Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-662-643/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-04-21
Bylos Nr.: e2A-662-643/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-00494-2019-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Margarita Stambrauskaitė
Atsakovas: M. S.

Kategorijos

2.6.1.3.6Piniginės prievolės
2.6.1.4Prievolių vykdymas

Civilinė byla Nr. e2A-662-643/2020Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00494-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.4 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Stambrauskaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo M. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Danjana“ ieškinį atsakovui M. S. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Danjana“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo M. S. 563,13 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus rajone, Griovių kaime pastatė geriamojo vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo bei elektros tinklus bei atvedė juos iki atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

3. 2012 m. spalio 22 d. ieškovė ir atsakovas pasirašė Prisijungimo teisių perdavimo sutartį (toliau – ir Teisių perdavimo sutartis), pagal kurią ieškovė suteikė teisę atsakovui prisijungti prie pastatytų vandentiekio ir nuotekų tvarkymo tinklų, o atsakovas už tai ieškovei sumokėjo 60 000 Lt sumą. Teisių perdavimo sutarties 7 punktu šalys susitarė, kad iki vandentiekio ir nuotekų tvarkymo tinklų perdavimo nuosavybės teise tretiesiems asmenims (Vilniaus rajono savivaldybei arba UAB „Vilniaus vandenys“) ieškovė arba administravimo paslaugas teikianti įmonė už sunaudotą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas atsakovui pateiktų sąskaitas, kurias jis įsipareigoja apmokėti per sąskaitose nurodytą terminą.

4. Ieškovė ir atsakovas susitarė, kad už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas atsakovas mokės teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą visiems taikomą kainą, ieškovė neturi teisės taikyti atsakovui didesnių, nei visiems bendrai taikomų tarifų, taip pat atsakovui nebus taikomi jokie administravimo ir kiti panašūs mokesčiai.

5. 2014 m. vasario 11 d. ieškovė ir UAB „Vilniaus vandenys“ pasirašė Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį Nr. KB-10364, pagal kurią UAB „Vilniaus vandenys“ įsipareigojo ieškovei į gyvenamąjį kvartalą (duomenys neskelbtini), tiekti geriamą vandenį ir surinkti bei išvalyti nuotekas (2-6 punktai), o ieškovė įsipareigojo mokėti už suteiktas paslaugas (11 punktas). Pagal šią sutartį ieškovė UAB „Vilniaus vandenys“ atžvilgiu laikoma abonentu, o Griovių kaimo gyventojai ieškovės atžvilgiu - subabonentais. UAB „Vilniaus vandenys“ už suteiktas paslaugas ieškovei pateikdavo PVM sąskaitas faktūras, o ieškovė pagal gyventojų deklaruotus rodmenis pateikdavo atitinkamas PVM sąskaitas faktūras kiekvienam gyventojui atskirai. Gyventojams ir atsakovui pateiktose PVM sąskaitose faktūrose būdavo nurodomas lygiai tas pats įkainis, kuris UAB „Vilniaus vandenys“ būdavo taikomas ieškovei.

6. Ieškovės pateiktą 2018 m. gegužės 28 d. sutartį dėl šalto vandens pirkimo ir nuotekų valymo atsakovas ignoravo ir nepasirašė. Siekdama tinkamai vykdyti Teisių perdavimo sutarties 7 punkto nuostatas ieškovė ne vieną kartą žodžiu ir raštu ragino atsakovą pateikti skaitiklių rodmenis už vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugas, tačiau atsakovas vengė šiuos rodmenis pateikti, todėl ieškovė negalėjo tinkamai apskaityti atsakovui suteiktų paslaugų kiekio ir pateikti atitinkamų sąskaitų apmokėjimui.

7. Atsakovas ne tik nepadengė dėl jo kaltės įvykusios tinklų avarijos likvidavimo kaštų, tačiau savavališkai pakeitė apskaitos skaitiklius į naujus, neužfiksavęs senų skaitiklių rodmenų. Po ilgai trukusio susirašinėjimo SMS žinutėmis, ieškovė pagal atsakovo 2018 m. spalio 29 d. SMS žinute atsiųstus skaitiklių rodmenis (102 m³ + 296 m³=398 m³) pateikė 2018 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija DAN Nr. 2018-253 dėl 530,46 Eur sumos apmokėjimo. Be to, pagal 2018 m. gruodžio 17 d. atsakovo atsiųstus skaitiklių rodmenis (24 m³) ieškovė pateikė 2018 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija DAN Nr. 2018-313 dėl 32,67 Eur sumos.

8. Papildomai nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovo sudarytoje Teisių perdavimo sutartyje niekur nėra numatytas ieškovės įsipareigojimas atsakovui dėl Tinklų perdavimo UAB „Vilniaus vandenys“ ir/ar Vilniaus rajono savivaldybės nuosavybėn. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis buvo pasirašyta tarp UAB „Vilniaus vandenys“ ir ieškovės, todėl jokių įsipareigojimų atsakovo atžvilgiu šios sutarties šalys neprisiėmė ir negalėjo prisiimti. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties 18 punkte duodama nuoroda į 2013 m. gruodžio 19 d. tarp UAB „Vilniaus vandenys“, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos bei UAB „Danjana“ sudarytą trišalę sutartį Nr.489-75(14.20.07) dėl inžinerinių tinklų statybos.

9. Trišale sutartimi ieškovė įsipareigojo per 7 metus nuo Tinklų statybos užbaigimo perduoti juos Vilniaus rajono savivaldybės nuosavybėn. Ieškovė Tinklų statybas užbaigė 2014 m. gegužės 12 d. ir įregistravo VĮ Registrų centre 2014 m. gegužės 22 d. taigi, terminas dėl Tinklų perdavimo sueina 2021 m. gegužės 12 d. Atsakovas, gavęs vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas, neturėjo jokio teisinio pagrindo sustabdyti prievolės įvykdymo, kadangi ieškovė jokių Teisių perdavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nepažeidė.

10. Ieškovė įsipareigojo užbaigti Tinklų statybos darbus iki 2013 m. rugsėjo 1 d. ir jokių įsipareigojimų prieš atsakovą dėl Tinklų perdavimo termino neprisiėmė, atsakovas painioja šias dvi skirtingas aplinkybes siekdamas sudaryti įspūdį dėl neva ieškovės sutartinių įsipareigojimų nevykdymo. Teisių perdavimo sutartis buvo pasirašyta 2012 m. spalio 22 d., kai tuo tarpu Trišalė sutartis buvo sudaryta gerokai vėliau – 2013 m. gruodžio 19 d., todėl sudarant Teisių perdavimo sutartį jokių konkrečių terminų dėl Tinklų perdavimo momento nebuvo žinoma ir jokių įsipareigojimų dėl Tinklų perdavimo ieškovė neprisiėmė.

11. Ieškovė atsakovui ir visiems kitiems Griovių kaimo gyventojams pateiktose PVM sąskaitose faktūrose nurodydavo lygiai tokį patį įkainį, kurį ieškovei taikydavo UAB „Vilniaus vandenys“. Atsakovas nurodė, kad UAB „Vilniaus vandenys“ internetiniame puslapyje pateikta informacija geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kaina individualiųjų namų savininkams sudaro 1,09 Eur/m³, tačiau nepaminėjo, kad ši kaina taikoma tik nuo 2019 m. vasario 1 d., tuo tarpu ginčo laikotarpiu geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kaina individualiųjų namų savininkams sudarė 1,28 Eur/m³.

12. Taip pat papildomai nurodė, kad ieškovė Teisių perdavimo sutarties 7 punktu įsipareigojo netaikyti administravimo ir kitų panašių mokesčių, tačiau neįsipareigojo netaikyti abonentinio mokesčio, kuris iš esmės skiriasi nuo administravimo mokesčio, kuris mokamas už dokumentų tvarkymą. Abonentinį mokestį dėl tinklų išlaikymo ir priežiūros gyventojams taiko ir UAB „Vilniaus vandenys“, ieškovės sąskaitose nurodyto abonentinio mokesčio dydis visiškai sutampa su UAB „Vilniaus vandenys“ taikytu mokesčiu - 0,73 Eur. Atsakovui neteikiant duomenų, 2018 m. spalio 31 d. PVM sąskaita faktūra Serija DAN Nr. 2018-253 dėl 530,46 Eur sumos už sunaudotus 398 m³ buvo išrašyta už beveik 2 metų laikotarpį, todėl teiginys, kad atsakovui už kiekvieną mėnesį yra taikomas abonentinis mokestis taip pat neatitinka tikrovės.

Šalies argumentai

13. Atsakovas M. S. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsiliepimas

14. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad kol ieškovė neperduos nuosavybės teisės į Tinklus Vilniaus rajono savivaldybėn, atsakovas neturi galimybės sudaryti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties tiesiogiai su UAB „Vilniaus vandenys“. Atsakovas, sudarydamas su ieškove Sutartį, turėjo pagrįstą ir teisėtą lūkestį, jog nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. galės sudaryti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį tiesiogiai su UAB „Vilniaus vandenys“ ir už sunaudotą vandenį ir nuotekų tvarkymą tiesiogiai atsiskaitys su paslaugos teikėju, bet ne per tarpininką (ieškovę).

15. Teigia, kad atsakovas yra vartotojas, kuris Sutartį sudarė išimtinai asmeninių poreikių tenkinimui, o taip pat tik dėl to, kad jeigu atsakovas nebūtų sudaręs Sutarties, jam nebūtų tiekiamas geriamasis vanduo bei nebūtų šalinamos nuotekos. Sutartis ir jos sąlygos, konkrečiai, Sutarties 7 p., numato atsakovui pareigą mokėti už geriamąjį vandenį ir nuotekų šalinimą ieškovei tokią kainą, už kurią ji perka vandenį iš tiekėjo. Tačiau ieškovė Tinklų neperduoda Vilniaus rajono savivaldybės nuosavybėn, dėl to, atima iš atsakovo teisę už geriamąjį vandenį mokėti net dvigubai mažiau. Atsakovas, kaip vartotojas, pagrįstai turi teisę nevykdyti įsipareigojimų, kol ieškovė tinkamai neįvykdys savo įsipareigojimų pagal Sutartį.

16. Teigia, kad vadovaujantis UAB „Vilniaus vandenys“ internetiniame puslapyje pateikta informacija geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kaina individualiųjų namų savininkams sudaro 1,09 Eur/m³. Tuo tarpu perkant tik geriamąjį vandenį kaina sudarytų 0,51 Eur/m³, o naudojantis tik nuotekų tvarkymo paslauga – 0,58 Eur/m³. Atsakovas vandenį naudoja tiek maisto ruošimai, asmeninių-higieninių poreikių tenkinimui, tiek ir laistymui. Atsakovas turi visą infrastruktūrą (2 skaitliukus), būtiną laistymui sunaudojamo vandens apskaitymui. Nepaisant to, dėl ieškovės neveikimo ir vilkinimo perduoti Tinklus Vilniaus rajono savivaldybės nuosavybėn, atsakovas yra priverstas už naudojamą vandenį dvigubai daugiau, nei galėtų.

17. Taip pat mano, kad ieškovė pažeidžia Sutartį ir atsakovui nepagrįstai ir neteisėtai taiko abonentinį mokestį. Vadovaujantis ieškovės atsakovui išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis, ieškovė kiekvieną mėnesį atsakovui nepagrįstai ir neteisėtai taiko 0,60 Eur + PVM abonentinį mokestį.

18. Atsakovas papildomai nurodė, kad Sutarties 6 p. sąlyga yra ne tik nesąžininga, bet ir teismo turėtų būti pripažinta siurprizine. Vertinant Sutarties 6 punkto sąlygą, kuria ieškovė įsipareigojo užbaigti Tinklų statybos darbus ir teisės aktų nustatyta tvarka įforminti šių Tinklų statybos užbaigimą 100 proc. iki 2013 m. rugsėjo 1 d., vartotojas negali tikėtis ir tokią sutarties sąlygą suprasti ar vertinti niekaip kitaip, o tik kaip įpareigojančią ieškovę būtent šalių sudarytoje sutartyje nustatytu terminu – iki 2013 m. rugsėjo 1 d. – ir užbaigti tinklų statybos darbus, ir juos perduoti savivaldybės administracijai ar kitiems atsakingiems asmenims. Vertinant minėtą Sutarties sąlygą vartotojo požiūriu ir CK įtvirtintų vartojimo sutartis reglamentuojančių normų kontekste, ji neleidžia vartotojui daryti išvados, jog tinklų statybos darbų užbaigimas ir perdavimas savivaldybės nuosavybėn yra skirtingi ir tarpusavyje nesusiję veiksmai. Ieškovės siūlomas įsipareigojimų aiškinimas galėtų būti pateisinamas tik tokiu atveju, jei tarp ieškovės ir atsakovo sudarytoje sutartyje būtų tiesiogiai aptarta ir aiškiai nustatyta, kad aptariamų tinklų statybos užbaigimas ir jų perdavimas atsakingam asmeniui administruoti yra du visiškai savarankiški ir atskirais laikotarpiais įvyksiantys teisinę reikšmę turintys juridiniai faktai.

19. Nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės aplinkybė, kad ieškovė atsakovui ir visiems kitiems Griovių kaimo gyventojams taikė tokį patį įkainį, kurį UAB „Vilniaus vandenys“ taikė ar taiko jai. UAB „Vilniaus vandenys“ skirta ir taikoma ieškovei kaip juridiniam asmeniui (verslininkui), tačiau tiek atsakovas, tiek kiti Griovių kaimo gyventojai yra vartotojai, kuriems turėtų būti taikomos buitiniams vartotojams taikomos vandens tiekimo kainos. Sutarties 7 p. įtvirtinta, kad atsakovas mokės teisės aktų nustatyta tvarka visiems taikomą kainą, t. y. konkrečiai jam kaip buitiniam vartotojui taikomą kainą, bet ne kainą už kurią vanduo tiekiamas juridiniams asmenims (verslininkams). Ieškovė negali turėti teisėto lūkesčio, kad vartotojai jai mokės tokią pat kainą, kokią ji moka, t. y. mokės pagal juridiniams asmenims (verslininkams) taikomus didesnius įkainius.

Šalies argumentai

20. Ieškovės nurodomi teiginiai, kad ji Sutartimi įsipareigojo netaikyti tik administravimo mokesčių yra nepagrįsti ir prieštaringi. Abonentinis mokestis savo esme ir paskirtimi yra administraciniu mokesčiu arba „kitais mokesčiais“ Sutarties 7 p. prasme. Ieškovė, siekdama pagrįsti jos išrašomose PVM sąskaitose faktūrose nurodytas kainas, dirbtinai referuoja į abonentinį mokestį, kuris taikomas vartotojams.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

21. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teismas skundžiama 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartimi ieškinį tenkino. Teismas nusprendė priteisti ieškovei UAB „Danjana“ (į. k. 302249149) iš atsakovo M. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 563,13 Eur skolos, 5 proc. palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2019 m. kovo 20 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir 1 665 Eur bylinėjimosi išlaidų.

22. Teismas sprendime nurodė, kad byloje nėra ginčo, kad ieškovė atsakovui yra pateikusi geriamąjį vandenį, kaip ir vandenį laistymui. Atsakovas neginčija, kad gavo byloje nurodytą vandens kiekį, tačiau nesutinka mokėti ieškovės nurodomą sumą, nes mano, kad ieškovė turi pareigą perduoti vandens tinklus kitam juridiniam asmeniui, kuris tiektų pigesnį vandenį laistymui, atsakovas nesutinka mokėti ir abonementinio mokesčio.

23. Teismas dėl atsakovo argumentų dėl Sutarties 6 punkto sąlygos kaip nesąžiningos vartotojo atžvilgiu, nurodo, kad tai nesusiję su ginčo dalyku, todėl dėl jų nepasisakė.

24. Teismas nurodė, kad ieškovė su UAB „Vilniaus vandenys“ 2014 m. vasario 11 d. sudarė sutartį, kurios 18 punkte nurodoma, kad ieškovė įsipareigojo pagal 2013 m. gruodžio 19 d. sutartį perduoti bendro naudojimo vandens tinklus Vilniaus rajono savivaldybės nuosavybėn. Šioje sutartyje numatyta, kad ieškovei teikiamas vanduo pagal LR Vyriausybės numatytas kainas. Įvertinęs šias aplinkybes teismas padarė išvadą, kad ieškovė neturi pareigos šiai dienai perduoti tinklus savivaldybės nuosavybėn, o tai reiškia, kad atsakovo lūkesčiai dėl pigesnio vandens gavimo iš ieškovės negali būti pagrindu nemokėti už pateiktą vandenį.

25. Pasisakydamas dėl prievolės įvykdymo sustabdymo teismas nurodė, kad tam nėra teisėto pagrindo, nes ieškovė turi reikalavimo teisę į atsakovą dėl pateikto vandens (CK 6.46 straipsnio 1 dalis). Ieškovė vykdo savo pareigą - tiekia atsakovui vandenį, o atsakovas už pateiktą vandenį nemoka, nepriklausomai nuo to, kad atsakovas turi lūkesčius, jog perdavus vandens tinklus kitam subjektui tas subjektas jam tieks pigesnį vandenį laistymui (CK 6.46 straipsnio 2 dalis). Sutarties 7 punktas numato atsakovui pareigą mokėti už geriamąjį vandenį ir nuotekų šalinimą ieškovei tokią kainą, už kurią ji perka vandenį iš tiekėjo. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad ieškovė turėjo iš SMS žinučių suprasti, kad atsakovas sustabdė savo prievolių vykdymą, tokios išvados iš žinučių turinio negalima padaryti, taigi, atsakovas vienasmeniškai, be teisėto pagrindo nemoka už jam teikiamą vandenį.

26. Teismas nurodė, kad atsakovas nepagrįstai teigia, jog neturi mokėti abonentinio mokesčio. Ieškovė taiko tokį patį abonentinį mokestį atsakovui, kaip vartotojui, kokį taiko savo vartotojams UAB „Vilniaus vandenys“. Toks mokestis yra pagrįstas ir ieškovei turi būti mokamas, nes dėl vandens tinklų priežiūros ieškovė patiria išlaidas, kurias vartotojai turi apmokėti.

27. Teismas sprendime taip pat konstatavo, kad ieškovė neturėjo pareigos užbaigusi tinklų statybas ir jas pridavusi tuo pačiu metu perduoti tinklus savivaldybės nuosavybėn. Konstatavo, kad ieškovė tiekia atsakovui vandenį, o atsakovas turi pareigą sumokėti už jai pateikiamą vandenį (CK 6.383 straipsnio 1 dalis), todėl ieškinį tenkino.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

28. Atsakovas M. S. pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

29. Apeliantas nurodo, kad 2012 m. spalio 22 d. ieškovė ir atsakovas sudarė prijungimo teisių prie tinklų perdavimo sutartį. Sutarties 6 punktu ieškovė be kita ko įsipareigojo iki 2013 m. rugsėjo 1 d. užbaigti darbus ir įforminti Tinklų statybos užbaigimą. Sutarties 7 punktu ieškovė įsipareigojo, kad už paslaugas bus taikoma teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta visiems vartotojams taikoma kaina, o taip pat, kad atsakovui nebus taikomi jokie administravimo ir kiti panašūs mokesčiai. Ieškovė įsipareigojo Tinklus perduoti Vilniaus rajono savivaldybės nuosavybėn ir vadovaujantis 2014 m. vasario 11 d. geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartimi Nr. KB-10364. Ieškovė Tinklų statybas užbaigė tik 2014 m. gegužės 12 d. ir įregistravo 2014 m. gegužės 22 d., tačiau šių Tinklų iki šiol nėra perdavusi Vilniaus rajono savivaldybės nuosavybėn, nors įsipareigojo tai padaryti tiek Sutartimi, tiek Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartimi.

30. Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 3 punktą, todėl nepagrįstai sprendė, jog atsakovo argumentai dėl ieškinio nepagrįstumo nėra nagrinėjamos bylos ginčo dalykas. Pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą Sutarties 6 ir 7 punktuose esančias sąlygas pripažinti nesąžiningomis ir siurprizinės bei taikyti iš to sekančius teisės aktuose įtvirtintus teisinius padarinius. CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta prezumpcija, kad nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis numatoma, kad vartotojas privalo vykdyti sutarties sąlygas, o verslininko pareiga vykdyti šią sutartį priklauso nuo kitų sąlygų, kurių įvykdymas priklauso tik nuo verslininko valios. To paties straipsnio 16 punktas numato, kad sutarties sąlyga yra nesąžininga, kai vartotojas įpareigojamas įvykdyti visus įsipareigojimus verslininkui net ir tuo atveju, kai šis nevykdo savųjų arba nevisiškai juos įvykdo. Būtent verslininkui teko pareiga jas paneigti, tačiau ieškovė neįrodė, kad šios sutarties sąlygos yra sąžiningos.

Žemesnės instancijos teismas

31. Sutarties 6 punkto ir Sutarties 7 punkto sąlygos yra ne tik nesąžiningos, bet ir siurprizinės (CK 6.186 str. 1 d.). Sutarčių sąlygos neatitinka skaidrumo reikalavimo, jei jos nėra išreikštos aiškiai ir suprantamai. Vertinant Sutarties 6 p. sąlygą, bet kuris vartotojas negali tikėtis ir tokią sutarties sąlygą suprasti ar vertinti niekaip kitaip, o tik kaip įpareigojančią ieškovę iki 2013 m. rugsėjo 1 d. užbaigti tinklų statybos darbus, ir juos perduoti savivaldybės administracijai ar kitiems atsakingiems asmenims. Vartotojas matydamas šią sąlygą bei sudarydamas sutartį dėl Tinklų prisijungimo, ją supranta kaip numatančią verslininko pareigą visus savo įsipareigojimus, susijusius su tinklų statybos užbaigimu ir jų nuosavybės teisės perdavimu Vilniaus rajono savivaldybės administracijos nuosavybėn, iki Sutartyje nurodyto termino. Vertinant minėtą Sutarties sąlygą, ji neleidžia vartotojui daryti išvados, jog tinklų statybos darbų užbaigimas ir perdavimas savivaldybės nuosavybėn yra skirtingi ir tarpusavyje nesusiję veiksmai. Sutartis buvo sudaryta daugiau nei metais anksčiau nei Sutartis dėl Tinklų statybos, taigi atsakovas sudarydamas Sutartį net objektyviai negalėjo tikėtis, kad Tinklai Vilniaus rajono savivaldybės nuosavybėn galėtų būti perduoti vėliau nei iki 2013 m. rugsėjo 1 d.

Šalies argumentai

32. Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.193 straipsnio nuostatas, todėl nepagrįstai sprendė, kad ieškovė pagal Sutartį neturi pareigos perduoti Tinklus Vilniaus rajono savivaldybės administracijos nuosavybėn. Civilinėje byloje kilo ginčas dėl Sutarties 6 p., Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties 18 p., numatančių ieškovės pareigą Tinklus perduoti Vilniaus rajono savivaldybės nuosavybėn, aiškinimo. Kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles. Sutarties 6 p. ir Sutarties 7 p. įtvirtintos sąlygos yra nesąžiningos ir siurprizinės tuo aspektu, kad jų pagrindu atsakovas įpareigojamas vykdyti visus įsipareigojimus ieškovei, net ir tuo atveju, kai ši jas vykdo netinkamai. Pripažinus minėtas Sutarties sąlygas nesąžiningomis ir siurprizinėmis, šios Sutarties sąlygos, o taip pat Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties 18 punktas turėjo būti aiškinami atsižvelgiant į CK 6.193 str. įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles. Nei prieš sudarant Sutartį, nei iki civilinės bylos inicijavimo atsakovui nebuvo pateikta Sutartis dėl Tinklų statybos, jam nebuvo žinomas faktas, nei jos sąlygos dėl Tinklų perdavimo Vilniaus rajono savivaldybės nuosavybėn.

Žemesnės instancijos teismas

33. Sutartį atsakovas sudarė prisijungimo būdu (CPK 182 straipsnio 5 punktas), todėl Sutarties sąlygos ir ieškovės įsipareigojimas dėl Tinklų statybos užbaigimo ir nuosavybės teisės perdavimo Vilniaus rajono savivaldybės nuosavybėn turėjo būti išimtinai atsakovo naudai, ypač atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra vartotojas ir tokiais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai.

34. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovės taikomas abonentinis mokestis savo esme ir paskirtimi nėra laikomas administraciniu mokesčiu. Civilinėje byloje buvo kilęs ginčas dėl nepagrįstai taikomo abonentinio mokesčio, o taip pat dėl ieškovės nuosavybės teisės į Tinklus neperdavimo Vilniaus rajono savivaldybės nuosavybėn. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai sprendė, jog ieškovės taikomas mokestis yra siejamas ne su asmeniu (abonentu), o su teise juo naudotis (abonementu). Todėl ieškovės taikomas mokestis yra mokestis už abonementą, ne abonentą. Vilniaus regiono apylinkės teismas taip pat nepagrįstai ir neteisėtai sprendė, jog atsakovo lūkestis dėl pigesnio vandens gavimo iš ieškovės negali būti vertinamas kaip atsakovui daroma žala, o taip pat negali būti pagrindu nemokėti už pateiktą vandenį.

35. Sutarties 7 p. ieškovė įsipareigojo ir garantavo, kad atsakovui už elektros, geriamojo vandens, nuotekų šalinimo paslaugas bus taikoma teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta visiems vartotojams taikoma kaina, o taip pat, kad atsakovui nebus taikomi jokie administravimo ir kiti panašūs mokesčiai. Ieškovė ne kartą papildomai tvirtino, kad atsakovui už vandens tiekimą taiko tokią pat kainą, kokią už vandenį ir nuotekų tvarkymą moka UAB „Vilniaus vandenys“. Civilinėje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė taiko abonentinį mokestį, kurio UAB „Vilniaus vandenys“ ieškovei netaiko.

Šalies argumentai

36. Apeliantas paaiškina, kad UAB „Vilniaus vandenys“ internetiniame puslapyje nurodyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kaina individualiųjų namų savininkams sudaro 1,09 Eur/m³. Tuo tarpu perkant tik geriamąjį vandenį kaina sudarytų 0,51 Eur/m³, o naudojantis tik nuotekų tvarkymo paslauga – 0,58 Eur/m³. Naudojant vandenį laistymui, ir tai apskaitant atskiru skaitikliu, nuotekų tvarkymo mokestis už šį vandenį netaikomas. Todėl už geriamąjį vandenį reiktų mokėti tik 0,51 Eur/m³. UAB „Vilniaus vandenys“ ieškovei taiko tokią vandens kainą, kuri yra skirta ir taikoma jam kaip juridiniam asmeniui (verslininkui), tačiau atsakovui, kaip vartotojui, ir jiems turėtų būti taikomos buitiniams vartotojams taikomos vandens tiekimo kainos. Atkreipia dėmesį taip pat į tai, kad ieškovė netiekia vandens laistymui, kurio kaina turėtų būti mažesnė, o tik geriamą vandenį, todėl gyventojai yra priversti šį vandenį naudoti ne tik maisto ruošimui, asmeninių-higieninių poreikių tenkinimui, bet ir laistymui.

37. Sutarties 7 p. įtvirtinta, kad atsakovas mokės teisės aktų nustatyta tvarka visiems taikomą kainą, t. y. konkrečiai jam kaip buitiniam vartotojui taikomą kainą, bet ne kainą už kurią vanduo tiekiamas juridiniams asmenims (verslininkams). Ieškovė įsipareigojo atsakovui netaikyti administravimo ir kitų panašių mokesčių, tačiau ieškovė atsakovui taiko abonentinį mokestį. Abonentinis mokestis savo esme ir paskirtimi yra administraciniu mokesčiu arba „kitais mokesčiais“ Sutarties 7 p. prasme. Nors ieškovė ir deklaratyviai teigė, kad ji pagrįstai atsakovui taiko juridiniams asmenims (verslininkams) taikomas vandens kainas ir neturi pareigos tiekti vandenį buitiniams vartotojams taikomomis kainomis, pati ieškovė taiko abonentinį mokestį, kuris yra taikomas tik buitiniams vartotojams. Ieškovė, siekdama pagrįsti jos išrašomose PVM sąskaitose faktūrose nurodytas kainas, dirbtinai referuoja į abonentinį mokestį, kuris taikomas vartotojams. Vadovaujantis ieškovės išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis, ieškovė kiekvieną mėnesį atsakovui nepagrįstai ir neteisėtai taiko 0,60 Eur + PVM abonentinį mokestį.

Šalies argumentai

38. Apelianto teigimu, teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.46 straipsnį. Nagrinėjamoje byloje nebuvo ginčo, jog atsakovas pagrįstai ir teisėtai sustabdė savo priešpriešinių prievolių ieškovei vykdymą. Ieškovė aplinkybių, kurios galėtų paneigti atsakovo prievolių vykdymo sustabdymo pagrįstumą ir teisėtumą nepateikė, nors tokią pareigą turėjo (CPK 227 straipsnio 2 dalis). Įrodymai patvirtina, kad atsakovas savo priešpriešinių prievolių vykdymą sustabdė teisėtai.

39. Apeliantas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 49 straipsnio 3 dalį, todėl nepagrįstai neįtraukė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, kaip išvados teikiančios institucijos, nors atsakovas tokį prašymą teikė. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išvada ir joje pateiktas Sutarties sąlygų vertinimas vartotojų teisių reglamentavimo kontekste turi reikšmę visapusiškam ir objektyviam bylos nagrinėjimui.

Atsiliepimas

40. Ieškovė UAB „Danjana“ pateikė teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

41. Nurodo, kad teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė pagal 2012 m. spalio 22 d. Prisijungimo teisių perdavimo sutartį neturi pareigos perduoti inžinerinius tinklus Vilniaus rajono savivaldybės administracijos nuosavybėn. Nors ieškovė pagal Sutartį įsipareigojo užbaigti Tinklų statybos darbus iki 2013 m. rugsėjo 1 d., tačiau jokių įsipareigojimų prieš atsakovą dėl Tinklų perdavimo Vilniaus rajono savivaldybės administracijai neprisiėmė, todėl sprendime pagrįstai konstatuota, kad ieškovė neturėjo pareigos užbaigusi tinklų statybas ir jas pridavusi tuo pačiu metu perduoti tinklus savivaldybės nuosavybėn. Atsakovas negalėjo nesuvokti skirtumo tarp Tinklų užbaigimo ir Tinklų perdavimo tretiesiems asmenims, kadangi savo esme tai yra skirtingi ir tarpusavyje nesusiję veiksmai, ši aplinkybė atsakovui buvo paaiškinta, tačiau atsakovas vis tiek savaip interpretuoja sutarties sąlygas.

42. Ieškovė atkreipia dėmesį ir į apelianto nesąžiningumą, kadangi jis savavališkai pakeitė apskaitos skaitiklius į naujus, neužfiksavęs senų skaitiklių rodmenų, o po to daugiau nei metus (iki ieškinio pateikimo), nepaisant raginimų, vengė atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Ieškovės pateiktą 2018 m. gegužės 28 d. sutarties projektą dėl šalto vandens pirkimo ir nuotekų valymo atsakovas ignoravo ir nepasirašė.

Atsiliepimas

43. Atsakovas taip pat nurodo, kad pareiga perduoti Tinklus kyla iš 2014 m. vasario 11 d. ieškovės ir UAB „Vilniaus vandenys“ sudarytos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties Nr. KB-10364 18 punkto, kuriame yra nuoroda į 2013 m. gruodžio 19 d. Trišalę sutartį. Sutarties 2.11. punktu ieškovė įsipareigojo per 7 metus nuo Tinklų statybos užbaigimo perduoti juos Vilniaus rajono savivaldybės nuosavybėn. Tinklų statyba buvo užbaigta 2014 m. gegužės 12 d., todėl terminas dėl Tinklų perdavimo sueina 2021 m. gegužės 12 d., o tai reiškia, kad iki šio termino nėra pareigos perduoti Tinklus savivaldybės nuosavybėn. Ieškovė nėra įsipareigojusi atsakovui dėl Tinklų perdavimo tretiesiems asmenims, kadangi atsakovas nėra Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties bei Trišalės sutarties šalimi. Ieškovės su atsakovu sudarytoje Sutartyje niekur nėra numatyti ieškovės įsipareigojimai dėl Tinklų perdavimo. Trišalė sutartis buvo sudaryta gerokai vėliau – 2013 m. gruodžio 19 d., t. y. praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo Sutarties sudarymo, todėl sudarant Sutartį jokių konkrečių terminų dėl Tinklų perdavimo momento nebuvo žinoma ir jokių įsipareigojimų dėl Tinklų perdavimo ieškovė neprisiėmė ir negalėjo prisiimti.

Žemesnės instancijos teismas

44. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CK 6.46 straipsnį ir pagrįstai sprendė, kad atsakovas neturėjo teisės stabdyti prievolių vykdymą, kadangi iš SMS žinučių negali būti padaryta išvada dėl pranešimo apie prievolių vykdymo sustabdymą. Sutartimi ieškovė įsipareigojo iki 2013 m. rugsėjo 1 d. užbaigti Tinklų statybos darbus ir suteikė atsakovui teisę prisijungti prie iki atsakovo žemės sklypo atvestų Tinklų. Įsipareigojimus ieškovė tinkamai įvykdė, todėl atsakovas neturėjo teisės remdamasis CK 6.46 straipsniu sustabdyti savo prievolių vykdymą. Dėl šių priežasčių atsakovo nurodoma CK 6.2284 straipsnio 2 dalis 3 punkto nuostata dėl nesąžiningų sutarties sąlygų prezumpcijos taip pat yra neatitinkanti faktinės situacijos ir negali būti taikoma.

Šalies argumentai

45. Ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasisakė dėl ieškovės taikomo abonentinio mokesčio. Teigia, kad apelianto teiginiai dėl sąskaitose faktūrose išskirto 0,60 Eur plius PVM už kiekvieną PVM sąskaitą faktūrą yra nepagrįsti. Ieškovė nurodo, kad abonentinis mokestis už Tinklų išlaikymą ir priežiūrą iš esmės skiriasi nuo administravimo mokesčio, kuris mokamas už dokumentų tvarkymą. Ieškovė į bylą pateikė duomenis dėl mokėjimų, kuriuos ji kiekvieną mėnesį atlieka Tinklus prižiūrinčiai bendrovei ir AB „ESO“ už tiekiamą elektros energiją nuotekų siurblinei, aptarnaujančiai Griovių kaimą. Abonentinį mokestį dėl tinklų išlaikymo ir priežiūros gyventojams taiko ir UAB „Vilniaus vandenys“, o ieškovės sąskaitose nurodyto abonentinio mokesčio dydis visiškai sutampa su UAB „Vilniaus vandenys“ taikytu mokesčiu – 0,60 Eur plius PVM. Atsakovas taip pat nurodo, kad jam nepagrįstai ir neteisėtai taikomas abonentinis mokestis, kuris nėra taikomas ieškovei, tačiau apeliaciniame skunde pats pripažįsta, kad UAB „Vilniaus vandenys“ ieškovei taiko dar didesnį – 3,20 Eur plius PVM mokestį. Atsakovui neteikiant duomenų, 2018 m. spalio 31 d. PVM sąskaita faktūra išrašyta už beveik 2 metų laikotarpį, todėl teiginys, kad atsakovui už kiekvieną mėnesį yra taikomas abonentinis mokestis taip pat neatitinka tikrovės.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

46. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

47. Teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas. Byloje ginčas kilo dėl skolos už vandens tiekimą priteisimo.

48. Byloje nustatyta, kad 2012 m. spalio 22 d. ieškovė ir atsakovas sudarė Prijungimo teisių prie tinklų perdavimo sutartį, pagal kurią ieškovė suteikė teisę atsakovui prisijungti prie ieškovės pastatyto geriamojo vandens tinklo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir buitinių nuotekų tinklo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o atsakovas už tai įsipareigojo sumokėti 17 377,20 Eur (60 000,00 Lt). Sutarties 6 punkte numatyta, kad Bendrovė garantuoja ir užtikrina Įgijėjui, o Įgijėjas su tuo sutinka, kad šios sutarties pasirašymo dieną Tinklai yra pastatyti prie Prijungimo sklypo ir Įgijėjas gali pilnai naudotis Tinklais ir nepertraukiamai gauti elektros, vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas reikalingas Prijungiamam sklypui. Bendrovė įsipareigoja užbaigti sutarties 1.1.-1.3. p. nurodytų Tinklų statybos darbus ir teisės aktų nustatyta tvarka įforminti šių Tinklų statybos užbaigimą 100 (vienas šimtas) procentų iki 2013 m. rugsėjo 1 d. Sutarties 7 punkte numatyta, kad Įgijėjas sutinka, kad iki Tinklų perdavimo momento Tinklų nuosavybės teisės perleidimo tretiesiems asmenims (savivaldybei, viešųjų tiekėjų funkcijas vykdantiems subjektams, ar pan.) Bendrovė / administravimo paslaugas teikianti įmonė už sunaudotą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas jam pateiktų sąskaitas, kurias Įgijėjas įsipareigoja apmokėti per sąskaitoje nurodytą terminą. Bendrovė ir Įgijėjas pareiškia ir susitaria, kad už elektros, geriamojo vandens, nuotekų šalinimo paslaugas Įgijėjas mokės teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą visiems taikomą kainą, Bendrovė neturi teisės taikyti Įgijėjui didesnių, nei visiems bendrai taikomų tarifų, taip pat patvirtina, kad Įgijėjui nebus taikomi jokie administravimo ir kiti panašūs mokesčiai (b. l. 3-4).

49. UAB „Danjana“, Vilniaus rajono savivaldybės administracija ir UAB „Vilniaus vandenys“ 2013 m. gruodžio 19 d. sudarė sutartį Nr. 489-75(14.20.07.) (Trišalė sutartis), pagal kurią Statytojas (ieškovė) įsipareigojo be kita ko per 7 (septynerius) metus nuo Tinklų statybos užbaigimo perduoti juos Vilniaus rajono savivaldybės nuosavybėn.

50. Ieškovas UAB „Danjana“ su UAB „Vilniaus vandenys“ 2014 m. vasario 11 d. sudarė Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį Nr. KB-10364, pagal kurią UAB „Vilniaus vandenys“ įsipareigojo tiekti ieškovei (abonentui) geriamąjį vandenį iki vandentiekio prietaisų, užtikrinant vandens kokybę pagal geriamojo vandens higienos normos HN 24 – 2003 reikalavimus ir vandens slėgį pagal technines sąlygas, kurias prieš objekto prijungimą prie vandentiekio tinklo išdavė vandens tiekėjas iki sutarties priede Nr. 1 nurodytų vandentiekio eksploatacijos ribų, vandenį tiekiant įvadu: objektas: 36322, gyvenamųjų namų kvartalas, objekto adresas: Grioviai; taip pat priimti abonento išleidžiamas nuotekas į nuotekų šalinimo sistemą ir kt., o ieškovė įsipareigojo už suteiktą geriamąjį vandenį ir išleistų nuotekų tvarkymo paslaugas sumokėti sutartyje nustatyta tvarka. Sutarties 18 punktas įtvirtina pareigą ieškovei perduoti bendro naudojimo tinklus Vilniaus rajono savivaldybes nuosavyben pagal 2013 m. gruodžio 19 d. sutartį Nr. 489-75 (14.20-07) del tinklų statybos (b. l. 33–36).

51. Ieškovė Tinklų statybas užbaigė 2014 m. gegužės 12 d. ir įregistravo 2014 m. gegužės 22 d. (b. l. 87-88).

52. Atsakovui 2018 m. spalio 31 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra 530,46 Eur sumai, iš kurios matyti, kad sunaudotas vandens kiekis ir nuotekų tvarkymas – 398 vienetai, abonentinis mokestis sudaro 0,60 Eur + PVM (b. l. 5). 2018 m. gruodžio 31 d. pateikta PVM sąskaita faktūra dėl 32,67 Eur sumos, kurioje kiekis nurodytas 24 vnt., o abonentinis mokestis taip pat 0,60 Eur + PVM (b. l. 6).

53. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą (CK 6.228¹ straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-248/2016, 31, 32 punktai). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tik tuo atveju, kai vandens tiekimo sutarties šalis yra fizinis asmuo, kuris vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas perka asmeniniams, savo šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu, profesija ar amatu, tenkinti, jis yra vartotojas vartotojų teisės prasme ir turi gauti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių apsaugą, kurią užtikrina įstatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303-687/2016). Šiuo atveju nustatyta, kad paslaugas teikia verslininkas, paslaugas gauna fizinis asmuo. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad paslaugos teikiamos į atsakovui nuosavybės teise priklausantį vienbutį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, be to, apeliantas nurodė, kad vandenį naudoja asmeninių poreikių tenkinimui, todėl egzistuoja visos sąlygos 2012 m. spalio 22 d. Prisijungimo teisių perdavimo sutartį kvalifikuoti vartojimo sutartimi (CK 6.228¹ straipsnis). Šiuo aspektu pritartina apelianto išdėstytiems teiginiams, jog pagal CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalį, bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio, tačiau tai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme padaryta nebuvo.

54. Apeliantas teigia, kad Sutarties 6 ir 7 punktai turėtų būti pripažįstami nesąžiningomis sutarties sąlygomis (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 3 punktas) bei siurprizinėmis (CK 6.186 straipsnis). Nurodo, kad Sutarties 6 p. sąlyga, kuria įsipareigota užbaigti Tinklų statybos darbus ir teisės aktų nustatyta tvarka įforminti šių Tinklų statybos užbaigimą 100 proc. iki 2013 m. rugsėjo 1 d., bet kuriam vartotojui suprantama taip, kad nurodytu terminu bus užbaigti tinklų statybos darbai ir jie bus perduoti savivaldybės administracijai ar kitiems atsakingiems asmenims, taigi vartotojui susidaro pagrindas vertinti verslininko pareigą įvykdyti visus savo įsipareigojimus, susijusius su tinklų statybos užbaigimu ir jų nuosavybės teisės perdavimu Vilniaus rajono savivaldybės administracijos nuosavybėn iki Sutartyje nurodyto termino. Apeliantas nurodo, kad šiuo atveju taikytina prezumpcija dėl nesąžiningos sąlygos, kurioje numatoma, kad vartotojas privalo vykdyti sutarties sąlygas, o verslininko pareiga vykdyti šią sutartį priklauso nuo kitų sąlygų, kurių įvykdymas priklauso tik nuo verslininko valios. Su tokiu apelianto Sutarties 6 ir 7 punkto nuostatų vertinimu sutikti nėra pagrindo.

55. Konkreti sąlyga gali būti pripažinta siurprizine, kai sąlygos yra netikėtos, t. y. tokios, kurių ji negalėjo protingai tikėtis būsiant sutartyje. Ar sutarties sąlygos turinys ir formuluotė išdėstyti aiškiai, sprendžiama pagal tai, ar esminės nuostatos yra išdėstytos suprantamai normalių gebėjimų asmeniui, ar daug nuostatų apima sąlyga, ar kiekviena iš jų detaliai aptarta; reikšmės gali turėti ir tai, kiek situacijų aptariama konkrečioje sąlygoje, kuo viena aptariama situacija skiriasi nuo kitos, ar nurodomos kiekvienos pasekmės ir kt.; analizuojant išraiškos būdą reikšminga tai, ar sąlygos nuostata tiesiogiai suformuluota ir išreikšta, ar ne. Be to, turi būti atsižvelgiama į prisijungusios sutarties šalies patirtį, susiklosčiusius šalių santykius, kitas aplinkybes, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (LAT 2016 m. liepos 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-380-969/2016). CK 6.228⁴ straipsnyje nustatyto vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolės instituto paskirtis – atkurti sutarties šalių derybinę pusiausvyrą ir užtikrinti sutarčių laisvės principo įgyvendinimą, taip apsaugant vartotoją. Vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų samprata įtvirtinta CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Taigi nesąžininga gali būti pripažinta individualiai neaptarta vartojimo sutarties sąlyga, prieštaraujanti bendriesiems sąžiningumo reikalavimams ir taip iš esmės pažeidžianti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai. Toje pačioje minėto straipsnio dalyje įtvirtintas pavyzdinis nesąžiningomis laikomų vartojimo sutarčių sąlygų sąrašas. Ar konkreti vartojimo sutarties sąlyga yra nesąžininga, teismas vertina, atsižvelgdamas į įstatyme nustatytų kriterijų ir konkrečių bylos aplinkybių visumą. Sutarties sąlygos sąžiningumas vertinamas atsižvelgiant į sutartyje nurodytų prekių ar paslaugų prigimtį ir visas sutarties sudarymo metu buvusias ir jos sudarymui turėjusias įtakos aplinkybes, ir visas kitas tos sutarties ar kitos sutarties, nuo kurios ji priklauso, sąlygas (CK 6.228⁴ straipsnio 5 dalis).

56. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors ir Sutartis buvo sudaryta prisijungimo būtu, tačiau iš Sutarties 6 punkto turinio (nutarties 48 punktas) eiliniam vartotojui niekaip negali susidaryti įspūdis, kad ieškovė ne tik kad privalo įvykdyti tiesiogiai pažodžiui nuostatoje nurodytas pareigas, tai yra - šios sutarties pasirašymo dieną Tinklai yra pastatyti prie Prijungimo sklypo ir apeliantas gali pilnai naudotis Tinklais ir nepertraukiamai gauti elektros, vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas reikalingas Prijungiamam sklypui ir užbaigti Tinklų statybos darbus ir teisės aktų nustatyta tvarka įforminti šių Tinklų statybos užbaigimą 100 (vienas šimtas) procentų iki 2013 m. rugsėjo 1 d. - tačiau ir iki nurodyto termino privalo juos perduoti savivaldybės administracijai ar kitiems atsakingiems asmenims, taigi, įvykdyti visus savo įsipareigojimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia šios nuostatos interpretacija yra nepagrįsta, neapibrėžtai išplečianti ieškovės pareigas prieš atsakovą, be to, toks apelianto pateiktas vertinimas išeina už sutarties nuostatų vertinimo sąžiningumo aspektu bei vartotojo gynimo ribų. Ši nuostata yra pakankamai aiški, logiškai ir suprantamai suformuluota, nenustatyta dviprasmybių ar galimybės šią nuostatą interpretuoti savaip, nuostata nėra kompleksinė, sąlyginė ar įtvirtinanti verslininkui kokias nors palankias sutarties vykdymo sąlygas prieš kitą sutarties šalį. Ieškovė įsipareigojo užbaigti Tinklų statybą bei šį užbaigimą įforminti, jokių kitų pareigų pagal šią nuostatą ieškovė nebuvo prisiėmusi, tuo tarpu, tokia pareiga ieškovei buvo įtvirtinta jau vėliau 2013 m. gruodžio 19 d. sutartimi Nr. 489-75(14.20.07.) bei 2014 m. vasario 11 d. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartimi Nr. KB-10364. Apeliantas minėtų sutarčių šalimi nebuvo, todėl ir tokios pareigos (per 7 metus nuo Tinklų statybos užbaigimo perduoti juos Vilniaus rajono savivaldybės nuosavybėn) ieškovė prieš apeliantą nebuvo prisiėmusi.

57. Be to, kaip nurodyta anksčiau, nesąžiningų sąlygų kontrolės instituto paskirtis yra atkurti sutarties šalių derybinę pusiausvyrą ir užtikrinti sutarčių laisvės principo įgyvendinimą, taip apsaugant vartotoją. Atsakovas niekaip nepagrindė, kaip jo suprastos sąlygos nulėmė jo apsisprendimą sudaryti sutartį, ir kaip jo valia būtų pasikeitusi, ir ar iš viso būtų pasikeitusi, jeigu jis būtų supratęs sutarties nuostatas taip, kaip jos surašytos. Atsakovas savo argumentuose nenurodė, kad jeigu jis būtų žinojęs, kad ieškovė neįsipareigoja perduoti Tinklų iki 2013 m. rugsėjo 1 d., tai jis nebūtų prisijungęs prie Tinklų, arba būtų pasirinkęs kitą geriamojo vandens tiekimo ir / arba nuotekų tvarkymo būdą, taigi nepagrindė, kad jo kitoks Sutarties nuostatų supratimas nulėmė faktą, kad jis su ieškove sudarė sutartį, taigi ir dėl šios priežasties sąlygų nėra pagrindo pripažinti nesąžiningomis.

58. Kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo, apeliantas taip pat teigia, kad ir Sutarties 7 punkte įtvirtinta nuostata (iki Tinklų perdavimo momento Tinklų nuosavybės teisės perleidimo tretiesiems asmenims Bendrovė teikia sąskaitas, kurias Įgijėjas įsipareigoja apmokėti per sąskaitoje nurodytą terminą. Už paslaugas Įgijėjas moka teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą visiems taikomą kainą, Bendrovė neturi teisės taikyti Įgijėjui didesnių, nei visiems bendrai taikomų tarifų, taip pat patvirtina, kad Įgijėjui nebus taikomi jokie administravimo ir kiti panašūs mokesčiai) turėtų būti pripažįstama kaip nesąžininga, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šios nuostatos galimam nesąžiningumui pagrįsti apeliantas jokių konkrečių argumentų nepateikė, o tik nurodo, kad šios nuostatos buvo netinkamai vykdomos, atsakovui nepagrįstai pritaikytas abonementinis mokestis bei apmokestinant jį ne kaip vartotoją, o kaip verslininką. Dėl šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo Sutarties 7 punkto vertinti kaip nesąžiningo CK 6.228⁴ straipsnio prasme, kadangi formuluotė aiški, įtvirtinanti pareigą atsakovui tiek mokėti už teikiamas paslaugas pagal pateiktas sąskaitas, tiek tiekėjo pareigą netaikyti didesnių tarifų bei netaikyti administravimo bei kitų panašių mokesčių.

59. Šioje vietoje tikslinga pažymėti ir tai, kad apeliantas nepagrįstai savo nemokėjimą už jam suteiktas paslaugas grindžia prievolės vykdymo sustabdymu. CK 6.46 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, kai kreditorius nevykdo savo priešpriešinės pareigos, jeigu skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymą. Priešpriešinių prievolių vykdymo sustabdymas – vienas įstatyme leidžiamų savigynos būdų, jo taikymo pagrindai ir sąlygos apibrėžtos CK 6.46, 6.58 straipsniuose. CK 6.46 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, kai kreditorius nevykdo priešpriešinės pareigos, jeigu skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymą. Šio savigynos būdo taikymas reglamentuojamas ir sutarčių teisės normų. CK 6.207 straipsnyje įtvirtinta sutarties šalių teisė sustabdyti sutarties vykdymą: jeigu šalys turi įvykdyti sutartį tuo pačiu metu, tai bet kuri iš jų turi teisę sustabdyti sutarties vykdymą tol, kol kita šalis nepradės jos vykdyti; kai šalys savo prievoles turi įvykdyti viena paskui kitą, tai turinti sutartį įvykdyti vėliau šalis gali sustabdyti vykdymą tol, kol kita šalis neįvykdo savo prievolių; šalys šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta teise turi naudotis sąžiningai. CK 6.208 straipsnio dalyje nustatyta galimybė taikyti savigyną, kai sutartis įvykdoma netinkamai: šalis gali sustabdyti savo prievolių vykdymą tol, kol kita šalis pašalina įvykdymo trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos gretutinių teisių asociacija v. UAB „Liuks“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-152/2014; kt.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad esminė prielaida šiai priemonei taikyti yra priešpriešinių įsipareigojimų vienas kitam turėjimas. Apeliantas savo prievolės (mokėjimo už suteiktas vandens tiekimo paslaugas) sustabdymą grindžia tuo, kad ieškovė vilkino Sutartimi ir Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartimi prisiimto įsipareigojimo nuosavybės teisę į Tinklus perduoti Vilniaus rajono savivaldybei vykdymą; nepaisė atsakovo raginimų ir prašymų perduoti nuosavybės teisę į Tinklus Vilniaus rajono savivaldybės nuosavybėn; darė turtinę žalą atsakovui bei nepagrįstai taikė abonementinį (administravimo) mokestį, tačiau, kaip minėta, tokio įsipareigojimo – Tinklų perdavimo – ieškovė su atsakovu sudarytoje sutartyje prisiėmusi nebuvo, tokios pareigos neturėjo, todėl ir apeliantas mokėti už suteiktas paslaugas atsisakė nepagrįstai.

60. Apeliantas taip pat teigia, kad ieškovė nepagrįstai taikė abonementinį mokestį, kadangi Sutarties 7 punktu įsipareigojo tokių mokesčių netaikyti. Be to, UAB „Vilniaus vandenys“ ieškovei taiko tokią vandens kainą, kuri yra skirta ir taikoma ieškovei kaip juridiniam asmeniui (verslininkui), tačiau atsakovas yra vartotojas, kuriam turėtų būti taikomos buitiniam vartotojui taikomos vandens tiekimo kainos. Ieškovė paaiškina, kad abonementinis mokestis už Tinklų išlaikymą ir priežiūrą iš esmės skiriasi nuo administravimo mokesčio, kuris mokamas už dokumentų tvarkymą, abonementinį mokestį dėl tinklų išlaikymo ir priežiūros gyventojams taiko ir UAB „Vilniaus vandenys“, o ieškovės sąskaitose nurodyto abonentinio mokesčio dydis sutampa su UAB „Vilniaus vandenys“ taikytu mokesčiu – 0,60 Eur plius PVM.

61. Sutarties 7 punkte atsakovas įsipareigojo už paslaugas mokėti teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą visiems taikomą kainą, o bendrovė įsipareigojo netaikyti administravimo ir kitų panašių mokesčių. Iš atsakovui pateiktų PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad jam yra taikomas abonentinis mokestis 0,60 Eur + PVM. Remiantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pateiktu išaiškinimu (http://www.vlkk.lt/konsultacijos/3425-abonementinis-abonentinis), tokio pobūdžio mokestis yra siejamas ne su asmeniu abonentu, o su teise kuo nors naudotis, todėl tikslesnė atsakovui taikyto mokesčio formuluotė būtų abonementinis mokestis, tačiau, teismo vertinimu, sąskaitose pavartota formuluotė „abonentinis“ nepakeičia tokio pritaikyto mokesčio turinio. Ieškovė pateikė paaiškinimus, kad abonementinį mokestį sudaro išlaidos Tinklų išlaikymui ir priežiūrai, tokius ieškovės teiginius pagrindžia byloje esančios UAB „Santjana“ kasmėnesinės sąskaitos už vandentiekio ir nuotekų tinklų techninę priežiūrą Dvarykščių ir Griovių kaimuose bei AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateiktos sąskaitos už tiekiamą elektros energiją nuotekų siurblinei, kuri aptarnauja Griovių kaimą dėl nuotekų šalinimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrįstai buvo sprendžiama, kad administracinis mokestis, kurio netaikyti įsipareigojo ieškovė, yra susijęs su dokumentų tvarkymo, administracinio pobūdžio sąnaudomis, tačiau ne su Tinklų išlaikymu, priežiūra bei elektros energijos teikimu nuotekų siurblinei. Atsakovas nei atsikirtimuose į ieškinį, nei apeliaciniame skunde nepaneigė ieškovės teiginių ir nepagrindė, kad jam pritaikytas mokestis buvo skirtas kitiems tikslams, nesuderinamiems su Sutarties 7 p. nuostata, tenkinti, o ne Tinklų priežiūrai, todėl darytina išvada, kad ieškovė, taikydamas abonementinį mokestį, nepažeidė Sutarties 7 punkte nurodyto įpareigojimo. Be to, kaip teisingai nurodo ir apeliantas, ir ieškovė, ieškovė UAB „Vilniaus vandenims“ moka dar didesnį – 3,20 Eur + PVM mokestį, negu kad juo apmokestina atsakovą (žr., pvz. b. l. 63).

62. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, kad ieškovė atsakovui nepagrįstai jai taikė tokias pačias kainas, kaip kad jai taikė UAB „Vilniaus vandenys“. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, CPK yra įtvirtintas onus probandi principas, t. y. kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Minėtose normose nustatyta bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, kuria remiantis, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia. Atsakovas, siekdamas paneigti ieškovės atsakovui taikomą paslaugų kainą, tik formaliai nurodė, kad jam neva turėtų būti taikoma mažesnė vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kaina, negu kad ji taikoma pačiai ieškovei, tačiau nenurodo tokių įkainių dydžių, nepateikė paskaičiavimų, kokie, jo manymu, įkainiai turėjo būti taikomi bei kokia suma susidariusi, taigi nepagrindė ir neįrodė tokių savo teiginių. Apeliantas skunde cituoja UAB „Vilniaus vandenys“ internetiniame puslapyje pateiktą informaciją, jog skirtųsi kaina mokant tik už geriamojo vandens tiekimą, negu kad už geriamojo vandens bei nuotekų tvarkymo, tačiau nenurodo, kaip jo manymu skirtųsi kaina vandens tiekimo verslininkui bei vartotojui. Pažymėtina, kad ir byloje nėra pateikta tokių įrodymų, kurie patvirtintų įkainių diferenciaciją. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovui buvo suteiktos paslaugos pagal Sutartį, o sudaryta Sutartimi atsakovas įsipareigojo už paslaugas sumokėti pagal jam pateiktas sąskaitas, todėl tokia pareiga privalo būti vykdoma. Apeliantas taip pat teigia, kad ieškovė nesudaro galimybių gauti ir mokėti mažesnę kainą tik už laistymui skirtą vandenį, tačiau pažymėtina, kad pagal Sutarties 7 punktą, ieškovė įsipareigojo teikti geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas, tačiau nebuvo įsipareigota teikti ne geriamąjį (laistymui) skirtą vandenį. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

63. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo spręsti, kad Sutarties 6 ir 7 punktai yra nesąžiningi ar siurpriziniai, ar kitaip pažeidžiantys apelianto, kaip vartotojo, interesus, taip pat nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė nepagrįstai taikė abonementinį mokestį bei didesnius, negu kad turėjo taikyti, vandens tiekimo tarifus, tokiu būdu atsakovui padarydama žalą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

64. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 98 straipsnis), tačiau tokią teisę įgijo ieškovė. Ieškovė prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nurodė, kad patyrė 600 Eur išlaidų. Bylinėjimosi išlaidų realumą patvirtina 2019 m. gruodžio 6 d. sąskaita faktūra Nr. JKA 027/2019 ir 2020 m. kovo 12 d. banko patvirtinimas dėl šios sąskaitos faktūros apmokėjimo. Prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ maksimalių dydžių, todėl priteistinos iš atsakovo M. S. ieškovės UAB „Danjana“ naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

atsakovo M. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Danjana“ (į. k. 302249149) iš atsakovo M. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Margarita Stambrauskaitė