- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-25
- Bylos Nr.
- 2A-908-614/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12311-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Verikas, Eglė Surgailienė, Ona Gasiulytė
- Atsakovas
- T. R.
- Ieškovas
- R. D.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Onos Gasiulytės, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Andriaus Veriko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo T. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-02 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. D. ieškinį atsakovui T. R. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo; išvadą teikianti institucija - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė R. D. kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovui T. R. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Nurodė, kad santuokos su atsakovu sudarę nebuvo, gyvena skyrium. Šalys turi nepilnametį vaiką G. R., gim. 2012-05-14. Atsakovas dukrą prižiūrėjo ir ja rūpinosi tik vienerius metus, šalims kartu gyvenant Jungtinėje Karalystėje. Šalims grįžus į Lietuvą, atsakovas kartu su ieškove gyventi atsisakė, nuolat keitė savo gyvenamąją vietą. Per dvejus metus dukros išlaikymui atsakovas per savo tėvą ieškovei perdavė 120 Eur. Pats dukros nė karto neaplankė. Ieškovė su dukra gyvena ieškovės motinai nuosavybės teise priklausančiame 2 kambarių bute, už butą tėvams moka pagal galimybes, atsakovas nepadeda. Ieškovė nurodė, kad užsienyje atsakovas uždirbdavo ne mažiau kaip 1.500,00 Eur per mėnesį. Būsto ir dukros išlaikymui per mėnesį būtina suma sudaro ne mažiau kaip 480,00 Eur, todėl iš atsakovo turėtų būti priteistas 240 Eur/mėn. dukros išlaikymas periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės. Ieškovės teigimu, atsakovas išlaikymo neteikia nuo 2013-03-19, todėl prašo iš jo priteisti 5.760,00 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą už 24 mėnesius.
Atsiliepimas
Atsakovas T. R. atsiliepimu su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, jog neginčija savo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, tačiau šiuo metu niekur nedirba, yra užsiregistravęs darbo biržoje. Jokių išmokų negauna. Atsakovas savo vardu neįregistravęs jokių transporto priemonių, o už jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiam butui suteiktas komunalines paslaugas susidaręs 404,4 Eur dydžio įsiskolinimas. Atsakovas yra paėmęs 400,00 Eur dydžio vartojimo paskolą. Dėl nurodytų aplinkybių teikti vaikui 240 Eur/mėn. dydžio išlaikymą negalės. Sutinka dukrai mokėti 75,00 Eur kas mėnesį iki jos pilnametystės. Taip pat atsakovas nesutiko su ieškovės reikalavimu priteisti išlaikymo įsiskolinimą, nes 2014-06-10 į ieškovės sąskaitą pervedė 103,00 GBP, be to, pirko vaikui drabužių, kelis kartus perdavė ieškovei vaiko išlaikymui pinigines lėšas.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir VTAS) išvadoje nurodyta, kad nepilnametė G. nuo 2013 m. balandžio mėn. gyvena su motina, kuri rūpinasi vaiku, sudarė jam tinkamas buitines sąlygas. Pažymėjo, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus; išlaikymo dydis ir forma turi būti proporcingi vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti nepilnamečiui vystytis būtinas sąlygas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-07-02 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Teismas nustatė nepilnametės G. R. gyvenamąją vietą su motina R. D. ir priteisė iš atsakovo T. R. 160,00 Eur išlaikymą nepilnametei dukrai G. R. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2015-04-08) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant šia suma uzufrukto teise disponuoti vaiko motiną R. D. Teismas taip pat priteisė iš atsakovo T. R. nepilnametei dukrai G. R. 1.600,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą, paskyrė vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ieškovę.
Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad atsakovas yra bedarbis, registruotas darbo biržoje. Jam nuosavybės teise priklauso vieno kambario butas Šilutėje. Atsižvelgdamas į prioritetinius vaiko interesus, taip pat į ieškovės nurodytus vaiko poreikius, teismas nurodė, kad vaiko interesai negali nukentėti dėl to, kad atsakovas šiuo metu yra bedarbis. Būdamas jaunas, darbingas, privalo rasti galimybę teikti dukrai 160,00 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Mažesnę už pusę MMA dydį sumą teismas priteisė, atsižvelgdamas tiek į šalių turtinę padėtį, tiek į nepilnamečio vaiko amžių.
Ieškovė patvirtino, kad teismo posėdžio dieną atsakovas vaikui išlaikymo neteikia 14 mėn. Kadangi atsakovas šios aplinkybės nepaneigė, teismas sprendė, kad išlaikymo įsiskolinimas skaičiuotinas už 12 mėn., kadangi atsakovas išlaikymo nepilnamečiui vaikui neteikia nuo 2014-04-08. Teismas nustatė, kad atsakovas pinigine išraiška vaikui išlaikymą teikė tik vieną kartą, pervesdamas ieškovei 100 svarų sterlingų, yra atsiuntęs 20 svarų sterlingų vertės drabužių; iš viso: 120 svarų sterlingų arba 169,00 Eur. Todėl teismas šią sumą iš išlaikymo įsiskolinimo sumos atėmė. Pažymėjo, kad nuo 2013-01-01 MMA dydis buvo 1.000,00 Lt, nuo 2014-10-01 – 1.035,00 Lt, kad šalių nepilnametė dukra specialiųjų poreikių neturi, ir priteisė iš atsakovo 1.600,00 Eur išlaikymo dukrai įsiskolinimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-02 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, priteisiant iš jo nepilnametei dukrai G. R. 75 Eur išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki dukros pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant R. D. uzufrukto teisę į šias pinigines lėšas, bei atitinkamai sumažinant išlaikymo įsiskolinimo sumą. Apelianto teigimu, teismas, nurodęs, kad iš išlaikymo įsiskolinimo sumos 169,00 Eur turi būti atimami, šios sumos neatėmė. Ieškovė privalėjo įrodyti aplinkybę, nuo kada vaiko išlaikymas faktiškai neteikiamas. Nustatydamas, kad išlaikymo įsiskolinimas susidarė nuo 2014-04-08, teismas rėmėsi vien prielaidomis ir spėjimais. Apelianto teigimu, teismas netinkamai įvertino jo turtinę padėtį. Nurodė, kad teikti dukrai 160,00 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį neturi galimybės. Sutiktų mokėti 75,00 Eur/mėn. Ši suma taip pat turėtų būti atskaitos taškas, apskaičiuojant susidariusį išlaikymo įsiskolinimą. Apeliantas atkreipė dėmesį į tai, kad kartu su ieškiniu pateiktas vaiko išlaikymo išlaidų paskaičiavimas yra nepagrįstas, neaišku, už kokį laikotarpį tos išlaidos paskaičiuotos. Be to, pažymėjo, kad teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog ieškovės materialinė padėtis yra daug geresnė – atsakovas yra bedarbis, jokių išmokų negauna, o ieškovės darbo užmokestis siekia net 500 Eur.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-02 sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė pažymėjo, kad aplinkybės dėl vaiko poreikių ir jos turtinės padėties nepasikeitė. Vaikas auga, jo poreikiai didėja, todėl reikia ir vis didesnių piniginių lėšų jiems patenkinti. Visa rūpinimosi vaiku našta tenka ieškovei. Atsakovas su vaiku net nebendrauja. Dėl šių priežasčių ieškovė neturi galimybių dirbti daugiau. Be to, nurodė, kad tėvas privalo dėti pastangas susirasti darbą ir išlaikyti savo nepilnametį vaiką.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo T. R. apeliacinio skundo ribose. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog neapskųstoje dalyje (dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo) teismo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo argumentus ir motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam sprendimui dalyje dėl vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo panaikinti ar pakeisti. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Kaip jau minėta, ginčas tarp šalių kilo dėl to, kokia išlaikymo suma reikalinga jų dukrai - trejų metų ir aštuonerių mėnesių amžiaus G. ir kokią dalį vaikui reikiamo išlaikymo turi skirti vaiko tėvas (atsakovas), nuo kada ir kokio dydžio vaiko išlaikymo skola susidarė.
Dėl išlaikymo dydžio
CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B. , bylos Nr. 3K-3-189/2009; kt.).
CK 3.192 straipsnio 2 dalyje išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 1.5, 3.3 straipsniai) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius. Natūralu, kad vaikui augant jo poreikiai didėja. Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje A. K. v. G. C., bylos Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Z. v. E. Z. , bylos Nr. 3K-3-154/2011; kt.). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti ir nustatyti iš išlaikymo neteikiančio tėvo (motinos) priteistiną išlaikymo sumą.
Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. P. v. E. J. , bylos Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. V. J. v. V. J. , bylos Nr. 3K-3-243/2010). Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V. , bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. A. Š. , bylos Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.). Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. D. v. R. D. , bylos Nr. 3K-3-79/2006; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B. , bylos Nr. 3K-3-189/2009; kt.).
Ieškovė R. D. prašė priteisti iš apelianto išlaikymą dukrai G. R. periodinėmis išmokomis po 240,00 Eur per mėnesį. Gavęs bylos procesinius dokumentus apeliantas nurodė, kad gali teikti dukrai periodinėmis išmokomis tik 75,00 Eur dydžio išlaikymą.
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės ir atsakovo pateiktus įrodymus, sprendė, kad ieškovė vaikui prašo priteisti kiek per didelį išlaikymą. Teismas atsižvelgė į tai, kad šiuo metu reikia mokėti už vaiko darželį, G. lanko vaikų Vilniaus lopšelį – darželį „Vėrinėlis“ pagrindinėje mokykloje, už kurį turi mokėti mokestį. Byloje nebuvo nustatyta specialiųjų vaiko poreikių. Todėl teismas padarė išvadą, jog šalių dukters G. poreikiai šiuo metu nėra didesni, nei teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi laikoma LR Vyriausybės nutarimų nustatyta minimali mėnesinė alga (MMA), kuri ginčo nagrinėjimo metu sudarė 325,00 Eur. Kolegija sprendžia, kad 320,00 Eur suma vaikui iš esmės patenkintų vaiko poreikius. Apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, sprendžia, kad ieškovė pagrindė, jog dukrai reikalingas 320,00 Eur išlaikymas per mėnesį. Tokia suma kolegijos nuomone yra teisinga, atitinka bylos duomenis, protingumo ir sąžiningumo principus. Pažymėtina, jog atsakovas apeliaciniame skunde neneigia tokio dydžio vaiko poreikių, tačiau nurodo, kad tokios neišgalėtų teikti.
Nagrinėjamoje byloje šalys teikė įrodymus apie jų turtinę padėtį. Ieškovė pateikė duomenis, kad ji viena su motinos pagalba augino ir išlaikė dukrą. Atsakovas atliko tik vieną mokėjimą ir nupirko rūbų iš viso 169 Eur vertei. Bylos duomenimis ieškovės pajamos 2015 m. sudarė apie 225,00 Eur (b.l. 18), o 2014 m. buvo apie 300,00 Eur (b.l. 17). Ieškovė nekilnojamojo turto neturi, gyveno motinos bute (b.l. 47). Ieškovė turi vieną išlaikytinį – šalių dukrą.
Nustatyta, kad apeliantas turi nekilnojamojo turto – vieno kambario butą Šilutėje (b.l. 26). Transporto priemonių jo vardu nėra registruota (b.l. 25-27), šiuo metu jis gyvena Šilutėje, nurodo, kad darbo neturi, yra registruotas darbo biržoje.
Įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, jog net atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu apeliantas registruotas darbo biržoje, apelianto turtinė padėtis nėra blogesnė nei ieškovės. T. R. kitų išlaikytinių bylos duomenimis neturi. Apeliantas yra darbingo – keturiasdešimties metų amžiaus vyras. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jis turėtų sveikatos problemų ar kad jo darbingumas būtų ribotas.
Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 str. 1 d., 3.156 str.). Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra asmeninė turtinė, todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu, išlaikymo teikėjo nepakankamu rūpestingu ar nesąžiningu elgesiu. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad vaiko tėvai turi panašias galimybes teikti reikiamą išlaikymą dukrai ir, atsižvelgdamas į tai, kad tiek tėvo, tiek motinos pareigos vaikui yra lygios, pagrįstai priteisė iš atsakovo 160,00 Eur kas mėnesį mokamą išlaikymą dukrai iki pilnametystės. Apeliantas taip pat nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog jis aktyviai siekia savo turtinę padėtį pagerinti, uždirbti lėšų vaiko išlaikymui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs teismas nepadarė teisės aiškinimo ir taikymo, o taip pat ir įrodymų vertinimo klaidų, nėra pagrindo spręsti, kad bylą nagrinėjęs teismas, nustatinėdamas šalių turtinę padėtį, pažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisykles, įtvirtintas procesiniame įstatyme (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis), ar nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šiais klausimais. Pagal susiformavusią praktiką, išlaikymas periodinėmis išmokomis vaikui priteisiamas nuo ieškinio padavimo teismui dienos.
Dėl išlaikymo vaikui įsiskolinimo
Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Nors teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tada, kai vaiko tėvas (motina) jo nebeteikia, tačiau įstatyme nustatytas ribojimas išlaikymo skolai priteisti, t. y. išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Išlaikymo skola gali būti priteisiama CK 3.196 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytomis formomis, t. y. konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009). Bylą nagrinėjęs teismas nustatė, kad atsakovas iki bylos iškėlimo teisme nuolatinio išlaikymo dukrai neteikė no 2014-04-08. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka, kad iš atsakovo vaiko išlaikymui per laikotarpį nuo 2014-04-08 iki ieškinio padavimo teismui 2015-04-08 susidariusi įsiskolinimo suma sudarytų 1.762,33 Eur (7 mėn. x 500,00 Lt + 5 mėn. x 517,00 Lt = 6.085,00 Lt, kas atitinka apie 1.763,00 Eur). Teismas atėmė atsakovo įrodytą jo teikto išlaidymo apie 169,00 Eur sumą ir teisingai priteisė iš apelianto 1.600,00 Eur įsiskolinimą, todėl šioje dalyje skundą kolegija laiko nepagrįstu. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad jis reikiamo dydžio išlaikymą skyrė (mokėjo), o jo sumokėtos įmokos ar vaikui pirktų daiktų vertė iš priteistos sumos minusuota.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Vadovaudamasi anksčiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, visapusiškai įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, tinkamai pritaikęs procesines teisės normas, teisingai paskirstęs įrodinėjimo naštą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą vaiko išlaikymo klausimu, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nesusidarė.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-02 sprendimą palikti nepakeistą.