- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2013-04-11
- Bylos Nr.
- 2A-659-273/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-06614-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Izolda Nėnienė, Ramūnas Mitkus, Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- D. G.
- Atsakovas
- A. A.
- Trečiasis asmuo
- AB „Kauno energija“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Ramūno Mitkaus, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės D. G. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-17477-924/2012 pagal ieškovės D. G. ieškinį atsakovei A. A., trečiasis asmuo AB „Kauno energija“, dėl sandorio pripažinimo galiojančiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti 1999 m. gruodžio 17 d. gyvenamųjų patalpų apsikeitimo sandorį, sudarytą tarp D. A. (G.) ir A. A., patvirtintą Kauno m. 17-ojo notarų biuro notarės R. I. (registro Nr. IR-18900) galiojančiu, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas (b.l. 3-8). Ieškovė, jos atstovė nurodė, kad 1999-12-17 su atsakove sudarė gyvenamųjų patalpų apsikeitimo sandorį, pagal kurį atsakovei A. A. atiteko ieškovei D. G. (tuo metu buvusi pavardė A.) iki tol nuosavybės teise priklausęs butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), o ieškovei teisė naudotis savivaldybei priklausančiu butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini) Bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), po šios sutarties sudarymo apsigyveno atsakovė A. A., kuri jame gyvena iki šios dienos. D. G. 2004-08-10 su savivaldybe sudarė buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį bei pasirašė priėmimo-perdavimo aktą. Ieškovė pilnai įvykdė apsikeitimo gyvenamosiomis patalpomis sutarties reikalavimus, t.y. šią sutartį pateikė savivaldybei, kuri buvo patalpų savininkė, savivaldybė apsikeitimo sutarties pagrindu – suteikė teisę naudotis jai priklausančia gyvenamąją patalpa. Tačiau atsakovė A. A. per įstatymo nustatytą terminą neįregistravo minėto sandorio Nekilnojamojo turto registre. Ieškovė išsikeldama iš buto adresu (duomenys neskelbtini), apmokėjo visus įsiskolinimus, tačiau 2007 m. AB „Kauno energija“ jai buvo pateikusi ieškinį, kaip buto (duomenys neskelbtini), savininkei (ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas). Ieškovė manė, jog viskas tuo ir baigsis, tačiau 2012 m. AB „Kauno energija“ vėl kreipėsi į teismą dėl įsiskolinimo už butui (duomenys neskelbtini) suteiktas paslaugas, nes atsakovė A. A. nemoka už tiekiamą šilumą. Ieškovė nurodo, kad ji pagal 1999-12-17 sandorį visas pareigas pilnai įvykdė, todėl jai negali kilti pasekmės dėl kitos sutarties šalies neatliktų veiksmų, t.y. dėl to, kad atsakovė A. A. neįregistravo nuosavybės teisių į keitimosi gyvenamosiomis patalpomis sutarties pagrindu jai nuosavybės teise atitekusį butą. Ieškovė iš karto po mainų sutarties sudarymo kreipėsi į Registrų centrą, norėdama įregistruoti sutartį, tačiau iš jos sutartis nebuvo priimta, nes ją turi pateikti dabartinė buto savininkė atsakovė A. A.. Nuo 2001-07-01 sandorių privaloma teisinė registracija nenustatyta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ir pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, o sandorio įvykdymas. Aiškinant ir taikant 1964 m. CK 255 str., reikia laikytis tos nuostatos, kad ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisė, o nuosavybės teisė atsiranda įgijimo dokumentų pagrindu. Termino sutarčiai įregistruoti atnaujinti neprašo, nes pagal teismų praktiką pripažįstama, kad tokia sutartis galioja. Atnaujinus terminą, kiltų kitos pasekmės, nes iki termino atnaujino buto savininke liktų D. G..
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 1999 m. gruodžio 14 d. mero potvarkio Nr. 345, suteikiančiu leidimą keistis gyvenamosiomis patalpomis, pagrindu 1999 m. gruodžio 17 d. Kauno m. 17-ajame notarų biure ieškovė D. G. (tuo metu A., b.l. 14) ir atsakovė A. A. sudarė keitimosi gyvenamosiomis patalpomis sutartį (registro Nr. IR-18900), kuria ieškovei atiteko teisė naudotis savivaldybei priklausančiu butu, esančiu (duomenys neskelbtini), o atsakovei A. A. atiteko nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini)(b.l. 26-27, 73). Keitimosi gyvenamosiomis patalpomis sutartimi šalys įsipareigojo iki 1999-12-24 išsikelti, išsiregistruoti iš butų, apmokant visus įsiskolinimus už komunalinius patarnavimus ir kitas paslaugas pagal apskaitos prietaisų parodymus (sutarties 6 p.) bei per tris mėnesius nuo sutarties sudarymo įregistruoti minėtą sutartį Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonėje (sutarties 9 p.). Ieškovė išsikėlė ir išsiregistravo iš buto (duomenys neskelbtini), bei 2004-08-10 sudarė su savivaldybe buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį Nr. IR-11445 (b.l. 14-22). Tačiau atsakovė A. A. neįvykdė keitimosi gyvenamosiomis patalpomis sutarties 9 punkte bei tuo metu galiojusio 1964 m. CK 225 straipsnyje (1964 m. CK 279 str.) įtvirtinto reikalavimo per tris mėnesius įregistruoti sutartį Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonėje (b.l. 12-13), todėl butas, esantis (duomenys neskelbtini), iki šiol registruotas A. A. vardu. 2012-08-31 ieškovė kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialą su prašymu išregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą - kambarį 57 (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), tačiau VĮ Registrų centras 2012-09-03 sprendimu Nr. 1-201 atsisakė patenkinti pateiktą ieškovės prašymą, kadangi neįvykdyta 1999-12-17 sutarties reg. Nr. IR-18900 9 punkte numatyta sąlyga, pagal kurią laiku neįregistruota sutartis tampa negaliojančia (b.l. 46). Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad atsakovė A. A. vis dar gyvena bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 85-88). Teismas pažymėjo ir tai, kad Kauno miesto apylinkės teisme 2012-05-21 gautas AB „Kauno energija“ ieškinys, kuriuo prašoma priteisti iš D. G. 10338,73 Lt už patiektą šilumą, 250,24 Lt už šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų aptarnavimą, 1981,83 Lt palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (civilinė byla Nr. 2-10101-924/2012). Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo dalykas yra ginčas dėl 1999 m. gruodžio 17 d. notarine forma tarp ieškovės D. G. ir atsakovės A. A. sudarytos keitimosi gyvenamosiomis patalpomis sutarties, kuri per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruota nekilnojamojo turto registre, galiojimo. Teisiškai neįregistruota ginčo nekilnojamojo daikto mainų sutartis šalių pasirašyta ir notaro patvirtinta 1999 m. gruodžio 17 d., t.y. iki 2001 m. liepos 1 d., kai įsigaliojo 2000 m. priimtas CK. 2000 m. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandorio formai taikomi jo sudarymo metu galioję įstatymai. Taigi, byloje sutarčiai taikytinos sandorių formą reglamentavusios 1964 m. priimto (1999 m. gruodžio 17 d. galiojusios redakcijos) CK normos. Teismas nurodė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai, ieškovės paaiškinimai, patvirtina, kad šalys nekilnojamojo turto registre iki 2000 m. CK įsigaliojimo (2001 m. liepos 1 d.) neįregistravo 1999-12-17 notarine forma tarp ieškovės D. G. ir atsakovės A. A. sudarytos keitimosi gyvenamosiomis patalpomis sutarties, t. y. praleido įstatyme nustatytą terminą notarine tvarka sudarytai nekilnojamojo turto perleidimo sutarčiai teisiškai įregistruoti. Nei viena iš sandorio šalių neprašo teismo praleisto termino atnaujinti, nurodant svarbias termino praleidimo priežastis, t. y. nepasinaudojo įstatyme nustatyta taisyklės išimtimi, reiškiančia, kad terminui pasibaigus sutartis negalios, nebent teismas atnaujintų terminą sutarčiai įregistruoti. Teismas konstatavo, kad nėra įstatyminio pagrindo pripažinti 1999 m. gruodžio 17 d. tarp ieškovės D. G. (sandorio sudarymo metu buvusi pavardė – A.) ir atsakovės A. A. sudarytą keitimosi gyvenamosiomis patalpomis sutartį galiojančia, nes ji nesudaryta ta privaloma tvarka, kuri nustatyta imperatyviai įstatymo, galiojusio sutarties sudarymo momentu (1964 m. CK 255 str. 2 d., CK 279 str., 2000 m. CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 str. 3 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė D. G. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad aiškinant ir taikant 1964 m. CK 255 straipsnį, reikia laikytis tos nuostatos, kad ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę; nuosavybes teise atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o teisine registracija yra tik įregistruojami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nevienareikšmiškai konstatavo, kad pastatų teisinė registracija atliekama nuosavybės teisės įgijimo dokumentų pagrindu, tačiau pats pastatų teisinės registracijos atlikimo faktas nėra nuosavybės teisių atsiradimo faktas. Teisinė pastatų registracija yra tik įregistruojami nuosavybės į pastatus atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, tačiau pati nuosavybė atsiranda kitais teisės aktais nustatytais pagrindais. Mainų sutarties santykiai tarp ieškovės ir atsakovės A. A. susiklostė neįregistravus sandorio, tačiau tai nesąlygojo nei viešo, nei privataus intereso ginamų imperatyvių teisės normų pažeidimo. Ieškovė teisėtai apsigyveno nuomos sutarties pagrindu ieškovei išnuomotame bute, o atsakovė A. A. mainų sutarties pagrindu bute (duomenys neskelbtini), kur tebegyvena ir dabar, tačiau už butui teikiamas komunalines paslaugas bei šildymą nemoka. Kaip konstatavo pats teismas, atstačius dėl svarbių priežasčių praleistą terminą sutarties registracijai, jis sukels pasekmes tik nuo jos įregistravimo momento. Tai yra tik nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo pateikimo registravimui, t.y. jeigu ir būtų atstatytas praleistas terminas, įrašas, kad ieškovė yra buto (duomenys neskelbtini) savininkė būtų panaikintas įsiteisėjus teismo sprendimui, t.y. AB „Kauno energija" reikalautų įsiskolinimų už butui teikiamą šildymą nuo 1999 metų iki įrašo apie ieškovės kaip buto savininkės išregistravimą, t.y. už visą laikotarpį nuo 1999 m. gruodžio mėn. Ieškovė pilnai įvykdžiusi gyvenamosiomis patalpomis keitimosi sutarties sąlygas ir nuo 1999 metų pabaigos minėtame bute gyvenanti, bus įpareigota mokėti už šildymo paslaugas butui, kuriame apsigyveno ir tebegyvena keitimosi gyvenamosiomis patalpomis sutarties pagrindu atsakovė A. A.. Tik patenkinus ieškovės ieškinį t.y. pripažinus 1999 m. gruodžio 17 d. apsikeitimo gyvenamosios patalpomis sandorį įvykusiu, o kad tai įvyko natūroje ginčo nėra, ieškovės teisėti lūkesčiai bus apginti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo AB ‚Kauno energija“ prašo spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad šioje byloje trečiasis asmuo - AB „Kauno energija" neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, tačiau laikosi pozicijos, kad ieškovė būdama nekilnojamojo turto (mainų) sandorio šalimi, turėjo elgtis apdairiai ir rūpestingai vykdydama su nekilnojamuoju turtu susijusias teises ir pareigas. Ieškovei apie tai, kad pagal registrų centro informaciją, ji yra laikoma buto, adresu (duomenys neskelbtini) savininke, buvo žinoma nuo 2007 metų, kai AB „Kauno energija" taip pat buvo pateikusi ieškinį (kuris buvo paliktas nenagrinėtu). Ieškovei taip pat buvo žinoma, kad trečiasis asmuo AB „Kauno energija" pagal turimus duomenis laiko, kad prievolę apmokėti už patiektą šilumos energiją turi įvykdyti turto savininkė - ieškovė D. G.. Priimant apeliacinės instancijos teismo sprendimą ar nutartį nagrinėjamoje byloje, teismo prašo pasisakyti, kam ginčo laikotarpiu teko prievolė mokėti mokesčius nekilnojamajam turtui išlaikyti, kadangi šioje byloje priimtas sprendimas bus laikomas prejudiciniu faktu šiuo metu sustabdytoje Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-10101-924/2012, kurioje yra sprendžiamas klausimas dėl skolos už šilumą priteisimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje nustatyta, kad 1999 m. gruodžio 14 d. mero potvarkio Nr. 345, suteikiančiu leidimą keistis gyvenamosiomis patalpomis, pagrindu 1999 m. gruodžio 17 d. Kauno m. 17-ajame notarų biure ieškovė D. G. (tuo metu A., b.l. 14) ir atsakovė A. A. sudarė keitimosi gyvenamosiomis patalpomis sutartį (registro Nr. IR-18900), kuria ieškovei atiteko teisė naudotis savivaldybei priklausančiu butu, esančiu (duomenys neskelbtini), o atsakovei A. A. atiteko nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 26-27, 73). Keitimosi gyvenamosiomis patalpomis sutartimi šalys įsipareigojo iki 1999-12-24 išsikelti, išsiregistruoti iš butų, apmokant visus įsiskolinimus už komunalinius patarnavimus ir kitas paslaugas pagal apskaitos prietaisų parodymus (sutarties 6 p.) bei per tris mėnesius nuo sutarties sudarymo įregistruoti minėtą sutartį Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonėje (sutarties 9 p.). Ieškovė išsikėlė ir išsiregistravo iš buto (duomenys neskelbtini), bei 2004-08-10 sudarė su savivaldybe buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį Nr. IR-11445 (b.l. 14-22). Tačiau atsakovė A. A. neįvykdė keitimosi gyvenamosiomis patalpomis sutarties 9 punkte bei tuo metu galiojusio 1964 m. CK 225 straipsnyje (1964 m. CK 279 str.) įtvirtinto reikalavimo per tris mėnesius įregistruoti sutartį Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonėje (b.l. 12-13), todėl butas, esantis (duomenys neskelbtini), iki šiol registruotas A. A. vardu.
Byloje kilo ginčas dėl keitimosi gyvenamosiomis patalpomis sutarties, kuri per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruota nekilnojamojo turto registre, galiojimo.
Keitimosi gyvenamosiomis patalpomis sutartis tarp šalių sudaryta 1999 m. gruodžio 17 d. 2000 m. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandorio formai taikomi jo sudarymo metu galioję įstatymai. Be to, paminėto įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas. Todėl šioje byloje nagrinėjamai sutarčiai taikytinos sandorių formą reglamentavusios 1964 m. priimto Civilinio kodekso normos.
CK 279 straipsnio 2 dalyje numatyta (1964 m. CK redakcija), kad mainų sutarčiai atitinkamai taikomos šio kodekso 253-255, 255¹, 257-267 straipsniuose nustatytos taisyklės. Šiuo atveju kiekvienas iš mainų sutarties dalyvių laikomas jo duodamo turto pardavėju ir jo gaunamo turto pirkėju. CK 255 straipsnyje (1964 m. CK redakcija) nustatyta, kad yra privaloma nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, įskaitant ir mainų teisinė registracija, o jos neatlikus sutartis negalioja. Šios įstatymo nuostatos sutarties šalys neįvykdė iki 2000 m. CK įsigaliojo 2001 m. liepos 1 d., t.y. šalys praleido įstatyme nustatytą terminą notarine tvarka sudarytai nekilnojamojo turto mainų sutarčiai teisiškai įregistruoti. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nė viena iš sandorio šalių neprašė teismo praleisto termino atnaujinti, nurodant svarbias termino praleidimo priežastis, t.y. nepasinaudojo įstatyme aptartos taisyklės išimtimi, reiškiančia, kad terminui pasibaigus sutartis negalios, nebent teismas atnaujintų terminą sutarčiai įregistruoti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas padarė pagrįstą išvadą, kad per įstatymo nustatytą terminą neįregistravus Nekilnojamojo turto registre nekilnojamojo turto mainų sutarties, ji tampa negaliojančia.
Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad aiškinant ir taikant 1964 m. CK 255 straipsnį reikia laikytis tos nuostatos, kad ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę, nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o teisine registracija yra tik įregistruojami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai. Šiam argumentui patvirtinti nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis. Tačiau apeliantės paminėtose nutartyse yra nagrinėjami visai kitokios bylų faktinės aplinkybėms ir materialinės bei procesinės normų taikymas visiškai kitiems atvejams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-977/2000 nagrinėjamas atvejis, kuomet termino, per kurį nuosavybės teisę į nekilnojamojo turto objektą pagal bendrovės turto perdavimo aktą įgijęs asmuo privalo atlikti įgytų pastatų teisinę registraciją, tuo metu galioję norminiai aktai nenumatė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1158/2003 nagrinėjama 1982 m. administracinio akto dėl namų valdos likvidavimo pasekmės asmenų nuosavybės teisių atsiradimui ar pasibaigimui. Todėl apeliantės nurodytos nutartys nepripažintinos teisiškai reikšmingomis pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui šioje civilinėje byloje.
Tretysis asmuo AB „Kauno energija“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pasisakyti, kam ginčo laikotarpiu teko mokėti mokesčius nekilnojamajam turtui išlaikyti. Tačiau teisėjų kolegija dėl šio argumento nepasisako, nes tai nėra šios nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas.
Aukščiau aptartų duomenų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2012), tinkamai pritaikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl naikinti ar keisti teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmestinas, sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
n u ta r i a:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.