Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

1.2.4.8.2.; 2.9.

2016 m. gruodžio 30 d.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Rimkienė, sekretoriaujant Jurgai Šideikienei, dalyvaujant privačiam kaltintojui nukentėjusiajam A. Š., jo atstovui advokatui Irmantui Balčiūnui, kaltinamajam V.N., vertėjai Valentinai Jalovajai, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V.N., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Ukrainoje, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r., gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini) Klaipėda, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V.N. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo žmogų.

V.N. 2015-09-09 apie 18.20 val. ties (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., A. Š. iš automobilio „Toyota Corola“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) telefonu fiksuojant skersai važiuojamosios dalies pastatytą transporto priemonę „Iveco“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sparčiai priėjęs prie automobilio „Toyota Corola“ vairuotojo durelių, vartodamas necenzūrinius žodžius, ėmė jėga jas daryti. A. Š. laikant vairuotojo pusės automobilio dureles už rankenos, kad jos nebūtų atidarytos, V.N. jėga jas atsidarė, patemdamas A. Š. kairės rankos IV pirštą, ir atidaręs dureles du kartus kumščiu smogė A. Š. į veidą, padarydamas veido sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis kairės akies apatiniame voke bei nosies nugarėlėje. Šiais veiksmais V.N. A. Š. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis V.N. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad tą dieną apie 17 val. pagal Kelių policijos pranešimą apie nesaugioje vietoje stovinčią mašiną ir reikalavimą ją pašalinti, nepažeidžiant Kelių eismo taisyklių, buvo atliekami darbai tai mašinai perstatyti. Reikėjo patraukti automobilį, kuris savo galine dalimi buvo išsikišęs į kelią. Darbuotojai tempė mašiną, todėl kažkuriuo momentu ji stovėjo įstrižai kelio. Tuo metu kelias buvo visiškai laisvas. Tai atliekant, A. Š. stovėjo kitoje kelio pusėje ir viską filmavo telefonu. Nepavykus ištempti mašinos mikroautobusu, buvo priimtas sprendimas tai atlikti džipu. Jam ruošiantis eiti atvažiuoti kita transporto priemone, A. Š. savo automobiliu užtvėrė kelią jo vairuojamam mikroautobusui ir per priekinį stiklą fiksavo jo ir jo darbuotojų veiksmus. Jis išlipęs iš mikroautobuso nufotografavo priešais jį važiavimo kryptimi užstatytą A. Š. automobilį. Tai patvirtina jo padaryta ir ikiteisminio tyrimo metu pateikta nuotrauka (IT medžiaga b.l. 29 ). Priėjo prie A. Š. automobilio ir pakeltu tonu paprašė patraukti automobilį ir leisti pravažiuoti bei nefilmuoti jo ir jo darbuotojų. Priekyje šalia A. Š. sėdėjo pagyvenusi moteris. Automobilio durelės ir langai buvo uždaryti. Automobilio durelių atidaręs nebuvo, nes A. Š. jas laikė. Stengėsi jas atidaryti, bet jos buvo užrakintos. Jokių smūgių A. Š. į veidą nesudavė. To padaryti, durims ir langams esant uždarytiems, negalėjo. Be to moters akivaizdoje taip negalėtų pasielgti. Atvažiavusi greitoji pagalba nenustatė A. Š. jokių fizinių sužalojimų nei veide, nei rankose. Sužalojimai medicininiuose dokumentuose užfiksuoti tik praėjus 3 dienoms. Jam pareikšti kaltinimai yra provokacinio pobūdžio ir nėra patvirtinti jokiais tiesioginiais įrodymais. Incidentas įvyko apie 17.30 val. ir konfliktinė situacija tęsėsi apie 2 minutes. Tai negalėjo būti po 18 val., nes įmonės darbo laikas baigiasi 18.00 val. Nežinojo, kad A. Š. skambina pagalbos telefonu. Pagalbos centro garso įraše užfiksuotas jo reikalavimas A. Š. patraukti automobilį nuo kelio. A. Š. turėjo tikslą išprovokuoti šį konfliktą. Tokių konfliktų anksčiau buvo ne vienas. Jo vadovaujamos įmonės sandėliai ir žemė yra priešais A. Š. namą, prie jų galima privažiuoti iš dviejų pusių. A. Š., jei reikėjo, galėjo prie savo namo privažiuoti kitu keliu ir išvengti konflikto. A. Š. nepatinka jo įmonės vykdoma veikla. Be to A. Š. negavo jo sutikimo statyti namą ir šiuo metu statybos inspekcijoje svarstomas klausimas, ar jam teisėtai buvo išduotas statybos leidimas. A. Š. nuolat neteisėtai filmuoja ir renka informaciją apie jo privatų gyvenimą, turėdamas tikslą perduoti tai tretiesiems asmenims. Už tai numatyta atsakomybė LR BK 167 str. ir 168 str., dėl to žodžiu kreipėsi į policiją ir jam žodžiu buvo pasiūlyta kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.

Dėl tiriamo įvykio pagal A. Š. pareiškimą buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-56072-15 dėl viešosios tvarkos pažeidimo pagal LR BK 284 str. 1 d. Ikiteisminis tyrimas prokuroro 2016-01-25 nutarimu nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti LR BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių, išaiškinant, kad dėl LR BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos - nežymaus sveikatos sutrikdymo ikiteisminis tyrimas neatliekamas ir nukentėjusysis turi teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka (b.l. 4-9, IT Nr. 01-1-56072-15 medžiaga b.l. 137-147, 157-158, 160-161).

Kaltinamasis V.N. ikiteisminio tyrimo metu kaltę neigė ir pateikė iš esmės panašius duotiems teisiamajame posėdyje paaiškinimus. Paaiškino, kad tai buvo eilinis konfliktas, kad A. Š. eilinį kartą filmavo jį ir jo darbuotojus, provokavo konfliktą. A. Š. užtvėrus savo automobiliu jam kelią, buvo priėjęs prie jo automobilio ir pareikalavo, kad jį patrauktų. Bandė atidaryti dureles, bet jos buvo uždarytos. Jokių smūgių A. Š. nesudavė (IT Nr. 01-1-56072-15 medžiaga b.l. 27-28, 45-50, 105-110, 112-115).

Nukentėjusysis A. Š. parodė, kad 2015-09-09 po darbo grįžo namo apie 17.50 val., pavakarieniavo ir apie 18.15 val. vežė mamą su sūnėnu namo į Gargždus. Išvažiuojant iš namų V.N. važiuodamas atbuline eiga užstojo jiems kelią, tačiau praleido. Įvažiavęs į pagrindinį kelią susigaudė, kad namuose paliko piniginę su dokumentais. Apsisuko grįžti namo. Grįžtant apie 18.20 val. kelias buvo užstatytas. Skersai kelio stovėjo mikroautobusas, jame niekas nesėdėjo. Kelis kartus pasignalino. V.N. jį matė, bet nereagavo. Mamai pasakė, kad tuoj bus konfliktas, ir nufotografavo tai, kad turėtų įrodymų policijai. V.N. pamatęs jį fotografuojant, staigiu judesiu pradėjo judėti link jo automobilio, labai greitai pribėgo prie jo pusės durelių ir pradėjo jas draskyti. Jo automobilyje centrinis užraktas yra toliau nei rankenėlė, nesusigaudė paspausti mygtuko. Bandė laikyti duris už rankenos kaire ranka. V.N. per kelis sykius išplėšė iš jo duris. Keikdamasis rusiškais keiksmažodžiais porą kartų stipriai smogė jam į kairę veido pusę, pataikė į nosį ir į akį. Supratęs, kad negerai pasielgė, greitai grįžo prie savo mašinos, privažiavo prie jo ir pradėjo fotografuoti, kad neva jis jam sutrukdė važiuoti. Jo nuotrauka daryta po incidento (IT medžiaga b.l. 29 ). Pasakė jam, kad kviečia policiją, kad palauktų, tačiau jis nelaukė ir sąmoningai pabėgo iš įvykio vietos. Darbininkai irgi greitai pasišalino, nes matė, kad jis iškvietė policiją. Iškvietė ir greitąją, nes mamai dėl patirto šoko pasidarė bloga. Pats taip pat buvo šoke. Atvykus greitajai mama pagalbos atsisakė. Jis buvo apžiūrėtas. Užfiksuoti veido sumušimai. Medikams sakė, kad skauda ir pirštas, tačiau to neakcentavo, nes tuo metu piršto patinimo dar nesimatė. Piršto sužalojimas išryškėjo tik kitą dieną. Parašė pareiškimą, kitą dieną tyrėja išdavė jam siuntimą pas ekspertą. Prie savo namo gali privažiuoti ir kitu keliu iš kitos pusės, bet yra didelis vingis. Be to išvažiuojant kelias nebuvo užstatytas, o grįžtant jau buvo.

Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK 2015-09-09 gautas ir užregistruotas įvykio vietoje A. Š. surašytas pareiškimas, kad 2015-09-09 apie 18.20 val. Perkūnų g. 2, Perkūnų k. Klaipėdos r. jam važiuojant automobiliu kelią pastojo automobilis Iveco, jį vairavęs V.N. pripuolęs prie jo automobilio pradėjo draskyti dureles, jas pravėręs kumščiu porą kartų davė jam į veidą, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Analogiškos tik tikslesnės įvykio aplinkybės nurodytos 2015-09-10 protokole –pareiškime, kuris užpildytas A. Š. atvykus į Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK. Nukentėjusysis A. Š. ikiteisminio tyrimo metu davė iš esmės analogiškus parodymus duotiems teisiamajame posėdyje bei pateikė telefonu darytas jam kelią užstojusio automobilio fotonuotraukas (b.l. 124, IT Nr. 01-1-56072-15 medžiaga b.l. 12, 13-14, 17-18, 19, 39-41, 45-50).

Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje 2015-09-09 18.21 val. užfiksuotas piliečio pranešimas (nurodyta iš kokio telefono numerio) dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Pranešimo garso įrašas išklausytas teisiamajame posėdyje, garso įrašo turinys aprašytas 2015-10-20 apžiūros protokole. Garso įraše užfiksuotas A. Š. pranešimas, kad prieš (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. buvo panaudotas smurtas, nurodyta kaltinamojo vairuota transporto priemonė ir tai, kad ji dabar (pranešimo metu) nuvažiuoja (IT Nr. 01-1-56072-15 medžiaga b.l. 56, 57-59, CD bylos gale). Garso įrašo pradžioje užfiksuoti keli vyriški balsai. Kaltinamasis V.N. baigiamosiose kalbose paaiškino bei atkreipė teismo ir proceso dalyvių dėmesį, kad garso įrašo pradžioje užfiksuotas jo balsas ir jo reikalavimas A. Š. patraukti automobilį nuo kelio. Šis kaltinamojo garso įrašo komentaras iš esmės paneigia jo paties parodymus, kad konfliktas vyko iki 18 val., ir kad jis nežinojo, jog nukentėjusysis kviečia pagalbą ar policiją. Tuo pačiu patvirtina nukentėjusiojo parodymus, kad kaltinamasis buvo informuotas, kad kviečiama policija, todėl sąmoningai skubiai iš įvykio vietos pasišalino.

Klaipėdos apskrities VPK 2015-09-09 18.27 val. užfiksuotas A. Š. pranešimas, kad automobilio Iveco vairuotojas prie jo priekabiavo, grasino susidorojimu, trenkė jam į veidą ir iš įvykio vietos pasišalino. Pagal pranešimą policijos ekipažas į įvykio vietą atvyko 18.42 val., išvyko 19.10 val. (IT Nr. 01-1-56072-15 medžiaga b.l. 51-54)

Greitosios medicinos pagalbos ekipažas į įvykio vietą atvyko 18.48 val. Nukentėjusiajam A. Š. konstatuotas trauminis veido sužalojimas bei nustatyta preliminari diagnozė – veido sumušimas, suteikta pirmoji medicininė pagalba (IT Nr. 01-1-56072-15 medžiaga b.l. b.l. 64-65).

Teismo medicinos 2015-09-11 specialisto išvada Nr. G 1658/15(03) konstatuota, kad A. Š. buvo padarytas veido sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis kairės akies apatiniame voke, nosies nugarėlėje, kairės plaštakos IV piršto raiščių patempimas. Sužalojimus A. Š. galėjo patirti bukos traumos pasekoje, paveikus nurodytas kūno vietas kietais bukais daiktais, prieš 1-2 paras laiko iki objektyvios apžiūros, galimai 2015-09-09 paros antroje pusėje. Sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (b.l. 10, IT Nr. 01-1-56072-15 medžiaga b.l. 22).

Liudytoja D. Š. parodė, kad su anūku buvo atvažiavusi pas sūnų A. Š. Sūnui grįžus iš darbo paprašė, kad parvežtų namo į Gargždus. Važiuojant sėdėjo priekyje, anūkas gale. Kaltinamasis autobusiuku tyčia blokavo kelią, bet jie pravažiavo. Pasukus link Žemaitės g. sūnus pasakė, kad nepasiėmė dokumentų, ir apsisuko grįžti. Grįžtant Perkūno gatve nebegalėjo pravažiuoti, nes buvo užstatytas kelias, kaltinamasis buvo prie savo mašinos. Jie sustojo. Kaltinamasis paklaikusiomis akimis pripuolė ir per langą bei atidaręs dureles kelis kartus trenkė sūnui į veidą. Sūnus iškvietė policiją ir greitąją. Kaltinamasis sėdo į autobusiuką ir nelaukdamas policijos greitai išvažiavo.

Liudytoja D. Š. ikiteisminio tyrimo metu davė iš esmės analogiškus tik tikslesnius bei išsamesnius parodymus. Tiksliai nurodė įvykio datą ir laiką bei kitas įvykio aplinkybes, kad jiems grįžtant pasiimti dokumentų V.N. automobilis stovėjo skersai kelio, sustojus ir sūnui tai nupaveikslavus, V.N. pribėgo prie sūnaus automobilio, keikdamasis kelis kartus smarkiai traukė ir jėga atidarė vairuotojo pusės dureles, jos akivaizdoje trenkė sūnui 2-3 kartus kumščiu į veidą, po to atsitraukė ir sėdęs į savo automobilį nuvažiavo. Savo paaiškinimams iliustruoti pateikė schemą, kaip stovėjo automobiliai. (b.l. 4-9, IT Nr. 01-1-56072-15 medžiaga 69-71, 72). Pateiktoje schemoje kaltinamojo automobilis pavaizduotas skersai kelio, tik kitu kampu nei užfiksuota nukentėjusiojo fotonuotraukose.

Liudytoja Eglė Mizarė, policijos pareigūnė, parodė, kad įvykio vietą nevyko, pagal gautą medžiagą priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Kiek pamena, konfliktas vyko prie automobilio, nukentėjusiajam buvo suduotas smūgis ir yra specialisto išvada, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Apklausinėjo nukentėjusįjį pareiškėją, tačiau nevertino sužalojimų jo veide, nes tam yra specialistai. Iš kaltinamojo buvo paimtas paaiškinimas. To medžiagai užteko. Su kaltinamuoju yra ne vienas įvykis.

Liudytojai V. N. ir R. T. teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu, liudytojai S. V. ir V. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirbo pas V.N. (duomenys neskelbtini), iš matymo pažinojo A. Š.. Matė, kad tarp jų buvo kilęs konfliktas, kad V.N. (as) buvo priėjęs prie A. Š. automobilio vairuotojo pusės, A. Š. iš automobilio išlipęs nebuvo, jie kažką aiškinosi, V.N. mosikavo rankomis, girdėjo abejų pakeltus tonus ir triukšmą, tačiau ką tiksliai jie kalbėjo negirdėjo ir smūgių nematė. Konfliktas vyko apie 18 val. ar po 18 val. Tarp jų dažnai kildavo konfliktai (b.l. 4-9, IT Nr. 01-1-56072-15 medžiaga 78-80, 82-83, 85-87, 89-91, 95-97). Liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai pagarsinti teisiamajame posėdyje. Visi šie 4 liudytojai dirbo pas kaltinamąjį įmonėje ir buvo socialiai bei ekonomiškai nuo jo priklausomi. Visi jie patvirtina faktą, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo vyko konfliktas, kad kaltinamasis triukšmavo ir mosikavo rankomis. Nei vienas šių liudytojų aiškiai ir kategoriškai nepaneigė nukentėjusiojo nurodytų aplinkybių, kad jėga buvo atidarytos jo automobilio durelės ir jam suduoti smūgiai. Liudytojai, labiausiai tikėtina dėl paminėtų ryšių su kaltinamuoju, tiesiog nurodė, kad nematė viso konflikto ir nematė, ar buvo suduoti smūgiai.

Liudytojas V. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-09-09 po 18 val. su mažamečiu sūnumi nunešė laišką A. Š., kurį jam adresuotą rado savo pašto dėžutėje. A. Š. su mama ruošėsi išvykti. Eidamas namo matė, kad kelyje buvo V.N. autobusiukas Iveco. A. Š. išvažiuojant jie prasilenkė be konfliktų. Sankryžoje A. Š. apsisuko ir važiavo namų kryptimi. Tuo metu automobilis Iveco stovėjo jam skersai kelio ir ruošėsi iš kelkraščio išvilkti automobilį. A. Š. sustojo atokiau nuo V.N. automobilio ir fotografavo, kas vyksta. Tai pamatęs V.N. greitu žingsniu nuėjo prie A. Š. automobilio. Nujautė, kad kils konfliktas. Nenorėdamas, kad tai matytų jo sūnus, ėjo namo. Eidamas matė, kad V.N. tampo A. Š. automobilio dureles. Nenorėjo kištis į jų konfliktą, todėl nesiklausė jų kalbų ir nuėjo neatsisukdamas. Netrukus jį pralenkė ir Vėžaičių kryptimi nuvažiavo V.N. automobilis (b.l. 4-9, IT Nr. 01-1-56072-15 medžiaga 74-76). Proceso dalyviai šio liudytojo apklausti teisiamajame posėdyje nepageidavo. Liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai pagarsinti teisiamajame posėdyje.

Kaltinamojo parodymai yra nenuoseklūs ir momentais nelogiški, juos paneigia kiti byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, todėl teismas jais netiki ir priimdamas nuosprendį nesivadovauja.

Nukentėjusiojo parodymai yra nuoseklūs, juos patvirtina kiti byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai – liudytojų D. Š. parodymai ir V. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, iš dalies kaltinamojo pusės liudytojų tiek teisiamajame posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, nukentėjusiojo pranešimų bei jų registracijos duomenys, duomenys apie suteiktą medicininę pagalbą, specialisto išvada. Liudytoja D. Š. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad smūgiai buvo suduoti atidarius dureles, ir kad nepamena, ar automobilio langas buvo uždarytas ar atidarytas, teisiamajame posėdyje parodė, kad smūgis buvo suduotas ir per atidarytą langą. Šis parodymų nesutapimas nėra esminis. Gali būti paaiškinimas tuo, kad liudytoja yra garbaus amžiaus ir nuo įvykio yra praėjęs ilgas laiko tarpas, todėl dėl natūralių fiziologinių procesų liudytoja kai kurių aplinkybių gali neprisiminti ar prisiminti netiksliai. Šis parodymų nesutapimas esminės reikšmės neturi ir abejonių dėl liudytojos parodymų nuoširdumo ir teisingumo dėl esminių įvykio aplinkybių abejonių nekelia. Teismas netikėti nukentėjusiojo A. Š. ir liudytojos D. Š. parodymais, kuriuos visiškai patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, neturi pagrindo, todėl priimdamas nuosprendį jais vadovaujasi.

Kaltinamojo paaiškinimais, kuriais išdėstytais motyvais teismas netiki, nukentėjusysis jam užstojo kelią ir neleido pravažiuoti. Nukentėjusiojo, liudytojos D. Š. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje duotais parodymais bei liudytojo V. A. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie yra nuoseklūs, tarpusavyje neprieštaringi ir kuriais teismas netikėti neturi pagrindo, buvo priešingai - kaltinamojo automobilis stovėjo skersai kelio ir trukdė nukentėjusiajam pravažiuoti. Dėl to nukentėjusysis fotografavo ir tarp kaltinamojo bei nukentėjusiojo kilo konfliktas. Kaltinamojo versijai pagrįsti pateikta fotonuotrauka, kurioje kaltinamojo ir nukentėjusiojo automobiliai stovi vienas priešais kitą (IT Nr.01-1-56072-15 medžiaga b.l. 29), daryta po konflikto, prieš kaltinamajam pasišalinant iš įvykio vietos. Pažymėtina, kad tai, kas kuriam pastojo kelia ir neleido pravažiuoti, teisiniam situacijos vertinimui ir nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

Byloje esančių ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad V.N. sąmoningai ir tyčia smurtavo prieš A. Š. - jėga atidarydamas automobilio dureles patempė pirštą ir sudavė du kartus kumščiu į veidą. Šiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Kaltinamojo V.N. veika kvalifikuotina pagal LR BK 140 str. 1 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Padarytas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas žmogaus sveikatai.

Skiriant bausmę V.N. atsižvelgiama į tai, kad jis anksčiau neteistas, tačiau labai daug kartų baustas už administracinius teisės pažeidimus transporto, kelių ūkio srityse (KET pažeidimai) bei darbo ir gyventojų sveikatos apsaugos srityse, nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų (b.l. 43-102). Tai neigiamai charakterizuoja asmenį ir rodo jo polinkį nesilaikyti įstatymų ir visuotinai priimtinų elgesio taisyklių. Duomenų apie administracinių nuobaudų sumokėjimą nėra. Paties kaltinamojo paaiškinimais, jos yra antstolių išieškomos priverstinai. Nusikalstama veika padaryta neleistinu būdu aiškinantis konfliktiškus asmeninius santykius su nukentėjusiuoju, mažamečio vaiko ir garbaus amžiaus moters akivaizdoje. Iš dalies kaltinamojo veiką sąlygojo ir paties nukentėjusiojo elgesys. Kaltinamasis kaltės nepripažino, savo elgesio kritiškai nevertina ir dėl savo elgesio nesigaili, nukentėjusiojo neatsiprašė ir žalos ar jos dalies neatlygino. Siekiant paveikti šį asmenį, kad jis nebenusikalstų skirtina laisvės apribojimo bausmė, artima bausmės vidurkiui, nustatant įpareigojimus, galinčius daryti jam teigiamą įtaką.

Dėl civilinio ieškinio

Byloje pareikštas nukentėjusiojo A. Š. civilinis ieškinys dėl 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 25-27). Neteisėtais veiksmais gali būti pakenkiami neturtiniai asmens interesai, kuriuos taip pat saugo ir gina teisė (LR CK 1 str. 1 d.). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Dėl tiriamos kaltinamojo padarytos tyčinės nesunkios nusikalstamos veikos nukentėjusiajam A. Š. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tai neabejotinai sukėlė neigiamas pasekmes – fizinį skausmą, pažeminimą ir kitus nepatogumus. Nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas, įtvirtintas LR CK 6.283 str. 1 d., objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Nukentėjusiajam padaryti sužalojimai - padarytas veido sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis kairės akies apatiniame voke, nosies nugarėlėje, kairės plaštakos IV piršto raiščių patempimas, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl specialisto išvada konstatuotų sužalojimų, kuriuos sukėlė kaltinamojo neleistinas fizinis poveikis, nukentėjusiajam teko patirti skausmą, pažeminimą ir kitus nepatogumus. Smurto pasekmės yra nesunkios. Duomenų, kad dėl sužalojimų būtų liekamųjų reiškinių – likę randų ar panašiai – nėra. Duomenų apie nedarbingumą nėra. Duomenų apie dėl smurto nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą nėra. Nukentėjusysis ir kaltinamasis, abu dirba ir gauna su darbo teisiniais santykiais susijusias pajamas. Duomenų apie pajamų dydį nėra. Nors byloje rašytinių duomenų nėra, sprendžiant pagal bylos aplinkybes bei šalių paaiškinimus, abu - nukentėjusysis ir kaltinamais turi nekilnojamojo turto, transporto priemones. Byloje esančiais duomenimis kaltinamojo ir nukentėjusiojo turtinės padėtys laikytinos lygiavertėmis. Nustatytomis aplinkybėmis, tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo yra įsisenėjusi nesantaika ir anksčiau vykdavo konfliktai. Tiriamoje situacijoje nukentėjusysis galėjo išvengti konflikto, grįždamas namo kitu keliu. Jo paties paaiškinimai, kad kartu važiavusiai mamai pasakė, kad tuoj bus konfliktas, leidžia daryti išvadą, kad jis pats – grįždamas tuo keliu, kur buvo vykdomi darbai, ir fotografuodamas, pats išprovokavo konfliktą. Pagal suformuotą teismų praktiką, bylose, kurių aplinkybės panašios į nagrinėjamą atvejį, neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 500 iki 2000 Lt, kas atitinka nuo 145 iki 579 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272-648/2015, Nr. 2K-35/2014, 2K-522/2013, 2K-267/2013, 2K-605/2011, 2K-144/2010, 2K-382/2009, 2K-316/2008 ir kitos). Įvertinus aptartų kriterijų visumą, atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką dėl žalos atlyginimo nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais, į tai, kad paties nukentėjusiojo elgesys turėjo įtakos kaltinamojo neteisėtai veikai, bei taikant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, laikytina, kad prašomas priteisti 6000 Eur neturtinės žalos dydis yra akivaizdžiai per didelis, todėl mažintinas iki 300 Eur (LRCK 1.5 str., CK 6.250 str. 2 d.).

Nukentėjusysis patyrė 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Pateiktoje sąskaitoje nurodytos advokato suteiktos paslaugos – teisinės konsultacijos, procesinių dokumentų rengimas, atstovavimas teisme (b.l. 28, 29). Nedetalizuota, kokią dalį iš 500 Eur sudaro už privataus kaltinimo skundo ir civilinio ieškinio parengimą. Atsižvelgiant į rekomenduojamus priteisti teisinių paslaugų išlaidų dydžius, privataus kaltinimo skundo bei civilinio ieškinio apimtį, sudėtingumą ir kokybę, pasisakymų turinį, laikytina, kad baudžiamajai daliai tenkanti dalis sudaro 80 proc. ir civilinei daliai tenkanti dalis sudaro 20 proc. šios sumos, t.y. atitinkamai 400 Eur ir 100 Eur. Proporcingai patenkintiems nukentėjusiojo reikalavimams, nukentėjusiajam atlygintina 100 proc. baudžiamajai daliai tenkančių bylinėjimosi išlaidų (400 Eur) ir 5 proc. civilinei daliai tenkančių bylinėjimosi išlaidų (5 Eur), (LR CPK 93 str. 2 d.). Nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteistina 405 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V.N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., ir paskirti laisvės apribojimą devyniems mėnesiams, įpareigojant per 6 mėnesius atlyginti nukentėjusiajam priteistą neturtinę žalą ir neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Priteisti iš kaltinamojo V.N. nukentėjusiajam A. Š. 300 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 405 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.