Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-09-19 · Civilinė byla Nr. 2-1691/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-19
Bylos Nr.
2-1691/2014
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-02230-2012-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Kazys Kailiūnas, Dalia Višinskienė, Nijolė Piškinaitė
Kreditorius
R. M.
Kategorijos
  • 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1691/2014Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02230-2012-7Procesinio sprendimo kategorijos: 126.5. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 19 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Nijolės Piškinaitės ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus R. M.. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 3 d. nutarties, kuria sumažintas kreditoriaus R. M. finansinis reikalavimas ir patvirtintas patikslintas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Tikritus“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Tikritus“ bankroto byloje Nr. B2-2255-781/2014.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 17 d. nutartimi nutarė UAB ,,Tikritus“ iškelti bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB ,,Geraldis“, 2013 m. gegužės 7 d. nutartimi nutarė patvirtinti kreditorinių reikalavimų sąrašą, 2013 m. liepos 26 d. nutartimi nutarė pripažinti bankrutuojančią įmonę bankrutavusia, likviduojama dėl bankroto ir patikslinti įmonės kreditorinių reikalavimų sąrašą.

Šalies argumentai

Bankrutavusios UAB „Tikritus“ bankroto administratoriaus pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė patikslinti kreditorių bei jų finansinių reikalavimų sąrašą ir patikslinti kreditoriaus R. M. kreditorinį reikalavimą – sumažinti jį iki 42 783,96 Lt. Nurodė, kad po civilinės bylos Nr. 2-40416-820/2014 išnagrinėjimo paaiškėjo, kad kreditorius R. M. turi teisę į 42 783,96 Lt kreditorinį reikalavimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 3 d. nutarė sumažinti trečios eilės kreditoriaus R. M. finansinį reikalavimą nuo 74 934,99 Lt iki 42 783,96 Lt; patvirtinti patikslintą BUAB „Tikritus“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą.

Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 24 d. preliminariu sprendimu priteisė solidariai iš atsakovų V. V. ir E. K. kaip UAB „Tikritus“ laiduotojų ieškovui R. M. 42 783,96 Lt negrąžintą paskolą, sprendimas įsiteisėjo. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas patenkino prašymą dėl kreditorinio reikalavimo tikslinimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Kreditorius R. M. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartį ir palikti galioti 74 934,99 Lt dydžio finansinį reikalavimą BUAB „Tikritus“ bankroto byloje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas, atsižvelgdamas į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. preliminarų sprendimą, nepagrįstai sumažino kreditorinį reikalavimą iki 42 783,96 Lt. Kreditoriaus R. M. 74 934,99 Lt dydžio kreditorinis reikalavimas iki šiol dar nėra padengtas. Be to, BUAB „Tikritus“ laiduotojai laidavo ne už visų BUAB „Tikritus“ paskolų grąžinimą, o tik už dalį jų. Laiduotojai nelaidavo už 25 000 Lt suteiktą paskolą, kuri taip pat nėra grąžinta;Teismas priėmė nemotyvuotą ir nepagrįstą nutartį, todėl tai sudaro pagrindą pripažinti ginčijamą nutartį negaliojančia (CPK 329 str.).

Atsiliepimas

BUAB „Tikritus“ bankroto administratorius pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas atskirąjį skundą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

VI. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria sumažintas kreditoriaus R. M. finansinis reikalavimas ir patvirtintas patikslintas BUAB „Tikritus“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teisėjų kolegija sprendžia vadovaudamasi atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d., 338 str.).

CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ). ĮBĮ 1straipsnio 3 dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas prieš kitus įstatymus vykdant įmonės bankroto procedūras ir nurodyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.

Kreditorių reikalavimų bankroto byloje tvirtinimo klausimus reglamentuoja ĮBĮ 26 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas, kuris ne vėliau kaip per 45 dienas nuo kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo gavimo dienos priima nutartį patvirtinti neginčijamus kreditorių reikalavimus (neginčijamą jų dalį). Lietuvos Aukščiausiojo Teismas yra išaiškinęs, kad kreditorių reikalavimų pareiškimo specifika yra ta, kad kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet bankroto administratoriui, kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo teismo netvirtinti tokių reikalavimų. Teismas nėra įpareigotas tvirtinti visus be išimties administratoriaus pripažintus reikalavimus, taip pat gali patvirtinti administratoriaus ginčijamus kreditorių pareikštus reikalavimus. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tuomet tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 17 d. nutartimi nutarė UAB ,,Tikritus“ iškelti bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB ,,Geraldis“ (t. 2 b. l. 221-226); 2013 m. gegužės 7 d. nutartimi – patvirtinti kreditorinių reikalavimų sąrašą (t. 3 b. l. 125-128); 2013 m. liepos 26 d. nutartimi – pripažinti bankrutuojančią UAB ,,Tikritus“ bankrutavusia, likviduojama dėl bankroto ir patikslinti įmonės kreditorinių reikalavimų sąrašą (t. 3 b. l. 173-176). Kreditorių reikalavimų sąrašas buvo tikslinamas 2013 m. rugpjūčio 30 d. (t. 3 b. l. 181-184), 2013 m. rugsėjo 18 d. (t. 3 b. l. 195-198), 2013 m. gruodžio 31 d. (t. 4 b. l. 69-73), 214 m. vasario 24 d. nutartimis (t. 4 b. l. 79-82).

Visais šiais nurodytas atvejais kreditoriaus R. M. finansinis reikalavimas liko nepakitęs, t .y. išliko 74 934,99 Lt dydžio. Bankroto administratoriaus 2014 m. birželio 27 d. pateikė teismui prašymą, prašydamas patikslinti bei patvirtinti 42 783,96 Lt dydžio kreditoriaus R. M. finansinį reikalavimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo įsiteisėjusio 2013 m. spalio 24 d. preliminaraus sprendimo (t. 4 b. l. 127). Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas bankroto administratoriaus prašymą patenkino – patvirtino patikslintą kreditoriaus R. M. 42 783,96 Lt finansinį reikalavimą. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriame teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino jo kreditorinį reikalavimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, jog, spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą. Aiškindamas įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas CPK 185 straipsnyje, kasacinis teismas suformulavo tokias esmines nuostatas, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle; kad teismas civiliniame procese įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu teismo posėdyje; kad teismo įsitikinimo laipsnis ar kriterijai pagal CPK nekonkretizuoti; kad pagal įrodinėjimo procese CPK įtvirtintą supratimą faktas vertinamas kaip įrodytas, jeigu taip sprendžiama protingo žmogaus požiūriu: faktas pripažintinas įrodytu esant visiškam arba beveik visiškam vidiniam teismo įsitikinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; kt.).

Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, jog viso bankroto proceso metu BUAB ,,Tikritus“ vadovas vengė vykdyti teismo įpareigojimus perduoti bankroto administratoriui visus reikiamus dokumentus, būtinus operatyviam bankroto proceso įvykdymui (t. 3 b. l. 159). Be to, Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 4 d. nutartimi skyrė įmonės vadovui 1 000 Lt baudą už šių teismo įpareigojimų nevykdymą (t. 3 b. l. 46-47). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bankroto administratorius, teikdamas kreditorių finansinius reikalavimus patvirtinti teismui, dėl objektyvių priežasčių negalėjo iš karto patikrinti visų jų pagrįstumo, todėl apelianto argumentus, jog bankroto administratorius, anksčiau neprieštaravo dėl jo 74 934,99 Lt dydžio kreditorinio reikalavimo patvirtinimo laiko teisiškai nepagrįstais.

Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui 2010 m. gegužės 24 d. kasos pajamų orderio kvitus (be serijos ir numerių), iš kurio matyti, jog apeliantas sumokėjo BUAB ,,Tikritus“ 180 000 Lt „pagal paskolos sutartį 2010 05 24“, 43 200 Lt – „pagal paskolos sutartį 2010 05 24“ (t. 4 b. l. 150); iš 2012 m. balandžio 11 d. kasos pajamų orderio Nr. TIK93 matyti, kad apeliantas įnešė į BUAB ,,Tikritus“ kasą 25 000 Lt (t. 4 b. l. 151); iš kasos pajamų orderio kvito (be datos) serija TK, Nr. 04 matyti, kad apeliantas sumokėjo BUAB ,,Tikritus“ 24 000 Lt, nurodydamas mokėjimo paskirties skiltyje - „paskola“ (t. 4 b. l. 152); iš 2011 m. sausio 11 d. kasos pajamų orderio kvito serija TK, Nr. 01 matyti, kad apeliantas sumokėjo BUAB ,,Tikritus“ 11 800 Lt, nurodydamas mokėjimo paskirties skiltyje - „paskola“ (t. 4 b. l. 153); iš 2011 m. liepos 7 d. kasos pajamų orderio kvito (be serijos ir numerio) matyti, kad apeliantas sumokėjo BUAB ,,Tikritus“ 12 000 Lt, nurodydamas mokėjimo paskirties skiltyje - „paskola“ (t. 4 b. l. 154); iš 2011 m. liepos 11 d. mokėjimo nurodymo matyti, kad apeliantas pervedė BUAB ,,Tikritus“ 50 000 Lt, nurodydamas mokėjimo paskirties skiltyje - „paskola pagal 2011 07 07 paskolos sutartį 20110707“ (t. 4 b. l. 155); iš kasos pajamų orderio kvito (be datos) serija TK Nr. 06 matyti, kad apeliantas sumokėjo BUAB ,,Tikritus“ 17 000 Lt, nurodydamas mokėjimo paskirties skiltyje - „paskola“ (t. 4 b. l. 156); iš 2011 m. rugpjūčio 12 d. mokėjimo nurodymo matyti, kad apeliantas pervedė BUAB ,,Tikritus“ 45 000 Lt, nurodydamas mokėjimo paskirties skiltyje - „paskola pagal 2011 07 07 paskolos sutartį 20110707“ (t. 4 b. l. 157). Teisėjų kolegija šių apelianto pateiktų buhalterinių dokumentų nelaiko pakankamai informatyviais įrodymais be kitų byloje pateiktų įrodymų dėl kreditorinio reikalavimo dydžio. Pažymėtina, kad pats apeliantas tiek civilinėje byloje Nr. 2-40416-820/2013 dėl skolos priteisimo iš laiduotojų (t. 4 b. l. 131), tiek atsiliepime į ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais civilinėje byloje Nr. 2-46710-811/2013 nurodė, kad BUAB ,,Tikritus“ negrąžinta paskolos dalis sudaro 42 783,96 Lt (t. 4 b. l. 168-169). Apelianto argumentus dėl nepagrįstai sumažinto jo kreditorinio reikalavimo paneigia byloje esantys įrodymai, todėl teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus laiko nepagrįstais.

Teisėjų kolegija taip pat laiko nepagrįstais apelianto argumentus, jog BUAB „Tikritus“ laiduotojai laidavo ne už visų BUAB „Tikritus“ paskolų grąžinimą (apelianto teigimu, jie nelaidavo už 25 000 Lt suteiktą paskolą), dėl sekančių priežasčių. Pirma, kaip minėta, apeliantas neįrodė, jog suteikė bendrovei 25 000 Lt paskolą (CPK 178 str.). Antra, prašomo patvirtinti sumažinto kreditorinio reikalavimo (42 783,96 Lt) ir tariamai suteiktos paskolos (25 000 Lt) suma, nesudaro pradinės 74 934,99 Lt dydžio kreditorinio reikalavimo sumos. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apelianto argumentai dėl nepagrįstai sumažinto kreditorinio reikalavimo tėra deklaratyvaus pobūdžio, prieštaraujantys byloje surinktiems įrodymams, todėl laikytini teisiškai nepagrįstais.

Nagrinėjamu atveju vienintelis įrodymas, patvirtinantis apelianto kreditorinį reikalavimą –įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. preliminarus sprendimas, kuriuo teismas priteisė apeliantui iš BUAB „Tikritus“ laiduotojų 42 783,96 Lt (t. 4 b. l. 131-132). Nesant byloje kitiems įrodymams, patvirtinantiems apelianto prašomą patvirtinti kreditorinio reikalavimo dydį, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino apelianto finansinį reikalavimą nuo 74 934,99 Lt iki 42 783,96 Lt ir taip jį patikslino.

Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apelianto argumentais, jog skundžiama nutartis yra nemotyvuota ir nepagrįsta. Pažymėtina, kad pagal teismų praktikos išaiškinimus, pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra tinkamai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, sumažindamas apelianto kreditorinį reikalavimą, kruopščiai, visapusiškai ir objektyviai išaiškino bei nustatė bylos aplinkybes, tinkamai ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus įrodymus bei teisingai juos įvertino, atskleidė bylos esmę ir priėmė teisėtą, pagrįstą nutartį. Pirmosios instancijos teismo nutartį naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 3d. nutartį nepakeistą.

Teisėjai Kazys KailiūnasNijolė PiškinaitėDalia Višinskienė