Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio, Juditos Sungailaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Laimos Šeputienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio, kuriuo N. K. pripažintas kaltu padaręs 2 (dvi) nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas:

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2023 m. liepos 21 d. veika) – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2023 m. liepos 22 d. veika) – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir N. K. paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir N. K. paskirta galutinė 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu N. K. paskirta galutinė 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžiu paskirta galutine 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir N. K. paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityta visiškai ar iš dalies atlikta bausmė pagal Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendį.

Bausmės pradžią N. K. nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktas.

N. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, panaikintos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

6. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliantas skunde kelia jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

7. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir ją padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai, be kita ko, reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi, bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį.

8. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 61 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad bausmės skyrimo procesas susideda iš dviejų etapų – iš bausmės rūšies parinkimo ir bausmės dydžio nustatymo. BK 61 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 54 straipsnio 2 dalis numato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje.

9. Pažymėtina, kad skirdamas bausmę kaltinamajam teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

10. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turiniu bei baudžiamosios bylos medžiaga konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę N. K., laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, bei tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytų nusikaltimų pavojingumą, o skirdamas bausmę nurodė pakankamus jos rūšies ir dydžio parinkimo motyvus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė yra proporcinga tiek jo padarytiems nusikaltimams, tiek jo asmenybei ir atitinka bausmės paskirtį, todėl paskirti jam švelnesnės rūšies bausmę ar paskirtos bausmės vykdymą atidėti ir pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

11. Kauno apylinkės teismas, skirdamas bausmę N. K. už dvi jo padarytas nusikalstamas veikas, tinkamai įvertino padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumą, kaltės formą, nusikalstamos veikos stadiją, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

12. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dviejų metų bausmės. Apylinkės teismas, spręsdamas dėl bausmės rūšies, atsižvelgė į tai, jog N. K. neišreiškė sutikimo dėl viešųjų darbų bausmės atlikimo, todėl tokia bausmės rūšis jam nebuvo skirtina. Teismas, neskirdamas laisvės apribojimo ir arešto bausmės, konstatavo, jog ankstesniais apkaltinamaisiais nuosprendžiais ankščiau įvardintos bausmės rūšys nuteistajam jau buvo skirtos, tačiau jokios įtakos jam nepadarė, N. K. ir toliau daro nusikalstamas veikas. Pažymėtina, jog už analogiško nusikaltimo padarymą savo sutuoktinės E. K. atžvilgiu apeliantas buvo pripažintas kaltu ir nuteistas Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžiu, kuriuo jam paskirta laisvės atėmimo bausmė (nuosprendis įsiteisėjo 2023 m. spalio 4 d.). Taip pat pažymėtina, jog apeliantas yra teistas dešimt kartų, 2023 m. laikotarpyje jis pripažintas kaltu ir nuteistas net tris kartus. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į N. K. charakterizuojančius duomenis daro išvadą, jog apelianto elgesys, įvertinus jį ankstesnių teistumų kontekste, bei nuteistojo asmens charakteristiką, leidžia manyti, kad toks N. K. nusikalstamas elgesys yra gana sistemingas, susiformavęs, nuteistasis nepaisant jo atžvilgiu priimamų sprendimų, kuriais paskiriamos teisinio poveikio priemonės, pakartotinai daro nusikalstamas veikas, savo elgesio nekeičia. Atsižvelgiant į tai, kaip ir nurodė apylinkės teismas, darytina išvada, kad nuteistojo atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti tik ribojant jo laisvę, o skirti švelnesnes bausmes, atsižvelgiant į tai, kad jam jau buvo skiriamos ir švelnesnės, ir griežčiausios bausmės, ir jomis bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nėra tikslinga. Priešingai nei nurodo nuteistasis N. K., paskiriant kitokią nei laisvę ribojančią bausmę teisingumo principas nebūtų įgyvendinamas, kadangi tokia sankcija būtų neproporcingai švelni. Byloje nenustatyta, jog nuteistasis negalėtų atlikti laisvės atėmimo bausmės ar kokių nors kitų aplinkybių, kurios leistų pagrįstai teigti, kad jo situacija yra išskirtinė, o apeliaciniame skunde nurodomi duomenys apie jo turimus socialinius ryšius bei turimą priklausomybę alkoholiui, teismo vertinimu, nelaikytini pagrindu švelninti paskirtą bausmę. Iš bylos aplinkybių matyti, kad nuteistasis naują nusikaltimą padarė kitos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, suvokdamas, kokios yra galimos tokio elgesio pasekmės, todėl dėl kylančių padarinių jam ar jo socialiniam gyvenimui yra kaltas tik jis pats. Įstatymų leidėjas nustatydamas teisinio poveikio priemones aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusikaltimu.

13. Remiantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. N. K. paskirta laisvės atėmimo bausmė atitinka tas, už kurias galimas bausmės vykdymo atidėjimo taikymas, todėl formaliai atidėjimas jam galėtų būti taikomas. Vis dėlto, atsižvelgiant į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, ankstesnius teistumus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra jokio objektyvaus pagrindo manymui, kad bausmės tikslai nuteistajam nagrinėjamu atveju galėtų būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

14. Spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba atlikus tik dalį bausmės, teismas analizuoja ir vertina buvusį ir esamą asmens elgesį bei jo asmenybę. BK 75 straipsnyje nenustatomas tiesioginis draudimas taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, nusikalstamą veiką padariusiam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, tačiau tokiu atveju kartu pripažįstama, kad tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, konstatavus, kad susidariusioje situacijoje bausmės tikslai bus pasiekti realiai nevykdant paskirtos laisvės atėmimo bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-405/2012, 2K-108-895/2016, 2K-106-511/2017). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad bausmės vykdymo atidėjimas negali būti taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba nusikalstamos veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-405/2012, 2K-132-942/2016). Situacijos, kai nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro tyčinį nusikaltimą, teismų praktikoje paprastai vertinamos kaip paneigiančios galimybę pasiekti bausmės paskirtį be realaus bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-58/2009, 2K-228/2010, 2K-171-697/2019).

15. Nagrinėjamu atveju N. K. du tyčinius nusikaltimus padarė kitos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, praėjus vos mėnesiui nuo ankstesnio nuosprendžio priėmimo, yra anksčiau teistas, taip pat ir už analogiško nusikaltimo padarymą, teistumas neišnykęs. Įvertinus tai, manytina, kad nuteistasis nevertina teismo jam išreiškiamo pasitikėjimo, nedaro išvadų dėl savo elgesio ir nekeičia jo teigiama linkme ir objektyvių priežasčių dar kartą atidėti realią laisvės atėmimo bausmę nėra. Apeliantas skunde pažymi, jog dėl padarytų nusikaltimų labai gailisi, dėl jų nukentėjusiosios atsiprašė, jokių neigiamų pasekmių visuomenei padarytos nusikalstamos veikos nesukėlė, todėl jo įsitikinimu, bausmės tikslų galima pasiekti ir neskiriant terminuotos laisvės atėmimo bausmės, tačiau atkreiptinas N. K. dėmesys į tai, kad esminis probacijos tikslas – užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą, tuo tarpu nagrinėjamu atveju jis akivaizdžiai nebuvo įgyvendintas, apeliantas nusikalto pakartotinai. Įvertinus šias aplinkybes, nors apeliantas ir nori bausmės tikslų siekti būdamas laisvėje ir mano, kad paskirta laisvės atėmimo bausmė jo atžvilgiu nėra teisinga, laikytina, kad šiuo atveju pakartotinis bausmės vykdymo atidėjimas tiek pačiam N. K., tiek visai visuomenei, formuotų nebaudžiamumo, galimybės išvengti realios bausmės už padarytas nusikalstamas veikas požiūrį, todėl negali būti taikomas. Jo padaryti nauji nusikaltimai rodo jo tyčią nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio taisyklių.

16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti dėl nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo. Naujų, objektyviais duomenimis patvirtintų ir dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės N. K. skiriamai bausmei baudžiamojoje byloje nėra, jų nenurodė ir nuteistasis.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo N. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.