- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-21
- Bylos Nr.
- e2S-761-803/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05995-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Ieškovas
- Lietuvos vaikų vėžio asociacijos „Paguoda“
- Atsakovas
- VšĮ „Naujos kartos moterų iniciatyvos“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos vaikų vėžio asociacijos „Paguoda“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos vaikų vėžio asociacijos „Paguoda“ ieškinį atsakovei VšĮ „Naujos kartos moterų iniciatyvos“ dėl įpareigojimo grąžinti įrangą ir skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Lietuvos vaikų vėžio asociacijos „Paguoda“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 8 185,24 Eur likusį avansą pagal projekto partnerystės sutartį Nr.1, 7 680,80 Eur likusį avansą pagal projekto partnerystės sutartį Nr. 2, įpareigoti atsakovę grąžinti įrangą, įsigytą pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. AV-CVD 084869, naujas kanceliarines prekes, įsigytas pagal 2019-07-10 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 270888 (1 285,66 Eur vertės), o atsakovei atsisakius grąžinti naują įrangą ir prekes, priteisti iš jos 9 033,66 Eur sumą, atitinkančią įrangos ir prekių įsigijimo kainą, priteisti iš atsakovės 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo 24 899,70 Eur sumai areštuoti atsakovei nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas, o piniginių lėšų nepakankant, atsakovei priklausantį kilnojamąjį turtą, uždraudžiant areštuotą turtą bet kokiu būdu perleisti ar įkeisti kitiems asmenims. Nurodė, kad ieškinio reikalavimai yra prima facie pagrįsti. Atsakovė nereaguoja į prašymus grąžinti įrangą, nesąžiningai vengia grąžinti turtą, kuris, nutraukus sutartį, turėjo būti nedelsiant jai perduotas, netgi pareiškė, kad neketina to daryti, nes turtas ieškovei nepriklauso. Kadangi atsakovė įrangą laiko savo nuosavybe, todėl gali ją panaudoti ar net perduoti tretiesiems asmenims. Pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis nekilnojamo turto atsakovė neturi, todėl pagrįstai kyla abejonių dėl atsakovės mokumo ir galimybės, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsiskaityti su ieškove.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 18 d. nutartimi atmetė ieškovės Lietuvos vaikų vėžio asociacijos „Paguoda“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
4. Teismas nustatė, kad ieškovė ieškinio reikalavimus kildina iš partnerystės ir jungtinės veiklos sutarčių nutraukimo, t. y. būtent dėl to, kad sutartys nutrauktos, reikalauja grąžinti turtą bei nepanaudotą avansą, tuo tarpu atsakovė ginčija sutarčių nutraukimą. Teismo nuomone šios aplinkybės rodo, kad nagrinėjamoje byloje reikalaujamo turto atsakovė negrąžina siekdama ne pažeisti teisę, o dėl to, kad mano, jog neturi tam pagrindo ir jį ginčija.
5. Teismo vertinimu, atsakovės lėšų areštas neužtikrins ieškovės reikalavimo dėl turto grąžinimo. Jis galėtų užtikrinti tik alternatyvų reikalavimą dėl lėšų priteisimo, bet ne pagrindinį.
6. Teismas pažymėjo, kad Turto arešto aktų registro išrašas rodo, kad VšĮ „Naujos kartos moterų iniciatyvos“ turtui nei areštas, nei hipoteka nėra taikyta, o teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis šios įmonės atžvilgiu nuo 2015 m. iki šios nutarties priėmimo dienos Lietuvos teismuose nebuvo iškelta nei viena byla.
7. Teismas konstatavo, kad ieškovė nenurodė konkrečių aplinkybių, kurios leistų manyti, kad atsakovė, sužinojusi apie civilinės bylos iškėlimą, imsis nesąžiningų veiksmų ir taip pasunkins ar padarys teismo sprendimo įvykdymą negalimą ir sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog, neareštavus atsakovės turto, pasunkės ar taps neįmanomas teismo sprendimo įvykdymas, todėl ieškovės prašymą atmėtė.
III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atskiruoju skundu ieškovė Lietuvos vaikų vėžio asociacija „Paguoda“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo 24 899,70 Eur sumai areštuoti atsakovei VšĮ „Naujos kartos moterų iniciatyvos“ nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas, o piniginių lėšų nepakankant, atsakovei priklausantį kilnojamąjį turtą, uždraudžiant areštuotą turtą bet kokiu būdu perleisti ar įkeisti kitiems asmenims. Nurodo tokius esminius atskirojo skundo argumentus:
8.1. ieškinio forma ir turinys atitiko įstatymo nuostatas, nėra duomenų, kad ieškovės reikalavimai būtų akivaizdžiai nepagrįsti ir ji savo interesus gintų aiškiai netinkamu būdu, todėl laikytina, kad ieškinys preliminariai pagrįstas;
8.2. teismas nepagrįstai remiasi teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, pagal kuriuos nurodo, jog minėtų sutarčių nutraukimą atsakovė ginčija kitoje civilinėje byloje Vilniaus apygardos teisme. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 4 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį. Šį teismo nutartis įsiteisėjo, todėl nėra pagrindo vadovautis faktinėmis aplinkybėmis, kurios sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nebeaktualios;
8.3. šiuo metu nėra jokių duomenų, kad atsakovė ginčytų 2019-05-15 Projekto partnerystės sutarties Nr. 1 („Stiprių vaikų pagalbos klubas 24/7“), 2019-06-05 Projekto partnerystės sutarties Nr. 2 („Pozityvių pokyčių olimpiada“), 2019-01-30 Jungtinės veiklos sutarties („Stiprių vaikų pagalbos klubas 24/7“) bei 2019-01-30 Jungtinės veiklos sutarties („Pozityvių pokyčių olimpiada“) vienašalį nutraukimą. Kita vertus, galimas ginčas dėl vienašalio sutarčių nutraukimo teisėtumo nepaneigia tos aplinkybės, kad ieškovės pateiktas ieškinys šioje civilinėje byloje (dėl įpareigojimo grąžinti įrangą ir skolos priteisimo) yra preliminariai pagrįstas;
8.4. atsakovės nesąžiningumas pasireiškė ir sutarčių vykdymo metu ir po to, kai ieškovė vienašališkai sutartis nutraukė. Kilus šalių nesutarimams dėl sutarčių vykdymo, ieškovė siuntė pranešimus atsakovei, kuriuo informavo apie vienašalį sutarčių nutraukimą bei pareikalavo grąžinti likusias sumokėto avanso dalis bei įsigytą įrangą/prekes, tačiau iki šiol atsakovė negražino projekto įrangos, nepasirašė aparatūros perdavimo – priėmimo akto bei negrąžino partneriui sumokėto avanso nei pagal Projekto partnerystės sutartį Nr. 1, nei pagal Projekto partnerystės sutartį Nr. 2.;
8.5. atsakovės nesąžiningumas pasireiškia ir tuo, kad atsakovė pateikusi ieškinį Lietuvos vaikų vėžio asociacijai „Paguoda“ nesąžiningai siekė finansinės naudos iš ieškovės (reiškė nepagrįstai didelės apimties finansinius reikalavimus). Atsakovė 2020 m. vasario 28 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo ieškinio reikalavimus sumažino keliasdešimt kartų, t. y. nuo 98077,96 Eur iki 1751,46 Eur. VšĮ „Naujos kartos moterų iniciatyvos“ atsisakydama dalies reikalavimų, patvirtino, kad neturi galimybių pateikti Vilniaus apygardos teismo 2020-02-14 nutartyje nurodytų įrodymų ir pagrįsti reikalavimo dėl, neva, negautų pajamų (98 077,96 Eur);
8.6. vertinant tai, kad atsakovė pagal VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro išrašą neturi nekilnojamojo turto, ieškovės įsitikinimu, 24 8999,70 Eur reikalavimas atsakovei laikytinas dideliu;
8.7. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas turi atsižvelgti į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, faktines bylos aplinkybes, taip pat į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros, viešojo intereso;
8.8. teismas, turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovei, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos. Atsakovė neturi turto, tik pinigines lėšas, kurių didžioji dalis priklauso ieškovei, kaip projekto vykdytojai. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė turto, iš kurio būtų galima padengti kreditorinius reikalavimus, neturi, yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės piniginių lėšų atžvilgiu. Toks atsakovės turtinių teisių suvaržymas nebūtų laikomas neproporcingu atsakovės atžvilgiu. Ieškovė dėl atsakovės nesąžiningo veikimo nuo 2019 m. lapkričio mėnesio negali tinkamai ir laiku vykdyti įsipareigojimų Europos socialinio fondo agentūrai, o tai, pasibaigus projekto vykdymo laikotarpiui, gali ieškovei sukelti finansinių nuostolių.
Atsiliepimas
9. Atsakovė viešoji įstaiga „Naujos kartos moterų iniciatyvos“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartį bei priteisti iš ieškovės atsakovei pastarosios patirtas 200 Eur išlaidas advokatui už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Nurodo šiuos esminius argumentus:
Šalies argumentai
9.1. nėra pagrindo neabejotinai teigti, kad galimas ginčas dėl vienašalio partnerystės ir jungtinės veiklos sutarčių nutraukimo teisėtumo nepaneigia tos aplinkybės, kad ieškovės pateiktas ieškinys šioje byloje (dėl įpareigojimo grąžinti įrangą ir skolos priteisimo) yra preliminariai pagrįstas. Minėtų sutarčių nutraukimą Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-12129-868/2020 pagal viešosios įstaigos „Naujos kartos moterų iniciatyvos“ ieškinį dėl sutarčių nutraukimo pripažinimo nepagrįstu ir neteisėtu bei nuostolių (negautų pajamų), patirtų nepagrįstai ir neteisėtai nutraukus sutartis, atlyginimo atsakovė ginčija, t. y. kitoje byloje ginčijamos šios bylos (Nr. e2-10998-964/2020) faktinis pagrindas, o tai kelia pagrįstų abejonių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo;
9.2. ieškovė nenurodė faktinių aplinkybių, kurios leistų manyti, kad atsakovė galėtų siekti piktybiškai nevykdyti teismo sprendimo. Taip pat nėra pateikta faktinių aplinkybių, kurios leistų teismui pripažinti atsakovės turimos įrangos ir prekių, kurias įsigijo iš projekto, kurio įgyvendinime dalyvavo partnerystės sąlygomis, laikymo neteisėtumą bei prievolę jas grąžinti. Tiek įranga, tiek prekės nebuvo perimtos iš ieškovės, jos buvo įsigytos teisėtos partnerystės pagrindu;
9.3. ieškovės prielaidos apie tariamą atsakovės nesąžiningumą yra neteisingos, nepagrįstos ir deklaratyvios;
9.4. pažymėtina, kad 2019-09-16 ieškovė neteisėtai vienašaliu sprendimu pakeitė pirkimų planus (vykdant projektus), taip sudarydama kliūčių atsakovei vykdyti pirkimus, nepateikė pakeistų dokumentų susipažinimui, nepateikė jokios informacijos ir argumentų, dėl kokių priežasčių buvo atliktas toks veiksmas, taip pat vengė bendrauti su atsakove, piktybiškai trukdė įgyvendinti įsipareigojimus, neatsakinėjo į skambučius, raštus, neteikė prašomos informacijos, nesutiko geranoriškai spręsti situacijos, priėmė dokumentus ataskaitoms, gavo už juos kompensavimą iš Europos socialinio fondo agentūros (ESFA), tačiau nepervedė lėšų atsakovei, nesiekė bendradarbiauti;
9.5. atsakovė iškilusias problemas santykiuose su ieškove siekė spręsti geranoriškai, nevengė savo atsakomybės, visada laiku teikė prašomus dokumentus ataskaitoms, padėjo ieškovei gauti šią paramą ir sudarė visą projektų dokumentaciją. Tai rodo atsakovės lojalumą projektams ir viešajam interesui. Tuo tarpu ieškovės nebendradarbiavimo veiksmai sukėlė didelę riziką vykdomiems projektams ir turėjo abejotiną geranoriškumo siekį, neatliepė visuomeninio intereso bei projektų tikslinių grupių realių poreikių;
9.6. atsakovė geranoriškai sutiko, kad jos rengiamų projektų pareiškėjas būtų ieškovė, nes tik tuomet ieškovė iš projektų gautų didžiausią finansinę naudą. Tam pritarė atsakovė, nes suprato ieškovės vykdomos veiklos svarbą ir ją palaikė. Atsakovė yra patyrusi organizacija projektų rengime ir įgyvendinime, todėl pasielgė nesavanaudiškai, priimdama ieškovę į pareiškėjo poziciją. Tačiau, kaip matoma iš (bylose) atsakovės pateiktų argumentų, faktinių aplinkybių, įrodymų, ieškovė viršijo savo įsipareigojimus, įgyvendinant projektus, nesąžiningai elgėsi su projektų partneriais, dėl ko dalis partnerių atsisakė toliau bendradarbiauti su ieškove. Kita dalis partnerių buvo pašalinta dėl neaiškių aplinkybių. Visa tai rodo neteisėtus bei nesąžiningus viešojo intereso nepaisančius ieškovės veiksmus bei piktnaudžiavimą jai pavesta atstovavimo projektų partneriams funkcija.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Byloje kilo ginčas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės prašymo ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
11. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalis). Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susieja su dviem privalomomis sąlygomis: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.
12. Pasisakydamas dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize.
13. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2018 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018 ir kt.).
14. Nagrinėjamu atveju teismas neturi teisinio pagrindo manyti, kad ieškovė pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą jos galbūt pažeistų teisių gynybos būdą. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą bei dalyką, detaliai išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikė jos reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, kurių įrodomoji vertė gali būti nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, o ne pradinėje civilinės bylos stadijoje. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje civilinės bylos stadijoje (sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus), kai ginčas dar nėra nagrinėjamas iš esmės, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė tikėtinai nepagrindė savo pareikšto ieškinio reikalavimų.
15. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog kitoje atsakovės iniciatyva iškeltoje civilinėje byloje sprendžiamas sutarčių (kurių pagrindu nagrinėjamoje byloje yra pareikštas piniginis reikalavimas) teisėtumo ir galiojimo klausimas, savaime nesudaro pagrindo šio ieškinio laikyti prima facie nepagrįstu. Be to, iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 10 d. nutartimi civiline byla Nr.e2-12129-868/2020 pagal ieškovės VšĮ „Naujos kartos moterų iniciatyvos“ ieškinį atsakovei Lietuvos vaikų vėžio asociacijai „Paguoda“ dėl sutarčių nutraukimo pripažinimo nepagrįstu ir neteisėtu bei nuostolių atlyginimo sujungta su civilinė byla Nr. e2-10998-964/2020 pagal ieškovės Lietuvos vaikų vėžio asociacijos „Paguoda“ ieškinį atsakovei VšĮ „Naujos kartos moterų iniciatyvos“ dėl įpareigojimo grąžinti įrangą ir skolos priteisimo.
16. Atsižvelgiant į aukščiau ištirtas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, nėra pagrindo teigti, jog pagal ieškovės nurodytus reikalavimus ir duomenis jos ieškinys akivaizdžiai nepagrįstas, todėl konstatuotina, jog pirmoji sąlyga, būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, egzistuoja.
17. Dėl antrosios sąlygos teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas, kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014).
18. Ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodė, kad atsakovė nereaguoja į prašymus grąžinti įrangą, nesąžiningai vengia grąžinti turtą, kuris, nutraukus sutartį, turėjo būti nedelsiant jai perduotas, netgi pareiškė, kad neketina to daryti, nes turtas ieškovei nepriklauso. Pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis nekilnojamo turto atsakovė neturi, todėl pagrįstai kyla abejonių dėl atsakovės mokumo ir galimybės, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsiskaityti su ieškove.
19. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne) sąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2018 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-943/2018).
20. Tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018), turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-272-370/2019; 2018 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-773-464/2018; 2017 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; kt.), t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Galiojantys įstatymai nepreziumuoja asmens nesąžiningumo, kai sprendžiama dėl turto arešto ar kitų ribojimų, iki ginčas bus išnagrinėtas iš esmės, jam nustatymo. Tokias aplinkybes nurodyti pareiga visų pirma tenka ieškovui, t. y. tam subjektui, kuris paprastai ir prašo tokių suvaržymų taikymo antrajai ginčo šaliai (atsakovui), o ne tai šaliai, kuri norėtų tokių padarinių išvengti.
21. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tik abstrakčiais teiginiais, kad nutraukus sutartis atsakovė privalėjo grąžinti likusias sumokėto avanso dalis bei įsigytą įrangą/prekes, tačiau iki šiol atsakovė negražino projekto įrangos bei sumokėto avanso. Jokių faktinių duomenų ar aplinkybių, patvirtinančių nesąžiningus atsakovės ketinimus (turto slėpimą, perleidimą, įkeitimą), turint tikslą eliminuoti bet kokią galimybę ateityje įvykdyti galbūt nepalankų atsakovei teismo sprendimą, ieškovė nenurodė, nors būtent jai tenka tokios aplinkybės įrodinėjimo pareiga (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovės nesąžiningumas grindžiamas ieškinyje išdėstytomis aplinkybėmis, susijusiomis su sutarčių (ne)vykdymu, tačiau šios aplinkybės yra ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės, kurios negali būti pagrindu konstatuoti atsakovės nesąžiningumą sprendžiant laikinųjų pasaugos priemonių taikymo klausimą. Ieškinyje išdėstytų argumentų dėl atsakovės veiksmų, iš kurių ieškovė kildina skolą bei pareigą grąžinti įrangą, pagrįstumas bus vertinamas tik bylą nagrinėjant iš esmės, o ne šioje proceso stadijoje.
22. Nors ieškovės vertinimu, tai, kad atsakovė Vilniaus apygardos teisme pateikusi ieškinį ieškovei nesąžiningai siekė finansinės naudos iš ieškovės – reiškė nepagrįstai didelės apimties finansinius reikalavimus, o patikslinusi ieškinį, reikalavimus sumažino keliasdešimt kartų, t. y. nuo 98 077,96 Eur iki 1751,46, parodo atsakovės nesąžiningumą, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu aplinkybių interpretavimu nesutinka.
23. Asmens teisė kreiptis į teismą įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnyje. Ši konstitucinė teisė detalizuota CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nustatant, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
24. Pažymėtina ir tai, kad teisinis suinteresuotumas, pagrindžiantis teisę į teisminę gynybą, negali būti paneigiamas argumentais dėl tokio kreipimosi tikslingumo ar besikreipiančio asmens reiškiamų reikalavimų pagrįstumo; sprendžiant, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą, nevertinamos aplinkybės, kurios yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir kurių pagrindu teismas sprendžia, ar patenkinti ar atmesti ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019, 35.9 punktas). Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad yra pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019, 35.2 punktas).
25. Pažymėtina ir tai, kad CPK 141 straipsnis suteikia teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą tiek prieš parengiamąjį posėdį, tiek po parengiamojo teismo posėdžio, ir tai nevertinama kaip šalies nesąžiningumas. Vadinasi, apeliantės argumentas, kad ieškinio reikalavimo sumažinimas savaime parodo šalies nesąžiningumą, nėra pagrįstas.
26. Ieškovė prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones akcentuoja, kad atsakovė nuosavybės teise nevaldo jokio registruotino nekilnojamojo turto. Tokia aplinkybė pagal įstatymą savaime nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Tai, kad atsakovės turtinė padėtis yra bloga, nepatvirtina jos nesąžiningo elgesio.
27. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
28. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta, todėl ieškovės atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
29. Atsakovė atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą prašė priteisti 200 Eur bylinėjimosi išlaidų. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas yra vienas iš tarpinių procesinių sprendimų nagrinėjant bylą, tuo tarpu bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas sprendžiamas išnagrinėjus bylą iš esmės ir nustačius, kurios šalies naudai priimtas teismo sprendimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas atsakovės prašymą dėl 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo palieka spręsti pirmosios instancijos teismui.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovės Lietuvos vaikų vėžio asociacijos „Paguoda“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.