- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-30
- Bylos Nr.
- e2A-667-390/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06958-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Atsakovas
- V. R.
- Kategorijos
- 2.6.10.1Civilinės atsakomybės samprata
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovei V. R. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Kauno miesto savivaldybė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės V. R. 237,97 Eur skolą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Nurodė, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2023 m. kovo 27 d. nutartimi patvirtino šalių, t. y. ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Ignitis“ ir atsakovės Kauno miesto savivaldybės sudarytą taikos sutartį dėl skolos už gamtinių dujų tiekimą ir priteisė iš Kauno miesto savivaldybės 378,77 Eur skolą ir 4,75 Eur žyminį mokestį. UAB ,,Ignitis“ tiekė dujas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. V. R. skolos susidarymo laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. vasario 4 d. gyveno ginčo bute ir nuo 2012 m. lapkričio 14 d. buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą šiuo adresu. Atsakovė kaip paslaugų vartotoja ir tiektų paslaugų faktinė gavėja yra atsakinga už susidariusią skolą, todėl skola už gyvenamosioms patalpoms tiektas gamtines dujas turėtų būti išieškoma iš jos. Kauno miesto savivaldybė sumokėjo įsiskolinimą UAB „Ignitis“, todėl įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovę.
Atsiliepimas
3. Atsakovė V. R. su ieškiniu nesutiko.
4. Nurodė, kad 2011 m. gegužės 17 d. tarp ieškovės ir I. K. buvo pasirašyta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, kuria išnuomotas ginčo butas. Atsakovės santuoka su I. K. buvo sudaryta 2011 m. gruodžio 30 d., nutraukta 2013 m. gegužės 24 d. Sutuoktiniai 2011 m. gruodžio 16 d. sudarė ikivedybinę sutartį. 2013 m. kovo 7 d. I. K. įsipareigojo padengti turimą įsiskolinimą, todėl pasirašė skolos mokėjimo sutartį su AB „Lietuvos dujos“ tiekimo departamento Kauno skyriumi. Atsakovės žiniomis, I. K. dalį skolos padengė, o likusios skolos padengti nepavyko dėl jo mirties. 2013 m. vasario 12 d. atsakovė su ieškove sudarė nuomos sutartį dėl ginčo buto. Nuomos sutartyje nebuvo numatytas įsipareigojimas padengti buvusias skolas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2024 m. sausio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės valstybei 6,64 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
6. Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl asmens, kuris yra atsakingas už skolą, susidariusią laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. vasario 4 d., UAB ,,Ignitis“ teiktas paslaugas ginčo butui. Byloje atsakovė pateikė 2011 m. gruodžio 16 d. tarp jos ir I. K. sudarytą ikivedybinę sutartį, kurios 11 punkte šalys susitarė, jog bet kuri šios sutarties šalis neatsako už kitos šalies – skolininkės įsipareigojimus kreditoriams.
7. Teismas, įvertinęs pateiktos ikivedybinės sutarties visumą, darė išvadą, jog labiau tikėtina, kad šalys ikivedybinės sutarties 11 punktu susitarė, kad bet kuri šalis neatsako už kitos šalies – skolininkės įsipareigojimus kreditoriams, kurie buvo iki santuokos ir atsirado santuokos metu, o sutarties 17 punkte numatyta, jog sutartis baigiasi nutraukus santuoką ar sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium. Aplinkybę, jog šalys savo kreditorinius įsipareigojimus santuokos metu suprato kaip atskiras, o ne bendras prievoles, patvirtina ir 2013 m. kovo 7 d. tarp I. K. ir AB ,,Lietuvos dujos“ sudaryta skolos mokėjimo sutartis. Skola susidarė laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. vasario 4 d., kuomet savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis buvo sudaryta būtent su I. K..
8. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog atsakovė buvo sudariusi santuoką su skolininku I. K., negali būti pripažįstama aplinkybe, dėl kurios ji turėtų pareigą apmokėti paslaugas, kurių ji negavo, nes skolos susidarymo laikotarpiu ji nebuvo nei nuomininkė, nei faktinė paslaugos gavėja, todėl ieškovės regresinį reikalavimą atsakovės atžvilgiu atmetė kaip nepagrįstą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246-6.249 straipsniai, Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185, 197 straipsniai).
9. Pažymėjo, kad ieškinio pateikimo metu ieškinio reikalavimui jau buvo suėjęs bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, tačiau atsakovė nereiškė reikalavimo jį taikyti (CK 1.125 straipsnio 1 dalis, 1.126 straipsnio 2 dalis).
10. Atmetęs ieškinį, teismas iš ieškovės priteisė bylinėjimosi išlaidas valstybei.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas skundžiamo sprendimo konstatuojamoje dalyje dėstydamas nustatytas aplinkybes ir konstatuodamas jų priežastinį ryšį, abejojo ir nebuvo tvirtai nusprendęs dėl nustatytų bylos aplinkybių ir taikytinų materialiosios teisės normų tinkamumo, ko pasėkoje, priėmė neobjektyvų sprendimą.
11.2. Tarp atsakovės ir I. K. 2011 m. gruodžio 16 d. sudarytos Ikivedybinės sutarties 11 punkto nuostata, kad bet kuri šios sutarties šalis neatsako už kitos šalies - skolininkės įsipareigojimus kreditoriams, negali būti laikoma pagrindu atleisti atsakovę nuo prievolės atlyginti ieškovei žalą regreso teise už ginčo patalpoms patiektas gamtines dujas, kadangi vadovaujantis CK 3.109 straipsnio 2 dalimi, yra laikoma atsakinga už buvusio sutuoktinio I. K. prievoles pagal santuokos metu sudarytą sandorį su gamtinių dujų tiekėju, kuris buvo būtinas išlaikyti šeimos namų ūkį.
11.3. Atsakovė į bylą nepateikė įrodymų, kad skolos už ginčo patalpoms tiektas gamtines dujas susidarymo laikotarpiu negyveno ginčo patalpose. Atsakovė buvo faktinė paslaugų naudotoja, ir paneigia teismo sprendimo motyvus, kad ji paslaugų faktiškai negavo.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
14. Bylos duomenimis Kauno apylinkės teismas 2023m. kovo 27d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2066-435/2023 iškeltoje pagal ieškovės UAB „Ignitis“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei patvirtino taikos sutartį, kuria šalys susitarė dėl skolos už gamtinių dujų tiekimą butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Taikos sutartimi šalys nustatė už patiektas dujas butui nuo 2012m. rugpjūčio 1d.iki 2013m. vasario 4d. 235,03 Eur skolą.
15. Ieškovė nurodė, kad vykdydama įsiteisėjusią nutartį atsiskaitė su UAB „Ignitis“, todėl pareiškė atsakovei regresinį ieškinį prašydama priteisti iš atsakovės 237,97 Eur skolos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
16. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinio netenkino nustatęs, kad ieškovė nepagrįstai pareiškė atsakovei regresinį reikalavimą ir neįrodytos civilinei atsakomybei kilti sąlygos.
17. Apeliaciniu skundu apeliantė prašo teismo sprendimą panaikinti motyvuodama tuo, kad teismas nagrinėdamas bylą neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir priėmė neobjektyvų sprendimą.
18. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių ginčas kyla dėl atsakingo asmens apmokėti už skolą, susidariusią laikotarpiu nuo 2012m. rugpjūčio 1d. iki 2013m. vasario 4d. už teiktas paslaugas – patiektas dujas butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Ieškovė įrodinėjo, kad skolos susidarymo laikotarpiu ginčo patalpose gyveno atsakovė ir šioje patalpose buvo deklaravusi gyvenamąją vietą, o taip pat gyveno su I. K., kuris nuomojosi ginčo gyvenamąsias patalpas iš ieškovės ir naudojosi UAB „Ignitis“ teikiamomis paslaugomis.
19. Bylos duomenimis laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. vasario 4 d. ginčo gyvenamosios patalpos nuomininku buvo I. K. ir su juo ieškovė buvo sudariusi šios gyvenamosios patalpos nuomos sutartį.
20. Kaip rodo bylos medžiaga, kad atsakovė skolos susidarymo metu buvo deklaravusi gyvenamąją vietą ginčo gyvenamojoje patalpoje. Tačiau kaip teisingai nustatė vertindamas byloje pateiktus įrodymus pirmosios instancijos teismas, kad atsakovė skolos susidarymo laikotarpiu faktiškai ginčo patalpoje negyveno ir komunalinėmis paslaugomis teiktomis patalpai nesinaudojo. Tokia nustatyta aplinkybė yra esminė tarp šalių iškilusiam ginčui spręsti ir ją apylinkės teismui nustačius buvo pagrindas ieškovės pareikštam ieškiniui netenkinti ( CPK 178 straipsnis ). Akcentuotina, kad gyvenamosios vietos deklaravimas dar nereiškia faktinio gyvenimo fakto patvirtinimo, todėl visi aptartu klausimu ir kiti apeliantės apeliaciniame skunde keliami argumentai, atmestini kaip nepagrįsti. Kadangi apeliantė priimto teismo sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą iš esmės motyvuoja tuo, kad apylinkės teismas priimdamas sprendimą neteisingai nustatė faktines aplinkybes ir vertino įrodymus bei tuo buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, apeliacinis teismas pažymi, kad įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Civilinio proceso kodekso 185 straipsnyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014, 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016 ir kt.).
21. Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą.
22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, nustatytus faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles, neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė nepagrįstas išvadas (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantės apeliaciniame skunde keliami motyvai neįrodo kitokių bylos aplinkybių bei nepaneigia nustatytų, todėl apeliacinis skundas atmestinas ir paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo priimtas teismo sprendimas.
23. Kiti apeliantės apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės tarp šalių ginčui spręsti, todėl plačiau neanalizuotini.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
24. Atsakovė pateikusi atsiliepimą į apeliacinį skundą neprašo priteisti jai bylinėjimosi išlaidų.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024m. sausio 4d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.