Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. G., a. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas:

1) 1996-06-11 Kauno r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 str. 3 d. (BK galiojo iki 2003-05-01) - laisvės atėmimas 2 m. 8 mėn.;

2) 2002-06-06 Kauno r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 246-1 str. 2 d. (BK galiojo iki 2003-05-01) - bauda (12 MGL) 1500 LTL., atėmimas teisės eiti tam tikras pareigas arba dirbti tam tikrą darbą teisė vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones 4 m. atimta teisė vairuoti transporto priemones, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. 2024-10-02, tiksliau nenustatytoje vietoje, iššvaistė svetimą UAB ,,(duomenys neskelbtini) “ priklausantį ir jo žinioje buvusį 6287 Eur 93 ct turtą – automobilį ,,Audi“ Q7 , v. n. (duomenys neskelbtini), o būtent: 2022-07-30 sudaręs su UAB „(duomenys neskelbtini) “ automobilio ,,Audi“ Q7, v. n. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) , nesilaikė sutarties sąlygų ir 2024-10-02 jo žinioje buvusį automobilį ,,Audi“ Q7, v. n. (duomenys neskelbtini), pardavė UAB „(duomenys neskelbtini) “, padarydamas UAB ,,(duomenys neskelbtini) “ 6287 Eur 93 ct turtinę žalą.

Kaltinamasis V. G. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir paaiškino, kad sutarties nebuvo paskaitęs iki galo, todėl gavosi taip, kad padarė klaidą. Per mėnesį mokėjo po 250 Eur, kartais daugiau už automobilį. Su įmone nesusisiekė, nebemokėjo lizingo. Įmonė susisiekė pati. Jis pasakė, kad mašina parduota. Tada jie pasakė, kad viskas bus perduota į teismą. Jie nesutiko, kad mokėtų jiems po truputį po tuos 250 Eur. Mašinos išlaikymas buvo brangus, žmonai suprastėjo sveikata, todėl mašiną pardavė. Pardavėją rado internete, pardavė ją už 2800. Ją nupirko du vyrai. Rado skelbimą, kad superka mašinas, pardavė ją, paskui, kai gavo pirkimo–pardavimo sutartį, ten buvo parašyta, kas yra pirkėjas. Netikrino, ar tie žmonės yra tos įmonės darbuotojai. Pinigus panaudojo savo reikmėms, buvo sunkus metas. Įmonei UAB „(duomenys neskelbtini) “ nieko nepervedė, pinigus sunaudojo savo reikmėms. Gauna pajamas iš Užimtumo tarnybos, žmona gauna invalidumą. Bendrai su žmona gauna apie 800 ar 900 Eur. Vaikų neturi, gyvena bute, įsiskolinimų neturi, visi mokesčiai sumokėti.

Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, nes V. G. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas ir teisiamajame posėdyje dalyvavęs prokuroras.

V. G. kaltę įrodo teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai.

Iš 2025-02-17 V. G. įtariamojo apklausos protokolo matyti, jog kuo yra įtariamas, supranta, kaltu prisipažįsta, nuoširdžiai gailisi. Tikslaus laiko neprisimena, bet mano, kad įtarime yra nurodyta teisinga data, jis su UAB „(duomenys neskelbtini) “ sudarė automobilio ,,Audi“ Q7 nuomos sutartį. Sutartį pasirašė jų ofise (duomenys neskelbtini) . Darbuotojas jam paaiškino, kad kuo greičiau mokės įmokas, tuo greičiau išsimokės, parodė, kokios yra numatytos mokėjimo sumos, pasakė, kad technikinę turės varyti pats. Bet nieko apie tai, kad jis negali parduoti šio automobilio, jam žodžiu nepasakė. Sutarties tuo metu, kai pasirašinėjo, jis neskaitė, tik pasirašė, ir tiek. Automobilio ,,Audi“ Q7 naudojosi apie porą metų. Įmokas mokėjo panašiai laiko, mokėjo kas mėnesį apie 250-300 eurų. Po kurio laiko jis nustojo dirbti ir paskui sugedo automobilis ,,Audi“ Q7, ir reikėjo jį taisyti, todėl buvo sunku finansiškai tvarkyti automobilį ir dar mokėti už jį įmokas, todėl kažkur 2-3 mėnesius nemokėjo įmokų už automobilį, nes tuo metu labai reikėjo pinigų. Po kažkiek laiko jis į elektroninį paštą gavo pranešimą, kad nemoka įmokų už automobilį. Jis pasiskambino UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir pasakė, kad kai bus galimybė, sumokės. Kadangi jam paskaičiavo, kad automobilio remontas kainuos apie 800-900 eurų, kas yra daug, jis nusprendė automobilį iš viso parduoti. Skelbimuose rado skelbimą, kad supirkinėja automobilius ir paskambino nurodytu numeriu. Pas jį į namus (duomenys neskelbtini) atvažiavo jaunas vaikinas ir su juo sudarė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį ir už 2800 eurų pardavė automobilį ,,Audi“ Q7. Kada pardavė automobilį, neprisimena, bet tai yra nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje. Šiuo metu neprisimena, kas nupirko šį automobilį, pirko įmonė, bet jos pavadinimo neprisimena. El. paštu jis yra atsiuntęs automobilio pirkimo-pardavimo sutartį. Tuo metu, kai jau buvo pardavęs automobilį ,,Audi“ Q7, į el. paštą gavo pranešimą, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ nutraukia su juo sudarytą sutartį. Apie tai buvo informuotas ir telefonu. Jis pokalbio metu jiems pasakė, kad pardavė automobilį, siuntė jiems automobilio pirkimo-pardavimo sutartį. Jie jam pasakė, kad „žiūrėsim ką darysim“. Jis UAB „(duomenys neskelbtini) “ skambino po kurio laiko vėl, nes norėjo išsiaiškinti, ką daryti ir kaip viską išspręsti, siūlė pasirašyti vekselį dėl skolos. Bet jie vis sakė, kad praneš, ką daryti šioje situacijoje, bet taip nieko ir nepranešė. Sprendimo su UAB „(duomenys neskelbtini) “ nerado. Ir paskui sužinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ parašė pareiškimą dėl šio įvykio. Jis automobilį Audi Q7 pardavė dėl to, kad jį buvo brangu taisyti ir neapsimokėjo jo laikyti. Sutarties, sudarytos su UAB „(duomenys neskelbtini) “ atidžiai neperskaitė, supranta, kad padarė blogai ir reikėjo atidžiai skaityti sutartį, tada būtų žinojęs, kad automobilio parduoti negali. Po pirmos apklausos buvo susisiekęs su UAB „(duomenys neskelbtini) “, bet jie jam liepė laukti, kol bus gautas sprendimas iš policijos. Jis galėtų dalimis sumokėti padarytą žalą UAB „(duomenys neskelbtini) “. Jeigu bus galimybė, norėtų, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas susitaikymu arba laidavimu (1 t., b. l. 187-190).

Iš 2024-11-14 UAB „(duomenys neskelbtini) “ pareiškimo matyti, jog 2022-07-30 UAB „(duomenys neskelbtini) “ sudarė automobilio ,,Audi“ Q7 , v. n. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su V. G.. Sutartyje nurodytas automobilio valdytojas – G. . Pagal sudarytą sutartį, visą nuomos laikotarpį automobilis priklauso UAB „(duomenys neskelbtini) “, G. galėjo juo tik naudotis, tačiau negalėjo disponuoti, perleisti ar pernuomoti kitiems asmenims. Pagal nuomos sutartį G. UAB „(duomenys neskelbtini) ” kas mėnesį privalėjo mokėti 249.59 Eur nuomos mokestį. Sudarant sutartį, G. pateikė duomenis, kad dirba UAB ,,G. “, todėl nekilo jokio pagrindo manyti, kad G. gali pasisavinti jų turtą. G. nemokant nuomos mokesčių, 2024-09-26 sutartis su juo buvo nutraukta . Dėl šios priežasties iš G. buvo reikalaujama grąžinti transporto priemonę teisėtam savininkui UAB „(duomenys neskelbtini) ”. Pagrįstų transporto priemonės savininko UAB „(duomenys neskelbtini) “ reikalavimų pristatyti automobilį jis neįvykdė. Susisiekus su G. ir paprašius grąžinti automobilį, iš pradžių jis žadėjo jį grąžinti, tačiau negrąžino. Po kelių dienų vėl susisiekus, jis informavo, kad automobilį pardavė. Paprašius pateikti duomenis, kam jis buvo parduotas, iš pradžių nurodė, kad nežino, kam, paskui įspėtas apie baudžiamąją atsakomybę, atsiuntė pardavimo sutartį, sudarytą 2024-10-02 su UAB „(duomenys neskelbtini) “, kurioje nurodyta, kad automobilis parduotas už 2800 Eur. Kadangi nepavyko patiems rasti šios bendrovės darbuotojų, paprašė atsiųsti telefono numerį, kuriuo jis bendravo su šia bendrove. Pateikė tel. nr. (duomenys neskelbtini), tačiau šis numeris buvo neveikiantis. Išdėstytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad sužinojęs apie nutrauktą sutartį, turėdamas tikslą pasisavinti mūsų turtą, G. melavo, kad jį grąžins, tačiau per tą laiką jį pardavė, taip pat gali būti, kad vėliau dar ir suklastojo pirkimo pardavimo sutartį. Pagal mūsų gautą informaciją G. niekur nedirba, taip pat gali būti teistas už nusikalstamą veiklą (1 t., b. l. 3-5).

Priedai prie 2024-11-14 UAB „(duomenys neskelbtini) “ pareiškimo: Automobilio ,,Audi“ Q7, v. n. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimo kopija; V. G. asmens tapatybės kortelės ir vairuotojo pažymėjimo kopija; transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis dėl automobilio ,,Audi“ Q7, v. n. (duomenys neskelbtini), pardavimo (pardavėjas V. G., pirkėjas „(duomenys neskelbtini) “); transporto priemonės – automobilio ,,Audi“ Q7, v. n. (duomenys neskelbtini), valdymo ir naudojimosi sutartis Nr. (duomenys neskelbtini); transporto priemonės – automobilio ,,Audi“ Q7, v. n. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis Nr, (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 8-21).

Iš tarnybinio pranešimo dėl automobilio ,,Audi“ Q7, v. n. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariate 2-jame Veiklos skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris atliekamas pagal BK 184 str. 1 d. dėl to, kad 2024-11-14 gautas UAB ,,(duomenys neskelbtini) “ pareiškimas ,,Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ (1 t., b. l. 72-73).

Iš 2025-02-21 A. K. liudytojo apklausos protokolo matyti, kad jis yra įmonės UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktorius, įmonė užsiima statybomis, be jo įmonėje šiuo metu nėra įdarbintų žmonių. Žiemos metu jo įmonė nedirba, nes nepalankios oro sąlygos. Įmonę nusipirko kažkur 2024 rugpjūčio mėnesio pradžioje. Pirko iš žmogaus, kaip įtaria, įmonių perpardavinėtoju, bet čia tik jo spėjimas, tiksliai nežino. Kažkur 2024 lapkričio 6 d. buvo savo įmonę pardavęs UAB „(duomenys neskelbtini)“, pardavė, nes tuo metu nevykdė jokios veiklos. Paskui 2024 metų gale įmonę susigrąžino, kad susitvarkytų mokesčius ir deklaruotų iš naujo. Ir šiol yra įmonės direktorius. Nori pasakyti, kad niekada nėra pirkęs įmonės vardu mašinos, kam jam mašina reikalinga, jeigu teisių neturi. Taip pat niekada nieko nebuvo įgaliojęs jo įmonės vardu nupirkti mašiną. Jis asmeniškai neturi įmonės antspaudo, naudoja tik elektroninį parašą. Ir neaišku, kiek jo turima įmonė turėjus prieš tai savininkų, nes jis šios įmonės neįkūrė, o perpirko (1 t., b. l. 62-65).

Iš 2025-02-20 rašto matyti, kad paskelbta automobilio ,,Audi“ Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini) paieška (1 t., b. l. 78-79).

Motyvuojamoji dalis

BK 184 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo duotus parodymus teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, taip pat kitus rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus konstatuoja, kad kaltinamojo V. G. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Kaltinamojo padaryta veika atitinka BK 184 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį ir kvalifikuota teisingai. Kaltinamasis suvokė, kad iššvaistė svetimą turtą, numatė kilsiančius padarinius ir jų siekė (tiesioginė tyčia).

BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Be to, šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja BK 40 straipsnio redakcija (2024 m. balandžio 25 d. redakcija Nr. XIV-2573), kuri sunkina kaltinamojo padėtį, todėl teismas kaltinamajam V. G. taiko BK 40 straipsnio seną 2000 m. rugsėjo 26 d. Nr. VIII-1968 redakciją, įsigaliojusią nuo 2003 m. gegužės 1 d.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 40 straipsnio nuostatos taikomos tik esant visų šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse išvardytų sąlygų ir aplinkybių visumai.

Teisme buvo gautas laiduotojos A. G. rašytinis prašymas dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo perdavimo jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato. Jame nurodyta, kad ji ir V. G. yra sutuoktiniai, sutaria gerai, vyras klausosi jos patarimų. Analogišką prašymą teismo posėdžiu metu pateikė ir pats kaltinamasis V. G. ir prašė kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

Teismas pažymi, kad šioje byloje yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąjį V. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pirma, kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 1 dalyje, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 40 straipsnio 1 dalis). Antra, nusikalstamą veiką V. G. padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Trečia, kaltinamasis V. G. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Ketvirta, kaltinamasis V. G. teisiamojo posėdžio metu įsipareigojo atlyginti civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini) “ padarytą turtinę žalą, todėl jis atitinka ir šią sąlygą (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos dar dvi aplinkybės, kurias turi atitikti kaltinamasis tam, kad jį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje taip pat nustatytos. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad V. G. padaryta veika yra turtinio pobūdžio, tačiau kaip matyti iš byloje esančių duomenų, naujų ikiteisminių tyrimų kaltinamojo atžvilgiu nėra pradėta, jis baustas administracine tvarka ne už šiurkščius nusižengimus (1 t., b. l. 155-157, 159-166).

Teismas nustatė vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teisiamojo posėdžio metu V. G. išreiškė gailestį dėl savo veiksmų. Iš jo elgesio teisminio nagrinėjimo metu matyti, kad V. G. suprato savo elgesio neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis savo elgesį vertina neigiamai, todėl yra pagrindas manyti, kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Atsižvelgiant į pirmiau minėtas kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju teismas gali pasinaudoti jam suteikta diskrecijos teise taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas. Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Pagal teismų praktiką išvadas apie laiduotojo tinkamumą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-71/2011, 2K-312/2011).

Nagrinėjamu atveju atleisti V. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prašo jo sutuoktinė A. G.. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. G. yra nedirbanti, turinti 50 procentų neįgalumą, gauna neįgalumo pensiją, neteista, charakterizuojama teigiamai, bausta administracine tvarka, paskirtas baudas sumokėjusi. Teismas sprendžia, kad A. G. turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojos, pareigas, ir nekyla abejonių, kad ji darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, nes yra jo sutuoktinė, jie gyvena kartu, veda bendrą ūkį, bendrauja ir ji gali pozityviai paveikti V. G.. Todėl pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotoja A. G. yra verta teismo pasitikėjimo, ji kritiška kaltinamojo elgesiui ir tiesiogiai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, nes yra jos žmona, su kuriuo dažnai bendrauja (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys). Nustatytinas 2 metų laidavimo terminas be užstato.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad laidavimas skirtinas be užstato, tikslinga skirti V. G. baudžiamojo poveikio priemonę – per 2 (dvejus) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti civiliniam ieškovui padarytą turtinę žalą (BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 69 straipsnis).

Civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini) “ pateikė civilinį ieškinį ir prašė priteisti iš V. G. UAB „(duomenys neskelbtini) “ naudai patirtą turtinę žalą, t. y. 6887,05 Eur sumą, kuri susideda iš: 1444,71 Eur neapmokėtų įmokų; 5042,34 Eur automobilio likutinės vertės pagal sutarties Priedą Nr. 2; 400 Eur sutarties nutraukimo mokesčio.

Kaltinamasis V. G. teisminio bylos nagrinėjimo metu pripažino civilinį ieškinį, nurodė, kad žalą atlygins.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinime nurodytas turtinės žalos dydis yra 6287,93 Eur, todėl yra pagrindas tenkinti civilinį ieškinį iš dalies, jį sumažinti, priteisiant iš V. G. civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini) “ naudai turtinę žalą, t. y. 6287,93 Eur.

Civiliniu ieškiniu taip pat prašoma priteisti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės teisėjų sesijos 2019-06-06 nutartyje Nr. 2K-P-75-788/2019 išaiškinta, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, numatytas LR CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį, kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Metinės 5 procentų dydžio palūkanos priteisiamos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki teismo nuosprendžio visiško įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

V. G., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu (2024 m. balandžio 25 d. Nr. XIV-2573 redakcija), atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 1 dalyje, ir baudžiamąją bylą V. G. atžvilgiu nutraukti. V. G. perduoti A. G., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą be užstato. Nustatyti 2 metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, paskirti V. G. baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą, įpareigojant jį per 2 (dvejus) metus nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini) “ padarytą turtinę žalą.

V. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Pradėjus vykdyti, panaikinti.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini) “ civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš V. G. 6287,93 Eur (šešis tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus ir 93 euro centus) turtinei žalai atlyginti.

Iš V. G. priteisti civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini) “ naudai 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.