Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Edvardas Paliokas, sekretoriaujant Mintautei Varnaitei, dalyvaujant ieškovo AB „Kauno energija“ atstovei Albertai Šimkevičiūtei, atsakovei D. G. nedalyvaujant, dalyvaujant jos atstovei advokatei Živilei Urbonavičienei, trečiajam asmeniui A. A., žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo AB „Kauno energija“ ieškinį atsakovei D. G., trečiasis asmuo A. A., dėl skolos už šilumos energiją priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovei D. G. nuosavybės teisėmis priklauso butas, esantis, (duomenys neskelbtini) (b.l. 7-8). Buto apyvartos žiniaraščiai patvirtina, jog:

- už laikotarpį nuo 1999-12-24 iki 2012-03-01 susidarė 8275,31 Lt skola už butui patiektą šildymą;

- už laikotarpį nuo 2000-08-01 iki 2012-03-01 susidarė 2063,42 Lt skola už patiektą šilumą karštam vandeniui ruošti;

- už laikotarpį nuo 2000-06-01 iki 2012-03-01 250,24 Lt skola už šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų aptarnavimą (b.l. 15-26).

Taip pat byloje esantys įrodymai patvirtina (atskiras priedas prie bylos, civilinė byla Nr. 2-17447-924/2012), kad 1999 m. gruodžio 14 d. mero potvarkio Nr. 345, suteikiančiu leidimą keistis gyvenamosiomis patalpomis, pagrindu 1999 m. gruodžio 17 d. Kauno m. 17-ajame notarų biure ieškovė D. G. (tuo metu . ir atsakovė A. A. sudarė keitimosi gyvenamosiomis patalpomis sutartį (registro Nr. IR-18900), kuria ieškovei atiteko teisė naudotis savivaldybei priklausančiu butu, esančiu (duomenys neskelbtini), o atsakovei A. A. atiteko nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 8-9, taip pat atskiras priedas prie bylos). Pažymėtina ir tai, kad Kauno miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-17447-924/2012 pagal ieškovės D. G. ieškinį atsakovei A. A., trečiasis asmuo AB „Kauno energija“, dėl sandorio pripažinimo galiojančiu, kuriuo ieškovė prašė pripažinti 1999 m. gruodžio 17 d. gyvenamųjų patalpų apsikeitimo sandorį, sudarytą tarp D. A. (G.) ir A. A., patvirtintą Kauno m. 17-ojo notarų biuro notarės Rasos Inokaitienės (registro Nr. IR-18900) galiojančiu (atskiras priedas prie nagrinėjamos bylos). Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 10 d. priėmė sprendimą ieškinį atmesti (civilinė byla Nr. 2-17447-924/2012), kuris apeliacine tvarka buvo apskųstas Kauno apygardos teismui. 2013 m. balandžio 11 d. Kauno apygardos teismas priėmė nutartį dėl skundžiamo 2012 m. gruodžio 10 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo, kuriuo apeliacinį skundą atmetė. Tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos teismai nurodė, kad CK 279 straipsnio 2 dalyje numatyta (1964 m. CK redakcija), kad mainų sutarčiai atitinkamai taikomos šio kodekso 253-255, 255¹, 257-267 straipsniuose nustatytos taisyklės. Šiuo atveju kiekvienas iš mainų sutarties dalyvių laikomas jo duodamo turto pardavėju ir jo gaunamo turto pirkėju. CK 255 straipsnyje (1964 m. CK redakcija) nustatyta, kad yra privaloma nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, įskaitant ir mainų teisinė registracija, o jos neatlikus sutartis negalioja. Šios įstatymo nuostatos sutarties šalys neįvykdė iki 2000 m. CK įsigaliojo 2001 m. liepos 1 d., t.y. šalys praleido įstatyme nustatytą terminą notarine tvarka sudarytai nekilnojamojo turto mainų sutarčiai teisiškai įregistruoti. Nė viena iš sandorio šalių neprašė teismo praleisto termino atnaujinti, nurodant svarbias termino praleidimo priežastis, t.y. nepasinaudojo įstatyme aptartos taisyklės išimtimi, reiškiančia, kad terminui pasibaigus sutartis negalios, nebent teismas atnaujintų terminą sutarčiai įregistruoti. Per įstatymo nustatytą terminą neįregistravus Nekilnojamojo turto registre nekilnojamojo turto mainų sutarties, ji tampa negaliojančia.

Dėl pareigos sumokėti skolą už tiektą šilumos energiją

Kaip matyti iš byloje dalyvaujančių asmenų nurodytų aplinkybių, sutartis dėl atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį nei su atsakove, nei su trečiuoju asmeniu nebuvo sudaryta. Ieškovė AB „Kauno energija“ reikalavimą dėl skolos priteisimo reiškia atsakovei D. G. kaip buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkei. Atsakovė nurodo, kad dėl susidariusio įsiskolinimo už tiektą šilumos energiją ieškovui turi atsakyti trečiasis asmuo A. A., kuri faktiškai ginčo laikotarpiu gyveno bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), bei su kuria yra sudaryta buto mainų sutartis.

Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, šilumos pirkimo–pardavimo teisinių santykių šalys yra šilumos tiekėjas ir pastato savininkas – šilumos vartotojas ar pastato butų, kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas. Nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo–pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-3/2008; kt.).

Nors su atsakove nėra sudaryta rašytinė šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartis, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog tuo atveju, kai nėra sudarytos rašytinės sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šiose sąlygose nurodytų šalių, t. y. tiekėjo ir pastato savininko – šilumos vartotojo ar pastato buto, kitų patalpų savininko–buitinio vartotojo arba juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008; 2009 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009). Ieškovas tiekia centralizuotą šilumą ir karštą vandenį atsakovės butui. Kadangi atsakovės butas yra prijungtas prie ieškovo tiekiamos šilumos energijos tinklų, šilumos energija atsakovės butui yra tiekiama per šiuos tinklus, todėl nepriklausomai nuo to ar buvo tarp šalių sudaryta rašytinė energijos pirkimo-pardavimo sutartis ir ar ji yra galiojanti, laikytina, kad šalis sieja sutartiniai energijos pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai (CK 6.383 str., 6.384 str. 1 d.). Byloje nėra ginčo dėl to, kad buto (duomenys neskelbtini), šilumos įrenginiai nebuvo prijungti prie centralizuoto šilumos energijos tinklo ar kad šilumos energija į butą nebuvo patiekta, o taip pat ir dėl skolos dydžio (tik prašo taikyti ieškinio senatį).

Atsakovė teigia, kad dėl susidariusio įsiskolinimo už tiektą šilumos energiją ieškovui turi atsakyti trečiasis asmuo A. A., kuri faktiškai ginčo laikotarpiu gyveno bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), bei su kuria 1999-12-17 sudaryta buto mainų sutartis. Tačiau, kaip jau buvo minėta, per įstatymo nustatytą terminą neįregistravus Nekilnojamojo turto registre nekilnojamojo turto mainų sutarties, ji tampa negaliojančia (1964 m. CK 255 str. 2 d.), t.y. ji nesukelia nei ieškovui, nei trečiajam asmeniui jokių teisinių pasekmių. Pažymėtina, kad šilumos energijos vartojimo pirkimo - pardavimo teisinių santykių dalyvis gali būti ne tik patalpų savininkas, bet ir šių patalpų faktinis naudotojas. Tačiau šilumos tiekėjas ir patalpų savininkas bei naudotojas gali susitarti dėl to, kad naudotojas taps energijos pirkimo - pardavimo sutarties šalimi. Jeigu nėra tokio susitarimo, šilumos pirkimo - pardavimo sutarties šalis yra patalpų, į kurias tiekiama šiluma, savininkas. Nagrinėjamos bylos atveju trečiasis asmuo netapo šilumos energijos vartojimo pirkimo - pardavimo sutarties šalimi, nes nesudarė šios sutarties ir neprisiėmė tokių sutartinių įsipareigojimų. Be to, trečiasis asmuo ieškovui už butui tiektą šilumos energiją nemokėjo ir niekuo neišreiškė savo valios tokią sutartį sudaryti. Pažymėtina, kad atsakovei patyrus žalą (nuostolius) dėl trečiųjų asmenų, ji turi teisę reikalauti žalos atlyginimo iš trečiųjų asmenų regreso teise.

Dėl ieškinio senaties taikymo

Atsakovė prašo ieškovo reikalavimams taikyti ieškinio senatį. Ieškinio senaties institutas yra skirtas sudaryti realią galimybę asmeniui apginti savo pažeistą teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumą, užkirsti kelią begaliniam bylinėjimuisi, skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę ir kt. CK 1.124 straipsnis numato, jog ieškinio senatis - tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.131 str. 1 d.). Reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 126 str. 1 d., 2 d.). Bendrasis ieškinio senaties terminas, taikomas visais atvejais, kai įstatyme nenustatyta kitaip, yra dešimt metų (CK 1.125 str.).

Ieškovo reikalaujama priteisti iš atsakovės skola už butui patiektą šildymą yra susidariusi laikotarpiu nuo 1999-12-24 iki 2012-03-01 (8275,31 Lt); skola už patiektą šilumą karštam vandeniui ruošti - už laikotarpį nuo 2000-08-01 iki 2012-03-01 (2063,42 Lt); skola už šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų aptarnavimą - už laikotarpį nuo 2000-06-01 iki 2012-03-01 (250,24 Lt) (b.l. 15-26). Pasibaigus skolos grąžinimo datai ieškovas turėjo žinoti, kad jo teisė po šio termino yra pažeista, nuo tada ir prasidėjo ieškinio senaties termino eiga (CK 1.129 str. 1 d., 1.127 str. 1 d.). Ieškovas teisminės gynybos dėl minėtų skolų priteisimo kreipėsi tik 2012 m. gegužės 17 d., taigi darytina išvada, kad skola už tiektą šilumą, atsakovei prašant taikyti ieškinio senatį, gali būti priteisiama tik už dešimties metų laikotarpį, t.y. nuo 2002 m. gegužės 17 d. Įrodymų apie svarbias jo praleidimo priežastis ieškovas nepateikė, termino atnaujinti praleistą ieškinio senatį neprašė, aplinkybių, kurioms esant nutrūksta ieškinio senaties terminas, nenustatyta. Esant nurodytoms aplinkybėms iš atsakovės ieškovui priteistina: 6461,31 Lt (8275,31 Lt – 1814 Lt) skola už butui patiektą šildymą (b.l. 15-18); 1556,49 Lt (2063,42 Lt – 506,93 Lt) skola už patiektą šilumą karštam vandeniui ruošti (b.l. 19-22); 250,24 Lt skola už šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų aptarnavimą (b.l. 23-26) (CK 1.124 str., 1.125 str., 1.126 str.). Teismas vadovaujasi ieškovo pateiktais paskaičiavimais (apyvartos žiniaraščiais), kurių bylos nagrinėjimo metu nei atsakovė, nei trečiasis asmuo neginčijo (CPK 178 str.).

Dėl palūkanų mokėjimo

Ieškovas taip pat nurodo, kad atsakovė praleidusi terminą įvykdyti piniginę prievolę privalo mokėti kompensacinio pobūdžio palūkanas, t.y. 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (už laikotarpį nuo 2007-04-01 iki 2012-04-01).

CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Esant tęstiniam prievolės pažeidimui, kreditorius turi teisę, kad jam būtų atlyginti visi nuostoliai (to reikalauja vienas pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principas – CK 6.251 str.), padaryti per visą prievolės pažeidimo laikotarpį. Tačiau šioje byloje buvo nustatyta, kad ieškovas 2007-05-04 buvo kreipęsis į teismą dėl skolos už šilumos energiją priteisimo iš atsakovės D. G.. Kauno miesto apylinkės teismo 2007-08-21 nutartimi, į teismo posėdį neatvykus ieškovo atstovui, ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas (b.l. 12, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Minėtoje byloje atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodydama, kad su ieškiniu nesutinka bei pateikė 1999-12-17 notaro patvirtintą mainų sutartį (b.l. 13). Tarp šalių rašytinė šilumos pirkimo–pardavimo sutartis nėra sudaryta. Ieškovo atstovas nagrinėjamos bylos (civilinės bylos Nr. 2-623-924/2013) metu patvirtino, kad gavę šią informaciją, mokėjimo sąskaitas siuntė tuo pačiu adresu, t.y. (duomenys neskelbtini) (paslaugų teikimo), tačiau mokėtoju nurodydami trečiąjį asmenį A. A.. Ieškovas dėl skolos priteisimo iš atsakovės pakartotinai į teismą kreipėsi tik 2012-05-17, atsakovei iki šios civilinės bylos iškėlimo nebuvo žinoma apie jos prievolę mokėti skolą už butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), tiekiamą šilumos energiją, ieškovas šias aplinkybes paneigiančių įrodymų į bylą nepateikė. Taigi, iki ieškovui kreipusis į teismą dėl apmokėjimo už šilumos energiją, atsakovei nebuvo žinoma apie pareigą mokėti skolą, pareiga įregistruoti nekilnojamojo turto mainų sutartį viešajame registre kilo trečiajam asmeniui, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, apmokant už šilumos energiją. Esant nurodytoms aplinkybėms, taip pat įvertinus tai, kad šilumos pirkimo–pardavimo sutartis nagrinėjamu atveju yra vartojimo sutartis, bei vadovaujantis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovo reikalavimas dėl 1981,83 Lt kompensacinių palūkanų už laikotarpį nuo 2007-04-01 iki 2012-04-01 priteisimo atmestinas (CPK 178 str., 185 str.).

Remiantis CK 6.37 str. 2 d., skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Prievolė neįvykdyta, įstatymas (CK 6.210 str. 1 d.) numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo dienos tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį tenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Ieškovo ieškinys patenkintas 66 proc., atmestas – 34 proc. Šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro: ieškovo - 377 Lt žyminio mokesčio (b.l. 6), 5,90 Lt išlaidų už registro duomenis; atsakovės - 2420 Lt advokato pagalbai apmokėti (b.l. 47), 200 Lt išlaidų antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą (b.l. 86).

Kadangi ieškovo patirtos išlaidos yra pagrįstos, todėl ieškinį tenkinus iš dalies: iš atsakovės ieškovui priteistina 249 Lt (377 Lt x 66 proc.) žyminio mokesčio ir 5,90 Lt išlaidų už registro duomenis (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 9 p., 93 str., 98 str.).

Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-02-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio ir šių Rekomendacijų 2 p. išvardintus kriterijus (bylos sudėtingumą; specialių žinių reikalingumą; turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų); teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą) teismas sprendžia, atsakovės turėtas 2420 Lt atstovavimo išlaidas mažinti iki 1000 Lt. Kadangi ieškovo ieškinys atmestas 34 proc., todėl iš ieškovės atsakovei priteistina 340 Lt (1000 Lt x 34 proc.) turėtų atstovavimo išlaidų. Be to, atsakovė pateikė įrodymus, kad patyrė 200 Lt išlaidų antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą, tačiau įvertinus tai, kad byloje nebuvo ginčo dėl to, kas gyvena ginčo bute ir atsakovė jokių reikšmingų bylai aplinkybių pateiktu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu neįrodinėjo, šios išlaidos laikytinos nepagrįstomis ir jos (jų dalis) iš ieškovo nepriteistina (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str., 98 str.).

Taip pat atsižvelgiant į ieškovo patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį iš šalių valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 2 d.). Teismas šioje byloje patyrė 26,78 Lt pašto išlaidų, todėl iš ieškovo valstybei turėtų būti priteista 9,10 Lt, o iš atsakovės – 17,68 Lt, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tačiau procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovo valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 10 Lt dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 268- 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės D. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovui AB „Kauno energija”, įmonės kodas 235014830, buveinė Raudondvario pl. 84, Kaune, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, 6461,31 Lt (šešis tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt vieną litą 31 ct) skolą už butui patiektą šildymą, 1556,49 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus penkiasdešimt šešis litus 49 ct) skolą už patiektą šilumą karštam vandeniui ruošti, 250,24 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų 24 ct) skolą už šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų aptarnavimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (8268,04 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2012-05-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 254,90 Lt (du šimtus penkiasdešimt keturis litus 90 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo AB „Kauno energija”, įmonės kodas 235014830, buveinė Raudondvario pl. 84, Kaune, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, atsakovės D. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Vandžiogalos g. 12-50, Kaune, naudai 340,00 Lt (tris šimtus keturiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės D. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybei 17,68 Lt (septyniolika litų 68 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.