Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2A-181-940/2024

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-05-16
Bylos Nr.: e2A-181-940/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-14-3-00158-2023-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Ramunė Čeknienė, Dalia Pranckienė, Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė
Ieškovas: J. M.
Atsakovas: L. M., V. J.

Civilinė byla Nr. e2A-181-940/2024Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00158-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.2.4.1.1; 2.1.2.4.1.4; 2.4.2.9.1; 2.6.11.6; 2.6.15; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 16 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Alvidos Jasaitytės – Pralgauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Pranckienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. M. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2023 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1706-913/2023 pagal ieškovo J. M. ieškinį atsakovams L. M. ir V. J. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, dovanojimo sutarčių pripažinimo pirkimo – pardavimo sutartimis, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas J. M. prašė: (1) pripažinti 2022 m. gruodžio 22 d. Dovanojimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų L. M. ir V. J., patvirtintą Anykščių rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarės J. V., notarinio registro Nr. 5209, apsimestiniu sandoriu ir pripažinti, kad šiuo sandoriu L. M. ir V. J. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį bei perkelti pagal šią sutartį pirkėjo teises ir pareigas ieškovui J. M., perleidžiant pirkėjo J. M. nuosavybėn pardavėjai L. M. priklausiančią 44142/88283 dalį žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 7493/14987 dalį žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); už žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), perleidžiamą dalį ieškovą J. M. įpareigoti atsakovei L. M. sumokėti 4 000 Eur, o už žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), perleidžiamą dalį – sumokėti 700 Eur; atsakovę L. M. įpareigoti grąžinti atsakovui V. J. 4 700 Eur sumą, gautą pagal negaliojantį fiktyvų sandorį; (2) pripažinti 2023 m. sausio 19 d. Dovanojimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų L. M. ir V. J., patvirtintą Anykščių rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarės J. V., notarinio registro Nr. 371, apsimestiniu sandoriu; pripažinti, kad šiuo sandoriu L. M. ir V. J. sudarė pirkimo - pardavimo sutartį ir perkelti pagal šią sutartį pirkėjo teises ir pareigas ieškovui J. M., perleidžiant pirkėjo J. M. nuosavybėn pardavėjai L. M. priklausiančią 140/280 dalį žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); už šį turtą ieškovą J. M. įpareigoti atsakovei L. M. sumokėti 3 000 Eur; atsakovę L. M. įpareigoti grąžinti atsakovui V. J. 3 000 Eur sumą, gautą pagal negaliojantį fiktyvų sandorį.

2. Nurodė, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 44141/88283 dalys žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). (toliau – Žemės sklypas1); 7494/14987 dalys žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas2); 140/280 dalys žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas3). Kita šio nekilnojamojo turto dalis priklausė atsakovei L. M..

3. Pažymėjo, kad atsakovė L. M. dėl jai priklausančių Žemės sklypo1 ir Žemės sklypo2 nuosavybės dalių su atsakovu V. J. 2022 m. gruodžio 22 d. sudarė Dovanojimo sutartį Nr. 5209 (toliau – Dovanojimo sutartis1), pagal kurią sandorio šalys dovanojamo Žemės sklypo1 dalį įkainojo 4 000 Eur, o dovanojimo Žemės sklypo2 dalį – 700 Eur. L. M. dėl jai priklausančios Žemės sklypo3 nuosavybės dalies su atsakovu V. J. taip pat 2023 m. sausio 19 d. sudarė Dovanojimo sutartį Nr. 371 (toliau – Dovanojimo sutartis2), pagal kurią sandorio šalys dovanojamo Žemės sklypo3 dalį įkainojo 3 000 Eur.

4. Teigė, kad tiek Dovanojimo sutartis1, tiek Dovanojimo sutartis2 buvo apsimestiniai sandoriai, t. y., iš tikrųjų atsakovė L. M. ne dovanojo, o pardavė atsakovui V. J. šį nekilnojamąjį turtą, kadangi nekilnojamojo turto pardavimo atveju (sudarant pirkimo - pardavimo sutartį), atsakovei priklausantį turtą turėjo pirmumo teisę įsigyti ieškovas, kaip šio turto bendraturtis. Atsakovei neatlygintinai perleisti tokios didelės vertės (7 700 Eur) turtą niekaip artimai su šiuo asmeniu nesusijusiam kitam fiziniam asmeniui – atsakovui V. J., nebuvo jokio nei loginio paaiškinimo, nei teisinio pagrindo. Tokie L. M. veiksmai niekuo nepagrįsti ir nepaaiškinami. Be to, atsakovas V. J. yra aktyviai superkantis žemės sklypus ūkininkas, kuris parduoti žemės sklypus siūlė tiek ieškovui, tiek ir atsakovei. Pažymėjo, kad ieškovas prieš tai ne kartą atsakovei L. M., kaip tuo metu buvusiai bendraturtei, siūlė jos dalį nupirkti. Nurodė, kad ginčijami dovanojimo sandoriai pažeidė ieškovo teises ir turtinius interesus, nes, būdamas šio turto bendraturtis, jis turėjo pirmumo teisę įsigyti L. M. priklausiusias Žemės sklypo1, Žemės sklypo2 ir Žemės sklypo3 dalis ir to pageidavo bei pageidauja.

5. Pažymėjo, kad atsakovė L. M. vos prieš metus aktyviai siekė parduoti Žemės sklypą3 ir apie tai tarėsi su ieškovu per jo sutuoktinę A. M.. L. M. domėjosi ketinamo parduoti miško (Žemės sklypas3) galimomis kainomis, pritarė A. M. dėl galimybės šį sklypą parduoti UAB „Kerokšlis“, domėjosi, kokią kainą šis potencialus pirkėjas siūlo, nurodė, kad ir pati pasidomės kainomis.

6. Nurodė, kad Dovanojimo sutartyje1 ir Dovanojimo sutartyje2 nurodyta dovanojamų daiktų vertė atitinka atsakovų pirkimo - pardavimo susitarime buvusią parduodamo turto vertę (kainą), t. y. 4 000 Eur už Žemės sklypą1, 700 Eur už Žemės sklypą2 ir 3 000 Eur už Žemės sklypą3. Ieškovui turi būti perkeltos visos šių pirkimo - pardavimo sutarčių pirkėjo teisės ir pareigos ir ieškovas turi gauti nuosavybėn Žemės sklypo1, Žemės sklypo2 ir Žemės sklypo3 atsakovei L. M. priklausiusias dalis bei sumokėti atsakovei L. M. viso šio turto bendrą kainą – 7 700 Eur, o L. M. įpareigotina grąžinti atsakovui V. J. iš pastarojo nepagrįstai gautą (pagal fiktyvų sandorį) 7 700 Eur sumą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2023 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė; iš ieškovo atsakovės L. M. naudai priteisė 1 700 Eur, o atsakovo V. J. naudai – 4 375 Eur už suteiktą advokato teisinę pagalbą; taip pat iš ieškovo valstybės naudai priteisė 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

8. Teismas nustatė, kad 2022 m. gruodžio 22 d. Dovanojimo sutartimi Nr. 5209 L. M. padovanojo V. J. 44142/88283 dalis žemės ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 8,8283 ha), esančio (duomenys neskelbtini); 7493/14987 dalis žemės ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 1,4987 ha), esančio (duomenys neskelbtini). 2023 m. sausio 19 d. Dovanojimo sutartimi Nr. 371 L. M. padovanojo V. J. 140/280 dalis miškų ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 2,8000 ha), esančio (duomenys neskelbtini). J. M. asmeninės nuosavybės teise priklauso 44141/88283 dalys žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 7494/14987 dalys žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 140/280 dalys žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

9. Teismas, išklausęs byloje šalių paaiškinimus, sprendė, jog neturi pagrindo abejoti atsakovų V. J. ir L. M. pateiktais paaiškinimais, kad šie asmenys buvo pažįstami nuo vaikystės, jog atsakovui V. J. visą laiką buvo žinoma, kad ginčo žemės sklypai priklausė L. M. tėvui, o šiam mirus juos paveldėjo L. M..

10. Teismas ieškovo nurodytą poziciją, jog atsakovas V. J. dėl to, kad puoselėja savo sodybą, kad ūkininkauja su savo sūnumi jiems priklausančiuose žemės sklypuose, kad atsakovo anūkas ketina įsikurti gretimame (duomenys neskelbtini) kaime, yra suinteresuotas įgyti daugiau žemės šalia jiems priklausančių sklypų, atmetė kaip neįrodytą, kadangi byloje nėra jokių šią ieškovo versiją pagrindžiančių objektyvių įrodymų, be to, toks ieškovo požiūris į atsakovą V. J., į jo veiklą, nepagrindžia ir neįrodo šio asmens galimų ketinimų ar komercinio intereso.

11. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog siūlė atsakovei L. M. nupirkti iš jos jai priklausančių žemės sklypų dalis. Nurodė, kad atsakovės L. M. ir ieškovo sutuoktinės A. M. 2007 – 2008 metais įvykusio pokalbio, kurio turinį abi šalys traktuoja nevienodai, ir kuris vyko labai seniai, laikyti aktualiu pasiūlymu nupirkti iš atsakovės jos turimas žemės sklypo dalis, negalima.

12. Teismas sprendė, kad liudytoja A. M. yra tiesiogiai susijusi su ieškovu, nes yra jo sutuoktinė, turi akivaizdų suinteresuotumą šios bylos baigtimi, todėl jos parodymai negali būti laikomi nešališkais ir objektyviais. Liudytoja O. M. dėl savo garbaus amžiaus (97 metai) ir dėl apsunkintos klausos sunkiai suprato jai užduodamus klausimus, ne visuomet gebėjo atsakyti į juos, be to, ši liudytoja taip pat yra suinteresuota duoti kiek įmanoma palankesnius parodymus savo dukrai L. M., todėl šios liudytojos parodymų kaip patikimų teismas nevertino. Liudytojos S. P. parodymai teismui dėl jos gebėjimo tiek detaliai atsiminti metų senumo pokalbį telefonu, vykusį ne tarp jos ir kito jai pažįstamo žmogaus, taip pat kėlė pagrįstų abejonių, todėl šios liudytojos parodymus teismas vertino kaip nepatikimus ir jais nesivadovavo. Teismas aplinkybę, kad ieškovo sutuoktinė A. M. buvo pateikusi siūlymą atsakovei L. M. pirkti jos turimas žemės dalis, laikė neįrodyta.

13. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus atsakovės L. M. ir ieškovo sutuoktinės A. M. susirašinėjimus sms žinutėmis dėl miško pardavimo, sprendė, jog žinučių turinys atskleidžia tik tai, jog mišką parduoti norėjo A. M. ir siūlė kartu tai daryti atsakovei L. M., todėl daryti vienareikšmę išvadą, kad šios žinutės rodo, jog L. M. ketino parduoti savo turimą mišką, nėra pagrindo.

14. Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog atsakovų V. J. ir L. M. sudaryti sandoriai buvo atlygintiniai byloje taip pat nėra įrodyta: (1) ieškovas neįrodė, jog jis buvo teikęs siūlymą/siūlymus atsakovei L. M. iš jos pirkti jai priklausančias žemės sklypų dalis; (2) iš atsakovės L. M. pateiktų banko sąskaitų išrašų už laikotarpį nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2023 m. kovo 1 d. matyti, kad įplaukų iš V. J. ar kitų su juo susijusių asmenų (sūnaus ar kt.), nėra. Teismas atsižvelgė į atsakovės L. M. paaiškinimus, jog ji yra apsirūpinusi moteris, turi nuolatines pastovias pajamas, turi terminuotų indėlių. Nustatė, jog duomenų, kad atsakovė turėtų finansinių įsipareigojimų ar skolų, byloje nėra.

15. Teismas, įvertinęs nuoseklius atsakovų paaiškinimus tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžių metu, sprendė, jog teismui abejonių nekyla, kad atsakovus sieja bendra praeitis, vaikystės ir jaunystės atsiminimai. Teismas vertino, kad atsakovė L. M. savo motyvus padovanoti jai priklausančias žemės sklypų dalis atsakovui V. J. išsamiai atskleidė ir pagrindė. Teismas sprendė, kad atsakovė išsamiai atskleidė jos vidinį santykį su ieškovu, atsiradusį dėl praeityje vykusio konflikto dėl žemės ir tėviškės, vykusį tarp ieškovo J. M. ir atsakovės L. M. tėvo. Paminėti įvykiai pagrindė susiformavusią L. M. vidinę valią, susijusią su J. M. asmeniu, ir dėl šiam asmeniui jaučiamo priešiškumo. Todėl jos spontanišką idėją, norą dovanoti jai priklausančius žemės sklypus V. J. teismas laikė suprantama, bei nei kiek neprieštaraujančia jos kitam motyvui, o būtent, kad jai ir bendraturčiui priklausanti žemė yra apleista ir neprižiūrėta.

16. Teismas, išvažiuojamojo teismo posėdžio metu įvertinęs ginčų sklypų būklę, darė vienareikšmę išvadą, kad tiek atsakovės L. M., tiek ir ieškovo J. M. turimi žemės sklypai yra apleisti, jų būklė yra bloga. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad atsakovės L. M. argumentacija, jog ir kitas bendraturtis savo žemės neprižiūri, laikė pagrįsta ir įrodyta. Taip pat sprendė, jog šis argumentas patvirtina ir kitą atsakovės nurodytą ginčo žemės sklypų dovanojimo atsakovui V. J. motyvą, o būtent jos norą, kad jos senelių žemė būtų tvarkoma, prižiūrima ir puoselėjama. Teismas išvažiuojamojo teismo posėdžio metu pamatęs ir V. J. valdomą žemę, vertino, jog ji iš tiesų atrodo pavyzdingai, todėl atsakovės L. M. noras, kad ir jos senelių žemė taip atrodytų, yra suprantamas.

17. Teismas, įvertinęs atsakovės L. M. šeiminę padėtį, jog ji neturi vaikų, yra vienturtė, neturi brolių, seserų, kad nėra kitų giminaičių, kurie galėtų paveldėti žemę po jos mirties, kad ji yra finansiškai apsirūpinusi ir jai nėra reikalingi pinigai, bei jos noras, kad žemė atitektų tam, kuris žeme rūpinsis ir ją prižiūrės, kad tai prisidės prie kaimo atgaivinimo, sprendė, jog visa tai patvirtina atsakovės valią sudaryti žemės dovanojimo sandorius.

18. Teismas sprendė, kad atsakovų L. M. ir V. J. 2022 m. gruodžio 22 d. ir 2023 m. sausio 19 d. sudaryti sandoriai yra realūs, atitinkantys jų sudarymo metu buvusią tikrąją šalių valią, tokie sandoriai neprieštarauja įstatymui bei nepažeidžia ieškovo teisių. Ieškovas neįrodė, jog minėti sandoriai yra pirkimo - pardavimo sutartys.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

19. Apeliaciniu skundu ieškovas J. M. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2023 m. gruodžio 8 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1706-913/2023, ir priimti naują sprendimą – ieškovo J. M. ieškinį tenkinti visiškai; bei priteisti solidariai iš atsakovų apelianto naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

20. Apelianto manymu, teismas neįsigilino į bylos esmines aplinkybes, iš esmės rėmėsi tik atsakovų argumentais, netinkamai vertino įrodymus ir/ar apskritai nepagrįstai atsisakė juos vertinti. Apelianto teigimu, teismo motyvas nevertinti nei vieno iš liudytojų parodymų yra visiškai nepagrįstas. Pažymi, kad sprendime nurodytas neteisingas liudytojos P. vardas. Sprendime nurodyta liudytoja „O. P.“, kai ji yra „S. P.“.

Šalies argumentai

21. Apelianto teigimu, aplinkybė, jog A. M. yra apelianto sutuoktinė, tiesiogiai nesudaro jokio teisėto pagrindo nevertinti jos, kaip liudytojos, parodymų. Pažymi, kad nei teisės aktai, nei teismų praktika nedraudžia byloje liudytojais būti ginčo šalies artimiems giminaičiams, šeimos nariams, draugams ir pan. Pirmosios instancijos teismas liudytojos A. M. parodymų apskritai nevertino, visiškai ir niekaip neanalizavo jų patikimumo/nepatikimumo kitų byloje esančių įrodymų, aplinkybių kontekste bei visiškai subjektyviai ir deklaratyviai pripažino juos nepatikimais, neobjektyviais vien tik dėl to, kad liudytoja yra apelianto sutuoktinė.

22. Pažymi, kad aplinkybė, jog liudytoja O. M. yra atsakovės L. M. šeimos narė, negali būti priežastimi nesiremti liudytojos parodymais. Liudytojos O. M. amžius netrukdė jai nei tinkamai išgirsti, nei suprasti užduodamų klausimų ir/ar į juos atsakyti. Apelianto tvirtinimu, vertinant liudytojos O. M. parodymus ir lyginant juos su kitais byloje esančiais įrodymais, būtų galima teisingai ir objektyviai nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes.

23. Apelianto manymu, teismo vertinimas, kad liudytoja S. P. negalėjo atsiminti metų senumo įvykių, kurie tiesiogiai su ja nesusiję, yra visiškai nepagrįstas. Liudytoja S. P. ir netvirtino, kad pokalbį itin gerai pamenanti; ji paliudijo tik tas aplinkybes, kurias galėjo prisiminti, tai aiškiai nurodydama. Šiuo pagrindu atsisakyti vertinti šios liudytojos parodymus teismas neturėjo pagrindo.

24. Nurodo, kad apsimestinių sandorių atvejais, itin retai tampa įmanoma atlygintinumo įrodymus gauti, surinkti ir pateikti į bylą. Ir atvirkščiai, fiktyvaus sandorio šalims elgiantis apdairiai (niekam neprasitariant, atsiskaitymą vykdant slapta ir grynaisiais pinigais) tokių įrodymų gavimas tampa neįmanomu. Todėl atmestina sprendime nurodyta aplinkybė, kad iš atsakovės L. M. pateiktų banko duomenų atsiskaitymas nebuvo įvykęs. Be to, iš bylos duomenų apskritai nėra aišku, kada atsiskaitymas tarp atsakovų įvyko, kadangi tai galėjo įvykti gerokai ankščiau, dar prieš sudarant dovanojimo sandorius. Pažymi, kad teismų praktikoje nėra konstatuojama ir aiškinama, kad tokio pobūdžio bylose kyla būtina pareiga tiesiogiai įrodyti atlygintinumo faktą.

25. Apelianto įsitikinimu, neegzistuoja nei viena aiški, reali, įtikima dovanojimo priežastis, ir dėl to tampa pagrįsta manyti, kad atsakovų sudarytos abi Dovanojimo sutartys yra apsimestiniai sandoriai, kuriais buvo siekiama „apeiti“ įstatymo imperatyvą dėl bendraturčio pirmumo teisės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.79 straipsnio 1 dalis) ir šiais sandoriais „pridengti“ realiai įvykusius pirkimo - pardavimo sandorius (CK 1.87 straipsnis).

26. Pažymi, kad atsakovas V. J. buvo suinteresuotas nupirkti ginčo žemės sklypus, kadangi jie ribojasi su atsakovo V. J. ir jo šeimos narių nuosavybe ar nuomos pagrindu valdomais žemės sklypais. Tai, kad V. J. yra suinteresuotas įsigyti šalia jo ir anūko D. J. esančius žemės sklypus teismui patvirtino ir pats atsakovas V. J.. Tokį suinteresuotumą patvirtina ir paties ieškovo J. M. teikti paaiškinimai bei liudytojos A. M. parodymai, kad atsakovas V. J. yra siūlęs įsigyti iš ieškovo J. M. pastarajam priklausančias ginčo sklypų dalis ir tokį siūlymą yra pateikęs net keletą kartų. Atsakovas V. J. taip pat siūlė apeliantui J. M. parduoti jam priklausančių sklypų dalis ir tuo metu, kai jis jau tapo atsakovei L. M. priklausiusių sklypų dalių savininku, t. y., po sudarytų ginčo Dovanojimo sutarčių, o taip pat dar vienas siūlymas nupirkti iš atsakovo buvo pateiktas apeliantui pateikus ieškinį teisme. V. J. yra ūkininkas; išvažiuojamojo teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad atsakovo V. J. ūkio sodyba (namai) yra visiškai greta ginčo žemės sklypų, gretimame kaime, o jo valdomi žemės sklypai su ginčo žemės sklypais ribojasi. Pats V. J. teismo posėdžio metu nurodė, jog siekia, kad jo anūkas D. J. įgyvendintų savo tikslus ir išlaikytų/rekonstruotų sodybą, besiribojančią su ginčo Žemės sklypu2, ir tokiu būdu, atsakovo žodžiais, būtų „išsaugotas“ (duomenys neskelbtini) kaimas. Taip pat išsakė lūkesčius, kad šalia sodybos esančios teritorijos, taigi ir ginčo žemės sklypai, būtų tvarkingi, prižiūrimi. Taigi atsakovas V. J. turėjo ne tik komercinį interesą, tačiau ir asmeninį (ūkio veiklai, ūkio plėtrai), įsigyti ginčo žemės sklypus.

27. Teigia, jog nors atsakovas V. J. nurodė, esą L. M. Žemės sklypo1 dalis, tekusi jai pagal nustatytą ir įregistruotą naudojimosi tvarką, yra itin nepatraukli dėl esamos pelkės ir apaugusios naikintinos augmenijos, tačiau išvažiuojamojo teismo posėdžio metu paaiškino, kad ši dalis būtų itin tinkama jo gyvulių ekologiniam ganymui, o su nustatyta naudojimosi tvarka nesutinka ir sieks jos pakeitimo. Nors atsakovas V. J. nurodė, kad ginčo žemės sklypai ne tik menkaverčiai, tačiau į juos dar reikėtų investuoti net iki 20 000 Eur tam, kad sutvarkyti taip, kaip pageidavo L. M. pagal išsakytą/iškeltą dovanojimo sąlygą, tačiau niekaip nepaaiškino, dėl kokių priežasčių, į jam visiškai nereikalingus žemės sklypus, dėl kurių jis neturėjo jokio suinteresuotumo, atsakovas V. J. sutiko įsipareigoti investuoti reikšmingas pinigų sumas. Teismas šių reikšmingų aplinkybių nepagrįstai nevertino bei netyrė.

Žemesnės instancijos teismas

28. Nurodo, kad liudytoja A. M. paliudijo, jog, vykdant Žemės sklypol ir Žemės sklypo2 matavimus (ženklinimą), atsakovas V. J. domėjosi ir kartu dalyvavo ženklinant visas šių sklypų ribas, o ne tik tas, kurios ribojosi su jo valdomais žemės sklypais, be to, 2021 metais V. J. Žemės sklypel iškasė kanalą (gyvulių girdymui), iš ko galima spręsti, jog jis žinojo, kad greitu metu ginčo turto dalys bus perleistos jam.

29. Apelianto tvirtinimu, byloje pateiktas A. M. ir atsakovės L. M. susirašinėjimas sms žinutėmis patvirtina, jog abi šalys buvo suinteresuotos parduoti miško sklypą ir domėjosi jo pardavimu, o ne tik A. M., kaip tai neteisingai nurodė teismas. Šis susirašinėjimas vienareikšmiškai patvirtina atsakovės L. M. susidomėjimą Žemės sklypo3 pardavimu ir apie siekį padovanoti jį net neužsimenama.

30. Apelianto nuomone, byloje pateikti atsakovės L. M. duomenys apie turimas pinigines santaupas pagrindžia ne aplinkybę, kad atsakovei nereikalingi pinigai, tačiau priešingai – tai, kad atsakovė yra itin taupi, atsakingai valdanti savo asmeninius finansus.

31. Pažymi, kad Žemės sklypas3 neginčytinai yra ir vertingas ir neapleistas: Žemės sklypas3 yra miškų ūkio, kuriame auga brandus ir vertingas miškas; šį turtą potencialus pirkėjas UAB „Kerokšlis“ preliminariai įvertino 12 000 – 14 000 Eur; UAB „Miško aukcionas“ Žemės sklypo3 aukcioną pasiūlė skelbti pradedant nuo 22 000 Eur sumos bei pateikė konsultaciją, kurioje nurodyta, jog tikėtina, kad šio turto vertė yra 20 000 Eur. Apeliantui nesuprantama, kokiais motyvais atsakovė šį vertingą turtą neva neatlygintinai perleido atsakovui V. J.. Dėl šios svarbios aplinkybės visiškai nepasisakė ir teismas. Be to, byloje pateikti rašytiniai įrodymai ir dėl kitų žemės ūkio paskirties ginčo sklypų vertės, kurie rodo, kad ginčo sklypai yra išties vertingi, tačiau teismas į tai taip pat neatsižvelgė.

Šalies argumentai

32. Apelianto teigimu, nors atsakovai ir buvo pažįstami, tačiau jų tarpusavio pažintis ir bendravimas sietinas su atsakovų vaikyste ir jaunyste, be to, visą laiką buvęs tik visiškai epizodinis, o pagalbą atsakovės L. M. motinai, pagal paties atsakovo V. J. paaiškinimą, jis teikė apie 2013-2015 metus, todėl visiškai nelogiškas ir neįtikimas atsakovės nurodytas motyvas dovanoti ginčo žemės sklypus atsakovui V. J., siekiant atsidėkoti už prieš dešimtmetį teiktą pagalbą.

33. Apelianto įsitikinimu, teismas visiškai nelygiaverčiai (ir dėl to neobjektyviai) vertino ieškovo ir atsakovų teiktus įrodymus byloje. Teismas nepagrįstai padarė neteisingą išvadą, esą ieškovas viską įrodinėja tik savo paties paaiškinimais. Apeliantas nesutinka su teismo pozicija, kad nėra įrodytos aplinkybės, jog ieškovas (jo sutuoktinė) siūlė atsakovei L. M. nupirkti iš jos ginčo turtą, kadangi teismas plačiau pasisakė tik dėl vieno pasiūlymo nupirkti iš atsakovės L. M. jai priklausančias žemės sklypų dalis, kuris vyko pokalbio su atsakove ir jos mama 2008 metų pabaigos metu, o kitus pasiūlymus vertino kaip neįrodytus. Apelianto teigimu, liudytojų A. M. ir S. P. parodymais ieškovas įrodė faktą, kad teikė siūlymus atsakovei L. M. dėl jos turto įgijimo ir kad tokią jo valią bendraturtė (atsakovė) puikiai suvokė ir žinojo.

34. Nurodo, kad teismas neteisingai įvertino faktines aplinkybes išvažiuojamojo teismo posėdžio metu, kadangi byloje pateiktos fotonuotraukos, iš kurių teismas padarė vienareikšmę išvadą, jog tiek apelianto, tiek ir atsakovės L. M. žemės sklypai apleisti, iš tiesų yra ne apelianto žemės sklypo plotai, o atsakovės L. M.. Be to, teismas aiškiai pažymėjo, kad išvažiuojamojo teismo posėdžio metu buvo apžiūrėta tik nedidelė dalis žemės sklypų, todėl viso bendro vaizdo teismas negalėjo susidaryti. Išvažiuojamojo teismo posėdžio metu buvo apžiūrėti tik šalia sodybos esantys sklypai, o visi kiti atsakovui V. J. ir jo anūkui priklausantys (nuomojami) sklypai, įskaitant besiribojančius sklypus, niekuo nesiskiria nuo ginčo sklypų būklės ir priežiūros.

Atsiliepimas

35. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė L. M. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas teisinės pagalbos išlaidas.

36. Nurodo, kad nėra gavusi nei vieno ieškovo pasiūlymo nupirkti jai priklausančias žemės sklypų dalis. Ieškovo teiginiai, kad tokių pasiūlymų buvo daug, nebuvo įrodyti. Atkreipia dėmesį, kad ieškovas pats asmeniškai niekada nėra siūlęs pirkti atsakovės žemės sklypų dalis.

37. Pažymi, kad 2007 – 2008 metais tarp ieškovo, jo sutuoktinės ir atsakovės bei jos mamos vykusio pokalbio turinys ir esmė buvo visiškai kitokia nei ieškovas su sutuoktine nurodė; jokių pasiūlymų pirkti atsakovės žemės sklypų dalį nebuvo. Teigia, jog telefoninio pokalbio su A. M. metu taip pat jokių žemės pirkimo – pardavimo reikalų neaptarinėjo ir jokių pasiūlymų pirkti nebuvo.

38. Atsakovė sutinka su teismo pozicija dėl liudytojų parodymų vertinimo. Liudytoja A. M. ne kartą lankėsi kartu su sutuoktiniu pas advokatus, aptarinėjo bylos medžiagą, rinko bylai reikalingą medžiagą ir netgi teikė į bylą įrodymus. Liudytojos S. P. teisme liudyti paprašė A. M. ir „priminė“ pokalbio detales tarp A. M. ir atsakovės, nors jos nėra pažįstamos.

39. Nurodo, kad turi nuolatines pastovias pajamas, nes ir dirba, ir gauna senatvės pensiją, turi terminuotų indėlių. Ieškovas neįrodė, kad už dovanojamus ginčo žemės sklypus buvo mokama kokia nors kaina.

40. Pažymi, kad su atsakovu V. J. nuosekliai teigė ir įrodė, kad yra pažįstami nuo vaikystės, kad pažintis nebuvo nutrūkusi, nors itin artimų ar draugiškų santykių visą laiką ir nepalaikė. Atsakovė nuoširdžiai, sąžiningai ir išsamiai nurodė žemės sklypų dalių dovanojimo motyvus ir juos pagrindė.

Atsiliepimas

41. Atsakovės teigimu, su atsakovu V. J. sudarydami dovanojimo sandorius, elgėsi viešai, sąžiningai ir teisėtai, nepaliesdami ieškovo interesų. Dovanojimo sutartys buvo patvirtintos vykdant abiejų šalių laisvą ir suderintą valią, todėl pagrindo pripažinti dovanojimo sutartis negaliojančiomis, dovanojimo sutartis pripažinti pirkimo - pardavimo sutartimis bei perkelti ieškovui pirkėjo teises ir pareigas nėra.

42. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas V. J. su ieškovo apeliaciniu skundu nesutinka.

43. Nurodo, kad, remiantis kasacinio teismo praktika, ieškovas, reikšdamas reikalavimą pripažinti Dovanojimo sutartis esant apsimestiniais sandoriais, t. y., pirkimo – pardavimo sutartimis, privalėjo įrodyti Dovanojimo sutarčių atlygintinumą kaip būtinąjį pirkimo - pardavimo sutarties požymį, atribojantį dovanojimo sutartį nuo pirkimo – pardavimo sutarties. Tačiau ieškovas šios aplinkybės neįrodinėjo. Byloje nėra nei įrodymų, patvirtinančių sandorių atlygintinumą, nei įrodymų, patvirtinančių dovanotojai gavus naudą/atlygį už jos perleistą turtą apdovanotojam.

44. Pažymi, ieškovas nepaneigė atsakovės L. M. nurodyto dovanojimo motyvo. Išvažiuojamojo posėdžio metu ginčo šalys iš esmės sutarė, kad pagal tai, ką galima matyti, visi ginčo sklypai yra prastos būklės. Ieškovas ginčo sklypų vietoje nei įrodinėjo, kad ginčo sklypai yra kitokios būklės palyginti su atsakovės L. M. nurodytąja, nei siūlėsi teismui ką nors parodyti ar apžiūrėti, kas leistų teismui daryti priešingas išvadas apie ginčo sklypų būklę palyginti su atsakovės nurodytąja. Taip pat pažymi, kad ieškovas neginčija atsakovės L. M. nurodytų faktų, lėmusių jos nuoskaudų ieškovo atžvilgiu atsiradimą. L. M. gerą turtinę padėti patvirtina byloje esantys jos sąskaitų banke išrašai bei duomenys apie kas mėnesį gaunamas pajamas, o ieškovas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų atsakovės L. M. šeimyninės padėties bei finansinio apsirūpinimo aplinkybės. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė L. M. turėjo priežastį (motyvą) dovanoti jai priklausiusias ginčo sklypų dalis atsakovui V. J..

45. Teigia, kad byloje esantys įrodymai leidžia daryti vienareikšmę išvadą, kad atsakovė L. M. niekada nebuvo išreiškusi valios parduoti jai priklausančias ginčo žemės sklypo dalis ir juo labiau nebuvo sukėlusi ieškovo lūkesčių dėl jai priklausiusios ginčo sklypų dalies įsigijimo.

46. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo motyvu dėl Žemės sklypo3 vertingumo. Miškų ūkio paskirties Žemės sklypas3 yra labai prastos būklės, kadangi sklypas yra pelkėtoje vietovėje, sunkiai privažiuojamas, jame daug išvartų, menkaverčių ir išlūžusių ar sutrūnijusių medžių. Apžiūros metu ginčo šalys iš esmės sutarė, kad visi ginčo sklypai yra prastos būklės, o ieškovas ir neįrodinėjo, kad Žemės sklypas3 yra kitokios būklės. Ieškovo dubliko prieduose Nr. 6 ir 7 esančios SMS žinutės yra nepatikimos, kadangi neaišku, nei kas jas siuntė, nei kas jas gavo, nei apie kokio sklypo, nei kam priklausančio sklypo kainas tose SMS žinutėse yra užsimenama. Be to, minėtos SMS žinutės ir 2023 m. rugsėjo 14 d. informaciniai raštai neatitinka jokios Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) numatytos įrodinėjimo priemonės, kadangi jų atsiradimą lėmė pats ginčas; juos surašė asmenys, kurių kvalifikacija yra visiškai neaiški ir nežinoma; pačiuose 2023 m. rugsėjo 14 d. raštuose nurodyta, kad jie neatitinka vertinimo dokumentų turinio; juose nurodyta, kad tie informaciniai raštai yra A. M. konsultacija, o ne turto vertinimo dokumentas.

47. Atsakovo teigimu, Dovanojimo sutartyse įrašytos perleidžiamo turto vertės teisingam bylos išsprendimui neturi teisinės reikšmės, kadangi tos vertės ginčo sutartyse buvo nurodytos atsakovo V. J., atsakovei L. M. tam tik pritariant, tik todėl, kad notarė prašė jas nurodyti, patiems atsakovams nelabai suprantant tokio nurodymo prasmės ir sukeliamų pasekmių.

48. Nurodo, kad ieškovo įrodinėjama atsakovo V. J. turėto suinteresuotumo į ginčo sklypus egzistavimo aplinkybė yra teisiškai nereikšminga, kadangi šioje byloje svarbus yra tik dovanotojos turėtas motyvas dovanoti, o ne apdovanotojo motyvas priimti dovaną, be to, yra ir visiškai nepagrįsta, kadangi atsakovas V. J. neigė turėjęs komercinį interesą į ginčo sklypus, o ieškovas nepateikė jokių objektyvumo kriterijus atitinkančių įrodymų, patvirtinančių buvus priešingai. Priešingai nei teigia ieškovas, atsakovas V. J. niekada nebuvo nurodęs, kad jis yra suinteresuotas įsigyti šalia jo ir anūko esančius sklypus. Ieškovo nurodomos aplinkybės apie tai, kad atsakovas V. J. kelis kartus siūlėsi nupirkti iš ieškovo pastarajam priklausiusias ginčo sklypų dalis, yra nepagrįstos.

49. Atsakovo tvirtinimu, ieškovas netinkamai interpretuoja jo išvažiuojamojo posėdžio metu išsakytą nuomonę apie įgytos ginčo nuosavybės tinkamumą ekologiniam gyvulių ganymui. Atsakovas, priešingai, nei teigiama ieškovo apeliaciniame skunde, buvo nurodęs, kad įgytą ginčo nuosavybę jis turi sutvarkyti, kad galėtų ją, be kita ko, naudoti ir ekologiniam gyvulių ganymui. Pažymi, kad atsakovo išvažiuojamojo teismo posėdžio metu išsakyta nuomonė dėl jo požiūrio į naudojimosi ginčo sklypais tvarką yra už šios bylos nagrinėjimo ribų, kadangi naudojimosi tvarkos egzistavimo ir jos atitikimo ginčo šalių interesams klausimas šioje byloje nebuvo keliamas.

50. Teigia, kad, priešingai, nei yra nurodyta ieškovo apeliaciniame skunde, atsakovas nebuvo nurodęs, kad prisiima įsipareigojimus prieš dovanotoją investuoti apie 20 000 Eur į sklypų sutvarkymą.

51. Pažymi, kad ieškovo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apie atsakovo dalyvavimą ženklinant visas ginčo žemės sklypų ribas ir apie 2021 m. atsakovės Žemės sklypo1 dalyje iškastą kanalą gyvulių girdymui, nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, atsakovai neturėjo galimybės į jas atsikirsti, pirmosios instancijos teismas jų nenustatinėjo, todėl, vadovaujantis CPK 306 straipsnio 2 dalimi, tokiomis aplinkybėmis apeliacinis skundas apskritai negali būti grindžiamas. Be to, ieškovo šiomis aplinkybėmis įrodinėjamo išankstinio atsakovų susitarimo dėl ginčo sklypų dalių perleidimo egzistavimas yra tik prielaidos pobūdžio.

52. Atsakovo vertinimu, kadangi liudytoja A. M., būdama ieškovo sutuoktine, santykiuose su trečiaisiais asmenimis sutuoktiniui priklausančių ginčo sklypų atžvilgiu veikė kaip ieškovo atstovė ir savo parodymais teismo posėdyje skaitant užrašus daugiau pristatinėjo ieškovo poziciją, todėl jos parodymai teisme yra laikytini materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi turinčio asmens paaiškinimai. A. M. užsakinėjo 2023 m. rugsėjo 14 d. informacinius raštus apie ieškovo šioje byloje įrodinėtas ginčo sklypų vertes; skaitė ieškovo ieškinį ir net buvo kartu su ieškovu pas advokatus dėl ieškinio rengimo; teismo posėdyje skaitė iš anksto paruoštą tekstą, akivaizdžiai suderintą su ieškovo ieškiniu.

53. Nurodo, kad ieškovo apeliaciniame skunde nurodytos liudytojos S. P. girdėtų žodžių „ne dabar“, kaip atsakovės L. M. ištartųjų, aplinkybė laikytina ne tik nepagrįsta, bet ir niekaip nesuponuojančia tokios atsakovės L. M. valios interpretacijos, kokia yra nurodyta ieškovo apeliaciniame skunde.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

54. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

55. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo, kuriuo ieškinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, dovanojimo sutarčių pripažinimo pirkimo – pardavimo sutartimis, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

56. CPK normose įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis (CPK 312 straipsnis, 306 straipsnio 2 dalis) reiškia, kad apeliacinės instancijos teisme negalima kelti naujų reikalavimų ar juos grįsti naujomis aplinkybėmis, kurių nevertino pirmosios instancijos teismas. Apeliacinis procesas nėra skirtas ginčo nagrinėjimo pakartojimui, jo paskirtis yra kita, t. y. pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymas, juolab kad ir bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles, kurios įrodinėjimo apimtimi nėra identiškos procesui pirmosios instancijos teisme. Dėl apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių apie atsakovo dalyvavimą ženklinant visas ginčo žemės sklypų ribas ir apie 2021 m. atsakovės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje iškastą kanalą gyvulių girdymui, skundžiamame sprendime nėra pasisakyta, nes jos nebuvo atskleistos ir tirtos pirmosios instancijos teismo, todėl apeliacine tvarka bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija šių apeliaciniame skunde nurodytų naujų aplinkybių neturi vertinti ir dėl jų šios bylos ginčo kontekste nepasisakys (CPK 306 straipsnio 2 dalis).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

57. Apeliantas prašo apeliacinės instancijos teismo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka iš esmės motyvuodamas poreikiu atskleisti bylos faktines aplinkybes ir esmę.

58. Remiantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi ir 322 straipsniu, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau bylą nagrinėjančiam teismui pripažinus, kad tai yra būtina, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

59. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymui, nėra teismo pareiga. Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo. CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; 2022 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022 28, 29 punktus).

60. Panašūs kriterijai dėl būtinumo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka yra suformuoti ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje. Pripažįstama, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio taikymo būdas apeliacinės instancijos teisme priklauso nuo proceso visumos. Net ir tais atvejais, kai apeliacinės instancijos teismas turi teisę nagrinėti teisės ir fakto klausimus, Konvencijos 6 straipsnis ne visuomet reikalauja viešo nagrinėjimo (EŽTT 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimas byloje Ilsesten prieš Švediją, peticijos Nr. 11320/05, par. 35). Tais atvejais, kai viešas bylos nagrinėjimas buvo užtikrintas pirmosios instancijos teisme, mažiau griežtas reikalavimas taikomas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (EŽTT 2012 m. balandžio 12 d. sprendimas byloje Eriksson prieš Švediją, peticijos Nr. 60437/08, par. 69). Žodinis posėdis nėra būtinas, jei nėra keliamas fakto ar teisės klausimas, kurie negali adekvačiai būti išnagrinėti pagal bylos medžiagą ir šalių rašytinę poziciją (EŽTT 1991 m. spalio 29 d. sprendimas byloje Fejde prieš Švediją, peticijos Nr. 12631/87, par. 33). Taigi, EŽTT, aiškindamas teisę į bylos nagrinėjimą viešame teismo posėdyje, laikosi pozicijos, kad, pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, žodinis bylos nagrinėjimas turi būti užtikrinamas bent vienos instancijos teisme (EŽTT 2018 m. kovo 13 d. sprendimas byloje Mirovni Inštitut prieš Slovėniją, peticijos Nr. 32303/13, par. 36).

61. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacija nėra bylos ir ginčo aplinkybių išnagrinėjimas iš naujo. Apeliacijos tikslas yra kitas – patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų.

62. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo, atsiliepimų į jį argumentus bei remdamasi aukščiau nurodyta kasacinio teismo ir EŽTT praktika, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja nei apelianto J. M. prašyme nurodytos aplinkybės, nei kitokios išskirtinės aplinkybės, kurios lemtų žodinio proceso apeliacinėje instancijoje būtinybę. Bylos faktinės aplinkybės iš esmės yra aiškios, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme apeliantas ir atsakovai buvo išklausyti tiesiogiai bei turėjo galimybę duoti teismui paaiškinimus žodžiu, užduoti klausimus ir teikti rašytinius paaiškinimus. Apeliantas nenurodė, kokias aplinkybes būtų galima papildomai išsiaiškinti, jei byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra tiriamos faktinės aplinkybės bei nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, teiktais tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir išdėstytais procesiniuose dokumentuose, teiktuose apeliacinės instancijos teisme, taip pat pirmosios instancijos teisme duotais liudytojų parodymais. O dėl faktinių aplinkybių ir byloje esančių įrodymų vertinimo teisėjų kolegija pasisakys toliau, nagrinėjant ieškovo apeliacinio skundo argumentus.

63. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis apelianto bei byloje dalyvaujančių asmenų teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos, ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis).

Dėl ginčo esminių aplinkybių

64. Byloje nustatyta, kad ieškovui J. M. asmeninės nuosavybės teise priklauso 44141/88283 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (Žemės sklypas1); 7494/14987 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (Žemės sklypas2); 140/280 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (Žemės sklypas3).

65. Atsakovui V. J. asmeninės nuosavybės teise priklauso 44142/88283 dalys Žemės sklypo1, 7493/14987 dalys Žemės sklypo2 ir 140/280 dalys Žemės sklypo3. 2022 m. gruodžio 22 d. Dovanojimo sutartimi, patvirtinta Anykščių rajono savivaldybės 1-ajame notarų biure, notarinio registro Nr. 5209 (Dovanojimo sutartis1), L. M. padovanojo, o V. J. priėmė 44142/88283 dalį 8,8283 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 7493/14987 dalį 1,4987 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). 2023 m. sausio 19 d. Dovanojimo sutartimi, patvirtinta Anykščių rajono savivaldybės 1-ajame notarų biure, notarinio registro Nr. 371 (Dovanojimo sutartis2), L. M. padovanojo, o V. J. priėmė 140/280 dalį 2,80 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

66. Ieškovas prašė teismo pripažinti Dovanojimo sutartį1 ir Dovanojimo sutartį2 apsimestiniais sandoriais bei pripažinti jas pirkimo – pardavimo sutartimis ir perkelti pagal šias sutartis pirkėjo teises ir pareigas ieškovui, perleidžiant jo nuosavybėn atsakovei L. M. priklausiančias dalis Žemės sklypo1, Žemės sklypo2 ir Žemės sklypo3, įpareigojant ieškovą atsakovei sumokėti už Žemės sklypą1 4 000 Eur, už Žemės sklypą2 700 Eur, už Žemės sklypą3 3 000 Eur kainą.

Žemesnės instancijos teismas

67. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog ieškovas neįrodė siūlęs atsakovei nupirkti iš jos jai priklausančių žemės sklypų dalis, taip pat neįrodė ginčo sandorių atlygintinumo fakto, atsakovo V. J. galimų ketinimų ar komercinio intereso pirkti ginčo žemės sklypus, įvertinęs nuoseklius atsakovų paaiškinimus, atsakovės L. M. šeiminę padėtį, jog ji neturi vaikų, yra vienturtė, neturi brolių, seserų, kad nėra kitų giminaičių, kurie galėtų paveldėti žemę po jos mirties, kad ji yra finansiškai apsirūpinusi, bei jos norą, kad žemė atitektų tam, kuris žeme rūpinsis ir ją prižiūrės, kad tai prisidės prie kaimo atgaivinimo, kas patvirtina atsakovės valią sudaryti žemės dovanojimo sandorius, sprendė, jog L. M. ir V. J. 2022 m. gruodžio 22 d. ir 2023 m. sausio 19 d. sudaryti sandoriai yra realūs, atitinkantys jų sudarymo metu buvusią tikrąją šalių valią, tokie sandoriai neprieštarauja įstatymui bei nepažeidžia ieškovo teisių.

Dėl ginčijamo sprendimo (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo

68. Apeliantas savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės grindžia atsakovės realaus motyvo dovanoti ginčo žemės sklypus nebuvimu, atsakovo V. J. asmeniniu ir komerciniu suinteresuotumu nupirkti ginčo žemės sklypus ir aplinkybe, jog ieškovas ne kartą siūlė atsakovei nupirkti jai priklausančias žemės sklypų dalis, procesinės teisės normų pažeidimu dėl netinkamo įrodymų, liudytojų parodymų (ne)vertinimu.

69. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimas yra susijęs su interesų derinimu, nuosavybės teisės ribojimais, bendraturčių ginčais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2010).

70. CK 4.79 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių. Pažymėtina, jog žemės ūkio paskirties žemės įsigijimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas, kurio 5 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę už tą kainą, už kurią ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis turi žemės sklypo bendraturčiai – CK 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo pirmumo teise procedūra taikytina tik parduodant žemės sklypą, bet ne perleidžiant jį kitais pagrindais. Atitinkamai tuo atveju, kai žemės sklypas yra dovanojamas, nei žemės sklypo bendraturtis, nei naudotojas ar su šiuo žemės sklypu besiribojančio žemės sklypo savininkas neturi jokios teisės varžyti žemės sklypo savininko teisės perleisti jo valdomą žemės sklypą kitiems asmenims. Taigi, žemės sklypą perleidus dovanojimo pagrindu ir šią sutartį ginčijant bei prašant perkelti pirkėjo teises ir pareigas, visų pirma turi būti įvertintas šio sandorio teisėtumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-295-313/2018, 28 punktas).

71. Nagrinėjamu atveju ieškovas pareikštu ieškiniu ginčijo atsakovų sudarytų miškų ūkio ir žemės ūkio paskirties žemės sklypų dalių dovanojimo sutartis, įrodinėdamas jų apsimestinumą, prašydamas pripažinti, kad buvo sudaryti pirkimo – pardavimo sandoriai, perkeliant pirkėjo teises ir pareigas ieškovui, kaip ginčo miškų ūkio ir žemės ūkio paskirties žemės sklypų dalių bendrasavininkui.

72. Kaip minėta nutarties 70 punkte, kadangi pirmenybės teisę vienas ar kitas asmuo turi tik žemės sklypo pirkimo – pardavimo atveju, todėl byloje reikalinga išsiaiškinti, ar sandoris buvo apsimestinis, ir ar tai buvo pirkimo – pardavimo sandoris, kaip nurodo ieškovas.

73. Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, jog civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kartu šiuo institutu siekiama užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Sandorio pripažinimas niekiniu ar negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo prieštarautų stabilumo tikslui, neatitiktų sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, taip pat teisingumo ir protingumo principų (CK 1.2, 1.5 straipsniai).

74. Pagal CK 1.87 straipsnio 1 dalį apsimestiniu laikomas sandoris, jeigu jis sudarytas kitam sandoriui pridengti; apsimestinio sandorio atveju taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Tokiu atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5-415/2017, 32 punktas; kt.). Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Tikrųjų šalių ketinimų nustatymas sudarant ginčijamą sandorį leidžia atskleisti, ar šalys sudarė apsimestinį sandorį, skirtą kitam sandoriui pridengti. Šalių siekiamas sandorio tikslas, iš šio sandorio kylančios pasekmės parodo, kokį tikrąjį sandorį šalys sudarė. Ne sandorio pavadinimas ir forma, o jo turinys lemia konkretaus sandorio rūšį ir tikrojo šalių sudaryto sandorio nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016, 18–19 punktai).

75. Apsimestinio sandorio, kuris sutarčių teisės doktrinoje priskiriamas prie vadinamųjų simuliacinių sandorių, atveju gali būti tik sudaromas netikras vaizdas (simuliuojama) dėl sandorio rūšies, pagrindo, objekto ar šalių tapatybės. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl sandorio rūšies simuliacijos, kai abiem sandoriais, t. y. tiek išoriniu (dovanojimo), tiek tikruoju (pirkimo–pardavimo), siekiama to paties rezultato – ginčo žemės sklypų nuosavybės teisių perleidimo, tačiau vengiama sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį dėl bendrosios dalinės nuosavybės pardavimui taikomų apribojimų, susijusių su pirkėjo asmeniu.

76. Teisėjų kolegija pažymi, kad dovanojimo sutartis yra neatlygintinė sutartis, pagal kurią viena jos šalis (dovanotojas) perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotojam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui (CK 6.465 straipsnio 1 dalis). Akivaizdu, kad pagrindinis ir būtinas šios sutarties požymis yra jos neatlygintinumas. CK 6.466 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutartis nelaikoma dovanojimo sutartimi, jeigu jos šalys viena kitai perduoda tam tikrą turtą arba turtines teises ar priešpriešines prievoles. Taigi sudaryta sutartis gali būti pripažinta dovanojimo sutartimi tik esant būtinai sąlygai – jos neatlygintinumui, t. y. sutarties šaliai, kuriai dovanojamas turtas ar turtinės teisės, neatsiranda priešpriešinės prievolės dovanotojui. Nustačius, kad iš tikrųjų šalys buvo susitarusios taip, jog už dovaną bus atsilyginta, sutartis kvalifikuotina kaip apsimestinis sandoris, ir, jeigu tikrasis (pridengtasis) susitarimas atitinka įstatymus, taikytinos tokį sandorį reglamentuojančios taisyklės.

77. Dėl atlygintinumo aplinkybės turi būti sprendžiama ne vien iš tiesioginių įrodymų, patvirtinančių atsiskaitymą, bet ir iš dovanojimo motyvų, dovanotojo valios neatlygintinai perleisti daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-98-403/2024). Sudarant apsimestinį sandorį yra pridengiamas kitas sandoris, o šalių siekiamas tikslas parodo, kokį tikrąjį sandorį šalys sudarė. Dėl to, siekiant įrodyti, kad sandoris apsimestinis, įrodymais reikia pagrįsti šalių siekiamą tikslą, t. y. ko realiai buvo siekiama sudarant apsimestinį sandorį.

78. Byloje nėra jokių duomenų, kurie suponuotų spręsti, kad atsakovė L. M. gavo kažkokią naudą padovanojusi atsakovui V. J. ginčo žemės sklypus. Iš byloje pateiktų atsakovės sąskaitos išrašų taip pat nenustatyta, kad iš atsakovo V. J. ar kitų nenustatytų asmenų ji būtų gavusi bet kokią reikšmingą pinigų sumą laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2023 m. kovo 1 d. Byloje taip pat nėra duomenų, kad iki ginčijamų sandorių sudarymo atsakovė būtų gavusi kokią nors reikšmingą finansinę naudą iš jai nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų. Taigi, šioje byloje įrodinėjimas iš esmės buvo grindžiamas šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais, taip pat kitais netiesioginiais įrodymais.

79. Teisėjų kolegija pažymi, kad liudytojų parodymai yra viena iš įrodinėjimo priemonių (CPK 177 straipsnio 2 dalis), kuria byloje nustatomi tam tikri faktiniai duomenys. Aplinkybė, kad asmuo, apklausiamas kaip liudytojas, gali būti suinteresuotas duoti vienam asmeniui palankius parodymus, nėra pagrindas atsisakyti apklausti asmenį kaip liudytoją, jo duotų parodymų nevertinti kaip įrodymų šaltinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų kaip įrodymų. Aplinkybės dėl asmens santykių su bylos dalyviais, dėl jų prigimties ir pobūdžio yra išsiaiškinamos liudytojo apklausos metu (CPK 192 straipsnio 5 dalis), jos yra svarbios vertinant įrodymus – asmens (liudytojo) pateiktus faktinius duomenis.

80. Pasisakydamas dėl liudytojų parodymų įrodomosios reikšmės pirmosios instancijos teismas sprendė, kad: (1) liudytoja A. M. yra tiesiogiai susijusi su ieškovu, nes yra jo sutuoktinė, turi akivaizdų suinteresuotumą šios bylos baigtimi, todėl jos parodymai negali būti laikomi nešališkais ir objektyviais; (2) liudytoja O. M. dėl savo garbaus amžiaus (97 metai) ir dėl apsunkintos klausos sunkiai suprato jai užduodamus klausimus, ne visuomet gebėjo atsakyti į juos, be to yra suinteresuota duoti kiek įmanoma palankesnius parodymus atsakovei (savo dukrai L. M.), todėl jos parodymai taip pat nėra patikimi; (3) liudytojos S. P. parodymai yra nepatikimi, nes teismui kėlė abejones jos gebėjimas detaliai atsiminti metų senumo pokalbį telefonu.

81. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas, būdamas kompetentingas spręsti byloje tiek fakto, tiek teisės klausimus, turi pats ištaisyti pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu padarytus pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas turi pats pašalinti tiek bylos faktinių aplinkybių nustatymo klaidas, tiek nustatytus materialiosios ir proceso teisės normų taikymo ir aiškinimo trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015). Teisėjų kolegija įvertinusi bylos medžiagą, išklausiusi liudytojų parodymus neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovaudamas ir nevertindamas liudytojų parodymų iš esmės priėmė neteistą bei nepagrįstą sprendimą. Nurodytą išvadą teisėjų kolegija padarė dėl toliau nurodytų priežasčių.

82. Nagrinėjamu atveju apeliantas dovanojimo sandorių apsimestinumo faktą, be kita ko, įrodinėja aplinkybėmis, jog atsakovei ne kartą siūlė iš jos nupirkti jai priklausančias žemės sklypų dalis ir šias aplinkybes iš esmės grindė liudytojų A. M. bei S. P. parodymais. Nors liudytoja A. M. teigė ne kartą siūliusi atsakovei nupirkti jos žemės sklypų dalis, tačiau byloje duomenų, jog atsakovė būtų sutikusi jai priklausiusias žemės sklypų dalis parduoti ieškovui, nėra. Pažymėtina, jog pati liudytoja A. M. nurodė, kad 2008 m. atvažiavus pas atsakovės motiną į namus, atsakovės motina O. M. siūlė dukrai L. M. parduoti ieškovui jai priklausiusias žemės sklypų dalis, tačiau L. M. nesutiko. Liudytojos A. M. tvirtinimu, siūlyta atsakovei nupirkti jos žemės sklypų dalis ir 2022 m. birželio mėn. atliekant kadastrinius žemės sklypų matavimus, taip pat 2022 m. spalio mėn. važiuojant su liudytoja S. P. automobilyje, tačiau, liudytojos teigimu, atsakovės atsakymas būdavo „ne dabar“. Liudytoja S. P., duodama parodymus apie girdėtą pokalbį automobilyje, taip pat nurodė, kad į A. M. pasiūlymą nupirkti atsakovei priklaususias žemės sklypų dalis L. M. atsakė „ne dabar“. Byloje nėra jokių duomenų apie konkretų ieškovo siūlymą atsakovei nupirkti jos žemės sklypų dalis, už kokią kainą, sąlygas ir pan. Duomenų, jog atsakovė būtų sutikusi parduoti jai priklausiusias žemės sklypų dalis ieškovui byloje taip pat nėra. Tiek liudytojos A. M., tiek liudytojos S. P. nurodytas atsakovės atsakymas į, jų teigimu, pasiūlymą nupirkti atsakovės žemės sklypų dalis, „ne dabar“ nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės sprendimo ir siekio parduoti ginčo žemės sklypus (CPK 185 straipsnis). Išklausius teismo posėdžio garso įrašus teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad liudytoja O. M. dėl savo garbaus amžiaus nesuprato užduodamų kausimų esmės, o jos parodymai tik sustiprina atsakovės įrodinėtinas aplinkybes ir poziciją.

83. Kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad vertinant, ar tikroji sandorio šalies valia buvo būtent neatlygintinai suteikti turtą ar turtinę teisę, svarbu nustatyti dovanojimo motyvus, nes dovanojimo veiksmas, kaip ir bet kuris teisinis veiksmas, paprastai yra motyvuotas, taigi aplinkybės, atskleidžiančios dovanos suteikimo motyvus, gali būti įrodomieji faktai dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrajai valiai patvirtinti. Dovanojama gali būti siekiant padėkoti ar padėti ir pan., be to, paprastai dovanojimo sutartys sudaromos tarp artimų žmonių. Nenustačius jokių dovanojimo priežasčių (motyvų), gali kilti pagrįstų abejonių dėl dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrosios valios turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2022 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-313/2022 52 punktas ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2024 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-98-403/2024 46 punktas).

84. Kadangi byloje iš esmės nėra tiesioginių įrodymų, pagrindžiančių dovanojimo sandorio apsimestinumą, itin reikšmingas tapo būtent prašomų pripažinti apsimestiniais sandorių tikslo nustatymas.

85. Nagrinėjamu atveju nesutiktina su apelianto argumentu, jog neegzistuoja nei viena aiški, reali, įtikinama dovanojimo priežastis, motyvas. Vien ieškovo nesutikimas su teismo bylos faktinių aplinkybių vertinimu ir padarytomis išvadomis nereiškia ir nepatvirtina teisės nuostatų, reglamentuojančių įrodinėjimo procesą, pažeidimo, taip pat skundžiamo teismo procesinio sprendimo neteisėtumo. Priešingai, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė savo valios dovanoti jai priklausančias žemės sklypų dalis atsakovui V. J. faktą įrodė savo nuosekliais paaiškinimais, kuriuos pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavęs, pagrįstai sprendė, jog atsakovė L. M. savo motyvus padovanoti jai priklausančias žemės sklypų dalis atsakovui V. J. išsamiai atskleidė ir pagrindė. Tai yra atsakovė atskleidė jos jaučiamą priešiškumą ieškovui, atsiradusį dėl praeityje vykusio konflikto dėl žemės ir tėviškės, vykusį tarp ieškovo J. M. ir atsakovės L. M. tėvo; norą, kad žemė atitektų tam, kuris žeme rūpinsis ir ją prižiūrės. Iš atsakovės L. M. paaiškinimų matyti, jog jos vienas iš ginčo žemės sklypų dovanojimo motyvų buvo atsakovo V. J. pagalba jos motinai, ką patvirtino ir liudytoja O. M. (atsakovės motina), nurodydama, jog V. J. ją nuveždavo pas gydytojus, nupirkdavo vaistų, padėdavo susitvarkyti įvairius socialinius reikalus. Atsakovė taip pat išsamiai paaiškino priešiškumą ieškovui, jaučiamas nuoskaudas dėl ieškovo elgesio su atsakovės tėvu ligoninėje dėl naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo dokumentų pasirašymo, grasinimų. Be kita ko, atsakovės išreikštas noras, kad jos senelių žemė būtų taip tvarkoma, prižiūrima ir puoselėjama kaip atsakovo V. J. žemė, taip pat yra įtikinantis. Šios atsakovės nurodytos aplinkybės, kurios nėra paneigtos jokiais byloje esančiais įrodymais, nuoseklūs paaiškinimai, protingai ir logiškai pateisinantys atsakovės apsisprendimą, leidžia konstatuoti buvus pakankamai pagrįstus motyvus atsakovei dovanoti jai priklausančias žemės sklypų dalis atsakovui V. J.. Apelianto nurodomi argumentai, jog teismas neteisingai įvertino faktines aplinkybes išvažiuojamojo teismo posėdžio metu, kadangi byloje pateiktos fotonuotraukos, iš kurių teismas padarė išvadą, jog tiek apelianto, tiek ir atsakovės L. M. žemės sklypai apleisti, iš tiesų yra ne apelianto žemės sklypo plotai, o atsakovės L. M., be to, išvažiuojamojo teismo posėdžio metu buvo apžiūrėta tik nedidelė dalis žemės sklypų, taip pat nesudaro pagrindo spręsti priešingai. Išvažiuojamojo teismo posėdžio metu teismo nustatyta, jog V. J. valdoma žemė iš tiesų atrodo pavyzdingai, kas tik pagrindė atsakovės motyvą dovanoti ginčo žemės sklypus V. J., kad jie taip pat būtų tvarkomi ir prižiūrimi. Ieškovas nepateikė jokių šias aplinkybes paneigiančių įrodymų.

86. Nutarties 85 punkte nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia pagrįstai spręsti buvus realų atsakovės motyvą ir tikrąją valią dovanoti jai priklausančias žemės sklypų dalis atsakovui V. J.. Be to, pažymėtina ir tai, jog nei CK normos, nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika imperatyviai nereikalauja, kad dovanojimo sandorio šalys būtų išimtinai tik giminės ar artimieji, tai yra kraujo ryšiu susiję asmenys.

87. Apeliantas, be kita ko, nurodo, kad atsakovės siekį ne padovanoti, o parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, įrodo liudytojos A. M. parodymai ir sms žinutės, kuriomis atsakovė ir A. M. (ieškovo sutuoktinė), apelianto teigimu, tarėsi kartu parduoti mišką. Tačiau, teisėjų kolegijos, vertinimu, iš minėtų sms žinučių matyti tik paties ieškovo (ieškovo sutuoktinės) noras, siekis parduoti miško paskirties žemės sklypą ir siūlymas tą kartu padaryti atsakovei. Jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių atsakovės iniciatyvą ir siekį parduoti mišką, byloje nėra. Tai, kad ieškovo sutuoktinei A. M. buvo siųsta atsakovės abstrakti žinutė dėl pasidomėjimo miško kainomis, ir vėliau tas sklypas padovanotas V. J., nagrinėjamos bylos kontekste nėra pakankamas įrodymas patvirtinti aplinkybei apie atsakovės valią šį žemės sklypą parduoti.

88. Apelianto nurodyti argumentai dėl miško paskirties žemės sklypo vertingumo (apelianto teigimu tikėtina, kad šio turto vertė yra 20 000 Eur) bei pateiktos konsultacijos dėl žemės sklypų vertės, argumentai, kad dovanojimo sutartyse ženklias ginčo turto vertes nurodė ir patys atsakovai, neįrodo ginčijamų sandorių apsimestinumo fakto, įvertinus byloje pateiktus duomenis apie gerą atsakovės finansinę padėtį, gaunamas pajamas, taip pat atsakovės motyvus ir susiformavusią valią padovanoti (perleisti neatlygintinai) ginčo žemės sklypų dalis atsakovui V. J. (nutarties 85 punktas).

89. Sutarčių teisėje galiojantis sutarties laisvės principas reiškia, kad, laisvai disponuodami jiems priklausančiomis teisėmis, asmenys turi teisę, nepažeisdami nustatytų teisės imperatyvų, pasirinkti jiems priklausančio turto perleidimo kito asmens nuosavybėn būdą (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo atveju svarbu tai ar atsakovės valia buvo perduoti turtą nereikalaujant, kad apdovanotasis pateiktų turtinio pobūdžio patenkinimą, todėl apelianto nurodyti argumentai dėl atsakovo V. J. asmeninio ir komercinio suinteresuotumo pirkti ginčo žemės sklypus, domėjimąsi ne jam priklausančių žemės sklypų ribomis, V. J. interesą įsigyti pelkėtą žemę ir į ją investuoti nagrinėjamos bylos kontekste nepaneigia teismo nustatytų faktinių aplinkybių dėl dovanotojos (atsakovės L. M.) valios (priežasčių ir motyvų) neatlygintinai perleisti, t. y. dovanoti, jai priklausantį turtą atsakovui, kurią ji aiškiai išreiškė notariškai patvirtintose dovanojimo sutartyse. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad apelianto nurodytos aplinkybės, kurios buvo įrodinėjamos tik paties ieškovo ir jo sutuoktinės A. M., turinčios suinteresuotumą bylos baigtimi, parodymais, apie V. J. siūlymus ieškovui ir atsakovei nupirkti jų žemės sklypų dalis byloje, pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo vertintos kaip neįrodytos.

90. Kaip jau buvo minėta nutarties 76 punkte, tik nustačius, jog iš tikrųjų šalys buvo susitarusios taip, jog už dovaną (- as) bus atsilyginta, sutartis kvalifikuotina kaip apsimestinis sandoris, ir, jeigu tikrasis (pridengtasis) susitarimas atitinka įstatymus, taikytinos tokį sandorį reglamentuojančios taisyklės. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto teiginiai, kad sandoriai buvo atlygintiniai grindžiami tik prielaidomis ir subjektyvia pačio ieškovo nuomone, ir nepatvirtinti kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis bei įrodymų visetu (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Byloje nepaneigta, kad sandoriai buvo neatlygintiniai, nes neįrodyta, kad už padovanotas žemės sklypų dalis buvo atsiskaityta.

Dėl bylos procesinės baigties

91. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, bylos medžiagą, pateiktus įrodymus, kasacinio teismo praktiką nagrinėjamu klausimu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, dovanojimo sutarčių pripažinimo pirkimo – pardavimo sutartimis, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, yra teisėtas ir pagrįstas, sprendimas priimtas laikantis materialinės ir procesinės teisės normų, todėl jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

92. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023). Teisėjų kolegija vertina, kad kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi, ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

93. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 pavirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos).

94. Be to, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismas privalo įvertinti jų realumą, būtinumą ir pagrįstumą, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje visa asmens sumokėta suma pripažintina bylinėjimosi išlaidomis ir ar jos turi būti atlyginamos. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą atlyginimo, teismas visų pirma nustato, kokias išlaidas patyrė bylą laimėjusi šalis. Remdamasis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir Rekomendacijomis, teismas nustato, ar šalies patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, ar nėra išlaidavimo požymių. Nustatęs, kad bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai didelės, atitinkančios išlaidavimo požymius, teismas sumažina atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydį iki pagrįsto, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-701/2023, 29 punktas; 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

95. Nagrinėjamu atveju ieškovo J. M. apeliacinį skundą atmetus, jam apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovė L. M. patyrė 700 Eur, o atsakovas V. J. – 2 600 Eur, bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų už atsiliepimų į apeliacinį skundą parengimą, pateikė įrodymus, kuriais grindžia šias išlaidas – sąskaitą faktūrą už teisines paslaugas, mokėjimo nurodymus.

96. Pažymėtina, jog pagal Rekomendacijų 8.11 papunktį, už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą taikomas 1,3 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atsakovės L. M. mokėjimas už advokato suteiktas teisines paslaugas atliktas 2024 m. sausio 20 d., o atsakovo V. J. – 2024 m. sausio 30 d. Remiantis Statistikos departamento viešai skelbiama informacija, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2023 m. trečiąjį ketvirtį sudarė 2 018,20 Eur, todėl maksimali už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą advokatui priteistina suma sudaro 2 623,66 Eur (2 018,20 Eur x 1,3).

97. Įvertinus atsakovui V. J. suteiktų teisinių paslaugų apimtį bei Rekomendacijų 2.1 - 2.3 papunkčių nuostatas ir nustatytus dydžius (nutarties 96 punktas), tai, kad atsiliepimą į apeliacinį skundą teikė advokatas, kuriam buvo žinomos bylos aplinkybės, nes jis teikė atsiliepimą į ieškinį, dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, spręstas klausimas nebuvo sudėtingas ar reikalaujantis specialių žinių, konstatuotina, kad atsakovo V. J. prašomos priteisti 2 600 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos, nors ir neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, tačiau mažintinos iki 1 800 Eur (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 98 straipsnio 2 dalis).

98. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsiliepimų į apeliacinį skundą turinį bei apimtį, bylos sudėtingumą, sprendžia, kad yra pagrindas iš apelianto J. M. atsakovui V. J. priteisti 1 800 Eur, o atsakovei L. M. – 700 Eur, bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimų į apeliacinį skundą parengimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2023 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 700 Eur (septynių šimtų eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovės L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš ieškovo J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 800 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Teisėjos Ramunė ČeknienėAlvida Jasaitytė – PralgauskienėDalia Pranckienė