Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-01-15 · Civilinė byla Nr. 2A-1119-653/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-15
Bylos Nr.
2A-1119-653/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jelena Šiškina
Ieškovas
UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“
Atsakovas
UAB „Norfos mažmena“
Trečiasis asmuo
UAB „Rivona“, UAB „Serneta“
Kategorijos
  • 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 50.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinės bylos Nr. 2A-1119-653-2013
Teisminio proceso Nr.: 2-01-3-01849-2011-2Procesinio sprendimo kategorija: 35.4; 36.1; 42.10; 44.5.1; 50.5; 121.14 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. sausio 15 d.

Vilniaus apygardos teismo teisėja Jelena Šiškina rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir atsakovo UAB „Norfos mažmena“ apeliacinius skundus dėl 2011-09-09 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovui UAB „Norfos mažmena“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys – UAB „Rivona“, UAB „Serneta“,

Aprašomoji dalis

nustatė

I. Ginčo esmė

Trečiasis asmuo UAB „Serneta“ ir atsakovas 2003 m. spalio 3 d. sudarė nuomos sutartį, kuria buvo išnuomota parduotuvė ir kiemo įrenginiai su kiemo aikštele ir žemės sklypu Nemuno g. 29, Panevėžyje. 2006 m. rugpjūčio 25 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ įsigijo atsakovo nuomojamus nekilnojamuosius daiktus ir perėmė visus UAB „Serneta“ sutartinius įsipareigojimus. 2008 m. rugpjūčio 1 d. ieškovas pateikė atsakovui PVM sąskaitą faktūrą serija NTV Nr. 0547 36 532, 80 Lt sumai, 2008 m. gruodžio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą serija NTV Nr. 0813 36 532, 80 Lt sumai. Ieškovas nurodė, kad atsakovas šias sąskaitas apmokėjo tik iš dalies, liko skolingas 3 878, 00 Lt. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 3 878, 00 Lt skolos, 698, 04 Lt delspinigių, 527, 36 Lt palūkanų, 8, 05 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovo 2008 m. rugpjūčio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą serija NTV Nr. 0547 atsakovas apmokėjo 2008 m. rugpjūčio 18 d. mokėjimo pavedimu Nr. SB0000004857. Iš mokėtinos sumos buvo išskaičiuota ieškovui paskirta 3 100, 00 Lt bauda už sutarties netinkamą vykdymą. Dalis pagal PVM sąskaitą faktūrą serija NTV Nr. 0813 mokėtinos sumos, t. y. 35 754, 80 Lt, buvo sumokėta 2008 m. gruodžio 29 d. mokėjimo pavedimu Nr. SB0000008571, o likusi suma, t. y. 778, 00 Lt buvo užskaityta pagal 2008 m. gruodžio 9 d. tarp UAB „Rivona“ ir atsakovo sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį.

Trečiasis asmuo UAB „Rivona“ su ieškiniu nesutiko. Trečiasis asmuo palaikė atsakovo argumentą dėl 778, 00 Lt užskaitos. Nurodė, kad 2008 m. gruodžio 9 d. tarp UAB „Rivona“ ir atsakovo buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, kurios pagrindu UAB „Rivona“ perleido atsakovui 778, 00 Lt reikalavimo teisę į ieškovą. Apie reikalavimo teisės perleidimą ieškovas buvo informuotas išsiunčiant jam reikalavimo teisės perleidimo sutarties egzempliorių. Ieškovas pretenzijų dėl minėtos sutarties nepateikė. Trečiasis asmuo paaiškino, kad teisiniai santykiai tarp jo ir ieškovo atsirado bendros nuosavybės teise įsigijus žemės sklypą, esantį Ginkūnų k., Šiaulių r. Visos su žemės sklypu priklausančios mokėti išlaidos apmokamos lygiomis dalimis, ieškovas dalį išlaidų nebuvo apmokėjęs, todėl buvo nuspręsta 778, 00 Lt sumos reikalavimo teisę į ieškovą perleisti atsakovui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2011-09-09 Vilniaus m. 1 apylinkės teismas sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti iš atsakovo 3 878, 00 Lt skolos, 698, 04 Lt delspinigių, 8, 05 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2011 m. vasario 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 137, 29 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai bei 25, 09 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Teismas nustatė, jog trečiasis asmuo UAB „Serneta“ ir atsakovas 2003 m. spalio 3 d. sudarė sutartį dėl negyvenamųjų patalpų, kitų inžinierinių statinių, kiemo statinių ir žemės sklypo nuomos, kuria buvo išnuomotas 1 460, 85 kv. m. ploto pastatas, kiemo įrenginiai su kiemo aikštele ir žemės sklypas Nemuno g. 29, Panevėžyje. 2006 m. rugpjūčio 25 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ įsigijo atsakovo nuomojamus nekilnojamuosius daiktus ir perėmė visus UAB „Serneta“ sutartinius įsipareigojimus pagal 2003 m. spalio 3 d. nuomos sutartį, sudarytą su atsakovu. 2008 m. rugpjūčio 1 d. ieškovas pateikė atsakovui PVM sąskaitą faktūrą serija NTV Nr. 0547 36 532, 80 Lt sumai, 2008 m. gruodžio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą serija NTV Nr. 0813 36 532, 80 Lt sumai .

Atsiliepimas

Atsakovas 2008 m. rugpjūčio 18 d. mokėjimo nurodymu atliko 552 148, 72 Lt mokėjimą, taigi liko nesumokėta 3 100, 00 Lt. Mokėjimo paskirtyje paminėta atsakovo ieškovui išrašyta PVM sąskaita faktūra PASL Nr. 20080814 3 100, 00 Lt sumai, kuri buvo išrašyta 2008 m. rugpjūčio 8 d. akto dėl baudos skyrimo ieškovui pagrindu. Minėtame 2008 m. rugpjūčio 8 d. akte nurodyta, kad remiantis negyvenamųjų patalpų perdavimo-priėmimo aktu (priedas prie 2006 m. kovo 14 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 5) už vėlavimą šalinant trūkumus ieškovui skiriama 3 100, 00 Lt bauda (100, 00 Lt bauda už kiekvieną pavėluotą trūkumų šalinimo dieną nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2008 m. liepos 31 d. imtinai), ją išskaičiuojant iš atsakovui artimiausiu laiku mokamo nuomos mokesčio (b. l. 161). Teismas atkreipė dėmesį, kad akte minima 2006 m. kovo 14 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis ir nurodytas nuomojamų patalpų adresas Veiverių g. 142A, Kaunas. Į bylą pateikta 2005 m. rugsėjo 8 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis tarp UAB „Serneta“ ir atsakovo dėl patalpų Veiverių g. 142A, Kaune, nuomos bei 2005 m. rugsėjo 8 d. priėmimo-perdavimo aktas dėl minėtų patalpų perdavimo, kuriame nurodyti trūkumai privalėjo būti pašalinti iki 2005 m. lapkričio 9 d., nuomotojui pavėlavus pašalinti trūkumus, jis privalėjo sumokėti nuomininkui 100, 00 Lt baudą už kiekvieną pavėluotą dieną. Teismas padarė išvadą, kad iš minėto 2008 m. rugpjūčio 8 d. akto dėl baudos skyrimo turinio bei teismui pateiktų 2005 m. rugsėjo 8 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties ir 2005 m. rugsėjo 8 d. priėmimo-perdavimo akto nėra aišku kuria konkrečiai nuomos sutartimi remiasi atsakovas, nustatydamas ieškovui baudą už vėlavimą pašalinti trūkumus; atsakovas taip pat nepagrindė termino, už kurį skiriama bauda: nors akte dėl baudos skyrimo nurodyta, kad ieškovas vėlavo pašalinti trūkumus nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2008 m. liepos 31 d., tačiau priėmimo-perdavimo akte nurodyta, kad trūkumai turėjo būti pašalinti dar iki 2005 m. lapkričio 9 d. Teismas pažymėjo ir tai, kad atsakovo 2008 m. rugpjūčio 8 d. ieškovui išrašytoje sąskaitoje PASL Nr. 20080814 nėra nurodyta už kurios sutarties sąlygų nevykdymą paskirta bauda. Esant faktinių aplinkybių nesutapimui, teismas konstatavo, kad 3 100, 00 Lt atsakovo paskirta bauda negali būti įskaitomą į nuomos mokestį už patalpas, esančias Nemuno g. 29, Panevėžyje.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal 2008 m. gruodžio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą serija NTV Nr. 0813 atsakovas turėjo sumokėti ieškovui 36 532, 80 Lt, tačiau 2008 m. gruodžio 29 d. atsakovas pervedė ieškovui 35 754, 80, t. y. 778, 00 Lt mažiau. Atsakovo teigimu, likusi suma, t. y. 778, 00 Lt, buvo įskaityta pagal 2008 m. gruodžio 9 d. tarp UAB „Rivona“ ir atsakovo sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį. Ieškovas ginčija tokį užskaitymą, nurodo, kad nors jis ir UAB „Rivona“ buvo įsigiję žemės sklypą, tačiau jokių kitų susitarimų dėl projektavimo darbų nebuvo pasirašyta. Teismas, vadovaudamasis CPK 178 str., konstatavo, kad į bylą nepateikta rašytinių įrodymų, iš kurių būtų galima daryti vienareikšmišką išvadą, kad UAB „Rivona“ turėtų 778, 00 Lt sumos reikalavimo teisę į ieškovą, kurią atitinkamai galėtų perleisti atsakovui, o Pateiktos paslaugų tiekėjų bei UAB „Rivona“ sąskaitos faktūros nepatvirtina tokios reikalavimo teisės turėjimo fakto ir nepagrindžia jos sumos. Dėl nurodytų aplinkybių teismas laikė, kad 778, 00 Lt suma taip pat negali būti įskaitoma į nuomos mokestį už patalpas, esančias Nemuno g. 29, Panevėžyje.

2003 m. spalio 3 d. Negyvenamųjų patalpų, kitų inžinierinių statinių, kiemo statinių ir žemės sklypo nuomos sutarties 12.1 punkte nustatyta, kad jeigu nuomininkas (atsakovas) nesumoka nuomos mokesčio sutartyje nustatytu laiku, jis privalo mokėti nuomotojui 0,1 procento delspinigius nuo uždelstos nuomos mokesčio sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Abi šalys yra verslo subjektai, užsiimantys komercine veikla, siekiantys pelno, prisiimantys visą neigiamų savo veiklos padarinių riziką, todėl, teismo vertinimu, turi numatyti galimą atsakomybę už netinkamą sutartinių pareigų vykdymą. Patalpos yra nuomojamos komerciniais tikslais, kasmėnesinis nuomos mokestis (30 960, 00 Lt be PVM) yra gana didelis. Teismo vertinimu prašoma priteisti 698, 04 Lt delspinigių suma nėra neprotingai didelė, aplinkybių, leidžiančių sumažinti delspinigių dydį nėra, todėl iš atsakovo priteistina 698, 04 Lt delspinigių.

Šalies argumentai

Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovo 527, 36 Lt palūkanų už laiku nesumokėtą nuomos mokestį, kaip kompensaciją už patirtus nuostolius. Teismas vadovaudamasis CK 6.210 str., 6.73 str. 1 d., 6.258 str. 2 d. bei teismų praktika, konstatavo, jog Ieškovo reikalavimas priteisti delspinigius buvo patenkintas ir jų suma apima palūkanas, ieškovas patirtų nuostolių dydžio neįrodinėjo, todėl reikalavimas dėl 527, 36 Lt palūkanų priteisimo atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas taikė Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą, kaip specialųjį teisės aktas CK atžvilgiu, reglamentuojantį palūkanas už atliekamus pagal komercinius sandorius pavėluotus mokėjimus už perduotas prekes, suteiktas paslaugas ir atliktus darbus, nustatantis kreditoriaus teises, kai apmokama pavėluotai, iš šiuo pagrindu priteisė iš atsakovo 8,05 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2011 m. vasario 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III. Apeliaciniai skundai ir atsiliepimų į juos argumentai

Ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti: papildomai priteisti iš atsakovo 527,36 Lt palūkanų bei atitinkamai padidinti priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį.

Apeliantas nurodė, kad palūkanas pagal pinigines prievoles numato CK 6.210 str. Nuostoliai, atsiradę dėl piniginių prievolių nevykdymo, yra preziumuojami ir numatytas jų minimalus kompensavimas (CK 6.260 str. 2 d., 6.261 str.). Jeigu piniginė prievolė neįvykdoma, laikomasi nuostatos, jog pinigais toliau naudojasi skolininkas, todėl už naudojimąsi kreditoriaus pinigais skolininkas privalo mokėti palūkanas nuo to momento, kada praleistas prievolės įvykdymo terminas. Apelianto teigimu, prievolei mokėti palūkanas taikytinas Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas, kuris turi pirmenybę prieš CK 6.210 str. ir kuriame numatytos 8,05 proc. dydžio metinės palūkanos (įstatymo 2 str. 3 d.).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas su skundu nesutiko. Vadovaujasi LAT 2003-09-22 nutartimi c.b. Nr. 3K-3-830/2003 ir nurodė, kad ieškovo reikalaujama suma yra per didelė.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Rivona“ su skundu nesutiko.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „Norfos mažmena“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Apeliantas nurodė, kad ieškovui, kaip naujam turto savininkui, liko galioti visos prieš tai sudarytos nuomos sutartys. 2005-09-08 tarp UAB „Serneta“ ir apelianto buvo pasirašytas negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties priedas Nr. 5 – patalpų priėmimo-perdavimo aktas, kuriame buvo užfiksuoti 5 patalpų trūkumai, kuriuos UAB „Serneta“ įsipareigojo pašalinti iki 2005 m. lapkričio 9 d. Šalys susitarė, kad trūkumų pašalinimas bus užfiksuotas priėmimo-perdavimo aktu, taip pat buvo susitarta dėl baudos už trūkumų pašalinimo pavėlavimą. Iki šios dienos trūkumų šalinimo priėmimo-perdavimo aktas nepasirašytas. Negalėjimas naudotis patalpomis visa apimtimi ir tinkamai, vertintini kaip daikto trūkumai, už kuriuos atsakingas ieškovas. Kadangi apelianto teisės buvo suvaržytos, jo teisėtas interesas gauti prievolės įvykdymą buvo ir yra pažeistas: priėmimo-perdavimo akte minėti trūkumai laiku ir tinkamai nepašalinti, nepasirašytas trūkumų pašalinimo priėmimo-perdavimo aktas, todėl apeliantas 2008-08-08 aktu skyrė ieškovui 3100 Lt baudą, kurią užskaitė kaip dalį sumų, mokėtinų ieškovui. Tuo pačiu 2008-08-08 ieškovui buvo išrašyta sąskaita dėl baudos už sutarties sąlygų nevykdymą. Apeliantas nurodė, kad šiuo atveju buvo visos sąlygos priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymui ir nebuvo CK 6.134 str. 1 d. nustatytų įskaitymo draudimų. Pirmosios instancijos tesimas sprendimo nemotyvavo, nesirėmė byloje esančiais įrodymais. Apeliantas nurodė, kad 2011-09-06 Vilniaus apygardos teismas sprendimu konstatavo, kad UAB „Norfos mažmena“ pagrįstai skyrė baudą ieškovui ir pasisakė dėl įskaitymo teisėtumo.

2008-12-09 tarp UAB „Rivona“ ir apelianto buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis. Apie reikalavimo perleidimą ieškovas buvo informuotas, išsiunčiant šios sutarties egzempliorių. Jokių pretenzijų dėl šios sutarties iš ieškovo nebuvo gauta. Teismas nevertino fakto, kad tarp ieškovo ir UAB „Rivona“ buvo susiklostė sutartiniai santykiai, kad ieškovas nesumokėjo UAB „Rivona“ 778 Lt.

Šalies argumentai

Apeliantas, remdamasis jo nurodyta teismų praktika, prašė sumažinti priteistus delspinigius iki 0,02 proc. dydžio.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su skundu nesutinka. Nurodė, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamoje byloje įskaitymas nebuvo galimas. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nesirėmė aplinkybe, kad jis už patalpų nuomą atsiskaitė, atlikdamas vienarūšių reikalavimų įskaitymą, tik nurodė, kad pilnai atsiskaitė. Iš pateiktų dokumentų matosi, kad atsakovas prašo atlikti įskaitymą dėl vienašališkai paskirtos baudos dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo dėl patalpų, esančių Veiverių g. 142A, Kaune, kurios atsakovui nuomojamos pagal 2005-09-08 nuomos sutartį. Tačiau atsakovas nepateikė įrodymų, kad akte nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti. Ieškovas nurodė, kad trūkumų pašalinimo faktą įrodo ir 2008-09-10 susitarimas, kuriuo šalys patvirtino, kad 2005-09-08 sutartis lieka galioti.

Apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių CK 6.131 str. nuostatas atitinkantį pranešimą apie įskaitymą pagal nurodytą reikalavimo perleidimo sutartį. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad UAB „Rivona“ turėjo galiojantį reikalavimo teisę UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atžvilgiu, kad šie asmenys būtų sudarę kokius nors susitarimus dėl bendros veiklos.

Abi šalys yra verslininkai, delspinigių dydis nustatytas sutartimi ir atsakovas nepagrindė delspinigių sumažinimo aplinkybių.

Šalies argumentai

Trečiasis asmuo UAB „Rivona“ su atsakovo apeliaciniu skundu sutiko. Nurodė, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad ieškovas nepripažino UAB „Ruvona“ išrašytų sąskaitų, susijusių su bendros nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovo ir atsakovo apeliaciniai skundai atmestini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Šiuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl skolos pagal 2008-08-01 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0547

Atsakovas (apeliantas) teigė, kad šią sąskaitą apmokėjo visiškai, nes įskaitė priešpriešinį vienarūšį reikalavimą ieškovui dėl 3100 Lt baudos ir nebuvo CK 6.134 str. 1 d. nustatytų įskaitymo draudimų.

Pagal CK 6.130 str. prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą.

Aiškindamas ir taikydamas įskaitymo institutą, kasacinis teismas yra suformavęs nuoseklią praktiką, kad vadovaujantis CK 6.130 straipsniu, tam, jog būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t.y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininku; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t.y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t.y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat; ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors įskaitymas atliekamas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-04-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2012).

Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas 2008-08-08 akte nurodyta, jog bauda skiriama remiantis negyvenamųjų patalpų perdavimo-priėmimo aktu (priedas prie 2006-03-14 negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 5). Šiame akte nurodyta, kad nuomojamų patalpų adresas yra Veiverių g. 142A, Kaunas. Tuo tarpu šioje byloje ginčas kyla dėl nuomos mokesčio mokėjimo už patalpas, esančias Nemuno g. 29, Panevėžyje, o patalpos, esančios Veiverių g. 142A, Kaunas buvo išnuomotos pagal 2005-09-08 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį bei 2005-09-08 pasirašytą patalpų priėmimo - perdavimo aktą. Atsakovo išrašytoje sąskaitoje PASL Nr. 20080814 nėra nurodyta už kurios sutarties sąlygų nevykdymą paskirta bauda. Esant tokiems prieštaravimams pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nėra aišku kuria konkrečiai nuomos sutartimi rėmėsi atsakovas, nustatydamas ieškovui baudą. Atsižvelgtina ir į tai, kad šalys sudarė ir kitas sutartis dėl turto nuomos. Atsakovo atliktame įskaityme nėra konkrečiai apibrėžiama ir nurodoma, kokie priešpriešiniai reikalavimai, pagal kokias sutartis yra įskaitomi. Toks reikalavimo dėl paskirtos baudos neapibrėžtumas suponuoja išvadą, jog šiuo atveju atsakovas UAB „Norfos mažmena“ neturėjo teisės įskaityti minėto reikalavimo į šalių tarpusavio atsiskaitymą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra tinkamai motyvuotas, išvados yra paremtos byloje esančių įrodymų analize, sprendimas atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus pagal CPK 270 str. Tai, kad ieškovui nepatinka sprendimo surašymo stilius, nereiškia, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas.

Pažymėtina ir tai, kad atsakovo išrašytoje 2008-08-08 sąskaitoje serija PASL Nr. 20080814 (1 t. b.l. 152) nurodyta, jog ji turėjo būti apmokėta iki 2008-09-07. Iš to seka, kad šio reikalavimo įvykdymo terminas jo įskaitymo momentu nebuvo suėjęs, todėl ir dėl to šiuo atveju įskaitymas nebuvo galimas pagal CK 6.130 str.

Esant tokioms aplinkybėms, apelianto argumentai apie tai, kad 2005-09-08 patalpų priėmimo - perdavimo akte nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, neturi teisinės reikšmės, o sprendžiant dėl įskaitymo galimumo Vilniaus apygardos teismo 2011-09-06 sprendimas c.b. Nr. 2A-800-302/2011 nagrinėjamoje byloje netaikytinas, nes šios bylos ratio decidendi iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių (buvo sprendžiamas atsiskaitymas pagal kitą šalių sudarytą sutartį, pagal kitas sąskaitas bei baudos skyrimo aktą).

Dėl išdėstyto apelianto argumentai dėl skolos apmokėjimo pagal 2008-08-01 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0547 atmestini.

Dėl skolos apmokėjimo pagal PVM sąskaitą faktūrą serija NTV Nr. 0813

Atsakovas (apeliantas) teigė, jog skola pagal šią sąskaitą buvo apmokėta įskaičius ieškovo 778 Lt dydžio skolą UAB „Rivona“, atsakovo perimtą pagal 2008-12-09 Reikalavimo perleidimo sutartį.

Pagal CPK 178 str. šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis jos remiasi. Šiuo atveju atsakovas neįrodė, jog ieškovas turėjo 778 Lt sutartinę prievolę UAB „Rivona“. Tai, kad ieškovas epizodiškai apmokėdavo kai kurias UAB „Rivona“ sąskaitas (1 t. b.l. 166-167), kad tarp UAB „Rivona“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ susiklostė teisiniai santykiai dėl daiktinių teisų į žemės sklypą, neįrodo, jog buvo susitarimas apmokėti už UAB „Rivona“ užsakytas ir apmokėtas statinio projektavimo paslaugas, už kurias, atsakovo teigimu, susidarė 778 Lt skola, t.y. kad susiklostė prievoliniai santykiai dėl apmokėjimo už konkrečias paslaugas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pateiktos paslaugų tiekėjų bei UAB „Rivona“ sąskaitos nepatvirtina reikalavimo teisės turėjimo fakto ir nepagrindžia jos sumos. Be to, pagal CK 6.109 str. reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš skolininką tik tuo atveju, jei skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Šiuo atveju ieškovas neigė informavimo apie reikalavimo perleidimą faktą, o atsakovas nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių rašytinų įrodymų. Pažymėtina, kad trečiojo asmens teiginiai, jog reikalavimo perleidimo sutarties kopija buvo išsiųsta ieškovui nėra pagrįsti įrodymais. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovas neįrodė, jog turėjo galiojančią 778 Lt dydžio reikalavimo teisę, todėl neturėjo pagrindo šios sumos įskaityti į apmokėjimą pagal PVM sąskaitą faktūrą serija NTV Nr. 0813.

Dėl netesybų

Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 str. 1 d.). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 str.), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d.). CK 6.258 str. 1 d. nuostatos numato, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę. Taigi šalių sutartyje sutartos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolius. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad, sprendžiant dėl konkrečių netesybų dydžio, atsižvelgtina į tokius kriterijus: sutarties dalyko vertę, sutartinių santykių pobūdį (komercinis ar nekomercinis), neįvykdytos prievolės terminą, priskaičiuotą delspinigių (netesybų) sumą, šalių sąžiningumą ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. lapkričio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007 taip pat pažymėjo, kad kriterijų sąrašas nėra baigtinis ir negali būti vertinama, jog suformuotoje praktikoje nustatytas konkretus priteisiamų netesybų tarifas; sutartinių netesybų mažinimas nereiškia jų priteisimo konkrečiu 0,02 procento tarifu; teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl sutartinių netesybų sumažinimo neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymo. Taigi priešingai, nei teigia apeliantas, teismų praktikoje nėra suformuota nuostata dėl įprastinio protingo dydžio delspinigių – 0,02 proc. už pradelstą dieną.

Nagrinėjamoje byloje abi nuomos sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, t. y. sutarties sąlygos parinktos laisva valia, per derybas; atsakovas yra stambus, turintis didelę patirtį verslo subjektas ir galėjo numatyti sutartinių įsipareigojimų nevykdymo pasekmes. Apeliantas nenurodė jokių konkrečių motyvų, kodėl teismo priteistų delspinigių suma yra neprotingai didelė atsakovui, prieštarauja CK 1.5 str. įtvirtintiems principams ir leidžia ieškovui nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Apeliantas argumentuoja, jog teismas turi vertinti priteisiamų netesybų dydį konkrečios bylos bendrame faktinių aplinkybių kontekste, tačiau pats šių faktinių aplinkybių, galėjusių turėti įtakos netesybų dydžio įvertinimui nenurodo. Dėl to nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad priteisti delspinigiai turėtų būti sumažinti.

Dėl palūkanų

Iš ieškinio matyti, kad apeliantas (ieškovas) 527,36 Lt palūkanų reikalavo pagal CK 6.210 str. 2 d. Šioje teisės normoje yra numatytos palūkanos už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą, kurios atlieka kompensuojamąją, o ne mokėjimo funkciją. Įstatymų leidėjas preziumuoja, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, taigi iš anksto numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 str. 2 d., 6.261 str.). Taigi tuo atveju, jeigu šalys nebūtų sulygusios dėl kitokios nuomininko atsakomybės formos, t.y. nuomotojo nuostolių kompensavimo delspinigiais, apeliantas pagrįstai būtų reikalavęs kompensuoti jam minimalius nuostolius per įstatyminių palūkanų institutą. Nagrinėjamoje byloje apeliantas siekė kartu prisiteisti ir įstatyminius (6.210 str., 6.261 str.), ir sutartinius (CK 6.71 str.) nuostolius. Neįvykdžius prievolės, netesybos padeda kompensuoti kreditoriaus turtinius interesus, jos gali būti laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, todėl kai pareiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą (CK 6.73 str. 1 d., 6.258 str. 2 d.). Taigi, kreditorius gali išieškoti nuostolius tik tiek, kiek jų nepadengia išieškotinos netesybos. Nagrinėjamoje byloje priteistinų delspinigių dydis padengia ieškovo nurodytą priteistinų palūkanų sumą, todėl priteisti šias palūkanas nėra pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 str. 5 d. numato, jog dėl pavėluoto mokėjimo atsiradę nuostoliai atlyginami Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Taigi, minėtas įstatymas nustato tik mokėtinų palūkanų paskaičiavimo dydį įstatyme numatytais atvejais, bet nereglamentuoja kitokios netesybų ir nuostolių atlyginimo tvarkos, todėl atmestinas apelianto argumentas, jog šiuo atveju minėtas įstatymas turėjo pirmenybę prieš LR CK, tuo labiau, kad, kaip buvo minėta, ieškovo reikalavimas priteisti 527,36 Lt palūkanas buvo grindžiamas būtent LR CK normomis. Dėl išdėstyto, pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialinės teisės normas.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad ginčija teismo sprendimą ir toje dalyje, kurioje iš jo buvo priteistos 8,05 proc. metinės palūkanos, tačiau jokių aplinkybių, patvirtinančių sprendimo neteisėtumą šioje dalyje, nenurodė, todėl, atmetus apeliacinį skundą dėl priteistos iš atsakovo sumos, nėra pagrindo keisti teismo sprendimą dalyje dėl priteistų procesinių palūkanų.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą. Netenkinus apeliacinių skundą, nėra pagrindo iš naujo paskirstyti bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė

2011 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Jelena Šiškina