Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-9972-528/2008 pagal ieškovės akcinės bendrovės banko „Hansabankas“ ieškinį atsakovėms J. M. ir I. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Ieškovės AB banko „Hansabankas“ ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad ieškovė ir atsakovė J. M. 2007 m. kovo 20 d. pasirašė Vartojimo kredito sutartį Nr.07-026420-VA, už kurią laidavo kita atsakovė I. S., tą pačią dieną pasirašydama Laidavimo sutartį Nr.07-026420-LA1. Atsakovei negrąžinus kredito, bankas 2008 m. gegužės 15 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo solidariai iš abiejų atsakovių.

5. Atsakovė 2019 m. kovo 4 d. pateikė papildytą patikslintą pareiškimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis).

16. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti atsakovės prašymą atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17. Nagrinėjamoje byloje sprendimas už akių yra priimtas 2008 m. spalio 7 d., todėl šiuo atveju taikomos CPK nuostatos, galiojusios minėto sprendimo už akių priėmimo metu (akto redakcija, galiojanti nuo 2008 m. balandžio 30 d. iki 2008 m. lapkričio 29 d.). Tuo metu galiojusio CPK 285 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo, taip pat kitais šiame Kodekse numatytais atvejais. Jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių (CPK 142 str. 4 d.).

18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė, tuo metu – AB bankas „Hansabankas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovių J. M. ir I. S. skolą pagal 2007 m. kovo 20 d. vartojimo kredito sutartį ir tos pačios dienos laidavimo sutartį. Ieškinyje ir laidavimo sutartyje atsakovės I. S. gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini). Apeliantei ieškinyje nurodytu adresu buvo išsiųstas teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, tačiau ieškinys su priedais grąžinti teismui kaip neįteikti (b. l. 26). Teismas pareikalavo duomenis apie atsakovės darbovietę ir nustatęs, jog apeliantė dirba UAB „SNT-Group“, išsiuntė pranešimą dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo atsakovės I. S. darbovietei adresu (duomenys neskelbtini). Procesinių dokumentų įteikimo pažymoje nurodyta, kad teismo siųstus procesinius dokumentus gavo asmeniškai atsakovė I. S. (b. l. 29). Atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą ji nepateikė.

19. Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovės I. S. atžvilgiu buvo pagrindas priimti sprendimą už akių, nes jai teismo procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai per darbovietę, tačiau apeliantė per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė (CPK 142 str. 1 d.).

20. Tačiau atsakovė I. S. savo procesiniuose dokumentuose nurodo, jog apie priimtą 2008 m. spalio 7 d. sprendimą už akių ji sužinojo tik 2018 m. gruodžio mėnesį, kai jos motinai V. S. buvo įteiktas antstolės S. V. kvietimas atvykti į antstolės kontorą vykdomojoje byloje Nr. 0114/09/00011. Kaip teigia apeliantė, ji Lietuvoje negyvena daugiau kaip dešimt metų, tad kokiu būdu byloje atsirado pažymos apie tai, jog jai procesiniai dokumentai įteikti per darbovietę UAB „SNT-Group“, paaiškinti negali.

21. Pažymėtina, kad iki sprendimo už akių priėmimo galiojusioje CPK 122 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamojoje ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra. CPK 123 straipsnio 3 dalis numatė, kad jeigu procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – namo (bendrijos) administracijai, butų eksploatavimo organizacijai, seniūnijos seniūnui ar darbovietės administracijai. Taigi, teismo procesinių dokumentų įteikimas darbovietės administracijai laikytinas tinkamu įteikimu.

22. Apeliantė nurodo, jog negali paaiškinti, kaip byloje atsirado pažyma apie procesinių dokumentų įteikimą, tačiau nenurodo, ar ji iš tiesų dirbo UAB „SNT-Group“. Apeliacinės instancijos teismas iš VSDFV duomenų bazės nustatė, kad I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2004 m. kovo 1 d. iki 2009 m. kovo 16 d. dirbo UAB „SNT-Group“, juridinio asmens kodas 111805949 (b. l. 97), todėl, formaliai žiūrint, pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2008 m. spalio 7 d. atsakovės I. S. atžvilgiu sprendimą už akių ir turėdamas duomenis apie procesinių dokumentų (ieškinio ir jo priedų) įteikimą atsakovei, tuo metu galiojusių proceso teisės normų nepažeidė.

23. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma; sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys. Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo už akių institutą įtvirtinančias proceso teisės normas, yra pasisakęs, kad teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Tačiau teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013; 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018, 28 punktas; kt.).

24. Taigi, teismo teisė priimti sprendimą už akių civilinėje byloje pasyviai besielgiančios šalies atžvilgiu labai glaudžiai susijusi su asmens teisių dalyvauti pradėtoje byloje ir išreikšti savo poziciją užtikrinimu, įskaitant ir tinkamą asmens informavimą apie pradėtą civilinę bylą.

25. Apeliantė savo procesiniuose dokumentuose nurodo, jog apie prieš 10 metų priimtą sprendimą už akių ji sužinojo tik 2018 m. gruodžio mėnesį, kai jos motinai antstolė įteikė kvietimą atvyki į antstolės kontorą.

26. Bylos duomenimis nustatyta, kad teismas 2008 m. spalio 7 d. sprendimą už akių atsakovei I. S. išsiuntė jos darbovietei UAB „SNT-Group“, tačiau šį kartą įteikimo pažymoje nurodyta, kad teismo procesinį dokumentą 2008 m. spalio 14 d. priėmė sandėlininkas P. G. (b. l. 50).

27. Procesinių dokumentų įteikimo metu galiojusioje CPK 123 straipsnio 5 dalyje buvo nurodyta, kad procesinio dokumento įteikimo diena laikoma jo įteikimo šio straipsnio 1-4 dalyse numatytiems asmenims diena. Minėta, kad pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį, jeigu procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas gali būti įteiktas darbovietės administracijai. Tačiau, kaip nurodyta šios nutarties 26 punkte, dokumentai buvo įteikti įmonės darbuotojui – sandėlininkui ir byloje nepateikta duomenų, kad P. G. buvo įmonės administracijos darbuotojas. Apeliantei teigiant, kad apie 2008 m. spalio 7 d. sprendimą už akių ji sužinojo tik 2018 m. gruodžio mėn. ir byloje nesant duomenų, kad teismo procesinį sprendimą priėmęs P. G. buvo UAB „SNT-Group“ administracijos darbuotoju, nėra pagrindo išvadai, kad teismo 2008 m. spalio 7 d. sprendimas už akių apeliantei buvo įteiktas 2008 m. spalio 14 d.

28. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad pastaroji teisės norma nustato procesinių dokumentų įteikimą pagal įstatymą, t. y. vienas iš atvejų, kai procesinis dokumentas laikomas įteiktu pagal įstatymą netikrinant, ar dokumentas faktiškai buvo asmeniui įteiktas. Nors sprendimo už akių priėmimas ir jo įteikimas tokia forma pirmiau aptartu atveju neprieštarauja įstatymui, tačiau, atsižvelgiant į sprendimo už akių instituto specifiškumą, teismas tokiu atveju turėtų būti ypač atidus, įsitikinti, kad kitu būdu nėra galimybės realiai informuoti apie teismo procesą, ir užtikrinti, kad nebūtų užkirsta teisė kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018, 34 punktas).

29. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis įtvirtina teisę į teismą. Tam, kad ši teisė būtų veiksminga, asmuo privalo turėti aiškią, praktinę galimybę ginčyti veiksmą, ribojantį jo teises (žr., pvz., 2003 m. balandžio 10 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje N. D. prieš Portugaliją, peticijų Nr. 69829/01 ir 2672/03). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad galimybė bylos šalims dalyvauti teisminiame nagrinėjime išplaukia iš Konvencijos 6 straipsnio paskirties ir tikslų (žr. 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par.35). Šalių lygiateisiškumo principas, kuris yra teisės į teisingą teismą sudedamoji dalis, reikalauja, kad kiekvienai bylos šaliai būtų sudaryta tinkama galimybė pristatyti savo poziciją tokiomis sąlygomis, kad ji neatsidurtų žymiai blogesnėje padėtyje negu priešinga bylos šalis (žr., pvz., 2017 m. sausio 17 d. sprendimo byloje Gakharia prieš Gruziją, peticijos Nr. 30459/13, par.32).

30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nebuvo pakankamai atidus, ir netenkindamas apeliantės prašymo atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių priimti, nepatikrino atsakovės argumentų apie tai, kada ji realiai sužinojo apie priimtą sprendimą už akių.

31. Pažymėtina, kad tokių duomenų byloje nėra, nes, kaip jau minėta, 2008 m. spalio 7 d. sprendimas už akių išsiųstas UAB „SNT-Group“ ir įteiktas įmonės sandėlininkui. Ar pastarasis įvykdė įstatyme numatytą pareigą ir perdavė teismo procesinius dokumentus atsakovei I. S., kaip tai buvo numatyta CPK 123 straipsnio 5 dalyje, duomenų byloje taip pat nėra. Šiuo metu nustatyti aptartas aplinkybes nėra galimybių, nes iš Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad UAB „SNT-Group“, esanti (duomenys neskelbtini), juridinio asmenų organų 2013 m. birželio 7 d. sprendimu likviduota ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

32. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nurodo, kad niekada negyveno ieškinyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantės nurodyta aplinkybė sudaro pagrindą abejoti, ar iš tiesų atsakovė tokiu adresu galėjo gyventi. Apeliacinės instancijos teismas iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės nustatė, kad nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini) joks nekilnojamasis turtas nėra registruotas, (duomenys neskelbtini) yra registruoti tik 4 nekilnojamieji objektai – 1, 3, 5, 7 (CPK 179 str. 3 d.). Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nesiaiškino.

33. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, jog niekada atsakovės J. M. nepažinojo, jokios laidavimo sutarties banke nepasirašė, jos duomenys galimai buvo suklastoti, mano, kad jos atžvilgiu yra padarytas nusikaltimas, dėl to ji 2019 m. sausio 4 d. kreipėsi į prokuratūrą.

34. Apeliacinės instancijos teismas, šiems atsakovės argumentams įvertinti, pareikalavo duomenis iš Kauno apylinkės prokuratūros apie atliekamo ikiteisminio tyrimo eigą. Teismui yra pateikta ikiteisminio tyrimo Nr. M-2-03-00011-19 medžiaga, iš kurios nustatyta, jog 2019 m. sausio 4 d. pareiškėjos atstovas D. P. su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo kreipėsi į Kauno apylinkės prokuratūrą, tačiau 2019 m. sausio 10 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Šis nutarimas yra patikrintas teismų instancine tvarka bei įsiteisėjęs, tačiau ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti ne dėl to, kad nepadaryta nusikalstama veika atsakovės I. S. atžvilgiu, o dėl to, kad yra suėjęs BK 95 straipsnio 1 dalyje nustatytas senaties terminas. Kauno apygardos teismas 2019 m. kovo 27 d. nutartyje, priimtoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje, pažymėjo, kad baudžiamasis procesas šiuo atveju nebegalimas, tačiau I. S. išlieka teisė ginti savo pažeistas teises civilinio proceso tvarka.

35. Nagrinėjamu atveju nors formaliai ir egzistavo CPK 285 straipsnio 1 dalyje nurodyta sąlyga sprendimui už akių priimti, tačiau teikiant pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra svarbi ir kita aplinkybė, numatyta CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punkte, kurią apeliantė turi įrodyti. Savo esme ir turiniu ji yra svarbiausia, kadangi sprendžiant klausimus dėl sprendimo už akių peržiūros yra susiformavusi nuosekli teismų praktika, jog šaliai pateikus įrodymus, galinčius patvirtinti sprendimo neteisingumą ir asmens teisių pažeidimą, teismas privalo naikinti sprendimą už akių (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DNB lizingas v. UAB ,,Gintarinė plunksna" ir kt., bylos Nr. 3K-3-349/2012; 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Senamiesčio ūkis “ v. I. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2012).

36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės, jog ji jokios laidavimo sutarties banke 2007 metais nepasirašė, kad kitos atsakovės J. M. nepažinojo gali būti patikrintos ir įvertintos tik ginčą išnagrinėjus iš esmės ir surinkus byloje papildomus įrodymus.

37. Pagal sprendimo už akių priėmimo metu galiojusią CPK 287 straipsnio 1 dalies redakciją, neatvykusi į teismo posėdį šalis sprendimą už akių priėmusiam teismui turėjo teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Šiuo metu galiojančioje CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.

38. Tai reiškia, kad atsakovė I. S. yra praleidusi terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog teismo sprendimas už akių apeliantei įstatyme nustatyta tvarka būtų įteiktas per kitą asmenį. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis yra pagrindas konstatuoti, kad apeliantė teismo sprendimo už akių 2008 m. spalio 14 d. negavo, t. y. jai įstatyme nustatyta tvarka teismo sprendimo už akių patvirtinta kopija nebuvo įteikta (CPK 123 straipsnio 1, 3, 5 dalys). Tai iš esmės patvirtina apeliantės nurodomą aplinkybę, kad apie priimtą teismo sprendimą už akių ji sužinojo tik 2018 m. gruodžio mėnesį, jos motinai įteikus antstolės reikalavimą atvykti į antstolės kontorą. Atkreiptinas dėmesys, kad antstolė kvietimą atvykti į jos kontorą įteikė adresu (duomenys neskelbtini), t. y. visiškai kitu adresu, nei nurodyta ieškinyje. Kitų duomenų, patvirtinančių, kad apeliantei apie teismo sprendimą už akių, atitinkamai – ir apie aplinkybes, jos manymu, sudarančias sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrindą, tapo žinoma anksčiau, nei apeliantės nurodytas laikas, byloje nepateikta.

39. CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

40. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, kad prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos, gali būti taikomas tik toms procesinėms situacijoms, kurios yra nustatytos CPK 285 straipsnyje, reglamentuojančiame sprendimo už akių priėmimą, t. y. kai prašymą peržiūrėti sprendimą už akių paduoda asmuo, kuris buvo tinkamai informuotas apie teismo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2012). Analogišką poziciją kasacinis teismas išreiškė ir kasacinėje byloje, kurioje sprendė dėl CPK įtvirtinto trijų mėnesių naikinamojo termino apeliaciniam (atskirajam) skundui paduoti taikymo, nurodydamas, kad CPK 307 straipsnio 3 dalyje nustatytas trijų mėnesių naikinamasis terminas apeliaciniam (atskirajam) skundui paduoti gali būti taikomas tik tokiais atvejais, kai byloje dalyvaujančiam asmeniui yra tinkamai pranešta apie teismo priimamą procesinį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-313/2018, 58 punktas).

41. Nagrinėjamu atveju nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog apeliantei apie 2008 m. spalio 7 d. priimtą sprendimą už akių galimai nebuvo žinoma, be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2009 metais atsakovė yra deklaravusi išvykimą į Jungtinę Karalystę. Taip pat, aukščiau aptartos aplinkybės kelia abejonių dėl įsiteisėjusio ir apeliacine tvarka neperžiūrėto 2008 m. spalio 7 d. teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Todėl neatnaujinus termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priimti ir neperžiūrėjus šio teismo sprendimo iš esmės, t. y. nesurinkus papildomai įrodymų, tame tarpe ir duomenų, kuriems įvertinti reikalingos specialios žinios (ekspertų išvados), apeliantei būtų užkirsta galimybė teisėtomis priemonėmis apginti savo teises.

42. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylanti teismo, kaip vienintelės teisingumą vykdančios institucijos, priedermė teisingai išspręsti kiekvieną bylą lemia tai, kad teismas ne tik iš esmės nagrinėdamas byloje kilusį materialinį teisinį ginčą vadovautųsi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, bet šiuos principus taikytų ir spręsdamas procesinio pobūdžio klausimus, t. y. klausimus, kurie yra arba gali būti pagrindas sukurti prielaidas pradėti iš esmės spręsti materialinį teisinį ginčą, o tokį ginčą nagrinėjant – užtikrinti nuosavybės neliečiamumo, teisėtų lūkesčių ir visokeriopos civilinių teisių gynybos principų įgyvendinimą (CK 1.2 straipsnio 1dalis, 1.5 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal L.M.ir kt. prašymą, bylos Nr. 3K-3-515/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2014).

43. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo procedūras (CPK 287 straipsnis), šis pažeidimas galėjo turėjo įtakos priimant neteisėtą procesinį sprendimą, todėl apylinkės teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartis naikintina, terminas atsakovės prašymui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti atnaujintinas, konstatuojant, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių, pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priimtinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui nuo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėjimo stadijos (CPK 288 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti terminą atsakovės I. S. prašymui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, pareiškimą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 7 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-9972-528/2008 peržiūrėjimo priimti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui nuo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėjimo stadijos.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.