Kauno apygardos teismo nutartis

2016-06-23 · Civilinė byla Nr. 2A-1213-230/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-06-23
Bylos Nr.
2A-1213-230/2016
Teisminio proceso Nr.
2-40-3-01184-2015-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolia Indreikienė
Ieškovas
A. B.
Atsakovas
Ž. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-1213-230/2016Teisminio proceso Nr. 2-40-3-01184-2015-1Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.5.2.1.; 3.3.1.18.; 3.3.1.21. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-34-829/2016 pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui Ž. B., dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo.

Teisėja, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė A. B. ieškinyje teismo prašė pakeisti Šakių rajono apylinkės teismo 2013-08-30 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-573-876/2013 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas ir padidinti iš atsakovo Ž. B. nepilnamečiam sūnui M. B. priteisto išlaikymo dydį iki 150 Eur periodinių išmokų kiekvieną mėnesį, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad dabartinis išlaikymo dydis norint patenkinti visus vaiko poreikius yra per mažas, kadangi 72,41 Eur per mėnesį išlaikymas sūnui buvo nustatytas, kai jam buvo treji metai. Šiuo metu sūnui yra 6 metai, jis lanko darželį, paruošiamąją grupę, todėl iš esmės pasikeitė vaiko poreikiai. Specialiųjų poreikių vaikas neturi, tačiau gydytojai įtaria idiopatinę epilepsiją. Pas gydytojus važiuoja bent kartą į mėnesį. Berniukui taip pat reikalingas pilnavertis maistas, sveikatos ir higienos reikmenys, drabužiai ir avalynė, yra perkamos knygos, taip pat reikia mokėti už buto išlaikymą, papildomus vaiko užsiėmimus, todėl vaiko poreikiams patenkinti iš viso reikalinga 307 Eur suma.

Atsiliepimas

Atsakovas Ž. B. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad priteistą išlaikymą sumoka laiku, tačiau daugiau mokėti neturi galimybių. Šiuo metu yra registruotas darbo biržoje. Kadangi dengia stogus bei stato namus iš karkaso, tai jo darbas yra sezoninis. Jis turi ir daugiau išlaikytinių: 9 mėnesių dukrą bei žmonos vaiką, kuriam 8 metai. Dėl darželio išlaidų sutinka, tačiau mano, kad visos kitos išlaidos yra aiškiai per didelės ir nepagrįstos. Kai nutraukė santuoką, vaikui buvo 3 metai, šiuo metu 6 metai, todėl teigia, kad vaiko poreikiai negalėjo išaugti tiek ženkliai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šakių rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pakeitė Šakių rajono apylinkės teismo 2013-08-30 sprendimu M. B. nustatytą išlaikymo dydį ir priteisė iš atsakovo Ž. B. materialinį išlaikymą jo nepilnamečiui sūnui M. B. nuo 2015-11-02 iki išlaikytinio pilnametystės kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 105 Eur, kitoje dalyje ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad Šakių rajono apylinkės teismo 2013-08-30 sprendimu iš Ž. B. buvo priteistas materialinis išlaikymas jo nepilnamečiui sūnui M. B. kas mėnesį iki išlaikytinio pilnametystės mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Lt (72,41 Eur). Atsakovas Ž. B. 2015-06-20 sudarė santuoką su N. K. – B., kartu augina (duomenys neskelbtini) gimusią dukrą J. B. (beveik 1 metų amžiaus). Atsakovo šeimoje taip pat auga jo sutuoktinės N. K. – B. sūnus O. K. (9 metų amžiaus). Ieškovė A. B. kitų išlaikytinių neturi. Šalių nepilnametis sūnus M. B. šiuo metu yra 6 metų amžiaus, lanko darželį, gyvena kartu su ieškove jai nuosavybės teise priklausančiame 2 kambarių bute. Teismas sprendė, kad vaikui augant jo poreikiai natūraliai padidėja, tačiau ieškovės nurodytos 100 Eur, 30 Eur, 20 Eur ir 20 Eur sumos maistui, higienai ir sveikatai, laisvalaikiui bei lavinimosi priemonėms, nėra pagrįstos. Ieškovė sūnų leidžia į darželį, kuriame jis yra ir maitinamas. Taip pat ieškovė nenurodė, kad sūnui reikalingas ypatingas racionas, kad kartu ir sau gaminamas maistas sūnui yra netinkamas. Ieškovė neįrodė, kad patiria išskirtinių išlaidų vaistams, vitaminams, o tokios higienos prekės kaip šampūnas, muilas, dantų pasta kas mėnesį nėra perkamos. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, kad būtų padidėję vaiko poreikiai dėl jo sveikatos būklės. Teismo vertinimu, išlaidos laisvalaikiui turi būti vertinamos protingai, esant galimybei galima naudotis bibliotekos paslaugomis, kine lankytis rečiau nei kartą per mėnesį. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad tokio amžiaus vaikui maistui, sveikatos, higienos prekėms reikalinga ir protinga suma yra 86 Eur, o laisvalaikiui, pramogoms, žaislams – 20 Eur. Teismas taip pat laikė, kad 58 Eur išlaidų būstui suma yra nepagrįsta, nes būstą išlaikyti pirmiausia yra jos savininko pareiga, todėl protingomis pripažino 25 Eur dydžio būsto išlaikymo išlaidas. Kadangi ieškovė įrodymais nepagrindė visų realių vaiko poreikių, teismas konstatavo, kad tokio amžiaus vaikui išlaikyti reikalinga ir protinga, būtinus vaiko poreikius užtikrinanti bendra suma yra 210 Eur per mėnesį. Teismas, įvertinęs duomenis apie ieškovės ir atsakovo gaunamas pajamas bei turtą, pripažino, kad tiek atsakovo, tiek ieškovės materialinė padėtis pagerėjo, tačiau ji nepagerėjo iš esmės. Nors atsakovo gaunamos mėnesinės pajamos yra didesnės už ieškovės ir vidutiniškai siekia 833 Eur, tačiau atsakovas turi nuomoti gyvenamąjį būstą, taip pat turi dar vieną išlaikytinį. Ieškovė, nors ir yra įgijusi nuosavybės teisę į 9,20 ha žemės sklypą, tačiau jį tik nuomoja, nuomos sutartis yra sudaryta iki 2020-06-28, todėl ženklių pajamų iš šio turto iki minėtos datos negaus. Teismas vertino ir tai, kad šalių nepilnametis sūnus gyvena kartu su ieškove, kuriai tenka ne tik išlaikymas, bet kasdienis rūpinimasis vaiku ir priežiūra, kuri nekompensuojama pinigais, o atsakovas su sutuoktine dalinasi nuomos, komunalinių mokesčių našta, buities darbais, vaikų priežiūra ir pan. Be to, atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad jo sutuoktinė nedirba, kad augindama vaiką iki 1 metų negauna jokių pajamų. Įvertinęs visumą ieškovės bei atsakovo pateiktų įrodymų apie jų gaunamas pajamas ir išlaidas, taip pat teisme duotus paaiškinimus, teismas sprendė, kad šiuo metu tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinė padėtis yra panaši ir prie sūnaus išlaikymo abi šalys turėtų prisidėti lygiomis dalims, todėl atsakovo sūnui mokamą materialinį išlaikymą padidino iki 105 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė A. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. sprendimą ir padidinti iš atsakovo Ž. B. priteistą išlaikymo nepilnamečiui sūnui M. B. dydį iki 150 Eur periodinių išmokų kiekvieną mėnesį, priteisti visas pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog „protinga“ suma vaiko maistui, sveikatos ir higienos prekėms per mėnesį yra 86 Eur, kadangi tokios sumos nelabai užtenka net minimaliems vaiko poreikiams patenkinti. Vien vaikiškų vitaminų kainos svyruoja nuo 10 Eur iki 20 Eur mėnesiui. Už tokią sumą taip pat neįmanoma sūnaus aprūpinti pilnaverčiu maistu, būtinais vitaminais ir tai gali atsiliepti jo sveikatai. Sūnui įtariama epilepsija, todėl akivaizdu, kad tinkamas maitinimas ir maisto papildai yra tiesiog būtini, norint užtikrinti vaiko fizinę sveikatą. Teismo nustatyta suma laisvalaikiui, pramogoms ir žaislams (20 Eur) mėnesiui patenkina tik minimalius sūnaus poreikius. Tačiau nustačius tokią sumą, būtų stipriai apribotas vaiko kultūrinis švietimas, socialinių įgūdžių tobulinimas, laisvalaikis. Teismas įvertino tik pačius minimaliausius poreikius ir neatsižvelgė į galimybę ugdyti ir vystyti vaiko gabumus, socialinius įgūdžius, kultūrinį gyvenimą. Teismo nustatyta suma būtiniems poreikiams patenkinti (210 Eur) neatitinka ir susiformavusios teismų praktikos. Teismas, apskaičiuodamas išlaikymo dydį, atsižvelgė tik į minimalius vaiko poreikius, visiškai neatsižvelgdamas į tai, kad ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis leidžia vaiką aprūpinti ne tik minimaliais poreikiais, bet ir suteikti vaikui geresnes gyvenimo sąlygas. Be to, teismas neįvertino nesąžiningo atsakovo elgesio. Atsiliepime į ieškinį atsakovas teigė, kad jis yra bedarbis ir kad jokių išmokų negauna, tačiau 2014 m. atsakovas atsisakė gerai apmokamo darbo, nors jam buvo gerai žinoma, kad jis turi išlaikytinių, kuriems privalo teikti išlaikymą. Atsakovo argumentai apie turimo darbo sunkumą vertintini kritiškai. Nors teismas konstatavo, kad tiek atsakovo, tiek ieškovės materialinė padėtis pagerėjo, tačiau į tai neatsižvelgė spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio. Teismas nustatė, kad atsakovo mėnesinės pajamos siekia ne mažiau kaip 833 Eur. Tuo tarpu ieškovės pajamos sudaro apie 486,60 Eur. Taigi atsakovo gaunamos pajamos yra vos ne dvigubai didesnės. Be to, sūnus gyvena su ieškove, taigi akivaizdu, kad jai tenka didesnis aprūpinimo teikimas vaikui, nors jos gaunamos pajamos kur kas mažesnės negu atsakovo. Nors nutraukiant santuoką ieškovei atiteko didesnė bendro turto dalis, t. y. butas, kuriame dabar su sūnumi ir gyvena ieškovė, turtas buvo padalintas taip norint apsaugoti vaiko interesus ir teisę į gyvenamąją vietą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad turto įgijimui buvo panaudotos ieškovės tėvų lėšos. Atsakovas nereikalavo kompensacijos ir su turto padalijimu sutiko. Tačiau tai negali daryti įtakos išlaikymo dydžio. Nors ieškovei ir atiteko didesnės vertės turtas, realių pinigų, už kuriuos ji galėtų aprūpinti savo sūnų, negavo.

Atsiliepimas

Atsakovas Ž. B. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir nurodo, kad teismas pagrįstai nusprendė, jog sūnaus poreikiams tenkinti reikalinga didesnė išlaikymo suma ir padidindamas išlaikymo sumą iki 105 Eur tinkamai įvertino vaiko poreikių ir atsakovo galimybių pusiausvyrą, tačiau nevisiškai teisingai nustatė atsakovo mėnesio pajamų dydį. Teismo posėdžio metu atsakovas aiškiai nurodė savo mėnesio pajamas darbinio sezono metu ir jos yra apie 800 Eur, o ne 1 250 Eur, kaip nurodė teismas. Todėl ir vidutinės pajamos yra mažesnės nei teismo nurodytos 833 Eur. Kasacinis teismas ne vienoje byloje yra pasisakęs, kad vaikams augant jų poreikiai didėja, tačiau tai nereiškia, kad konkrečioje byloje neturi būti įrodinėjami pasikeitę vaiko poreikiai vien dėl to, kad vaikas paaugo. Vaiko individualūs poreikiai priklauso nuo daug įvairių aplinkybių (vaiko sveikata, jam reikalinga priežiūra, ugdymas ir t. t.), todėl vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, jog ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Byloje nustatyta, kad Šakių rajono apylinkės teismo 2013-08-30 sprendimu iš atsakovo Ž. B. buvo priteistas materialinis išlaikymas jo nepilnamečiui sūnui M. B. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Lt (72,41 Eur) iki išlaikytinio pilnametystės. Ieškovė pateikė ieškinį, kuriame prašė padidinti išlaikymo dydį nepilnamečiui sūnui iki 150 Eur kiekvieną mėnesį, kadangi padidėjo vaiko poreikiai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu teismo sprendimu padidino priteisto materialinio išlaikymo dydį iki 105 Eur kas mėnesį, kadangi nustatė, kad dėl vaiko amžiaus išaugo vaiko poreikiai, tačiau sprendė, kad tėvų turtinė padėtis nepagerėjo iš esmės. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su tokiomis teismo išvadomis, kadangi teismas, jos nuomone, įvertino tik minimaliausius vaiko poreikius, tačiau neatsižvelgė į tai, kad tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti ne tik minimalius poreikius, bet ir užtikrinti geresnes gyvenimo sąlygas, t. y. iš esmės teigia, kad teismas netinkamai įvertino tėvo turtinę padėtį.

Dėl išlaikymo dydžio keitimo, t. y. jo padidinimo

Išlaikymo dydžio keitimą reglamentuoja CK 3.201 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, o 2 dalyje numatyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo ieškovės nurodytų išlaidų vaiko poreikiams tenkinti pagrįstumą, su kuo apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė, nurodydama vaiko poreikių sudėtį ir jų apimtį, apsiribojo tik tam tikrų poreikių ir išlaidų jiems tenkinti dydžio nurodymu, tačiau reikalingų išlaidų apimties niekaip nepagrindė, todėl šios aplinkybės neįrodė (CPK 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pripažino, kad, ieškovei nepateikus išlaidų, reikalingų vaiko poreikiams patenkinti, dydžio įrodymų, tačiau atsižvelgus į padidėjusį vaiko amžių, teismo nustatytas išlaikymo dydis nebeatitinka išaugusių vaiko poreikių, ir todėl pagrįstai sprendė, kad vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, taip pat teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais išlaikymo dydis padidintinas. Ieškovei nepateikus jokių įrodymų apie vaiko poreikių pagrįstumą ir išlaidų jiems tenkinti dydį, negalima laikyti, kad teismo nustatyta padidinta išlaikymo suma yra nepakankama ir tenkina tik pačius minimaliausius vaiko poreikius, nes apeliantės teiginys, kad teismo nustatyta būtina vaiko poreikiams patenkinti suma yra neprotinga, nesant įrodymų, paprasčiausiai negali būti įvertinta kitaip. Tarp šalių kilus ginčui dėl išlaikymo dydžio pagrįstumo, turi būti nustatytos konkrečios išlaikymo aplinkybės, pagrįstos konkrečiais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad nepilnamečio vaiko vartojimo poreikiai ir būtinos išlaidos jiems tenkinti teismo buvo nustatyti tinkamai.

Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat remiasi kasacinio teismo praktika, kurioje nustatyta, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už minimalią algą. Tačiau kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010). Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, o kaip jau nurodyta, pagal konkrečias šios bylos aplinkybes pagrįstai nustatė, kad 210 Eur dydžio išlaikymo apimtis yra pakankama.

Kadangi apeliantė teigia, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia teikti didesnės apimties, nei minimalūs vaiko poreikiai, išlaikymą, todėl būtina nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino tėvų galimybes ir jų turtinės padėties pokytį po to, kai buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiam sūnui. Kasacinio teismo praktikoje nustatyta, kad teismas, vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, turi atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. A. v. R. A., bylos Nr. 3K-3–307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. P. K., bylos Nr. 3K-3–491/2011). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, pagrįstai sprendė, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinė padėtis po to, kai jau buvo priteistas išlaikymas, šiek tiek pagerėjo, tačiau ne iš esmės. Nors atsakovo pajamos padidėjo, tačiau per šį laikotarpį atsakovui gimė dar vienas vaikas, t. y. atsirado dar vienas išlaikytinis, o ieškovei įgijus nuosavybės teisę į žemės sklypą jos pajamos dėl to reikšmingai nepadidėjo. Todėl teismas pagrįstai sprendė, kad šalių turtinė padėtis yra panaši ir šalys prie sūnaus išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis.

Ieškovė nurodo, kad teismas neatsižvelgė į atsakovo nesąžiningą elgesį, kadangi jis pradžioje teigė, jog yra bedarbis ir jokių išmokų negauna, be to, nurodė, kad jis atsisakė gerai apmokamo darbo, žinodamas kad turi teikti išlaikymą. Tačiau šios ieškovės nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo, remiantis byloje pateiktais įrodymais, nustatytos šalių turtinės padėties, kurią patvirtina duomenys apie šalių pajamas ir turimą turtą. Akivaizdu, kad ieškovė disponuoja kur kas didesnės vertės nekilnojamuoju turtu, be to, nors jos pajamos yra mažesnės nei atsakovo, tačiau atsakovas turi žymiai mažiau nekilnojamojo turto, neturi nuosavo būsto ir privalo jį nuomotis, be to, privalo išlaikyti dar vieną vaiką. Todėl pirmosios instancijos teismas šalių turtinę padėtį įvertino tinkamai.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, teisingai paskirstė šalių įrodinėjimo naštą, todėl tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, turinčias įtakos išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo) sąlygoms nustatyti. Apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo panaikinti ar pakeisti priimtą teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o apeliacinis skundas atmetamas, dėl ko netenkinamas ir ieškovės prašymas priteisti jos turėtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Nijolia Indreikienė