Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovui K. K., trečiasis asmuo D. V. dėl skolos ir procesinių palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ieškinio reikalavimai ir argumentai

II. Atsakovo pozicija ir argumentai

III. Trečiojo asmens pozicija ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

4. Iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų byloje nustatyta, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė 0,2067 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) Kauno r. sav., ieškovui - 1033/2067 dalys, o atsakovui 1034/2067 dalys minėto žemės sklypo. Šiame žemės sklype yra pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat kiti pastatai (du garažai, ūkinis pastatas, kiti inžinieriniai kiemo statiniai (stoginė). Ieškovui nuosavybės teise priklauso gyvenamajame name esantis butas, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovui iki 2019-08-28 priklausė butas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas minėtą jam priklausiusį butą 2019-08-27 pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė trečiajam asmeniui D. V.. Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašai patvirtina, kad nuo 2002-12-24 gyvenamasis namas įregistruotas kaip dviejų butų pastatas. Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis su elektros energijos tiekėju - AB „Lesto“ (dabartinis pavadinimas AB Energijos skirstymo operatorius) buvo sudaryta 1992-10-07, vieno ieškovo vardu, nors elektrą naudojo abu bendraturčiai, kadangi tuo metu atskiri butai dar nebuvo įregistruoti ir atskiri elektros įvadai ir apskaitos prietaisai dar nebuvo įrengti.

5. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo prievolės atlyginti ieškovui ½ dalį jo sumokėtos skolos už suvartotą elektros energiją gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) Kauno r. sav. (kuriame randasi ieškovui priklausantis butas Nr. 1 ir atsakovui tuo metu priklausęs butas Nr. 2), laikotarpiu nuo 2018-02-01 iki 2019-08-21.

6. Byloje nustatyta, jog 2019-10-30 ieškovui įsirengus atskirą elektros skaitiklį, buvo patikrinti skaitiklio rodmenys ir nustačius, jog yra susidaręs 5 418,95 Eur įsiskolinimas už nedeklaruotą 42 438 kWh elektros energiją (nuo rodmens 40 100 iki rodmens 82 538), 2019-10-31 buvo išrašyta UAB „Ignitis“ kreditinė PVM sąskaita faktūra 5 418,95 Eur sumai, perskaičiavus už suvartotą elektros energiją už praeitus laikotarpius. Byloje pateikti Šiaulių banko mokėjimo nurodymai bei operacijos išrašai patvirtina, jog visą minėtoje sąskaitoje nurodytą sumą apmokėjo ieškovas, AB „Ignitis“ sutikus dėl skolos mokėjimo dalimis.

7. Patikslinęs ieškinio reikalavimus ieškovas nurodė bei teismo posėdžiuose jis ir jo atstovė paaiškino, jog atsakovas nemokėjo už suvartotą elektros energiją jau nuo 2017 m. vasario mėnesio, ieškovas tuo laikotarpiu mokėjo reguliariai. Tačiau nuo 2018 m. vasario ieškovas taip pat mokėjo minimaliai ir nereguliariai, ne pagal skaitiklio parodymus, kadangi neturėjo galimybės patikrinti skaitiklio, kuris buvo įrengtas atsakovo rūsio patalpose, rodmenų. Todėl laikotarpiu nuo 2018-02-01 iki 2019-08-21 (iki atsakovas įsirengė atskirą skaitiklį) susidarė 5148 Eur dydžio skola, kurią ieškovas vienas apmokėjo, tokiu būdu įvykdė 5148 Eur dydžio bendrą savo ir atsakovo prievolę. Skolos už ieškovo apmokėtą elektros energiją už laikotarpį iki 2018 m. vasario mėnesio priteisti iš atsakovo neprašo, prašo tik ½ dalies jo sumokėtos sumos pagal UAB „Ignitis“ užfiksuotus rodmenis ir išrašytą sąskaitą, išminusavus ieškovo apmokėtą skolą už laikotarpį nuo 2019-08-21 iki 2019-10-30, nes elektros energiją vartojo vienas ieškovas.

9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.76 straipsnio, 4.86 straipsnio 1 dalies nuostatas kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti bendro turto išlaikymo ir išsaugojimo išlaidas, sumokėti mokesčius, rinkliavas ir kitokias įmokas. Tai yra bendroji taisyklė. Tačiau CK 6.156 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams.

10. Nagrinėjamu atveju atsakovas teigė, jog su ieškovu buvo žodžiu susitarę dėl apmokėjimo už bendrai sunaudotą elektros energiją gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., nelygiomis dalimis – t.y. kad ieškovas mokės 70 proc. už jo įmonės ir elektrinės žuvies rūkyklos sunaudotą elektrą, o likusią 30 proc. dalį dalinsis lygiomis dalimis, t.y. ieškovas mokės 85 proc. nuo bendros mokėtinos sumos, o atsakovas 15 proc. Atsakovas taip pat teigė, kad toks susitarimas atitiko tikrąjį kiekvieno iš jų sunaudotos elektros energijos kiekį, nes abu jie turėjo kontrolinius savo suvartojamos elektros apskaitos skaitiklius, todėl iki ieškovo kreipimosi į teismą dienos jokių ginčų tarp jų nekilo. Pažymėtina, kad ieškovas nepripažino buvus tokį susitarimą ir reikalavo, kad atsakovas jam atlygintų ½ dalį jo sumokėtos skolos sumos.

11. Civilinis procesas inter alia (be kita ko) grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Taigi, ieškovui su atsakovo nurodytomis aplinkybėmis nesutinkant, atsakovui kilo pareiga įrodyti buvus tokį susitarimą, o taip pat ir tokio susitarimo atitikimą jo kontrolinio skaitiklio rodmenims.

12. Teismo vertinimu, atsakovas šių aplinkybių neįrodė. Atsakovas nepateikė nė vieno įrodymo, pagrindžiančio tokio susitarimo sudarymo faktą. Taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad anksčiau, dar iki AB „Ignis“ atlikto rodmenų patikrinimo 2019-10-30, atsakovas būtų mokėjęs tik už 15 proc. bendrai sunaudotos elektros, o ieškovas su tuo sutikęs. Nors atsakovas pateikė įrodymus apie tai, kad 2015 m. vasario 1 d. - 2016 m. kovo 31 d. laikotarpiu jo buvusi sutuoktinė E. N., mokėdama už atsakovo šeimos suvartotą elektrą, iš savo banko sąskaitos pervesdavo į ieškovo sutuoktinės J. K. sąskaitą palyginti nedideles sumas (45 Eur, 20, 34, 39, 8, 10, 16 Eur per mėnesį), tačiau nepateikė duomenų nei apie bendrą suvartotos elektros energijos kiekį nurodytais mėnesiais, nei apie ieškovo tuo metu sumokėtas sumas. Todėl nėra galimybės palyginti dar iki ginčo kilimo atsakovo mokėtas sumas su bendromis elektros išlaidomis, kurias apmokėdavo ieškovas.

14. Pažymėtina, jog atsakovas jo nurodytą susitarimą dėl sunaudotos elektros energijos paskirstymo šalims nelygiomis dalimis grindė šalutinėmis aplinkybėmis ir netiesioginiais įrodymais – įrodinėjo, kad ieškovas suvartodavo elektros daugiau, nes namų valdoje turėjo elektrinę pramoninę žuvies rūkyklą, yra įsirengęs elektrinį granulinį pečių bei ieškovo gyvenamojoje vietoje įregistruota ieškovo įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, užsiimanti krovinių pervežimu, kurios reikmėm elektra taip pat buvo naudojama. Šias aplinkybes įrodinėjo savo rašytiniais ir žodiniais paaiškinimais bei liudytojų parodymais. Atsakovas tokias ieškovo nurodytas aplinkybes neigė, kad neturėjo pramoninės elektrinės rūkyklos įrodinėjo jo iniciatyva apklaustų liudytojų parodymais, į bylą pateiktomis fotonuotraukomis, iš kurių matyti, kad šiuo metu ieškovas turi tik malkomis kūrenamą grilių.

15. 2022-01-02 teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. K. paaiškino, kad nuo 2018 m. naudojasi atsakovo žeme, o nuo 2020 m. jo garaže laiko automobilį. Dirbdamas kieme, per tvorą matydavo V. K. kieme kažką rūkstant. Matė didelę kvadratinę metalinę dėžę, kurios išmatavimai maždaug 3m x 2 m., kurioje kažkas rūko. Rūkydavo apie 2 k. į savaitę. Kokiu būdu buvo kūrenama, nematė. Gal nuo 2020 m. nebemato rūkstant. Taip pat matė atvažiuojant baltą krovininį autobusiuką, kuris kažką persikraudavo iš V. K. autobusiuko ir išveždavo. Ar tas krovininis autobusiukas kaip nors susijęs su rūkykla – negali pasakyti.

16. 2022-06-10 teismo posėdyje apklausta liudytoja L. B. (atsakovo sugyventinė), paaiškino, kad ji namų valdoje (duomenys neskelbtini), Kaunas, niekuomet negyveno, atsakovas taip pat 15 metų negyvena minėtoje namų valdoje. Šioje valdoje kol mokėsi gyveno atsakovo sūnus, vėliau atsakovo namo dalyje niekas negyveno, buvo ruošiama pardavimui. Apie atsakovo buto nuomą, skelbimus nieko nežino. Ji kartais lankydavosi tame name, 2017 m. buvo sveikinti ieškovo sūnaus. Matė, kaip V. K. kieme buvo plaunamas didelis kiekis žuvies, buvo ruošiama rūkymui. Prie ieškovo namo krašto stovėjo didžiulė, baltos spalvos elektrinė pramoninė rūkykla, iš jos ėjo kvapas. Ta rūkykla iš kiemo dingo, kai prasidėjo teismai. K rūbai buvo persmelkti žuvies kvapu. Liudytoja taip pat paaiškino, kad visos bylos aplinkybės jai yra žinomos iš atsakovo, kuris jai davė perklausyti teismo posėdžių garso įrašus.

17. Liudytojas R. P. 2022-06-10 teismo posėdyje nurodė, kad jis 2018-2019 m. laikotarpiu V. K. kieme laikė priekabą, ten lankydavosi. K. K. tuo laikotarpiu taip pat ten matydavo, jis su sugyventine ten gyveno, taip pat gyveno K. K. vaikai. Žino, jog dėl elektros perkrovos dažnai išmušinėjo elektros skaitiklį, todėl jis buvo pakeistas. Jis dar patarė įsidėti kontrolinį. Tuo metu kontrolinio skaitiklio nebuvo. Gali būti, kad jis klysta metuose, tai galėjo būti ir 2015 ar 2016 metais. Skaitiklį išmušinėdavo, nes ieškovas turėjo rūkyklą, kuri stovėjo už namo prie tvoros. Rūkykla buvo 2,5 m. aukščio, 2 m ilgio, 1,5 m pločio, rudos spalvos, padaryta iš medžio lentelių ir skardos. Stogas su kaminu, iš kurio rūko dūmai. Mano, kad rūkykla buvo elektrinė, kadangi jam buvo žinoma, jog buvo išmušinėjamas skaitiklis. Dabar iš tos rūkyklos padarytas pastatas. Atsakovas jam yra sakęs, jog nuo rūkyklos jo rūbai prisigeria dūmų, nes kai atidaro langą, dūmų prieina į kambarį.

18. 2022-06-10 liudytoja apklausta buvusi atsakovo sutuoktinė E. N. nurodė, kad su atsakovo išsituokė 2020 m., atsakovo namų valdoje gyveno iki 2016 ar 2017 metų. Tarp brolių nuolat vyko ginčai dėl neatsiskaitymo už elektrą. Kol ji su vaikais ten gyveno, už elektrą V. K. mokėdavo ji, bankiniais pavedimais. Pas juos buvo bendras elektros skaitiklis, ieškovo sutuoktinė pasakydavo savo kontrolinio skaitiklio parodymus, jie mokėjo skirtumą, dar išminusuodavo mokestį už vandenį. Taip vyko iki 2017 m. Ieškovas visada mokėdavo daugiau, nes jų dukra jau buvo išsikrausčiusi, sūnus buvo armijoj. Už elektrą stabiliai sumokėdavo iki 150 KW. Jai gyvenant, rūbų neteko vežti į valyklą, rūkyklos nematė.

19. Ieškovo iniciatyva 2022-04-20 teismo posėdyje apklausta liudytoja R. K. paaiškino, kad bendravo su ieškovo žmona, 2017-2018 m. laikotarpiu lankydavosi jų namuose. Jokios žuvies rūkyklos nematė. Ieškovo sutuoktinė jai sakė, kad atsakovo namo dalyje gyvena nuomininkai, ji ir pati matė, jog antrame namo aukšte, kuris priklausė atsakovui, yra žmonių, matė juos stovinčius balkone. Stovėdavo 2, 3 ar 4 žmonės.

20. Ieškovo iniciatyva 2022-04-20 teismo posėdyje apklaustas liudytojas G. T. paaiškino, kad su ieškovu bendrauja apie 10 metų, yra jo verslo partneris, įkūrė įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bet jis veiklos nevykdė, ieškovas buvo direktorius ir kažkokią veiklą vykdė, bet įmonė su žuvų rūkymo verslu nesusijusi. Šiuo metu jis jau nėra tos įmonės akcininkas. Pas ieškovą pramoninės rūkyklos nematė, tik malkomis kūrenamą šašlykinę, kurioje gal ir galima rūkyti žuvį. Antrame namo aukšte pro langus matydavo eilę asmenų, jų buvo trys ar keturi. Pamatęs lauke, vieną iš jų pakalbino, sakė, jog yra iš Ukrainos. Kurie tai buvo metai neprisimena, galėjo būti 2017 m.

21. Ieškovo iniciatyva 2022-04-20 teismo posėdyje apklausta liudytoja T. K. (šalių mama) paaiškino, kad su atsakovu nepiktuoju, bet yra įsiskaudinusi. Ji (duomenys neskelbtini) niekada negyveno, tik ten lankėsi, padėjo V prižiūrėti neįgalų sūnų. V dirbo savarankiškai, bet ne namuose. Namuose automobilių neplaudavo, žuvies pramoniniu būdu nerūkė, tik sau, rūkykla kūrenama malkomis. K pastoviai negyveno, tik atvažiuodavo. Jo namo dalis buvo išnuomota, gyveno 8-10 žmonių, kalbėjo rusiškai, juos vežiojo autobusiukas. Jie gyveno apie du metus. Elektra nesidomėjo, nežino, kaip jie sprendė.

22. Vertinant nurodytus liudytojų parodymus, teismas sprendžia, kad tiek ieškovo, tiek atsakovo kviesti liudytojai yra su jais susiję ir jiems artimi asmenys, tad galimai yra suinteresuoti ir davė ne visiškai objektyvius parodymus. Liudytojų parodymai negali būti vertinami kaip visiškai objektyvūs ir dėl to, kad juose yra prieštaravimų. Atsakovo iniciatyva apklausti liudytojai skirtingai apibūdino rūkyklą, kurią, kaip teigė yra matę ieškovo kieme: liudytojas A. K. matė didelę kvadratinę metalinę dėžę; liudytoja L. B. matė prie ieškovo namo krašto stovinčią didžiulę, baltos spalvos elektrinę pramoninę rūkyklą, kuri iš kiemo dingo, kai prasidėjo teismai; liudytojas R. P. matė už namo prie tvoros stovinčią rūkyklą, kuri buvo 2,5 m. aukščio, 2 m ilgio, 1,5 m pločio, rudos spalvos, padaryta iš medžio lentelių ir skardos, stogas su kaminu, iš kurio rūko dūmai. Teigė, kad dabar iš tos rūkyklos padarytas pastatas. Ludytoja E. N. jokios rūkyklos teigė nemačiusi, tačiau ji toje namų valdoje gyveno tik iki 2017 metų. Esant šiems prieštaravimams, kyla abejonės, ar tai, ką matė liudytojai, iš tiesų buvo elektrinė pramoninė žuvies rūkykla, ar kažkoks kitas objektas ar statinys.

23. Netgi vertinant, jog ieškovas ginčo laikotarpiu iš tiesų turėjo pramoninę elektrinę žuvies rūkyklą, byloje neesant jokių duomenų apie tai, kokio galingumo ji buvo ir kiek elektros energijos suvartodavo nėra galimybės spręsti, jog dėl šios priežasties atsakovo suvartojamos elektros energijos kiekis buvo ženkliai didesnis.

24. Prieštaravimų yra ir ieškovo iniciatyva apklaustų liudytojų parodymuose. Nors visi jie vieningai teigė, kad jokios elektrinės pramoninės rūkyklos pas ieškovą nematė, tačiau duodami parodymus apie atsakovo namo dalyje gyvenusius pašalinius asmenis (ne atsakovo šeimos narius), nurodė skirtingą asmenų skaičių, skirtingus laikotarpius. Visgi vertinant ieškovo pateiktus skelbimus iš www.aruodas.lt, byloje pateiktą vaizdo įrašą, galima daryti išvadą, jog atsakovo namo dalyje tam tikrais laikotarpiais gyveno tam tikras asmenų skaičius. Tačiau vien šis faktas nepatvirtina konkretaus atsakovo suvartotos elektros energijos kiekio. Byloje nėra duomenų, kokie elektros prietaisai tuo laikotarpiu buvo įrengti atsakovui priklausančio namo dalyje, kaip intensyviai jie veikė, kiek elektros energijos suvartojo.

25. Atsakovas taip pat teigė, kad ieškovas yra įkūręs įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri verčiasi krovininiu kelių transportu, įmonės buveinė yra registruota ieškovo gyvenamosios vietos adresu, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad elektros energija buvo vartojama minėtos įmonės reikmėms. Tačiau atsakovo teiginių, kad ieškovas savo gyvenamojoje vietoje plaudavęs, tvarkydavęs automobilius, nepatvirtina jokie byloje pateikti įrodymai, to nepatvirtino ir apklausti liudytojai.

26. Pažymėtina, kad atsakovas neneigia, jog skolos susidarymo laikotarpiu jo namo dalyje elektros energija buvo vartojama, tačiau teigia, kad jis suvartodavo ženkliai mažiau nei ieškovas, tik 15 proc. nuo bendro name suvartoto elektros energijos kiekio ir už ją yra pilnai atsiskaitęs. Tačiau tokio suvartoto elektros energijos kiekio jokiais objektyviais įrodymais nepagrindė, taip pat neįrodė, kad atsakovo namo dalyje buvo suvartojami 85 proc. bendro elektros energijos kiekio.

27. Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė netgi savo pripažįstamo 15 proc. nuo bendrai suvartotos elektros energijos atsiskaitymo fakto. Atsakovo paaiškinimu, minėtu laikotarpiu jis yra sumokėjęs ieškovui 50 Eur, davęs daiktų už 160 Eur sumą, bei sumokėjęs už vandenį 150 Eur, kas iš viso sudaro 360 Eur. Kaip nustatyta byloje, skolos susidarymo laikotarpiu buvo suvartota elektros už 5148 Eur sumą, nuo šios sumos 15 proc. sudaro 772,2 Eur. Taigi atsakovo nurodyta 360 Eur suma sudaro tik mažesnę jo pripažįstamos dalies dalį. Pažymėtina ir tai, jog jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių net dalinį atsiskaitymą už elektrą skolos susidarymo laikotarpiu atsakovas nepateikė, todėl atsiskaitymo faktą teismas laiko neįrodytu.

28. Atsakovas taip pat teigė, jog ieškovas atskirai nemokėjo atsakovui už suvartotą vandenį, o ieškovo mokėtos sumos buvo atimamos iš atsakovo mokėtinos ieškovui sumos už elektrą. Tačiau byloje pateikti dokumentai (2020-06-22 AB „Kauno vandenys“ pažyma, 2020-11-03 pretenzija, 2021-02-19 pranešimas, atsakymą į 2020-11-03 pretenziją, 2021-03-09 pretenzija, 2021-04-10 bankinis pavedimas) patvirtina, jog atsakovas, sumokėjęs už abiem butams teikiamą vandenį laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2019-09-30, pretenzija pareikalavo, kad ieškovas sumokėtų už jo gautą ir apmokėtą sąskaitą už vandenį, ko pasėkoje ieškovas apmokėjo pusę atsakovo sumokėtos sumos. Tai paneigia atsakovo nurodomas aplinkybes, jog skolos susidarymo laikotarpiu ieškovas atskirai už vandenį nemokėjo ir kad jo mokėtina suma šalių susitarimu buvo išskaičiuota iš atsakovo mokėtinos už elektros energiją sumos.

29. Įvertinus aukščiau aptartus įrodymus ir nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nei ieškovas, nei atsakovas nepateikė objektyvių duomenų apie kiekvieno iš jų atskirai suvartotą elektros energiją skolos susidarymo laikotarpiu, nors tokią galimybę turėjo. Tiek ieškovas, tiek atsakovas pripažino, jog turėjo įsirengę kontrolinius savo suvartojamos elektros skaitiklius, kurie neabejotinai ir buvo įrengti tam, kad išvengti ginčų ir kiekvienas mokėtų tik už savo suvartotą elektrą. Tačiau dėl nesuprantamų priežasčių nei ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovo pusę jo sumokėtos skolos sumos, nei atsakovas, prašydamas ieškinį atmesti ir teigdamas, jog šalių susitarimu jis turėjo mokėti 15 proc. nuo bendros suvartotos energijos, kas atitiko jo kontrolinio skaitiklio parodymus, kontrolinių skaitiklių duomenimis nesiremia. Pažymėtina, jog teismas abiem šalims buvo išaiškinęs tokių įrodymų svarbą bei suteikęs galimybę pateikti papildomus duomenis apie kontrolinių skaitiklių rodmenis skolos susidarymo laikotarpiu. Tačiau nei ieškovas, nei atsakovas tokių duomenų nepateikė, motyvuodami, jog šių duomenų niekur nefiksavo. Tokios šalių nurodytos aplinkybės mažai tikėtinos, nes iš bylos duomenų matyti, kad ginčas dėl atsiskaitymo už elektrą kilęs jau seniai, tai nurodė ir buvusi atsakovo sutuoktinė liudytoja E. N., paaiškindama, kad tarp brolių nuolat vyko ginčai dėl neatsiskaitymo už elektrą. Liudytoja taip pat paaiškino, jog ji su vaikais atsakovo namų valdoje gyveno iki 2017 m., tuo laikotarpiu už elektrą V. K. mokėdavo ji, bankiniais pavedimais. Kadangi pas juos buvo bendras elektros skaitiklis, ieškovo sutuoktinė pasakydavo savo kontrolinio skaitiklio parodymus, o jie mokėjo skirtumą. Tokie liudytojos parodymai patvirtina, kad šalys mokėjo už elektrą ne kažkokiomis proporcijomis, bet pagal savo turimų kontrolinių skaitiklių rodmenis. Kadangi teismui tokie rodmenys nepateikti, teismas neturi galimybės net apytiksliai nustatyti kiekvienos iš šalių suvartotos elektros energijos kiekio.

30. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas byloje pateikė informaciją, jog dėl šalių blogų santykių, ieškovui jis neleido savarankiškai patekti į jo rūsį, kur buvo įrengtas tiek bendras namo skaitiklis, tiek ir jo kontrolinis skaitiklis, tačiau siųsdavo sms žinutes su bendrais elektros suvartojimo rodmenimis. Ieškovas patvirtino, kad sms žinutes gaudavo, tačiau teigė, jog negalėjo patikrinti rodmenų teisingumo, todėl rodmenis deklaravo ir už elektrą mokėjo ne pagal jam atsakovo atsiųstus rodmenis ir net ne pagal savo kontrolinio skaitiklio rodmenis, o pagal tai, kiek tuo metu galėjo sumokėti pagal finansines galimybes. Teigė, kad savo kontrolinio skaitiklio rodmenų nefiksavo.

31. Teismo vertinimu, ieškovas elgėsi labai neatsakingai nefiksuodamas savo kontrolinio skaitiklio rodmenų, arba jam tai buvo naudinga, tikintis, kad atsakovas nesužinos tikrojo jo suvartoto elektros energijos kiekio. Taip pat vertintinas ir atsakovo elgesys, kai jis, siųsdamas ieškovui bendro skaitiklio rodmenis, savo atskiro kontrolinio skaitiklio rodmenų ieškovui nepateikdavo. Iš byloje pateiktų bendro skaitiklio rodmenų aiškiai matyti, kad nuo 2018 m. sausio mėnesio suvartojamos elektros energijos kiekis yra ženkliai išaugęs: 2018 m. sausio mėnesį sudarė 4900 kW, 2018 m. vasarį – 3800 kW, 2018 m. kovo – balandžio mėnesiais – 5000 kW, o nuo 20118-11-25 iki 2019-05-26 buvo suvartota netgi 20 000 kW. Spręstina, kad matydamas tokius didžiulius suvartojamos energijos kiekius, būdamas rūpestingas ir sąžiningas, atsakovas turėjo pateikti ieškovui savo atskirai suvartojamos elektros rodmenis, tuo labiau, jeigu jo suvartojamos elektros kiekis buvo ženkliai mažesnis. Atsakovas negalėjo nesuprasti, kad dėl atsikaitymo gali kilti ginčas. Tačiau net ir esant itin dideliems suvartojimo kiekiams, savo skaitiklio rodmenų nefiksavo, nei ieškovui, nei teismui jų nepateikė. Esant šiai situacijai, tikėtina, jog atsakovo suvartojamos elektros energijos kiekis buvo didesnis, nei teigia. Galimai ir atsakovui buvo naudinga, kad ieškovas nesužinotų jo suvartojamo elektros energijos kiekio.

32. Civilinis procesas inter alia (be kita ko) grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti.

33. Atsakovui neįrodžius atskirai suvartotos elektros energijos kiekio, o taip pat neįrodžius buvus susitarimą dėl apmokėjimo už elektrą jo nurodytomis proporcijomis, teismas sprendžia, kad už laikotarpį nuo 2018-02-01 iki 2019-08-21 šalys turi mokėti lygiomis dalimis. Todėl ieškovui sumokėjus UAB „Ignitis“ už gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), Kauno raj., suvartotą elektros energiją 5 148 Eur dydžio sumą, o atsakovui neįrodžius, kad jis yra su ieškovu pilnai ar iš dalies atsiskaitęs, ieškinys tenkintinas visiškai ir iš atsakovo ieškovui priteistina ½ jo sumokėtos sumos dalis, t.y . 2 574,00 Eur suma.

Dėl procesinių palūkanų

34. Patenkinus reikalavimą dėl skolos priteisimo, iš atsakovo taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteisiamos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

36. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinys tenkintas pilnai, ieškovui iš atsakovo priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovo bylinėjimosi išlaidas byloje sudaro 63,00 Eur žyminis mokestis ir 1 750,00 Eur už suteiktas teisines paslaugas. Išlaidas už teisinę pagalbą sudaro išlaidos už ieškovui teiktas konsultacijas, susipažinimą su bylai reikšmingais dokumentais, procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose, kurios yra pagrįstos byloje pateiktais rašytiniais įrodymais ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatyto maksimalaus jų dydžio. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 63,00 Eur žyminis mokestis ir 1 750,00 Eur už byloje suteiktą teisinę pagalbą (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6, 9 punktai, 93 straipsnio 1 dalis).

37. Byloje susidarė 24,98 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios, įvertinus tai, kad ieškinys tenkintas pilnai, priteistinos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 2 574,00 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų septyniasdešimt keturių eurų) skolą, 5 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (nuo 2021-03-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 63,00 Eur (šešiasdešimt trijų eurų) žyminį mokestį ir 1 750,00 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų penkiasdešimties eurų) už teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 24,98 Eur (dvidešimt keturių eurų 98 ct) išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą byloje. Valstybei priteistos sumos turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.