- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-21
- Bylos Nr.
- 2-131/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00371-2010-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Nijolė Piškinaitė, Alvydas Poškus
- Atsakovas
- P. K., uždarajai akcinei bendrovei „Sekretas“, OÜ More Chartering, SIA „Vulcanus“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „MK Laivyba“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Nijolės Piškinaitės ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo P. K. ir ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „MK Laivyba“ atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 5 d. nutarties, kuria atmesti prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo, civilinėje byloje Nr. 2-294-125/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „MK Laivyba“ ieškinį atsakovams P. K., uždarajai akcinei bendrovei „Sekretas“, OÜ More Chartering, SIA „Vulcanus“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „MK Laivyba“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismas su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašo: 1) pripažinti negaliojančiomis tarp UAB „MK Laivyba“ ir OÜ More Chartering sudarytų sandorių dalis dėl paslaugų kainos dalies; 2) pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis UAB „MK Laivyba“ ir SIA „Vulcanus“ sudarytų sandorių dalis dėl paslaugų kainos dalies; 3) pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis UAB „Serketas“ ir OÜ More Chartering sudarytas sutartis pilna apimtimi; 4) priteisti iš atsakovų P. K. ir SIA „Vulcanus“ solidariai 57 928,37 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) priteisti iš atsakovų P. K. ir UAB „Sekretas“ solidariai 174 708,43 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 6) priteisti solidariai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b.l. 63-91).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. kovo 18 d. nutartimi ieškovo reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones - areštavo atsakovui P. K. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei turtines teises, o jų nesant ar esant nepakankamai - pinigines lėšas, esančias bankų atsiskaitomosiose sąskaitose, pas atsakovą ar trečiuosius asmenis 133 811,04 Lt sumai (t. 1, b.l. 143).
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „MK Laivyba“ pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriuo prašo taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir įpareigoti atsakovą P. K. pateikti jo gyvenamosios vietos adresą bei tai pagrindžiančius dokumentus (t. 3, b.l. 53-55). Nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 18 d. nutarties vykdymas buvo perduotas vykdyti antstoliui A. Selezniovui. Antstoliui atlikus vykdymo veiksmus, t. y. areštavus atsakovo P. K. turtą, liko 101 336,45 Lt suma, kuri neužtikrinta atsakovo priklausančio turto areštu. Ieškovo teigimu, dėl to, kad atsakovas yra išvykęs į Norvegiją ir nėra žinomas tikslus jo gyvenamosios vietos adresas, antstolis negali atlikti vykdymo veiksmų ir aprašyti turto. Ieškovas nurodo, kad tam, jog nebūtų sudarytos sąlygos žalai atsirasti, būtina žinoti atsakovo adresą užsienio valstybėje.
Atsiliepimas
Atsakovas P. K. atsiliepimu prašė atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis bei netoleruoti ir nesudaryti sąlygų ieškovui vilkinti bylos nagrinėjimą (t. 3, b.l. 64-65). Nurodo, kad įstatymas nenumato laikinosios priemonės – pateikti dalyvaujančios šalies adresą. Pažymi, jog jis bylą veda per atstovą, todėl procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui, jis prašymo gauti dokumentus asmeniškai nėra pateikęs. Be to, teismui yra žinomas jo adresas, jis su visais procesiniais dokumentais susipažįsta per savo atstovą. Taip pat atsakovas atkreipia dėmesį, jog vykdomosios bylos vykdymo klausimas yra antstolio kompetencija, todėl jei antstoliui bus reikalingas jo adresas, antstolis ras įstatymo jam suteiktų priemonių šį adresą sužinoti. Atsakovas teigia, kad ieškovo prašyme nurodomos aplinkybės yra nesusijusios su nagrinėjama byla.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. birželio 5 d. nutartimi prašymus atmetė (t. 3, b.l. 66). Teismas sprendė, kad ieškovo prašymas įpareigoti pateikti gyvenamosios vietos adresą negali būti vertinamas kaip įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti, nes nėra jokių duomenų kaip atsakovo gyvenamosios vietos nežinojimas gali įtakoti žalos atsiradimą. Iš Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 18 d. nutarties matyti, jog nutartyje nėra taikyta jokia laikinoji apsaugos priemonė, susijusi būtent su atsakovo gyvenamąja vieta, laikinosios apsaugos priemonės yra taikytos atsakovo turtui, o pareiga vykdyti ir aprašyti areštuojamą turtą priskiriama antstoliui (CPK 587 str., 634 str., 675 str.). Todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovą pateikti gyvenamosios vietos adresą yra nepagrįstas. Be to, teismas pažymėjo, kad atsakovas bylą veda per atstovą, todėl visi procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui ir atsakovas neprivalo nurodyti realios savo gyvenamosios vietos, nes tokių duomenų nebuvimas netrukdo bylos procesui (CPK 118 str. 1 d.).
Teismas atsakovo prašymą dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmetė, nes sprendė, jog ieškovas siekia užsitikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl teismas nelaikė, kad ieškovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ar vilkina bylos nagrinėjimą (CPK 95 str.).
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas P. K. prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 5 d. nutartį dalyje dėl baudos neskyrimo ir skirti baudą ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (t. 3, b.l. 69-71). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, pareikštas siekiant suvesti asmenines sąskaitas bei keršyti. Ieškovas, pareikšdamas ieškinį, buvo nesąžiningas, nes nurodė išgalvotas ir melagingas aplinkybes, atsakovu patraukė netinkamą asmenį, žinojo, jog atsakovas ieškinyje minimos žalos nepadarė. Disponuodamas ir savo žinioje turėdamas visus svarbiausius įrodymus šioje byloje, ieškovas žinojo, kad tai apsunkins P. K. bylinėjimosi galimybes ir sukels jam daug rūpesčių. Be to, ilgas bylos nagrinėjimo procesas patvirtina, kad ieškovo tikslas – kuo ilgiau varginti atsakovą bylinėjimosi procesu, turint omenyje tai, kad visas atsakovo turtas areštuotas. Pateikiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, siekiama daryti žmogišką poveikį teismui, atsakovą vaizduojant neigiamu asmeniu, o ne išgauti ir taip žinomą atsakovo gyvenamosios vietos adresą. Ieškovas, atstovaujamas profesionalaus teisininko, negalėjo nežinoti, kad vykdomosios bylos vykdymas – antstolio kompetencija. Atsakovo teigimu, jei antstoliui būtų reikalingas atsakovo adresas, jis būtų radęs įstatymo jam suteiktų priemonių šį adresą sužinoti.CPK 145 straipsnis, kuris, numato laikinųjų apsaugos priemonių rūšis, tokios laikinosios apsaugos priemonės - įpareigojimo pateikti byloje dalyvaujančios šalies adresą – apskritai nenumato. CPK nurodo, jog byloje dalyvaujančios šalies adresas pateikiamas tik procesinių dokumentų įteikimo tikslu, todėl ieškovas pateikdamas tokį prašymą turėjo žinoti šį teisinį reguliavimą, tačiau sąmoningai siekė vilkinti bylos nagrinėjimo procesą ir siekti kitų – ne procesinių – tikslų.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas UAB „MK Laivyba“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 5 d. nutartį ir prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti visa apimtimi (t. 3, b.l. 73-74). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Esamos laikinosios apsaugos priemonės neužtikrina galimai palankaus sprendimo šioje byloje įvykdymo, nes atskirojo skundo padavimo dienai po visų antstolio atliktų veiksmų liko 101 336,45 Lt suma, kuri neužtikrinta P. K. priklausančio nekilnojamojo ir/arba kilnojamojo turto ir/arba piniginių lėšų areštu. Procesiniuose dokumentuose nurodomas atsakovo gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini), tačiau jis šiuo adresu negyvena. Ieškovas nurodo, kad Gyventojų registro tarnybos duomenimis, P. K. 2010 m. spalio 17 d. deklaravo išvykimą iš Lietuvos į Norvegiją. Taigi, atsakovo tiksli gyvenamoji vieta nežinoma.
Dėl to, kad P. K. šiuo metu gyvena ne Lietuvoje, nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymas yra sustojęs, nes antstolis jau yra aprašęs ir areštavęs visą P. K. priklausančio turto dalis, kitų vykdymo veiksmų (pvz. su darbo teisiniais santykiais susijusių pajamų areštas) antstolis vykdyti negali. Ieškovo teigimu, nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdantis antstolis neturi priemonių nustatyti atsakovo P. K. gyvenamosios vietos. Nežinant atsakovo gyvenamosios vietos adreso, yra užkertamas kelias nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymui ir ieškovo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Tokiu būdu, ieškovo nuomone, yra sudaromos prielaidos žalai atsirasti (CPK 145 str. 1 d. 12 p.), nes ieškovo šioje byloje pareikšti reikalavimai nėra apsaugoti (CPK 144 str.). Žinodamas atsakovo adresą užsienio valstybėje, kurioje jis šiuo metu gyvena, ieškovas turės galimybę kreiptis į tos šalies kompetentingus asmenis dėl nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, vykdymo. Ieškovo nuomone, šis prašymas ir jo tenkinimas neužvilkins bylos nagrinėjimo.
Procesinių dokumentų įteikimą reglamentuojančios normos ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ir įgyvendinimą reglamentuojančios teisės normos yra skirtingos, sudaro skirtingus civilinio proceso institutus. Todėl teismas ieškovo prašymą turėjo vertinti būtent teisės normų, numatančio laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ir įgyvendinimą, atžvilgiu. Vien faktas, jog atsakovas bylą veda per paskirtą atstovą, yra nepakankamas nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių tinkamai vykdyti.Teismas neįvertino visų svarbių aplinkybių ir esamos situacijos, taip pat to, kad nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdantis antstolis neturi priemonių ir galimybių sužinoti atsakovo gyvenamosios vietos adreso užsienyje, o tai sudarė prielaidas priimti neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „MK Laivyba“ atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašo nutraukti procesą pagal atsakovo atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 5 d. nutarties dalies ir priteisti ieškovo naudai iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas (t. 3, b.l. 81-85). Papildomai atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie argumentai:
Teismo nutarties rezoliucinėje dalyje nėra nurodomas teismo nutarimas, kaip atsisakymas skirti baudą. Nutartimi išspręstas ieškovo pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovas prašymą ieškovui skirti baudą pareiškė pateikdamas procesinius paaiškinimus į ieškovo prašymą, tačiau savarankiškai į teismą su tokiu prašymu nesikreipė. Be to, CPK 95 straipsnyje nenumatyta, kad teismo atsisakymas skirti baudą gali būti skundžiamas atskiruoju skundu. Ieškovo teigimu, atsakovas neturėjo teisės pateikti atskirojo skundo dėl teismo nutarties dalies, kuria buvo atsisakyta skirti ieškovui baudą, todėl procesas pagal atsakovo atskirąjį skundą turi būti nutrauktas (CPK 315 str. 2 d. 3 p., 5 d., 338 str.).Atsakovo vardu pateiktas atskirasis skundas neatitinka CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktų nuostatų – nėra pateikti duomenys apie atstovą, apie kitus procese dalyvaujančius asmenis, tik apie ieškovą. Ieškovo prašyme pateikti argumentai grindžiami objektyviais įrodymais, nei viena pateikiama aplinkybė ieškovo nebuvo išgalvota ar prasimanyta. Visos pateikiamos aplinkybės susijusios su byla, ieškovas detaliai ir aiškiai teismui pateikė visus su tuo susijusius įrodymus. Ieškovas neteikė ir neturėjo tikslo teikti tokių aplinkybių, kurios teigiamai ar neigiamai galėjo apibūdinti atsakovą kaip asmenį. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie prieštarautų ieškovo sąžiningam elgesiui procese.
Atsakovas P. K. atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą prašo ieškovo atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 5 d. nutarties atmesti (t. 3, b.l. 86-87). Papildomai nurodo, kad byloje dalyvaujančios šalies adresas nurodomas tik tuomet, kai šalis ar trečiasis asmuo teismui nurodo, kad procesinius dokumentus pageidauja gauti patys, tačiau atsakovas tokio prašymo nebuvo pateikęs. Su visais gautais procesiniais dokumentais atsakovas susipažįsta per savo atstovą, todėl teismui atsakovo atstovo adresas yra žinomas. Be to, ieškovas atskirajame skunde nurodo tuos pačius motyvus kaip ir teismui pateiktame prašyme, naujų aplinkybių nepateikia.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones bei atsisakyta skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl ieškovo atskirojo skundo.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis suponuoja teismo pareigą taikyti šias priemones atsakovui tik tuo atveju, jeigu tai gali realiai padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą arba išvengti kitų neigiamų padarinių.
Procesinis teisinis laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis lemia, kad laikinosios apsaugos priemonės visada yra laikino pobūdžio suvaržymai, jų taikymas yra ribotas laiko atžvilgiu ir jos galioja tik iki galutinio ginčo išsprendimo. Tokios priemonės taikomos prevenciniu tikslu, siekiant išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumo arba pasunkėjimo.
Nagrinėjamu atveju atsakovo P. K. atžvilgiu 2010 m. kovo 18 d. nutartimi jau yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nekilnojamojo, kilnojamojo, turtinių teisių, piniginių lėšų areštas, t.y. jo turto atžvilgiu yra nustatyti laikino pobūdžio suvaržymai. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovo reikalavimų užtikrinimui visa apimtimi atsakovo turto realiai nėra surasta, atsakovas išvykęs į užsienį, konkreti jo gyvenamoji vieta užsienyje, anot ieškovo, nėra žinoma. Todėl ieškovas pateikė prašymą taikyti atsakovo atžvilgiu laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti atsakovą nurodyti jo gyvenamąją vietą ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus.
CPK 145 straipsnis nustato nebaigtinį sąrašą laikinųjų apsaugos priemonių, kurios gali būti taikomos suinteresuotų asmenų prašymu. Šiuo atveju ieškovas savo prašymą grindžia šio straipsnio 1 dalies 12 punktu, kuriame numatyta laikinoji apsaugos priemonė - įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti. Taigi, tokio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės yra prevencinės priemonės, kurių paskirtis užkirsti kelią žalai atsirasti ar padidėti. Todėl ieškovas, prašydamas šiuo pagrindu taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigojimą atlikti tam tikrus veiksmus, turi pagrįsti teiginį, kad tokios priemonės taikymas padės išvengti naujos ar papildomos žalos atsiradimo, kitaip tariant, neįpareigojus atsakovo atlikti tam tikrų veiksmų jam atsiras nauja žala arba padidės jau padaryta (CPK 12, 178 str.).
Visų pirma, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo prašymas įpareigoti atsakovą pateikti gyvenamosios vietos adresą ar tokio įpareigojimo nustatymas teismo reikalavimu pagal savo pobūdį apskritai nėra joks laikinas atsakovo teisių apribojimas ar kitoks suvaržymas (būtent tai yra esminis laikinųjų apsaugos priemonių instituto elementas), o šalies gyvenamosios vietos išsiaiškinimo klausimas iš esmės gali būti išsprendžiamas kitokiomis procesinėmis priemonėmis. Antra, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.). Žala gali būti padaryta tik neteisėta veika (CK 6.246 str.). Ieškovas nenurodo, kokius po ieškinio pateikimo neteisėtus veiksmus, sukeliančius (didinančius) žalą, atlieka ar gali atlikti atsakovas, kokia konkrečiai žala atsiranda/gali atsirasti/padidėti ir dėl to yra būtina užkirsti šiems veiksmams kelią tokiu būdu - nustatant įpareigojimą atsakovui pranešti apie savo gyvenamąją vietą. Kaip minėta, dėl ieškovo reikalavimų užtikrinimo jau yra priimta nutartis areštuoti atsakovo turtą visa prašomos priteisti sumos apimtimi. Tai, kad ieškovui ar/ir antstoliui nežinoma atsakovo gyvenamoji vieta užsienyje, per se nei sukelia žalą, nei didina jau padarytą. Ieškovo nurodomos aplinkybės, kad dėl atsakovo gyvenimo užsienyje kyla problemos antstoliui dėl nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, įvykdymo ar pačiam ieškovui dėl kreipimosi į užsienio valstybės kompetentingas institucijas dėl jos vykdymo, nepagrindžia naujos (po ieškinio pateikimo) žalos atsiradimo ar jau galimai padarytos žalos, kurią yra prašoma priteisti ieškiniu, didėjimo. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo prašymas taikyti kaip laikinąją apsaugos priemonę įpareigojimą atsakovui gyvenamosios vietos adresą negali būti vertinamas kaip užkertantis kelią žalos atsiradimui/padidėjimui.
Dėl atsakovo atskirojo skundo
CPK 315 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 str. 2 d. 3 p., 338 str.). Jeigu CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodomas trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 str. 5 d.).
Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) CPK numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 str. 3 d.).
Nagrinėjamu atveju atsakovas atskiruoju skundu apskundė teismo nutartį, kuria buvo atsisakyta tenkinti jo prašymą skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. CPK normos nenumato, kad tokio pobūdžio nutartis galėtų būti skundžiama atskiruoju skundu, ji taip pat neužkerta kelio tolimesnei bylos eigai.
Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo atskirąjį skundą turėjo atsisakyti priimti, nes ši nutartis pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 str. 2 d. 3 p., 334 str. 1 d.). Paaiškėjus šiam trūkumui (nutartis negali būti apeliacijos objektas) bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, apeliacinis procesas, pradėtas pagal atsakovo atskirąjį skundą, nutrauktinas (CPK 315 str. 5 d., 338 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Apeliacinį procesą pagal atsakovo P. K. atskirąjį skundą nutraukti.