- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-05
- Bylos Nr.
- e2S-15-544/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Pareiškėjas
- UAB „Gebuva“
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-15-544/2021
teisėja Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02457-2020-5
2021 m. sausio 5 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Gebuva“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-9286-940/2020 pagal pareiškėjos UAB „Gebuva“ prašymą suinteresuotiems asmenims antstoliui A. B., R. S. dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo civilinėje byloje Nr. e2-4855-940/2020 ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja UAB „Gebuva“ prašė Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gegužės 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4855-940/2020 iš jos priteistos skolos mokėjimą išieškotojui R. S. išdėstyti dalimis per 2 metus (24 mėnesius) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteistą sumą sumokant kreditoriui kas mėnesį lygiomis dalimis.
2. Nurodė, kad dėl priimto teismo sprendimo yra areštuotos visos įmonės lėšos, dėl ko jos veikla gali būti stabdoma. Įmonės finansinė padėtis yra sunki, skolą išieškotojui pripažįsta ir deda maksimalias pastangas, kad kuo skubiau atsiskaitytų su visais kreditoriais. Išdėsčius skolos mokėjimą dalimis, įmonė turės galimybę toliau vykdyti veiklą, o iš šios veiklos turės galimybę mokėti atlyginimus, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, sutartis kitiems subjektams ir nenutraukti veiklos. Dar nežinodama apie teismo sprendimą, kreditoriui sumokėjo du kartus po 1 000 Eur ir apie tai pranešė antstoliui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020 m. spalio 14 d. nutartimi prašymo netenkino.
4. Teismas nustatė, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020 m. gegužės 6 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4855-940/2020 ieškinį patenkino visiškai ir priteisė ieškovui R. S. iš atsakovės UAB „Gebuva“ 7 186 Eur skolą, 130 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki preliminaraus sprendimo įvykdymo, 82 Eur žyminį mokestį ir 800 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Preliminarus sprendimas įsiteisėjo 2020 m. liepos 8 d.
5. Teismas pažymėjo, jog UAB „Gebuva“ prie prašymo dėl sprendimo įvykdymo tvarkos pakeitimo pateikė tik 2020 m. rugpjūčio mėn. atlyginimo žiniaraštį ir pažymą apie mokėjimo pavedimus už 2020 m. rugpjūčio mėn. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad UAB „Gebuva“ moka darbo užmokesčius 22 įmonėje dirbantiems darbuotojams bei mokesčius valstybei, t. y. įmokas nuo darbo užmokesčio ir gyventojų pajamų mokestį nuo darbo užmokesčio, tačiau šie duomenys nepagrindžia pareiškėjos nurodytų aplinkybių dėl įmonės sunkios finansinės padėties. Iš pateiktų duomenų teismas negali konstatuoti, kiek kreditorių, kokio dydžio skolų turi pareiškėja, kokio dydžio sumas antstolis nuskaičiuoja nuo įmonės sąskaitų, kokias pajamas įmonė gauna, kokia dalis pajamų lieka darbuotojų darbo užmokesčiams, mokesčiams valstybei mokėti ir pan.
6. Teismas, įvertinęs UAB „Gebuva“ pateiktus duomenis apie turtinę padėtį, darė išvadą, kad jie nepatvirtina, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja išimtinis atvejis, kuriam esant būtų pagrindas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą. Nurodė, kad pareiškėjos pateikti duomenys nėra pakankami, nes teismui nėra pateikti jokie įmonės finansinę padėtį apibūdinantys dokumentai. Teismas neturi duomenų apie realią pareiškėjos turimo turto vertę, įsipareigojimus. Byloje nepateikti įrodymai, kad netenkinus pareiškėjos prašymo išdėstyti priteistų sumų mokėjimą įmonė negalėtų savo darbuotojams mokėti darbo užmokesčių, įmonės veiklos vykdymas būtų apsunkintas ar pan.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Gebuva“ prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 14 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patenkinti prašymą išdėstyti skolos mokėjimą dalimis.
8. Nurodo, kad, jei teismas būtų tenkinęs prašymą išdėstyti skolos mokėjimą dalimis, įmonė galėtų toliau vykdyti veiklą, uždirbti lėšas, atsiskaityti su kreditoriais ir sumokėti skolinius įsipareigojimus. Šiuo metu įmonės finansinė padėtis yra tokia, kad dėl skolos neišdėstymo darbuotojai kreipsis į darbo ginčų komisiją dėl nesumokėtų atlyginimų, dėl ko įmonei gresia bankrotas. Byloje yra pateiktas kreditoriaus atsiliepimas, kuriame nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad jam skubiai būtų reikalingi pinigai, priešingai nei įmonei, kurios finansinė padėtis yra kritiška. Be to, įmonė yra sumokėjusi kreditoriui du kartus po 1 000 Eur. Teismui buvo pateikti suformuoti įmonės žiniaraščiai, kad įmonės darbuotojams nesumokėti atlyginimai už darbą ir mokesčiai valstybei. Darbuotojai kol kas nesikreipė į darbo ginčų komisiją dėl nesumokėto atlyginimo už darbą, o valstybė – į teismą dėl nesumokėtų mokesčių, todėl tai patvirtinančių įrodymų pateikti negali.
9. Teigia, jog įmonės darbuotojai dirba su nusidėvėjusiais darbo įrankiais ir rūbais, kurių negali atnaujinti, nes įmonės lėšos yra areštuotos. Darbuotojams atlygio už darbą ir mokesčių valstybei mokėjimas yra prioritetas prieš kitus asmenis, nes tai viešasis interesas.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo R. S. prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
11. Nurodo, kad skolininkės pateiktas atskirasis skundas yra nepagrįstas ir neatitinka teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, kadangi tam, jog būtų keičiamas teismo sprendimas, turi būti nustatytos tam tikros sąlygos. Pagrindas išdėstyti sprendinio vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės. Šiuo atveju skolininkė duomenų apie tai, kad jos finansinė padėtis pagerės, nepateikė, priešingai, ji teikia įrodymus ir dokumentus, įrodančius, jog jos finansinė padėtis kaip tik dar labiau blogės. Todėl akivaizdu, kad skolininkė neturės galimybės tinkamai vykdyti sprendimo. Be to, skolininkė pati pripažįsta, kad turi ne vieną skolą, kurių sumokėti negali, kas taip pat pagrindžia aplinkybę, jog jos finansinė padėtis negerėja ir nepagerės.
12. Pažymi, jog dėl COVID-19 sukeltos pandemijos jis taip pat mažai uždirba, nes gauna nedaug užsakymų, dar turi išlaikyti nepilnametį vaiką, prasimaitinti ir pats. Tuo tarpu skolininkė yra didelė įmonė, todėl, tikėtina, turi visas realias galimybes mokėti skolą kreditoriui pagal teismo sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmetamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
14. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovės (skolininkės) UAB „Gebuva“ prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą 24 mėnesiams CPK 284 straipsnio pagrindu jau prasidėjus priverstiniam vykdymo procesui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Šios bylos bei Antstolių informacinės sistemos duomenys rodo, kad 2020 m. liepos 8 d. įsiteisėjusiu Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gegužės 6 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4855-940/2020 iš atsakovės UAB „Gebuva“ ieškovui R. S. yra priteista 7 186 Eur skola, 130 Eur palūkanų, 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki preliminaraus sprendimo įvykdymo, 882 Eur bylinėjimosi išlaidų. 2020 m. liepos 17 d. ieškovui R. S. išduotas vykdomasis dėl minėtos skolos išieškojimo, kuris 2020 m. rugpjūčio 5 d. priimtas vykdyti antstolio A. B. kontoroje ir pradėta vykdomoji byla Nr. 0025/20/01307 dėl 8 198 Eur skolos išieškojimo (CPK 651 straipsnio 3 dalis). Ieškovas R. S. neginčija aplinkybės, kad pagal minėtą teismo sprendimą atsakovė jam yra sumokėjusi 2 000 Eur (priteista skola 6 415,52 Eur pagal įrašą Antstolių informacinėje sistemoje vykdomojoje byloje Nr. 0025/20/01307). Vykdydamas minėtą vykdomąjį raštą vykdomojoje byloje antstolis yra priėmęs patvarkymą Nr. S-20-25-19920 dėl piniginių lėšų nurašymo nuo skolininkės UAB „Gebuva“ sąskaitos, o skolininkė UAB „Gebuva“, jau prasidėjus priverstinio vykdymo procesui, pateikė teismui prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą CPK 284 straipsnio pagrindu.
16. CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Remiantis CPK 284 straipsnio 2 dalimi, jeigu CPK 284 straipsnio 1 dalyje nurodyti klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu, jie išnagrinėjami teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims.
17. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 284 straipsnio nuostatų taikymą, konstatuota, kad nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, turi būti atsižvelgta į: 1) abiejų bylos šalių interesus, 2) į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, 3) ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Be to, sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar įvykdymo išdėstymo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai Kiekvienu atveju vertinant prašymą atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, iškyla poreikis įvertinti, ar prašymo patenkinimas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra ir ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis. Teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-495/2004, Nr. 3K-3-594/2006, Nr. 3K-3-626-378/2015, Nr. e3K-3-260-313/2016).
18. Nagrinėjamu atveju vertinant skundžiamos nutarties, kuria atsisakyta išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, pirmiausia pažymėtina tai, kad byloje prašoma išdėstyti ne tik įsiteisėjusį, bet ir priverstine tvarka jau vykdomą teismo sprendimą. Šiuo metu formuojamoje teismų praktikoje nagrinėjamu klausimu laikomasi nuomonės, kad CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl toks prašymas be apribojimų gali būti pateiktas teismui iki priverstinio vykdymo pradžios (vykdomojo dokumento pateikimo ir priėmimo vykdyti momento), o vėlesnis tokio prašymo pateikimas galimas tik išimtiniais atvejais. Sąlygos, kurioms esant galėtų būti sprendžiami CPK 284 straipsnyje nurodyti klausimai net ir pradėjus priverstinius teismo sprendimo vykdymo veiksmus, turėtų būti siejamos su aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos skolininkui bylos nagrinėjimo metu, atsirado tik po teismo sprendimo įsiteisėjimo bei yra nulemtos objektyvių priežasčių (pavyzdžiui, sunki skolininko liga, netikėtas pajamų šaltinio ne dėl skolininko kaltės praradimas, turto netekimas dėl ne nuo jo valios priklausančių priežasčių – gaisras, vagystė ir pan.). Priešingas aiškinimas pažeistų teisinio tikrumo principą ir neužtikrintų teismo sprendimo privalomumo bei neproporcingai ribotų išieškotojo interesus. Skolininko interesai yra pakankamai užtikrinami suteikiant jam galimybę pasinaudoti teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo institutu teisminio nagrinėjimo stadijoje ar iš karto po jos, bet iki priverstinio vykdymo pradžios, pateikiant teismui įrodymus apie turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, objektyviai trukdančias įvykdyti teismo sprendimą per įmanomai trumpiausią terminą. Vien skolininko delsimas pateikti prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą gali būti pagrindu tokį prašymą atmesti (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1439-943/2020).
19. Apeliantė, tiek prašyme išdėstyti teismo sprendimo vykdymą 24 mėnesiams, tiek atskiruoju skundu prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria prašymas nepatenkintas, remiasi savo sunkia turtine padėtimi, kaip aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti išimtines CPK 284 straipsnio nuostatas, ir nurodo, kad, neišdėsčius teismo sprendimo vykdymo, ji negalės atsiskaityti su valstybės biudžetais, sumokėti darbo užmokesčio 20 savo darbuotojų ir aprūpinti jų įrankiais ir darbo rūbais, kad pastarieji gali kreiptis į darbo ginčų komisiją dėl skolos priteisimo, kad mokesčių valstybei ir darbo užmokesčio mokėjimas yra viešas interesas, prioritetas prieš kitus asmenis, kad įmonei gresia bankrotas, o atsakovas nepateikė duomenų apie tai, kad jam skubiai būtų reikalingi pinigai, priešingai nei įmonei, kurios finansinė padėtis yra kritiška.
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės nurodytų aplinkybių (19 punktas) nėra pagrindo vertinti kaip išimtinių, kaip nežinomų įmonei bylos nagrinėjimo metu, kaip atsiradusių po jos išnagrinėjimo, kaip nulemtų objektyvių, nuo apeliantės nepriklausančių priežasčių ir sudarančių faktinį pagrindą taikyti CPK 284 straipsnio nuostatas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo jau prasidėjus priverstiniam teismo sprendimo vykdymo procesui (CPK 178 straipsnis).
21. Pagal byloje pateiktus duomenis, apeliantė ieškovui skolinga 6 415,52 Eur pagal 2019 m. lapkričio 20 d. tarp šalių sudarytą statybos rangos sutartį ir 2019 m. gruodžio 20 darbų perdavimo aktą. Taigi atsakovė pakankamai ilgą laiką naudojasi ieškovo darbo rezultatu už jį pilnai neatsiskaitydama ir taip sutaupydama. 2019 m. lapkričio 20 d. tarp šalių sudarytoje statybos rangos sutartyje nurodyta, kad į mokėtiną sumą įeina ir ieškovo, dirbančio pagal individualų verslo liudijimą, darbo užmokestis, užmokestis už medžiagas, mechanizmus, iš kurio jis turi išlaikyti savo šeimos ūkį ir toliau vykdyti individualų verslą. Todėl apeliantė neteisi teigdama, kad tik jos interesas šiuo metu nemokėti lėšų yra reikšmingas, o atsakovo interesas jas gauti ne toks svarbus. Apeliantė savo argumentams pagrįsti pateikė tris sąskaitas faktūras, tačiau jos išrašytos žymiai vėliau (2020 m. rugsėjo 18 d. sąskaita faktūra UAB „Srovių spektras“ 11 495 Eur; 2020 m. rugsėjo 30 d. sąskaita faktūra UAB „Dekolita“ 3783,97 Eur; 2020 m. rugpjūčio 24 d. sąskaita faktūra „Fin& Bay“, UAB 2769 Eur), nei suėjo mokėjimo terminas ieškovui (2019 m. gruodžio 25 d.).
22. Teismo sprendimo pagrindu išduoto vykdomojo rašto įvykdymas per įmanomai trumpiausią laiką yra priverstinio vykdymo tikslas ir jis negali būt laikomas neteisėtu ar pažeidžiančiu skolininkės interesus. Teismo sprendimo vykdymo išdėstymas (atidėjimas) nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo modifikavimas, todėl atsakovės neįvykdytų prievolių apimtis ir turtinė padėtis, net ir išdėsčius minėto teismo sprendimo vykdymą, liks nepakitusi.
23. Iš Antstolių informacinės sistemos duomenų matyti, kad iš atsakovės priverstine tvarka buvo įvykdyta ir tebevykdoma eilė skolų išieškojimų įvairiems kreditoriams, įskaitant ir kreditorius, kurių reikalavimai kilę iš darbo teisinių santykių. Iš Turto arešto aktų registro ir transporto priemonių registro duomenų matyti, kad minėtų kreditorių reikalavimams užtikrinti yra areštuotas atsakovei priklausantis turtas. Taigi apeliantė su priverstinėmis skolos išieškojimo procedūromis susiduria jau kurį laiką, todėl skolos išdėstymas dalimis vieno iš kreditorių atžvilgiu esminės reikšmės skolininkės mokumui ir finansinių sunkumų trukmei neturės, tuo tarpu skolininkas atsidurs nelygiavertėje, lyginant su kitais išieškotojais, padėtyje.
24. Verslo subjektai, vykdydami ūkinę komercinę veiklą, paprastai visada turi debitorių, kreditorių, įskaitant ir darbuotojus bei valstybės biudžetus, neįvykdytų sutarčių, susiduria su apyvartinių lėšų trūkumų ir laikinais finansiniais sunkumais, tačiau tai savaime nėra išimtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti CPK 284 straipsnio nuostatas dėl sprendimo, kurio vykdymas pradėtas priverstine tvarka, išdėstymo.
25. Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad priverstinio vykdymo procesas yra prasidėjęs ir nėra išimtinių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos apeliantei bylos nagrinėjimo metu, atsirado tik po teismo sprendimo įsiteisėjimo bei yra nulemtos objektyvių priežasčių, dėl ko sprendimo vykdymas pažeistų skolininko interesus, daroma išvada, kad teismo sprendimo vykdymo išdėstymas sukeltų neapibrėžtumą atsakovui (išieškotojui), kuris, pradėjus priverstinio vykdymo veiksmus, turėjo pagrįstą lūkestį į teismo sprendimu priteistų sumų išieškojimą per įmanomai trumpiausią terminą.
26. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, labai nepalankių aplinkybių buvimo, sunkios savo turtinės padėties ir išimtinio šio atvejo pobūdžio atsakovė neįrodė (CPK 178 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismas, tinkamai savo sprendimą argumentavęs ir motyvavęs, turėjo faktinį ir teisinį pagrindą apeliantės prašymo netenkinti.
27. Kaip jau minėta, teismo sprendimo įvykdymas gali būti išdėstomas tik išimtiniais atvejais, tačiau teismų praktikoje, be kita ko, laikomasi nuomonės, jog pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės. Todėl, atsakovei prašant išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą dėl sunkios turtinės padėties, tačiau nepateikus įrodymų, patvirtinančių, atsakovės vertinimu, jos sunkios finansinės padėties pagerėjimo (pasikeitimo) ateityje perspektyvas, darytina išvada, kad išdėstyti teismo sprendimo vykdymą vis tiek nebūtų pagrindo, nes tokiu būdu akivaizdžiai neproporcingai būtų pažeisti kitos šalies (ieškovo) interesai (CPK 284 straipsnis).
28. Pažymėtina, kad pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes skolos mokėjimo išdėstymas be pakankamo pagrindo nepagrįstai ilgam terminui (24 mėnesių) reikštų nukrypimą nuo CK 1.2 straipsnyje įtvirtinto šalių lygiateisiškumo principo, būtų sumenkintas teismo sprendimo vykdymo privalomumas (CPK 18 straipsnis), tai pažeistų ir ieškovo, kaip kreditoriaus, teises ir teisėtus lūkesčius, šalių lygiateisiškumą ir protingos jų interesų pusiausvyros taisyklę. Be to, šalims nedraudžiama tartis dėl skolos grąžinimo dalimis ir vykdymo procese.
29. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė CPK 284 straipsnio nuostatas, nuo formuojamos teismų praktikos nagrinėjamu klausimu nenukrypo, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.