- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-16
- Bylos Nr.
- 2VP-17110-1090/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12483-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jan Maciejevski
- Suinteresuotas asmuo
- Ž. K., L. Ž.
- Advokatai
- Evaldas Navickas, Ina Navickienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio Daliaus Traigio pareiškimą dėl baudos skyrimo už antstolio įpareigojimo ir teismo nutarties nevykdymą, suinteresuoti asmenys – Ž. K. (toliau ir – Išieškotojas), L. Ž. (toliau ir – Skolininkė), išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Antstolis Dalius Traigys Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 6 dalies pagrindu kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo teismo skirti L. Ž. baudą už kiekvieną antstolio įpareigojimo ir teismo nutarties nevykdymo dieną. Antstolis nurodo, kad vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. vykdomąjį dokumentą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-37263-1102/2020, dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Teigia, jog 2021 m. kovo 29 d. priėmė patvarkymą, kuriuo įpareigojo L. Ž. vykdyti teismo nutartį dėl laikino bendravimo su dukra A. K., gimusia (duomenys neskelbtini), teismo nutartyje nurodyta tvarka, kuris Skolininkei įteiktas 2021 m. balandžio 3 d. tinkamai. Antstolis nurodo, jog kontoroje 2021 m. lapkričio 11 d. Išieškotojas pateikė informaciją, kad Skolininkė nevykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutarties, o 2021 m. gruodžio 6 d. Skolininkė pateikė antstoliui raštus, teigdama, kad ji laikosi minėtos laikinojo bendravimo tvarkos ir suteikia galimybes Išieškotojui matytis su dukra. Atsižvelgiant į tai, kad 2021 m. rugsėjo 20 d. byloje buvo paskirta nepilnametei dukrai ambulatorinė pirminė teismo psichologijos ekspertizė, antstolis atidėjo Išieškotojo prašymo kreiptis į teismą dėl nutarties nevykdymo vykdymą iki bus pateikta ambulatorinės pirminės teismo psichologijos ekspertizės išvada. 2022 m. gegužės 3 d. Išieškotojas pateikė duomenis dėl laikino bendravimo tvarkos nevykdymo bei Teismo psichologijos ekspertizės aktą, taip pat 2022 m. gegužės 16 d. Išieškotojas pateikė papildomus duomenis dėl laikino bendravimo tvarkos nevykdymo kartu su garso įrašu. Taigi, Skolininkė neįvykdė antstolio teisėtų reikalavimų, bei vadovaujantis ekspertizės aktu tinkamai nevykdo teismo nutartyje nurodytos bendravimo tvarkos. Esant tokioms aplinkybėms antstolis 2022 m. gegužės 31 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-22-241-14824 ir perdavė teismui spręsti klausimą dėl sprendimo nevykdymo pasekmių taikymo (b. l. 1–2).
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo L. Ž. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nesutinka su antstolio reikalavimu, nurodydama, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme nuo 2020 m. lapkričio 3 d. yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo Ž. K. ieškinį dėl jo bendravimo su nepilnamete dukra A. K. tvarkos pakeitimo ir detalios tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, kurioje buvo priimta nutartis dėl laikinos tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymo, pagal kurią:
1) tėvas bendrauja su Dukra kiekvienos savaitės ketvirtadienį nuotolinio ryšio priemonėmis, atsižvelgiant į vaiko laisvą laiką po užsiėmimų ugdymo įstaigoje ir/ar dalyvavimo popamokinėse veiklose, paprastai tarp 18:00 val. ir 19:00 val. Vaiko mama L. Ž. užtikrina telekomunikacinių įrenginių, įskaitant vaizdo ryšį, suteikimą vaikui;
2) tėvas bendrauja su vaiku metų lyginių savaičių šeštadieniais bei nelyginių savaičių sekmadieniais, paimdamas dukrą 11:00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir iki 18:00 val. grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą;
3) tėvas bendrauja su vaiku 2020 m. gruodžio 26 d. (Šv. Kalėdų antrąją dieną), paimdamas dukrą 12 val. iš jos gyvenamosios vietos ir iki 18 val. grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą;
4) tėvas turi teisę bendrauti su vaiku nedalyvaujant vaiko mamai L. Ž.;
5) vaiko tėvas ir mama gali susitarti ir dėl kitokios tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos arba pakeisti šia nutartimi patvirtintą laikinąją bendravimo tvarką ar tvarkos atskirus aspektus.
Atsiliepimas
3. Skolininkė mano, jog antstolio Daliaus Traigio pareiškimas dėl baudos mergaitės motinai skyrimo yra tik suinteresuoto asmens Ž. K. priemonė daryti teismui ir pačiai L. Ž. spaudimą nagrinėjamojoje civilinėje byloje. Skolininkė atsiliepime taip pat teigia, jog antstoliui pateikta informacija apie bendravimo tvarkos nevykdymą ir Skolininkės atsakomybę už tai neatitinka tikrovės, kadangi kiekvieną kartą laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatyta bendravimo tvarka iš vaiko motinos pusės yra vykdoma, t. y. vaiko tėvui yra sudaromos visos galimybės bendrauti su dukra. Būtent paties suinteresuoto asmens Ž. K. siekis nuolat iš naujo derinti nustatytą bendravimo tvarką su jo dienotvarke kelia papildomus nepatogumus tiek vaiko motinai, tiek pačiai dukrai, visą šį laikotarpį suinteresuotas asmuo L. Ž. ir šalių dukra turėjo derintis prie Išieškotojo pageidavimų, o toks nesiderinimas vaiko tėvo yra vienasmeniškai traktuojamas kaip nutarties nevykdymas. Be to, pats Išieškotojas ne kartą atsisakė bendrauti su savo dukra, o būtent: 2022 m. sausio–gegužės mėnesiais 12 iš 20 teismo nutartimi numatytų bendravimo tvarkos savaitgalio dienų buvo praleistas bendravimas, 11 kartų bendravimas neįvyko paties vaiko tėvo atsisakymu, tėvas taip pat šiais metais atsisakė dalyvauti dukros gimtadienio šventėje. Taigi, esama nustatyta bendravimo tvarka vaiko tėvui yra per plati ir jis nėra pajėgus ją vykdyti, nes net 60 proc. susitikimų neįvyko paties vaiko tėvo prašymu. Be to, į bendravimo tvarkoje numatytus susitikimus su vaiku tėvas ateina ne bendrauti ir užmegzti ryšio, o ieškoti priekaištų vaiko mamai, susirinkti informaciją ir teikti ją antstoliui ar teismui, nuskurdinti Skolininkę. Skolininkė pažymi, jog nepilnametei šalių dukrai ir jos aplinkai nuolat sukeliamas stresas dėl nepagrįstų reikalavimų bendrauti tik tokiu būdu, kuris priimtinas Išieškotojui, o Skolininkės persekiojimas įrašinėjant visus jos pokalbius, filmavimas ir įrašinėjimas tiek Skolininkės, tiek pačios dukros ir jos draugų ugdymo aplinkoje patvirtina neadekvatų Išieškotojo elgesį, kuris yra nepriimtinas moralės požiūriu. Skolininkė taip pat nurodo papildomas su nagrinėjama byla susijusias faktines aplinkybes, jog Išieškotojas vaiko motiną paliko besilaukiančią 2012 metais, t. y. tik išgirdęs žinią apie nėštumą, jis atkakliai ir primygtinai vertė vaiko motiną nutraukti nėštumą, jam visiškai nerūpėjo dukra nuo pirmų gimimo minučių. 2013 m. Išieškotojas susituokė ir dukros gyvenime dalyvavo tik epizodiškai, tik išimtinai dėl Skolininkės nuolatinio skatinimo bendrauti su dukra nuo vaiko kūdikystės tarp dukros ir tėvo buvo sukurtas draugiškas ryšys. Mano, jog bendravimo tvarkos su vaiku nustatymas Išieškotojui buvo reikalingas tik kontroliuoti ir psichologiškai „terorizuoti“ Skolininkę, o ne puoselėti santykius su dukra. Taigi, vertinant dukros bendravimą su Išieškotoju, išskirtinai pačio Ž. K. elgesys ir lemia dukros atsisakymą įgyvendinti jo pageidavimus, jo nepagarbus elgesys su dukra lemia jos baimę ir atsitraukimą nuo tėvo, o atlikta ekspertizė nesudaro pagrindo tenkinti Išieškotojo reikalavimo ir skirti baudą Skolininkei, kadangi ekspertai nevertino pirmiausia pačio Ž. K. negebėjimo vykdyti nustatytą bendravimo tvarką, o tik epizodiškai vertino dukros nuomonę apie tėvą, kurios jis nei augino, nei rūpinosi ja. Be kita ko, Skolininkė, vertindama Išieškotojo bendravimą su dukra, turi pagrįstus nuogąstavimus dėl jo, kaip tėvo, įgūdžių ir gebėjimo adekvačiai vertinti situaciją ir vaikui gresiančius pavojus susižeisti. Taigi, nagrinėjamu atveju byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurių Išieškotojas pats ir nesilaiko, o byloje surinktos faktinės aplinkybės patvirtina, jog Skolininkė ne tik kad nekliudo, bet nuolat skatina Išieškotoją bendrauti su dukra, todėl nėra jokio teisinio pagrindo jai skirti baudą. Be to, Išieškotojas nepateikė konkrečių įrodymų, kad dukra nebendravo su juo dėl Skolininkės kaltės ar, kad Skolininkė savo veiksmais trukdė tėvui bendrauti su dukra. Antstolio nurodymai buvo pilna apimtimi įvykdyti Skolininkės, o antstolis, apibendrinęs savitikslę Išieškotojo interpretaciją, be faktinio pagrindo padarė išvadą, kad Skolininkė neužtikrino tėvo ir dukros teisės bendrauti nedalyvaujant vaiko mamai, ir tokiu būdu netinkamai vykdo teismo nutartį dėl laikino bendravimo su dukra tvarkos. Antstolis, prieš kreipdamasis į teismą dėl baudos skyrimo, neprašė pateikti atsiliepimo (pozicijos) į Išieškotojo 2022 m. gegužės mėnesį antstoliui pateiktą informaciją, apskritai, nei iš antstolio surašyto Sprendimo, įpareigojančių Skolininkę atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto, nei iš pareiškimo teismui dėl baudos skyrimo turinio neįmanoma nustatyti, kokiais konkrečiais savo veiksmais Skolininkė neužtikrino Išieškotojo ir dukros bendravimo tvarkos, o abu antstolio veiklos dokumentai yra surašyti, remiantis išimtinai subjektyviais Išieškotojo paaiškinimais, nepatikrinus jo pateiktos informacijos pagrįstumo. Be to, baudos skyrimas Skolininkei pažeistų ir pačio vaiko interesus, kadangi Išieškotojo skiriamas išlaikymas dukrai nesiekia minimalaus (šiuo metu sudaro 215,00 Eur per mėnesį), o Skolininkė dukros poreikiams skiria reikšmingą savo gaunamų pajamų dalį. Prašo antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo atmesti kaip nepagrįstą ir neteisėtą (b. l. 6–11).
4. Suinteresuotas asmuo Ž. K. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad 2022 m. kovo 10 d. – balandžio 8 d. teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-42/2022, buvo nustatyta, jog dukra gali išreikšti savo nuomonę apie tai, kad ji nori bendrauti su tėčiu, tačiau negali turėti ir reikšti nuomonės apie tai, kokio konkretaus bendravimo ji nori/nenori, o vaiko kokybiškam bendravimui su tėvu trukdo būtent motina ir tai jokiu būdu negali būti toleruojama. Išieškotojas tvirtina, jog motina elgiasi netinkamai, nesiekia bendradarbiauti bei nesudaro sąlygų normaliam tėvo-dukters bendravimui, o nuolat kuria pretekstus, sudarančius prielaidas bendravimui nevykti. Būtent Skolininkė (motina) pati kuria konfliktiškus santykius tiek su dukters tėvu, tiek ir stengiasi, kad dukters santykiai su tėvu taip pat nebūtų geranoriški bei taikūs, o tokios situacijos nebegalima toleruoti, nes ji daro ypatingai neigiamą įtaką būtent dukters kaip asmenybės formavimuisi. Išieškotojas pateikė išsamią situacijos analizę, kaip keitėsi jo bendravimas su dukra iki prasidedant bylai ir jai prasidėjus. Pasak išieškotojo, ieškinys į teismą buvo pateiktas, siekiant apginti savo ir dukters teisę į bendravimą, o vykdomoji byla buvo užvesta ne iš karto ir jos tikslas buvo ne motinos nubaudimas, bet siekis realizuoti bendravimą su dukra. Pažymėjo, jog Skolininkės nurodomi skaičiai, kada nevyko bendravimas, neatitinka tikrovės, Išieškotojo duomenimis, nuo 2020 gruodžio iki 2022 rugsėjo turėjo įvykti 90 susitikimų, iš viso per šį laikotarpį atšauktų susitikimų buvo 21. Taigi, teismines procedūras dėl bendravimo su dukra skatina ir gilina bei finansines išlaidas sau sukuria pati Skolininkė, siekdama trukdyti tėvo–dukters bendravimui, nes jei šis bendravimas būtų buvęs ir jam nebūtų trukdoma, jokie procesai nebūtų buvę pradėti (b. l.70–77).
5. Suinteresuotas asmuo L. Ž. Papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, jog antstolis pareiškimą teismui pateikė remdamasis tik Išieškotojo teiktais paaiškinimais, vienašališka Išieškotojo pateikta nuomone, tačiau neišklausė Skolininkės nuomonės. Tvirtina, jog Išieškotojas tik siekia gilinti konfliktą, rašo daug laiškų ir paaiškinimų šalims ir teismui, nepagrįstai siekia bausti dukros motiną, kuria vis naujus procesinius dokumentus, tačiau realus bendravimas su dukra vyksta taip, kaip vyko anksčiau, pats Išieškotojas pasirenka fragmentinį bendravimą su dukra. Pažymi, jog Išieškotojas teikė ieškinį į teismą net nebandydamas susitarti, nesiekė mediacijos civilinėje byloje. Apskritai, Išieškotojas niekada nepalaikė reguliaraus ryšio su dukra, jo bendravimas buvo epizodinis ir iki ieškinio padavimo teismui. Kiekvieną nutartimi numatytą dieną Išieškotojui buvo sudarytos sąlygos bendrauti su dukra, kiekvieną kartą buvo ieškoma sprendimų kurti bendravimą, nors pats Išieškotojas kūrė ir kuria bauginančią atmosferą ir sudaro įtampą dukrai. Atsikirsdama į teisme 2022 m. rugsėjo 29 d. gautus Išieškotojo papildomus dokumentus teigia, jog pateikti įrašai iš esmės įrodo, jog nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra vykdoma, o Išieškotojas, pats inicijavęs visus įmanomus teisminius procesus, pažeidė pareigą bendradarbiauti ir rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, taip pat pareigą rūpestingai ir laiku pateikti teismui duomenis bei sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis, t. y. tyčia ir nesąžiningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis ir taip akivaizdžiai vilkina bylos nagrinėjimą. Išieškotojas susitikimų metu orientuojasi ne į bendravimą su dukra, bet į įrašų darymą, o jo tikslas yra ne bendravimas su dukra, o nuolatinės įtampos kėlimas, bauginimas ir gąsdinimas dukros ir jos šeimos. Tvirtina, jog Išieškotojui niekada nebuvo duotas leidimas įrašinėti ir filmuoti (b. l. 87–93, 127–136).
6. Tarnyba pateikė išvadą byloje, kurioje nurodo, jog pareiškėjo teismui pateikti duomenys reiškia, jog teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartis dėl Ž. K. ir jo nepilnametės dukters A. K. nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos, antstolio nurodytu laikotarpiu galimai nebuvo vykdoma, tačiau nepatvirtina, jog Skolininkė kryptingai ir sistemingai siektų pažeidinėti dukters teises, veiktų su tikslu visiškai neleisti nepilnametei matytis ir bendrauti su tėvu, taip pažeisdama savo dukters teisę į šeimos ryšius ir jų išsaugojimą. Tarnyba informavo, kad šeima dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų nėra žinoma, šeimai niekada nebuvo ir nėra taikomas atvejo vadybos procesas, taip pat, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme vyksta civilinis procesas, kuriame sprendžiamas klausimas dėl Išieškotojo bendravimo su jo nepilnamete dukra tvarkos nustatymo bei kiti su nepilnamete susiję klausimai. Tarnybos teigimu, proceso metu pastebėta, jog tėvai ne visada geba konstruktyviai, operatyviai komunikuoti tarpusavyje siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus, galimai vis dar jaučia asmenines nuoskaudas vienas kito atžvilgiu, todėl ir kyla keblumų bandant susitarti, priimant kompromisus. Tarnybos nuomone, teismo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos vykdymas prievartos priemonėmis tokio pobūdžio byloje negalimas, o teismas, spręsdamas dėl baudos skyrimo, turėtų įvertinti ne tik tai, ar formaliai teismo sprendimas nebuvo vykdomas, bet ir aplinkybes, lėmusias jo nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Pažymėjo, jog baudos skyrimas asmeniui daugeliu atvejų atsiliepia visos šeimos biudžetui, taigi, galimai turėtų įtakos nepilnametės A. K. interesų į saugią ir stabilią aplinką, tinkamą išlaikymą ir pan. užtikrinimui (b. l. 17–18).
II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė
7. Suinteresuotas asmuo Ž. K. teismo posėdyje antstolio pareiškimą palaikė bei prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad su skolininke niekada kartu negyveno, bet sutarė kartu auginti vaiką. Pradžioje bendravimas su vaiku vyko abipusio susitarimo pagrindu, tačiau nuo pat gimimo jo bendravimas su vaiku buvo apribotas, tik 5 metų motina leido vaiką pasiimti pas save, jam visuomet buvo nepriimtinas toks bendravimas. Su skolininke nepavykstant gražiuoju susitarti, jam teko kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos nustatymo, po ko iškarto nutrūko bendravimas su vaiku, jis nebegalėjo vaikui paskambinti, pats vaikas pradėjo nenorėti bendrauti, dėl ko jis paprašė nustatyti laikiną bendravimo tvarką. Taip pat, byloje gavus psichologinės ekspertizės išvadą, pasimatė reali situacija, kad vaikas nori bendrauti su tėvu, tačiau mama to nenori. Pagal Išieškotojo į bylą pateiktas lenteles matyti, kada nepavyko ir kada pavyko bendrauti, visgi, nuo 2020 metų iki šiol bendravimas, su tam tikromis išimtimis, gerėja, o nuo 2022 m. birželio nutartis yra vykdoma beveik be priekaištų, tačiau papildomų susitikimų iš esmės Skolininkė niekada nesiūlė. Sunku pasakyti, kas lėmė bendravimo pablogėjimą, nemano, jog dėl jo veiksmų santykiai su vaiku pablogėjo, nebent dėl to, kad iškėlė bylą dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Teigia, jog ekspertizės akte nurodyta informacija, kad tėvas sužalojo dukrą, yra motinos psichologinės įtakos pasekmė, yra buvę, kad leidžiant laiką kartu mergaitė buvo susižalojusi, tačiau nėra buvę, kad jis būtų pastūmęs dukrą, tai buvo žaidimas. Apibendrinant jo nurodomus epizodus dėl bendravimo gyvai teigė, jog jis niekada negalėjo bendrauti su vaiku nedalyvaujant mamai, išskyrus 2021 m. birželio mėn. vieną valandą. Tada vaikas atitolo nuo tėvo ir prasidėjo etapas, kai vaikas pats nebenorėjo bendrauti su tėvu, pradėjo silpnėti ryšys su vaiku. Mano, jog vaiko motina nuo pat pradžių norėjo išlaikyti minimalų vaiko bendravimą su tėvu, kurį laikė svetimu žmogumi, kad motinai nereiktų nieko derinti su tėvu, kad jis nesikištų. Teigė, jog dabar ilgiausiai su vaiku yra bendravęs iki 8 valandų, dukra niekada nėra nakvojusi pas jį, mano, jog dukrai pas jį patinka, jie kartu ruošia pamokas, bendrauja įvairiomis temomis. Ginčo laikotarpiu bendravimas irgi vyko iki 6 valandų, greta būnant motinai, kas visiškai pakeičia tėvo–dukros bendravimo psichologinę atmosferą, motina prisigalvodavo įvairių priežasčių, kur jie gali ir negali važiuoti, taip pat mano, jog nuo 2020 m. lapkričio yra užblokuotas vaiko telefone. Dėl bendradarbiavimo su vaiko motina ginčo laikotarpiu teigė, jog kiekvieną kartą buvo įtampa, nes nebuvo aišku, kas vyks, ar galės pabendrauti su vaiku, kai vaikas neišeidavo, įvykdavo konfliktas su skolininke. Dėl filmavimo ir įrašinėjimo paaiškino, kad tokie objektyvūs įrašai yra skirti paneigti Skolininkės interpretacijas ir apsiginti teisme. Pasak Išieškotojo, jis nesiekia finansiškai nubausti Skolininkės, tenori reguliariai bendrauti su vaiku. Papildomai paaiškino, jog motina ginčo laikotarpio pradžioje, be kita ko, neteikė jam jokių žinių apie vaiką, jo ugdymą, sveikatą ir pan., vėliau informacijos kažkiek pradėjo gauti.
8. Suinteresuotas asmuo L. Ž. teismo posėdyje prašė netenkinti antstolio pareiškimo. Pažymėjo, jog antstolio pareiškime nėra nurodyta jokių aplinkybių, kada buvo nevykdoma teismo nutartis, pareiškimas paremtas tik išieškotojo nuomone. Pasakojo, jog augina vaiką viena nuo nėštumo pradžios, vaiko tėvas apskritai jo nenorėjo, o dabar atsirado poreikis jam keisti bendravimo tvarką. Tėvo bendravimas su vaiku visuomet buvo fragmentiškas, jis buvo užsiėmęs naujos šeimos kūrimu, nenorėjo dalyvauti vaiko šventėse, visas bendravimas vyko tik motinos iniciatyva, kai vaikui buvo pusė metų, jis sudarė kitą santuoką. Akcentavo, jog visų iškeltų bylų esmė yra bausti ir persekioti Skolininkę. Dėl privalomosios mediacijos ji sutiko, tačiau ji norėjo nemokamos mediacijos, o tai buvo traktuojama, kaip jos atsisakymas. Ji taupo lėšas vaikui, o tėvas teikia tik minimalų išlaikymą – 215,00 Eur su indeksacija. Pasak Skolininkės, nuolatinis tėvo įrašinėjimas ir bauginimas neigiamai veikia vaiką, dukrai buvo didžiulis sukrėtimas, kai atėjo vaikų teisės, kai tėvas įkyriai viską įrašinėja. Tvirtina, jog teismo nutartį visada vykdė, jai svarbūs vaiko santykiai su tėvu, siūlė tėvui eiti į tėvystės kursus, ko jis kategoriškai atsisakė. Išieškotojas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nuolat viską įrašinėja ir kuria interpretacijas, kas kelia pagrįstą nerimą. Taip pat jis neretai grubiai elgiasi, nesirūpina vaiko lavinimu, popamokine veikla, nesupranta, kad jo elgesys neigiamai veikia dukrą. Pažymėjo, jog jos tėvai labai daug padėjo auginant dukrą, kadangi tėvas nepadėjo, todėl psichologine prasme jie irgi yra šeima. Prašė atsižvelgti, jog kitoje byloje šalys yra mediacijoje, todėl ši byla ir aptariamos buvę situacijos tik aštrina konfliktą, kaip bendrauti su vaiku. Taigi, ji teismo nutartį visuomet sąžiningai vykdė, ginčo laikotarpiu visada laukė tėvo atvykimo, dukra buvo paruošta, tačiau buvo, kad pats vaikas nenorėjo bendrauti. Ilgą laiką jie neturėjo susitikimų dėl paskelbto karantino, vaikas pradėjo lankyti mokyklą, taigi, priverstinis bendravimas neigiamai veikė vaiką. Tvirtina, jog gali pagrįsti kiekvieną įvykį, nėra padariusi jokių kliūčių tėvui bendrauti su vaiku, o pasiūlydavo veiklas pagal vaiko būseną ir norą, niekada nebūdavo neigiamo nusiteikimo tėvo atžvilgiu. Pripažino, jog prašė elgtis su vaiku atidžiai, kad dukra nesusižalotų, kadangi tie įvykiai neigiamai atliepė tėvo ir dukros santykius. Teigė, jog ginčo laikotarpiu bendravimo metu buvo kartu, kad dukra pasijaustų psichologiškai rami ir tada ji galėtų pasitraukti, mano, jog tai padeda vaikui. Dabar bendravimas vyksta sėkmingai, nes ji „sušildė“ santykius, ir anksčiau tai darė, tačiau pats tėvas savo veiksmais susilpnino ryšį su vaiku. Tvirtina, jo tai yra sutapimas, kad po kreipimosi į teismą dėl baudos skyrimo, bendravimas pagerėjo, nes tuo metu baigėsi mokslo metai ir dukra atsipalaidavo, be to, jos persirgo Covid-19 liga, o ir pats tėvas pradėjo vykdyti teismo nutartį. Pažymėjo, jog prievarta prieš vaiką negalima, dėl to ji negalėjo priversti vaiko bendrauti su tėvu tam tikromis dienomis. Mano, jog visas bendravimas su tėvu vyko tik jos didžiulių pastangų dėka, ryšys buvo kuriamas ir toliau bandomas kurti, tačiau tėvas kerštaudamas kreipėsi į teismą, neskiria tinkamo dydžio išlaikymo, neprisideda kitais būdais, taigi, vaikas net negali pasitikėti tėvu finansiškai. Tėvas nemoka atliepti vaiko poreikių, niekada nevežė vaiko į būrelius, nesidomėjo užklasine veikla, santykius kuria bauginimo pagrindu, siekdamas bausti skolininkę.
9. Pareiškėjas antstolis Dalius Traigys ir Tarnybos atstovė į teismo posėdį neatvyko. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas ir Tarnyba apie teismo posėdį informuoti tinkamai, pateikė prašymus civilinę bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (b. l. 123, 126), byla išnagrinėta antstoliui Daliui Traigiui bei Tarnybos atstovei nedalyvaujant.
II. Šalių rašytinių baigiamųjų kalbų ir atsikirtimų (replikų) į jas esmė
10. Suinteresuoto asmens Ž. K. atstovė advokatė Ina Navickienė raštu pateiktoje baigiamojoje kalboje nurodė, jog teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartimi nustatyta laikina tėvo bendravimo su vaiku tvarka nebuvo vykdoma iš esmės nuo pat jos priėmimo dienos, nes praktiškai visi susitikimai (jei jie vyko), vyko dalyvaujant motinai, kuri nuolat ieškodavo ir surasdavo įvairiausius pretekstus tokiam bendravimui riboti ar neleisti aplamai įvykti nutartyje nurodytu laiku. Pažymi, jog Išieškotojas nesiekia „skurdinti“, kaip tai vadina Skolininkė, dukters motinos ir jam nėra aktualus pats baudos dydis, jis gali būti visiškai simbolinis, nes jo tikslas yra, buvo ir bus bendravimas su dukra. Be to, pats antstolio kreipimasis davė tam tikros naudos, nes tik gavusi iš teismo dokumentus apie pradėtą procesą dėl baudos jai skyrimo, Skolininkė sumažino savo pastangas, nukreiptas į tėvo–dukters bendravimo trukdymą, ir nuo 2022 m. birželio mėn. bendravimas labiau tapo panašus į tą, kuris nustatytas teismo nutartyje, tačiau nuo 2022 m. lapkričio 27 d. Skolininkė vėl trukdo tėvo-dukters bendravimui. Faktai, kad Skolininkė nevykdė sprendimo ir kokia apimtimi jis nebuvo vykdomas, patvirtinti leistinais įrodymais, kurie buvo pateikti teismui, būtent: DOK-149029, DOK-158564, DOK-158742, o Skolininkės bandymai paneigti akivaizdžius faktus yra niekuo nepagrįsti, tai tik jos teiginiai. Prašo patenkinti antstolio prašymą ir skirti baudą Skolininkei už teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutarties nevykdymą bei priteisti iš jos Išieškotojo patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 151–158).
11. Suinteresuoto asmens L. Ž. atstovas advokato padėjėjas Evaldas Navickas raštu pateiktoje baigiamojoje kalboje prašė atmesti antstolio Daliaus Traigio prašymą skirti baudą ir atmesti Išieškotojo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų jam priteisimo. Nurodė, kad antstolis Dalius Traigys pareiškime nenurodė, kokio antstolio teisėto reikalavimo nevykdė Skolininkė, kokio įpareigojimo/reikalavimo, nurodyto teismo nutartyje, Skolininkė nevykdė ar netinkamai vykdė, kada ir kokiais veiksmais ar neveikimu Skolininkė nevykdė antstolio teisėto reikalavimo ir (arba) teismo nutarties, o Išieškotojo antstoliui pateikti duomenys yra tik asmeninė Išieškotojo nuomonė. Skolininkė pabrėžia, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatytą bendravimo tvarką ji vykdė ir vykdo visa apimtimi, nebuvo nei vieno karto, kuomet tėvo bendravimo su dukra metu jie nebūtu susitikę, tai yra bendravimo tvarka visuomet buvo vykdoma. Teigia, jog Išieškotojas nėra jautrus dukros atžvilgiu, stokoja tėvystės, bendravimo įgūdžių ir savo paties pasirinkimu nedalyvavo vaiko gyvenime, o Išieškotojo abejingumas vaikui, empatijos nebuvimas dukros atžvilgiu, veržimasis įkyriai bendrauti tik tada, kai jam pačiam reikalinga ir įdomu, įrodo tai, kad pačiam biologiniam tėvui dukros jausmai, emocijos ir gyvenimas niekada nerūpėjo ir nerūpi. Išieškotojas laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatytą bendravimo tvarką pats vykdo labai selektyviai, dažnai net vos prieš kelias valandas praneša tai, kad negalės susitikti su dukra tvarkoje nustatytomis dienomis, tačiau Skolininkė nesikreipia į antstolį, o situacijas išsprendžia geranoriškai, kas rodo, kad motina siekia kurti dukros ir tėvo santykį, o ne aštrinti. Nesistengdamas taikiai sukurti santykių, išsisukinėdamas ir vengdamas bet kokio pokalbio, stumdydamas ir užgauliodamas vaiko motiną, inicijavęs teisminį procesą, biologinis tėvas pats sugriauna gražius santykius su dukra ir jų atkūrimo naštą perkelia motinai. Teigia, jog Išieškotojo teismui pateiktos bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstos ir atmestinos. Prašymas dėl baudos skyrimo yra nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, kuomet proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, be to, nėra pateikti šias išlaidas pagrindžiantys dokumentai, nėra sąskaitų, neaišku, už kokias paslaugas yra atlikti apmokėjimai, šios išlaidos akivaizdžiai pernelyg didelės ir neatitinka Teisingumo ministro patvirtintų rekomendacijų, o procesinis Išieškotojo elgesys nėra drausmingas (b. l. 159–164).
12. Suinteresuoto asmens Ž. K. atstovė advokatė Ina Navickienė rašytinėse replikose nurodė, jog Skolininkės atstovo baigiamojoje kalboje bandoma nukreipti dėmesį nuo pagrindinio fakto: Skolininkė teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutarties nevykdo, nes praktiškai visada dalyvauja tėvo–dukters bendravime ir jam kliudo. „Susitikti“ nepakanka, nes bendravimo tvarka tam ir buvo nustatyta nedalyvaujant motinai, kad tėvas ir dukra galėtų nevaržomai ir betarpiškai bendrauti. Esmė ta, kad nuo 2020 spalio pradžios iki 2022 birželio pradžios išieškotojas nei karto negalėjo pasiimti dukters, visą laiką susitikimai vykdavo tik pagal Skolininkės leidimus/neleidimus ir dalyvaujant motinai, o tai yra laikinosios bendravimo tvarkos nevykdymas. Pažymėjo, jog Skolininkės pozicija dėl bylinėjimosi išlaidų taip pat yra nepagrįsta, kadangi patirtos išlaidos visiškai atitinka Teisingumo ministro patvirtintus dydžius ir netgi yra gerokai mažesnės, nei leistinos (b. l. 165–168).
13. Suinteresuoto asmens L. Ž. atstovas advokato padėjėjas Evaldas rašytinėse replikose nurodė, jog Išieškotojas antstoliui pateikė duomenis dėl neva laikinos bendravimo tvarkos nevykdymo. Šie duomenys yra tik asmeninė Išieškotojo nuomonė. Teismo posėdžio metu Išieškotojas teigė, kad šiuo metu yra patenkintas bendravimu su dukra. Kiekvieną nutartyje numatytą diena bendravimas įvyko arba jis buvo atidėtas sutarus abiem šalims. Per visa laikotarpi nuo laikinųjų apsaugos priemonių nustatymo, nebuvo nei vieno nutarties nevykdymo atvejo. Pabrėžė, kad nei antstolis Dalius Traigys, nei Išieškotojas nenurodė pagrindo dėl ko reikėtų skirti baudą. Nėra aišku, kokiais veiksmais ir kada Skolininkė trukdė Išieškotojui bendrauti su dukra. Akcentavo, kad tik teismo posėdyje ir procesiniuose dokumentuose Išieškotojas bando kurti rūpestingo tėvo įvaizdį, tačiau realybėje savo iniciatyva nėra pasiteiravęs dėl vaikui būtinu medicininiu išlaidu apmokėjimo, vaiko lavinimo skatinimo, nei atsižvelgia į dukros pageidavimus ir pan. Pažymėjo, kad šis Išieškotojo inicijuotas procesas dėl baudos skyrimo yra „žaidimas“, kurio tikslas Išieškotojui prisiteisti iš Skolininkės neaišku kokiu pagrindu advokatei sumokėtą 1 580,00 Eur sumą. Įvertinus visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, akivaizdu, kad nei moraliniu, nei teisiniu požiūriu nėra pagrindo skirti baudą L. Ž. už neva bendravimo tvarkos nevykdymą (b. l. 169–175).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados
14. Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). CPK 588 str. 1 d. numato, kad teismo sprendimai, nuosprendžiai, nutartys, nutarimai ir įsakymai vykdomi po to, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai teismas nutaria juos vykdyti skubiai. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK nustatyta tvarka antstoliui pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 str. 1 d.). Antstolio pareiga imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams apginti, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos antstolių įstatyme, ir CPK 634 straipsnio 2 dalyje.
15. Skolininko atsakomybę už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymą, reglamentuoja specialioji teisės norma – CPK 771 straipsnis. Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį teismas, nustatęs, kad skolininkas neįvykdė sprendimo, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 str. nustatyta bauda atlieka kompensacinę funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012, 2009 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009). Teismas pažymi, kad pagal CPK771 straipsnio 6 dalį teismo skiriama bauda ne tik kompensuojami išieškotojo praradimai (nepatogumai), susiję su skolininko vengimu laiku įvykdyti teismo procesinį sprendimą, bet ir motyvuojamas skolininkas kuo greičiau įvykdyti jam paskirtą įpareigojimą. Atsižvelgdamas į tokio pobūdžio baudos skyrimo tikslus ir paskirtį, teismas kiekvienu atveju, gavęs antstolio prašymą skirti baudą už teismo sprendimu paskirto įpareigojimo nevykdymą, dėl baudos skyrimo sprendžia tik įvertinęs, ar kreipimosi į teismą dieną yra tam įstatymo nustatytos sąlygos ir pagrindai.
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-493-1102/2022 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-31313-2020-4) pagal ieškovo Ž. K. ieškinį, pareikštą atsakovei L. Ž. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, taip pat pagal atsakovės L. Ž. priešieškinį, pareikštą ieškovui Ž. K. dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo. Teismas 2020 m. gruodžio 1 d. nutartimi nustatė laikiną Ž. K. bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. K. tvarką, pagal kurią:
16.1. tėvas bendrauja su vaiku kiekvienos savaitės ketvirtadienį nuotolinio ryšio priemonėmis, atsižvelgiant į vaiko laisvą laiką po užsiėmimų ugdymo įstaigoje ir/ar dalyvavimo popamokinėse veiklose, paprastai tarp 18:00 val. ir 19:00 val. Vaiko mama L. Ž. užtikrina telekomunikacinių įrenginių, įskaitant vaizdo ryšį, suteikimą vaikui;
16.2. tėvas bendrauja su vaiku metų lyginių savaičių šeštadieniais bei nelyginių savaičių sekmadieniais paimdamas dukrą 11:00 val. iš jos gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu 6 punkte nurodytais kontaktais sutartos vietos ir iki 18:00 val. grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą ar kitą tėvų sutartą vietą;
16.3. tėvas bendrauja su vaiku 2020 m. gruodžio 26 d. (šv. Kalėdų antrąją dieną) paimdamas dukrą 12 val. iš jos gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu 6 punkte nurodytais kontaktais sutartos vietos ir iki 18 val. grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą ar kitą tėvų sutartą vietą;
16.4. tėvas turi teisę bendrauti su vaiku nedalyvaujant vaiko mamai L. Ž.;
16.5. visus pranešimus šalys viena kitai siunčia jų elektroniniais paštais ir / arba telefonais. L. Ž. kontaktai yra tokie: tel. Nr. (duomenys neskelbtini); el. paštas: (duomenys neskelbtini), Ž. K. kontaktai yra tokie: tel. Nr. (duomenys neskelbtini); el.paštas: (duomenys neskelbtini). Apie pasikeitusį telefono ir / arba elektroninio pašto adresą, šalys viena kitą privalo informuoti nedelsiant, t. y. tą pačią dieną;
16.6. vaiko tėvas ir mama tvarkos 6 punkte nurodytais būdais gali susitarti ir dėl kitokios tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos arba pakeisti šia nutartimi patvirtintą laikinąją bendravimo tvarką ar tvarkos atskirus aspektus.
17. Iš prie bylos pridėtos vykdomosios bylos Nr. 0241/21/00373 medžiagos nustatyta, kad antstoliui Daliui Traigiui 2021 m. kovo 29 d. buvo pateikta vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartis (vykdomasis dokumentas) dėl laikinos Ž. K. (Išieškotojo) bendravimo su nepilnamete dukra A. K. tvarkos nustatymo (vykd. b. l. 29). 2021 m. kovo 29 d. antstolis priėmė patvarkymą, kuriuo įpareigojo L. Ž. vykdyti teismo nutartį dėl laikino bendravimo su dukra A. K. teismo nutartyje nurodyta tvarka (vykd. b. l. 32). Procesiniai dokumentai L. Ž. įteikti 2021 m. balandžio 3 d. tinkamai registruota pašto siunta, adresu (duomenys neskelbtini) (vykd. b. l. 35).
18. Nustatyta, kad Ž. K. antstoliui Daliui Traigiui 2021 m. lapkričio 11 d. pateikė informaciją, jog L. Ž. (Skolininkė) nevykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutarties dėl laikinos bendravimo tvarkos (vykd. b. l. 48–73). 2021 m. gruodžio 6 d. antstolio kontoroje gauti L. Ž. raštai, kuriuose teigiama, kad Skolininkė laikosi minėtos laikinos bendravimo tvarkos ir suteikia galimybes Ž. K. matytis su dukra (vykd. b. l. 78–97).
19. Antstolis, nustatęs, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 20 d. priėmė nutartį, kuria skyrė nepilnametei dukrai ambulatorinę pirminę teismo psichologijos ekspertizę, 2021 m. gruodžio 31 d. priėmė patvarkymą Nr. S-21-241-35559, kuriuo nutarė atidėti Ž. K. prašymo kreiptis į teismą dėl nutarties nevykdymo vykdymą iki kol bus išduota ambulatorinės pirminės teismo psichologijos ekspertizės išvada (vykd. b. l. 103). 2021 m. gegužės 3 d. Ž. K. pateikė antstoliui duomenis dėl laikino bendravimo tvarkos nevykdymo bei teismo psichologijos ekspertizės aktą (vykd. b. l. 106–138), o 2022 m. gegužės 16 d. Ž. K. pateikė antstoliui papildomus duomenis dėl laikino bendravimo tvarkos nevykdymo kartu su garso įrašu, kuriuos reikalui esant galės pateikti ieškovas (vykd. b. l. 140–142).
20. Antstolis, atsižvelgdamas į Išieškotojo pateiktą informaciją, 2022 m. gegužės 31 d. priėmė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriame nurodė, jog L. Ž. neužtikrina Ž. K. ir vaiko teisės bendrauti nedalyvaujant vaiko mamai, ir tokiu būdu netinkamai vykdo teismo nutartį, kuria teismas įpareigojo vykdyti laikino bendravimo su dukra A. K. tvarką (vykd. b. l. 153–154). Atsižvelgdamas į tai, antstolis Dalius Traigys CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo skirti L. Ž. baudą už kiekvieną antstolio įpareigojimo ir teismo nutarties nevykdymo dieną (b. l. 2).
21. Teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo faktas ir už tai atsakingas tėvas (motina) nustatomi CPK 771 straipsnyje įtvirtinta tvarka. Bylos nagrinėjimo dalykas tokio pobūdžio bylose yra antstolio surašytame akte nurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas), t. y. jų egzistavimas ir įtaka sprendime (nutartyje) nustatytai skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkai. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, nevykdė bendravimo tvarkos, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą.
22. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021; 2021 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021).
23. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas, kuriuo nustatoma vaiko ir vieno iš tėvų bendravimo tvarka, susijusi su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečių vaikų – teisėmis ir interesais, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą įgyja vykdymo proceso dalyvių bendradarbiavimo pareiga (CPK 8 str.). Tinkamas teismo sprendimo vykdymas šiuo atveju apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių nutarties vykdymą negalimu, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiektas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Tuo pačiu teismo sprendimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo nevykdymas galimas ne tik aktyviais suinteresuoto asmens veiksmais, kliudančiais vaiko tėvui (motinai) bendrauti su vaiku teismo nustatytu laiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu priešingai nepilnamečio vaiko interesams, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami. Vaikų teisė bendrauti su abiem tėvais yra prigimtinė, tai itin svarbu vaiko normaliai psichologinei raidai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku. Taigi, tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikai, turi dėti pastangas, kad vaikų teisė į bendravimą su kartu negyvenančiu tėvu būtų maksimaliai įgyvendinta. Sprendžiant dėl baudos skyrimo už teismo procesinio sprendimo dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nevykdymą, būtina atsižvelgti į tam tikras išimtines aplinkybes, vaikų interesus bei gerovę.
24. Be to, sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą antstolis surašo ir teismui perduoda tik esant pakankamai objektyvių duomenų apie teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymą. Tai reiškia, kad antstolis, perduodamas teismui spręsti klausimą dėl tokio teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymo, akte turi nurodyti, kokiais konkrečiais tėvo (motinos) veiksmais (neveikimu) pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas ir kokios aplinkybės (įrodymai), antstolio vertinimu, patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą). Teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, be kita ko, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas. Tokios bylos nagrinėjimo dalykas yra antstolio surašytame akte nurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas), t. y. jų egzistavimas ir įtaka sprendime (nutartyje) nustatytai skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkai.
25. Nagrinėjamu atveju antstolis, perduodamas teismui spręsti klausimą dėl baudos Skolininkei skyrimo, pareiškime iš esmės nenurodė jokių konkrečių Skolininkės veiksmų, sąlygojusių nutarties nevykdymą. Pažymėtina, jog antstolis 2022 m. gegužės 31 d. priimdamas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir jame konstatuodamas, kad Skolininkė nevykdo teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartimi nustatytos laikinos skyrium gyvenančio tėvo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, iš esmės vadovavosi tik Išieškotojo pateikta rašytine medžiaga ir garso įrašais bei civilinėje byloje Nr. e2-493-1102/2022 2022 m. balandžio 13 d. pateiktame teismo psichologijos ekspertizės akte padarytomis išvadomis. Paminėtina ir tai, jog antstolis, gavęs Išieškotojo pateiktą informaciją apie laikinos bendravimo tvarkos iš Skolininkės pusės nevykdymą (vykd. b. l. 106–138), tame tarpe ir įvykusių/neįvykusių tėvo susitikimų ir telefoninių pokalbių su dukra lentelę (ataskaitą) (vykd. b. l. 135–136), nebuvo suteikęs Skolininkei galimybės pateikti atsikirtimus į Išieškotojo nurodytą informaciją. Nagrinėjamu atveju, įvertinus antstolio priimtą sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą bei teismui pateikto pareiškimo dėl baudos L. Ž. už kiekvieną antstolio įpareigojimo ir teismo nutarties nevykdymo dieną skyrimo, darytina išvada, jog antstolis iš esmės nevertino kokiais konkrečiais Skolininkės veiksmais (neveikimu) pasireiškė teismo nutarties neįvykdymas, taip pat nenustatinėjo kokios aplinkybės (įrodymai), antstolio vertinimu, patvirtina šiuos Skolininkės veiksmus (neveikimą), t. y. antstolis kreipdamasis į teismą su pareiškimu visą tokių aplinkybių (Skolininkės neteisėtų veiksmų (neveikimo)) ar šių aplinkybių paneigimo įrodinėjimo naštą perkėlė patiems Išieškotojui ir Skolininkei. Taigi, nagrinėjamu atveju antstolio pateiktas pareiškimas dėl baudos skyrimo yra abstraktus, nekonkretus. Nagrinėjamu atveju iš antstolio pareiškimo nėra aišku kada Skolininkė neįvykdė teismo nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos bei kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė Skolininkės kaltė (neteisėti veiksmai (neveikimas)) dėl neįvykusio bendravimo.
26. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju antstolio teismui pateikto pareiškimo nagrinėjimo ribas (ginčo ribas) sudaro teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos vykdymas laikotarpiu (toliau – ginčo laikotarpis) nuo vykdomojo dokumento antstolio kontoroje priėmimo (2021 m. kovo 29 d.) iki sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo (2022 m. gegužės 31 d.).
27. Iš Ž. K. į bylą pateiktos lentelės apie pagal teismo nutartį turėjusį vykti Išieškotojo bendravimą su dukra (susitinkant gyvai ar telefonu) matyti, jog ginčo laikotarpiu Išieškotojas turėjo susitikti su dukra arba su ja bendrauti elektroninio ryšio priemonėmis 124 kartus, iš kurių 90 kartų bendravimas neįvyko, iš kurių 24 kartus bendravimas neįvyko abipusiu sutarimu ir (ar) objektyvių aplinkybių (b. l. 28–38, 102–122). Išieškotojas, įrodinėdamas Skolininkės kaltę dėl teismo nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymo, pateikė į bylą Teismo psichologijos ekspertizės aktą (b. l. 63–69), susirašinėjimą el. paštu su Skolininke dėl nutarties vykdymo ir padarytus garso įrašus (b. l. 41–55, 86), 2022 m. gegužės 7 d. pokalbio įrašą ir stenogramą (b. l. 39–40). Pažymėtina, jog L. Ž. bylos nagrinėjimo metu iš esmės neginčijo Ž. K. pateiktose lentelėse užfiksuotų duomenų apie įvykusių/neįvykusių tėvo susitikimų su vaiku ir bendravimo su vaiku elektroninio ryšio priemonėmis atvejus, tačiau ginčijo tokių susitikimų (bendravimo elektroninio ryšio priemonėmis) neįvykimo aplinkybes (priežastis).
28. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, taip pat šalių paaiškinimų nustatyta, jog tarp šalių yra susiklostę konfliktiniai santykiai bendradarbiaujant dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos vykdymo. Dėl to byloje ginčo iš esmės nėra. Tačiau byloje tarp šalių (Išieškotojo ir Skolininkės) kilo ginčas dėl kiekvieno iš tėvų kaltės (ne)vykdant teismo nutartimi nustatytą bendravimo su vaiku tvarką. Išieškotojas (vaiko tėvas) kaltina Skolininkę (vaiko motiną) tuo, jog ji ginčo laikotarpiu visokiais būdais sudarydavo kliūtis jam bendrauti su vaiku, dalyvaudavo jo susitikimuose su vaiku, nors teismo nutartimi nustatyta, kad tėvas su vaiku bendrauja be motinos, nuteikinėjo vaiką prieš tėvą, dėl ko vaikas tam tikrais atvejais gali nenorėti bendrauti su tėvu ir pan. Tuo tarpu Skolininkė kaltina Išieškotoją tuo, jog pats Išieškotojas savo elgesiu atgrasydavo vaiką nuo noro bendrauti su tėvu, taip pat savo elgesiu provokuodavo Skolininkę sukeliant konfliktines situacijas, be to, Išieškotojas, siekdamas bet kokiu būdu įgyvendinti teismo nutartimi nustatytą bendravimo tvarką, nepaisydavo vaiko interesų ir siekdavo įgyvendinti bendravimo tvarką tik jam patogiu būdu bei pan. Taigi, Išieškotojas ir Skolininkė nagrinėjamu atveju savo pozicijas gina priešingu aplinkybių, susijusių su teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos vykdymu, interpretavimu.
29. Atkreiptinas dėmesys, jog civilinis procesas yra grindžiamas rungimosi principu, kuris reiškia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 str.). Įrodinėjimo pareigą nustato CPK 178 straipsnis, kuris įtvirtina įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę (onus probandi), pagal kurią įrodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 str.).
30. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių buvimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teismo, vadovaujantis tikėtinumo taisykle, padarytos išvados nėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2005). Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 str.).
31. Minėta, jog nagrinėjamu antstolio priimtas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas bei teismui pateiktas pareiškimas dėl baudos L. Ž. už kiekvieną antstolio įpareigojimo ir teismo nutarties nevykdymo dieną skyrimo yra abstraktūs, nekonkretūs, juose antstolis iš esmės nevertino kokiais konkrečiais Skolininkės veiksmais (neveikimu) pasireiškė teismo nutarties nevykdymas, taip pat nenustatinėjo kokios aplinkybės (įrodymai) patvirtina šiuos Skolininkės veiksmus (neveikimą). Taigi, antstolio pareiškimas iš esmės neargumentuotas.
32. Pažymėtina, jog iš Išieškotojo į bylą pateiktų rašytinių įrodymų bei paaiškinimų matyti, jog Išieškotojas teismo nutartyje nustatytą laikiną bendravimo tvarką vertina labai formaliai, pavyzdžiui, laikydamas, jog jo bendravimas su dukra neįvyko dėl Skolininkės kaltės, nes Skolininkė dalyvavo tėvo susitikime su dukra (pavyzdžiui, 2021 m. birželio 6, 19 d., 2021 m. liepos 11, 31 d., kt.), nors teismo nutartyje nustatyta tėvo teisė bendrauti su dukra nedalyvaujant motinai, bet ne draudimas motinai dalyvauti tėvo susitikimuose su vaiku. Taip pat Išieškotojas vertino kaip teismo nutarties pažeidimus, kai jam su dukra pabendrauti pavykdavo, pavyzdžiui, bendraudavo su dukra stadione šalia vaiko namų (pavyzdžiui, 2021 m. gegužės 8, 22 d., kt.), tačiau jam nepavykdavo pasiimti dukros pas save savaitgaliui arba pavykdavo prisiskambinti dukrai, tačiau dukra kalbėti su tėvu nenorėjo (pavyzdžiui, 2021 m. birželio 3 d., 2021 m. liepos 29 d., 2021 m. rugpjūčio 19 d., kt.). Iš Išieškotojo pateiktos lentelės nustatyta, kad tam tikrais atvejais nebuvo laikytasi teismo nustatytos bendravimo tvarkos ir dėl paties Išieškotojo užimtumo ar pan. (pavyzdžiui, 2021 m. birželio 24 d., 2021 m. rugpjūčio 26, 28 d., kt.). Vis dėl to iš minėtų lentelių taip pat matyti, jog tam tikrais atvejais tėvo susitikimai neįvykdavo dėl to, kad Skolininkė nesudarydavo galimybės Išieškotojui pabendrauti su dukra (pavyzdžiui, 2021 m. rugsėjo 5 d., 2021 m. spalio 9 d., kt.).
33. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl baudos skolininkei skyrimo, įvertina ne tik tai, ar formaliai teismo nutartis nebuvo vykdoma, bet ir aplinkybes, lėmusias jos netinkamą vykdymą (Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-363-436/2019).
34. Minėta, kad baudos skyrimas skolininkui yra galimas tik tuo atveju, jeigu teismas nustato, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą. Pažymėtina, jog byloje nebuvo įrodinėjama, jog tėvo bendravimas su vaiku teismo nustatyta tvarka apskritai nevyko, tačiau byloje buvo įrodinėjama, kad tam tikrais atvejais tėvo bendravimas su vaiku nevyko dėl Skolininkės (vaiko motinos) kaltės.
35. Nagrinėjamu atveju, įvertinęs šalių pateiktus rašytinius įrodymus bei paaiškinimus, teismas sprendžia, kad byloje nenustatyta pakankamai pagrindų konstatuoti Skolininkės kaltę (neteisėtus veiksmus (neveikimą)) dėl Išieškotojo lentelėje nurodytų epizodų, kuomet Išieškotojui nepavyko teismo nutartyje nustatyta tvarka ir laiku susitikti su vaiku ar pabendrauti su juo telefonu, arba ta tvarka buvo pažeista. Nagrinėjamu atveju iš šalių paaiškinimų darytina pagrįsta prielaida, jog Skolininkė (vaiko motina), vykdydama teismo nutartį, galimai nesiėmė reikiamų (pakankamų) priemonių, kad būtų realiai pasiektas teismo nutartimi siekiamas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir (ar) palaikymas, ką, be kita ko, netiesiogiai patvirtina aplinkybė, jog po bylos dėl baudos Skolininkei skyrimo iškėlimo teisme teismo nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos vykdymas pagerėjo esmingai, ką byloje patvirtino pats Išieškotojas. Vis dėl to byloje nepateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių konkrečius Skolininkės neteisėtus veiksmus (neveikimą), kuriais buvo sudaromos konkrečios kliūtys tėvui bendrauti su vaiku, pavyzdžiui, vaiko nuteikinėjimą prieš tėvą, dėl ko vaikas kartais atsisakė bendrauti su tėvu. Minėta, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog ir pats Išieškotojas tam tikrais atvejais nevykdė teismo nutarties, nebendravo su vaiku nustatyta tvarka ir laiku, dėl nuo jo priklausančių (subjektyvių) aplinkybių. Be to, byloje nustatyta, jog tiek Išieškotojas, tiek Skolininkė nebuvo pakankamai tolerantiški ir supratingi vienas kito bei vaiko atžvilgiu, nedėjo reikiamų pastangų, kad vaikas netaptų tėvų konfliktinių situacijų liudytoju ir pan.
36. Taigi, šiuo atveju įvertintina tai, kad byloje esančiais duomenimis nenustatytas Skolininkės piktybiškumas ar pakartotinio ir (ar) tęstinio pobūdžio (ne)veikimas, darant žalą Išieškotojo interesams ir teisėtiems lūkesčiams. Iš byloje surinktų duomenų ir šalių paaiškinimų visumos darytina išvada, kad tai, jog tinkamas tėvo ir vaiko bendravimas epizodiškai nebūdavo užtikrintas numatyta tvarka ir laiku, nulėmė ne konkretūs Skolininkės kalti veiksmai, o susiklosčiusios aplinkybės, kurias nulėmė, be kita ko, tėvų nesusikalbėjimas (nepakankamas bendradarbiavimas). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šiuo metu minėta teismo nutartis iš esmės yra tinkamai vykdoma. Įvertinus minėtas aplinkybes, teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju baudos skyrimas Skolininkei neatliktų skolininko skatinimo vykdyti teismo nutartį funkcijos, nes šiuo metu teismo nutartis yra vykdoma iš esmės tinkamai. Sprendžiant dėl baudos Skolininkei skyrimo, siekiant kompensuoti Išieškotojui žalą, padarytą dėl teismo nutarties nevykdymo, turi būti vadovaujamasi, be kita ko, šalių interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo, sąžiningumo bei prioritetinio vaiko interesų užtikrinimo principais. Todėl įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į teismo nutarties nevykdymo aplinkybes bei Skolininkės ir Išieškotojo elgesį, šiuo konkrečiu atveju baudos, atliekančios kompensacinę funkciją, skyrimas Skolininkei neatitiktų aukščiau minėtų principų turinio.
37. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nenustačius Skolininkės piktybiškumo ir tyčinių veiksmų nevykdant teismo nutartį, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo nagrinėjamu atveju skirti Skolininkei baudą. Teismo vertinimu, procesinių sankcijų Skolininkei taikymas šiuo konkrečiu atveju neatitiktų civilinio proceso tikslų, todėl antstolio Daliaus Traigio pareiškimas dėl baudos skyrimo atmestinas.
38. Pažymėtina, kad nors tėvams įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) turi įstatymo galią ir yra privalomas vykdyti, tačiau teismo nustatytos bendravimo tvarkos laikymasis gali, ir dažnai būna sąlygojamas gyvenimiškų aplinkybių, todėl gali susidaryti situacijos, kai pažodinis teismo sprendimo (nutarties) vykdymas neatitiks geriausių vaiko interesų. Bendravimo su vaiku tvarką yra būtina vykdyti vadovaujantis pagarbos vienas kitam ir vaikui, geriausių vaiko interesų, protingumo bei sąžiningumo principais, atsižvelgiant į realias gyvenimo aplinkybes, o tėvų valdžią įgyvendinti protingai. Vaiko teisė į šeimos ryšius ir jų išsaugojimą, teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu yra viena pamatinių ir, be abejonės, itin reikšminga, tačiau ji negali būti suabsoliutinama ir neturėtų būti įgyvendinama pažeidžiant kitas, ne mažiau svarbias vaiko teises. Pažymėtina, kad tėvo ir motinos teisės bei pareigos savo vaikams yra lygios, o visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, nepaisant to, ar šalims teismo nutartimi buvo nustatyta bendravimo su vaikais tvarka, ar ne (CK 3.156 str. 1 d., 3.165 str. 3 d.). Iškilus teismo nutartyje dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nenumatytoms bei neaptartoms aplinkybėms, vaiko tėvai turi vadovautis CK 3.156 straipsnio 1 dalies bei 3.165 straipsnio 3 dalies taisyklėmis, t. y. atsižvelgti į tėvų valdžios lygybės principą bei klausimą spręsti abipusių susitarimu, atsižvelgiant, visų pirma, į nepilnamečio vaiko interesus.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
39. Suinteresuotas asmuo Ž. K. bylos nagrinėjimo metu patyrė 1580,00 Eur išlaidų už jam suteiktas teisines paslaugas (b. l. 141–143), kurias prašo priteisti jam iš suinteresuoto asmens L. Ž.
40. CPK 593 straipsnio 2 dalis nustato pareiškimų dėl leidimo įeiti į skolininko būstą, dėl vykdomosios bylos nutraukimo, kai sudaroma taikos sutartis, dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą, dėl baudų skyrimo CPK VI dalyje numatytais atvejais, taip pat kitų klausimų, kylančių iš vykdymo proceso, nagrinėjimo tvarką. Nagrinėjamu atveju buvo sprendžiamas klausimas dėl CPK 771 straipsnyje numatytų pasekmių taikymo skolininkei nevykdant teismo sprendimo. Antstolio prašymas šioje byloje buvo pareikštas CPK LVII skyriaus, kuris reglamentuoja vykdymo procesą CPK 771 straipsnyje numatyta tvarka. Kadangi nei minėtas straipsnis, nei kitos CPK LVII skyriaus nuostatos atskirai nereglamentuoja bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir ar paskirstymo tokio pobūdžio bylose taikytinas CPK XLI skyrius dėl vykdymo proceso bendrųjų nuostatų, kurio CPK 593 straipsnio 5 dalis numato, jog nagrinėjant pareiškimus dėl leidimo įeiti į skolininko būstą, dėl vykdomosios bylos nutraukimo, kai sudaroma taikos sutartis, dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą, dėl baudų skyrimo CPK VI dalyje numatytais atvejais, taip pat kitais klausimais, kylančiais iš vykdymo proceso, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2S-1294-340/2020).
41. Nagrinėjamu atveju antstolis vykdymo procese teismui pateikė pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo (nutarties) nevykdymą, todėl taikytina CPK 593 straipsnio 5 dalies nuostata, kad šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos yra neatlyginamos, nes suinteresuoto asmens Ž. K. patirtos bylinėjimosi išlaidos patenka į CPK 593 straipsnio 2 ir 5 dalies reglamentavimą.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 771 straipsnio 9 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
netenkinti antstolio Daliaus Traigio pareiškimą dėl baudos skolininkei L. Ž. skyrimo už antstolio įpareigojimo ir teismo nutarties nevykdymą.
Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstoliui Daliui Traigiui vykdomąją bylą Nr. 0241/21/00373.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.