Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-390-773/2019

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-03-15
Bylos Nr.: e2A-390-773/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-00468-2018-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Tamašauskas, Mindaugas Šimonis, Diana Labokaitė
Atsakovas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Ieškovas: A. M.

Kategorijos

2.6.16.1Bendrosios nuomos sutarties nuostatos
2.6.16.8Žemės nuoma
3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą

Civilinė byla Nr. e2A-390-773/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00468-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.1; 2.6.16.8; 3.3.1.18.3. (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės, Mindaugo Šimonio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pratęsimo ir teisės nuosavybės teise įsigyti valstybinės žemės sklypą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) atnaujinti terminą ieškiniui pareikšti; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo (toliau – NŽT) 2017 m. lapkričio 29 d. įsakymą Nr. 8VĮ-1368-(14.8.2.) „Dėl atsisakymo parduoti kitos paskirties valstybinės žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune“ (toliau – Įsakymas dėl atsisakymo parduoti žemės sklypą); 3) įpareigoti NŽT sudaryti su A. M. valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune (toliau – ginčo sklypo) pirkimo – pardavimo sutartį; 4) teismui netenkinus pirmojo ir antrojo reikalavimo, panaikinti NŽT 2017 m. lapkričio 29 d. įsakymą Nr. 8VĮ-1367-(14.8.2.) „Dėl atsisakymo pratęsti 2017 m. gruodžio 12 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19/2007-241 nuomos terminą“ (toliau – Įsakymas dėl atsisakymo pratęsti žemės nuomos sutartį); 5) įpareigoti NŽT pratęsti su A. M. ginčo sklypo nuomos sutartį; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas 2000 m. spalio 31 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise įsigijo statinį – pamatus, esančius (duomenys neskelbtini), Kaune, o 2007 m. gruodžio 12 d. su Lietuvos Respublika sudarė sutartį, kurios pagrindu ieškovas 10 metų išsinuomojo žemės sklypą, ant kurio stovi pamatai (toliau – Sutartis). 2008 m. kovo 19 d. Kauno apskrities viršininkas ieškovui išdavė sutikimą dėl detaliojo plano rengimo, o 2012 m. liepos 2 d. Kauno miesto savivaldybės administracija išdavė leidimą rekonstruoti pastatą (toliau – Leidimas), kuriuo ieškovui buvo suteikta teisė sklype pagal parengtą statinio projektą pastatą rekonstruoti į vienbutį gyvenamąjį namą. Ieškovas nurodė, kad negalėjo pradėti statybos darbų, nes tam neturėjo galimybių. Prieš besibaigiant Sutarties galiojimo terminui, ieškovas pateikė atsakovei prašymą parduoti ginčo sklypą arba pratęsti Sutartį. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė parduoti valstybinės žemės sklypą ieškovui, nes sklypas yra užstatytas ieškovui priklausančiu pastatu ir ieškovui buvo suteiktas mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai. Atsakovė taip pat nepagrįstai atsisakė pratęsti Sutartį bei neatsižvelgė, kad ieškovas įvykdė būtinas sąlygas Sutarties pratęsimui. Ieškovo teigimu, atsakovės Įsakymu dėl atsisakymo pratęsti žemės nuomos sutarties terminą buvo pažeistas teisėtų lūkesčių principas, nes ieškovas nepažeidė įsipareigojimų pagal Sutartį, o Kauno miesto savivaldybė išdavė neterminuotą statybos Leidimą, leidžiantį ieškovui įgyvendinti statybą be jokių terminų. Dėl termino apskųsti įsakymus teismui atnaujinimo ieškovas nurodė, kad jis suklydo dėl bylos teismingumo, nes iš pradžių kreipėsi į specialiosios kompetencijos teismą, kuris nusprendė, kad byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Atsiliepimas

3. Atsakovė NŽT atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad gavus ieškovo prašymus buvo atliktas faktinių duomenų patikrinimas vietoje ir surašytas aktas Nr. FD-287-(14.8.129.). Nustatyta, kad sklypo viduryje yra pamatai, kurie pilni vandens ir auga vandens augmenija, todėl atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypas yra nenaudojamas pagal paskirtį, apleistas ir jame yra pagalbinio pastato pamatai (griuvėsiai), buvo priimti ginčijami įsakymai. Atsakovė pažymėjo, kad remiantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, be aukciono draudžiama nuomoti valstybinę žemę, užstatytą statiniais, neturinčiais aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Atsakovės vertinimu, pastatui – pamatams, kurio paskirtis pagalbinio ūkio, eksploatuoti žemės sklypas ne aukciono būdu negalėjo būti išnuomotas. Nurodė, kad valstybinės žemės sklype turi būti asmeniui priklausantis funkcionuojantis pastatas ar pastatai, kuriems naudoti pagal paskirtį yra būtinas valstybinės žemės sklypas. Atsakovė pažymėjo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ginčo žemės sklype neegzistuoja funkcionalus konkrečios paskirties statinys, todėl nėra ko eksploatuoti. Atsakovės vertinimu, priimti ginčijami įsakymai yra nepažeidžiantys jokių įstatymo normų. Pažymi, kad teismas negali tenkinti ieškovo reikalavimo įpareigoti NŽT sudaryti su A. M. valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, pirkimo – pardavimo sutartį, nes tai pažeistų konstitucinį valdžių atidalijimo principą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – panaikino NŽT 2017 m. lapkričio 29 d. įsakymą Nr.8VĮ-1367-(14.8.2) „Dėl atsisakymo pratęsti 2017 m. gruodžio 12 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr.19/2007-241 nuomos terminą“ ir įpareigojo NŽT pratęsti su ieškovu A. M. valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomos sutartį. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė. Teismas priteisė iš atsakovės NŽT ieškovo A. M. naudai 375 Eur atstovavimo išlaidų ir 26 Eur žyminio mokesčio.

5. Teismas, nustatęs, kad ieškovas, nepraleisdamas nustatyto termino, ginčijamus įsakymus apskundė Regionų apygardos administraciniam teismui, kuris 2017 m. sausio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-1549-505/2018 atsisakė priimti A. M. skundą ir nurodė, kad nesutikimas su priimtais įsakymais skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui, o ieškovas nedelsdamas kreipėsi su ieškiniu į Kauno apylinkės teismą, tenkino ieškovo prašymą dėl termino atnaujinimo ginčyti administracinio pobūdžio teisės aktus, nes šis terminas buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių – dėl netinkamo ginčo nagrinėjimo teismingumo pasirinkimo.

6. Teismas nustatė, kad ginčo sklype esantys pamatai laikytini nebaigtu statiniu. Teismas taip pat nustatė, kad šis statinys negali funkcionuoti kaip atskiras objektas, jame negali būti vykdoma tam tikro pobūdžio veikla ir šis objektas yra tokios būklės, kad šiuo metu jo negalima būtų eksploatuoti pagal jo tiesioginę paskirtį, įrašytą nekilnojamojo turto kadastre, t. y. šiuo metu žemės sklypas nėra naudojamas jame esančio statinio eksploatacijai. Teismas pažymėjo, kad žemės sklypas ieškovui buvo išnuomotas gyvenamojo namo statybai, todėl kol statinio statyba neužbaigta, jis negali būti eksploatuojamas. Teismas atkreipė dėmesį, kad nei valstybinės žemės nuomos sutartyje, nei įstatymuose ar poįstatyminiuose aktuose nėra numatytas terminas, per kurį turėjo būti užbaigta statinio statyba. Pažymėjo, kad byloje pateiktas statybos leidimas patvirtina, jog jis yra neterminuoto galiojimo, todėl ieškovas turi teisę gavus visus reikiamus leidimus užbaigti rekonstruoti leidime nurodytą statinį, kurio statybai ir yra išnuomotas valstybei priklausantis žemės sklypas. Teismas nustatė, kad bylos nagrinėjimo metu nebaigtas statinys dar net nepradėtas rekonstruoti, t. y. jo būklė nuo pirminės nuomos sutarties sudarymo nėra pakitusi, todėl sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog ginčo žemės sklype stovi pastatas, o žemės naudojimas pagal nurodytą paskirtį siejamas su būtinumu eksploatuoti šį pastatą. Dėl šios priežasties teismas sprendė, kad ginčo žemės sklypo pirkimas – pardavimas nėra galimas, todėl pripažino, kad atsakovės 2017 m. lapkričio 29 d. įsakymas Nr. 8VĮ-1368-(14.8.2.) „Dėl atsisakymo parduoti kitos paskirties valstybinės žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune“ yra teisėtas ir nepažeidžiantis ieškovo teisėtų lūkesčių.

7. Teismas pažymėjo, kad tai, jog ieškovas nepradėjo statyti gyvenamojo namo, yra pagrindas pripažinti, jog žemės sklypo nuomininkas sklypo nenaudoja pagal tikslinę naudojimo paskirtį. Teismas atsižvelgė, kad ieškovas Sutarties galiojimo metu atliko daug būtinų paruošiamųjų darbų statybai, kurie sąlygojo dideles laiko ir pinigines sąnaudas. Teismas pažymėjo, kad ieškovas 2008 m. gegužės 23 d. Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties pagrindu perėmė iš Kauno miesto savivaldybės planavimo organizatoriaus pareigas ir parengė detalųjį planą, statinio projektą, elektros įrenginių prijungimo sąlygas, atliko ekspertizę nustatyti projektuojamo vienaaukščio gyvenamojo namo sprendinių poveikiui kultūros paveldo objektui, inžinierinius geologinius tyrimus, sklypo derinimus su komunalinių ir inžinierinių tinklų savininkais, gavo statybos leidimą ir kt. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu viešojo intereso kuo efektyviau naudoti valstybės turtą negynė, sklypo naudojimo aplinkybių nekontroliavo ir pažeidimų nefiksavo, o patikrinimą atliko tik ieškovui pateikus prašymą parduoti ginčo žemės sklypą arba pratęsti sudarytą nuomos sutartį. Nustatė, kad atsakovė neteikė argumentų dėl to, jog ieškovo planuojamas rekonstruoti statinys neatitinka sutarties ar teisės aktų reikalavimų.

8. Teismas atmetė atsakovės 2017 m. lapkričio 29 d. įsakyme nurodyta argumentą kaip nepagrįstą, kad ieškovas nevykdo Sutarties 4 punkto. Teismas nustatė, kad Sutarties 4 punkte numatyta išnuomojamo žemės sklypo tikslinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamoji teritorija, pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba. Teismas pažymėjo, kad visi ieškovo atlikti paruošiamieji darbai, tuo tarpu ir statybos leidimo gavimas, buvo atlikti tikslu statyti vienaukštį gyvenamąjį namą ginčo sklype. Nurodė, kad atsakovė, kuri ruošė sutarties projektą, nenustatė ieškovui jokių terminų, per kuriuos jis privalėjo pradėti ir/ar pastatyti gyvenamąjį namą. Pažymėjo, kad ieškovui išduotas statybos leidimas taip pat yra neterminuotas, todėl atsakovė, atsisakydama pratęsti nuomos sutartį, nes namas nėra pastatytas (rekonstruotas), pažeidė ieškovo teises ir teisėtus interesus bei teisėtus lūkesčius. Teismas sprendė, kad ieškovas, išsinuomavęs ginčo žemės sklypą, mokėjo nuomos mokesčius, dėjo aktyvias pastangas sutvarkyti gyvenamojo namo statybai reikalingus dokumentus, todėl teisėtai ir pagrįstai tikėjosi, jog atsakovė laikysis įstatymų reikalavimų ir apsaugos jo teisėtus lūkesčius. Teismas reikšminga laikė ir tą aplinkybę, kad sutarties galiojimo metu dėl valstybę apėmusios ekonominės krizės ieškovas negalėjo gauti paskolos namo statybai. Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, teisėtų lūkesčių apsaugos, proporcingumo, atsakomybės už priimtus sprendimus ir kitais teisės principais panaikino ginčijamą atsakovės įsakymą ir įpareigojo atsakovę pratęsti žemės nuomos sutartį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Apeliaciniu skundu atsakovė NŽT prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo panaikintas NŽT 2017 m. lapkričio 29 d. įsakymas Nr.8VĮ-1367-(14.8.2) „Dėl atsisakymo pratęsti 2017 m. gruodžio 12 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 19/2007-241 nuomos terminą“ bei atsakovė įpareigota ieškovui pratęsti valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomos sutartį, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias valstybinės žemės išnuomojimo ne aukciono būdu sąlygas bei nesivadovavo naujausia teismų praktika. Apeliantė pažymi, kad naujausioje kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad valstybinė žemė gali būti išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji yra užstatyta fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausančiu statiniu, kuris turi aiškią funkcinę priklausomybę, apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, ir yra būtina šio asmens, kaip savininko (nuomininko), turimoms teisėms į statinį įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-313/2018).

1.2. Teismas neatsižvelgė, kad statinio savininkas nuo pat daikto įsigijimo juo nesinaudojo ir iki šiol nesinaudoja nei pagal jo tiesioginę paskirtį, nei kitais poreikiais. Apeliantė pažymi, kad žemės sklype nebaigti statyti statiniai (inžineriniai) yra priskirtini neturintiems aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniams, o nustačius, jog statinys yra apleistas, apgriuvęs ir neprižiūrimas, iš buvusio statinio yra likę tik pamatai ir pan., yra akivaizdu, kad toks statinys nėra naudojamas. Tokiais atvejais teismai yra pripažinę, kad net nėra galimybės formuoti žemės sklypų. Apeliantė pažymi, kad administracinių teismų praktikoje yra nurodyta, kad nustačius, jog fiziškai pastatai (statiniai), kuriems eksploatuoti formuojami žemės sklypai pardavimui, pažeisti, sunykę ar išlikę tik pamatai, pripažįstama, kad tokie statiniai nebuvo ir negalėjo būti naudojami naudotojo poreikiams tenkinti pagal NTR įregistruotą paskirtį, todėl nėra ir teisinio pagrindo formuoti žemės sklypo statiniui eksploatuoti pagal jo paskirtį.

Atsiliepimas

10. Ieškovas A. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Šalies argumentai

2.1. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad šiuo atveju negali būti sudaroma ginčo sklypo nuomos sutartis ne aukciono būdu, nes neatitinka ŽĮ ir Taisyklių nuostatų. Apeliantė neatsižvelgia, kad ieškovas ginčija įsakymą dėl atsisakymo pratęsti Sutartį, o ne siekia sudaryti naują. Ieškovas nurodo, kad jis vykdė visus pagal Sutartį prisiimtus įsipareigojimus, Sutarties nepažeidė, todėl yra visos sąlygos Sutarties galiojimą pratęsti. Visi atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl sklypo nuomos ne aukciono būdu yra visiškai nepagrįsti, nes jie motyvuoti teisės normomis, skirtomis naujos žemės sklypo nuomos sutarties sudarymui, o ne jos pratęsimui reglamentuoti. Šiuo atveju taikytina speciali Taisyklių 42 punkto norma, nustatanti reikalavimus Sutarties pratęsimui, o ne nuostatos nuomos sutarties sudarymui.

2.2. Ieškovas pažymi, kad Sutarties 4 punktas nenumato pareigos ieškovui pastatyti ir/ar pradėti gyvenamųjų namų statybas sklype, minėta norma reiškia ribojimą, jog sklypas negali būti naudojamas jokiai kitai paskirčiai išskyrus gyvenamųjų namų statybai, o ne konkretų ieškovo įsipareigojimą vykdyti statybas ir/ar pastatyti konkretų statinį per konkretų laiką. Ieškovo įsipareigojimai pagal Sutartį apima įsipareigojimą naudoti sklypą pagal paskirtį. Pripažinus, kad ieškovas sklypo nenaudojo, tai negali būti laikoma Sutarties įsipareigojimų nevykdymu ir/ar joje numatytų įsipareigojimų pažeidimu, už kurį galėtų būti taikomos sutartinės ir/ar teisės aktuose numatytos sankcijos, tokios kaip atsisakyti pratęsti Sutarties galiojimą. Be to, jokia Sutarties nuostata nenumato atsakomybės už tai, kad ieškovas sklype nepradės statybų ir / ar nepastatys jokio gyvenamosios paskirties statinio.

2.3. Vien faktas, kad ieškovui buvo išduotas Leidimas, įrodo faktą, jog ieškovas naudojo ginčo sklypą pagal paskirtį – gyvenamosios paskirties statinių statybai. Atsižvelgiant į tai, jog rekonstrukcijos Leidimas yra neterminuotas, bei į tai, jog Sutartyje niekur nėra nustatyto termino, per kiek laiko privalo būti pastatytas gyvenamasis statinys ir/ar atsakomybės už tokius veiksmus, laikytina, jog ieškovas apskritai nebuvo įsipareigojęs pastatyti kažkokį statinį per Sutarties galiojimo laikotarpį.

2.4. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad teismas, motyvuodamas sprendimą, rėmėsi vien teisingumo, protingumo ir teisėtų lūkesčių principais bei nesivadovavo teismų praktika. Ieškovo teigimu, šiuo atveju negali būti taikomas Taisyklių 28 punktas, kuriuo vadovaujasi atsakovė, todėl atsakovės nurodoma teismų praktika šiuo atveju nėra aktuali. Ieškovo vertinimu, teismas iš esmės vertino faktinę susiklosčiusia situaciją, t. y. aplinkybes, dėl kurių ieškovas nepastatė namo. Teismas įsitikino, kad ieškovas buvo aktyvus, siekė namą pastatyti, atliko visą eilę veiksmų, susijusių su teritorijų planavimu, leidimo gavimu, projektinių sprendimų parengimu. Apeliantės nurodoma teismų praktika neatitinka bylos ratio decidendi, kadangi visa atsakovės nurodoma teismų praktika yra susijusi su nuomos sutarties sudarymu, o ne jos pratęsimu, todėl šiuo atveju netaikytina.

2.5. Apeliacinio skundo argumentai, jog neva ieškovas nesinaudoja statiniu pagal tiesioginę paskirtį, yra atmestini. Ieškovo teigimu, jis šiuo metu negali statiniu naudotis, nes tai yra gyvenamojo namo pamatai, kurių neįmanoma šiuo metu naudoti pagal tikslinę paskirtį, tačiau reikia atsižvelgti į ketinimą naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12. Byloje sprendžiamas klausimas dėl asmeniui nuosavybės teise priklausančiu statiniu (pamatais) užstatyto valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pratęsimo sąlygų ir nuomininko teisėtų lūkesčių dėl valstybinės žemės nuomos pratęsimo.

13. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu patenkino ieškovo reikalavimą ir panaikino atsakovės NŽT įsakymą dėl atsisakymo pratęsti valstybinės žemės nuomos sutartį bei įpareigojo atsakovę NŽT pratęsti valstybinės žemės nuomos sutartį su ieškovu (e. b. l. 119).

14. Atsakovės NŽT apeliaciniame skunde tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra ginčijama, nurodant argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias valstybinės žemės išnuomojimo ne aukciono būdu sąlygas, nesivadovavo kasacinio teismo praktika ir neįvertino, kad statinio savininkas nuo pat daikto įsigijimo juo nesinaudojo ir iki šiol nesinaudoja nei pagal jo tiesioginę paskirtį, nei kitais poreikiais (e. b. l. 112-125).

Teisėjų kolegijos nustatytos faktinės bylos aplinkybės

15. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis pastatas – pamatai, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), Kaune, nuosavybės teise priklauso ieškovui A. M. 2000 m. spalio 31 d. pirkimo –pardavimo sutarties Nr. 521-2000 pagrindu (e. b. l. 13–24). Užstatytas plotas – 364 kv. m., fizinio nusidėvėjimo procentas 55 proc., statybos pabaigos metai 1968 m., daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinė ūkio (e. b. l. 18).

16. 2007 m. gruodžio 12 d. ieškovas su Lietuvos Respublika sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį (toliau – Sutartis) (e. b. l. 25–26). Šios Sutarties pagrindu nuomotoja 10 metų išnuomojo ieškovui 0,1539 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini), Kaune. Šalys susitarė, kad išnuomoto žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamoji teritorija, pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba. Pagal Sutarties 5.1 punktą, išnuomotame žemės sklype gali būti statomi tai pačiai veiklai vystyti reikalingi statiniai ir įrenginiai, kurių eksploatavimui išnuomotas žemės sklypas ir jei tokia situacija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo rėžimui <...>. Pagal Sutarties 5.2 punktą, pasibaigus nuomos terminui, žemės nuomos sutarties atnaujinimo, servitutų buvusiems žemės nuomininkams nustatymo ar kompensacijos už statinius ar įrenginius klausimai sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka.

17. Kauno apskrities viršininkas 2008 m. kovo 19 d. ieškovui išdavė sutikimą dėl detaliojo plano rengimo (e. b. l. 27). 2008 m. rugpjūčio 19 d. sudaryta autorinė sutartis ir parengtas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini) detalusis planas (atskirasis priedas prie elektroninės bylos). 2005 m. kovo 4 d. sklypo planas buvo suderintas su Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriumi. 2008 m. sausio 22 d. pabaigtas Sklypo plano derinimas su komunalinių ir inžinerinių tinklų savininkais (e. b. l. 35–38).

18. Kauno miesto savivaldybės administracija 2012 m. liepos 2 d. išdavė ieškovui leidimą rekonstruoti pagalbinį ūkio pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaunas, į vienbutį gyvenamąjį namą (e. b. l. 28–29).

19. NŽT 2017 m. lapkričio 29 d. raštu informavo ieškovą, kad netenkina jo prašymo parduoti ginčo sklypą arba pratęsti nuomos sutartį (e. b. l. 30–31). Nurodė, kad Kauno miesto skyrius 2017 m. lapkričio 7 d. atliko sklypo patikrinimą vietoje ir nustatė, kad žemės sklypo viduryje yra pamatai, kurie pilni vandens ir auga vandens augmenija, todėl įvertinus žemės sklype esančius pagalbinio ūkio pamatus, atsisakė parduoti ar išnuomoti ginčo žemės sklypą bei pridėjo ginčijamus įsakymus: 1) NŽT 2017 m. lapkričio 29 d. įsakymas Nr. 8VĮ-1367-(14.8.2.) „Dėl atsisakymo pratęsti 2017 m. gruodžio 12 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19/2007-241 nuomos terminą“ (e. b. l. 32); 2) NŽT 2017 m. lapkričio 29 d. įsakymas Nr. 8VĮ-1368-(14.8.2.) „Dėl atsisakymo parduoti kitos paskirties valstybinės žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune“ (e. b. l. 33).

Dėl pagrindų sudaryti, pratęsti valstybinės žemės nuomos sutartį ir teisėto lūkesčio dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pratęsimo

20. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2008 m. sausio 1 d.) 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą, valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

21. Iš nurodyto teisinio reguliavimo galima daryti išvadą, kad būtinos sąlygos atsirasti Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte įtvirtintai asmens teisei be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą yra tokios: žemės sklypas turi būti užstatytas šiam asmeniui priklausančiais statiniais ar įrenginiais ir jis turi būti naudojamas šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti.

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 4 dalį, valstybinės žemės nuomos sutartyje nustatytas žemės nuomos terminas gali būti pratęsiamas Vyriausybės nustatytais atvejais. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Taisyklės) (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. vasario 11 d. iki 2018 m. gegužės 1 d.) 42 punktą, sprendimas pratęsti valstybinės žemės nuomos terminą gali būti priimamas, jeigu pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą žemės sklypo nenumatoma naudoti kitoms reikmėms ir nuomininkas tvarkingai vykdė pagal valstybinės žemės nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus.

23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti ar įsigyti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio statinys turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o jo eksploatacijai reikia turėti žemės sklypo nuomos ar nuosavybės teisę; taigi savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra būtina išsinuomoti žemės sklypą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018 21 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, todėl kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau plėtoti šią ar kitokią veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-684/2018, 32 punktas).

24. Kasacinis teismas yra taip pat išaiškinęs, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimas bei tvirtinimas ir valstybinės žemės pardavimas be aukciono – dvi atskiros procedūros, kurias vykdant vertinamos skirtingos aplinkybės ir tikrinama, ar egzistuoja konkrečios, kiekvienai iš šių procedūrų būdingos sąlygos. Formuojant ir pertvarkant žemės sklypą įvertinami ir nustatomi detalūs duomenys apie naują pertvarkytą žemės sklypą (jo plotas, naudojimo paskirtis, būdas, specialiosios naudojimo sąlygos ir pan.). O sprendžiant dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo be aukciono atliekamas vertinimas, ar egzistuoja vienas iš Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų pagrindų tą padaryti konkrečiam prašymą pateikusiam subjektui. Atsakingai institucijai nustačius, jog egzistuoja pagrindas suderinti teisės aktų reikalavimus atitinkantį žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ar jam pritarti (jį patvirtinti), nėra pagrindo spręsti, jog neišvengiamai bus sudaryta ir žemės sklypo, kurio formavimo ir pertvarkymo projektas buvo suderintas ar patvirtintas, nuomos arba pirkimo–pardavimo be aukciono sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-701/2018).

25. Pažymėtina, kad imperatyviųjų teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės nuomos santykius, nesilaikymas sudaro prielaidas privatiems asmenims neteisėtai nuomotis valstybinę žemę lengvatinėmis sąlygomis ir išvengti realios (aukciono būdu nustatytos) kainos mokėjimo už nuomojamą valstybinę žemę, tokiu būdu nepagrįstai praturtėti visuomenės sąskaita, o tai aiškiai pažeidžia viešąjį interesą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad asmuo, ne aukciono tvarka išsinuomojęs valstybinės žemės sklypą, neketinantis pastato naudoti pagal tiesioginę paskirtį, neturi teisėto pagrindo reikalauti pirmumo teise išnuomoti valstybinės žemės sklypą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2008) ir tai yra savarankiškas pagrindas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008).

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime nustatęs, jog šiuo metu ginčo valstybinės žemės sklypas nėra naudojamas jame esančio statinio (pamatų) eksploatacijai, pernelyg didelę reikšmę suteikė ieškovo atliktiems paruošiamiesiems darbams tikslu statyti vienbutį gyvenamąjį namą (rekonstruoti pamatus) ir tuo pagrindu nepagrįstai sprendė, kad atsakovė savo veiksmais pažeidė ieškovo teisėtus lūkesčius dėl valstybinės žemės nuomos sutarties ieškovui pratęsimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, ar valstybinės žemės sklypas šioje situacijoje apskritai galėjo būti išnuomotas, t. y. ar buvo įrodytos Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto ir 4 dalies taikymo sąlygos.

27. Teisėjų kolegija nustatė, kad išnuomotame ginčo žemės sklype yra tik pastato dalis – pamatai, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis nurodyta – pagalbinio ūkio (e. b. l. 18). Tokia statinio paskirtis reiškia, jog jis gali tarnauti pagrindiniam statiniui kaip jo priklausinys, o ne kaip savarankiškas daiktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-701/2018). Teisėjų kolegija iš byloje pateiktų įrodymų nustatė, kad valstybiniame žemės sklype nėra jokio kito ieškovui priklausančio pastato. Be to, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, ginčo sklype esantys pamatai laikytini nebaigtu statiniu, jie negali funkcionuoti kaip atskiras objektas ir jų negalima eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį, todėl žemės sklypas nenaudojamas jame esančio statinio eksploatacijai. Šį faktą pripažino ir ieškovas, nurodydamas, kad negalėjo pradėti statybos darbų dėl iškilusių finansinių sunkumų (e. b. l. 133). Be to, NŽT Kauno miesto skyriui 2017 m. lapkričio 7 d. atlikus sklypo patikrinimą vietoje buvo nustatyta, kad žemės sklypo viduryje yra pamatai, kurie pilni vandens ir auga vandens augmenija (e. b. l. 31).

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors ieškovas teigia, jog atliko daug paruošiamųjų darbų, siekdamas pastatyti vienbutį gyvenamąjį namą ginčo sklype (rekonstruoti pamatus), t. y. gavo statybos leidimą, parengė projektą ir kt., valstybinės žemės nuoma Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte siejama su šioje žemėje esančio statinio ar įrenginio naudojimu (eksploatavimu) pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę šio turto paskirtį, o ne aiškiai neapibrėžtu (nekonkrečiu ir neįrodytu) ketinimu tai daryti ateityje, kaip tą daryti žada ieškovas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovui priklausančio statinys – pamatai yra ūkinės veiklos pobūdžio statinys, kuris tarnauja pagrindiniam statiniui, be to, šis statinys faktiškai negali būti naudojamas, nes tai yra tik statinio dalys – pamatai, kurie šiuo metu yra pilni vandens, jų viduje auga vandens augmenija, yra seni ir apleisti, tuo tarpu ieškovas nepateikė šiuos duomenis paneigiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad byloje nebuvo įrodytos Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto taikymo sąlygos ir pažymi, kad tai yra atskiras pagrindas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį, o esant jos galiojimo pasibaigimo terminui – jos nepratęsti.

29. Teisėjų kolegija, vertindama atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentą, jog ieškovas siekė ne išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, o pratęsti valstybinės žemės nuomos sutartį, nustatė, kad ieškovui Sutartimi buvo išnuomotas žemės sklypas, sudarant sąlygas žemės sklype eksploatuoti 2000 m. spalio 31 d. įsigytus pamatus bei leidžiant ieškovui statyti tai pačiai veiklai vystyti reikalingus statinius ir įrenginius, kurių eksploatavimui išnuomotas žemės sklypas. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju ieškovas pats pripažįsta, jog nors iš Kauno miesto savivaldybės administracijos 2009 m. liepos 2 d. gavo leidimą rekonstruoti pagalbinį ūkio pastatą į vienbutį gyvenamąjį namą, iki šiol statinio (pamatų) nėra rekonstravęs, ir net nepradėjęs tai daryti. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad ieškovas nuo 2007 m. iki pat 2017 m. neatliko jokių statybos ar rekonstrukcijos darbų, t. y. nesiekė naudoti statinio pagal tiesioginę paskirtį, sudaro pagrindą spręsti, jog nuomininkas valstybinės žemės nuomos sutartyje nustatytu terminu žemės sklypo pagal paskirtį nenaudojo, todėl pažeidė Sutarties sąlygas ir nevykdė prisiimtų įsipareigojimų (Žemės įstatymo 9 straipsnio 4 dalis, Taisyklių 42 punktas). Tai sudaro atskirą pagrindą ieškovui valstybinės žemės nuomos sutarties nepratęsti. Atkreiptinas dėmesys, kad Žemės įstatymo 9 straipsnio nuostatos nenumato žemės sklypo nuomos ne aukciono būdu naujų statinių statybai.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien ta aplinkybė, kad ieškovui yra išduotas neterminuotas statybos leidimas, kuriuo leista rekonstruoti pamatus į vienbutį gyvenamąjį namą, nesudaro pagrindo kitaip vertinti valstybinės žemės nuomos ne aukciono būdu pratęsimo sąlygų. Teisėjų kolegija nustatė, kad visi po 2010 m. spalio 1 d. išduoti ir galiojantys statybą leidžiantys dokumentai galioja neterminuotai (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymas). Teisėjų kolegija pažymi, kad Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostatos numato valstybinės žemės sklypų nuomą ne aukciono būdu tik esamiems pastatams eksploatuoti, o ginčo sklype yra tik ieškovui priklausantys pamatai, kuriems valstybinės žemės sklypas pagal minėtas specialiąsias nuostatas net negali būti išnuomojamas.

31. Teisėjų kolegija, vertindama ieškovo teisėtą lūkestį dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pratęsimo, pažymi, kad pagal EŽTT praktikoje pateiktus išaiškinimus, teisėti lūkesčiai paprastai grindžiami pagrįstu tikėjimu teisės aktu, turinčiu tvirtą teisinį pagrindą ir įtaką nuosavybės teisėms (pvz., 2004 m. rugsėjo 28 d. Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Kopeck prieš Slovakiją, peticijos Nr. 44912/98, par. 47; 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje P. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 45092/07, par. 61). Pagal Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnį (nuosavybės apsauga) saugotinas teisėtas lūkestis, o ne tik paprasta viltis ar paprastas lūkestis (kurie nesaugotini); teisėtam lūkesčiui konstatuoti gali būti svarbios įvairios aplinkybės, duodančios pagrindą jam susiformuoti – teisinis reguliavimas per se (savaime), nuosekli teismų praktika, galutinis administracinis aktas, su valdžios institucijomis sudaromos civilinės sutartys, ilgalaikis valstybės susidariusios situacijos toleravimas, kalbant apie statinius – ar jie buvo pastatyti turint kokių nors teisių į sklypą, kokia jų paskirtis ir pan. Kiekvienu atveju reikia ištirti, ar pagal bylos aplinkybes, nagrinėjamas kaip visuma, pareiškėjas turėjo teisę į materialinį (realiai egzistuojantį) interesą, saugomą pagal Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnį (2010 m. kovo 29 d. Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Depalle prieš Prancūziją, peticijos Nr. 34044/02, par. 62; 2004 m. lapkričio 30 d. Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Öneryildiz prieš Turkiją, peticijos Nr. 48939/99, par. 124 (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-701/2018).

32. Teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybinės žemės nuomą reglamentuojančios teisės normos aiškiai apibrėžia valstybinės žemės nuomos sąlygas, todėl ieškovas, turėdamas tik pagal paskirtį nenaudojamą statinio dalį – pamatus, ketindamas ateityje galimai šiuos pamatus rekonstruoti į vienbutį gyvenamąjį namą, negalėjo įgyti pagrįstų lūkesčių, jog pasibaigus valstybinės žemės nuomos terminui jis ir toliau galės nuomotis valstybinės žemės sklypą tokiems pamatams naudoti pagal paskirtį, t. y. įgyti lūkesčių, kad imperatyviųjų teisės normų reikalavimų nesilaikymas sukurs jam teisėtus padarinius – teisę nuomotis valstybinės žemės sklypą, kuriame nevykdo veiklos, lengvatinėmis sąlygomis (CK 1.2 straipsnis).

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymą ir pratęsimą (Žemės įstatymo 9 straipsnio 4 dalis, 6 dalies 1 punktas) bei netinkamai vadovavosi teismų praktika, kas sudaro pagrindą panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimo dalį, kuria teismas panaikino NŽT 2017 m. lapkričio 29 d. įsakymą Nr.8VĮ-1367-(14.8.2) „Dėl atsisakymo pratęsti 2017 m. gruodžio 12 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr.19/2007-241 nuomos terminą“ ir įpareigojo NŽT pratęsti su ieškovu A. M. valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomos sutartį, priteisė iš atsakovės NŽT ieškovo A. M. naudai 375 Eur atstovavimo išlaidų ir 26 Eur žyminio mokesčio, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo reikalavimus šioje dalyje atmestini (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad panaikinus minėtas skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, ieškinys yra atmetamas visiškai. Tai sudaro pagrindą spręsti, kad bylinėjimosi išlaidos, kurias ieškovas patyrė pirmosios instancijos teisme, iš atsakovės nėra priteisiamos (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė NŽT pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Teisėjų kolegija nustatė, kad žyminis mokestis už apeliacinį skundą sudaro 75 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). Įvertinus tai, kad atsakovės NŽT apeliacinis skundas yra tenkinamas visiškai, iš ieškovo priteistinas 75 Eur žyminis mokestis valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

37. Valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, nes neviršija 3 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis, 2014 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Respublikos finansų ir teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimą pakeisti.

Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimo dalį, kuria buvo panaikintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2017 m. lapkričio 29 d. įsakymas Nr. 8VĮ-1367-(14.8.2) „Dėl atsisakymo pratęsti 2017 m. gruodžio 12 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 19/2007-241 nuomos terminą“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius įpareigotas pratęsti su ieškovu A. M. valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomos sutartį bei iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškovui A. M. priteistos 375 Eur atstovavimo išlaidos bei 26 Eur žyminio mokesčio, panaikinti ir priimti naują sprendimą – šiuos ieškovo reikalavimus atmesti.

Kitą Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 75 Eur (septyniasdešimt penki eurai) žyminio mokesčio valstybės naudai.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Diana LabokaitėMindaugas ŠimonisEgidijus Tamašauskas