosios galios, neturėtų būti formaliai perkvalifikuojama asmens padaryta nusikalstama veika tuo atveju, kai iš byloje nustatytų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių visumos nėra pagrindo daryti išvadą, kad kaltininkui BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti švelnesne bausme, nei jam buvo paskirta iki bausmę švelninančio įstatymo įsigaliojimo, nes formalus bendrąja prasme švelnesnio įstatymo taikymas neatitiktų grįžtamąją galią turinčio švelnesnio įstatymo taikymo prasmės ir paskirties (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-44-719/2025).

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nustatytos S. P. padaryto nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, aplinkybės nesuteikia pagrindo įžvelgti, kad paskirtoji bausmė (bauda) neatitinka BK 41 straipsnyje nurodytos bausmės paskirties ar BK 54 straipsnyje esančių bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Šios bausmės (baudos) dydžių ribos nauju baudžiamuoju įstatymu nepakeistos. Taigi, palikus pirmosios instancijos teismo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nustatytą nusikalstamų veiksmų apimtį, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, švelninti S. P. paskirtą baudą ar keisti ją kita švelnesne bausme (viešaisiais darbais) nėra teisinio pagrindo. Todėl S. P. veika pagal naują BK 300 straipsnio 1 dalies redakciją neperkvalifikuojama.

33. Lietuvos apeliaciniame teisme 2025 m. liepos 1 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų už advokato Kęstučio Ožiūno paslaugas nuteistajam (125 Eur). Nors baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama nuteistojo iniciatyva, dėl jo paduoto apeliacinio skundo, tačiau įvertinus tai, kad gynėjas paskirtas teismo iniciatyva, siekiant įgyvendinti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, nes nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme yra privalomas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo S. P. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl patirtų išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme netenkinti.

Teisėjai Jolanta ČepukėnienėEvaldas GražysAiva Survilienė