Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. J. parodė, kad su kaltinamuoju nėra susijęs jokiais santykiais. Iki įvykio jis jam buvo matytas, nes buvo ne vieną kartą baustas administracine tvarka. Apie 2 val. nakties, patruliuojant kartu su J. M. pastebėjo šalia Žaliojo tilto stovintį automobilį su akivaizdžiai matomais neatitinkančiais taksi transporto priemonių reikalavimų. Automobilis buvo su baltais numeriais ir su uždėtu taksi plafonu, o ant automobilio šono buvo atžymos. Buvo atliekamas patikrinimas. Privažiavus jis (J. J.) buvo už vairo, J. M. sėdėjo keleivio pusėje. Automobilį pastatė prieš tikrinamą automobilį. Susidarė konfliktinė situacija todėl telefonu buvo susisiekta su VPK budėtojais ir paprašyta policijos pagalbos. Bendraujant su budėtojais, B bandė pasišalinti iš įvykio vietos. Tai buvo standartinė situacija. Išklausė asmens istoriją ir jam (J. J.) buvo pagrasinta teismais. Policija turi didesnius įgaliojimus, sulaikant asmenis, todėl į juos ir kreipėsi. Jis stovėjo iš kairės prie vairuotojo, o M stovėjo iš dešinės transporto priemonės pusės. Kai paskambino į OVS, vairuotojas pradėjo judėti atbulas, atrodo užvažiavo ant ,,bordiūro” ir pradėjo važiuoti tiesiai. Jis (J. J.) nelabai suprato, kas toliau nutiko, atsidūrė ant kapoto ir tuo metu privažiavo pareigūnai. Negali atsakyti, ar automobilis važiavo tuo metu, kai atsidūrė ant kapoto. Privažiavus policijai, jie iškvietė greitosios pagalbos automobilį. Kadangi jautė lengvą maudimą, buvo pristatytas į ligoninę. Jam (J. J.) buvo nustatyti kelio, alkūnės sumušimas ir kairiojo riešo patempimas, kuris vėliau komplikavosi. Kaltinamasis įvykio metu vartojo keiksmažodžius, jam (J. J.) grasino teismais. S. B. yra žinomas savivaldybės darbuotojams, todėl iš karto jį pamatęs paskambino policijos budėtojams. Jis yra ne kartą baustas, todėl bandė neįsivelti į jokį konfliktą. Tarp jo (J. J.) ir kaltinamojo anksčiau nėra buvę jokių pokalbių dėl kaltinamojo aukštos kilmės. Jie susipažino tada, kai kolega M jam rašė protokolą, o jis (J. J.) protokolą rašė kitam asmeniui. Riešo patempimas baigėsi tuo, kad jam (J. J.) teko apie 3 savaites vaikščioti su gipsu. Jam (J. J.) teko rimtai gydytis, nes nesilankstė pirštai, prasidėjo uždegimas. Jis (J. J.) stovėjo prieš kaltinamojo automobilį, todėl jo (J. J.) nematyti apšviestoje gatvėje žmogus negalėjo. Be to dėvėjo šviesą atspindinčią liemenę. Visiems darbuotojams, kurie tikrina pervežimo tvarką, yra išduodami kontrolierių pažymėjimai. Pagal turimus įgaliojimus turėjo teisę asmens prašyti pateikti dokumentus ir paaiškinimus. Atvykus į įvykio vietą kaltinamojo automobilis stovėjo išjungtu varikliu. Jis buvo užvestas maždaug tada, kai buvo paprašyta pateikti dokumentus ir kai pradėjo skambinti policijai. Jis (J. J.) suprato, kad jis nori pasišalinti iš įvykio vietos. Mano, jog jis būtų nestojęs, todėl iškvietė policiją. B automobiliu pavažiavo atgal, nes jam trukdė pareigūnų tarnybinis automobilis. Tuo metu tarp kaltinamojo automobilio ir jo (J. J.) buvo gal 20-30 cm. atstumas. Prieš kontaktuojant su juo (J. J.), automobilis stabdomas nebuvo. Situacija nebuvo maloni. Grįžo namo naktį šlubuodamas iš gydymo įstaigos todėl, atsižvelgus į šeimos narių nuomonę, teko keisti darbą. Jam (J. J.) priėjus prie kaltinamojo, jo prašė vairuotojo pažymėjimo ir leidimo vežti keleivius. Jei šie dokumentai yra – tikrinami visi kiti reikalingi dokumentai. Turėjo teisę be policijos pareigūnų reikalauti vairuotojo pažymėjimo, turėjo galiojantį kontrolieriaus pažymėjimą. Savivaldybė turi labai plačius įgaliojimus. Dirbant bendrai ekipažai yra dalinami per pusę – vienas savivaldybės atstovas sėdasi į policijos automobilį. Kelių vežimo taisyklėse yra aiškiai išdėstyta, kas turi teisę tikrinti. Jam (J. J.) buvo patemptas kairės rankos riešas. Dėl specialistės J. M. – Č išvados nieko pasakyti negali. Kaltinamojo automobilis buvo su logotipu ant durų, o ant stogo buvo šviečiantis ,,Taksi‘‘ plafonas. Automobilis buvo su baltais numeriais, ko negali būti. Gavus licenciją ,,Regitra” tokiam automobiliu išduoda geltonus numerius. Pasibaigus licencijai, numeriai turi būti grąžinami ir jam atiduodami standartiniai balti numeriai. Su tokiais numeriais vykdyti taksi paslaugų negalima. Dėl ,,UBER” taksi ir jų automobilių numerių prašo kreiptis į merą. Tą naktį vairavo. Sustojęs ir pastatęs automobile, ir priėjęs prie kaltinamojo automobilio, su juo pradėjo kontaktą. Jų automobiliuose yra sumontuotos vaizdo kameros, kurios stebi saloną bei jo vairuotoją. Jis (J. J.) neteikė jokio vaizdo įrašo į bylą, nes joks darbuotojas neturi teisės prieiti prie sistemos. Negali atsakyti, kaip kaltinamasis galėjo išvystyti greitį nuo įkalnės. Ieškinį palaiko. Žala dėl suteikto skausmo ir patirtų išgyvenimų. Teko samdytis atstovą, asmuo net neketina atsiprašyti. Kaltinamasis jam trukdė dirbti, patyrė išlaidas ne tik gydymui, bet ir atstovui. Be to kasdien buvo kviečiamas į komisariatą ir taip buvo trukdomas jo laikas dėl nepagrįstų prašymų ar skundų, akistatų. Palūkanos yra procesinės. Nieko dėl jų atsakyti negali. Neturtinė žala - skausmas, negalėjimas dirbti, liekamieji reiškiniai, turi problemų su riešu. Esant oro pasikeitimui tenka naudoti įtvarą, riešas pastoviai turi būti suveržtas. Patyrė kelio ir alkūnės sumušimus, kurie praėjo greitai, tačiau buvo užleistas riešas ir išsivystė uždegimas. Po įvykio pakeitė darbą, nes susidūrimai su tokiais piliečiais yra rizikingi. Jam buvo baisu dėl savo sveikatos ir gyvybės, nes augina 3 mažamečius vaikus. Anksčiau, atliekant pareigas, taip pat teko patirti panašius įvykius. Po įvykio kurį laiką stengėsi nevaikščioti ten, kur automobilio priekis, buvo nerimo priepuolių, buvo sutrikęs miegas, šokas. Po įvykio buvo išvežtas į Lazdynų ligoninę sausio 13 d. Buvo nukreiptas pas traumatologą, jam buvo daromas rentgenas, paskirti nuskausminamieji ir rekomendacijos. Ką konkrečiai fiksavo medikai, pasakyti negali. Vėliau jam pradėjo tinti ranka, nustojo lankstytis riešas ir blokavosi du pirštai. Kreipėsi į Antakalnio polikliniką pas bendrosios praktikos gydytoją, kuris nukreipė pas traumatologą. Jam buvo uždėta langetė, diagnozuotas uždegimas. Kada tai tiksliai buvo, pasakyti negali. Jam atrodo buvo atliktas rentgenas, o vėliau - fizioterapija. S. Č. nematė, ji jo neapžiūrinėjo. Iš tarnybos išėjo savo noru ir perėjo į kitą tarnybą. Kitokių įvykių nebuvo. Ieškinį pateikė teisminio proceso metu, nes tai jo teisė, kuri numatyta įstatyme.

Teisiamajame posėdyje liudytojas J. M. parodė, kad dirbo kartu su J. Tuo metu važiavo iš centro Kalvarijų gatve. Pamatė, kad autobusų juostoje, Kalvarijų g. stovi kaltinamojo automobilis ,,Opel‘‘ su geltonu plafonu ir baltais numeriais. Jie kontroliuoja keleivių vežimą, todėl sustojo patikrinti jo dokumentus. Sustoję įjungė švyturėlius ir išėjo. J nuėjo prie vairuotojo ir paprašė jo asmens dokumento. Kaip suprato, vairuotojas atsisakė pateikti dokumentą ir užvedė variklį. T. J. pradėjo skambinti policijai ir kviesti pagalbą. B pradėjo važiuoti į priekį, norėdamas aplenkti mūsų automobilį, kuris stovėjo priekyje. Tuo metu J buvo kaltinamojo automobilio priekyje. B važiuodamas galu sustojo ir pradėjo važiuoti į priekį, užvažiavo ant J ir jis atsidūrė ant priekinio kapoto. Paskui atvažiavo policijos pareigūnai, B buvo surašytas protokolas. Nuo kaltinamojo automobilio sustojo maždaug 3 metrų atstumu. Jis buvo ant šaligatvio iš dešinės vairuotojo pusės metro atstumu nuo kaltinamojo automobilio. Jis buvo su specialia liemene. Kolega, jam atrodo, taip pat buvo su juoda liemene su atšvaitais. Iš karto ėjo paskui automobilį iš šaligatvio pusės. Kaltinamasis norėjo pabėgti iš įvykio vietos. Kaltinamojo automobilis stovėjo išjungtas. Tada porininkas priėjo prie kaltinamojo automobilio durelių iš vairuoto pusės. Kai jis nedavė dokumentų – J pradėjo skambinti policijai. Tada kaltinamasis užvedė variklį ir pradėjo atbuline eiga važiuoti, atsirėmė ties bordiūru. Jis pavažiavo nedaug. J stovėjo vietoje - jis atsidūrė kaltinamojo automobilio priekyje. T. B. gal pagazavo ir pradėjo važiuoti priekiu bei užvažiavo ant kolegos. Viskas vyko gana greitai. Kai kaltinamasis pradėjo važiuoti atbulomis jis nespėjo net daeiti iki tos vietos, kurs jis atsirėmė į bordiūrą. J užgriuvus ant kapoto, kaltinamasis sustojo ir tada labai greitai atvažiavo policija. Nukentėjusysis atsistojo. Atvažiavus policijai kaltinamasis buvo automobilyje, iš jo buvo paimtas dokumentas. Tai buvo nakties metas. Toje vietoje stovinčių automobilių nematė, nematė ir pravažiuojančių automobilių. Prieš įvykį su kaltinamuoju susidūręs nebuvo. D. B. kilmės nebuvo jokių įžeidinėjimų. Tuo metu gatvė buvo apšviesta žibintais, mano, kad buvo normalus apšvietimas. Kaltinamasis bandė apvažiuoti jų automobilį. Jis iš karto pasuko į galą, išsuko vairą. Toje vietoje kelias ėjo ir į vieną, ir į kitą pusę, o tarp jų yra salelė. Nežino ką jis pagalvojo, bet davė į galą, pasuko vairą, pažiūrėjo, kad pataikė į bordiūrą. Jis tikriausiai negalėjo apsisukti ir pradėjo važiuoti priekiu ten, kur stovėjo J. Tada jis jį partrenkė bekalbantį su policija. Kaltinamasis bandė apvažiuoti jų tarnybinį automobilį. Iš karto jis važiavo galu. Kaltinamasis per pokalbį visą laiką sėdėjo automobilyje. Per langą jie tikrai nebendravo. Nieko negirdėjo dėl skundo rašymo. Koks tuo metu buvo oras - neprisimena, nieko negali pasakyti dėl automobilio valytuvų. Jei nėra vairuotojo jie tik tada palieka pranešimą.

Teisiamajame posėdyje liudytojas T. P. parodė, kad su kaltinamuoju nėra susijęs jokiais santykiais. Jis jam matytas tik iš taksi parko. Važiavo į ,,Maximą”. Prie Žaliojo tilto užsidegė raudona šviesa, sustojo ir pamatė kaltinamojo automobilį, prie kurio stovėjo kažkoks vyras. Jis pagalvojo, kad tai klientas. Apie konfliktą nieko nežino, nes nematė. Tik matė kaip tas vyriškis prigulė ant variklio dangčio, tuo metu pasikeitė signalas ir jis išvažiavo. Kai asmuo prigulė ant kapoto tuo metu automobilis nejudėjo. Nematė kaip dirbo variklis, nes buvo kitoje pusėje. Kaltinamojo automobilis stovėjo įkalnėje. Kai vyras užkrito ant dangčio – automobilis nejudėjo, o stovėjo. Nežino kodėl vyras užkrito ant to dangčio. Jis kažkaip prigulė ant to kapoto. Prieš tai matė kaip tas asmuo kalbėjo su kaltinamuoju. Mano, kad buvo apie 15-20 m. atstumu nuo kaltinamojo automobilio. Buvo tamsus paros metas, mano, kad automobilis nejudėjo. Automobilis stovėjo, būtų pamatęs jei automobilis būtų važiavęs. Nuvažiuojant pažiūrėjo į veidrodį ir pamatė stovintį raudoną savivaldybės automobilį. Asmuo kažkaip pats šoktelėjo ir prigulė ant kaltinamojo automobilio. Daugiau nieko nematė, nes nuvažiavo. Prigulęs vyriškis buvo apsirengęs tamsios spalvos drabužiais. Jis pagalvojo, kad tai buvo klientas. Kitą dieną paklausė B, kas ten buvo nutikę. Jis jam viską papasakojo. Tuo metu matė, kad buvo plafonas ant kaltinamojo automobilio. Pažino, kad tai B, nes jis turi įmantrius užrašus ant automobilio. Tai buvo kaltinamojo automobilis ir B sėdėjo prie automobilio vairo. Stotelėje stovėjo vienas automobilis – B. Savivaldybės automobilį pamatė pravažiavęs šviesoforą – pirmoje autobusų stotelėje. Savivaldybės automobilis stovėjo toliau stotelėje. Savivaldybės automobilis stovėjo toliau stotelėje, prie ,,OPEL” automobilio. Kaltinamojo automobilis stovėjo žemiau tilto. Kaltinamojo automobilis stovėjo prie pat šaligatvio, nebuvo pasisukęs kampu. Įjungto variklio negirdėjo, nes buvo toli ir nedegė nei vienos automobilio šviesos. Asmuo neužšoko, o kažkaip prigulė ant kapoto. Nežino kodėl jis taip elgėsi. Tuo metu lynojo. Negalėjo matyti ar kaltinamojo automobilio valytuvai dirbo, nes buvo toli. Vyriškis, prigulęs ant kapoto, buvo tamsiai apsirengęs, bet liemenės nematė. Jo regėjimas nėra labai geras, vairuoja su akiniais. Tuo metu važiavo be akinių. Jam yra trumparegystė. Žmogus, kuris prigulė ant kapoto, neturėjo jokių skiriamųjų ženklų ant rūbų. Apšvietimas nebuvo labai geras, bet matyti buvo galima. Neprisimena, ar degė automobilio švyturėlis.

Teisiamajame posėdyje liudytojas A. B. parodė, kad su B nėra susijęs jokiais santykiais. Jį pažįsta iš matymo. Jis neprisimena, ar jie kaltinamąjį sulaikė, tačiau atvažiavę buvo. Jis neatsimena kas kvietė greitąją. Neprisimena ar įvykio vietoje B buvo uždėti antrankiai. B pradėdamas važiuoti užkliudė savivaldybės darbuotoją. Buvo iškviesta policija. Neprisimena, ar jie atvykom pirmi į tą incidentą. Greičiausiai vis dėlto atvyko pirmi, o paskui iškvietė kelių policiją. Jie buvom įvykio vietoje ir todėl atvyko pirmi. Jie parnešė budėtojui, o kas yra arčiausiai – tie atvažiuoja ir įforminą. Neprisimena ar kaltinamasis pasišalino iš įvykio vietos. Neprisimena ar kaltinamajam buvo uždėti antrankiai. Nurodo, kad kaltinamasis pats pradėjo girtis apie savo kilmę. Jam atrodo, kad J buvo sužalota ranka. To reikėtų klausti kelių policijos, nes jie formino įvykį. Dėl automobilio apgadinimo reikia klausti kelių policijos. Jis pats neprisimena, per dieną turi daug įvykių.

Teisiamajame posėdyje liudytoja V. T. parodė, jog -su kaltinamuoju nėra susijusi jokiais santykiais. Ji S. B. neapklausinėjo.

Teisiamajame posėdyje liudytojas L. K. parodė, jog su kaltinamuoju nėra susijęs jokiais santykiais. Įvykis buvo seniai. Įvykio vietoje galbūt net nėra įrengtų kamerų. Jei dėl to nebuvo užklausta VPK, vadinasi, nebuvo jokios informacijos, kad buvo įrašas. Neprisimena, ar ant transporto priemonės buvo įlenkimai. Jei rodo surūdijimus – tai rodo, kad jie buvo iš anksčiau. Čia nebuvo nustatyta aiškių apibraižymų, kaip paprastai būna partrenkus pėsčiąjį ant transporto priemonės. Įvykis buvo vakare. Kiek žino iš praktikos, tos kameros neužfiksuoja tokio vaizdo, kamera nieko nepritrauks. Paprastai pirmi atvykę pareigūnai turi informaciją ir ją surenka, kas užfiksuota vizualiai, ką ir išdėsto tarnybiniame pranešime. Jie jau kitą dieną, turėdami tokią informaciją, užklausia. Jei nebuvo užklausimo – vadinasi nebuvo informacijos, kad buvo užfiksuotas vaizdo įrašas. Nakties metu tikrai nebus pritraukimo ir nebus tokio atstumo, kaip nurodo kaltinamasis. Valdoma kamera gali būti operatoriaus, kuris tuo metu sėdi už pulto, gali būti įtakojama ir nukreipiama bet kuria kryptimi. Sferinė kamera fiksuoja tik įėjimą į patalpą ar tą šaligatvio kryptį . Nėra tikras, ar tame sustojime yra kameros. Mano, jog ten yra judesio daviklis, kuris fiksuoja eismo srautus. Ten matyti ne vaizdo kameros, kaip sako kaltinamasis, o galbūt judesio davikliai. Į tai gali atsakyti ,,Susisiekimo paslaugos‘‘. Tie davikliai stabdo šviesoforo darbo ciklą. Ant stulpo esantis juodas burbulas – tai davikliai, ne kameros. Reikia tiksliai nustatyti, ar toje vietoje kamera, ar daviklis.

Teisiamajame posėdyje liudytoja A. Š. parodė, jog su kaltinamuoju nėra susijusi jokiais santykiais. Jį prisimena iš bylos dėl eismo įvykio. Įvykio aplinkybes žino tik tiek, kiek buvo byloje. Kiek supranta, tarp savivaldybės vairuotojo ir B kilo konfliktas. Kas ten iš tiesų buvo, gali spręsti tik iš liudytojų paaiškinimų. Jai atrodo, kažkas kažkur pavažiavo ir užkabino. Dabar visko tiksliai pasakyti negali. Ji dirba, nagrinėja administracinio teisės pažeidimo bylas. Kas konkrečiai važiavo į įvykį ir formino ji nesigilino, o žiūri iš esmės. Ji bylą dėl eismo įvykio nutraukė ir medžiagą persiuntė tirti komisariatui, nes jai pasirodė, kad tai ne eismo įvykis, o kitokie tyčiniai veiksmai. Tai galėjo būti 2015 m. kovo 23 d. Jie patys daro ekspertizės išvadas. Matyt tos išvados yra pridėtos prie bylos. Jie patys užklausia informacijos iš gydymo įstaigų, kur gydosi nukentėjusysis. Išvadą rašo ekspertas, kuris atsako už savo išvadų tikrumą. Ekspertas apžiūri dokumentus, jei reikia, apžiūri žmogų ir nustato, ar yra padaryti sužalojimai, ar ne ir nustato sveikatos sutrikdymo mąstą. Tai nustatinėja ne ji.

2015-01-11- 01.12 val. pranešime Vilniaus AVPK Vilniaus aps. VPK OVS iš esmės užfiksuota, jog J. J. pranešė apie tai, kad sulaikyto automobilio vairuotojas siekdamas išvengti atsakomybės bandė sprukti su automobiliu, sužalodamas viešosios tvarkos skyriaus darbuotoją, kuris išvežtas greitosios medicinos pagalbos (b.l.7, 1 tomas).

Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, jog kaltinamasis S. B. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Jis pats savo kaltės nepripažino, atsisakė duoti parodymus. Nukentėjuysis J. J. parodė, kad tąkart apie 2 val. nakties, patruliuojant kartu su J. M. pastebėjo šalia Žaliojo tilto stovintį automobilį su akivaizdžiai matomais neatitinkančiais taksi transporto priemonių reikalavimų. Privažiavus jis (J. J.) buvo už vairo, J. M. sėdėjo keleivio pusėje. Automobilį pastatė prieš tikrinamą automobilį. Susidarė konfliktinė situacija todėl telefonu buvo susisiekta su VPK budėtojais ir paprašyta policijos pagalbos. Bendraujant su budėtojais, B bandė pasišalinti iš įvykio vietos. Jis stovėjo iš kairės prie vairuotojo, o M stovėjo iš dešinės transporto priemonės pusės. Kai paskambino į OVS, vairuotojas pradėjo judėti atbulas, atrodo užvažiavo ant ,,bordiūro” ir pradėjo važiuoti tiesiai. Jis (J. J.) nelabai suprato, kas toliau nutiko, atsidūrė ant kapoto ir tuo metu privažiavo pareigūnai. Negali atsakyti, ar automobilis važiavo tuo metu, kai atsidūrė ant kapoto. Privažiavus policijai, jie iškvietė greitosios pagalbos automobilį. Dėvėjo šviesą atspindinčią liemenę. Tokius pačius parodymus nukentėjusysis davė ir tyrimo metu. Jie nuoseklūs, išsamūs, neprieštarauja tarpusavyje. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir liudytojo J. M. parodymai. Liudytojas J. M. parodė, kad sustoję maždaug 3 metrų atstumu nuo kaltinamojo automobilio, įjungė švyturėlius ir išlipo. J. J. nuėjo prie vairuotojo ir paprašė jo asmens dokumento. Kaip suprato, vairuotojas atsisakė pateikti dokumentą ir užvedė variklį. T. J. pradėjo skambinti policijai ir kviesti pagalbą. B pradėjo važiuoti į priekį, norėdamas aplenkti jų automobilį, kuris stovėjo priekyje. Tuo metu J buvo kaltinamojo automobilio priekyje. B važiuodamas galu sustojo ir pradėjo važiuoti į priekį, užvažiavo ant J ir jis atsidūrė ant priekinio kapoto. Paskui atvažiavo policijos pareigūnai. Jis buvo su specialia liemene. Kolega, jam atrodo, taip pat buvo su juoda liemene su atšvaitais. Iš karto ėjo paskui automobilį iš šaligatvio pusės. Kaltinamasis norėjo pabėgti iš įvykio vietos. Šie parodymai tokie patys esminėse detalėse kaip ir nukentėjusiojo parodymai. Nupasakota visa įvykių seka. L. T. P parodė, kad važiavo į ,,Maximą”. Prie Žaliojo tilto užsidegė raudona šviesa, sustojo ir pamatė kaltinamojo automobilį, prie kurio stovėjo kažkoks vyras. Jis pagalvojo, kad tai klientas. Apie konfliktą nieko nežino, nes nematė. Tik matė kaip tas vyriškis prigulė ant variklio dangčio, tuo metu pasikeitė signalas ir jis išvažiavo. Kai asmuo prigulė ant kapoto tuo metu automobilis nejudėjo. Nematė kaip dirbo variklis, nes buvo kitoje pusėje. Mano, kad buvo apie 15-20 m. atstumu nuo kaltinamojo automobilio. Buvo tamsus paros metas, mano, kad automobilis nejudėjo. Taigi, šis liudytojas viską mate iš atstumo, pats nukentėjusysis buvo parodęs, jog viskas nutiko labai greitai, liudytojo T. P. parodymai daugiau grįsti jo manymu, jog nukentėjusysis prigulė ant kaltinamojo automobilio kapoto nei faktu. Liudytojas A. B. nurodė iš esmės ne esmines aplinkybes, o tai, kaip atvyko į įvykio vietą. Daugumos detalių neprisiminė, paties įvykio nematė, buvo iškviesti kaip policijos patruliai. Liudytojų L. K., E. L. ir A. Š. parodymai nėra susiję su įvykiu, paties įvykio nematė. Klausimai buvo dėl vaizdo įrašo buvimo ir dėl ikitesminio tyrimo eigos. Iš specialistų paaiškinimų matyti, jog nukentėjusiajam J. J. nustatyta diagnozė: kairės alkūnės ir kelio sumušimas. Tačiau jokių objektyvių medicininių šių kūno dalių sumušimo požymių nekonstatuota, todėl diagnozė kaip sužalojimas nevertinama ir nekvalifikuojama. Taigi, kaltinamojo S. B. nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnį.