Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas, e2A-51-516/2021

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-01-26
Bylos Nr.: e2A-51-516/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-00918-2019-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidija Tamošiūnienė, Agnė Tikniūtė, Rasa Gudžiūnienė
Atsakovas: A. T.
Ieškovas: G. S., I. S.
Trečiasis asmuo: uždarajai akcinei bendrovei „Gruodžio 9“

Kategorijos

2.2.2.7Juridinio asmens organai
2.6.10.2.1Neteisėta veika
2.6.10.2.4.1Turtinė žala
2.6.10.9Kiti su civilinės atsakomybės taikymu susiję klausimai

Civilinė byla Nr. e2A-51-516/2021 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00918-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.7; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.9 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. sausio 26 d. Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Tamošiūnienės ir Agnės Tikniūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-960-260/2020 pagal ieškovų G. S. ir I. S. ieškinį atsakovui A. T. dėl žalos atlyginimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Gruodžio 9“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai G. S. ir I. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti iš atsakovo A. T. 191 503,49 Eur žalos atlyginimą trečiajam asmeniui UAB „Gruodžio 9“ ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovai nuo pat UAB „Gruodžio 9“ įsteigimo momento yra šios bendrovės akcininkai. Ieškovams bendrai priklauso 33 paprastosios vardinės bendrovės akcijos, atsakovui – 67 paprastosios vardinės akcijos. Atsakovas A. T. nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. faktiškai vadovauja bendrovei. Atsakovas sistemingai pažeidinėjo ieškovų teises, netinkamai sušaukdamas akcininkų susirinkimus, priėmė ne vieną netinkamą verslo sprendimą, dėl ko UAB „Gruodžio 9“ buvo padaryta 191 503,49 Eur žala, kuri pasireiškia turėtomis papildomomis išlaidomis. Nurodė, kad UAB „Gruodžio 9“ ir UAB „Urbasta“ 2017 m. vasario 2 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. PR-2017-02-02/1, kurios 5.2 punkte nurodyta, kad UAB „Urbasta“, be kitų darbų, įsipareigoja atlikti (duomenys neskelbtini) esančio priestato (B korpuso) remonto ir projektavimo darbus už 360 000 Eur. Į šią sumą taip pat įskaičiuotos statybos užbaigimo procedūros (sutarties 4.1.12 punktas). Atsakovas UAB „Gruodžio 9“ vardu 2017 m. lapkričio 15 d. atsisakė (duomenys neskelbtini) esančio priestato B korpuso darbų. Toks sprendimas buvo neteisėtas, nes atsakovas A. T. pakeitė rangos sutarties apimtis, nesilaikydamas Akcininkų sutarties 6.5.3 punkte numatytos tvarkos. Atsakovas, sudarydamas statybos rangos sutartį Nr. PR-2018-04-09/1 su UAB „Mana ranga“, taip pat nepaisė Akcininkų sutartimi jam priskirtų pareigų ir įsigijo tuos pačius (duomenys neskelbtini) esančio priestato, B korpuso dalies remonto darbus už gerokai didesnę sumą – 525 248,90 Eur. Tokiu būdu jis savo neteisėtais veiksmais sudarė bendrovei žalingą sandorį, dėl kurio UAB „Gruodžio 9“ patyrė papildomų išlaidų. Bendrovė vietoje 360 000 Eur už (duomenys neskelbtini) esančio priestato, B korpuso remonto darbus turėjo sumokėti 525 248,90 Eur, todėl bendrovės patirti nuostoliai (kilusi žala) yra šių kainų skirtumas – 165 248 Eur. UAB „Gruodžio 9“, vadovaujama A. T., taip pat sudarė sutartį su UAB „Homo novus“, kuri už 2 662 Eur atliko statybos užbaigimo procedūras. Statybos užbaigimo procedūros statybos rangos sutartyje su UAB „Urbasta“ buvo priskirtos rangovo atliekamiems darbams. Sutarties 4.1.12 punktas numatė, kad rangovas įsipareigoja organizuoti ir atlikti visas darbų pridavimo procedūras valstybinėms ir savivaldybės institucijoms. Taigi statybos užbaigimo procedūros, neatsisakius UAB „Urbasta“ paslaugų, būtų papildomai nekainavusios, nes šie darbai buvo įskaičiuoti bendrą į darbų kainą. Atsižvelgus į tai, kad UAB „Homo novus“ sumokėti 2 662 Eur yra UAB „Gruodžio 9“ patirtos papildomos išlaidos, ši suma taip pat priteistina iš atsakovo A. T.. Atsakovas UAB „Gruodžio 9“ vardu taip pat sudarė statybos rangos sutartį Nr. 17-15 su UAB „Top decor“ dėl epoksidinių grindų įrengimo su medžiagomis už 23 593,49 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas A. T. savo rizika įrengė žymiai brangesnes, nei techninėje specifikacijoje numatyta, grindis ir nesiėmė jokių veiksmų gauti už šį pakeitimą kompensacijos, konstatuotina, kad atsakovas priėmė dar vieną UAB „Gruodžio 9“ visiškai nenaudingą sprendimą. Dėl to UAB „Gruodžio 9“ turėjo dar 23 593,49 Eur papildomų išlaidų. Atsakovas turi pareigą šią sumą atlyginti kaip dėl neteisėtų veiksmų kilusią žalą. Iš viso dėl neteisėtų atsakovo A. T. veiksmų UAB „Gruodžio 9“ kilo tokio dydžio žala (papildomos išlaidos): 165 248,00 Eur dėl statybos darbų, 2 662 Eur dėl statybos užbaigimo procedūrų ir 23 593,49 Eur dėl epoksidinių grindų įrengimo, iš viso – 191 503,49 Eur suma, kurią atsakovas turi atlyginti.

Atsiliepimas

3. Atsakovas A. T. pateikė atsiliepimą, prašydamas ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovai apie 2018 m. balandžio 23 d., 2018 m. birželio 4 d., 2019 m. balandžio 30 d. šaukiamus visuotinius UAB „Gruodžio 9“ akcininkų susirinkimus buvo informuoti Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) ir bendrovės UAB „Gruodžio 9“ įstatų nustatyta tvarka. Net jei ieškovai ir būtų dalyvavę 2018 m. balandžio 23 d., 2018 m. birželio 4 d., 2019 m. balandžio 30 d. vykusiuose visuotiniuose UAB „Gruodžio 9“ akcininkų susirinkimuose, kitokie sprendimai nebūtų priimti, nes ieškovai turi tik 33 proc. balsų. Ieškovų nurodomas akcininkų sutarties 12.1 punktas reglamentuoja akcininkų susirašinėjimą pagal akcininkų sutartį, tačiau nereglamentuoja pranešimo apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą tvarkos, todėl akcininkų sutarties 12.1 punktu negalima remtis, vertinant, ar ieškovai tinkamu būdu buvo informuoti apie šaukiamus visuotinius UAB „Gruodžio 9“ akcininkų susirinkimus. Jeigu teismas vis dėlto padarytų išvadas, kad atsakovas yra padaręs neteisėtus veiksmus dėl ieškovų netinkamo informavimo apie šaukiamus visuotinius UAB „Gruodžio 9“ akcininkų susirinkimus, šie neteisėti atsakovo veiksmai nebūtų susiję su ieškovų ieškinyje reikalaujamais nuostoliais. Nepagrįstai ieškovai nurodo, kad atsakovo, kaip UAB „Gruodžio 9“ vadovo, fiduciarinių pareigų pažeidimas pasireiškė tuo, kad atsakovas pažeidė akcininkų sutarties 6.4 punktą, 6.5.2 – 6.5.3 punktus, nes neskelbė konkurso dėl naujo rangovo parinkimo ir negavo ieškovų pritarimo dėl sutarties su UAB „Mana ranga“ sudarymo. Akcininkų sutarties nuostatos yra taikomos bendrovės UAB „Gruodžio 9“ akcininkams, o ne vadovui. Atsižvelgiant į tai, atsakovas, kaip bendrovės UAB „Gruodžio 9“ vadovas, negali būti laikomas pažeidusiu akcininkų sutarties nuostatas, kaip kad savo ieškinyje teigia ieškovai. Atsakovas rūpestingai rinko naują rangovą: organizavo konkursą dėl naujo rangovo parinkimo, vertino rangovų konkursui pateiktas kainas ir nustatė, kad mažiausią kainą rangos darbams atlikti siūlo rangovas UAB „Mana ranga“. Visuotiniame akcininkų susirinkime 2018 m. birželio 4 d. buvo gautas pritarimas rangovo kandidatūrai ir sutarties su juo sudarymui. Atsakovas, sudarydamas su UAB „Mana ranga“ 2018 m. balandžio 9 d. statybos rangos sutartį Nr. PER-2018-04-09/1, veikė maksimaliai rūpestingai ir atsakingai. Ieškovai nepagrįstai nurodo, kad atsakovas dėl sutartyje su UAB „Urbasta“ numatytų darbų, kurių buvo atsisakyta, 2018 m. balandžio 9 d. sudarė sutartį su nauju rangovu UAB „Mana ranga“ už daug didesnę kainą, t. y. 525 248,90 Eur, nei būtų darbus atlikęs rangovas UAB „Urbasta“, dėl ko kainų skirtumas yra bendrovės UAB „Gruodžio 9“ nuostoliai, kuriuos turi atlyginti atsakovas. Rangovas UAB „Urbasta“, atlikinėdamas priestato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), A korpuso darbus, įrodė, kad jis nesugeba tinkamai ir laiku atlikti darbų – vėlavo atlikti darbus ir juos atlikinėjo nekokybiškai. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas, veikdamas UAB „Gruodžio 9“ vardu, buvo priverstas atsisakyti rangovo UAB „Urbasta“ atliekamų darbų dėl priestato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), B korpuso, nes nebuvo jokio pagrindo tikėti, kad šiuos darbus rangovas UAB „Urbasta“ gali atlikti tinkamai ir laiku. Rangovui UAB „Urbasta“ ir toliau vėluojant atlikti darbus pagal sutartį ir juos atliekant nekokybiškai, UAB „Gruodžio 9“ būtų grėsusios sankcijos pagal nuomos sutartį su UAB „Erudito licėjus“ dėl vėlavimo perduoti patalpas ir vėlavimo šalinti defektus bei nuomos pajamų negavimas. Tai, kad per metus pabrango statybos darbų ir medžiagų kainos ir nebebuvo įmanoma surasti rangovo, kuris atliktų priestato B korpuso darbus už tokią kainą, kokią siūlė rangovas UAB „Urbasta“, jokiu būdu negali būti laikoma dėl atsakovo kaltės atsiradusiais nuostoliais. Nepagrįstai ieškovai nurodo, kad atsakovas savo rizika įrengė žymiai brangesnes, nei techninėje specifikacijoje numatytas, grindis ir nesiėmė jokių veiksmų gauti už šį pakeitimą kompensacijos, dėl ko UAB „Gruodžio 9“ padarė 23 593,49 Eur nuostolius ir turi juos atlyginti. UAB „Gruodžio 9“ buvo priversta samdyti rangovą UAB „Top decor“ grindų remonto darbams atlikti, nes rangovas UAB „Urbasta“ netinkamai įrengė grindis. Be to, tuo laikotarpiu, kada buvo sudarytas sandoris su UAB „Top decor“ (2017 m. lapkričio 17 d.), atsakovas nebuvo įmonės UAB „Gruodžio 9“ vadovas, bendrovės UAB „Gruodžio 9“ vadovu jis tapo tik 2018 m. sausio 18 d. Atsižvelgiant į tai, atsakovui negali būti taikoma atsakomybė CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu už nuostolius dėl sandorio su UAB „Top decor“. Ieškovai nepagrįstai teigia, kad išlaidos statybos užbaigimo procedūroms, kurios yra sumokėtos UAB „Homo novus“, yra bendrovės UAB „Gruodžio 9“ nuostoliai, kuriuos privalo atlyginti atsakovas. Kadangi rangovas UAB „Urbasta“ vėlavo atlikti darbus ir juos atlikinėjo nekokybiškai, atsakovas, veikdamas UAB „Gruodžio 9“ vardu, buvo priverstas atsisakyti rangovo UAB „Urbasta“ atliekamų darbų, priešingu atveju bendrovei UAB „Gruodžio 9“ būtų grėsusios sankcijos pagal nuomos sutartį su UAB „Erudito licėjus“ dėl vėlavimo perduoti patalpas ir vėlavimo šalinti defektus bei nuomos pajamų negavimo. Išlaidos už atliktas statybos užbaigimo procedūras, perkant paslaugas už rinkos kainą, jokiu būdu negali būti laikomos bendrovės UAB „Gruodžio 9“ nuostoliais, atsiradusiais dėl atsakovo kaltės. Be to, tuo laikotarpiu, kada buvo sudarytas sandoris su UAB „Homo novus“ (2017 m. spalio 6 d.), atsakovas taip pat nebuvo įmonės UAB „Gruodžio 9“ vadovas.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

4. Kauno apygardos teismas 2020 m. kovo 18 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo A. T. trečiajam asmeniui UAB „Gruodžio 9“ 191 503,49 Eur žalos atlyginimą, 4 506 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui G. S. ir 13,34 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Dėl 2 662 Eur papildomų išlaidų statybos užbaigimo procedūroms

5. Teismas nustatė, kad UAB „Gruodžio 9“ ir rangovas UAB „Urbasta“ 2017 m. vasario 2 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. PR-2017-02-02/1 dėl užsakovo nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos. Šios sutarties 4.1.12 punktas numatė, kad rangovas įsipareigoja organizuoti ir atlikti visas darbų pridavimo procedūras valstybės ir savivaldybės institucijoms ir iki 2017 m. spalio 31 d. pateikti valstybinės komisijos aktą. Nepaisydama tokio susitarimo, UAB „Gruodžio 9“, atstovaujama atsakovo, 2017 m. spalio 6 d. sudarė su UAB „Homo novus“ paslaugų sutartį, kurioje numatė, kad vykdytojas parengs deklaraciją apie statybos užbaigimą, o užsakovas už tai sumokės 2 200 Eur plius PVM. Iš 2017 m. spalio 12 d. PVM sąskaitos –faktūros Nr. HM 01795 teismas nustatė, kad vykdytojas darbus atliko už 2 662 Eur.

6. Teismo vertinimu, ieškovai pagrįstai teigė, kad statybos užbaigimo procedūros, neatsisakius UAB „Urbasta“ paslaugų, būtų papildomai nekainavusios, nes šie darbai buvo įskaičiuoti į bendrą statybos darbų kainą, todėl UAB „Homo novus“ sumokėti 2 662 Eur yra UAB „Gruodžio 9“ patirtos papildomos išlaidos. Įrodymų, kad UAB „Urbasta“ iki 2017 m. spalio 6 d., kai UAB „Gruodžio 9“ sudarė sutartį su UAB „Homo novus“, būtų atsisakiusi vykdyti darbų pridavimo procedūras ar negalėjo šios pareigos atlikti iki 2017 m. spalio 31 d., atsakovas nepateikė.

7. Teismas pripažino, kad atsakovas, veikdamas kaip įmonės vadovas ir priimdamas sprendimą dėl sutarties su UAB „Homo novus“ sudarymo ir papildomų išlaidų šio vykdytojo paslaugoms apmokėti, sudarė akivaizdžiai bendrovei nenaudingą sandorį, veikė neprotingai ir pažeidė CK 2.87 straipsnio 1 dalyje numatytas pareigas.

Dėl 23 593,49 Eur išlaidų epoksidinių grindų įrengimui

8. Iš UAB „Gruodžio 9“ ir UAB „Erudito licėjus“ sudarytos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 17/03/30 techninės specifikacijos teismas nustatė, kad buvo sutarta, jog UAB „Gruodžio 9“ savo sąskaita evakuacijos keliuose (vestibiuliuose, koridoriuose) įrengs grindis iš nedegios grindų apdailos medžiagos – akmens masės plytelių arba liejamas cementines, šlifuojamas – teracines. Šalių sutarimu buvo nuspręsta įrengti šlifuoto betono grindis. Tokias grindis rangovas UAB „Urbasta“, vykdydamas darbus pagal 2017 m. vasario 2 d. sutartį, įrengė. UAB „Gruodžio 9“ reiškė rangovui pretenzijas dėl šių grindų, užsakinėjo jų kokybės tyrimus, tačiau, nesant įrodymų, kad jos visos buvo įrengtos netinkamai, 2017 m. lapkričio 15 d. pranešė rangovui UAB „Urbasta“, kad atsisako darbų, t. y. grindų akmens masės dangos įrengimo pastato (duomenys neskelbtini), priestate ir 2017 m. lapkričio 17 d. pirkimo – pardavimo ir montavimo darbų sutartimi Nr. 17-15, sudaryta tarp UAB „Gruodžio 9“ (užsakovo), atstovaujamos atsakovo A. T., ir UAB Top decor“ (rangovo), susitarė dėl 2 mm storio matinės epoksidinės grindų dangos su matiniu laku įrengimo. Pagal šią sutartį buvo atlikti darbai už 23 593,49 Eur.

9. Teismas nustatė, kad rangovas UAB „Urbasta“ šlifuotas betonines grindis jau buvo įrengęs, tačiau jos netiko patalpų nuomininkui. Vyko rangovo ginčai su užsakovu dėl jų tinkamumo ir įrengimo kokybės. Teismas sprendė, kad atsisakyti pagal sutartį jau atliktų darbų ir atitinkamai sumažinti rangovo UAB „Urbasta“ darbų kainą užsakovas UAB „Gruodžio g. 9“, iki nebus objektyviai patvirtinta (išspręsti ginčai), kad grindys įrengtos netinkamai ir negali būti eksploatuojamos, neturėjo teisės. Teismo vertinimu, 2017 m. lapkričio 17 d. sutarties dėl kitokių grindų įrengimo, kurios labiau tinkamos nuomininkui, bet dėl kurių nebuvo susitarta vykdant rekonstrukcijos darbus, sudarymas laikytinas UAB „Gruodžio 9“ atstovo ir faktinio vadovo veiksmu, kuris negali būti pripažintas atitinkančiu protingumo kriterijų ir vertintinas kaip nenaudingas bendrovei ir jos akcininkams, prieštaraujantis bendrovės interesams. Tokios sutarties sudarymas, negavus išankstinio UAB „Gruodžio 9“ visuotinio akcininkų susitarimo pritarimo, teismo vertinimu, prieštaravo UAB „Gruodžio 9“ akcininkų sutarties 6.5.10 punkto nuostatoms ir buvo neteisėtas.

Dėl 165 248,00 Eur vykdant statybos darbus patirtų papildomų išlaidų

10. Teismas nustatė, kad pagal UAB „Gruodžio 9“ su UAB „Urbasta“ 2017 m. vasario 2 d. sudarytą statybos rangos sutartį Nr. PR-2017-02-02/1 į tą pačią sutarties kainą jau buvo įskaičiuoti B korpuso projektavimo ir remonto darbai.

11. Teismas nustatė, kad atsakovas, būdamas įgaliotu vykdyti UAB „Gruodžio 9“ vadovo funkcijas, priėmė sprendimą atsisakyti dalies 2017 m. vasario 2 d. sudarytoje statybos rangos sutartyje Nr. PR-2017-02-02/1 numatytų darbų. Konstatavo, kad atsakovas tai padarė neteisėtai, neturėdamas išankstinio UAB „Gruodžio 9“ visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo, kuris buvo būtinas pagal akcininkų sutarties 6.5.8 punktą ir 6.5.10 punktą. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad 2017 m. lapkričio 15 d. buvo pagrindas pripažinti, kad rangovas UAB „Urbasta“ ateityje negalės toliau vykdyti UAB „Gruodžio 9“ nekilnojamojo turto rekonstrukcijos B dalyje. Teismas nustatė, kad 2017 m. lapkričio 15 d. pranešimu rangovui UAB „Urbasta“ užsakovas UAB „Gruodžio 9“ pakeitė 2017 m. vasario 2 d. sudarytą su UAB „Urbasta“ statybos rangos sutartį Nr. PR-2017-02-02/1. Ši sutartis buvo sudaryta su UAB „Gruodžio 9“ akcininku G. S. susijusiu asmeniu UAB „Urbasta“ (G. S. yra UAB „Urbasta“ akcijų valdytojas), sutartis viršijo 10 000 Eur sumą, todėl pagal UAB „Gruodžio 9“ akcininkų sutartį bendrovės vadovas privalėjo prieš priimdamas sprendimą dėl sutarties keitimo gauti išankstinį UAB „Gruodžio 9“ visuotinio akcininkų susitarimo pritarimą, tačiau tokio nebuvo gavęs. Nustatė, kad atsakovas išankstinio bendrovės visuotinio akcininkų susitarimo pritarimo negavo ir dėl nekilnojamojo turto rekonstrukcijos dėl naujo rangovo UAB „Mana ranga“.

12. Teismas konstatavo, kad atsakovas, be akcininkų susirinkimo pritarimo sudaręs statybos rangos sutartį su UAB „Mana ranga“, už tuos pačius B korpuso dalies priestato remonto darbus sumokėjo didesnę sumą, nei būtų sumokėjęs rangovui UAB „Urbasta“. Tokiais neteisėtais veiksmais atsakovas sudarė bendrovei žalingą sandorį, dėl ko UAB „Gruodžio 9“ patyrė papildomų 165 248,90 Eur išlaidų.

Dėl atsakovo atsakomybės pagrindų

13. Teismas pripažino, kad atsakovas A. T. yra atsakingas už UAB „Gruodžio 9“ padarytą 191 503,49 Eur žalą, nes jis, veikdamas tiek kaip faktinis bendrovės vadovas nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. pagal įgaliojimą, tiek ir nuo 2018 m. sausio 18 d kaip oficialus vadovas, nesilaikė fiduciarinių pareigų ir sudarė tris sandorius, kurie buvo nenaudingi bendrovei ir dėl kurių bendrovei padaryta žala. Pripažino, kad atsakovas pažeidė ir UAB „Gruodžio 9“ 2016 m. birželio 30 d. akcininkų sutartį, kuri reikalavo, kad įmonės vadovas derintų su kitais bendrovės akcininkais svarbiausių sprendimų priėmimo klausimus, sprendimus akcininkų sutarties 5.6 punkte nurodytais atvejais priimtų tik iš anksto gavęs bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimus.

14. Teismas konstatavo, kad atsakovo priešingus teisei veiksmus įrodo Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje, kuriuo pripažinta, kad A. T. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 119 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, t. y. pažeidė akcininkų teises, susijusias su visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimu ir tinkamu dalyvavimu jame..

15. Teismas nesutiko su atsakovo argumentais, kad, sudarant 2017 m. spalio mėnesį sutartis su UAB „Top decor“ ir UAB „Homo novus“, A. T. nebuvo bendrovės vadovu, todėl negali atsakyti už padarytą žalą. Nustatė, kad atsakovui 2017 m. rugsėjo 26 d. įgaliojimu buvo suteiktos labai plačios apimties teisės, veikiant bendrovės vardu ir jos interesais. Tai, teismo vertinimu, leidžia sutikti su ieškovų teiginiu, kad atsakovas nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. buvo faktiniu bendrovės vadovu ir yra atsakingas už tuo metu priimtus sprendimus.

I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16. Apeliaciniame skunde atsakovas A. T. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, priimti rašytinius įrodymus: 1) UAB „Urbasta“ 2017 m. spalio 19 d. pranešimą „Dėl sutarties pakeitimo“; 2) D. K. ekspertizės aktą, parengtą Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-345-273/2020; 3) UAB „Gruodžio 9“ 2018 m. balandžio 25 d. pranešimą dėl darbų užbaigimo ir perdavimo; 4) 2017 m. spalio 23 d. UAB Statybinių teismo ekspertizių centro Ekspertinio tyrimo aktą Nr. 17-30; 5) Priedą Nr. 2 prie 2017 m. vasario 2 d. Statybos rangos sutarties Nr. PR-2017-02-02/01 Patalpų įrengimo techninė užduotis; 6) Techninį darbo projektą, kuris yra priedas prie 2018 m. balandžio 9 d. Statybos rangos sutarties Nr. PR-2018-04-09/1; 7) Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašą, reg. Nr. 20/228609. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

16.1. Bendrovė privalėjo atsisakyti rangovo UAB „Urbasta“ darbų, nes rangovas padarė eilę rangos sutarties pažeidimų, kas, tęsiant tolesnį bendradarbiavimą, būtų sąlygoję bendrovei ženklių finansinių nuostolių patyrimą. Sprendime nurodomos 2 662 Eur išlaidos, sumokėtos UAB „Homo novus“ už statybos darbų užbaigimo procedūrų atlikimą, neatitinka teisės aktuose pateiktos žalos sąvokos. Bendrovė nėra faktiškai patyrusi 2 662 Eur nuostolių dėl UAB „Homo novus“ sumokėto atlygio už statybos užbaigimo procedūras, nes atsisakius minėtų darbų atlikimo, už juos rangovui UAB „Urbasta“ nebuvo sumokėta, šią sumą išskaičiavus iš galutinės rangos sutarties kainos. 2020 m. vasario 28 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovų atstovas pripažino, kad UAB „Homo novus“ sumokėtą 2 662 Eur sumą bendrovė išskaitė iš rangovui UAB „Urbasta“ mokėtinų sumų.

16.2. Antstolio M. P. 2017 m. lapkričio 28 d. ir 2018 m. kovo 16 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose konstatuota, kad net po rangos sutarties 4.1.10 punkte ir 7.1 punkte nurodytų terminų UAB „Urbasta“ vis dar buvo neperdavusi bendrovei su vykdytais darbais susijusios techninės dokumentacijos pagal rangos sutarties su UAB „Urbasta“ 8.12 punktą. Priešingai nei nurodoma sprendime, šie duomenys aiškiai įrodo, kad rangovas UAB „Urbasta“ iki rangos sutartyje nustatyti termino, t. y. 2017 m. rugpjūčio 21 d. neužbaigė A korpuso statybos darbų, t. y. iš esmės pažeidė rangos sutartyje nustatytus darbų atlikimo terminus. Be to, byloje pateikta eilė rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad UAB „Urbasta“ ne tik vėlavo atlikti darbus pagal sutartį, bet juos atliko nekokybiškai. Kartu su šiuo skundu pateikia UAB „Urbasta“ 2017 m. spalio 19 d. pranešimą „Dėl sutarties pakeitimo“, kuriuo UAB „Urbasta“ prašo darbų pridavimo terminą pratęsti iki 2017 m. gruodžio 15 d. Šis raštas įrodo, kad UAB „Urbasta“ būtų nespėjusi iki 2017 m. spalio 31 d. priduoti valstybinei komisijai darbus, šių darbų atlikimas akivaizdžiai būtų vėlavęs, todėl, neturint kitos išeities, turėjo priimti sprendimą sudaryti sutartį su UAB „Homo novus“, kuri kuo skubiau atliktų statybos užbaigimo procedūras, kurių laiku nesugebėjo atlikti rangovas UAB „Urbasta“. Kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktas 2017 m. spalio 18 d. raštas dėl darbų aktavimo patvirtina, kad buvo eilė neužbaigtų ir netinkamai atliktų darbų pagal rangos sutartį. Pagal su UAB „Erudito licėjus“ sudarytą nuomos sutartį dėl UAB „Urbasta“ vėluojamų atlikti darbų bendrovei vien 2017 m. spalio 18 d. paskaičiuotos baudos viršija 100 000 Eur, todėl atsakovas elgėsi maksimaliai rūpestingai bendrovės atžvilgiu, užkirsdamas kelią dar didesnių finansinių nuostolių patyrimui, kurį būtų nulėmęs rangovo UAB „Urbasta“ nesugebėjimas ir toliau laiku atlikti rangos sutartimi sutartų darbų.

16.3. Nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad tarp bendrovės ir UAB „Erudito licėjus“ buvo sudarytas susitarimas įrengti šlifuoto betono grindis, todėl teismas be jokio pagrindo byloje nustatė, kad šalių susitarimu buvo nuspręsta įrengti būtent šlifuoto betono grindis. Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto Statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimų centro 2018 m. sausio 24 d. išvada patvirtina, kad rangovas UAB „Urbasta“ grindų dangą įrengė nekokybiškai, o vienintelis kelias išpildyti nuomos sutarties techninės specifikacijos reikalavimus buvo sudėti akmens masės plyteles, kas būtų užtrukę žymiai ilgesnį laiką ir kainavę daugiau, nei epoksidinės dangos išliejimas, ką atliko UAB „Top decor“. Sprendime teismas visiškai nepagrįstai nurodė, kad UAB „Urbasta“ šlifuotas betonines grindis jau buvo įrengusi. Darydamas šią išvadą pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik prielaidomis, nors šioje civilinėje byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad betoninės grindys buvo galutinai įrengtos ir jos įrengtos kokybiškai.

16.4. Kartu su šiuo skundu atsakovas pateikė 2017 m. spalio 23 d. UAB Statybinių teismo ekspertizių centro Ekspertinio tyrimo aktą Nr. 17-30, patvirtinantį, kad rangovas UAB „Urbasta“ nebuvo užbaigęs grindų įrengimo darbų, užliedamas jas betono sluoksniu, kas, be kita ko, buvo atlikta dar ir nekokybiškai. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik prielaidomis ir be jokio pagrindo ignoravo į bylą pateiktą Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto Statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimų centro 2018 m. sausio 24 d. išvadą, kurioje buvo aiškiai nurodyta, kad grindys yra nekokybiškos. Tiek dublike (40 pastraipoje), tiek 2020 m. vasario 28 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovai pripažino, kad grindų trūkumai egzistavo. Siekiant išvengti didesnių finansinių nuostolių, kurie būtų patirti dedant akmens masės plyteles, kas buvo numatyta prie nuomos sutarties pridėtoje techninėje specifikacijoje, buvo priimtas sprendimas išlieti grindis epoksidine derva, ką ir atliko UAB „Top decor“.

16.5. Bendrovė nėra faktiškai patyrusi 23 593,49 Eur nuostolių dėl UAB „Top decor“ sumokėto atlygio už epoksidinių grindų įrengimą, nes ši suma yra išskaityta iš UAB „Urbasta“ mokėtinų sumų už atliktus rangos darbus. Ieškovas G. S. 2020 m. vasario 28 d. vykusio teismo posėdžio metu pripažino, kad yra atliktas vienašališkas įskaitymas. Kartu su skundu atsakovas pateikė bendrovės 2018 m. balandžio 25 d. pranešimą dėl darbų užbaigimo ir perdavimo, kuriuo bendrovė informavo rangovą UAB „Urbasta“, kad išskaito UAB „Top decor“ sumokėtą už grindų įrengimo darbus sumą iš rangovui UAB „Urbasta“ mokėtinų sumų. Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-345-273/2020 pagal rangovo UAB „Urbasta“ ieškinį dėl skolos priteisimo iš bendrovės už darbus pagal rangos sutartį. Būtent šioje civilinėje byloje yra sprendžiama, ar bendrovė pagrįstai atliko išskaitymus iš rangovui UAB „Urbasta“ mokėtinų sumų. Byla vis dar nagrinėjama ir joje nėra priimto galutinio ir įsiteisėjusio sprendimo. Kol bendrovė UAB „Top decor“ sumokėtą 23 593,49 Eur sumą yra išskaičiusi iš rangovui UAB „Urbasta“ mokėtinų sumų ir kol ši suma nėra priteista iš bendrovės galutiniu ir įsiteisėjusiu sprendimu Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-345-273/2020, nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo išvadai, kad bendrovė patyrė 23 593,49 Eur nuostolius.

16.6. Su UAB „Mana ranga“ sudarytos rangos sutarties Techniniame darbo projekte, kurio pagrindu UAB „Mana ranga“ atliko darbus pagal 2018 m. balandžio 9 d. statybos rangos sutartį Nr. PR-2018-04-09/1, 4 lape yra nurodyta, kad bendras remontuojamo B korpuso dalies plotas sudaro 676,25 m², t. y. B korpuso dalies plotas, kuriame rangovas UAB „Mana ranga“ atliko rangos darbus už 525 249,90 Eur, yra net 160,24 m² didesnis, negu plotas, kuriame rangos darbus turėjo atlikti rangovas UAB „Urbasta“ pagal rangos sutartį už 360 000 Eur kainą. Šie remontuojamų B korpuso dalių plotų pakeitimai atsirado dėl to, kad po rangos sutarties su UAB „Urbasta“ sudarymo, t. y. 2017 m. rugpjūčio 21 d. pirkimo – pardavimo sutartimi bendrovė įsigijo negyvenamąją patalpą. Patalpų bendras plotas sudarė 676,25 m², jos nebuvo įtrauktos į rangos sutarties, sudarytos su rangovu UAB „Urbasta“, objektą, kas ir sąlygojo, kad rangos sutartyje nurodyta B korpuso rangos darbų kaina 360 000 Eur buvo mažesnė, nei B korpuso dalies darbų kaina, numatyta rangos sutartyje su UAB „Mana ranga“. Šios aplinkybės ir byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad su UAB „Mana ranga“ 165 248 Eur brangesnė rangos sutartis buvo sudaryta ne dėl tų pačių rangos darbų atlikimo, bet dėl darbų, kurie buvo vykdomi 160,24 m² didesniame plote. Tai reiškia, kad UAB „Gruodžio 9“ dėl tokių darbų, kuriuos atliko rangovas UAB „Mana ranga“, nepatyrė jokių nuostolių, nes už 165 248 Eur didesnę kainą buvo atlikti didesnės apimties darbai.

16.7. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad prieš priimant sprendimą dėl sutarčių su bendrovės ir/ar jos akcininkais susijusiais asmenimis sudarymo ir keitimo, kurių vertė viršija 10 000 Eur per finansinius metus, turi būti gautas bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas. Akcininkų sutarties nuostatos yra taikomos bendrovės akcininkams, o ne vadovui, kadangi bendrovės vadovas nėra akcininkų sutarties šalimi.

16.8. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog rangovas UAB „Urbasta“ ateityje negalės toliau vykdyti UAB „Gruodžio 9“ nekilnojamojo turto rekonstrukcijos B korpuso dalyje. Rangovas UAB „Urbasta“ pats nurodė, kad neketina vykdyti B korpuso dalies darbų už rangos sutartyje sutartą kainą, nurodydamas, kad rangos sutartis turi būti pakeista, numatant, kad B dalies remonto ir projektavimo darbai neįeina į sutarties apimtį ir rangovas šių darbų neatliks. Be to, ekspertizės aktas patvirtino, kad UAB „Urbasta“ darbus pagal rangos sutartį atlikinėjo nekokybiškai, vėluodama, o kai kurių darbų iš viso neatliko.

16.9. Nepaisant to, kad ieškiniu iš esmės reikalaujama priteisti bendrovei žalą, kuri kilo iš neva ekonomiškai nenaudingų sandorių bendrovės vardu sudarymo, sprendime Kauno apygardos teismas nurodo, kad žalos bendrovei padarymą sąlygojo priešingi teisei veiksmai, t. y. ieškovų teisės dalyvauti ir balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime apribojimas. Net ir laikant, kad atsakovas apribojo ieškovų teisę dalyvauti ir balsuoti bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime, ginčo atveju nėra nei faktinio, nei teisinio priežastinio ryšio tarp ieškovų teisės dalyvauti ir balsuoti akcininkų susirinkime apribojimo ir ieškiniu prašomos priteisti žalos, nes prašomi priteisti nuostoliai yra kilę iš su trečiaisiais asmenimis UAB „Homo novus“, UAB „Top decor“ ir UAB „Mana ranga“ sudarytų sutarčių. Teisės aktų nedraudžiamų sandorių sudarymas nėra neteisėtas veiksmas, turint omenyje, kad sutartis su UAB „Mana ranga“ buvo sudaryta turint bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą, kuris nėra nuginčytas ir yra galiojantis.

16.10. Atsakovas bendrovės vadovu tapo tik 2018 m. sausio 18 d. Iki 2018 m. sausio 18 d. bendrovės vadovu buvo M. A.. 2017 m. rugsėjo 26 d. įgaliojimo pagrindu atsakovui buvo pavesta atlikti tik kai kuriuos vadovui priskiriamus veiksmus, tačiau visiškai įgaliojimai niekada nebuvo perleisti. Įgaliojimo galiojimo laikotarpiu M. A. nebuvo nustojęs eiti bendrovės vadovo pareigų, todėl klaidinga teigti, kad atsakovas iki jo paskyrimo bendrovės vadovu faktiškai ėjo bendrovės vadovo pareigas.

Atsiliepimas

17. Ieškovai G. S. ir I. S. pateikė atsiliepimą, prašydami Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

17.1. Kauno apygardos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad UAB „Gruodžio 9“ neteisėtai atsisakė B korpuso projektavimo ir remonto darbų, numatytų sutartyje su UAB „Urbasta“. Siekiant pakeisti statybos rangos sutartį buvo būtinas visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas.

Žemesnės instancijos teismas

17.2. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad A. T. nepateikė įrodymų, objektyviai patvirtinančių, kad 2017 m. lapkričio 15 d. buvo pagrindas pripažinti, kad rangovas UAB „Urbasta“ ateityje negalės toliau vykdyti UAB „Gruodžio 9“ nekilnojamojo turto rekonstrukcijos. Nesutinka su atsakovu, kad UAB „Urbasta“ neva pažeidė statybos rangos sutartį ir vėlavo atlikti darbus. A. T. į bylą nepateikė įrodymų, kurie galėtų patvirtinti tariamą darbų vėlavimą. UAB „Urbasta“ visus A dalies statybos darbus atliko laiku. Byloje yra pateikti įrodymai, kad A dalies pastatų remonto darbai buvo baigti ir priduoti valstybinei komisijai 2017 m. spalio 12 d. Būtent tą dieną buvo surašyta deklaracija apie statybos užbaigimą.

17.3. Teismas, priimdamas sprendimą, visiškai pagrįstai konstatavo, kad UAB „Gruodžio 9“, atstovaujama atsakovo A. T., be akcininkų susirinkimo pritarimo 2018 m. balandžio 9 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. PR2018-04-09/1. Atsakovas niekada nebuvo gavęs ir negavo vienbalsio UAB „Gruodžio 9“ visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo dėl sutarties su UAB „Mana ranga“ sudarymo. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje esantis 2018 m. birželio 4 d. UAB „Gruodžio 9“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas buvo surašytas po 2018 m. balandžio 9 d. sutarties su UAB „Mana ranga“ sudarymo. Tokiu būdu buvo pažeistas akcininkų sutarties 6.5.10 punktas, numatantis, kad akcininkų pritarimas sandoriams turi būti gaunamas iki sandorio sudarymo. A. T., būdamas UAB „Gruodžio 9“ direktorius, sąmoningai neteisėtai suorganizavo visuotinį akcininkų susirinkimą, kad apie šaukiamą susirinkimą nebūtų informuotas G. S.. G. S. dalyvavimas 2018 m. birželio 4 d. UAB „Gruodžio 9“ visuotiniame akcininkų susirinkime būtų buvęs lemiamas, nes akcininkų sutarties 6.5.10 punktas (ir kiti akcininkų sutarties punktai) numato tik vienbalsį sprendimų priėmimą.

17.4. Ieškovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nenurodė jokių argumentų bei nepateikė jokių įrodymų, susijusių su didesniu patalpų plotu, kuriame darbus atliko UAB „Mana ranga“. Apeliacinis procesas yra skirtas ne iš naujo nagrinėti bylai, bet nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme. Tokie argumentai neturėtų būti vertinami bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. A. T. nepateikė jokių objektyvių duomenų ir įrodymų, kad rangos darbų kainos padidėjimą sąlygojo ploto padidėjimas, t. y. nepateikė įrodymų, kokia tiksliai yra darbų dėl tariamai padidėjusio ploto (156,71 m²) vertė.

17.5. A. T., pats pasirašęs 2017 m. lapkričio 15 d. pranešimą dėl atsisakomų darbų ir tuo pačiu metu būdamas UAB „Gruodžio 9“ akcininkas, pažeidė akcininkų sutarties 6.5.8 punktą. Atsakovas neturėjo teisės be UAB „Gruodžio 9“ akcininkų vienbalsio pritarimo atsisakyti darbų, numatytų statybos rangos sutartyje. Kauno apygardos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad nėra įrodymų, jog UAB „Urbasta“ visas grindis įrengė netinkamai. UAB „Urbasta“ neturėjo įrengti epoksidinės dangos grindų, o tokio reikalavimo nekėlė ir būsimas patalpų nuomininkas. Nebuvo pateikta įrodymų, kad UAB „Urbasta“ įrengtos šlifuotos betoninės grindys yra nekokybiškos. UAB „Gruodžio 9“, pateikdama 2017 m. spalio 12 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą, tuo pačiu patvirtino, kad statybos darbai buvo atlikti pagal parengtą projektą. Jeigu UAB „Urbasta“ būtų netinkamai įrengusi grindis, statybos užbaigimo procedūros nebūtų buvusios atliktos. Sutartis su UAB „Top decor“ buvo sudaryta 2017 m. lapkričio 17 d., t. y. jau po statybos remonto darbų pridavimo valstybinei komisijai. Ši aplinkybė patvirtina, kad sutartis su UAB „Top decor“ buvo skirta ne statybos rangos sutarties tariamiems defektams taisyti, o buvo papildomas sprendimas, iš esmės pakeitęs statybos rangos sutartyje numatytą grindų dangos sprendimą.

17.6. Nesutinka su atsakovo argumentu, kad 23 593,49 Eur suma, kurią UAB „Gruodžio 9“ sumokėjo UAB „Top decor“, yra išskaityta iš UAB „Gruodžio 9“ mokėtinų sumų. Kadangi statybos rangos sutartyje nebuvo numatytas epoksidinių grindų įrengimas, UAB „Gruodžio 9“ neturėjo teisės išskaityti papildomų darbų, nenumatytų sutartyje, kainos.

17.7. Kauno apygardos teismas visiškai teisingai nustatė, kad statybos rangos sutarties 4.1.12 punktas numatė, kad rangovas įsipareigoja organizuoti ir atlikti visas darbų pridavimo procedūras valstybės ir savivaldybės institucijoms ir iki 2017 m. spalio 31 d. pateikti valstybinės komisijos aktą. Statybos rangos sutartyje statybos darbų pridavimo procedūrų valstybės ir savivaldybės institucijoms kaina nebuvo išskirta, todėl ši kaina buvo įskaičiuota į statybos darbų kainą. Atsakovo veiksmai, kuriais jis pats asmeniškai nusprendė statybos darbų užbaigimo procedūras įsigyti iš trečiojo asmens bei pats pasirašė sutartį su UAB „Homo novus“, laikytini padarę žalą bendrovei. Nepagrįstas atsakovo argumentas, kad 2 662 Eur suma, kurią UAB „Gruodžio 9“ sumokėjo UAB „Homo novus“, yra išskaityta iš UAB „Gruodžio 9“ mokėtinų sumų. Tam, kad UAB „Gruodžio 9“ galėtų išskaityti kokias nors sumas, pirmiausia būtina įrodyti, kad UAB „Urbasta“ buvo įsipareigojusi atlikti statybos užbaigimo procedūras už tam tikrą kainą ir kad tokių darbų UAB „Urbasta“ neatliko dėl savo kaltės. Šiuo atveju atsakovas net nesuteikė galimybės rangovui UAB „Urbasta“ atlikti statybos užbaigimo procedūrų.

17.8. Kauno apygardos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad atsakovas A. T. yra atsakingas už bendrovei „Gruodžio 9“ padarytą žalą, nes jis veikdamas tiek kaip faktinis bendrovės vadovas nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. pagal įgaliojimą, tiek ir nuo 2018 m. sausio 18 d kaip oficialus vadovas, nesilaikė fiduciarinių pareigų ir sudarė sandorius, kurie buvo nenaudingi bendrovei ir dėl kurių bendrovei padaryta nurodyto dydžio žala. A. T. sistemingai pažeidinėjo jam nustatytas fiduciarines pareigas, imperatyviąsias įstatymų nuostatas ir priėmė ne vieną netinkamą verslo sprendimą, todėl atsakomybė jam tenka visais trimis nurodytais pagrindais.

17.9. Prašymą priimti D. K. ekspertizės akto išvadas atsakovas pateikė 2020 m. vasario 27 d., kai teismo posėdis turėjo įvykti ir įvyko 2020 m. vasario 28 d. Šį įrodymą atsakovas pateikė dieną prieš bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme. Šis dokumentas buvo baigtas surašyti dar 2019 m. lapkričio 18 d. A. T. turėjo visas galimybes dar su atsiliepimu į ieškinį pateikti minėtą įrodymą, todėl prašymas priimti įrodymą, pateiktas prieš pat teismo posėdį, laikytinas akivaizdžiai nepagrįstu. Kiti prašomi priimti įrodymai net nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui. Visi šie įrodymai yra surašyti 2017–2018 metais, t. y. yra dvejų-trejų metų senumo. Kelerių metų senumo įrodymų teikimas apeliacinės instancijos teismui turi akivaizdžių piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Dėl rašytinių įrodymų priėmimo

19. Apeliantas A. T., pateikęs skundą, prašo pridėti prie bylos papildomus rašytinius įrodymus, t. y. 1) UAB „Urbasta“ 2017 m. spalio 19 d. pranešimą „Dėl sutarties pakeitimo“, 2) D. K. ekspertizės aktą, parengtą Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-345-273/2020, 3) UAB „Gruodžio 9“ 2018 m. balandžio 25 d. pranešimą dėl darbų užbaigimo ir perdavimo, 4) 2017 m. spalio 23 d. UAB Statybinių teismo ekspertizių centro Ekspertinio tyrimo aktą Nr. 17-30, 5) Priedą Nr. 2 prie 2017 m. vasario 2 d. Statybos rangos sutarties Nr. PR-2017-02-02/01 Patalpų įrengimo techninė užduotis, 6) Techninį darbo projektą, kuris yra priedas prie 2018 m. balandžio 9 d. Statybos rangos sutarties Nr. PR-2018-04-09/1, 7) Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašą, reg. Nr. 20/228609.

20. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią normą, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

21. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti D. K. ekspertizės aktą, kuriame nustatyti UAB „Urbasta“ atliktų darbų pagal Rangos sutartį defektai, taip pat atmetė atsakovo atstovo prašymą posėdžio metu sudaryti galimybę pateikti įrodymus (UAB „Gruodžio 9“ 2018 m. balandžio 25 d. pranešimą apie darbų užbaigimą ir perdavimą), patvirtinančius, kad sumos už darbų pridavimą ir grindų įrengimą buvo išskaičiuotos iš UAB „Urbasta“. Dėl kitų prašomų priimti įrodymų, kurie surašyti 2017–2018 m., pateikimo būtinybės apeliacinės instancijos teismui atsakovas argumentų nenurodė, nors teikti šiuos įrodymus pirmosios instancijos teismui turėjo galimybę. Be to, teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinės instancijos teismui pateiktais papildomais rašytiniais įrodymais, kuriais atsakovas iš esmės siekia įrodyti, kad UAB „Urbasta“ rangos darbus atliko nekokybiškai ir pažeisdama terminus (vėluodama), kad piniginės sumos už darbus, kuriuos atliko nauji rangovai, buvo išskaičiuotos ir UAB „Urbasta“ ir pan., sprendžia, kad jų priėmimas neturės įtakos šalių ginčo teisingam išsprendimui, todėl šiuos įrodymus atsisako priimti.

Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės

22. Byloje nustatyta, kad užsakovas UAB „Gruodžio 9“ ir rangovas UAB „Urbasta“ 2017 m. vasario 2 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. PER-2017-02-02/1, pagal kurią rangovas įsipareigojo savo priemonėmis ir iš savo medžiagų atlikti administracinės paskirties patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), kapitalinį remontą. Objektą sudaro administracinės paskirties pastato priestatas (A dalis) ir priestatai (B dalis). Šalys susitarė, kad rangos sutartimi detalizuojami tik A dalies priestato kapitalinio remonto ir pridavimo darbai bei jų terminai, o B dalies priestatų kapitalinio remonto darbų terminai bus derinami atskiru susitarimu, tačiau šių darbų kaina įskaičiuota į bendrą ir galutinę darbų kainą, nurodytą rangos sutarties 5.2 punkte. Rangos sutarties 5.2 punkte nurodyta rangos sutarties kaina 1 800 000 Eur su PVM, iš kurių 1 440 000 Eur sudaro A dalies komplekso remonto ir projektavimo darbai ir 360 000 Eur sudaro B dalies remonto ir projektavimo darbai.

23. 2017 m. lapkričio 15 d. raštu UAB „Gruodžio 9“, atstovaujama atsakovo A. T., pranešė UAB „Urbasta“, kad atsisako dalies 2017 m. vasario 2 d. statybos rangos sutartyje numatytų darbų, tarp jų ir pastato, esančio (duomenys neskelbtini), priestate (B dalis).

24. Užsakovas UAB „Gruodžio 9“, atstovaujamas atsakovo A. T., ir vykdytojas UAB „Homo novus“ 2017 m. spalio 6 d. sudarė paslaugų sutartį, kuria vykdytojas įsipareigojo parengti deklaraciją apie užsakovui priklausančio pastato priestato statybos užbaigimą, o užsakovas įsipareigojo sumokėti 2 200 Eur plius PVM. Byloje esanti 2017 m. spalio 12 d. PVM sąskaita faktūra patvirtina, kad vykdytojas darbus atliko už 2 662 Eur.

25. Užsakovas UAB „Gruodžio 9“, atstovaujamas atsakovo A. T., ir rangovas UAB „Top decor“ 2017 m. lapkričio 17 d. pirkimo – pardavimo ir montavimo darbų sutartimi Nr. 17-15 sutarė dėl 2 mm storio matinės epoksidinės grindų dangos su matiniu laku įrengimo pastate, esančiame (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančio 2018 m. sausio 10 d. atliktų darbų akto nustatyta, kad rangovas atliko darbų už 23 593,49 Eur.

26. Užsakovas UAB „Gruodžio 9“ ir rangovas UAB „Mana ranga“ 2018 m. balandžio 9 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. PER-2018-04-09/1, pagal kurią rangovas įsipareigojo savo priemonėmis ir iš savo medžiagų atlikti statybos darbus, t. y. administracinės paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), paprastąjį remontą (B dalis). Užsakovas pagal šią rangos sutartį įsipareigojo sumokėti rangovui 434 090 Eur. Iš byloje esančios buhalterinės pažymos nustatyta, kad pagal rangos sutartį rangovui UAB „Mana ranga“ sumokėta 525 248,90 Eur.

27. Nagrinėjamoje byloje keliamas UAB „Gruodžio 9“ vadovo – atsakovo A. T. – civilinės atsakomybės taikymo ir neteisėtais veiksmais įmonei sukeltos žalos atlyginimo klausimas. Ieškovų teigimu, atsakovo veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, kad jis sistemingai pažeidinėjo jam nustatytas fiduciarines pareigas ir imperatyviąsias įstatymų nuostatas, nes negavo akcininkų sutikimo dėl UAB „Urbasta“ rangos darbų atsisakymo ir sutarčių sudarymo su naujais rangovais, priėmė ne vieną netinkamą verslo sprendimą – sudarė tris įmonei ekonomiškai nenaudingus sandorius, tuo sukeldamas žalos UAB „Gruodžio 9“.

Dėl 2017 m. spalio 6 d. paslaugų sutarties su UAB „Homo novus“ ir 2017 m. lapkričio 17 d. pirkimo – pardavimo ir montavimo darbų sutarties su UAB „Top decor“

28. Minėta, kad UAB „Gruodžio 9“, atstovaujama atsakovo A. T., 2017 m. spalio 6 d. sudarė paslaugų sutartį su UAB „Homo novus“ dėl statybos užbaigimo procedūrų atlikimo, kurios pagrindu įmonei buvo išrašyta sąskaita faktūra 2 662 Eur sumai, o 2017 m. lapkričio 17 d. sudarė pirkimo – pardavimo ir montavimo darbų sutartį su UAB „Top decor“ dėl epoksidinių grindų įrengimo, pagal kurią atlikta darbų už 23 593,49 Eur sumą.

29. Ginčas nagrinėjamoje byloje visų pirma kilo dėl to, ar atsakovas A. T., veikęs pagal 2017 m. rugsėjo 26 d. įgaliojimą ir UAB „Gruodžio 9“ vardu sudaręs 2 sandorius – 2017 m. spalio 6 d. paslaugų sutartį dėl statybos darbų pridavimo ir 2017 m. lapkričio 17 d. sutartį dėl epoksidinių grindų įrengimo – gali atsakyti kaip de facto vadovas. Tik išsprendus šį klausimą, būtų galimas tolesnis vertinimas, ar atsakovas savo veiksmais, sudarant paminėtus 2 sandorius, padarė bendrovei žalos, kurią turi atlyginti.

30. Byloje nėra ginčo, kad sandorių su UAB „Homo novus“ ir UAB „Top decor“ sudarymo metu UAB „Gruodžio 9“ vadovas buvo ne atsakovas, o M. A.. Nustatyta, kad atsakovas A. T. nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. veikė pagal jam bendrovės vadovo M. A. duotą įgaliojimą, o oficialiu bendrovės direktoriumi tapo tik nuo 2018 m. sausio 18 d.

31. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad 2017 m. spalio 6 d. su UAB „Homo novus“ ir 2017 m. lapkričio 17 d. su UAB „Top decor“ sutarčių sudarymo metu atsakovas A. T. veikė pagal UAB „Gruodžio 9“ oficialaus vadovo išduotą įgaliojimą, pagal kurį atsakovui buvo suteiktos plačios apimties teisės veikti bendrovės vardu, sprendė, kad jis veikė kaip faktinis įmonės vadovas, todėl gali būti atsakingas už tuo metu priimtus sprendimus.

32. Pažymėtina, kad juridiniai asmenys civilines teises įgyja, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Valdymo funkciją bendrovėje vykdo valdymo organai – priklausomai nuo konkrečios bendrovės struktūros, tai gali būti tik vienasmenis vadovas (ABĮ 37 straipsnio 1 dalis) arba vienasmenis vadovas ir kolegialus valdymo organas – valdyba.

33. Įmonių valdymo praktikoje nereti atvejai, kai esant paskirtam juridinio asmens vadovui, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, jo funkcijas atlieka kitas asmuo, pavyzdžiui, įmonės darbuotojas ar, kaip šiuo atveju, akcininkas. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad civilinės atsakomybės prasme kaip vadovas gali būti vertinamas ne tik asmuo, kuris pagal įmonės dokumentus tuo metu ėjo įmonės vadovo pareigas (de jure vadovas), tačiau ir bet kuris kitas asmuo, jei nustatoma, kad įmonė veikė jo vadovaujama (de facto vadovas).

34. Faktinis vadovas paprastai neperima tų valdymo funkcijai būdingų pareigų, kurioms būtinas bendrovės atstovo pagal įstatymą statusas, – sudarinėti sandorių bendrovės vardu, pasirašinėti oficialių bendrovės dokumentų, balsuoti valdybos posėdžiuose ir pan., tačiau jis gali daryti verslo sprendimus, kurių pagrindu formalus vadovas ar asmenys, veikiantys įgaliojimo pagrindu, sudarys konkrečius sandorius. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad de facto vadovas yra asmuo, kuris nėra paskirtas direktoriumi, bet nuolatos priima strateginius verslo sprendimus, būdingus šiai pozicijai. Būtent verslo sprendimų priėmimo kriterijus vadovą skiria nuo kitų darbuotojų bei akcininkų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017, 35 punktą).

35. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad asmens, oficialiai nepaskirto bendrovės vadovu, pripažinimo faktiniu bendrovės vadovu kriterijai yra: 1) vadovavimo funkcijos vykdymas (taip pat ir privalomų instrukcijų formaliai paskirtiems valdymo organams davimas); 2) vadovavimas yra nuolatinio pobūdžio – asmuo sistemingai atlieka veiksmus, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus būdingi juridinio asmens vadovui. Taigi ieškovas, siekdamas pagrįsti atsakovo, kaip de facto vadovo statusą, turi įrodyti, kad tas asmuo sistemingai atliko bendrovės vadovui būdingus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-313/2018).

36. Pažymėtina, kad pripažinus, jog formaliai vadovu nepaskirtas asmuo sistemingai atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas, jo atsakomybė už neteisėtais veiksmais įmonei padarytą žalą taikoma kaip de jure vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013; 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-313/2018).

37. Nagrinėjamos bylos atveju, kaip minėta, atsakovui A. T. 2017 m. rugsėjo 26 d. buvo išduotas įgaliojimas, kuriuo jam buvo suteiktos itin plačios teisės veikti įmonės vardu, taip pat ir sudaryti sandorius, derėtis dėl jų sąlygų ir pan. Teisėjų kolegija sutinka, kad, remiantis suteiktais įgaliojimais, atsakovas turėjo teisę savo nuožiūra priimti verslo sprendimus, sudaryti sutartis. Kita vertus, byloje nebuvo įrodinėjama ir pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo vieno iš esminių asmens pripažinimo faktiniu bendrovės vadovu kriterijų – vadovavimo sistemingumo, t. y. kad atsakovo vadovavimas buvo nuolatinio pobūdžio, kad vadovo pareigas jis vykdė sistemingai, nuolat vienvaldiškai, be oficialaus įmonės vadovo pritarimo, priiminėjo strateginius ir verslo sprendimus ir pan. Šiuo atveju tiek ieškovai, tiek pirmosios instancijos teismas, teigdami, kad atsakovas A. T. buvo faktinis įmonės vadovas, apsiribojo iš esmės tik įgaliojimo turiniu, t. y. kad juo atsakovui buvo suteiktos itin plačios teisės, bet jokių konkrečių įrodymų apie veiklos sistemingumą, nuolatinį valdymo funkcijų vykdymą ieškovai nepateikė, o pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, vien įgaliojime aprašytų teisių apimtis ir dviejų sandorių dėl darbų pridavimo ir epoksidinių grindų įrengimo sudarymas, iš kurių kildinama žala, negali būti vertinami kaip įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovo vadovavimas bendrovei buvo nuolatinio pobūdžio, pasireiškęs sistemingais veiksmais. Juo labiau, kad pagal įgaliojimą A. T. veikė gana trumpą laiką, t. y. nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. iki buvo paskirtas oficialiu vadovu 2018 m. sausio 18 d. (t. y. nepilnus 4 mėnesius).

38. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad praktikoje susiklosto ir tokios situacijos, kai yra paskirtas nuolatinis bendrovės vadovas, tačiau dėl tam tikrų objektyvių priežasčių jis laikinai negali atlikti vadovo funkcijų. Šis klausimas gali būti išsprendžiamas bendrovės vadovui išleidžiant įsakymą pavesti laikinai eiti vadovo pareigas tam tikram asmeniui bei išduodant jam įgaliojimą veikti vadovo vardu santykiuose su trečiaisiais asmenimis. Tokia teisinė situacija, kai bendrovės vadovas dėl tam tikrų aplinkybių (nedarbingumo, atostogų, komandiruotės ir pan.) laikinai negali eiti savo pareigų, kvalifikuotina kaip trečiųjų asmenų pasitelkimas vadovo prievolėms atlikti, tačiau ji nereiškia naujo bendrovės vadovo, kaip valdymo organo, paskyrimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-378/2017, 28-29 punktai). Įgaliotinis, veikdamas suteikto įgaliojimo ribose, sukuria teises ir pareigas asmeniui, išdavusiam įgaliojimą. Atitinkamai asmuo, veikiantis pagal įgaliojimą, vien šiuo pagrindu negali būti laikomas įmonės faktiniu vadovu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-611/2017, 28 punktas).

39. Šiuo atveju duomenų, kad UAB „Gruodžio 9“ oficialus įmonės vadovas M. A., 2017 m. rugsėjo 26 d. suteikęs atsakovui įgaliojimą veikti įmonės vardu, tuo metu dėl tam tikrų objektyvių priežasčių neatliko ar negalėjo atlikti vadovo funkcijų, byloje nėra. Ieškovai šių aplinkybių neįrodinėjo, o atsakovas teigė, kad oficialus UAB „Gruodžio 9“ vadovas M. A. nuo pareigų nebuvo nušalintas. Taigi byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 26 d., kuomet atsakovui buvo suteiktas įgaliojimas, iki 2018 m. sausio 18 d., kuomet atsakovas buvo paskirtas oficialiu vadovu, įmonei išimtinai vadovavo tik atsakovas A. T. ir tik jis vienas, be oficialaus įmonės vadovo M. A. pritarimo ir žinios, priiminėjo visus verslo sprendimus. Atsižvelgdama į paminėtą kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovui suteiktas įgaliojimas, kad ir kokio plataus turinio jis bebūtų, savaime nereiškia, kad jis buvo paskirtas UAB „Gruodžio 9“ vadovu. Siekiant įrodyti, kad atsakovas veikė kaip faktinis UAB „Gruodžio 9“ vadovas, būtina nustatyti prieš tai paminėtas sąlygas – kad atsakovo vadovavimas buvo nuolatinio pobūdžio, kad vadovo pareigas jis vykdė sistemingai, nuolat vienasmeniškai, be oficialaus įmonės vadovo žinios ir pritarimo, priiminėjo strateginius ir verslo sprendimus, sudarė ne tik minimus 2 sandorius su UAB „Homo novus“ dėl statybos darbų užbaigimo ir su UAB „Top decor“ dėl epoksidinės grindų dangos įrengimo, bet ir kitas sutartis, atliko ir kitus valdymo funkcijoms būdingus veiksmus ir pan.

40. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad jokių kitų duomenų, kurie galėtų įrodyti atsakovo veiksmų sistemingumą, taip pat įrodymų apie atsakovo kitokių valdymo funkcijoms būdingų veiksmų atlikimą, išskyrus suteiktą įgaliojimą ir du 2017 m. spalio 6 d. ir 2017 m. lapkričio 17 d. sudarytus sandorius su UAB „Homo novus“ ir UAB „Top decor“, byloje nėra, sprendžia, kad atsakovui A. T. už neva įmonei padarytą žalą negali būti taikoma atsakomybė kaip de jure vadovui.

41. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, apsiribojęs atsakovui suteiktu įgaliojimu ir įgaliojimo laikotarpiu sudarytais dviem sandoriais, iš esmės nevertino ir neatsižvelgė į kasacinio teismo suformuotą praktiką dėl civilinės atsakomybės taikymo faktiniam bendrovės vadovui, jam taikomus kriterijus, todėl konstatavęs, kad atsakovas A. T., veikęs kaip faktinis bendrovės vadovas, yra atsakingas už UAB „Gruodžio 9“ padarytą žalą, sudarant 2017 m. spalio 6 d. paslaugų sutartį su UAB „Homo novus“ ir 2017 m. lapkričio 17 d. pirkimo – pardavimo ir montavimo darbų sutartį su UAB „Top decor“, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris naikintinas.

Dėl 2018 m. balandžio 9 d. statybos rangos sutarties su UAB „Mana ranga“

42. Minėta, kad užsakovas UAB „Gruodžio 9“, atstovaujamas tuo metu jau oficialus vadovo A. T., ir rangovas UAB „Mana ranga“ 2018 m. balandžio 9 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. PER-2018-04-09/1, pagal kurią rangovas įsipareigojo atlikti administracinės paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), paprastąjį remontą (B dalis). Iš byloje esančios buhalterinės pažymos nustatyta, kad pagal rangos sutartį rangovui UAB „Mana ranga“ sumokėta 525 248,90 Eur.

43. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad žalos bendrovei padarymą sąlygojo priešingi teisei veiksmai, teigia, kad sutartis su UAB „Mana ranga“ buvo sudaryta turint bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą, kuris nėra nuginčytas ir yra galiojantis.

44. Pažymėtina, kad vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

45. Siekiant taikyti civilinę atsakomybę bendrovės valdymo organui – įmonės vadovui, pirmiausia būtina nustatyti, kokius neteisėtus veiksmus jis atliko.

46. Nustatyta, kad neteisėtus atsakovo A. T. veiksmus pirmosios instancijos teismas iš esmės siejo su tuo, kad nebuvo gautas visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas sudaryti rangos sutartį su UAB „Mana ranga“, kad atsakovas nesilaikė fiduciarinių pareigų veikti išimtinai bendrovės interesais, nes priėmė netinkamą verslo sprendimą, sudarydamas naują rangos sutartį už didesnę sumą, nei tuos pačius darbus būtų atlikusi UAB „Urbasta“.

47. Pažymėtina, kad sandorių sudarymas, kaip vienas pagrindinių prievolių atsiradimo pagrindų, įprastas bendrovės kasdienėje ūkinėje komercinėje veikloje. Sudarydamos sandorius įmonės įgyvendina savo veiklos tikslus. Tais atvejais, kai bendrovės valdymo organas (šiuo konkrečiu atveju – vadovas) priima verslo sprendimus, jis neprivalo užtikrinti, kad visi verslo sprendimai būtų naudingi bendrovei, t. y. neprivalo pasiekti tam tikro rezultato. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, bendrovės valdymo organų (vienasmenio ir kolegialaus) nariai turi elgtis rūpestingai ir sąžiningai bendrovės atžvilgiu, o tai, be kita ko, reikalauja, kad prieš priimdami sprendimą valdymo organo nariai būtų pakankamai susipažinę su visa reikiama informacija. Konkrečiu atveju esant šioms prielaidoms ir nesant interesų konflikto, laikytina, kad bendrovės vadovai turi elgesio laisvę apsispręsti, kokį konkrečiai verslo sprendimą priimti ir kokią protingą ūkinę–komercinę riziką prisiimti. Net jei konkretus verslo sprendimas ir atnešė nuostolių, tai dar nereiškia, kad šis sprendimas buvo neteisėtas. Tačiau jei nustatoma, kad bendrovės vadovas akivaizdžiai viršijo protingos ūkinės–komercinės rizikos ribas, buvo nelojalus ar veikė aiškiai aplaidžiai, viršijo jam suteiktus įgaliojimus, civilinė atsakomybė gali atsirasti. Visi šie pažeidimai kartu ir kiekvienas atskirai gali būti pagrindas vadovo civilinei atsakomybei kilti. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, vien aplinkybė, kad įmonės vadovo sudarytas sandoris pasirodė nenaudingas ir padarė žalą įmonei ar jos kreditoriams, dar savaime neteikia pagrindo įmonės vadovo veiksmus vertinti kaip neteisėtus, jeigu įmonės vadovas elgėsi sąžiningai ir rūpestingai, nepažeidė teisės aktuose ir įmonės veiklos dokumentuose jam nustatytų pareigų ir akivaizdžiai neviršijo įmonės veikloje įprastos ūkinės–komercinės rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2013).

48. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į paminėtą kasacinio teismo praktiką, konstatuoja, kad atsakovo – UAB „Gruodžio 9“ vadovo – civilinei atsakomybei kilti nepakanka nustatyti vien to, kad, atsisakius 2017 m. vasario 2 d. sandorio su UAB „Urbasta“ dėl administracinės paskirties pastato kapitalinio remonto B dalies, buvo sudaryta nauja sutartis su kitu rangovu UAB „Mana ranga“ už didesnę darbų sumą. Šiuo atveju sprendžiant, ar atsakovo A. T. sprendimas atsisakyti sutarties su UAB „Urbasta“ ir sudaryti naują rangos sutartį su UAB „Mana ranga“ buvo neteisėtas, būtina įvertinti, ar vadovas bendrovės atžvilgiu veikė sąžiningai, ar sprendimas priimtas nepažeidžiant imperatyvių įstatymo normų, fiduciarinių pareigų, akivaizdžiai neviršijant protingos komercinės rizikos. Kitaip tariant, nustatant atsakovo – UAB „Gruodžio 9“ vadovo – veiksmų (ne)teisėtumą taikytina verslo sprendimų priėmimo taisyklė.

49. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi šalių paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, sprendžia, kad nėra pagrindo atsakovo A. T. veiksmų, atsisakius sutarties su UAB „Urbasta“ ir sudarius naują rangos sutartį su UAB „Mana ranga“, vertinti kaip neteisėtų ir padariusių žalą UAB „Gruodžio 9“.

50. Nustatyta, kad pagal UAB „Gruodžio 9“ ir UAB „Urbasta“ 2017 m. vasario 2 d. rangos sutarties 4.1.10 punktą visi statybos darbai, reikalingi A dalies priestato eksploatavimui, turėjo būti baigti iki 2017 m. rugpjūčio 21 d., o pagal 7.1 punktą rangovas visus A dalies pastatų remonto darbus su pridavimu valstybinei komisijai turėjo baigti ne vėliau nei iki 2017 m. spalio 31 d. Apelianto teigimu, UAB „Urbasta“ ne tik vėlavo atlikti darbus pagal rangos sutartį, bet ir juos atliko nekokybiškai. Šioms aplinkybėms pagrįsti pirmosios instancijos teismui buvo pateikti rašytiniai įrodymai: 1) antstolio M. P. 2017 m. lapkričio 28 d. ir 2018 m. kovo 16 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, kuriuose konstatuota, kad net ir po Rangos sutarties 4.1.10 ir 7.1 punktuose nurodytų terminų UAB „Urbasta“ vis dar neperdavusi UAB „Gruodžio 9“ su vykdytais darbais susijusios techninės dokumentacijos, taip pat konstatuoti UAB „Urbasta“ atliktų statybos darbų trūkumai, 2) UAB „Statybų sprendimai“ (UAB „Gruodžio 9“ administracinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), valdytojo) 2017 m. rugpjūčio 9 d., 2017 m. rugpjūčio 30 d. raštai UAB „Urbasta“ dėl darbų vėlavimo, 2017 m. rugsėjo 6 d. raštas dėl defektų, 3) UAB „Gruodžio 9“ 2017 m. rugsėjo 25 d. pretenzija UAB „Urbasta“ dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, kurioje nurodyta, kad pažeisti darbų atlikimo terminai, darbai atlikti nekokybiškai, 4) UAB „Statybų sprendimai“ 2017 m. rugsėjo 20 d. surašyti defektiniai aktai, 5) UAB „Gruodžio 9“ 2017 m. spalio 18 d. pakartotinė pretenzija UAB „Urbasta“ dėl vėluojamų ir nekokybiškai atliktų statybos darbų.

51. Taigi byloje yra duomenys, kad UAB „Urbasta“ vėlavo atlikti darbus pagal rangos sutartį, yra užfiksuotas ir nekokybiškai atliktų darbų faktas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos byloje esančius rašytinius įrodymus, sprendžia, kad atsakovas, turėdamas duomenis apie UAB „Urbasta“ vėluojamus atlikti administracinio pastato A dalies korpuso rangos darbus ir atliktų statybos darbų trūkumus, turėjo pakankamą pagrindą abejoti, kad UAB „Urbasta“ tinkamai bei laiku atliks ir B dalies pastatų remonto darbus. Be to, pažymėtina ir tai, kad UAB „Gruodžio 9“ priklausančiose administracinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), edukacinę veiklą vykdo UAB „Erudito licėjus“ pagal 2017 m. kovo 30 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, todėl sutiktina, kad statybos darbų tinkamas ir savalaikis, nepažeidžiant nustatytų terminų, atlikimas yra būtinas ir svarbus edukacinės veiklos vykdymui. Atsižvelgiant į tai, kad visi statybos darbai, reikalingi A dalies pastato eksploatavimui, turėjo būti baigti iki 2017 m. rugpjūčio 21 d. (Rangos sutarties su UAB „Urbasta“ 4.1.10 punktas) ir iki šios datos patalpos turėjo būti perduotos UAB „Erudito licėjus“ (Nuomos sutarties 3.1.1 punktas), tačiau UAB „Urbasta“ iki nustatytos datos statybos darbų nebaigus ir neperdavus, be to, byloje esant duomenims ir apie užfiksuotus atliktų statybos darbų trūkumus, spręstina, kad atsakovas, siekdamas, jog tolimesni statybos rangos darbai būtų atliekami tinkamai ir laiku, turėjo pakankamą pagrindą priimti sprendimą atsisakyti dalies UAB „Urbasta“ atliekamų darbų (dėl B dalies pastato) ir 2018 m. balandžio 9 d. sudaryti naują rangos sutartį su UAB „Mana ranga“. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, konstatuoja, kad toks atsakovo sprendimas sudaryti naują rangos sutartį, nors ir didesne darbų kaina, tačiau, priešingai nei teigia ieškovai ir konstatavo pirmosios instancijos teismas, negali būti vertinamas kaip ekonomiškai nenaudingas, sukėlęs žalos bendrovei ir kad sudarydamas tokį sandorį atsakovas A. T. nesilaikė fiduciarinių pareigų.

52. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad bendrovės veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose yra įtvirtintos fiduciarinės pareigos, t. y. veiklos principai, kurių valdymo organai turi laikytis, organizuodami kasdienę bendrovės veiklą, priimdami ir įgyvendindami įmonės veiklos sprendimus. ABĮ 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. CK 2.87 straipsnyje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (1–6 dalys), ir kt. Šie veiklos principai įpareigoja bendrovės valdymo organus veikti išimtinai bendrovės interesais, t. y. užtikrinti stabilią, efektyvią, konkurencingą jos, kaip rinkos dalyvio, veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013). Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis fiduciarines ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

53. Šiuo atveju teisėjų kolegija, įvertinusi prieš tai aptartas bylos aplinkybes, konstatuoja, kad, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, UAB „Gruodžio 9“ vadovas – atsakovas A. T. – 2018 m. balandžio 9 d. sudaręs naują rangos sutartį su UAB „Mana ranga“ dėl administracinės paskirties pastato (B dalies) remonto veikė sąžiningai ir protingai, priimtas sprendimas neviršijo protingos komercinės rizikos bei CK 2.87 straipsnyje nustatytų fiduciarinių pareigų, taip pat nenustatyta, kad sandoris buvo sudarytas esant interesų konfliktui. Vien tai, kad sandoris su UAB „Mana ranga“ buvo sudarytas didesnėmis kainomis, kurias nulėmė brangesnės medžiagos ir (ar) darbai ar, kaip nurodė atsakovas, darbų atlikimas didesniame plote, nereiškia, kad buvo padaryta žala bendrovei.

54. Ieškovų teigimu, atsakovas pažeidė imperatyvias įstatymo normas, nes 2018 m. balandžio 9 d. statybos rangos sutartį su UAB „Mana ranga“ sudarė negavęs išankstinio visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo. Pirmosios instancijos teismas taip pat sutiko, kad atsakovas A. T., atsisakęs dalies 2017 m. vasario 2 d. statybos rangos sutartyje su UAB „Urbasta“ numatytų darbų (dėl B korpuso remonto darbų) ir 2018 m. balandžio 9 d. sudaręs naują rangos sutartį šiems darbams su UAB „Mana ranga“, tai padarė neteisėtai, nes nebuvo gautas visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas. Pirmosios instancijos teismo teigimu, atsakovo priešingus teisei veiksmus įrodo Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje, kurioje pripažinta, kad A. T. padarė ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, t. y. pažeidė akcininkų teises, susijusias su visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimu ir tinkamu dalyvavimu jame.

55. Teisėjų kolegija sutinka, kad atsakovas, 2017 m. lapkričio 15 d. raštu atsisakydamas dalies 2017 m. vasario 2 d. statybos rangos sutartyje su UAB „Urbasta“ numatytų darbų priestato B dalyje ir 2018 m. balandžio 9 d. sudarydamas naują rangos sutartį su UAB „Mana ranga“, nebuvo gavęs išankstinio visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo, kaip tą nustatė 2016 m. birželio 30 d. akcininkų sutarties 5.6 punktas. Kita vertus, kaip patvirtina bylos duomenys, toks pritarimas dėl konkurso būdu atrinkto rangovo UAB „Mana ranga“ kandidatūros pritarimo buvo gautas vėliau – 2018 m. birželio 4 d. vykusiame visuotiniame akcininkų susirinkime. Vien tai, kad visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas dėl sandorio su UAB „Mana ranga“ sudarymo buvo gautas ne prieš, o jau po sutarties sudarymo, nereiškia, kad tokiais veiksmais atsakovas pažeidė imperatyvias įstatymo normas. Pažymėtina, kad 2018 m. birželio 4 d. vykusio visuotinio akcininkų susirinkimo metu priimti nutarimai nėra panaikinti ar nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, todėl yra galiojantys. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su ieškovais, kad UAB „Gruodžio 9“ vadovas A. T., atsisakęs dalies UAB „Urbasta“ atliekamų statybos darbų ir dėl tolesnio jų atlikimo sudaręs naują rangos sutartį su UAB „Mana ranga“, pažeidė imperatyvias įstatymų normas.

56. Be to, tai, kad atsakovas A. T. Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nutarimu buvo pripažintas padaręs ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, nes, būdamas UAB „Gruodžio 9“ vadovas, sušaukė tris visuotinius akcininkų susirinkimus (2018 m. balandžio 23 d., 2018 m. birželio 4 d. ir 2019 m. balandžio 30 d.) tinkamai neinformavęs kito akcininko G. S., taip pat savaime nelemia susirinkimų nutarimų negaliojimo, neįrodo nei tokių nutarimų, nei atsakovo priimto sprendimo sudaryti rangos sutartį su UAB „Mana ranga“ prieštaravimo imperatyvioms įstatymų normoms.

57. Pažymėtina, kad civilinės ir administracinės atsakomybės rūšys bei pagrindai joms taikyti yra skirtingi, todėl administracinės atsakomybės taikymas dar nėra pagrindas priteisti žalos atlyginimą iš atsakovo A. T., konstatuojant, kad 2018 m. birželio 4 d. priimti akcininkų nutarimai ar atsakovo sprendimas 2018 m. balandžio 9 d. sudaryti rangos sutartį su UAB „Mana ranga“ yra neteisėti. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo byloje buvo vertinami tik atsakovo A. T. veiksmai, susiję su kito akcininko – ieškovo G. S. – tinkamu informavimu apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą, tačiau nebuvo vertinamas nei visuotiniame akcininkų susirinkime priimtų nutarimų teisėtumas, nei, juo labiau, atsakovo bendrovei padaryta žala.

58. Atsižvelgiant į tai, kad visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimai, įskaitant ir tą, kuriuo buvo pritarta konkurso būdu atrinkto naujo rangovo UAB „Mana ranga“ kandidatūrai, nėra nuginčyti ir yra galiojantys, konstatuotina, kad UAB „Gruodžio 9“ vadovo A. T. 2018 m. balandžio 9 d. sudaryta rangos sutartis su UAB „Mana ranga“ nepažeidė imperatyvių įstatymo normų ir tokie atsakovo veiksmai, atsisakant rangos darbų su UAB „Urbasta“ ir sudarant naują rangos sutartį, negali būti laikomi neteisėtais.

59. Kartu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad, kaip patvirtina teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, Kauno apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1008-555/2020 pagal UAB „Gruodžio 9“, atstovaujamos A. T., ieškinį atsakovui G. S., kurioje UAB „Gruodžio 9“ įrodinėjo, kad G. S., eidamas vadovo pareigas, pažeidė akcininkų sutarties 6.5.2 punktą, nes prieš priimdamas sprendimą dėl rangovo UAB „Urbasta“, su kuriuo buvo sudaryta sutartis dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), statybos rangos darbų, rangovo parinkimui negavo UAB „Gruodžio 9“ visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo ir veikė pažeisdamas UAB „Gruodžio 9“ visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų priėmimo tvarką. Šioje byloje Kauno apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimu, kuris dar nėra įsiteisėjęs, atmetė UAB „Gruodžio 9“ ieškinį, nurodęs, kad nors, UAB „Gruodžio 9“ teigimu, statybos rangos sutartis su UAB „Urbasta“ buvo sudaryta nesant akcininkų pritarimo, tačiau, įvertinęs bylos duomenis, teismas konstatavo, kad toks pritarimas buvo gautas konkliudentiniais veiksmais. Taigi įrodinėdamas, kad A. T. pažeidė imperatyvias įstatymo normas, nes negavo išankstinio akcininkų pritarimo (pritarimas buvo gautas tik po sandorių sudarymo), pats ieškovas G. S., sudarydamas sandorį su UAB „Urbasta“, kurios akcininkas yra, taip pat nesilaikė pareigos gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo taip, kaip tą nustato paties ieškovo cituojama akcininkų sutartis. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, tik patvirtina, kad tarp ieškovo G. S. ir atsakovo A. T. yra susiformavę pakankamai priešiški santykiai ir kiekvienas iš jų, būdamas bendrovės vadovu, nepakankamai įgyvendino akcininkų sutartyje numatytą bendradarbiavimo pareigą, tačiau tai savaime nelemia išvados, kad bet kuris verslo sprendimas dėl to yra neteisėtas.

60. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovai neįrodė, jog atsakovas A. T., 2018 m. balandžio 9 d. sudaręs rangos sutartį su UAB „Mana ranga“, pažeidė fiduciarines pareigas ir imperatyvias įstatymo nuostatas. Tai, kad paminėtas sandoris dėl administracinės paskirties pastato B korpuso dalies remonto darbų buvo sudarytas didesne kaina, nei tokius darbus būtų atlikusi UAB „Urbasta“, taip pat tai, kad visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas buvo gautas ne prieš, o po sutarties su nauju rangovu UAB „Mana ranga“ sudarymo, bei aplinkybė, kad susirinkimo nutarimai nėra panaikinti ir yra galiojantys, nepaneigia atsakovo A. T. veiksmų teisėtumo ir neįrodo padarytos žalos UAB „Gruodžio 9“. Nesant pagrindo konstatuoti atsakovo A. T. neteisėtų veiksmų, kaip vieno iš civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

61. Pirmosios instancijos teismas, tenkinęs ieškovų ieškinį ir konstatavęs atsakovo veiksmų neteisėtumą, fiduciarinių pareigų pažeidimą, netinkamai aiškino įmonės vadovų civilinę atsakomybę reglamentuojančius teisės aktus ir kasacinio teismo praktiką, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris naikintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

62. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Apelianto skundą tenkinus ir pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinus, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 5 dalis).

63. Ieškovų G. S. ir I. S. tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

64. Byloje esantis SEB banko 2020 m. balandžio 17 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad už apeliacinį skundą atsakovas A. T. sumokėjo 2 411 Eur žyminį mokestį. Jo skundą tenkinus, šios išlaidos priteistinos iš ieškovų. Kitų bylinėjimosi išlaidų faktą ir dydį (pvz., už advokato teisinę pagalbą) patvirtinančių duomenų nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui atsakovas nepateikė.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovų G. S. ir I. S. ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui A. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 2 411 Eur (du tūkstančius keturis šimtus vienuolika eurų) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą iš ieškovų G. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir I. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), t. y. iš kiekvieno po 1 205,50 Eur (tūkstantį du šimtus penkis eurus ir penkiasdešimt centų).

Teisėjos Rasa GudžiūnienėEgidija TamošiūnienėAgnė Tikniūtė