Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės D. M. teikimą dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais arba kita bausme nuteistajam S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenančiam adresu (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu, baudžiamojoje byloje Nr. 1-1583-865/2016, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 22 d. nuosprendžiu, baudžiamojoje byloje Nr. 1A-40-195/2018 buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 286 straipsnyje, pastarajam paskiriant galutinę 10 MGL, 376 (trijų šimtų septyniasdešimt šešių) Eur dydžio baudą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 27 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl S. B. paskirtos 10 MGL (376 Eur) dydžio baudos išieškojimo.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. liepos 22 d. buvo gautas antstolės D. M. teikimas, kuriuo prašoma likusią neišieškotą 337,12 Eur dydžio baudą S. B. sutikus pakeisti viešaisiais darbais, o pastarajam nesutikus spręsti klausimą dėl baudos pakeitimo kita bausme numatyta BK. Teikime nurodyta, kad 2018 m. balandžio 4 d., pradėjus vykdyti vykdomąją bylą, skolininkui procesiniai dokumentai buvo siunčiami žinomu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), ir buvo įteikti asmeniškai. 2023 m. vasario 15 d. skolininkui registruota pašto siunta buvo siunčiamas patvarkymas dėl informacijos pateikimo ir kvietimo atvykti į antstolių kontorą naujuoju žinomu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), ir buvo įteiktas asmeniškai. 2023 m. kovo 13 d. skolininkas atvyko į antstolės kontorą bei pateikė paaiškinimą, kad paskirtai baudai suėjo senaties terminas, todėl jis jos nemokės, sutinka dengti tik vykdymo išlaidas dalimis. 2023 m. kovo 14 d. buvo surašytas Aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo užfiksuota, kad „2023 m. kovo 13 d., apie 14.10 val., į antstolės D. M. kontorą atvyko S. B. Pastarasis konfliktiškai nusiteikęs nurodė, kad paštu gavo patvarkymą dėl informacijos pateikimo ir kvietimą atvykti į antstolių kontorą. S. B. reiškė nuolatinius nepasitenkinimus dėl kvietimo atvykti į antstolių kontorą, elgėsi agresyviai, nes kaip teigė turintis aukštą kilmės statusą visuomenėje ir esą nevalia jo kvietinėti tokiais itin nereikšmingais klausimais. S. B. išsiaiškinta kvietimo priežastis t. y., kad antstolių kontorai yra pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 27 d. vykdomasis raštas, baudžiamojoje byloje Nr. 1-1583-865/2016, išieškoti iš jo 376 Eur dydžio baudą. S. B. dėstė, jog kategoriškai nesutinkantis su įsiteisėjusiu nuosprendžiu jo atžvilgiu bei nagrinėtomis ir vertintomis teismo aplinkybėmis byloje. Tvirtino, jog dėl to iš principinių nuostatų nenorintis mokėti jam paskirtos baudos, tačiau sutinkantis apmokėti tik vykdymo išlaidas bei nurodė, kad jas mokės kiekvieno mėnesio 15 d. po 20 Eur. S. B. pakartotinai priminta atsakomybė apie tai, kad remiantis BK 47 straipsnio 7 dalimi, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Taip pat, kad remiantis BK 47 straipsnio 8 dalimi, jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, antstolio teikimu, teismas vadovaudamasis BK 48 ir BK 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. S. B. įvardino, jog dėl jo užimamo aukšto statuso visuomenėje, o taip pat ir dėl sveikatos būklės nei vienas teismas neskirs jam viešųjų darbų ar laisvės apribojimo, todėl šio klausimo šis net nesvarstantis ir savo valios bei pozicijos konkrečiu klausimu net nepateikinės, o paskirtos jam baudos šis nemokėjęs dėl to, kad nežinojo kokį galutinai sprendimą jo atžvilgiu teismas priėmė šioje byloje“. Skolininkas daliniais mokėjimais, vykdytais laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 14 d. iki 2023 m. lapkričio 20 d., iš viso yra sumokėjęs 148,46 Eur, kurie buvo skirti dengti tiek skolą (baudą), tiek vykdymo išlaidas. Vėliau įmokos nebebuvo atliekamos. Skolininko atžvilgiu šiai dienai yra vykdomos iš viso 29 vykdomosios bylos, vykdomos skirtingų antstolių kontorose, o tai patvirtina skolininko nuolatinį ir sisteminį nemokumą, t. y. šios aplinkybės rodo, kad skolininkas finansiškai nepajėgus įvykdyti paskirtos baudos pinigine forma. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, baudos vykdymas pinigine forma šiuo atveju neturi jokios realios prasmės – bausmė praranda savo socialinę, auklėjamąją ir represinę funkciją, todėl siūlytina svarstyti alternatyvios sankcijos paskyrimą – viešuosius darbus, kurie būtų ne tik socialiai naudingi, bet ir užtikrintų efektyvesnį bausmės vykdymą bei realų jos poveikį nuteistajam, o nesutikus dirbti viešųjų darbų – pakeisti skirtą baudą kita bausme, numatyta BK. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikiamų duomenų matyti, kad skolininkas nebuvo sudaręs jokių oficialių darbo santykių nuo 2024 m. sausio 1 d., yra deklaravęs individualią veiklą, tačiau į banko sąskaitas pajamų negauna, kadangi taikant areštus jokios lėšos nenusirašo. Nustatyta, kad skolininko vardu areštuotino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, į kuriuos būtų galima nukreipti išieškojimą, nėra. Šiai dienai išieškotinų sumų likutis sudaro 337,12 Eur skolos (baudos) ir 87,21 Eur vykdymo išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

Antstolės D. M. teikimas atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 352 straipsnis reglamentuoja nuosprendžiu, kuriuo paskirta baudos bausmės, vykdymą. Šios straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą, o to paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas baudą gali pakeisti kita bausme BK 47 straipsnyje numatytais atvejais. Minėtos normos 7 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Tuo tarpu tuo atveju, jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali baudą pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi BK 48 bei 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 8 straipsnis nustato, kad baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta.

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuoto antstolės teikimo, taip pat jį lydinčios medžiagos matyti, kad antstolė kreipėsi į teismą pakeisti nuteistajam S. B. paskirtą ir neišieškotą 337,12 Eur baudą viešaisiais darbais arba kita bausme, t. y. laisvės apribojimu (BK 47 straipsnio 8 dalis).

Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame antstolės teikime prašomos pakeisti likusios baudos dydis nėra konvertuotas į MGL ekvivalentą, todėl teismas, atlikęs nuteistajam paskirtos baudos aritmetinius skaičiavus MGL dydžio kontekste, pripažįsta, kad S. B. nėra sumokėjęs 6,74 MGL dydžio baudos (337,12 Eur/50 Eur = 6,74 MGL).

Pažymėtina, jog pagal šio teismo sprendimo priėmimo metu galiojančią BK 65 straipsnio, reglamentuojančio bausmių rūšių konvertavimo į kitas bausmių rūšis, tvarką, viena laisvės apribojimo bausmės diena yra prilyginama dviejų MGL dydžio baudai (BK 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktis). Kita vertus, šis teisinis reguliavimas gali būti taikomas tik toms nusikalstamoms veikoms, dėl kurių dar nebaigtas bylų nagrinėjimas pirmosios, apeliacinės ar kasacinės instancijų teismuose (Lietuvos Respublikos 2024 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. XIV-3033 3 straipsnis). Tuo atveju, kai dėl nusikalstamų veikų jau yra priimtas įsiteisėjęs bei vykdytinas apkaltinamasis nuosprendis, yra būtina vadovautis ta BK redakcija, kuri galiojo nusikalstamos veikos padarymo metu. Nagrinėjamu atveju, S. B. atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 10 d. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kuris buvo pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 22 d. nuosprendžiu ir kuriuo pastarąjį pripažino padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje padarytą 2015 m. sausio 11 d. Aptariamu laikotarpiu galiojo teisinis reguliavimas, kuris numatė jog viena laisvės apribojimo diena yra prilyginama vieno MGL dydžio baudai (BK 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktis), todėl sugretinus pirmiau aptartą teisinį reguliavimą su nustatytu ir nuteistojo S. B. nesumokėtos baudos dydžiu – 6,74 MGL, kuris yra vertintinas nuteistojo naudai ir prilyginamas 6 MGL dydžiui, pripažįstama, kad pastarojo nesumokėtos baudos bausmė yra lygi 6 dienoms laisvės apribojimo bausmės.

Minėtos aplinkybės kontekste atkreiptinas dėmesys į BK 48 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą minimalų laisvės apribojimo terminą, kuris siekia 3 mėnesius, o laisvės apribojimo bausmės laikas turi būti skaičiuojamas metais ir mėnesiais. Sugretinus šią nuostatą su nuteistajam S. B. paskirtos baudos dydžiu, pripažįstama, kad baudos keitimas laisvės apribojimo bausme nėra įmanomas – S. B. paskirtos baudos dydis, konvertuotas į laisvės apribojimo bausmę, yra žymiai trumpesnis nei minimali laisvės apribojimo bausmės trukmė. Kartu pabrėžtina, jog laisvės apribojimo bausmės paskirtis yra tęstinio pobūdžio asmens elgesio kontroliavimas, kad jis jaustų realias tokios paskirtos bausmės pasekmes, patirtų pasekmes ir reikšmingai keistų savo elgesį, todėl akivaizdu, kad per trumpą laisvės apribojimo laiką (6 dienas) bus sunku paveikti bausmę atliekantį asmenį.

Be visų pirmiau aptartų aplinkybių pabrėžtina ir tai, kad tais atvejais, kai antstolis vykdymo procese nustato, kad nuteistasis neišgali sumokėti baudos, vadovaujantis BK 47 straipsnio 7 dalimi, antstolis turi išsiaiškinti, ar nuteistasis sutinka, jog bauda būtų pakeista viešaisiais darbais.

Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame antstolės teikime, taip pat iš jį lydinčios medžiagos matyti, jog nuteistasis S. B. nesutiko paskirtą baudą pakeisti viešaisiais darbai.

Atsižvelgiant į aptartą bei į teismui pateiktus duomenis, taip pat įvertinus nuteistajam paskirtos baudos konvertavimo į laisvės apribojimo bausmę negalimumą, nagrinėjamu atveju sudaro galimybę nuteistajam nekeisti paskirtos bausmės, todėl antstolės prašymas yra atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 7 dalimi 8 dalimi, 65 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu,

nutarė:

antstolės D. M. teikimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu, baudžiamojoje byloje Nr. 1-1583-865/2016, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 22 d. nuosprendžiu, baudžiamojoje byloje Nr. 1A- 40- 195/2018, S. B. paskirtos ir nesumokėtos 337,12 Eur likusios baudos pakeitimo kita bausme atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.