Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. R. ieškinį atsakovams A. K. ir notarei Rasuolei Sereikienei dėl notaro atlikto vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu ir ieškinio senaties taikymo netesyboms skaičiuoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė R. R. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams A. K. (toliau – ir atsakovas) ir notarei Rasuolei Sereikienei (toliau – ir atsakovė) (toliau kartu – ir atsakovai), prašydama pripažinti negaliojančiu Alytaus 2-ojo notaro biuro notarės Rasuolės Sereikienės 2024 m. gegužės 20 d. išduoto vykdomojo įrašo Nr. 2799 dalį, kuria reikalaujama pagal 2020 m. sausio 17 d. paskolos sutartį išieškoti iš ieškovės kreditoriaus (atsakovo) naudai 5962 eurus netesybų, taikyti ieškinio senatį atsakovo reikalavimui dėl netesybų skaičiavimo pagal 2020 m. sausio 17 d. sutartį Nr. 388 ir pripažinti, kad ieškovės skola dėl netesybų yra 720 eurų bei priteisti iš atsakovų ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Per teismo posėdį ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais. Ieškovės atstovas nurodė, kad hipotekos sandoryje, kuriuo užtikrintas 2020 m. sausio 17 d. paskolos grąžinimas, nurodyta, jog paskolos grąžinimo terminas – 2021 m. balandžio 17 d., todėl būtent hipotekos sandoryje nurodytu terminu notarė turėjo vadovautis, išduodama vykdomąjį įrašą ir apskaičiuodama mokėtinas netesybas. Ieškovės atstovas pažymėjo, kad prieš atliekant notarei vykdomąjį įrašą, skolininkė nebuvo informuota, jog toks įrašas bus atliekamas.

3. Atsakovas A. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

4. Per teismo posėdį atsakovas prašė ieškinį atmesti ir netaikyti ieškinio senaties termino. Atsakovas pažymėjo, kad jis nežinojo, jog palūkanos ir netesybos – nėra tas pats. Paskola buvo suteikta trejiems mėnesiams ir turėjo būti grąžinta 2020 m. balandžio 17 d. Atsakovas pažymėjo, kad nepastebėjo, jog hipotekos sandoryje padaryta klaida. Nors nebuvo raštu pasirašytas papildomas susitarimas, tačiau šalys susitarė dėl palūkanų mokėjimo – 700 eurų per mėnesį ir kurį laiką ieškovė palūkanas mokėjo (sumokėta 5000 eurų palūkanų).

5. Atsakovė notarė Rasuolė Sereikienė 2024 m. rugsėjo 12 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriuo teismo prašo civilinę bylą nagrinėti savo nuožiūra ir priimti sprendimą už akių, nes atsakovė notarė Rasuolė Sereikienė nepažeidė įstatymų reikalavimų, išduodama vykdomąjį įrašą; senaties terminas taikomas tik šalims prašant.

6. Į teismo posėdį atsakovė neatvyko. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie (parengiamojo) teismo posėdžio datą, tai teismas išnagrinėjo bylą, atsakovei nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

7. Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176–185 straipsniais) ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į per teismo posėdį pateiktus ieškovės atstovo ir atsakovo A. K. paaiškinimus, ir nustatęs bei įvertinęs reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes bei taikydamas aktualų teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad ieškinys tenkintinas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

8. Bylos duomenimis, 2020 m. sausio 17 d. ieškovė R. R. (toliau – ieškovė) ir atsakovas A. K. (toliau – atsakovė) sudarė paskolos sutartį Nr. 388 (toliau – ir Sutartis), pagal kurios 1 punktą atsakovas perdavė ieškovei 20 000 eurų, kuriuos ieškovė įsipareigojo grąžinti atsakovui iki 2020 m. balandžio 17 d.

9. Sutarties 9 punktu šalys susitarė, kad ieškovei neįvykdžius prievolės Sutartyje nustatytu terminu grąžinti skolą ir (ar) palūkanas (ar atitinkamą jų dalį), ieškovė įsipareigojo mokėti atsakovui 0,02 proc. dydžio netesybas už kiekvieną pavėluotą dieną nuo sumos, kurią grąžinti praleistas terminas. Tuo atveju, jeigu ieškovė neįvykdo ar netinkamai įvykdo savo prievolę grąžinti visą skolą ir (ar) palūkanas (ar atitinkamą jų dalį) per Sutartyje nustatytą terminą (terminus), ieškovė privalo įvykdyti įsipareigojimą grąžinti skolą ir (ar) palūkanas per papildomą dešimties kalendorinių dienų terminą bei privalo sumokėti Kreditoriui Sutarties 9 punkte nurodytas netesybas už kiekvieną uždelstą dieną (Sutarties 10 punktas).

10. (duomenys neskelbtini) d. Sutarties įvykdymui užtikrinti ieškovė sutartinės hipotekos sandoriu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Hipotekos sandoris) įkeitė jai asmeninės atsakomybės teise priklausantį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

11. Hipotekos sandorio 7.4. punkte nurodyta, kad prievolės įvykdymo terminas – 2021 m. balandžio 17 d.

12. Šalys susitarė, kad maksimali hipotekos suma, kuria užtikrinama atsakovo netesybų ir nuostolių, turėtų dėl ieškovės prievolės neįvykdymo ir (ar) netinkamo vykdymo atsakovui įvykdymas, yra 10 000 eurų (Sutarties 11 punktas, Sutartinės hipotekos sandorio 7.2 punktas).

13. 2024 m. gegužės 20 d. atsakovė Alytaus m. 2-ojo notaro biuro notarė Rasuolė Sereikienė išdavė atsakovui vykdomąjį įrašą pagal 2020 m. sausio 17 d. paskolos Sutartį išieškoti iš ieškovės atsakovui nesumokėtą paskolos sumą – 20 000 eurų ir 0,02 proc. dydžio netesybas už kiekvieną pavėluotą dieną nuo sumos, kurią grąžinti praleistas terminas, t. y. 5962 eurus.

14. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama atsakovo reikalavimui išieškoti iš ieškovės netesybas pagal Sutartį taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintą ieškinio senaties terminą ir sumažinti vykdomuoju įrašu išieškotiną delspinigių sumą iki 720 eurų.

Dėl ginčui taikytino teisinio reglamentavimo ir aktualios teismų praktikos

15. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktą ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. CK 1.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisydamas to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs, o pagal minėto straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja.

16. Kadangi ieškinio senaties pabaiga reiškia teisės į pažeistos teisės gynimą pabaigą, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kada šis terminas prasideda. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą ieškinio senaties termino eigos pradžia apibrėžiama ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad šios yra pažeistos; teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali sutapti, bet gali ir nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau, tačiau pastarąją aplinkybę jis turi įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2014).

17. Jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui (CK 1.127 straipsnio 2 dalis).

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, yra išaiškinęs, nuo kurio momento skaičiuojamas ieškinio senaties terminas reikalaujant delspinigių: reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje numatytam laikotarpiui) atskirai, todėl už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2013; 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018).

19. Sprendžiant, ar reikalavimas taikyti ieškinio senaties terminą gali būti reiškiamas kreditoriui, kuriam ne teismine tvarka yra išduotas vykdomasis dokumentas (nagrinėjamu atveju – notaro vykdomasis įrašas), aktualus kasacinio teismo išaiškinimas, kad CK 1.125 straipsnio, 1.126 straipsnio 2 dalies, 1.131 straipsnio 1 dalies normos aiškintos taip, jog skolininkas turi teisę pareikšti teisme savarankišką reikalavimą kreditoriui dėl ieškinio senaties normų taikymo kreditoriaus skaičiuojamiems bei ne teismine tvarka reiškiamiems ir (ar) privestinai vykdomiems reikalavimams, tačiau teismas taikyti tokį teisių gynybos būdą (taikyti ieškinio senatį) turi teisę, atsižvelgdamas į CK 1.133 straipsnį, tik jeigu skolininkas nėra prievolės įvykdęs kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-611/2021, 28 punktas).

20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-219/2017 pažymėjo, kad tuo atveju, kai teisinis reglamentavimas nustato kreditoriui teisę išieškoti iš skolininko pinigines prievoles ne teismine tvarka, nagrinėjamu atveju – pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą, skolininkas, gavęs kreditoriaus reikalavimą sumokėti skolą gera valia ar notaro atliktą vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo, turi teisę ginti pažeistas teises pareikšdamas kreditoriui savarankišką ieškinį dėl ieškinio senaties terminų taikymo. Teismai, nagrinėdami skolininko ieškinį, turi vadovautis ieškinio senatį reglamentuojančiomis normomis, taip pat kaip ir nagrinėdami kreditoriaus ieškinį, kai skolininkas prašo taikyti ieškinio senatį. CK normomis nustatytas ieškinio senaties teisinis reglamentavimas nevaržo skolininko teisių, nes jis pats turi savarankišką teisę, remdamasis ieškinio senaties normomis, ginti pažeistas teises teisme, pareikšdamas ieškinį dėl ieškinio senaties normų taikymo kreditoriaus skaičiuojamiems bei ne teismo tvarka reiškiamiems ir (ar) priverstinai vykdomiems reikalavimams. Kitoks ieškinio senaties normų aiškinimas pažeistų sutarties šalių teisėtų interesų pusiausvyrą ir skolininko teisę į teisminę pažeistų teisių gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-403/2022, 50 punktas).

21. Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 49¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad notaras, gavęs hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą dėl vykdomojo įrašo atlikimo, patikrina, ar vykdomąjį įrašą dėl priverstinio išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą pateikia asmuo, kuris yra hipotekos (įkeitimo) kreditorius; ar hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašyme dėl vykdomojo įrašo atlikimo nurodyti duomenys atitinka priklausomai nuo įkeisto objekto – Nekilnojamojo turto registre arba Sutarčių ir teisių suvaržymų registre nurodytus duomenis; ar pasibaigęs hipoteka (įkeitimu) užtikrintos prievolės įvykdymo terminas, o tuo atveju, kai kreditorius reikalauja prieš terminą patenkinti hipoteka (įkeitimu) užtikrintą reikalavimą, ar kreditoriaus nurodyti pagrindai yra nustatyti įstatymuose. Patikrinęs šiuos duomenis, notaras, prieš atlikdamas vykdomąjį įrašą, išsiunčia skolininkui pranešimą, kuriame turi būti nurodyti hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus pateikti duomenys ir siūlymas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo pranešimo skolininkui išsiuntimo dienos sumokėti kreditoriui skolą ir apie prievolės įvykdymą raštu pranešti notarui arba pateikti notarui duomenis dėl hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo. Atsižvelgdamas į hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus ir skolininko pateiktus duomenis, notaras atlieka vykdomąjį įrašą arba motyvuotai atsisako jį atlikti. Notaras turi teisę įstatymų nustatytais atvejais panaikinti vykdomąjį įrašą.

22. Pagal to paties įstatymo 49¹ straipsnio 2 dalį notaras, gavęs kreditoriaus prašymą dėl vykdomojo įrašo atlikimo pagal notarine forma patvirtintus sandorius, iš kurių atsiranda piniginės prievolės, vykdomąjį įrašą atlieka vadovaudamasis šiuo įstatymu ir laikydamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatytos notarų vykdomųjų įrašų atlikimo pagal notarine forma patvirtintus sandorius, iš kurių atsiranda piniginės prievolės, tvarkos ir formos. Notaras, gavęs kreditoriaus prašymą dėl vykdomojo įrašo atlikimo, patikrina, ar vykdomąjį įrašą dėl priverstinio išieškojimo pagal kreditoriaus prašymą pateikęs asmuo yra sandorio, iš kurio atsiranda piniginė prievolė, kreditorius; ar kreditoriaus prašyme dėl vykdomojo įrašo atlikimo nurodyti duomenys atitinka sandoryje nurodytus duomenis; ar pasibaigęs prievolės pagal sandorį įvykdymo terminas, o tuo atveju, kai kreditorius reikalauja piniginę prievolę įvykdyti prieš terminą, ar kreditoriaus nurodyti pagrindai yra nustatyti įstatymuose ar sandoryje. Patikrinęs šiuos duomenis, notaras, prieš atlikdamas vykdomąjį įrašą, išsiunčia skolininkui pranešimą, kuriame turi būti nurodyti kreditoriaus pateikti duomenys ir siūlymas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo pranešimo skolininkui išsiuntimo dienos sumokėti kreditoriui skolą ir apie prievolės įvykdymą raštu pranešti notarui arba pateikti notarui duomenis dėl kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo. Atsižvelgdamas į kreditoriaus ir skolininko pateiktus duomenis, notaras atlieka vykdomąjį įrašą arba motyvuotai atsisako jį atlikti. Notaras turi teisę įstatymų nustatytais atvejais panaikinti vykdomąjį įrašą.

23. Notaras netikrina kitų, negu nurodyta minėto straipsnio 1 ir 2 dalyse, duomenų atitikties ir už juos neatsako (Notariato įstatymo 49¹ straipsnio 3 dalis). Notaro vykdomieji įrašai arba atsisakymas atlikti vykdomąjį įrašą dėl šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų duomenų atitikties skundžiami CPK 511 straipsnyje nustatyta tvarka. Kilus ginčui dėl priverstinio skolos išieškojimo kitais pagrindais, skolininkas, kreditorius ar įkaito davėjas turi teisę kreiptis į teismą ieškinio teisenos tvarka (Notariato įstatymo 49¹ straipsnio 4 dalis).

Dėl byloje pareikšto reikalavimo taikyti ieškinio senatį reikalavimui išieškoti delspinigius pagal sutartį, kai išieškojimas vykdomas pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą

24. Kaip nustatyta nagrinėjamoje byloje, ieškovė ir atsakovas, sudarydami paskolos sutartį, be kitų sąlygų, susitarė, kad, ieškovei sutartyje nurodytu terminu negrąžinus paskolos, ieškovė turės pareigą mokėti atsakovui 0,02 proc. delspinigius už kiekvieną pradelstą skolos grąžinimo dieną.

25. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu kilo ginčas, kuri data laikytina paskolos grąžinimo terminu: Sutarties 1 punkte nurodyta, kad paskolos grąžinimo terminas – 2020 m. balandžio 17 d.; Hipotekos sandorio 7.4. punkte – kad prievolės įvykdymo terminas – 2021 m. balandžio 17 d. Atsakovas per teismo posėdį nurodė, kad paskolos sutartis buvo sudaryta trejiems mėnesiams, t. y. iki 2020 m. balandžio 17 d., o hipotekos sandoryje yra nurodyta neteisinga prievolės įvykdymo data, jis šios klaidos nepastebėjo; ieškovės atstovas per teismo posėdį nurodė, kad notarė, išduodama vykdomąjį įrašą, turėjo remtis hipotekos sandoryje nurodyta data. Iš byloje pateiktame ginčo vykdomajame įraše nurodytos išieškotinos delspinigių sumos galima daryti išvadą, kad ji apskaičiuota už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 17 d. iki 2024 m. gegužės 20 d.

26. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į Sutarties nuostatas ir į atsakovo bei ieškovės atstovo paaiškinimus per teismo posėdį, į tai, kad tiek Sutartį, tiek hipotekos sandorį tvirtino ta pati notarė, darytina išvada, kad ieškovės ir atsakovės susitartas paskolos grąžinimo terminas – 2020 m. balandžio 17 d. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis pirmiau aptarta Notariato įstatymo 49¹ straipsnio 1 dalimi, notaras, prieš išduodamas vykdomąjį įrašą, patikrina, ar nepasibaigęs hipoteka užtikrintos prievolės įvykdymo terminas, t. y. įstatyme neįtvirtinta, kad notaras turi atsižvelgti būtent į hipotekos sandoryje, o ne į sutartyje, kurios pagrindu kyla prievolės, nustatytą prievolės įvykdymo terminą. Pažymėtina, kad net ir tuo atveju, jeigu byloje surinktų įrodymų visumos pagrindu būtų pagrindas spręsti, jog paskolos grąžinimo terminas yra 2021 m. balandžio 17 d., jis jau taip pat būtų pasibaigęs.

27. Remiantis anksčiau aptartais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais dėl ieškinio senaties termino pradžios, kai prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, t. y. kad iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui (CK 1.127 straipsnio 2 dalis), darytina išvada, kad atsakovui ieškinio senaties terminas pareikšti reikalavimą išieškoti iš atsakovės delspinigius prasidėjo 2020 m. balandžio 18 d. Aplinkybė, kad šalys Sutarties 10 punkte susitarė, kad ieškovei nevykdant prievolės grąžinti skolą ir (ar) palūkanas per Sutartyje nustatytą terminą (terminus), ieškovė privalo įvykdyti įsipareigojimą grąžinti skolą ir (ar) palūkanas per papildomą dešimties kalendorinių dienų terminą bei privalo sumokėti Kreditoriui Sutarties 9 punkte nurodytas netesybas už kiekvieną uždelstą dieną, nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl netesybų priteisimo pareikšti prasidėjo vėliau, nes tiek pagal Sutarties 9, tiek pagal 10 punktą netesybos skaičiuojamos nuo pirmosios pradelstos grąžinti skolą dienos.

28. Ginčo vykdomasis įrašas išduotas 2024 m. gegužės 20 d. Bylos duomenimis, ieškovė nėra įvykdžiusi atsakovo reikalavimų pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą, todėl ieškinio senaties termino taikymo klausimas byloje gali būti sprendžiamas.

29. Sprendžiant, ar atsakovas praleido ieškinio senaties terminą reikalavimui išieškoti delspinigius iš ieškovės pareikšti, atsižvelgtina į ieškinio senaties termino, kai išieškomi delspinigiai, skaičiavimo ypatumus. Kaip nurodyta pirmiau, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje numatytam laikotarpiui) atskirai, todėl už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs. Kitaip tariant, ieškovei negrąžinant paskolos, o ieškovei ir atsakovui Sutartyje susitarus, kad delspinigiai skaičiuojami už kiekvieną pradelstą grąžinti skolą dieną, ieškinio senaties terminas priteisti delspinigius iki tol, kol nebus grąžinta skola, kiekvieną dieną prasideda iš naujo. Tai reiškia, kad, atsakovui pasikreipus į notarę, ir nutraukus ieškinio senaties termino skaičiavimą (CK 1.131 straipsnio 1 dalis), o ieškovei prašant taikyti ieškinio senaties terminą, laikytina, kad yra pagrindas priteisti atsakovui iš ieškovės delspinigius už šešis mėnesius (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktą), nes tokiam reikalavimui ieškinio senaties terminas nepraleistas.

30. Bylos duomenimis, ieškovė Sutartimi įsipareigojo grąžinti atsakovui jai paskolintus 20 000 eurų. Atsižvelgiant į paskolintos sumos dydį, darytina išvada, kad, taikant 0,02 proc. delspinigių dydį, už šešis mėnesius apskaičiuotina 720 eurų delspinigių (20 000 eurų x 0,02 proc. = 4 eurai x 180 d.).

Dėl bylos procesinio rezultato

31. Teismas, remdamasis nustatytų faktinių aplinkybių ir aktualaus teisinio reglamentavimo visuma, daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas taikyti atsakovo reikalavimui išieškoti pagal Sutartį delspinigius sutrumpintą ieškinio senaties terminą yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

32. Ieškiniu reiškiamas reikalavimas panaikinti Alytaus 2-ojo notaro biuro notarės Rasuolės Sereikienės 2024 m. gegužės 20 d. išduoto vykdomojo įrašo dalį, kuriuo reikalaujama iš ieškovės išieškoti 5962 eurų netesybų, ir pripažinti, kad ieškovė skolinga atsakovui 720 eurų netesybų. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nustačius, jog yra pagrindas taikyti ieškinio senaties terminą ir sumažinti atsakovui iš ieškovės išieškotiną delspinigių sumą, skundžiama notarės išduotojo vykdomojo įrašo dalis ne naikintina, o keistina, nustatant, kad iš ieškovės išieškotina delspinigių suma yra ne 5962 eurai, o 720 eurų. Toks procesinis bylos rezultatas laikytinas atitinkančiu ieškiniu reiškiamus reikalavimus.

33. Teismas pažymi, kad notarės vykdomojo įrašo pakeitimas nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo spręsti, jog notarė išdavė vykdomąjį įrašą nepagrįstai. Kaip nustatyta šioje byloje, notarė tinkamai nustatė prievolės įvykdymo pabaigos momentą ir nuo jo apskaičiavo išieškotiną delspinigių sumą. Sutiktina su notarės atsiliepimo į ieškinį argumentu, kad ieškinio senaties terminas taikomas tik tuo atveju, jeigu šį terminą taikyti prašo skolininkas (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Byloje nėra duomenų, kad ieškovė dar prieš vykdomojo įrašo išdavimą kreipėsi į notarę, prašydama reikalavimui išieškoti delspinigius taikyti ieškinio senatį. Remiantis atsakovo paaiškinimais per teismo posėdį, jis informavo ieškovę apie ketinimą kreiptis dėl vykdomojo įrašo išdavimo, o notarės siunčiamų pranešimų apie vykdomojo įrašo atlikimą ieškovė neatsiimdavo. Taigi nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė notarė Rasuolė Sereikienė, išduodama vykdomąjį įrašą, nesilaikė teisės aktuose jai nustatytų reikalavimų.

35. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 299 eurai žyminio mokesčio, atlyginimą. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus argumentus dėl atsakovės notarės Rasuolės Sereikienės atsakomybės dėl vykdomojo įrašo pakeitimo nebuvimo, sprendžia, kad nėra pagrindo ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą priteisti iš atsakovės.

36. Žyminis mokestis susideda iš: 134 eurų žyminio mokesčio už turtinį reikalavimą pripažinti negaliojančiu vykdomojo įrašo dalį dėl 5962 eurų netesybų priteisimo, 109 eurai už neturtinį reikalavimą taikyti ieškinio senatį ir išieškoti iš ieškovės 720 eurų netesybas ir 55 eurai už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

37. Teismas pažymi, kad reikalavimas pripažinti negaliojančiu notarės išduoto vykdomojo įrašo dalį laikytinas išvestiniu iš reikalavimo taikyti ieškinio senaties terminą netesybų išieškojimui ir atitinkamai jas sumažinti, todėl atskirai už jį žyminis mokestinis nemokėtinas. Byloje ginčijama delspinigių suma yra 5242 eurai (5962-720 eurų), tai darytina išvada, kad mokėtinas žyminis mokestis, ieškinį teikiant per elektroninių paslaugų portalą, sudaro 118 eurų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 82 straipsnis). Už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė sumokėjo 55 eurus ir šis prašymas teismo 2024 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi tenkintas iš dalies.

38. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, į procesinį bylos rezultatą (ieškinys tenkintinas), teismas daro išvadą, kad ieškovei grąžintina dalis jos sumokėto žyminio mokesčio – 126 eurai, o likusi žyminio mokesčio dalis – 173 eurai – ieškovei priteistina iš atsakovo (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Dėl valstybės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

39. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje priteistinų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (16,57 euro) atlyginimas viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 (2023 m. gruodžio 20 d. įsakymo redakcija) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, valstybei šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš atsakovo (CPK 92, 96 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, 259 straipsniu, 285–287, 310 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti (visiškai).

Pakeisti Alytaus 2-ojo notaro biuro notarės Rasuolės Sereikienės 2024 m. gegužės 20 d. išduoto vykdomojo įrašo Nr. 2799 dalį, kuria reikalaujama išieškoti iš ieškovės R. R., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovui A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 5962 (penkis tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt du) eurus delspinigių pagal 2020 m. sausio 17 d. paskolos sutartį, nurodant, kad reikalaujama išieškoti iš ieškovės R. R., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovui A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), delspinigių suma yra 720 (septyni šimtai dvidešimt) eurų.

Grąžinti ieškovei R. R., a. k. (duomenys neskelbtini), 126 (vieną šimtą dvidešimt šešis) eurus žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. liepos 12 d. Mokėjimo užduotis ZN37837. Išaiškinti ieškovei, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šiuo sprendimu.

Priteisti ieškovei R. R., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 173 (vieną šimtą septyniasdešimt tris) eurus sumokėto žyminio mokesčio.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 16,57 euro (šešiolika eurų 57 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, esančią: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB; LT45 7230 0000 2090 2124 UAB Urbo banke, įmokos kodas 5660. Teismui būtina pateikti išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliaciniu skundu, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.