Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-07-21 · Administracinė byla Nr. A-442-2447-11

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2011-07-21Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-07-21Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. Ik-931-142/2012Sprendimas · 2012-01-26Regionų apygardos administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-07-21
Bylos Nr.
A-442-2447-11
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01261-2010-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė (pirm.), Audrius Bakaveckas, Dainius Raižys (pran.)
Trečiasis asmuo
E. V., uždarosios akcinės bendrovės „Ąžuolo gilė“, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Omad“
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Advokatai
Margarita Šakalytė
Kategorijos
  • 13.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 61.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 70.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A442-2447/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01261-2010-6Procesinio sprendimo kategorijos 13.3.1; 61.1; 70.6 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. liepos 21 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,dalyvaujant pareiškėjo atstovams Andriui Žebrauskui ir advokatei Margaritai Šakalytei,atsakovo atstovei Linai Vairei,trečiajam suinteresuotam asmeniui E. V.,

trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Ąžuolo gilė“ atstovei Kristinai Budrytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Ąžuolo gilė“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo 785-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos „Naugardas“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Ąžuolo gilė“, E. V. ir uždarajai akcinei bendrovei „Omad“, dėl statybos leidimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos bendrovei „Ąžuolo gilė“ 2009 m. rugpjūčio 27 d. išduotą statybos leidimą Nr. NR/819/09-0653.

Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamu statybos leidimu bendrovei „Ąžuolo gilė“ buvo leista (duomenys neskelbtini), Vilniuje įrengti rekuperacinę sistemą. Šis leidimas buvo išduotas neteisėtai. Ventiliacinė sistema, vykdant rekonstrukciją, buvo pritvirtinta prie (duomenys neskelbtini) g. 14 namo ir 12 namo bendros sienos bei išvedžiota prie (duomenys neskelbtini) g. 12 namo patalpų savininkų langų. Taip yra pažeidžiami (duomenys neskelbtini) g. 12 namo patalpų savininkų interesai ir bloginamos gyvenimo sąlygos. Išbandant įrengtą rekuperacinę sistemą, (duomenys neskelbtini) g. 12 patalpų savininkai pastebėjo atsiradusį ventiliacinės sistemos garsą ir vibraciją. UAB „Ąžuolo gilė“ rekonstrukcijai vykdyti nėra gavusi pareiškėjo sutikimo, taip pat vykdomai rekonstrukcijai sutikimo nedavė nei (duomenys neskelbtini) g. 12, nei (duomenys neskelbtini) g. 14 patalpų savininkai. Pareiškėjas nurodė, kad dėl ginčijamo statybos leidimo panaikinimo į teismą jau anksčiau buvo kreipusis Vilniaus apskrities viršininko administracija, tačiau iškelta byla buvo nutraukta atsisakius pareiškimo (Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. I-354-437/2010). Pareiškėjas šioje byloje nedalyvavo, o su jos medžiaga bei nutartimi nutraukti bylą susipažino tik 2010 m. balandžio 6 d., todėl nagrinėjamu atveju Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnyje numatytas skundo padavimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo šios datos ir laikoma, jog pareiškėjas termino nepraleido.

Atsakovas prašė bylą nutraukti pareiškėjui praleidus skundo padavimo terminą arba jo skundą atmesti.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodė, kad ginčijamo statybos leidimo išdavimui pritarė iš atitinkamų institucijų (Vilniaus visuomenės sveikatos centro, Kultūros vertybių apsaugos departamento ir kt.) atstovų sudaryta Nuolatinė statybos komisija. Statybos leidimas išduotas teisėtai, laikantis visų įstatymų reikalavimų. Projektuojant ortakį ant gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. 14, Vilniuje, fasado sienos reikėjo tik šio namo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimo ir toks sutikimas buvo gautas. Namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. 12, Vilniuje, butų ir kitų patalpų savininkų sutikimai šiuo atveju nebūtini. Atsakovas nurodė, kad skundo padavimo terminas negali būti skaičiuojamas nuo pareiškėjo nurodytos datos (2010 m. balandžio 6 d.), kai buvo susipažinta su administracine byla Nr. 1-354-437/2010. Kiekvienas apdairus ir rūpestingas daikto valdytojas tokioje situacijoje būtų domėjęsis apie jo teisėms bei teisėtiems interesams įtaką darančių aktų priėmimą, tačiau pareiškėjas daugiau kaip septynis mėnesius tuo nesidomėjo. Nagrinėjamu atveju byla turėtų būti nutraukta Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 6 punkto pagrindu, t. y. praleidus skundo padavimo terminą ir neprašant jo atnaujinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad UAB „Ąžuolo gilė“ pakoregavo pradinį kavinės (duomenys neskelbtini) g. 14, Vilniuje rekonstrukcijos techninį projektą ir atliko kavinės ventiliacijos ortakio vietos korektūra ortakį patraukdama virš kiemo turėklo į kairę pusę nuo namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. 12, ir pritvirtindama prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. 14, kurio gyventojų sutikimas tokiems darbams atlikti buvo gautas, fasado. Tokiu būdu buvo pašalintos ginčijamo statybos leidimo neteisėtumo prielaidos ir panaikinti šį leidimą nebėra pagrindo. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių įrodymų, leidžiančių neabejotinai konstatuoti, kad dėl UAB „Ąžuolo gilė“ vykdomos rekonstrukcijos (duomenys neskelbtini) g. 14 yra tiesiogiai pažeidžiami (duomenys neskelbtini) g. 12 namo patalpų savininkų interesai ir bloginamos gyvenimo sąlygos. Be to, rekonstrukcijos techniniame projekte yra pateikta Visuomenės sveikatos centro statinio projektavimo dokumentų vertinimo pažyma, kurioje padaryta išvada, jog techninis projektas atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ąžuolo gilė“ prašė nutraukti bylą pareiškėjui praleidus skundo padavimo terminą arba pareiškėjo skundą atmesti.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjas žinojo arba turėjo visas galimybes sužinoti apie vykdomus statybos darbus, statybos leidimo egzistavimą bei jo turinį ir turėjo pakankamai laiko kreiptis į teismą. Tačiau pareiškėjas praleido vieno mėnesio skundo padavimo terminą, neprašė jo atnaujinti, todėl byla turėtų būti nutraukta. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad vykdė rekonstrukciją pastate (duomenys neskelbtini) g. 14, todėl reikėjo gauti tik to pastato butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimą, kuris šiuo atveju ir buvo gautas. Be to, techniniai projekto sprendimai atitinka normatyvinius statybos techninius reikalavimus, taip pat triukšmo ir vibracijos normas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino ir panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009 m. balandžio 21 d. projektavimo sąlygų sąvadą Nr. RPS 763 bei 2009 m. rugpjūčio 27 d. statybos leidimą Nr. NR/819/09-0653.

Teismas nurodė, kad ginčijamo statybos leidimo pagrindu UAB „Ąžuolo gilė“ vykdė patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) g. 14, Vilniuje, rekonstravimą, kurio metu taip pat buvo įrengiamas ventiliacijos sistemos oro šalinimo ortakis ant fasadinės namo sienos. Vadovaujantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 2 punktu bei 20 straipsnio 2 dalies 3 punktu, statytojas (užsakovas), norėdamas gauti statybos leidimą, be kitų dokumentų, turi pateikti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimą (jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip), kai rekonstruojami ar kapitališkai remontuojami daugiabučio namo bendro naudojimo objektai. Byloje yra pateikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. 14, Vilniuje, butų 7, 5, 3, 8, 6, 4 savininkų 2009 m. vasario 11 d. notaro patvirtinti sutikimai, kad UAB „Ąžuolo gilė“ keistų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) g. 14, Vilniuje, paskirtį iš prekybos į viešo maitinimo bei atliktų visus reikiamus patalpų rekonstrukcijos darbus. 2009 m. balandžio 14 d. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. 14, Vilniuje, savininkų susirinkimo protokole užfiksuota, jog namo 3, 8, 4, 5, 6, 7 butų savininkai sutiko, kad UAB „Ąžuolo gilė“ keistų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) g. 14, Vilniuje, paskirtį iš prekybos į viešo maitinimo bei atliktų visus reikiamus patalpų rekonstrukcijos darbus. Daugiabučiai namai, esantys (duomenys neskelbtini) g. 12 ir (duomenys neskelbtini) g. 14, Vilniuje, negali būti laikomi vienu objektu, nes jie yra atskiri aiškiai identifikuoti nekilnojamieji daiktai, turintys savo unikalius numerius, suteiktus adresus ir nekilnojamojo turto registre įregistruoti kaip atskiri objektai. Byloje nėra jokios informacijos, patvirtinančios, jog minėti pastatai sudaro vieną nuosavybės teisės objektą, todėl, projektuojant ortakį ant gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. 14, Vilniuje, fasado sienos, reikėjo tik šio namo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimo. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 2 punkto bei 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatos šiuo atveju pažeistos nebuvo. Teismas nurodė, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2009 m. birželio 16 d. statinio projektavimo dokumentų vertinimo pažymoje Nr. (12-3)12.20-1231 padarė išvadą, jog techninis projektas neatitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimų ir nustatyti trūkumai. Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2010 m. rugsėjo 3 d. raštu Nr. 13-17(2-1)-2-2366 pareiškėjo pirmininkas informuotas, jog atliktų triukšmo matavimų rezultatai parodė, kad veikiantys UAB „Ąžuolo gilė“ kavinės (duomenys neskelbtini) g. 14 vėdinimo įrenginiai žymiai padidino foninį garso lygį gyvenamojoje aplinkoje bei viršijo leistiną garso lygį (duomenys neskelbtini) g. 12 buto 8 miegamajame kambaryje. Kaip matyti iš Vilniaus miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2009 m. rugpjūčio 19-20 d. protokolo Nr. 1-33-14, ginčijamo statybos leidimo išdavimui pritarė ir Vilniaus visuomenės sveikatos centro atstovas, tačiau ši aplinkybė nešalina pareigos užtikrinti, kad trečiųjų asmenų gyvenimo bei veiklos sąlygos ir po statinio pastatymo būtų apsaugotos nuo keliamo triukšmo, vibracijos (Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalis). Be to, iš projektavimo sąlygų sąvado medžiagos negalima buvo padaryti išvados, kokiu būdu bus įrengiamas ventiliacijos sistemos oro šalinimo ortakis ant (duomenys neskelbtini) g. 14 namo pirmojo aukšto sienos. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju projekto sprendiniai neatitinka teisės aktų reikalavimų bei pažeidžia trečiųjų asmenų teises, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009 m. balandžio 21 d. projektavimo sąlygų sąvadas Nr. RPS 763 naikintinas kaip neteisėtas, o, jį panaikinus, naikintinas ir ginčijamas statybos leidimas. Teismas nurodė, kad byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kada iš tikrųjų pareiškėjas sužinojo apie ginčijamą leidimą. Kaip matyti iš išnagrinėtos administracinės bylos Nr. I-354-437/2010 medžiagos, pareiškėjas į šią bylą įtrauktas nebuvo, todėl darytina išvada, kad pareiškėjo atstovas su ginčijamu statybos leidimu susipažino 2010 m. balandžio 6 d. Skundas teismui buvo pateiktas 2010 m. gegužės 5 d. ir tokiu būdu Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatytas vieno mėnesio skundo padavimo terminas nebuvo praleistas.

III.

Apeliaciniu skundu trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ąžuolo gilė“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir administracinę bylą nutraukti arba atmesti pareiškėjo skundą.

Apeliantas nurodo, kad pareiškėjo nariams ar jo pirmininkui abejonių dėl ginčijamo statybos leidimo ir jo pagrindu atliekamų veiksmų teisėtumo turėjo atsirasti dar 2009 m. rudenį, o apie pažeistas teises pareiškėjui buvo žinoma nuo ortakio sumontavimo 2009 m. spalio 15 d. Todėl pareiškėjas turėjo imtis aktyvių veiksmų siekdamas išsiaiškinti esamą situaciją ir apginti galimai pažeidinėjamas savo teises. Byloje nėra nustatyti jokie aktyvūs pareiškėjo veiksmai, kuriais būtų pagreitinta susipažinimo su statybos leidimu procedūra. Apeliantas nurodo, kad nagrinėjamu atveju skundo padavimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2009 m. spalio 15 d., o ne nuo formalaus susipažinimo su pirmosios instancijos teismo nurodytos administracinės bylos medžiaga. Taip skaičiuojant skundo padavimo terminą, turėtų būti konstatuota, jog pareiškėjas jį praleido bei neprašo atnaujinti, ir byla turėtų būti nutraukta Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 6 punkto pagrindu. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išėjo už nagrinėjamo ginčo ribų, nes pareiškėjas prašė panaikinti tik statybos leidimą, o teismas panaikino ir projektavimo sąlygų sąvadą. Pastarojo akto pagrįstumas ir teisėtumas nebuvo nagrinėtas teismo posėdžių metu, šalims nebuvo suteikta galimybė pasisakyti ar pateikti argumentus dėl jo atitikimo teisės aktų reikalavimams, todėl buvo pažeisti šalių lygiateisiškumo, rungimosi principai bei apelianto teisę į teisingą teisminį procesą. Apeliantas nurodo, kad jo kavinės vėdinimo įrenginiai veikia neaukštu režimu ir to visiškai pakanka reikiamo patalpų ventiliavimo užtikrinimui, o ortakio skleidžiami garsai neviršija higienos normose numatytų reikalavimų. Tą patvirtina ir faktas, jog kavinė buvo pripažinta tinkama naudoti. Apeliantas nurodo, kad statybos darbai šiuo metu yra visiškai baigti ir statybos objektas pripažintas tinkamu naudoti. Didžioji dalis statybos darbų buvo atlikta patalpų viduje. Vėdinimo sistemos įrengimas sudaro tik mažą dalį atliktų statybos darbų. Jokių pretenzijų dėl kitų statybos darbų reiškiama nebuvo. Be to, atlikdamas darbus, apeliantas elgėsi sąžiningai ir turėjo teisėtą pagrindą tikėtis, kad jam išduoti leidimai bus galiojantys, o jų priėmimo procedūros bus įvykdytos tinkamai. Todėl, net ir nustačius, kad išduoto projektavimo sąlygų sąvado dalis ar statybos leidimo išdavimo procedūra prieštaravo nustatytiems reikalavimams, tai negali būti pagrindas panaikinti statybos leidimą ir projektavimo sąlygų sąvadą visa apimtimi.

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir administracinę bylą nutraukti arba atmesti pareiškėjo skundą.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo atstovas dalyvavo kaip žiūrovas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 24 d. posėdyje administracinėje byloje Nr. I-354-437/2010, kurioje pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos pareiškimą buvo sprendžiamas to paties statybos leidimo teisėtumo klausimas. Taigi apie ginčijamo statybos leidimo išdavimą pareiškėjo atstovui tapo žinoma 2010 m. kovo 24 d. ir būtent nuo šios datos nagrinėjamu atveju skaičiuotinas Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatytas skundo padavimo terminas. Pareiškėjas skundą padavė 2010 m. gegužės 5 d. ir tokiu būdu šį terminą praleido. Tai yra pagrindas nutraukti šią bylą pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 6 punktą. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas peržengė pareiškėjo skundo ribas ir nepagrįstai nusprendė panaikinti projektavimo sąlygų sąvadą. Atsakovas nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A(525)-969/2008 konstatavo, jog tais atvejais, kai atitinkamo statybos leidimo pagrindu atlikti statinio statybos darbai ir jų pagrindu sukurtas rezultatas jau yra pripažintas pripažinimo tinkamu naudoti aktu, statybos leidimas nebegalioja. Nagrinėjamu atveju Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2010 m. spalio 27 d. aktu pripažino kavinę, esančią (duomenys neskelbtini) g. 14, Vilniuje, tinkama naudoti. Taigi ginčijamas 2009 m. rugpjūčio 27 d. statybos leidimas nebegalioja nuo 2010 m. spalio 27 d. ir jokių teisinių pasekmių šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas negalėtų sukelti. Atsakovas nurodo, kad ginčijamo statybos leidimo išdavimui pritarė iš atitinkamų institucijų (Vilniaus visuomenės sveikatos centro, Kultūros vertybių apsaugos departamento ir kt.) atstovų sudaryta Nuolatinė statybos komisija. Statybos leidimas išduotas teisėtai, laikantis visų įstatymų reikalavimų. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2009 m. birželio 16 d. statinio projektavimo dokumentų vertinimo pažymoje Nr. (12-3)12.20-1231 padarė išvadą, jog techninis projektas neatitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimų, tačiau teismas neįvertino, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2009 m. liepos 20 d. statinio projektavimo dokumentų vertinimo pažymoje Nr. (12-3)12.20-1524 padarė išvadą, jog techninis projektas atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus. Be to, teismas nevertino, ar jo nurodyti pažeidimai nebuvo padaryti statybos proceso metu, o tai yra reikšminga aplinkybė, nes už statybos proceso metu padarytus pažeidimus atsakovas neatsako. Atsakovas taip pat nurodo, kad, net ir sutikus su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl statybos leidimo neteisėtumo, šis leidimas turėtų būti panaikintas ne visas, bet iš dalies.

Atsiliepimais į apeliacinius skundus trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos su apeliaciniais skundais sutinka.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad projektavimo sąlygose yra įvardinamos pagrindinės statinio statybos gairės, nustatomi bendrieji statinio projektavimo reikalavimai, kurių privalu laikytis rengiant statinio projektą. Nėra reikalaujama projektavimo sąlygose smulkiai detalizuoti ventiliacijos sistemos oro šalinimo ortakį. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad ginčijamo statybos leidimo išdavimui pritarė Vilniaus visuomenės sveikatos centro atstovas, buvo atlikti akustinio triukšmo matavimai, pagal kuriuos įrengtas ortakis neviršija higienos normose numatytų triukšmo lygių. Tai pagrįstai leidžia teigti, jog ginčijamas statybos leidimas išduotas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

Atsiliepimu į apeliacinius skundus pareiškėjas prašo apeliacinius skundus atmesti.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalis skundo padavimo termino pradžią sieja su faktiniu suinteresuoto asmens supažindinimu su individualiu teisės aktu. Šiuo atveju statybos leidimas buvo išduotas UAB „Ąžuolo gilė“, todėl apie statybos leidimą pareiškėjui nebuvo ir negalėjo buvo būti žinoma. Statybos darbus ši bendrovė pradėjo 2009 metų pavasarį dar neturėdama išduoto statybos leidimo, o 2010 m. kovo 24 d. teismo posėdyje, kurio metu buvo nutraukta kita administracinė byla, dalyvaujantiems žiūrovams nebuvo pateikta visa reikalinga informacija. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą išsamiai ir priėmė teisingą sprendimą. Teismas nėra saistomas konkrečių skunde nurodytų akto panaikinimo motyvų. Statinio projektavimo sąlygų sąvadas laikytinas ne savarankišku individualiu aktu, o techniniu dokumentu, kuris yra vienas iš statybos leidimo teisėtumo sąlygų. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad vis tik laikosi pirminės savo pozicijos, jog, išduodant ginčijamą statybos leidimą, nebuvo įvykdytas Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytas reikalavimas, tvirtinant statinio projektavimo sąlygų sąvadą, gauti daugiabučių namų savininkų bendrijos sutikimą, jei tokia sąlyga numatyta bendrijos įstatuose. Pareiškėjo įstatų 38 punkte nustatyta, kad bendrojo naudojimo objektai gali būti rekonstruojami ir keičiama jų paskirtis bendrijos narių susirinkimo nutarimu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje yra keliamas klausimas dėl to, ar pareiškėjas nėra praleidęs skundo padavimo termino. Tuo tarpu šio klausimo išsprendimas yra būtina procesinė prielaida bylos nagrinėjimui iš esmės. Nustačius, kad terminas praleistas ir neprašoma jo atnaujinti arba nėra pagrindo atnaujinimui, byla negali būti nagrinėjama ir tuo atveju, jeigu skundas jau priimtas, turi būti nutraukiama Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 6 punkto pagrindu.

Aptariamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsakydamas į proceso šalių argumentus, jog pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą, nurodė, kad šis terminas nėra praleistas, nes pagal bylos duomenis negalima teigti, jog pareiškėjas su ginčijamu statybos leidimu susipažino anksčiau kaip 2010 m. balandžio 6 d. Tačiau pareiškėjas savo skunde buvo nurodęs, kad jo nariai ne kartą kreipėsi į įvairias institucijas, prašydami ištirti ginčijamo statybos leidimo teisėtumą, ir Vilniaus apskrities viršininko administracija, atlikusi patikrinimą, padavė pareiškimą teismui dėl statybos leidimo panaikinimo. Iš 2009 m. lapkričio 2 d. statinio projektavimo sąlygų rengimo, jų sąvado išdavimo, statinio projekto rengimo ir statybos leidimo išdavimo procedūrų atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo akto Nr. 22 (administracinės bylos Nr. I-354-437/2010 t. I., b. l. 7-10) matyti, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija atitinkamą patikrinimą atliko pagal atitinkamo namo gyventojų skundą. Šios aplinkybės leidžia daryti prielaidą, kad pareiškėjas galėjo žinoti apie ginčijamą statybos leidimą dar prieš tai, kai Vilniaus apskrities viršininko administracija atliko patikrinimą ir 2009 m. lapkričio mėnesį kreipėsi į teismą dėl statybos leidimo panaikinimo. Pirmosios instancijos teismas privalėjo visapusiškai patikrinti tokios prielaidos pagrįstumą bei išsireikalauti ir įvertinti pareiškėjo susirašinėjimo su atitinkamomis institucijomis medžiagą bei kitus reikšmingus duomenis, iš kurių būtų galima nuspręsti, ar tikrai pareiškėjas dar iki Vilniaus apskrities viršininko administracijos kreipimosi į teismą nežinojo apie ginčijamą statybos leidimą. Tačiau teismas to nepadarė.

Statybos įstatymo 23 straipsnio 30 dalyje numatyta, kad bylose dėl neteisėtai išduotų statybą leidžiančių dokumentų galiojimo panaikinimo atsakovais laikomi asmenys, neteisėtai pritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui. Nors ši nuostata negaliojo pareiškėjui šioje byloje paduodant skundą, tačiau ji jau buvo įsigaliojusi bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Šioje nuostatoje yra įtvirtinta proceso teisės norma, todėl, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje numatytomis proceso teisės normų galiojimo laike taisyklėmis, bylos nagrinėjimo metu ji jau turėjo būti taikoma ir pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti, ar pagal minėtą normą atsakovais turintys būti asmenys yra įtraukti į bylą. Tačiau teismas to nepadarė.

Taip pat pirmosios instancijos teismas šioje byloje išėjo už pareiškėjo skundo ribų. Pareiškėjas prašė panaikinti tik statybos leidimą, tačiau teismas, nesant atitinkamo skundo reikalavimo, panaikino ir projektavimo sąlygų sąvadą.

Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje yra pateiktas kavinės, kurios rekonstravimui buvo išduotas ginčijamas statybos leidimas, 2010 m. spalio 27 d. pripažinimo tinkama naudoti aktas Nr. PTN-100-101027-00661 (t. II, b. l. 51-54). Esant priimtam šiam aktui, turėtų būti sprendžiamas klausimas, ar vien tik statybos leidimo panaikinimu galėtų būti apgintos pareiškėjo nurodomos jo galimai pažeistos teisės ir ar šiuo atveju kartu neturėtų būti nuginčytas ir minėtas statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas. Nustačius, jog pareiškėjo nurodomos galimai pažeistos teisės negalėtų būti apgintos kartu su statybos leidimu nepanaikinus statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto, pareiškėjui turėtų būti pasiūloma atitinkamai tikslinti savo skundo reikalavimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 10 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas šių klausimų aptariamu atveju neišsprendė.

Dėl išdėstytų argumentų skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas Dainius Raižys Skirgailė Žalimienė