Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos dėl teisės išsinuomoti ir įsigyti nuosavybės teise valstybės žemės sklypą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka

1. Atnaujinti A. M. procesinį terminą ieškiniui pareikšti dėl Įsakymų nuginčijimo;

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

II. Nustatytos bylos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas

VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis pastatas – pamatai, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) , Kaune, nuosavybės teise priklauso ieškovui A. M. 2000 m. spalio 31 d. pirkimo –pardavimo sutarties Nr. 521-2000 pagrindu (el. b. l. 13–24). 2004 m. rugpjūčio 24 d. VĮ Registrų centras formuojamam sklypui, t. y. 0,1539 ha valstybinės žemės sklypo plotui suteikė adresą (duomenys neskelbtini)/(duomenys neskelbtini), Kaunas (el. b. l. 34). 2007 m. gruodžio 12 d. ieškovas su Lietuvos Respublikos valstybe, atstovaujama Kauno apskrities viršininko R. M., sudarė Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N19/2007-241 (el. b. l. 25–26). Šios sutarties pagrindu nuomotojas, atsižvelgęs į tai, kad statiniai privatizuoti pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą, 10 metų išnuomojo ieškovui 0,1539 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini), Kaune. Nuomos sutartimis šalys susitarė, kad išnuomoto žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamoji teritorija, pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba. 2008 m. kovo 19 d. Kauno apskrities viršininkas ieškovui išdavė sutikimą dėl detaliojo plano rengimo Nr. 24-147- (16.24.). 2008 m. rugpjūčio 19 d. sudaryta autorinė sutartis Nr. A4-19/08/2008 ir parengtas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini) detalusis planas (atskirasis priedas prie elektroninės bylos Nr. 6, 7). 2005 m. kovo 4 d. buvo suderintas Sklypo planas su Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriumi. 2008 m. sausio 22 d. pabaigtas Sklypo plano derinimas su komunalinių ir inžinerinių tinklų savininkais (UAB „Kauno vandenys“, AB „VST“ Kauno skyrius, UAB „Kauno gatvių apšvietimas“, AB „Lietuvos dujos“, Kauno m. savivaldybės Urbanistikos skyrius, AB „Kauno energija“, AB „Autrolis“) (el. b. l. 35–38). 2012 m. liepos 2 d. Kauno miesto savivaldybės administracija išdavė ieškovui neterminuotą leidimą rekonstruoti pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaunas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) (toliau ir – Leidimas) į vienbutį gyvenamąjį namą (el. b. l. 28–29). 2017 m. lapkričio 29 d. raštu Nr. 8SD-6810-(14.8.94.) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius informavo ieškovą, kad netenkina jo prašymo parduoti ginčo sklypą arba pratęsti nuomos sutartį (el. b. l. 30–31). Rašte paaiškino, kad ginčo žemės sklype įregistruotas pastatas - pamatai, kurio naudojimo paskirtis - pagalbinio ūkio. Kauno miesto skyrius 2017 m. lapkričio 7 d. atliko sklypo patikrinimą vietoje ir nustatė, kad žemės sklypo viduryje yra pamatai, kurie pilni vandens ir auga vandens augmenija, todėl įvertinus žemės sklype esančius pagalbinio ūkio pamatus, atsisakė parduoti ar išnuomoti ginčo žemės sklypą. Tuo pagrindu priimti šioje byloje ginčijami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2017 m. lapkričio 29 d. įsakymas Nr. 8VĮ-1367-(14.8.2.) „Dėl atsisakymo pratęsti 2017 m. gruodžio 12 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19/2007-241 nuomos terminą“ (el. b. l. 32) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2017 m. lapkričio 29 d. įsakymas Nr. 8VĮ-1368-(14.8.2.) „Dėl atsisakymo parduoti kitos paskirties valstybinės žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune“ (el. b. l. 32).

Dėl termino atnaujinimo

Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) dėl administracinio akto teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Ginčijamuose 2017 m. lapkričio 29 d. įsakymuose nurodyta, kad įsakymai skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir terminais teismui. Ieškovas, nepraleisdamas nustatyto termino, minėtus įsakymus apskundė Regionų apygardos administraciniam teismui, kuris 2017 m. sausio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-1549-505/2018 atsisakė priimti A. M. skundą ir nurodė, kad nesutikimas su priimtais įsakymais skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui (el. b. l. 42–44). Ieškovas nedelsdamas, t. y. 2018 m. sausio 12 d., kreipėsi su ieškiniu į Kauno apylinkės teismą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šis terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas. Tai reiškia, kad šių terminų taikymui, jų pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-428/2011; 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-568/2013). Atsižvelgiant į tai, kad priimtuose įsakymuose nebuvo aiškiai ir nedviprasmiškai suformuluota , kad priimti įsakymai skundžiami bendrosios kompetencijos teismui , o ieškovas teisminės gynybos kreipėsi į administracinį teismą dar iki Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyto apskundimo termino pabaigos, tenkintinas ieškovo prašymas dėl termino atnaujinimo ginčyti administracinio pobūdžio teisės aktus, nes šis terminas buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, tai yra dėl netinkamo ginčo nagrinėjimo teismingumo pasirinkimo.

Dėl ginčijamų administracinių aktų teisėtumo

Nagrinėjamoje byloje ginčijamas atsisakymas parduoti valstybinės žemės sklypą arba pratęsti nuomos sutartį. Valstybinės žemės nuomos ir pardavimo teisinių santykių reglamentavimas yra susijęs su civilinės teisės ir su viešosios teisės normomis. Pabrėžtina, kad valstybinės žemės savininkė yra Lietuvos valstybė. Valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybinės žemės sklypų tiek pardavimo, tiek nuomos tvarką detalizuoja Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, patvirtintos 1999 m. kovo 9 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 260 (su vėlesniais pakeitimais). Kasacinis teismas yra ne kartą akcentavęs, jog ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio pastatas turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o šiam pastatui naudoti reikia turėti žemės sklypo nuomos teisę. Savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti pastatą pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra būtina išsinuomoti žemės sklypą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr.3K-3-550/2013, 3K-3-232/2014).

Sprendžiant ieškovo reikalavimų pagrįstumą šioje byloje pirmiausia būtina įvertinti ar ieškovui priklausantys pamatai laikytini statiniu, nes atsakovės veiksmai sprendžiant ieškovo pateiktus prašymus parduoti arba išnuomoti žemės sklypą yra sąlygoti vertinimu, jog pamatai nelaikytini savarankiškai funkcionuojančiu statiniu.

Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog nekilnojamojo turto kadastro objektais laikomi: 1) žemės sklypas; 2) statiniai; 3) patalpos, suformuotos kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre registruojami nekilnojamieji daiktai, jeigu jie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris. Iš VĮ Registrų centras pateiktų duomenų matyti, kad pamatams yra suteiktas unikalus daikto numeris, kas leidžia manyti, kad pamatai laikytini savarankišku civilinių teisinių santykių objektu. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 27 dalį nebaigtas statinys – statinys, kurio statybos darbai, nustatyti statinio projekte ir teisės aktuose, yra neužbaigti. Iš ieškovo pateiktų duomenų nustatyta, jog yra parengtas esamo pagalbinio ūkio pastato rekonstravimo į gyvenamąjį namą projektą ir yra išduotas neterminuotas leidimas rekonstruoti statinį. Tai suponuoja išvadą, jog ginčo sklype, esantys pamatai laikytini nebaigtu statiniu.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklausantis nebaigtas statinys (pamatai) negali funkcionuoti kaip atskiras objektas, jame negali būti vykdoma tam tikro pobūdžio veikla ir šis objektas yra tokios būklės, kad šiuo metu jo negalima būtų eksploatuoti pagal jo tiesioginę paskirtį, įrašytą nekilnojamojo turto kadastre, t. y. šiuo metu žemės sklypas nėra naudojamas jame esančio statinio eksploatacijai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A438-228/2013 akcentavo, kad lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas. Sistemiškai aiškinant Žemės įstatymo nuostatas, reglamentuojančias žemės pagrindinę naudojimo paskirtį, taip pat poįstatyminius aktus, reglamentuojančius valstybinės žemės pardavimo ne aukciono tvarka taisykles, konstatuotina, kad pagrindinė valstybinės žemės pardavimo sąlyga yra pastatų buvimas žemės sklype, o žemės naudojimas pagal nurodytą paskirtį siejamas su būtinumu eksploatuoti šiuos statinius. Atkreiptinas dėmesys, jog žemės sklypas ieškovui buvo išnuomotas gyvenamojo namo statybai. Akivaizdu, kad kol statinio statyba neužbaigta, jis negali būti eksploatuojamas. Pažymėtina, jog nei valstybinės žemės nuomos sutartyje, nei įstatymuose ar poįstatyminiuose aktuose nėra numatytas terminas per kurį turėjo būti užbaigta statinio statyba. Byloje pateiktas statybos leidimas patvirtina, jog jis yra neterminuoto galiojimo, todėl ieškovas turi teisę gavus visus reikiamus leidimus, užbaigti rekonstruoti leidime nurodytą statinį, kurio statybai ir yra išnuomotas valstybei priklausantis žemės sklypas. Tačiau bylos nagrinėjimo metu nebaigtas statinys dar net nepradėtas rekonstruoti, t. y. jo būklė nuo pirminės nuomos sutarties sudarymo nėra pakitusi, todėl ir nėra pagrindo teigti, kad ginčo žemės sklype stovi pastatas, o žemės naudojimas pagal nurodytą paskirtį siejamas su būtinumu eksploatuoti šį pastatą. Esant nustatytoms aplinkybėms, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą konstatuotina, kad ginčo žemės sklypo pirkimas-pardavimas nėra galimas, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovės 2017 m. lapkričio 29 d. įsakymas Nr. 8VĮ-1368-(14.8.2.) „Dėl atsisakymo parduoti kitos paskirties valstybinės žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune“ yra neteisėtas ir pažeidžiantis ieškovo teisėtus lūkesčius.

Netenkinus ieškovo reikalavimų panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2017 m. lapkričio 29 d. įsakymą Nr. 8VĮ-1368-(14.8.2.) „Dėl atsisakymo parduoti kitos paskirties valstybinės žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune“ ir įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrių sudaryti su A. M. valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune pirkimo pardavimo sutartį, teismas mano, kad ieškovo kitas ieškovo ieškinio reikalavimas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2017 m. lapkričio 29 d. įsakymą Nr. 8VĮ-1367-(14.8.2.) „Dėl atsisakymo pratęsti 2017 m. gruodžio 12 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19/2007-241 nuomos terminą“ ir įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrių pratęsti su A. M. valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomos sutartį yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje sprendžiant materialiosios teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės nuomą, aiškinimo ir taikymo klausimus, yra pažymėta, kad valstybinės žemės nuomos santykiams būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais ir yra imperatyvus. Jis riboja šių santykių šalių galimybę, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tarpusavio susitarimu nusistatyti kitokias tarpusavio teises ir pareigas, negu tas, kurias įtvirtina imperatyviosios įstatymų nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/421/2017, 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-349-313/2016, 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640-611/2015). Civilinio kodekso 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais. Ši Civilinio kodekso nuostata detalizuota Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte, kuriame nurodyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui); žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 28 punkte.

Pagal bendrąją taisyklę sudarytos sutartys turi būti vykdomos taip, kaip šalys susitarė, taip pat šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Iš CK 6.545 straipsnio 1 dalyje pateiktos žemės nuomos sutarties sąvokos matyti, kad viena iš esminių šios sutarties sąlygų yra tai, jog nuomininkas sutartyje nurodytą žemės sklypą privalo valdyti ir naudoti pagal šio žemės sklypo paskirtį ir naudojimo sąlygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad statinių ar įrenginių buvimas atitinkamame valstybinės žemės sklype ir žemės sklypo naudojimas jiems eksploatuoti yra būtina tokios valstybinės žemės nuomos sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-640/2015). Šiame kontekste paminėtina kasacinio teismo praktika, kad tam tikrais atvejais nuo nuomos sutarties sudarymo iki jos pradėjimo vykdyti objektyviai turi praeiti tam tikras laikotarpis, priklausantis nuo sudarytos žemės nuomos sutartyje nurodytos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties. Tai gali būti susiję su žemės sklypo detaliojo plano, statybos darbų projekto rengimu, leidimų statyti ir užsiimti atitinkama veikla išdavimu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2010).

Ieškovas neginčija, jog po sutarties sudarymo žemės sklype nėra nepradėti statybos darbai, tačiau jo pateikti įrodymai patvirtina, kad 2007 m. gruodžio 12 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties galiojimo metu jis atliko tam tikslui daug būtinų paruošiamųjų darbų, kurie sąlygojo dideles ne tik laiko, bet ir pinigines sąnaudas. 2008 m. gegužės 23 d. Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties Nr.40-11-144 pagrindu perėmė iš Kauno miesto savivaldybės planavimo organizatoriaus pareigas ir parengė detalųjį planą, parengė statinio projektą, elektros įrenginių prijungimo sąlygas, atliko ekspertizę nustatyti projektuojamo vienaaukščio gyvenamojo namo sprendinių poveikiui kultūros paveldo objektui (ginčo sklypas yra Nekilnojamojo kultūros paveldo objekto zonoje), atliko inžinierinius geologinius tyrimus, atliko sklypo derinimus su komunalinių ir inžinierinių tinklų savininkais (AB“Kauno energija“, AB“Lietuvos dujos“ ir kt.), gavo statybos leidimą ir kt. (Civilinio proceso kodekso 197 straipsnis). Pati atsakovė nuomos sutarties galiojimo laikotarpio viešojo intereso kuo efektyviau naudoti valstybės turtą negynė, sklypo naudojimo aplinkybių nekontroliavo ir pažeidimų nefiksavo. Patikrinimas atliktas tik ieškovui pateikus prašymą parduoti ginčo žemės sklypą arba pratęsti sudarytą nuomos sutartį. Atsakovė neteikia argumentų dėl to, kad ieškovo planuojamas rekonstruoti statinys neatitinka sutarties ar teisės aktų reikalavimų, o priimdama ginčijamus įsakymus neatsižvelgė į ieškovo atliktus darbus.

Atsakovė, 2007 m. gruodžio 12 d. sudarydama pirminę nuomos sutartį, 4 punkte numatė išnuomojamo žemės sklypo tikslinę naudojimo paskirtį – kita, naudojimo būdą – gyvenamoji teritorija, pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba. Jokių kitų ieškovo įsipareigojimų nei šiame sutarties punkte , nei kituose nėra įtvirtinta, todėl nepagrįstas atsakovės argumentas 2017 m. lapkričio 29 d. įsakyme, kad ieškovas nevykdo sutarties 4 punkto. Juk visi ieškovo atlikti paruošiamieji darbai , tame tarpe statybos leidimo gavimas, ir buvo atlikti tikslu statyti vienaukštį gyvenamąjį namą ginčo sklype. Juolab, jog atsakovė, kuri ruošė sutarties projektą, nenustatė ieškovui jokių terminų, per kuriuos jis privalėjo pradėti ir/ar pastatyti gyvenamąjį namą. Ieškovui išduotas statybos leidimas taip pat yra neterminuotas, todėl atsakovė, atsisakydama pratęsti nuomos sutartį, nes namas nėra pastatytas (rekonstruotas), pažeidė ieškovo teises ir teisėtus interesus bei teisėtus lūkesčius. Ieškovas, išsinuomavęs ginčo žemės sklypą, mokėjo nuomos mokesčius, dėjo aktyvias pastangas sutvarkyti gyvenamojo namo statybai reikalingus dokumentus tam reikalui skirdamas tiek laiko, tiek ir atitinkamas pinigų sumas, todėl teisėtai ir pagrįstai tikėjosi, jog atsakovė, būdama valstybine institucija, laikysis įstatymų reikalavimų ir apsaugos jo teisėtus lūkesčius.

Teismo nuomone, reikšminga ir ta aplinkybė, kurią nurodė ieškovas posėdžio metu ir kuri laikytina kaip visuotinai žinoma, jog sutarties galiojimo metu dėl valstybę apėmusios ekonominės krizės jis negalėjo gauti paskolos namo statybai ( Civilinio proceso kodekso 182 straipsnis 1 punktas).

Kadangi atsakovė ginčijamu įsakymu atsisakė pratęsti ginčo žemės sklypo nuomos sutartį byloje , ieškovo reikalavimas panaikinti šį atsakovės įsakymą ir įpareigoti atsakovę žemės nuomos sutartį pratęsti tenkintinas vadovaujantis teisingumo, protingumo, teisėtų lūkesčių apsaugos, proporcingumo, atsakomybės už priimtus sprendimus ir kitais teisės principais. Pažymėtina, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Ir Pagrindinių Laisvių Apsaugos Konvencijos 1-ojo protokolo 1 straipsnį, yra ginama ne tik jau egzistuojanti nuosavybė, tačiau ir teisėti lūkesčiai ją gauti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. gegužės 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2013 pažymėjo, kad kaip yra nurodęs Europos Žmogaus Teisių Teismas 2003 m. kovo 6 d. sprendime, priimtame byloje Jasiūnienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 41510/98), „Nuosavybė“ Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio prasme gali būti tik bet koks realus turtas, įskaitant ir reikalavimus, kuriais remdamasis pareiškėjas gali teigti, turįs bent „teisėtų lūkesčių“, kurie bus įgyvendinti. Juk teisinio saugumo principas – yra ir vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, reiškiantis valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Pažymėtina, kad neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai). Nagrinėjamu atveju atsakovė suteikdama teisę statyti statinį ir nenumatydama termino jo užbaigimui, formavo ieškovo teisėtus lūkesčius, kad ginčo sklypo nuomos sutartis bus pratęsta, todėl skundžiamas aktas naikintinas (CPK 178 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, pagal kurią bylinėjimosi išlaidos, tarp jų ir išlaidos žyminiam mokesčiui apmokėti, priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Ieškinį patenkinus iš dalies ( patenkinta 50 procentų pareikštų reikalavimų ) ieškovui iš atsakovės priteistina 26 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 375 Eur atstovavimo išlaidų.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteistinos, nes neviršija 3,00 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2017-11-29 įsakymą Nr.8VĮ-1367-(14.8.2) “Dėl atsisakymo pratęsti 2017-12-12 Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr.19/2007-241 nuomos terminą“.

Įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrių pratęsti su ieškovu A. M. asmens kodas 37202440439 valstybinės žemės sklypo ( kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) Kaune, nuomos sutartį.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, ieškovui A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 375 Eur (tris šimtus septyniasdešimt penkis eurus) atstovavimo išlaidų bei 26 Eur (dvidešimt šešis eurus) žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.