Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Jūros Marijos Strumskienės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Vaidai Kazlauskienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Margaritai Šakalytei, atsakovės atstovei Linai Vairei, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Ąžuolo gilė“ atstovei V. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos 785-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos „Naugardas“ skundą dėl statybos leidimo panaikinimo atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretieji suinteresuoti asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, UAB „Ąžuolo gilė“, E. V. ir UAB „Omad“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

785-oji daugiabučių namų savininkų bendrija „Naugardas“ (toliau – pareiškėja) padavė teismui skundą ir patikslintus skundus (t. I, b. l. 29-32, t. II, b. l. 157-159), kuriuose prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009-08-27 išduotą UAB „Ąžuolo gilė“ statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Kitus patikslintų skundų reikalavimus atsisakyta priimti.

Skunde pareiškėja paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybė 2009-08-27 išdavė leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Ąžuolo gilė“ (duomenys neskelbtini) įrengti rekuperacinę sistemą. 785-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos „Naugardas“ nariai ne kartą kreipėsi į valstybės ir Vilniaus miesto savivaldybės institucijas, prašydami ištirti UAB „Ąžuolo gilė“ vykdomos rekonstrukcijos (duomenys neskelbtini) ir statybos leidimo išdavimo teisėtumą. Vilniaus apskrities viršininko administracija, atlikusi rekonstrukcijos patikrinimą, nustatė statybos leidimo išdavimo neteisėtumo faktą, nes išduodant statybos leidimą nebuvo (duomenys neskelbtini) namo (prie kurio faktiškai pritvirtinta rekuperacinė sistema) patalpų savininkų sutikimų, ir kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl statybos leidimo panaikinimo. Tačiau UAB „Ąžuolo gilė“ atlikus rekonstrukcijos techninio projekto pakeitimus ir perkėlus ventiliacinę sistemą nuo (duomenys neskelbtini) sienos ant (duomenys neskelbtini) sienos, Vilniaus apskrities viršininko administracija (jos funkcijas perėmusi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos) nusprendė atsisakyti prašymo, o Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė nutartį nutraukti bylą (Nr. I-354-437/2010). Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos teismui nurodė, kad pakeistame rekonstrukcijos techniniame projekte yra numatytas rekuperacinės sistemos įrengimas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, todėl (duomenys neskelbtini) pastato savininkų sutikimo pagal įstatymus neturi būti reikalaujama.

Vilniaus miesto savivaldybės išduotas statybos leidimas nebuvo panaikintas, pakeitus rekonstrukcijos techninį projektą tokiu būdu, kad rekuperacinė sistema bus sumontuota ne ant (duomenys neskelbtini) namo sienos, o ant (duomenys neskelbtini). Tačiau (duomenys neskelbtini) ir 14 namai yra sublokuoti ir neatsiejamai susiję bendromis sienomis. Vykdant rekonstrukciją, ventiliacinė sistema šiuo metu yra pritvirtinta prie (duomenys neskelbtini) namo ir 12 namo bendros sienos ir yra išvedžiota prie (duomenys neskelbtini) namo patalpų savininkų langų 50 cm atstumu, t. y. prie pat (duomenys neskelbtini) namo patalpų savininkų langų.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalį, statinys turi būti statomas ir pastatytas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos (tarp kurių statinių esamos techninės būklės nebloginimas, apsauga nuo keliamo triukšmo, vibracijos), kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Dėl UAB „Ąžuolo gilė“ vykdomos rekonstrukcijos (duomenys neskelbtini) yra tiesiogiai pažeidžiami (duomenys neskelbtini) namo patalpų savininkų interesai ir bloginamos gyvenimo sąlygos. Išbandant įrengtą rekuperacinę sistemą, (duomenys neskelbtini) patalpų savininkai pastebėjo atsiradusį ventiliacinės sistemos garsą ir vibraciją. Rekonstrukcijos metu UAB „Ąžuolo gilė“ inžinerinius įrenginius sumontavo ant bendrojo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namų naudojimo sienos, kurią šiuo metu valdo 785-oji daugiabučių namų savininkų bendrija „Naugardas“, kuri buvo įsteigta 2001-08-14 ir jos įstatų 1 punktas nustato, kad bendrijai priklausantys namai yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nes šių namų bendrosios konstrukcijos negali būti naudojamos atskirai.

Atkreipė dėmesį, kad UAB „Ąžuolo gilė“ rekonstrukcijai vykdyti nėra gavusi 785-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos „Naugardas“ sutikimo, taip pat vykdomai rekonstrukcijai nedavė sutikimo nei (duomenys neskelbtini) patalpų savininkai, nei (duomenys neskelbtini) patalpų savininkai. Bendrijos žiniomis, statybos leidimas buvo išduotas, kai statytojas pateikė tik trijų butų savininkų sutikimus, t. y. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butų savininkų sutikimus, kai tuo tarpu (duomenys neskelbtini) name iš viso yra 10 butų ir 2 negyvenamosios patalpos, o (duomenys neskelbtini) name – 16 butų ir 1 negyvenamoji patalpa. Todėl Vilniaus miesto savivaldybė, išduodama statybos leidimą (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijai (taip pat ir pakeitus techninį projektą), pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 20 straipsnį, dėl to statybos leidimas turi būti panaikintas.

Vilniaus apskrities viršininko administracijai kreipusis į teismą dėl statybos leidimo panaikinimo (administracinėje byloje Nr. I-354-437/2010), 785-oji daugiabučių namų savininkų bendrija „Naugardas“ nebuvo įtraukta į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, taip pat negavo iš Vilniaus miesto savivaldybės pranešimo apie techninio projekto pakeitimus. Todėl, pasak pareiškėjos, su administracine byla Nr. I-354-437/2010 ir nutartimi nutraukti bylą susipažino tik 2010-04-06. Dėl to, pareiškėjos manymu, terminai, nustatyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnyje, turėtų būti pradėti skaičiuoti būtent nuo šios dienos. Su ginčijamu statybos leidimu ir pakeistu rekonstrukcijos techniniu projektu pareiškėja galėjo susipažinti tik iš baigtos administracinės bylos medžiagos.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė skundo argumentus ir reikalavimus. Papildomai paaiškino, kad nesutinka su tuo, kad neginčijant Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010-10-27 pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. PTN-100-101027-00661, nėra pagrindo panaikinti statybos leidimą. Paduodama skundą pareiškėja jau prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tačiau teismas jų netaikė, nurodydamas motyvus, kad teismo sprendimo įvykdymas negali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Todėl šiuo metu teismas negali teigti priešingai ir konstatuoti, kad tokio akto patvirtinimas atima iš pareiškėjos galimybę ginčyti statybos leidimą. Nesutiko su atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens pateikiamu skundo padavimo termino skaičiavimu. Atsižvelgiant į tai, kad ABTĮ numato trumpus skundų padavimo terminus (lyginant su Civiliniame kodekse įtvirtintais ieškinio senaties terminais), šie terminai turi būti aiškiai apibrėžiami ir skaičiuojami taip, kaip nurodyta ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje, t. y. nuo skundžiamo akto įteikimo dienos. Kitos bylos nagrinėjime kaip žiūrovai dalyvavo tik bendrijos nariai, į atitinkamas institucijas dėl statybų teisėtumo taip pat kreipėsi tik bendrijos nariai, todėl bendrijai terminas negali būti skaičiuojamas nuo atsakovės nurodomos datos, kai bendrijos nariai galimai sužinojo ar galėjo sužinoti apie statybos leidimą.

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimuose (t. I, b. l. 95-100, t. III, b. l. 18-25) prašė bylą nutraukti pareiškėjai praleidus skundžiamo akto apskundimo terminą, o netenkinus prašymo, pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad ginčydama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009-08-27 išduotą UAB „Ąžuolo gilė“ statybos leidimą (duomenys neskelbtini) pareiškėja nenurodo jokių ABTĮ 89 straipsnio 1 dalyje reglamentuotų administracinių aktų panaikinimo pagrindų, nenurodo, kaip konkrečiai ginčijamas viešojo administravimo subjekto aktas pažeidžia jos teises.

Statybos leidimo išdavimo tvarka yra reglamentuota Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnyje, iš kurio matyti, kad Nuolatinė statybos komisija tikrina tik statinio projekto atitiktį teritorijų planavimo dokumentams, projektavimo sąlygų sąvadui bei pačios komisijos nuostatuose nurodytiems teisės aktams ir tik pateikto Nuolatinei statybų komisijai vertinti projekto neatitiktis minėtiems kriterijams gali būti pagrindas neišduoti statytojui statybos leidimo. Kiekviena Nuolatinė statybos komisija savo veikloje vadovaujasi šios komisijos nuostatais. Ginčijamo statybos leidimo išdavimo metu Vilniaus miesto savivaldybės nuolatinės statybų komisijos veiklą reglamentavo nuostatai, patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005-12-21 sprendimu Nr. 1-999 „Dėl nuolatinės statybų komisijos sudarymo ir jos nuostatų tvirtinimo“, kurių 8 punkte buvo nustatyta, kad komisija, gavusi iš savivaldybės administracijos direktoriaus (jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo) statytojo (užsakovo) prašymą gauti statinio statybos leidimą kartu su dokumentais, nurodytais statybos techniniame reglamente STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“, privalo juos patikrinti ir nustatyti, ar: 1) statyba atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentą) ir projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus; 2) statinio projektas atitinka šiam tikslui nustatytą dydį ir sudėtį; 3) atlikta projekto ekspertizė (kai ji privaloma) ir jos išvados yra teigiamos. Pasak atsakovės, statybos leidimas galėjo būti neišduodamas tik šiais pagrindais.

Ginčo statybos leidimui pritarė atitinkamų institucijų atstovai (Vilniaus visuomenės sveikatos centro atstovas, Kultūros vertybių apsaugos departamento atstovas ir kt.), todėl statybos leidimas išduotas teisėtai, laikantis visų įstatymų reikalavimų. Nuolatinė statybos komisija negali atsisakyti išduoti statybos leidimo nesant tam įstatyminio pagrindo. Nuolatinei statybos komisijai nustačius, kad statinio projektas atitinka statinio projektavimo sąlygų sąvado ir žemės sklypo detaliojo plano reikalavimus, 2009-08-27 buvo priimtas sprendimas išduoti trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Ąžuolo gilė“ ginčijamą statybos leidimą. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalį, Nuolatinės statybos komisijos sprendimas savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) yra privalomas, todėl šio Nuolatinės statybos komisijos sprendimo pagrindu ir buvo išduotas ginčijamas statybos leidimas. Dėl to Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nebuvo pagrindo suvaržyti statytojo statybos teisę (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis) ir neišduoti 2009-08-27 statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Teisės aktai (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 44 punktas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ 1 priedas) statinio projekto vadovui kelia daug didesnius įpareigojimus nei Nuolatinei statybos komisijai.

Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą, daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimas buvo gautas. Iš daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2009-04-14 savininkų susirinkimo protokolo matyti, kad susirinkime dalyvavo 6 savininkai, kurie sutiko, kad UAB „Ąžuolo gilė“ keistų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, paskirtį iš prekybos į viešojo maitinimo ir atliktų visus reikiamus patalpų rekonstrukcijos darbus. Be to, daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butų savininkų sutikimai buvo patvirtinti notaro. Pagal VĮ Registrų centro išduotą Butų (patalpų) sąrašą pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš viso yra 8 butai ir 1 negyvenamoji patalpa.

Projektuojant ortakį ant gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, fasado sienos reikėjo tik namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimo, nes teisės aktai nenumato, kad būtina gauti greta esančio namo savininkų sutikimus. Namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, butų ir kitų patalpų savininkų sutikimai nėra būtini.

Remdamasi Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, 26 straipsnio 1 dalies 4 punktu atsakovė nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad projektuojant ortakį, ant gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, fasado sienos buvo būtinas 785-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos „Naugardas“ sutikimas, kadangi teisės aktai nesuteikia bendrijai teisės disponuoti jos nariams nuosavybės teisėmis priklausančiomis patalpomis, taip pat nesuteikia bendrijai teisių (įgaliojimų) atstovauti jos nariams.

Nuolatinė statybos komisija privalėjo užtikrinti tik tai, kad statinio projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus ir projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus ir šią savo pareigą įvykdė tinkamai.

Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. I-354-437/2010 pagal pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Ąžuolo gilė“, UAB „Omad“ ir E. V. dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduoto statybos leidimo (duomenys neskelbtini) panaikinimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010-03-24 nutartimi priėmė pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atsisakymą nuo skundo ir administracinę bylą Nr. I-354-437/2010 nutraukė. Atsižvelgiant į tai, kad institucija, kuri pagal kompetenciją vykdo teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą, padarė išvadą, kad nebėra pagrindo skundui, laikytina, kad 2009-08-27 statybos leidimas (duomenys neskelbtini) išduotas teisėtai ir pagrįstai.

Nepagrįstas pareiškėjos 785-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos „Naugardas“ prašymas skaičiuoti skundo padavimo terminą nuo 2010-04-06, kai buvo susipažinta su administracine byla Nr. 1-354-437/2010, kadangi kiekvienas apdairus ir rūpestingas daikto valdytojas tokioje situacijoje būtų domėjęsis apie jo teises bei teisėtus interesus įtakojančius teisės aktų priėmimus, tačiau pareiškėja daugiau nei septynis mėnesius apie tai nesidomėjo. Atsakovės manymu, tuo atveju, jei teismas nustatytų, kad buvo pažeistos pareiškėjos teisės, teismas turėtų taikyti ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, kurioje numatytas 1 mėnesio skundo padavimo terminas, ir nustatyti, kad pareiškėja šį terminą praleido, ir vadovaudamasis ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 6 punktu bylą nutraukti. Pareiškėja neprašo teismo atnaujinti terminą skundui paduoti.

Teismo posėdyje atstovė palaikė atsiliepimą ir prašė bylą nutraukti arba skundo netenkinti. Papildomai paaiškino, kad šiuo metu, t. y. išdavus 2010-10-27 pripažinimo tinkamu naudoti aktą, ginčo statybos leidimas jau nebegalioja, todėl nėra pagrindo nagrinėti klausimą dėl jo teisėtumo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau ir – Inspekcija) atsiliepimuose (t. I, b. l. 89-91, t. III, b. l. 27-29) prašė pareiškėjos skundą atmesti.

Paaiškino, kad pareiškėjos argumentai, kad išduodant statybos leidimą buvo pažeistas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktas, nes UAB „Ąžuolo gilė“ vykdomai rekonstrukcijai nebuvo gautas sutikimas nei iš pareiškėjos, nei iš (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) patalpų savininkų, yra nepagrįsti.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijai išdavus statytojui UAB „Ąžuolo gilė“ 2009-08-27 statybos leidimą (duomenys neskelbtini) kavinės, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rekonstrukcijai atlikti, Vilniaus apskrities viršininko administracija atliko minėto leidimo teisėtumo patikrinimą ir nustatė, kad pastarasis išduotas pažeidžiant teisės aktus, t. y. statytojas UAB „Ąžuolo gilė“ suprojektavo ortakį ant gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, fasado, neturėdamas šio namo gyventojų sutikimo. Atsižvelgiant į padarytus pažeidimus, 2009-11-30 Vilniaus apygardos administraciniam teismui buvo paduotas skundas dėl Nuolatinės statybos komisijos 2009-08-19 sprendimo Nr. 1-33-14 ir neteisėtai išduoto statybos leidimo panaikinimo. Tačiau teismui dar nepriėmus sprendimo, statytojas UAB „Ąžuolo gilė“ koregavo pradinį kavinės ((duomenys neskelbtini), Vilniuje) rekonstrukcijos techninį projektą, kuriuo buvo atlikta kavinės ventiliacijos ortakio vietos korektūra, ortakį patraukiant virš kiemo turėklo į kairę pusę nuo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir jį tvirtinant prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio gyventojų sutikimas tokiems darbams atlikti buvo gautas, fasado. Projekto korektūra 2009-12-16 buvo suderinta su Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento Kultūros ir paveldo skyriaus vyr. specialiste ir 2009-12-17 su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio vyr. specialiste. Ginčijamo statybos leidimo neteisėtumo prielaidos buvo pašalintos.

Atkreipė dėmesį, kad daugiabučiai namai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje, negali būti laikomi vienu objektu, kadangi jie yra atskiri aiškiai identifikuoti nekilnojamieji daiktai, turintys savo unikalius numerius, jiems suteiktus adresus ir nekilnojamojo turto registre įregistruoti kaip atskiri nekilnojamojo turto kadastro objektai.

Pareiškėja nepateikė jokių konkrečių argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, leidžiančių neabejotinai konstatuoti, kad, remiantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalimi, dėl UAB „Ąžuolo gilė“ vykdomos rekonstrukcijos (duomenys neskelbtini) yra tiesiogiai pažeidžiami (duomenys neskelbtini) namo patalpų savininkų interesai ir bloginamos gyvenimo sąlygos. Be to, rekonstrukcijos techniniame projekte yra pateikta Visuomenės sveikatos centro Statinio projektavimo dokumentų vertinimo 2009-07-20 pažyma Nr.(duomenys neskelbtini), kurioje yra padaryta išvada, jog techninis projektas atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus. Pareiškėja nenurodė ir to, kaip ginčo atveju pasireiškia reikalavimo „statinių esamos būklės nebloginimas“ nesilaikymas.

Teismo posėdyje Inspekcijos atstovas nedalyvavo, apie posėdį pranešta, byla nagrinėjama atstovui nedalyvaujant (ABTĮ 78 straipsnio 3 dalis).

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ąžuolo gilė“ atsiliepimuose (t. I, b. l. 50-56, t. III, b. l. 1-6) prašė nutraukti bylą pareiškėjai praleidus skundo padavimo terminą arba pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškino, kad ginčijamas statybos leidimas buvo išduotas 2009-08-27 ir pareiškėja (jos atstovai) žinojo arba turėjo objektyvią galimybę sužinoti, jog pareiškėjos administruojamo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patalpose vyksta rekonstrukcijos darbai. Statybos darbai pastato išorėje buvo pradėti jau 2009 metų rugsėjo mėnesį, o oro šalinimo vamzdis (ortakis) sumontuotas 2009-10-15. Todėl, anot UAB „Ąžuolo gilė“, pareiškėja turėjo realią galimybę matyti, kad vykdomi statybos darbai, kurie dėl savo masto negalėjo likti nepastebėti. Pareiškėja klaidingai teigia, kad apie statybos leidimą sužinojo tik 2010-04-06, kadangi laikinai einantis bendrijos pirmininko pareigas A. Ž. su sutuoktine ir kitu bendrijos nariu dalyvavo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-03-24 posėdyje, kuriame teismas nutartimi nutraukė administracinę bylą Nr. I-354-437/2010. Todėl pareiškėja žinojo arba turėjo visas galimybes sužinoti apie vykdomus statybos darbus, statybos leidimo egzistavimą bei jo turinį, taip pat turėjo pakankamai laiko kreiptis į teismą. Pareiškėja praleido vieno mėnesio skundo padavimo terminą, neprašė jo atnaujinti, be to nenurodė jokių svarbių šio termino praleidimo priežasčių, todėl byla turėtų būti nutraukta.

Atkreipė dėmesį, kad administracinėje byloje Nr. I-354-437/2010 jau buvo ginčytas to paties statybos leidimo teisėtumas iš esmės tuo pačiu faktiniu ir teisiniu pagrindu, t. y. remiantis aplinkybe, kad UAB „Ąžuolo gilė“ suprojektavo ortakį ant gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, fasado neturėdama šio namo gyventojų sutikimo. Tačiau Vilniaus apskrities viršininko administracija (ir jos funkcijas perėmusi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija) atsiėmė skundą, atsižvelgdama į tai, jog pakeistame rekonstrukcijos techniniame projekte rekuperacinės (ventiliacijos) sistemos elemento – ortakio įrengimas numatytas ant (duomenys neskelbtini) namo (be to ir faktiškai įrengtas), todėl Naugarduko 12 namo pastato savininkų sutikimo pagal įstatymus neturi būti reikalaujama. Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai yra deleguota statybos valstybinės priežiūros funkcija, taigi ši valstybės institucija yra kompetentinga vertinti statybų procesų teisėtumą. Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai pripažinus, kad (duomenys neskelbtini) namo gyventojų sutikimas UAB „Ąžuolo gilė“ atliekamiems statybos darbams nėra reikalingas, pareiškėjos skundas ir prašymas yra visiškai nepagrįsti ir turėtų būti atmesti.

Pažymėjo, kad 785-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos „Naugardas“ įstatų 37 punkte yra nurodyta, kad namo bendrojo naudojimo objektai valdomi, jais naudojamasi ir disponuojama namo patalpų savininkų (bendratučių) sutarimu. Pareiškėjos įstatuose nėra nustatyta kitokia bendratučių sutikimo davimo tvarka negu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnio 1 dalyje, todėl sprendimus dėl pastato (duomenys neskelbtini) bendro objektų valdymo ir naudojimo turi teisę priimti šio namo patalpų savininkų dauguma. Rašytiniai sutikimai daugumos (duomenys neskelbtini) namo gyventojų buvo gauti.

Pareiškėjai priskiriami du namai, tačiau kiekvienas namas yra atskiras objektas – pastatas, esantis (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centre yra registruotas kaip vienas gyvenamasis pastatas, kurio unikalus numeris yra (duomenys neskelbtini), o pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), yra kitas gyvenamasis pastatas, kurio unikalus numeris yra (duomenys neskelbtini). Taigi norint gauti statybos leidimą vykdyti rekonstrukciją pastate (duomenys neskelbtini), reikia gauti tik to pastato butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimus, kurie šiuo atveju ir buvo gauti teisės aktų nustatyta tvarka.

Pagal VĮ Registrų centro Vilniaus filialo Nekilnojamojo turto registro 2008-02-27 duomenis apie pastato (duomenys neskelbtini) patalpų savininkus, tuo metu pastate buvo 8 gyvenamosios patalpos ir 1 negyvenamoji patalpa. Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų 2009-04-14 susirinkime buvo nuspręsta dėl UAB „Ąžuolo gilė“ patalpų paskirties keitimo ir visų reikalingų patalpų rekonstrukcijos darbų atlikimo. Susirinkime dalyvavo 6 butų savininkai ir visi pritarė, taigi 6 yra dauguma iš 8 butų savininkų. Be to, papildomai buvo gauti atskiri rašytiniai patalpų savininkų sutikimai: A. N. (butas, esantis (duomenys neskelbtini)), G. M., veikiančio K. M. vardu (butai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)-8), R. Ž. (butai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)). Atkreipė dėmesį, kad šiuo metu pastate yra registruota daugiau butų ir negyvenamųjų patalpų, tačiau leidimo gavimo laikotarpiu butų ir negyvenamųjų patalpų buvo mažiau.

Pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), nebuvo nei rekonstruojamas, nei kapitališkai remontuojamas. Remiasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalimi ir daro išvadą, kad rekonstrukcija yra laikoma statybos rūšis, kai yra tikslas iš esmės pertvarkyti esamą statinį sukuriant jo naują kokybę. Nors nagrinėjamu atveju ortakis nebuvo suprojektuotas ar įrengtas ant 12-ojo namo fasado, akivaizdu, kad ortakį tvirtinant prie pastarojo namo sienos (t. y. paprasto skardinio vamzdžio pritvirtinimas strypais prie sienos krašto, negriaunat jokių esamų konstrukcijų, pastato elementų ir kitaip nedarant jokio didesnio poveikio pastatui), tai nebūtų 1aikoma šio pastato (statinio) rekonstrukcija. Ventiliacijos ortakio pritvirtinimas prie sienos neatitinka ir kapitalinio remonto apibrėžimo, pateikto Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje. Ortakis yra tik inžinerinės sistemos dalis, todėl jo įrengimo darbai turėtų būti vertinami kaip paprastasis remontas. Tuo atveju, jeigu ortakis būtų tvirtinamas prie 12-ojo namo sienos, tokie darbai nebūtų laikomi kapitaliniu šio pastato remontu, todėl pastarojo namo gyventojų sutikimas tokiems darbams atlikti nebūtų reikalingas.

Pradinis rekonstrukcijos projektas buvo pakoreguotas ortakį patraukiant arčiau 14-ojo namo centrinės vertikalios linijos, faktiškai ortakis yra pritvirtintas ant (duomenys neskelbtini) esančio pastato, kurio bendraturčių sutikimas buvo gautas teisės aktų nustatyta tvarka. Ortakio tvirtinimo būdas prie namo sienos nei brėžinyje, nei kituose projekto dokumentuose nekonkretizuojamas, t. y., remiantis dokumentais negalima daryti išvados dėl to, prie kurio tiksliai namo (12 ar 14) turėjo būti tvirtinamas ortakis. Namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra išsikišęs 12-ojo namo atžvilgiu, todėl pagal pradinį projektą ventiliacijos ortakius buvo numatyta pritvirtinti prie (duomenys neskelbtini), šoninės namo sienos (kampo) specialiais laikikliais. Patikslinus projektą, ventiliacijos ortakis buvo patrauktas link 14-ojo namo centrinės vertikalios linijos. Ortakis buvo ne tik suprojektuotas ant (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo, bet ir faktiškai ten pritvirtintas.

Projektas suderintas su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros ir paveldo skyriumi, Vilniaus apskrities viršininko administracija ir su kitomis kompetentingomis institucijomis. Techniniai projekto sprendimai atitinka normatyvinius statybos techninius reikalavimus, taip pat triukšmo ir vibracijos normas. Taigi pareiškėjos sutikimas statybos leidimui išduoti nėra (ir nebuvo) būtinas, todėl ginčijamas statybos leidimas išduotas teisėtai, o naikinti pareiškėjos skunde nurodytais pagrindais nėra teisinio pagrindo.

Teismo posėdyje 2010-11-15 UAB „Ąžuolo gilė“ prašymu prie bylos pridėtas pripažinimo tinkamu naudoti aktas, pagal kurį Nuolatinė statybos komisija konstatavo, kad kavinė, esanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, baigta statyti, atitinka visus statiniui keliamus reikalavimus ir yra tinkama naudoti. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) administracine byla Nr. A20-63/2008, kurioje pateikiamas pripažinimo tinkamu naudoti akto teisinis statusas, taip pat remiasi LVAT 2008-10-03 nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-969/08 ir kt. Todėl mano, kad bylos nagrinėjimas netenka prasmės. Ginčo statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

Pareiškėja iki šiol konkrečiai neįvardijo ir nepateikė svarių įrodymų, kaip dėl statinio (ar buvusių statybų) yra pažeidžiami pareiškėjos interesai, kokiu masto pablogėjo (duomenys neskelbtini) namo gyventojų sąlygos. Ortakio skleidžiamas garsas visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus.

Teismo posėdyje atstovė palaikė atsiliepimą ir prašė skundo netenkinti.

Teismo posėdyje nedalyvavo trečiasis suinteresuotas asmuo E. V., trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Omad“, apie teismo posėdį pranešta, byla nagrinėjama nedalyvaujant nurodytiems asmenims.

Skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl skundo reikalavimo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009-08-27 išduotą UAB „Ąžuolo gilė“ statybos leidimą (duomenys neskelbtini) padavimo teismui termino.

Byloje yra nustatyta, kad iš tiesų, nagrinėjant administracinę bylą pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau - VAVA) skundą dėl 2009-08-27 išduoto UAB „Ąžuolo gilė“ statybos leidimo (duomenys neskelbtini) panaikinimo atsakovei VAVA, trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ąžuolo gilė“ (administracinė byla Nr. I-354-437/2010), kaip žiūrovas 2010-03-23 - 24 posėdyje dalyvavo A. Ž. (šios bylos 2010-11-15 teismo posėdžio protokolas, t. II, b. l. 57). Byloje yra duomenų, kad 2010-04-13 A. Ž. laikinai ėjo pirmininko pareigas (785-osios DNSB „Naugardas“ 2010-04-13 protokolas, t. I, b. l. 25), kad šis asmuo išrinktas pirmininku 2010-05-13 (Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija, 2011-11-14, t. III, b. l. 77-78). Byloje pagal VAVA skundą yra 2010 03 23 teismo posėdžio protokolas, iš kurio matyti, kad byla iš esmės nebuvo nagrinėjama (administracinė byla Nr. I-354-437/2010, t. II, b. l. 191-192), 2010-03-24 priimta nutartis administracinę bylą nutraukti. Nurodytoje byloje nėra duomenų, kada įsiteisėjusią nutartį gavo 785-oji daugiabučių namų savininkų bendrija „Naugardas“, pati bendrija pripažįsta, kad nutartį gavo 2010-04-06 (t. II, b. l. 158). Dėl nurodytų faktų daroma išvada, kad nėra įrodymų, jog 2010-03-23 -24 pareiškėja, kaip juridinis asmuo, gavo skundžiamą administracinį aktą ar sužinojo apie jo turinį. Pareiškėjos atstovų dalyvavimas bylos nagrinėjime žiūrovų teisėmis neįrodo, kad jie tinkamai galėjo susipažinti su skundžiamu aktu, kad jie šį aktą būtų pateikę bendrijai įrodymų nėra.

Dėl pareiškėjos pareigos domėtis statybų eiga teismas daro išvadą, kad vykdytos statybos dar nereiškia, kad pareiškėja turėjo būti ar buvo supažindinta su statybos leidimu. UAB „Ąžuolo gilė“ atsiliepimuose aiškino, kad šiuo atveju rekonstravimas, kiek tai liečia ortakių patalpinimą ant pastato (duomenys neskelbtini) sienos, buvo tolygus paprastam remontui, todėl pareiškėja nebūtinai turėjo būti įsitikinusi, kad tiems darbams išduotas statybos leidimas ir siekti tokį dokumentą gauti ar apie jį susižinoti internete.

Teismui tikrinant šalių nurodomus faktus, kad galimai dar 2009 metais ir vėliau gyventojai skundėsi dėl ginčo statybos darbų, Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius pateikė teismui informaciją, perimtą iš VAVA (t. II, b. l. 145-146), kad periodu nuo 2009-08-19 iki 2010-05-06 Vilniaus apskrities viršininko administracijoje nėra duomenų apie susirašinėjimą su pareiškėja ar namų (duomenys neskelbtini) ir 14 gyventojais dėl statybos darbų. Tuo laikotarpiu (2009-02-06 ir 2009-07-08) dėl statybų (duomenys neskelbtini) name skundėsi (duomenys neskelbtini) g. gyventojai. Iš jų pareiškimų matyti, kad tai (duomenys neskelbtini) g. namo gyventojai (t. II, b. l. 147, 148), kurie nėra 785-osios bendrijos nariai. Namas (duomenys neskelbtini) Registrų centro duomenyse nurodomas kaip esantis ir adresu (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 19).

Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes daroma išvada, kad pareiškėja nepraleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino paduoti skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009-08-27 išduoto UAB „Ąžuolo gilė“ statybos leidimo (duomenys neskelbtini) panaikinimo. Statybos leidimo įteikimo pareiškėjai kita data nei nurodo pareiškėja nebuvo nustatyta.

Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009-08-27 išduoto UAB „Ąžuolo gilė“ statybos leidimo (duomenys neskelbtini) teisėtumo.

Ginčo dalyką reglamentuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymo redakcija, galiojusi iki 2009-08-27, t. y. laikotarpiu nuo 2007-05-19 iki 2009-08-31 galiojusi redakcija, ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 218 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ (toliau – STR „Statybos leidimas“). Kadangi pareiškėja aiškina, kad dėl pastato rekonstravimo buvo būtina gauti ir pareiškėjos sutikimą, ginčo santykius reglamentuoja ir Civilinis kodeksas bei Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2004-01-29 iki 2010-01-04).

Šiuo atveju teismas taip pat vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teismų praktika taikant ginčo santykių metu galiojusius įstatymus bei kitus teisės aktus. LVAT 2008-01-18 nutartyje administracinėje byloje Nr. A20-63/2008 yra pateikiamas ginčo santykių metu galiojusio Statybos įstatymo nuostatų aiškinimas. Nurodytoje nutartyje konstatuojama, kad: „Statybos įstatymo 24 straipsnis nustato statinio pripažinimo tinkamu naudoti bendruosius principus. Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas pastatytą, rekonstruotą ar kapitališkai suremontuotą statinį (jo dalį, kuri gali būti naudojama neatsižvelgiant į tai, ar likusių dalių statyba užbaigta) pripažįsta tinkamu naudoti Vyriausybės įgaliotos institucijos sudaryta komisija, laikydamasi nustatytos tvarkos ir reikalavimų. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad nustačius kadastro duomenis, pripažintas tinkamu naudoti statinys Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka įregistruojamas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti tvarką detalizuoja Reglamente STR 1.11.01:2002. Reglamento 34 punkte nurodyta, kad statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas yra pagrindas įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre, o 24 punkte nustatyta, kad patvirtinus statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, savininkas privalo jį įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymų leidėjas suteikia įgaliojimus atitinkamiems viešojo administravimo subjektams sudaryti komisijas statinio pripažinimo tinkamu naudoti faktui nustatyti, o statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą numato kaip privalomąjį statybos proceso baigimo dokumentą, kurio gavimas statytojui sukelia pareigą įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre, statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas laikytinas administraciniu aktu, kurį nustatyta tvarka gali skųsti teismui kiekvienas suinteresuotas subjektas, kuris turi pagrindą manyti, kad buvo pažeistos jo teisės ir teisėti interesai (ABTĮ 5 str.1 d.)“.

Nagrinėjamu atveju rekonstravimo darbai, kurie buvo atlikti pagal ginčijamą statybos leidimą, yra užbaigti. Į bylą 2010-11-15 pateiktas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010-10-27 pripažinimo tinkamu naudoti aktas (toliau – ir aktas) Nr. PTN-100-101027-00661 (t. II, b. l. 51-55). Šiame akte nurodyta, kad statyba vykdyta pagal 2009-08-27 statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), statytojas UAB „Ąžuolo gilė“, pastatas (duomenys neskelbtini), kavinė.

Šis aktas nėra nuginčytas, galioja, todėl sukelia teisines pasekmes. Teismas vadovaujasi LVAT 2008-10-03 nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-969/2008, kurioje konstatuojama: „Byloje nustatyta, kad 1997 m. lapkričio 3 d. statybos leidimu Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 28) pareiškėjai suteikta teisė įsirengti gyvenamąsias patalpas pastogėje (duomenys neskelbtini). Minėto leidimo galiojimas pratęstas iki 2007 m. lapkričio 3 d., o 2006 m. rugpjūčio 2 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. (101)-11.4-2597 atsakovo sudaryta komisija pripažino butą (duomenys neskelbtini), tinkamu naudoti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Įstatymo 24 straipsnio 4 dalimi, Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ 9.6 ir 24 punktais, numatančiais, kad statinio pripažinimas tinkamu naudoti siejamas su patikrinimu, ar statinys pastatytas pagal privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimus, pagal statinio projektą, ar atitinka Įstatymo reikalavimus, o statinio pripažinimas tinkamu naudoti yra pagrindas tokį aktą registruoti Nekilnojamojo turto registre, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog, atitinkamą statinį pripažinus tinkamu naudoti, statybos leidimas, kurio pagrindu atlikti darbai, yra nebegaliojantis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, bei į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (byla Nr. A2 - 488/2007), konstatuoja, kad statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu atlikti statinio statybos darbai ir jų pagrindu sukurtas rezultatas jau yra pripažintas pripažinimo tinkamu naudoti aktu, todėl statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) nebegalioja, <...>“.

Byloje nustatyta, kad ginčo objektui – negyvenamajai patalpai-parduotuvei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiai UAB „Ąžuolo gilė“, buvo išduotas 2009-08-27 statybos leidimas, kuris registruotas Nekilnojamojo turto registre (t. I, b. l. 23-24), po to aktu šio leidimo pagrindu rekonstruotos patalpos buvo pripažintos tinkamomis naudoti.

Todėl ir šiuo atveju statinį pripažinus tinkamu naudoti, statybos leidimas nebegalioja ir jo teisėtumo klausimas teisme negali būti ginčijamas.

Kadangi pareiškėja nurodo keletą argumentų, kurie, pareiškėjos manymu, daro ginčijamą statybos leidimą neteisėtu, teismas pasisako dėl šių argumentų.

Pareiškėja ginčija statybos leidimą ne tuo pagrindu, kad įrengta ant pastato (duomenys neskelbtini) sienos ventiliacinė sistema dėl jos skleidžiamo garso ir vibracijos neatitinka norminių teisės aktų reikalavimų (viršijamos garso ir vibracijos normos), bet tuo pagrindu, kad įrengiant sistemą nebuvo gauti visi bendraturčių sutikimai, mano, kad turėjo būti gautas ir pareiškėjos sutikimas, vadovaujasi 785-oisos daugiabučių namų savininkų bendrijos „Naugardas“ įstatų 9 punktu (t. I, b. l. 5-14), kuriame nustatyta, kad bendrijos veiklos uždaviniai yra namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra, eksploatavimas, remontas, renovacija, jam priskirto žemės sklypo tvarkymas, bendrų mokėjimo įsipareigojimų vykdymas, kitų narių teisių gynimas ir apsauga.

Byloje nustatyta, kad yra du skirtingi nekilnojamojo turto objektai – pastatai (duomenys neskelbtini)/(duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 19-22), šie nekilnojamojo turto objektai turi du skirtingus unikaliuosius numerius, (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), kuris ir nurodytas statybos leidime.

Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir STR „Statybos leidimas“ nuostatas teismas daro išvadą, kad norint atlikti patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rekonstravimą buvo būtinas tik šio pastato bendraturčių, t. y. nekilnojamojo turto objektų savininkų, sutikimas.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 2 punkte ir 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad statytojas (užsakovas) norėdamas gauti statybos leidimą savivaldybės administratoriui be kitų dokumentų turi pateikti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimą (jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip), kai rekonstruojami ar kapitališkai remontuojami daugiabučio namo bendro naudojimo objektai. Analogiškas reikalavimas yra įtvirtintas ir aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 218 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 15.3 punkte.

Šiuo atveju minėtuose bendrijos įstatuose nėra sutarta kitaip spręsti bendrosios dalinės nuosavybės naudojimo klausimus, nei numatė įstatymas. Pareiškėjos nurodomas įstatų 9 punktas yra bendro pobūdžio, tuo tarpu šių įstatų 36 – 40 punktuose nustatyta tvarka, kaip naudojami namo bendrojo naudojimo objektai – jie valdomi, jais naudojamasi ir disponuojama namo patalpų savininkų (bendraturčių) sutarimu, taip pat nustatyta, kad bendrijos narių susirinkimo nutarimu namo bendrojo naudojimo objektai gali būti rekonstruojami, keičiama jų paskirtis. T. y. įstatai nesuteikia šioje srityje jokių įgaliojimų tiesiogiai bendrijai – bet kuriuo atveju būtinas arba bendrijos narių sutarimas, arba jų susirinkimo nutarimas. Pareiškėjos atstovė teisme pripažino, kad bendrija, kaip juridinis asmuo, jokio bendrijos nekilnojamojo turto nuosavybės teise neturi, o nurodytos įstatų normos taip pat neleidžia bendrijai spręsti bendro naudojimo patalpų rekonstravimo klausimų. Tokiu atveju taikomos minėtos statybos įstatymo (ir Civilinio kodekso) nuostatos, kad būtinas daugumos butų ir kitų patalpų savininkų sutikimas, be to, jis gali būti duotas ir jų susirinkimo metu.

Pareiškėja, gindama savo nuomonę, nurodė, kad bendrijos sutikimas rekonstravimui buvo būtinas ir dėl to, kad tai numato Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas (toliau - DNSB įstatymas). Su šiuo argumentu teismas nesutinka, nes nei viena šio įstatymo norma tokio reikalavimo nekelia. DNSB įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau - bendrija) yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Tokia įstatymo nuostata nekeičia pirmiau nurodytų reikalavimų, kurie keliami statybos leidimo išdavimui Statybos įstatyme ir STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 15.3 punkte. Šios normos yra specialios teisės normos minėto DNSB įstatymo atžvilgiu. Tokią išvadą patvirtina ir DNSB įstatymo 4 straipsnis, nustatantis daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės ir bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo tvarką. Šioje normoje nustatyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja nuosavybe, taip pat bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą nustato Civilinis kodeksas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.85 straipsnio 1 dalis nustato, kad sprendimai dėl bendro naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip. CK 4.85 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai gali būti priimti ir nesušaukus susirinkimo, bet jiems raštu pareiškus apie savo sprendimą.

Taigi ir DNSB įstatymas nukreipia į įstatymines nuostatas, kuriose nurodoma, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų (šiuo atveju – sienų) priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. Todėl ir pagal DNSB įstatymo nuostatas, bendrijos sutikimas nebuvo reikalingas.

Tokios išvados nepaneigia ir DNSB įstatymo 26 straipsnio nuostatos. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte pasakyta, kad bendrija privalo: organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų ir jam priskirto žemės sklypo valdymą, priežiūrą ir kitokį tvarkymą, planuoti ir kaupti lėšas šiems darbams atlikti. Šios nuostatos nereiškia, kad bendrija, kaip ir nekilnojamojo turto savininkai, turi teisę reikalauti, kad išduodant statybos leidimą būtų gautas ir bendrijos sutikimas.

Todėl pareiškėja nepagrįstai aiškina, kad pareiškėjos 785-ios daugiabučių namų savininkų bendrijos „Naugardas“ sutikimas buvo būtinas gauti statybos leidimą rekonstruoti patalpas name (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Byloje yra duomenų, kad statytojas gavo sutikimą daugumos namo (duomenys neskelbtini) patalpų savininkų. Minėta, kad namas (duomenys neskelbtini) yra kitas nekilnojamojo turto objektas ir šio namo bendraturčių sutikimas rekonstruoti patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) name, pagal minėtų teisės aktų nuostatas nebuvo reikalingas.

Byloje yra 2008-02-21 VĮ Registrų centro butų (patalpų) sąrašas pastate (t. y. galiojęs rengiant dokumentus gauti statybos leidimą). Gyvenamajame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra 8 butai ir 1 negyvenamoji patalpa (t. I, b. l. 61-62, 136-137).

Į bylą pateikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, butų 7, 5, 3, 8, 6, 4 savininkų notaro M. S. 2009-02-11 patvirtinti sutikimai, kad UAB „Ąžuolo gilė“ keistų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, paskirtį iš „prekybos“ į „viešo maitinimo“ ir atliktų visus reikiamus patalpų rekonstrukcijos darbus (t. I, b. l. 139, 140, 141, 142, 143). Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkų 2009-04-14 susirinkimo protokole užfiksuota, kad gyvenamojo namo 3, 8, 4, 5, 6, 7 butų savininkai sutiko, kad UAB „Ąžuolo gilė“ keistų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, paskirtį iš „prekybos“ į „viešo maitinimo“ ir atliktų visus reikiamus patalpų rekonstrukcijos darbus (t. I, b. l. 63, 138).

Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Pareiškėjos nurodomi įrengtos ventiliacijos sistemos eksploatacijos trūkumai (garsas, vibracija, kvapas) gali būti ginčijami teisme, jeigu, pareiškėjos nuomone, jie neatitinka projektinėje dokumentacijoje buvusių reikalavimų, jais pažeidžiamos teisės aktuose nustatytos normos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos 785-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos „Naugardas“ skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.