- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-18
- Bylos Nr.
- e2S-100-589/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03538-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Dambrauskaitė
- Ieškovas
- M. B.
- Atsakovas
- S. B.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. B. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7719-452/2022 pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovei S. B. ir atsakovės S. B. priešieškinį ieškovui M. B. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. B. (toliau – ir ieškovas) prašė pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. vasario 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1369-400/2022 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3 punkto 2 pastraipą ir nustatyti ieškinyje nurodytą bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. B. bendravimo tvarką.
2. Atsakovė S. B. (toliau – ir atsakovė) priešieškiniu prašė ieškinį atmesti, nustatyti priešieškinyje nurodytą ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, pakeisti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, patvirtintos Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. vasario 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1369-400/2022, 4 punktą ir priteisti iš ieškovo sūnui išlaikymą po 385 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis.
3. Parengiamojo posėdžio metu šalys pateikė pasirašytą taikos sutartį, prašė ją patvirtinti, o civilinę bylą nutraukti. Ieškovas nurodė, kad pasirašyta taikos sutartis atitinka jo išreikštą valią ir yra suprantama, taikos sutarties patvirtinimo ir civilinės bylos nutraukimo pasekmės aiškios. Atsakovė patvirtino, kad taikos sutarties sąlygos atitinka jos interesus, taikos sutarties patvirtinimo ir civilinės bylos nutraukimo pasekmės jai yra aiškios.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. spalio 12 d. nutartimi prašymas tenkintas, patvirtina taikos sutartis, ieškovo M. B. ir atsakovės S. B. sudaryta 2022 m. spalio 12 d.; civilinė byla dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo pagal ieškovo ieškinį atsakovei ir atsakovės priešieškinį ieškovui nutraukta; priteista iš ieškovo valstybei 13,44 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ir 56,42 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, grąžinta ieškovui 60,50 Eur žyminio mokesčio.
5. Teismas nustatė, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir vaiko teisių apsaugos tarnyba) atstovė parengiamojo posėdžio metu pateikė išvadą, kad šalių pateiktos taikos sutarties tvirtinimas neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams, todėl gali būti tvirtinama. Teismas, įvertinęs byloje vykstančio ginčo pobūdį, byloje dalyvaujančių asmenų procesinę padėtį, šalių paaiškinimus bei taikos sutarties sąlygas, sprendė, kad taikos sutarties patvirtinimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui ir ja nepažeidžiamos nepilnamečio vaiko, bylos šalių ar kitų asmenų teisės ar įstatymo saugomi teisėti interesai, todėl prašymas patvirtinti taikos sutartį ir nutraukti civilinę bylą tenkintinas. Teismas šalims išaiškino, kad teismo patvirtinta taikos sutartis turi galutinio sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas.
6. Teismas nustatė, jog taikos sutartyje šalių nuodyta, kad bylinėjimosi išlaidų klausimas paliekamas spręsti teismui įstatymų nustatyta tvarka pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 2 dalį ir 98 straipsnį. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ginčo šalims susitarus užbaigti bylą taikiai, nė viena iš šalių nelaikoma pralaimėjusia ar laimėjusia, todėl negalima daryti išvados, kad teismo procesinis sprendimas buvo priimtas kurios nors iš šalių naudai ir šiuo atveju netaikytini CPK 93 straipsnyje ir 98 straipsnyje įtvirtinti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principai, o bylinėjimosi išlaidos paskirstomos CPK 94 straipsnyje numatyta tvarka. Teismas pažymėjo, kad CPK 94 straipsnio 2 dalies nuostata vertintina kaip specialioji norma, nustatanti išimtį iš bendrosios taisyklės dėl teismo pareigos ex officio paskirstyti šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ši išimtis taikoma tuo atveju, jeigu taikos sutartį sudariusios bylos šalys nenustatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, – tuomet teismui nekyla bendroji pareiga paskirstyti šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų.
7. Teismas vertino, kad nei ieškovo, nei atsakovės elgesys, vedant bylą teisme ir sudarant taikos sutartį, negali būti traktuojamas kaip netinkamas. Tokį šalių elgesį, kuomet jos derėjosi, gera valia išsprendė kilusį ginčą ir sudarė taikos sutartį, taip nedidindamos bylinėjimosi išlaidų sumos, siekdamos greito ir ekonomiško civilinės bylos išnagrinėjimo, atsižvelgiant į tai, jog jos turi nepilnametį vaiką, teismas laikė sąžiningu ir tinkamu. Teismas, nenustatęs šalių piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis fakto, vadovaudamasis CPK 94 straipsnio 2 dalimi bei protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, sprendė, jog šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra paskirstomos.
8. Atsižvelgęs į tai, kad šalys bylą baigė taikos sutartimi, teismas sprendė, kad iš ieškovo priteisiama 25 proc. žyminio mokesčio už priešieškinį ir antrinės pagalbos išlaidų. Šalims sudarius taikos sutartį, jam grąžinama 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio sumos. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovė 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, 25 proc. nesumokėto žyminio mokesčio dalis priteistina iš ieškovo, kuris nėra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu ieškovas M. B. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. spalio 12 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, ir išspręsti klausimą iš esmės arba perduoti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
10. Ieškovo nuomone, teismas nepagrįstai atsisakė paskirstyti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes, pirma, šalys to prašė, antra, išlaidų teismas nepaskirsto tik tuo atveju, kai šalys neišreiškia valios dėl jų paskirstymo. Faktinis teisinių santykių sureguliavimo rezultatas, kai sudaroma taikos sutartis, pagal pobūdį iš esmės atitinka proceso rezultatą, kuris galėjo atsirasti priėmus analogišką teismo sprendimą. Įmanoma nustatyti, kas materialiuoju teisiniu atžvilgiu faktiškai laimėjo bylą, o kas ją pralaimėjo. Todėl jeigu sudarydamos taikos sutartį šalys nepareiškė nuomonės arba nesutarė dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, turi būti taikomos bendrosios bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklės.
11. Pažymi, kad šalys taikos sutartimi susitarė dėl visiško ieškinio reikalavimo patenkinimo (100 proc.) ir dalinio priešieškinio reikalavimo patenkinimo (67 proc.) (dar vieno priešieškinio reikalavimo atsakovė taikos sutartimi atsisakė), todėl ieškovas pagrįstai tikėjosi atitinkamo teismo sprendimo dėl šių išlaidų paskirstymo.
Atsiliepimas
12. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė S. B. prašo atskirąjį skundą atmesti.
13. Nurodo, kad teismas, tvirtindamas taikos sutartį, nustatė, kad šalys savo procesinėsmis teisėmis nepiktnaudžiamo, todėl pagrįstai sprendė, kad bylinėjimosi išlaidos nepaskirstomos.Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teismas priteisė savo iniciatyva, gavęs duomenis apie atsiradusiais išlaidas. Mano, kad teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, jokių procesinės teisės normų nepažeidė.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
14. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal ieškovo M. B. atskirajame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
15. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria nutarta šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų nepaskirstyti, patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. Nagrinėjamu atveju taikos sutartį nutartimi patvirtinęs pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šalims taikos sutarties 4 punkte nurodžius, jog bylinėjimosi išlaidų klausimas paliekamas spręsti teismui, nenustačius šalių piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis fakto, vadovaujantis CPK 94 straipsnio 2 dalimi bei protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra paskirstomos. Pirmosios instancijos teismas priteisė tik valstybės teikiant garantuojamą teisinę pagalbą atsakovei turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
17. Ieškovas, nesutikdamas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, pateikė atskirąjį skundą, kuriame, be kitų argumentų, nurodo, kad šalys susitarė perduoti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą spręsti teismui, todėl pastarasis turėjo taikyti bendrąsias bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisykles ir paskistyti ne tik valstybės patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas, bet ir ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus, kuriais argumentuojant nuspręsta šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų šioje civilinėje byloje, patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį, nepaskirstyti, iš dalies pritaria atskirojo skundo argumentui, kad šiuo atveju nebuvo teisinio pagrindo vadovautis CPK 94 straipsnio 2 dalies nuostatomis, įtvirtinančiomis išimtį iš bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Tokią teismų praktiką iš esmės formuoja ir kasacinis teismas civilinėse bylose, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės – šalims sudarius taikos sutartį ir joje dėl bylinėjimosi išlaidų nustačius sutarties sąlygą, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliekamas spręsti teismui. Tokiu atveju šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti sprendžiamas pagal bendrąsias šių išlaidų paskirstymo taisykles, visų pirma pagal taisykles, kurios nustato bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, t. y. pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019). Tačiau ši nustatyta aplinkybė nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirtymo klausimą.
19. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018, 28 punktą).
21. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, taip pat nurodoma, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas; ir kt.).
22. Nagrinėjamu atveju skundžiamos nutarties motyvai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, patvirtinęs šalių sudarytą taikos sutartį ir spręsdamas dėl byloje šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, vertino tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties motyvuose nepasisakė apie tai, kaip vertino šalių procesinį elgesį iki ieškinio padavimo, vis tik byloje esanti įrodymų visuma neteikia pagrindo išvadai, kad dėl proceso atsakomybė tenka išimtinai ar didesne dalimi atsakovei. Iš byloje esančių tiek ieškovo, tiek vaiko teisių apsaugos tarnybos pateiktų duomenų matyti, kad bylos šalys viena kitą kaltino nesilaikant laikinos bendravimo su vaiku tvarkos, kurią bylos šalys sudarė 2022 m. birželio 14 d. tarpininkaujant vaiko teisių apsaugos tarnybai. Specialistės, dalyvavusios Atvejo nagrinėjimo posėdyje ir vertinusios priežastis, dėl kurių šalims nepavyksta įgyvendinti laikiną bendravimo su vaiku tvarką, nuomone, abu tėvai labai skirtingai supranta šią tvarką, todėl jiems buvo pasiūlyta kreiptis į teismą dėl aiškesnės ir tikslesnės bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, taip pat pasiūlyta pakeisti (padidinti) vaiko išlaikymo dydį, kadangi vaikas turi specialių poreikių ir patiriamos išlaidos jo poreikių užtkrinimui yra didesnės nei įprastai tokio paties amžiaus vaikui. Atsakovė dar Atvejo nagrinėjimo posėdyje (2022 m. liepos 8 d.) teikė paaiškinimus, jog ketina kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo ir jau yra parašiusi prašymą vykdyti privalomą mediaciją. Todėl ieškovas neįgijo jokio pranašumo (bylinėjimosi išlaidų paskirstymo prasme) vien dėl tos aplinkybės, kad į teismą teisminės gynybos kreipėsi anksčiau nei atsakovė.
23. Šiuo atveju neturi esminės teisinės reikšmės ir atskirajame skunde akcentuojama aplinkybė, kad taikos sutartimi buvo sutarta patenkinti ieškovo ieškinio reikalavus didesne apimtini, lyginant su atsakovės patenkintų priešieškinio reikalavimų dalimi. Tai, kad šalys ginčą išsprendė kompromiso keliu, t. y. gera valia susitarė tiek dėl bendravimo su vaiku tvarkos, tiek išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo (padidinimo), savaime nereiškia, kad atsakovės priešieškinys buvo pareikštas nepagrįstai. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą iš esmės, neabejotinai būtų tenkinęs ieškinį ir priešieškinį tokiomis pat proporcijomis, kokiomis šalys sutarė išspręsti ginčą, sudarydamos taikos sutartį.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo
24. Dėl išdėstytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės (sudaroma taikos sutartis), todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo motyvais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Dėl nurodyto skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o apelianto atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
25. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
26. Atskirojo skundo netenkinus, apelianto bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas nespręstinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.