Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Egidijaus Tamašausko ir Linos Žemaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovui K. K. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo D. V.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Teismas, įvertinęs liudytojų parodymus, nusprendė, kad tiek ieškovo, tiek atsakovo kviesti liudytojai yra su jais susiję ir jiems artimi asmenys, tad galimai yra suinteresuoti ir davė ne visiškai objektyvius parodymus. Teismas nurodė, kad liudytojų parodymai negali būti vertinami kaip visiškai objektyvūs ir dėl to, jog juose yra prieštaravimų. Teismas pažymėjo, kad net vertinant, jog ieškovas ginčo laikotarpiu iš tiesų turėjo pramoninę elektrinę žuvies rūkyklą, byloje nėra duomenų, kokio galingumo ji buvo ir kiek elektros energijos suvartodavo, todėl nėra galimybės spręsti, jog dėl šios priežasties ieškovo suvartojamos elektros energijos kiekis buvo ženkliai didesnis. Įvertinęs ieškovo pateiktus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad atsakovo namo dalyje tam tikrais laikotarpiais gyveno tam tikras asmenų skaičius, tačiau vien šis faktas nepatvirtina konkretaus atsakovo suvartotos elektros energijos kiekio. Teismas sprendė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad elektros energija buvo vartojama ieškovo įkurtos UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikmėms, atsakovo teiginių, jog ieškovas savo gyvenamojoje vietoje plaudavęs, tvarkydavęs automobilius, nepatvirtina jokie byloje pateikti įrodymai, to nepatvirtino ir apklausti liudytojai.

8. Atsakovui nepateikus jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių net dalinį atsiskaitymą už elektrą skolos susidarymo laikotarpiu, teismas pripažino neįrodytu atsiskaitymo už elektros energiją faktą. Teismas kaip nepagrįstus vertino atsakovo teiginius, kad skolos susidarymo laikotarpiu ieškovas nemokėjo už vandenį, o jo mokėtina suma šalių susitarimu buvo išskaičiuota iš atsakovo mokėtinos už elektros energiją sumos, byloje esant įrodymams, jog atsakovas, sumokėjęs už abiem butams teikiamą vandenį laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d., pretenzija pareikalavo, kad ieškovas sumokėtų pusę atsakovo sumokėtos sumos, ką ieškovas ir padarė.

9. Teismas padarė išvadą, kad nei ieškovas, nei atsakovas nepateikė objektyvių duomenų apie kiekvieno iš jų atskirai suvartotą elektros energiją skolos susidarymo laikotarpiu, nors tokią galimybę turėjo. Liudytojos E. N. parodymai patvirtino, kad šalys mokėjo už elektrą ne proporcijomis, bet pagal savo turimų kontrolinių skaitiklių rodmenis, tačiau kadangi teismui tokie rodmenys nepateikti, teismas neturėjo galimybės net apytiksliai nustatyti kiekvienos iš šalių suvartotos elektros energijos kiekio. Teismo vertinimu, ieškovas elgėsi labai neatsakingai nefiksuodamas savo kontrolinio skaitiklio rodmenų, arba jam tai buvo naudinga, tikintis, kad atsakovas nesužinos tikrojo jo suvartoto elektros energijos kiekio. Taip pat teismas vertino ir atsakovo elgesį, kai jis, siųsdamas ieškovui bendro skaitiklio rodmenis, savo atskiro kontrolinio skaitiklio rodmenų ieškovui nepateikdavo. Teismas pažymėjo, kad, matydamas didelius suvartojamos energijos kiekius, būdamas rūpestingas ir sąžiningas, atsakovas turėjo pateikti ieškovui savo atskirai suvartojamos elektros rodmenis, tuo labiau, jeigu jo suvartojamos elektros kiekis buvo ženkliai mažesnis, tačiau atsakovas savo skaitiklio rodmenų nefiksavo, nei ieškovui, nei teismui jų nepateikė. Esant šiai situacijai, teismo vertinimu, tikėtina, kad atsakovo suvartojamos elektros energijos kiekis buvo didesnis, nei teigia atsakovas, ir atsakovui buvo naudinga, jog ieškovas nesužinotų jo suvartojamo elektros energijos kiekio.

10. Atsakovui neįrodžius atskirai suvartotos elektros energijos kiekio, taip pat neįrodžius buvus susitarimą dėl apmokėjimo už elektrą jo nurodytomis proporcijomis, teismas nusprendė, kad už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 21 d. šalys turi mokėti lygiomis dalimis. Ieškovui sumokėjus UAB „Ignitis“ už gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), suvartotą elektros energiją 5 148 Eur dydžio sumą, o atsakovui neįrodžius, kad jis yra su ieškovu visiškai ar iš dalies atsiskaitęs, teismas ieškovui iš atsakovo priteisė pusę ieškovo sumokėtos sumos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, priteisti atsakovui iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Sprendime nepasisakoma apie atsakovo poziciją ieškovo reikalavimo kontekste – atsakovas tapo ieškovo skolininku ar tik susitarimo pagrindu vykdė savo įsipareigojimą atsiskaityti už tiekiamą ir sunaudotą elektros energiją. Susitarimas dėl atsiskaitymo buvo, šią aplinkybę patvirtino ir liudytoja E. N. (buvusi atsakovo sutuoktinė). Ieškovas klaidino teismą, negalėdamas tiksliai nurodyti įsiskolinimo susidarymo pradžios, o tai sudaro pagrindą netikėti jo duotais paaiškinimais, kad jis negalėjo patikrinti bendro skaitiklio rodmenų nuo 2017 m., o nuo 2018 m. vasario mėn. jau mokėdavo tik simboliškai.

1.2. Ieškovui nepavyko nuginčyti aplinkybės, kad jam sistemingai buvo nurodomas suvartojamos elektros energijos kiekis. Ieškovas veikė savo rizika, nebuvo atidus ir rūpestingas, netinkamai vykdė savo, kaip sutarties šalies, prievoles laiku atsiskaityti už elektros energiją. Nors gaudavo informaciją apie tikruosius elektros energijos apskaitos prietaiso rodmenis, tačiau sąmoningai nedeklaravo elektros energijos pagal pateikiamus duomenis, elgėsi nesąžiningai ir sąskaitas apmokėjo tik iš dalies.

1.3. Ieškovas neįrodė aplinkybės, kad atsakovas nuo 2017 m. vasario mėn. negyveno jam priklausančioje namo dalyje, t. y. nepateikė faktinių duomenų, kuriais remiantis teismas konstatuotų, jog yra pagrindas elektros energijos sąskaitas tarp šalių dalinti lygiomis dalimis.

1.4. Ieškovas neįrodė aplinkybės, kad 2019 m. spalio 31 d. sužinojęs apie susidariusį įsiskolinimą, jis tinkamai apie tai pranešė atsakovui. Apie tai atsakovui tapo žinoma tik 2020 m. birželio 10 d. Ieškovas nesiekė taikaus susidariusios situacijos išsprendimo, prisiimdamas sau esamos rizikos galimybę, tačiau vėliau sugalvojo būdą pasipelnyti ir atsakovo pagalba padengti apmokėtą skolą.

1.5. Ieškovas neįrodė teiginio, kad buvo susitarta dėl atsiskaitymo lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį nuo suvartoto elektros energijos kiekio. Nėra nuginčyta aplinkybė, kad atsakovas mokėjo pinigais ir natūra – ieškovui perduoti lieti diskai, mechanizmas dviračiams vežti ir tokiu būdu buvo visiškai atsiskaityta su ieškovu. Taip pat nėra nuginčyta ir aplinkybė, kad, įvertinus gyventojų butuose skaičių, pagal susitarimą 70 proc. suvartojamos elektros energijos teko ieškovui, o 30 proc. – atsakovui.

1.6. Teismas netinkamai vertino atsakovo nurodytą aplinkybę, kad ieškovo gyvenamosios vietos adresu yra registruota UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius yra ieškovas, tą patvirtino ir liudytojas G. T. Nėra paneigtas atsakovo teiginys, kad ieškovo suvartojamas elektros energijos kiekis pagrįstai turėjo būti didesnis, nes būtina įskaityti ir įmonės reikmėms reikalingus kaštus.

1.7. Nepagrįstas teiginys, kad atsakovui buvo naudinga, jog ieškovas nesužinotų jo suvartojamos elektros energijos kiekio. Priešingai, atsakovas sistemingai informuodavo ieškovą apie skaitiklio rodmenis, tačiau ieškovas delsė savo pareigas vykdyti tinkamai, sau prisiimdamas didesnės atsakomybės riziką. Be to, ieškovas sąmoningai nuslėpė faktą dėl susidariusios skolos, ją padengė tik po 5 mėnesių, informuodamas atsakovą apie tokį faktą.

1.8. Teismas pažeidė kooperacijos (bendradarbiavimo), rungimosi, šalių procesinio lygiateisiškumo, betarpiškumo principus, nes visapusiškai neįvertino rašytinių įrodymų. Teismas, konstatuodamas, kad nei ieškovas, nei atsakovas nepateikė objektyvių duomenų apie kiekvieno atskirai iš jų suvartotą elektros energiją skolos susidarymo laikotarpiu, nors turėjo tokią galimybę, be pagrindo nesprendė, jog ieškovas neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo. Be to, nebuvo sprendžiamas klausimas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ įtraukimo proceso šalimi.

12. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Ieškinys patenkintas taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.76 straipsnio nuostatas, kadangi byloje nebuvo įrodyti atsakovo teiginiai apie tarp šalių egzistavusius susitarimus dėl mokėjimo už elektrą, elektros išlaidų paskirstymo.

2.2. Byloje buvo įrodyta, kad ieškovas įvykdė prievolę sumokėti 5 516,94 Eur sumą už viso namo suvartotą elektros energiją laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d., nors laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 21 d. elektros energija pagal sutartį, kurios pagrindu buvo išrašyta 2019 m. spalio 31 d. sąskaita, buvo tiekiama į abu butus.

2.3. Ginčo laikotarpiu būtent atsakovo bute buvo suvartojama daugiau elektros nei ieškovo bute, todėl tarp šalių negalėjo būti sudaryta jokių susitarimų dėl apmokėjimo už elektros energiją mažesne dalimi.

2.4. Apeliacinio skundo argumentą, kad atsakovas nuo 2017 m. vienas gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), dėl ko suvartodavo mažiau elektros, paneigia paties atsakovo kviestos liudytojos L. B. (atsakovo sugyventinės) parodymai, duoti 2022 m. birželio 10 d. teismo posėdyje, kad atsakovas jau 15 metų negyvena minėtame bute. Be to, ieškovas pateikė įrodymų, kad atsakovas savo butą nuomojo statybinėms organizacijoms. Aplinkybę, kad atsakovo bute ginčui aktualiu laiku gyveno rusakalbiai statybininkai, patvirtino liudytojais apklausti T. K., G. T., R. K.

2.5. E. N. (buvusios atsakovo sutuoktinės), atsakovui priklausiusiame bute gyvenusios iki 2017 m., parodymai nepagrindžia atsakovo bute suvartojamų elektros kiekių ginčui aktualiu laiku, kuomet E. N. bute negyveno.

2.6. Įmonės buveinės registravimas ieškovui priklausančiame bute nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovo bute buvo suvartota daugiau elektros, be to, dėl įmonės veiklos pobūdžio bute objektyviai negali būti suvartojama daugiau elektros.

2.7. Aplinkybė, ka atsakovas SMS žinutėmis siųsdavo ieškovui suvartoto elektros energijos kiekio visame name rodmenis, kurių atsakovas negalėjo patikrinti, nes atsakovas neleisdavo ieškovui prieiti prie bendro elektros skaitiklio, neinformuodavo ieškovo apie atsakovo atskirai suvartotą elektros energijos kiekį pagal kontrolinį skaitiklį, nepatvirtina susitarimų tarp šalių buvimo, taip pat nepatvirtina atsakovo bute suvartoto mažesnio elektros energijos kiekio ginčui aktualiu laiku.

2.8. Atsakovas nei grynaisiais pinigais, nei kitu būdu nėra atsiskaitęs už elektros energiją, kuri ieškovo buvo apmokėta UAB „Ignitis“. Atsakovas, teigdamas, jog toks susitarimas ir atsiskaitymas tarp šalių egzistavo, turėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus, tačiau to nepadarė.

2.9. Atsakovui buvo žinoma, kad ieškovas nustojo deklaruoti ir už abi šalis mokėti už name, esančiame (duomenys neskelbtini), suvartotą elektros energiją, taip pat apie susidariusį įsiskolinimą UAB „Ignitis“ dėl faktiškai name suvartotos elektros energijos. Atsakovas taikiu būdu nesprendė situacijos ir nepadengė ieškovui jokios dalies jo sumokėtų pinigų už abiejuose butuose priskaitytą ir suvartotą elektros energiją.

2.10. Ieškovo tinkamas ar netinkamas pareigų vykdymas UAB „Ignitis“ niekaip nepanaikina CK 4.76 straipsnyje nustatytos bendraturčio pareigos dengti daikto išlaikymo mokesčius proporcingai savo turimai daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

13. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

15. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad ieškovui priklauso 1033/2067 dalys, o atsakovui – 1034/2067 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Šiame žemės sklype yra pastatas – gyvenamasis namas, taip pat kiti pastatai. Gyvenamasis namas buvo naudojamas kaip dviejų atskirų butų pastatas, tačiau atskiri butai įregistruoti tik 2003 m. Dėl to elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis su elektros energijos tiekėju 1992 m. spalio 7 d. buvo sudaryta vieno bendro objekto ir vieno vartotojo – ieškovo – vardu. Šalys buvo įsirengusios abiejų butų kontrolinius elektros energijos apskaitos skaitiklius. 2019 m. rugpjūčio 21 d. atsakovas sudarė atskirą elektros pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovui 2019 m. spalio 30 d. įsirengus atskirą elektros skaitiklį, UAB „Ignitis“ užfiksavo pagrindinio elektros skaitiklio rodmenis ir pagal patikrintus duomenis ieškovui atsiuntė 2019 m. spalio 31 d. kreditinę PVM sąskaitą faktūrą 5 418,95 Eur sumai už perskaičiuotą suvartotą elektros energiją. Ieškovas apmokėjo šią sąskaitą, prašė priteisti iš atsakovo pusę sumos už laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 21 d. suvartotą elektros energiją, t. y. 2 574 Eur. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį patenkino visiškai. Atsakovas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo padavė apeliacinį skundą.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir pateiktų įrodymų priėmimo

16. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo prašantis, kad byla apeliacinės instancijos teisme būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, šio prašymo nemotyvuodamas jokiais argumentais. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).

17. Teisėjų kolegija sprendžia, kad žodinis bylos nagrinėjimas šiuo atveju nėra būtinas, nes apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės yra nurodomos ir grindžiamos byloje pateiktais, pirmosios instancijos teismo išnagrinėtais įrodymais, atsakovas savo poziciją yra išsamiai išdėstęs procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžių metu. Teisėjų kolegijai pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo reikšmingas faktines aplinkybes, tam, kad būtų galima įgyvendinti bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme paskirtį – apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo ribose, patikrinus absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 320 straipsnio 1 dalis), įvertinti skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnio 1 dalis), todėl atsakovo prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka atmetamas.

18. Atsakovas likus dviem dienoms iki apeliacinės instancijos teisme paskirto teismo posėdžio dienos pateikė naujus įrodymus, kurie, jo nuomone, patvirtina apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes dėl ieškovo šeimos ir jo įsteigtos įmonės didesnio suvartotos elektros energijos kiekio. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji įrodymai galėjo būti pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, be to, šie įrodymai pateikti likus dviem dienoms iki apeliacinės instancijos teisme paskirto teismo posėdžio dienos, nesudarant galimybės ieškovui pateikti dėl jų paaiškinimų, atsisako priimti atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateiktus naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis).

Dėl atsakovo apeliacinio skundo

20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2013).

21. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad, įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą. Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą spręsti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje (atsiliepime į ieškinį, priešieškinyje ar kitame procesiniame dokumente) nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-378/2018; 2023 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-781/2023).

22. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kiekvieno iš bendraturčių pareiga proporcingai savo daliai apmokėti bendro turto išlaikymo ir išsaugojimo išlaidas, sumokėti mokesčius, rinkliavas ir kitokias įmokas, kyla iš įstatymo (CK 4.76 straipsnio, 4.86 straipsnio 1 dalies). Todėl ieškovui tenka pareiga įrodyti išlaidų bei jų apmokėjimo faktus. Kaip minėta, dėl šių faktų ginčo byloje nėra. Kaip ir dėl šalių dalių nuosavybėje proporcingumo, kurio apeliaciniu skundu atsakovas neginčija. Teikdamas argumentus, kad ieškovui turėtų tekti didesnė išlaidų dalis, atsakovas siekia nuginčyti įstatyminę prezumpciją, todėl aplinkybes, jog ieškovas sunaudojo daugiau elektros energijos, kad šalys buvo sudarę susitarimą dėl neproporcingo apmokėjimo, jog atsakovas yra apmokėjęs už jo sunaudotą elektros energiją, turi įrodyti būtent atsakovas.

23. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad šios pareigos atsakovas neįvykdė. Įvertinusi faktinius bylos duomenis, apeliacinį skundą ir atsiliepimą į jį teisėjų kolegija su tokia išvada sutinka ir konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 176, 185 straipsnių, 265 straipsnio 1 dalies, 270 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatas.

24. Nagrinėjamoje byloje šalys nurodė, kad turėjo įrengtus abiejų butų kontrolinius elektros energijos apskaitos skaitiklius, tačiau nei ieškovas, nei atsakovas nepateikė teismui duomenų apie kiekvieno iš jų laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 21 d. suvartotą elektros energijos kiekį. Būtent atsakovas, teigiantis, kad jis suvartojo mažesnį elektros energijos kiekį nurodytu laikotarpiu, turėjo būti suinteresuotas pateikti savo poziciją patvirtinančius ir lygių dalių prezumpciją nuginčijančius įrodymus, tačiau to nepadarė. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad jis siuntė SMS žinutėmis ieškovui bendro elektros energijos skaitiklio duomenis, neįrodo atsakovo teiginių apie jo paties suvartotą mažesnį elektros energijos kiekį. Taip pat atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių susitarimo tarp šalių apie mokėjimo už elektros energiją proporcijas egzistavimą. Šiuo atveju ne ieškovas turėjo paneigti, o atsakovas turėjo įrodyti, kad šalys buvo sutarusios už elektros energiją atsiskaityti atsakovo nurodytomis proporcijomis, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Atsakovo buvusios sutuoktinės E. N., atsakovui priklausiusiame bute gyvenusios iki 2017 m., t. y. iki skolos už elektros energiją susidarymo laikotarpio, parodymai nesudaro pagrindo spręsti, kad šalys buvo sudariusios kokį nors susitarimą dėl mokėjimo už elektros energiją proporcijų. Priešingai, pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad šios liudytojos parodymai patvirtina, jog šalys mokėjo už elektrą ne kažkokiomis proporcijomis, bet pagal savo turimų kontrolinių skaitiklių rodmenis. Kaip minėta, nagrinėjamam ginčui aktualių kontrolinių skaitiklių rodmenų šalys teismui nepateikė.

25. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad ieškovo gyvenamojoje vietoje yra įregistruota įmonė, neįrodo atsakovo teiginio, jog ieškovas suvartodavo daugiau elektros energijos. Taip teigdamas, atsakovas turėjo pateikti įrodymus, kad ieškovas suvartodavo didesnį elektros energijos kiekį arba duomenis, jos jis pats suvartodavo mažesnį jos kiekį, tačiau jokių su tuo susijusių duomenų nepateikė. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien aplinkybė, kad ieškovo gyvenamojoje vietoje yra įregistruota įmonė, neleidžia spręsti apie didesnį ieškovo suvartotos elektros energijos kiekį. Taip pat atsakovas įrodymais nepagrindė savo teiginių apie ieškovo turėtą elektrinę žuvies rūkyklą. Kaip nepagrįsti atmestini atsakovo argumentai, kad ieškovas neįrodė aplinkybės, jog atsakovas nuo 2017 m. vasario mėn. negyveno jam priklausančioje namo dalyje. Šią aplinkybę patvirtino atsakovo prašymu byloje apklausta L. B. (atsakovo sugyventinė), nurodžiusi, kad atsakovas 15 metų negyvena namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Be to, net jeigu atsakovas būtų vienas gyvenęs jam priklausiusiame bute, atsakovui nepateikus duomenų apie savo suvartotą elektros energijos kiekį, nebūtų gali spręsti, kad jis jos suvartojo mažiau, ir spręsti, jog šiuo atveju lygių dalių prezumpcija nėra taikoma.

26. Atsakovas apeliaciniame skunde, be kita ko, teigia, kad jis sistemingai nurodydavo ieškovui suvartojamos elektros energijos kiekį, todėl netinkamai vykdydamas savo, kaip sutarties šalies, prievoles laiku atsiskaityti už elektros energiją, ieškovas veikė savo rizika, nebuvo atidus ir rūpestingas. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nepaisant to, jog atsakovas nurodydavo ieškovui bendrą suvartotos elektros energijos kiekį, jis neteikė duomenų apie savo suvartotą elektros energiją, taip pat į bylą nėra pateikta rašytinių įrodymų, kad laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 21 d. atsakovas mokėjo ieškovui už suvartotą elektros energiją. Atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją faktą atsakovas grindžia tik savo teiginiais, kurių nepagrindus kitais įrodymais, nėra pagrindo vertinti kaip įrodytų. Įvertinus konfliktiškus šalių santykius, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas, sumokėjęs ieškovui grynaisiais pinigais tam tikrą sumą už elektros energiją, nebūtų pareikalavęs patvirtinimo apie atliktą atsiskaitymą. Atsakovas nenurodo konkrečių datų, kuomet jis sumokėjo ieškovui už elektros energiją, kitų su atsiskaitymu susijusių aplinkybių, todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovas neįrodė atsiskaitymo už elektros energiją fakto. Dėl to atsakovas, taip pat kaip ir ieškovas, nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, neatsiskaitė už suvartotą elektros energiją, nors turėjo tokią pareigą, nežiūrint į tai, kad elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta tik su ieškovu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas neginčija fakto, jog jam priklausiusiame bute elektros energija buvo vartojama visą skolos už elektros energiją susidarymo laikotarpį, todėl dėl netinkamo elektros energijos duomenų deklaravimo ir neatsiskaitymo su elektros energijos tiekėju atsakovas kaltas tiek pat, kiek ir ieškovas.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

27. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytų argumentų visuma, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, nenukrypo nuo teismų praktikos, todėl nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti arba pakeisti, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovo apeliacinis skundas yra atmetamas, jis neturi teisės į išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą, o ieškovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą yra tenkinamas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ieškovo atstovė apeliacinėje instancijoje buvo ne advokato padėjėja, bet advokatė, kuri per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą teismui pateikė (ir pasirašė) ieškovo atsiliepimą į apeliacinį skundą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-469/2022). Ieškovo turėtos 800 Eur išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punkte nurodyto dydžio (1 780,50 Eur × 1,3 = 2 314,65 Eur), todėl ieškovui iš atsakovo priteisiamas 800 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui V. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), iš atsakovo K. K., gimusio (duomenys neskelbtini), 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliaciniame procese.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.