- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-17
- Bylos Nr.
- 2S-1303-340/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05915-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Kreditorius
- UAB „Vakonda group“
- Skolininkas
- UAB „Riezmano investicijos“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus UAB „Vakonda group“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „Vakonda group“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkui UAB „Riezmano investicijos“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atmestas kreditoriaus UAB „Vakonda group“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones skolininko UAB „Riezmano investicijos“ atžvilgiu.
Šalies argumentai
Nustatyta, kad kreditorius UAB „Vakonda group“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš skolininko UAB „Riezmano investicijos“ 73 578,13 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Kreditorius taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – siekiant užtikrinti didelės sumos reikalavimo įvykdymą, perduoti kreditoriaus skolininkui perduotų medžiagų (vėdinimo kamerų-rekuperatorių, kurių kodai VS-30-R-PH ir VS-55-R-H), esančių adresu Upės g. 9, Vilnius, areštą, taip pat taikyti skolininkui priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto bei turtinių teisių, esančių pas skolininką ar trečiuosius asmenis, ir piniginių lėšų, esančių skolininko sąskaitose ar kredito įtaigose areštą 73 578,13 Eur sumai. Nurodė, jog kreditorius neturi duomenų apie skolininko turtinę padėtį, reikalavimo suma yra didelė, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo įsakymo vykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas.
2016-02-23 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas kreditoriaus prašymą tenkino iš dalies ir kreditoriaus UAB „Vakonda group“ reikalavimams užtikrinti areštavo skolininkui UAB „Riezmano investicijos“ priklausantį nekilnojamąjį turtą 73 578,13 Eur sumai, jo nesant pakankamai – kilnojamąjį turtą, turtines teises minėtai sumai, o neužtekus nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei turtinių teisių – lėšas, esančias banko įstaigose ar pas trečiuosius asmenis, kurių suma neviršija minėtos sumos, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, tačiau leidžiant atsakovui jį valdyti ir naudoti bei gauti iš jo pajamas. 2016-02-29 teisme gautas skolininko atskirasis skundas dėl 2016-02-23 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. 2016-02-29 nutartimi teismas skolininko atskirąjį skundą tenkino ir panaikino 2016-02-23 nutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 29 d. nutartimi netenkino kreditoriaus UAB „Vakonda group“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo UAB „Riezmano investicijos“ turtui taikymo. Teismas nurodė, kad kreditorius pareiškime nepagrindė, kaip minėtų medžiagų areštas užtikrins teismo įsakymo įvykdymą, todėl kreditoriaus reikalavimas šioje dalyje netenkintinas, kaip nepagrįstas. Pažymėjo, jog skolininkas byloje pateikė duomenis apie turimą turtą, iš kurių matyti, jog jis turi nekilnojamojo turto. Pagal finansinės atskaitomybės duomenis už 2015 m. įmonės turto vertė buvo 135 544 Eur, iš jų ilgalaikio materialaus turto už 32 164 Eur, trumpalaikis turtas sudaro 103 380 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 24 236 Eur. Iš šių duomenų matyti, jog įmonės finansinė padėtis nėra bloga, dėl ko, preliminariai įvertinus reikalavimą, galima būtų spręsti dėl teismo įsakymo įvykdymo pasunkėjimo. Skolininkas pateikė byloje duomenis, jog kreditorius nėra įgijęs reikalavimo teisės į didžiąją dalį prašomų priteisti pagal rangos sutartį sumų, kad maksimali reikalavimo suma sudaro 5 360 Eur, todėl laikinąsias apsaugos priemones taikyti nėra pagrindo. Pažymėjo, kad aplinkybė, jog skolininkas nevykdo savo prievolės atsiskaityti, savaime dar nereiškia, kad kyla grėsmė teismo įsakymo įvykdymui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai
Atskiruoju skundu kreditorius UAB „Vakonda group“ prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-29 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės bei pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – taikyti kreditoriaus skolininkui perduotų medžiagų, kreditoriaus žiniomis esančių AB prekybos centro VCUP patalpose, areštą, taip pat taikyti skolininkui priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei turtinių teisių, esančių pas skolininką ir/ar pas trečiuosius asmenis, ir piniginių lėšų, esančių skolininko sąskaitose, ir/ar kituose bankuose ir/ar kredito įstaigose, areštą 73 578,13 Eur sumai; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 21-25). Nurodė šiuos skundo argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
Kreditorius pagrindė savo pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, t.y. pridėjo skolos susidarymą patvirtinančius dokumentus, todėl pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo reikalavimas yra visiškai pagrįstas;Teisinė prielaida pripažinti, jog teismo sakymo įvykdymas gali pasunkėti, yra tai, kad ginčas tarp šalių kilęs dėl didelės reikalavimo sumos, kuri savaime padidina būsimo teismo įsakymo neįvykdymo riziką;Įvertinus pateiktus finansinius duomenis ir priskaičiavus skolininko įsipareigojimus kreditoriui, skolininkas yra visiškai nemokus pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d., taip pat šie finansiniai rodikliai apskritai patvirtina faktą, kad skolininkas nesąžiningai siekia išvengti mokėjimų kreditoriui dėl prastos finansinės padėties;Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių skolininko atžvilgiu, kreditoriaus teisės ir teisėti interesai lieka visiškai neapsaugoti, taip pat dėl didelės pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo sumos išlieka didelė tyčinio teismo įsakymo nevykdymo tikimybė, todėl yra pažeidžiami teisingumo, sąžiningumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principai, pažeidžiama šalių pusiausvyra.
Atsiliepimas
UAB „Riezmano investicijos“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 55-64). Nurodė, kad kreditoriaus atskirajame skunde pateikiami argumentai nepagrindžia skundžiamos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo, todėl skundas turi būti atmestinas. Pažymėjo, jog netgi gindamasis supaprastinto proceso tvarka, kreditorius turi pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymui reikalingas sąlygas. Teismas, atmesdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, rėmėsi konkrečiais skolininko gerą turtinę padėtį pagrindžiančiais duomenimis, o kreditorius nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių gerą skolininko turtinę padėtį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.
Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar pirmos instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones skolininko UAB „Riezmano investicijos“ atžvilgiu.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatymas teismui suteikia teisę spręsti, ar būtina imtis civilinėje byloje laikinųjų apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos tokios, kurios užkirstų galimybę išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 str.). Pagal formuojamą teismų praktiką teismas turi parinkti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios neprieštarautų ekonomiškumo principui, reikalaujančiam, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kurios konkrečiu atveju yra būtinos (pakankamos) būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui, taip pat teisingumo principui, įpareigojančiam teismą, parenkant laikinąsias apsaugos priemones, išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t.y. nei vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina šioms priemonėms įstatymo leidėjo keliamam tikslui – užtikrinti teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą – pasiekti (CPK 3 str. 7 d., 145 str. 2 d.). Kartu tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams.
Nagrinėjamoje byloje kreditorius UAB „Vakonda group“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš skolininko UAB „Riezmano investicijos“ 73 578,13 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas; taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – siekiant užtikrinti didelės sumos reikalavimo įvykdymą, perduoti kreditoriaus skolininkui perduotų medžiagų (vėdinimo kamerų-rekuperatorių, kurių kodai VS-30-R-PH ir VS-55-R-H), esančių adresu Upės g. 9, Vilnius, areštą, taip pat taikyti skolininkui priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto bei turtinių teisių, esančių pas skolininką ar trečiuosius asmenis, ir piniginių lėšų, esančių skolininko sąskaitose ar kredito įtaigose areštą 73 578,13 Eur sumai. 2016-02-23 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas kreditoriaus prašymą tenkino iš dalies ir kreditoriaus UAB „Vakonda group“ reikalavimams užtikrinti areštavo skolininkui UAB „Riezmano investicijos“ priklausantį nekilnojamąjį turtą 73 578,13 Eur sumai. 2016-02-29 teisme gavus skolininko UAB „Riezmano investicijos“ atskirąjį skundą, 2016-02-29 nutartimi teismas skolininko atskirąjį skundą tenkino ir panaikino 2016-02-23 nutartį. Atskira 2016 m. vasario 29 d. nutartimi netenkino kreditoriaus UAB „Vakonda group“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo UAB „Riezmano investicijos“ turtui taikymo, kadangi kreditorius pareiškime nepagrindė, kaip minėtų medžiagų areštas užtikrins teismo įsakymo įvykdymą, be to, skolininkas pateikė duomenis apie turimą turtą, iš kurių matyti, jog jis turi nekilnojamojo turto ir jo turtinė padėtis nėra prasta.
Nesutikdamas su minėta Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, apeliantas nurodė, jog pagrindė savo pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, t.y. pridėjo skolos susidarymą patvirtinančius dokumentus, todėl pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo reikalavimas yra visiškai pagrįstas. Be to, tarp šalių kilęs dėl didelės reikalavimo sumos, kuri savaime padidina būsimo teismo įsakymo neįvykdymo riziką. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto teiginiais nesutinka.
Akcentuotina, jog dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio (pareiškimo) reikalavimą. Kaip žinia, sprendžiant ieškinio (pareiškimo) reikalavimų užtikrinimo klausimą, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, tik preliminariai vertinamas ieškinio reikalavimo pagrįstumas – nustatoma tikimybė, ar gali būti priimtas šaliai palankus sprendimas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindinis tikslas yra ne reikalavimo pagrįstumo nustatymas (tai nustatoma išnagrinėjus ginčą iš esmės), o būsimo galimai šaliai palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1241/2014; 2014 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-924/2014; 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2647/2013).
Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagal kreditoriaus pateiktus įrodymus bei išdėstytas aplinkybes, tik preliminariai vertino pareikštus reikalavimus, taigi, nesprendė ir nevertino reikalavimų pagrįstumo, ypač atsižvelgęs į tai, jog su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo jokie įrodymai nepridedami. Darytina išvada, jog 2016-02-23 nutartimi prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo patenkintas vien dėl didelės reikalavimo sumos, ką pirmosios instancijos teismas ir nurodė 2016-02-23 nutarties motyvuose. Kita vertus, pažymėtina, jog teismų praktikoje didelė ieškinio suma preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, tačiau didelė reikalavimo suma savaime nėra pagrindas jas taikyti; teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus skolininko finansines galimybes, t. y. ar konkrečiam skolininkui reikalavimo suma yra didelė, ar ne. Skolininkui pateikus įrodymus, pagrindžiančius gerą turtinę padėtį, 2016-02-29 nutartimi teismas panaikino 2016-02-23 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir 2016-02-29 netenkino kreditoriaus prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Akcentuotina, jog su atskiruoju skundu apeliantas nepateikė įrodymų apie prastą skolininko finansinę padėtį, todėl atskirajame skunde nurodyti niekuo nepagrįsti teiginiai, kad vien kreditoriaus reikalavimas sudaro pusę skolininkui priklausančio turto, bei kad skolininkas yra nemokus, neįrodo prastos skolininko finansinės padėties.
Skunde apeliantas nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių skolininko atžvilgiu, kreditoriaus teisės ir teisėti interesai lieka visiškai neapsaugoti, taip pat dėl didelės pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo sumos išlieka didelė tyčinio teismo įsakymo nevykdymo tikimybė, todėl yra pažeidžiami teisingumo, sąžiningumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principai, pažeidžiama šalių pusiausvyra.
Kaip jau minėta, proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, šį prašymą turėtų pagrįsti ir įrodyti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad skolininko turtinės padėties įrodinėjimo našta negali būti perkeliama kreditoriui, tačiau, kaip minėta, kreditorius turi įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad atsakovas nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių, kad ieškovas slepia turtą ar bando jį realizuoti, perleisti tretiesiems asmenims be kreditorių žinios, taip pat apie ieškovo slapstymąsi, buveinės pakeitimą ir (ar) panašius veiksmus, iš kurių galima būtų padaryti išvadą, kad ieškovas siekia apsunkinti galimą išieškojimą, vykdant būsimą teismo sprendimą. Be to, kreipdamasi į teismą šalis visada susiduria su tam tikra rizika, kadangi kreipimosi į teismą metu nėra aišku, ar šalies reikalavimas bus patenkintas, todėl tokią riziką reikia įvertinti. Pažymėtina ir tai, kad aplinkybės, jog kreditoriaus teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti, gali išaiškėti tik išnagrinėjus bylą iš esmės, todėl laikinosios apsaugos priemonės tik pateikus reikalavimą skolininko atžvilgiu, turėtų būti taikomas išimtinai tik kreditoriui pagrindžius reikalavimo pagrįstumą ir egzistuojančią riziką jo vykdymui. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog kiekvienas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi būti vertinamas individualiai, įvertinant jo pagrįstumą ir su juo pateiktus įrodymus, todėl vienu atveju tam tikra suma gali būti pripažįstama didele konkrečiam skolininkui, o kitais atvejais – ne. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad kreditorius nepagrindė prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei neįrodė grėsmės teismo įsakymo įvykdymui.
Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl nurodytų motyvų spręstina, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Atsiliepime į atskirąjį skundą skolininkas UAB „Riezmano investicijos“ prašė priteisti iš kreditoriaus patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nei su atskiruoju skundu, nei iki skundo nagrinėjimo teismo posėdyje dienos nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartį palikti nepakeistą.