- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-08-29
- Bylos Nr.
- e2-203-1048/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02627-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Diržienė
- Ieškovas
- N. B.
- Atsakovas
- R. B.
- Advokatai
- Lina Tamošaitienė, Lina Zamulskienė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. B. ieškinį atsakovui R. B. dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo po santuokos nutraukimo ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo po santuokos nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pagal ieškovės ieškinį teisme 2023-05-09 iškelta civilinė byla. Ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimą priteisti jai 2350/10827 dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini), atsakovui nepriteisiant už jas piniginės kompensacijos ir laikant, kad ji yra gauta atitinkamai kitu nekilnojamuoju turtu, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinio reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2020-01-30 Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-24-824/2020 buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka. 2020-06-18 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-692-538/2020 Klaipėdos apylinkės teismo 2020-01-30 sprendimo dalis, kuria padalytas sutuoktinių kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas bei nustatyta, kad 77 927,93 Eur prievolė trečiajam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos yra asmeninė atsakovo R. B. prievolė, panaikinta ir ši bylos dalis grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; kita teismo sprendimo dalis palikta nepakeista. Grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, 2021-03-16 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-292-512/2021 buvo padalintas santuokos metu įgytas turtas ir išspręstas prievolių kreditoriams vykdymo klausimas. Nutraukiant santuoką buvo dalijamas santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas, tarp kurio buvo butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Paduodant ieškinį teismui dėl santuokos nutraukimo ir santuokos metu įgyto turto padalijimo iš VĮ Registrų centras buvo gautas ir prie ieškinio pridėtas Nekilnojamojo turto registro išrašas, kuriame buvo nurodyta, kad R. B. vardu yra registruota 8477/10827 dalys buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini). Butas buvo įgytas santuokos metu, buvo bendroji jungtinė nuosavybė, tačiau buvo įregistruotas tik R. B. vardu. Nors bylos nagrinėjimo metu Nekilnojamojo turto registre R. B. vardu buvo registruotos tik 8477/10827 dalys buto, tačiau šalys procesiniuose dokumentuose nurodė, kad faktiškai santuokos metu įgijo visą 108,27 kv. m. butą. Pažymi, kad 2021-03-16 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimu pagal civilinėje byloje esančius duomenis 8477/10827 dalys buto po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise buvo priteistos N. B.. Ieškovė, 2022 m. norėdama panaikinti R. B. deklaruotą gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), sužinojo, kad to padaryti negali, nes R. B. yra buto bendraturtis ir jam priklauso 2350/10827 dalys buto, adresu (duomenys neskelbtini). Paaiškėjo, kad dar 2019-08-22 R. B. VĮ Registrų centrui pateikė prašymą įregistruoti visą butą, t. y. likusias buto dalis, tačiau nuslėpė nuo teismo ir N. B., kad buto kadastro duomenys yra pakeisti ir jo vardu yra registruotos ne 8477/10827 dalys, o visas santuokos metu įgytas butas. Civilinėje byloje Nr. e2-24-824/2020 R. B. pateikė 2019-12-18 patikslintą priešieškinį, kuriame nurodė, kad santuokos metu yra įgiję 8477/10827 dalis buto, nors puikiai žinojo, kad tenkinus jo 2019-08-22 prašymą nuo 2019-09-06 galiojo įrašas, kad jo vardu yra įregistruotos ne 8477/10827 dalys buto, o visas butas. Taigi atsakovas, priėmus 2021-03-16 teismo sprendimą dėl turto padalijimo ir nusprendus tik dėl 8477/10827 buto dalių padalijimo, nepagrįstai įgijo nuosavybės teisę į 2350/10827 buto dalis. Viso teismo proceso dėl turto padalijimo metu buvo aišku, kad N. B. iš esmės lieka visas butas, esantis (duomenys neskelbtini), nes šalys jau dešimt metų iki santuokos nutraukimo naudojosi visu 108,27 kv. m. butu, tačiau neturint dalies kaimynų sutikimų, VĮ Registrų centre nuosavybės teisė buvo registruota tik į 8477/10827 buto dalis. Kadangi 2021-03-16 teismo sprendimu padalijant turtą buvo nurodyta ne atskirų buto dalių, o viso buto vertė - 105 000 Eur, laikytina, kad atsakovui jokia piniginė kompensacija už 2350/10827 buto dalis nepriklauso.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad aplinkybė, kad likusi 2350/10827 dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įregistruota jo vardu, ieškovei buvo žinoma. Būtent ieškovės, o ne jo iniciatyva buvo kreiptasi į VĮ „Registrų centras“ dėl 2350/10827 buto dalies įregistravimo. Prašymą pateikė kartu su ieškove, kuri pati sumokėjo už VĮ „Registrų centras“ paslaugą. Ieškovei buvo žinoma, kad visas dalijamas butas yra įregistruotas, tačiau savo reikalavimo netikslino ir VĮ „Registrų centras“ pažymos taip pat neteikė. Ieškovė reiškia reikalavimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, todėl akivaizdu, kad nepadalijus 2350/10827 dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), jai priteisiant buto dalį natūra, atsakovui priklauso kompensacija už pusę prašomos priteisti buto dalies. Dalijant buto dalį šiuo metu, turi būti atsižvelgiama į dabar dalijamo turto vertę ir priteisiama kompensacija pagal turto vertę, nustatytą turto dalijimo metu.
2023-12-12 teisme priimtas atsakovo priešieškinis, kuriuo atsakovas pareiškė reikalavimą 2350/10827 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 33 208,64 Eur, natūra priteisti N. B., o R. B. iš ieškovės N. B. už jam tenkančią ½ 2350/10827 dalį priteisti 16 604,32 Eur kompensaciją. Reikalavimą grindžia aplinkybėmis, kad nors ieškovė nepripažįsta, kad 2350/10827 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso abiem bendrosios dalinės nuosavybės teise - po ½ dalį, tačiau atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, likusi nepadalyta buto dalis priklauso abiem. Ginčo dėl to, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), 2350/10827 dalis natūra atitektų ieškovei nėra. Ginčas kyla dėl atsakovo teisės į kompensaciją. Iš ieškovės VĮ Registrų centras pateiktų duomenų matyti, kad viso buto, esančio (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 153 000,00 Eur., todėl 2350/10827 dalių buto vertė yra 33 208,64 Eur. Ieškovei priteisiant 2350/10827 dalis natūra, atsakovui priklauso 16 604,32 Eur kompensacija.
Atsiliepimas
Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo priešieškinį, kuriame nurodė, kad ieškovė su priešieškiniu nesutinka. Tenkinus priešieškinio reikalavimus, būtent ieškovės interesai būtų pažeisti, o atsakovas gautų tai, ko ir siekė santuokos nutraukimo ir turto dalijimo metu nuslėpdamas faktą, kad VĮ Registrų centre įregistravo likusias 2350/10827 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir neįtraukdamas jų į dalintino turto sąrašą – nesąžiningai gauti papildomos materialinės naudos. Nagrinėjant civilinę bylą dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo, 2020-08-28 patikslintame priešieškinyje civilinėje byloje Nr. e2-292-512/2021 R. B. nurodė, kad į bendro turto balansą yra įtrauktos ir N. B. priteistinos 8477/10827 dalys buto, kurio vertė 105 000 Eur. Prie 2020-08-28 patikslinto priešieškinio pridėjo seną 2019-01-16 NTR išrašą, kuriame nurodyta, kad R. B. vardu registruota tik 8477/10827 dalys buto, o buto vertei pagrįsti pateikė VĮ Registrų centro svetainėje atlikus paiešką pagal daikto unikalų numerį nurodytą viso buto (ne tam tikrų dalių) vidutinę rinkos vertę 2020 metais – 105 000 Eur ir sudarant turto balansą, dalijant bendrą turtą būtent tokia viso buto vertė ir buvo įskaičiuota į N. B. priteisiamo turto vertę. Viso santuokos nutraukimo proceso metu atsakovas nereikalavo sau jokios buto dalies, priešingai, teigė, kad butas lieka N. B., jis nebeturės jokios buto dalies, todėl jam reikalingas sandėliukas gyvenamajai vietai įsirengti, nereikalingi jokie bute esantys baldai, nes neturės kur jų statyti. Vietoje buto ar jo dalies R. B. atitinkamai buvo priteistas kitas santuokos metu įgytas turtas. Kadangi 2021-03-16 teismo sprendimu padalijant turtą buvo nurodyta ne atskirų buto dalių, o viso buto vertė – 105 000 Eur, laikytina, kad R. B. jokia piniginė kompensacija už 2350/10827 dalis buto nepriklauso.
Šalies argumentai
Ieškovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Paaiškino, kad dėl santuokos nutraukimo su atsakovu į teismą kreipėsi ji, į dalintiną turtą buvo įtrauktas ginčo butas adresu (duomenys neskelbtini). Prašė priteisti visą butą jai, taip buvo tartasi su atsakovu. Butą jie pirko santuokoje, maždaug 1999 m., tuo metu jo dydis buvo apie 64 kv. m. Butas buvo registruotas atsakovo vardu. Netrukus po įsigijimo norėjo padidinti butą prijungiant palėpę. Buvo padarytas projektas, viskas įrengta. Pasikeitus įstatymui, reikėjo viso namo savininkų rašytinio sutikimo, todėl jie nebegalėjo įregistruoti notariškai, nes turėjo ne visų savininkų rašytinį sutikimą. Įsirengus palėpę buto plotas padidėjo iki 108 kv. m. Tuo visu plotu naudojosi maždaug nuo 2000 m. Ji žinojo, kad ne visos buto dalys buvo įregistruotos. Bandė daug metų įregistruoti visas buto dalis, bet jie su atsakovu gyveno Švedijoje, kartais grįždavo, be to, ne visus butų savininkus pavyko sutikti, kad gautų parašus. Paaiškino, kad nutraukiant santuoką prašė teismo jai priteisti 8477/10827 dalis buto iš 108 kv. m., nes žinojo, kad tik tiek buto dalių įregistruota VĮ Registrų centre. Likusias dalis ketino įsiregistruoti po santuokos nutraukimo. 2019-09-06 atsakovas įregistravo likusią dalį buto savo vardu, jai nežinant. Jai nėra žinoma, ar atsakovas gavo kitų butų savininkų rašytinius sutikimus, nežinoma kokiu būdu atsakovui pavyko įregistruoti kitą buto dalį savo vardu. Po santuokos nutraukimo norėjo išregistruoti atsakovą iš jai priklausančio buto, tačiau sužinojo, kad tokio veiksmo atlikti negali, nes atsakovas yra dalies buto savininkas. Bandė su atsakovu tartis taikiai, tačiau nepavyko. Atsakovas naudodavosi dukros banko kortele. Jie kartu važiuodavo pas vaikus į užsienį, tai duodavo atsakovui savo banko kortelę, kad jis nupirktų lauktuvių, nes pati sunkiai vaikščiojo. Be to, ji naudodavosi savo mamos banko kortele, tai galėjo būti, kad atsakovui davė naudotis ir savo mamos banko kortele. Atsakovas disponuodavo dukros, jos bei jos mamos banko kortelėmis, kurias panaudojęs grąžindavo. Tą dieną, kai buvo pateiktas prašymas Registrų centrui, ji pati nevyko su atsakovu į Registrų centrą. Jeigu būtų žinojusi, kad viso buto dalys jau įregistruotos, tai būtų iškėlusi tą klausimą teisme. Patvirtino, kad jos mama yra L. I.. Sutinka, kad 2350/10827 buto dalių vertė yra 33 208,65 Eur, nuo viso buto vertės pagal dabartinius VĮ Registrų centro duomenis.
Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškovės poziciją, prašė ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį atmesti. Nurodė, kad pateikti banko išrašai patvirtina, kad iš ieškovės banko sąskaitos mokėjimai Registrų centrui už paslaugas nebuvo atlikti. Nėra jokių duomenų, kad šalys kartu vyko į Registrų centrą. Santuokos nutraukimo metu dalinant šalių turtą ieškovei priteista 8477/10827 dalis buto, tačiau vertė buvo nurodyta viso buto, o ne tos dalies vertė, kadangi atsakovas pateikė Registrų centro viso buto vertę, tai buvo viso buto vertė 105 000 Eur. Todėl atsakovas atitinkamai gavo kito turto, teismas paskaičiavo pinigines kompensacijas, t. y. atsakovas jau yra gavęs piniginę kompensaciją už ieškovei priteistą butą. Tiek šalių paaiškinimuose, tiek teismų procesiniuose sprendimuose nutraukiant šalių santuoką buvo užfiksuota, kad atsakovas palieka ieškovei visą butą. Ieškovė nežinojo, kad atsakovo vardu yra įregistruotos kitos buto dalys, tuo tarpu, atsakovui tai turėjo būti žinoma, nes prašymą Registrų centrui pateikė jis.
Atsakovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, palaikė priešieškiniu pareikštą reikalavimą, prašė priešieškinį tenkinti visiškai. Atsakovas paaiškino, kad santuokos nutraukimo proceso metu, jie kartu su atsakove vyko į Registrų centrą dėl neįregistruotų buto dalių įregistravimo. Jis neturėjo tikslo įregistruoti likusios buto dalies tik sau, nes nutraukiant santuoką sutiko, jog tas butas visas liktų ieškovei. Santuokos nutraukimo metu jis teikė priešieškinį, kuriuo prašė padalinti įregistruotas buto dalis ieškovei, t. y. tik tą dalį, kuri įregistruota Registrų centre. Registrų centro išraše matyti, kad bendras buto plotas apie 108 kv. m., tačiau jiems priklausė ne visa buto dalis iš to ploto. Paaiškino, kad maždaug 1999-2000 m. rinko butų savininkų parašus, kad galėtų įregistruoti visas buto dalis. Iki skyrybų, t. y. nuo 2009 m. iki 2018 m. jie gyveno Švedijoje, retkarčiais grįždavo į Lietuvą, todėl jokių veiksmų dėl likusios buto dalies įregistravimo nesiėmė. Su ieškove santykiai nutrūko maždaug 2017 m. Prasidėjus skyryboms, ieškovė ne kartą į jį kreipėsi dėl dalies buto įregistravimo, prašė viską susitvarkyti. Kadangi jis nepretendavo į tą butą, tai ieškovės iniciatyva jie kartu nuvyko į Registrų centrą ir pateikė prašymą. Jis savo ranka parašė prašymą ir pasirašė. Už paslaugą banko kortele apmokėjo ieškovė. Jis netikėjo, kad visas butas bus įregistruotas jo vardu, neturint visų kaimynų sutikimo, nes parašų jis nerinko. Vėliau jis nesidomėjo, ar Registrų centras įregistravo buto dalis. Jeigu ir buvo siųsta informacija, tai siuntė tuo adresu, kur buvo registruotas, t. y. tame bute, kur gyveno ieškovė. Visi dokumentai buvo reikalingi ieškovei, o ne jam. Jis negavo informacijos iš Registrų centro ir jam nebuvo žinoma, kad įregistruotos visos buto dalys. Kad įregistruotos visos buto dalys, jam tapo žinoma, kai gavo ieškinį, t. y. prieš maždaug pusę metų. Jis pats nėjo į Registrų centrą atsiimti naujos pažymos, jam tai buvo neaktualu. Mano, kad dabar būtų sąžininga padalinti tai, kas šiuo metu įregistruota, nes tuo metu buvo dalijamas įregistruotas turtas, todėl šiai dienai likus nepadalintam turtui, jis turi būti padalintas, o nepaliktas ieškovei. Santuokos nutraukimo metu teismui nepranešė apie pateiktą prašymą Registrų centrui dėl likusių buto dalių įregistravimo, jam nebuvo žinoma, ar Registrų centras tenkino jo prašymą. Paaiškino, kad skyrybų metu jis buvo dirbantis Švedijoje, turėjo savo banko kortelę, kartais naudojosi dukters banko kortele. Paaiškino, kad niekada neturėjo ieškovės mamos banko kortelės ir ja nėra naudojęsis.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsakovo poziciją, prašė atmesti ieškinį ir tenkinti priešieškinį. Nurodė, kad kai 2019 m. buvo teiktas prašymas VĮ Registrų centrui, atsakovas su ieškove buvo kartu nuvykę į Registrų centrą ir už paslaugą buvo mokėta mokėjimo kortele, kuri nepriklauso atsakovui, nes tuo metu atsakovas turėjo ir naudojosi tik savo švediška banko kortele. AB Swedbank banko pažyma patvirtina, kad 2019-08-22 atsiskaitymas už paslaugas Registrų centre buvo atliktas ieškovės mamos banko kortele. Be to, nagrinėjant šalių santuokos nutraukimo ir turto padalijimo klausimus, teismui patikslintus priešieškinio reikalavimus teikė ne tik atsakovas, bet ir pati ieškovė, kuri taip pat nepateikė duomenų apie pateiktą prašymą Registrų centrui ir prašė priteisti jai būtent 8477/10827 dalis buto. Teismo sprendime nurodyta būtent tų dalių vertė 105 000 Eur, nes tokią dalių vertę nurodė šalys ir ginčo dėl to tarp šalių nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas. Priešieškinis tenkintinas.
Iš byloje surinktų įrodymų visumos nustatytos bylos nagrinėjimui reikšmingos faktinės bylos aplinkybės.
Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, ieškovė N. B. ieškiniu atsakovui R. B. kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių. Nagrinėjant bylą dėl šalių santuokos nutraukimo 2020-08-27 pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo (civilinės bylos Nr. e2-292-512/2021), be kita ko, ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti ieškovei 8477/10827 buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 106 481,20 Eur. Atsakovas 2020-08-28 priešieškiniu, be kita ko, pareiškė reikalavimą ieškovei priteisti 8477/10827 buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 108,27 kv. m., kurio vertė 105 000 Eur.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-01-30 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-24-824/2020 iš dalies tenkintas ieškovės N. B. ieškinys ir iš dalies tenkintas atsakovo R. B. priešiekinis, t. y. nutraukta N. B. ir R. B. santuoka, įregistruota 1989-12-19 Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo numeris 2171, dėl abiejų sutuoktinių kaltės; padalintas santuokoje įgytas turtas.
Klaipėdos apygardos teismo 2020-06-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-692-538/2020 Klaipėdos apylinkės teismo 2020-01-30 sprendimo dalis, kuria padalytas sutuoktinių kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas bei nustatyta, kad 77 927,93 Eur prievolė trečiajam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos yra asmeninė atsakovo R. B. prievolė, panaikinta ir ši bylos dalis grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; kita teismo sprendimo dalis palikta nepakeista.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-03-16 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-292-512/2021 ieškinys (patikslintas) ir priešieškinis (patikslintas) tenkinti iš dalies, t. y. padalintas santuokos metu įgytas turtas, be kita ko, ieškovei N. B. asmeninės nuosavybės teise priteista 8477/10827 buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 108,27 kv. m., kurio vertė 105 000 Eur. Klaipėdos apygardos teismo 2021-07-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-674-253/2021 Klaipėdos apylinkės teismo 2021-03-16 sprendimas paliktas nepakeistas.
Nekilnojamojo turto registro duomenimis, butas adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas R. B. vardu pagal 1999-07-21 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. K1VS-1-3972; įrašas galiojo nuo 1999-07-29 iki 2009-10-30.
Nekilnojamojo turto registro duomenimis, 8477/10827 dalys buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas R. B. vardu pagal 1999-07-21 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. K1VS-1-3972, 1999-11-25 Sutartį, 2000-01-17 Sutartį, 2000-05-18 Sutartį, 2000-07-10 Sutartį, 2009-10-28 Statybos inspekcijos tarnybos pažymą; įrašas galiojo nuo 2009-10-30 iki 2019-09-06.
Nekilnojamojo turto registro duomenimis, laikotarpiu nuo 2019-09-06 iki 2021-08-12 R. B. vardu įregistruotas visas butas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nuo 2021-08-12 R. B. vardu įregistruotos 2350/10827 dalys pagal 1999-07-21 pirkimo-pardavimo sutartį, 1999-11-25 sutartį, 2000-01-17 sutartį, 2000-05-18 sutartį, 2000-07-10 sutartį, 2009-10-28 Statybos inspekcijos tarnybos pažymą, N. B. vardu įregistruotos 8477/10827 dalys buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2021-07-15 apygardos teismo nutartį.
Iš 2019-08-22 R. B. prašymo VĮ Registrų centrui matyti, kad pateiktas prašymas įregistruoti nuosavybę į visą buto plotą, nes gauti sutikimai.
Iš 2022-10-28 VĮ Registrų centro pažymos matyti, kad 2019-08-22 pateikus papildomą prašymą (su papildomais gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), patalpų bei butų savininkų sutikimais dėl atliktos buto Nr. 8 rekonstrukcijos) bei pasikeitus teisinės registracijos reglamentavimui ir praktikai prijungiant pastogės patalpas prie butų, kai išduotas leidimas atlikti rekonstrukcijos darbus (šiuo atveju išduotas leidimas 2001-12-28 Nr. (duomenys neskelbtini)), pareiškėjui R. B. įregistruotos nuosavybės teisės į visą butą. Padalinus turtą tarp sutuoktinių, 8477/10827 dalis buto priteista N. B. ir teismo sprendimo pagrindu 8477/10827 dalis buto įregistruotos asmeninės nuosavybės teise N. B.. Duomenų, kam atiteko 2350/10827
dalis buto teismo priimtuose dokumentuose nėra, todėl likusi buto dalis Nekilnojamojo turto registre palikta R. B. vardu.
Iš 2023-04-27 Vidutinės rinkos vertės paieškos VĮ Registrų centre pažymos matyti, kad daikto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 153 000 Eur.
Iš 2024-04-16 VĮ Registrų centras pažymos matyti, kad VĮ Registrų centro apskaitos duomenimis, R. B. pagal 2019-08-22 pateiktą prašymą dėl nekilnojamojo turto registravimo iš anksto apmokėjo kasoje banko kortele 11,02 Eur; kadangi mokėjimas atliktas banko kortele, nustatyti kortelės savininko negali. Iš kartu prie pažymos pateikto išrašo matyti, kad dalis banko kortelės skaitmenų, data, laikas ir apmokėta suma.
Iš 2024-05-08 Swedbank AB rašto matyti, kad mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kuria 2019 m. rugpjūčio 22 d. buvo atliktas atsiskaitymas už VĮ Registrų centras atliktas paslaugas, priklauso L. I., gim. (duomenys neskelbtini).
Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog, aplinkybė, kad santuokos nutraukimo byloje nebuvo išspręstas klausimas dėl tam tikro santuokoje įgyto turto padalijimo, nepaneigia vieno iš sutuoktinių nuosavybės teisės į santuokos metu įgytą šio turto dalį ir, priešingai, nesukuria kitam sutuoktiniui teisės į visą nepadalytą turtą. Tais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 4.72, 4.73 straipsniai) ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Taigi, nors, nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia, bet, turto nepadalijus, buvę sutuoktiniai nenustoja būti jo bendraturčiais, kurių bendrosios dalinės nuosavybės dalys nėra nustatytos; o jų turtiniams teisiniams santykiams taikytinos ne šeimos, bet daiktinės teisės normos (CK 4.72–4.92 straipsniai) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-916/2015; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-695-219/2015). Taigi nutraukus šalių santuoką, jų bendrosios nuosavybės teisė į santuokoje įgytą turtą pasibaigia (CK 3.100 straipsnio 4 punktas) ir turtas valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Remiantis CK 4.73 straipsnio 3 dalimi, jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys yra lygios.
Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, santuoka tarp šalių nutraukta 2020-01-30 teismo sprendimu (įsiteisėjo 2020-06-18), santuokos metu įgytas šalių turtas padalintas 2021-03-16 teismo sprendimu (įsiteisėjo 2021-07-15), be kita ko, ieškovei N. B. asmeninės nuosavybės teise priteistos 8477/10827 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, 2350/10827 dalys buto, adresu (duomenys neskelbtini), atsakovo R. B. vardu įregistruotos nuo 2019-09-06, t.y. nuo 2019-09-06 iki 2021-08-12 atsakovo vardu įregistruotas visas butas, o nuo 2021-08-12 atsakovo vardu registruotos 2350/10827 dalys minėto buto pagal 1999-07-21 pirkimo-pardavimo sutartį, 1999-11-25 sutartį, 2000-01-17 sutartį, 2000-05-18 sutartį, 2000-07-10 sutartį, 2009-10-28 Statybos inspekcijos tarnybos pažymą. Ieškovės vardu nuo 2021-08-12 registruotos 2350/10827 dalys minėto buto pagal 2021-07-15 apygardos teismo nutartį. Taigi, bylos duomenimis, atsakovo vardu registruotos 2350/10827 dalys buto šalių buvo įgytos santuokos metu, todėl yra pagrindas pripažinti, jog iki santuokos nutraukimo minėtos buto dalys sutuoktiniams priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylos duomenimis, nutraukiant šalių santuoką teismo sprendimu buvo išspręstas ne viso santuokos metu įgyto buto padalinimo klausimas, t.y. teismo sprendimu buvo išspręstas 8477/10827 dalių buto padalinimo klausimas, o santuokos metu įgytų ir atsakovo vardu įregistruotų 2350/10827 dalių buto padalinimo klausimas liko neišspręstas. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas pripažinti, kad po santuokos nutraukimo šalys 2350/10827 dalis buto valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise.
Kaip aukščiau aptarta, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalyviais gali būti tik sutuoktiniai. Nutraukus santuoką, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Šios nuosavybės dalyviai – buvę sutuoktiniai – tampa bendraturčiais ir valdo bendrą turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kol tokios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų dalių dydis nenustatytas, galioja prezumpcija, kad jų dalys yra lygios (CK 4.73 straipsnio 3 dalis). Kartu teismas nurodo, kad ši lygių dalių prezumpcija gali būti paneigta ir nustatytas kitoks dalių dydis, pareiškus vienam iš buvusių sutuoktinių reikalavimus teisme.
Ieškovė ieškiniu prašo priteisti jai 2350/10827 dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini), atsakovui nepriteisiant už tai piniginės kompensacijos ir laikant, kad ji yra gauta atitinkamai kitu nekilnojamuoju turtu. Ieškovė savo reikalavimą grindžia tuo, kad santuokos nutraukimo proceso metu atsakovas nuslėpė faktą, kad jo vardu įregistruotos visos buto dalys, apie tai neinformavo nei teismo, nei ieškovės, be to, pažymėjo, kad jai nebuvo žinoma ši aplinkybė, jog atsakovas kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl likusių buto dalių įregistravimo VĮ Registrų centre. Ieškovė nurodė, kad viso teismo proceso dėl turto padalijimo metu buvo aišku, kad ieškovei iš esmės lieka visas butas, be to, 2021-03-16 teismo sprendimu padalijant turtą buvo nurodyta ne atskirų buto dalių, o viso buto vertė - 105 000 Eur. Atsakovas priešieškiniu prašo 2350/10827 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurių vertė 33 208,64 Eur, natūra priteisti ieškovei, o atsakovui iš ieškovės už jam tenkančią ½ 2350/10827 dalį priteisti 16 604,32 Eur kompensaciją. Atsakovas savo reikalavimą grindžia tuo, kad vykstant santuokos nutraukimo procesui, būtent ieškovės iniciatyva 2019-08-22 šalys kartu nuvyko į Registrų centrą ir pateikė prašymą įregistruoti likusias buto dalis, be to, už paslaugas VĮ Registrų centre banko kortele apmokėjo ieškovė, kas paneigia aplinkybę, jog ieškovei santuokos nutraukimo proceso metu nebuvo žinoma apie likusių buto dalių įregistravimą. Santuokos metu nepadalinus likusių buto dalių, jos šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Dėl padalinimo būdo ginčo tarp šalių nekyla.
Taigi, ieškovė savo reikalavimą grindžia aplinkybėmis, kad santuokos nutraukimo proceso metu atsakovas nuslėpė faktą, kad jo vardu įregistruotos visos buto dalys, apie tai neinformavo nei teismo, nei ieškovės, be to, pažymėjo, kad jai nebuvo žinoma ši aplinkybė, jog atsakovas kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl likusių buto dalių įregistravimo VĮ Registrų centre. Teismo vertinimu, šias ieškovės aplinkybes paneigia byloje surinkti įrodymai. Akcentuotina, kad nagrinėjant civilinę bylą dėl šalių santuokos metu įgyto turto padalinimo (bylos Nr. e2-7547-512/2020) pati ieškovė 2020-08-27 pareiškime dėl ieškinio dalyko pakeitimo pareiškė reikalavimą, be kita ko, jai asmeninės nuosavybės teise priteisti 8477/10827 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 106481,20 Eur. Atsakovas 2020-08-28 patikslintu ieškiniu pareiškė reikalavimą, be kita ko, 8477/10827 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), 108,27 kv.m., kurio vertė 105000 Eur. Nagrinėjant šalių santuokos metu įgyto turto padalinimą teismui buvo pateiktas 2019-01-16 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, kuris patvirtino, jog atsakovo vardu įregistruotos 8477/10827 dalys buto, kurias ir prašė šalys padalinti nutraukiant santuoką. Teismas akcentuoja, kad bylos dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo nei viena iš šalių nepateikė teismui aktualios Nekilnojamojo turto registro pažymos apie buto esančio (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją, nors kaip matyti iš bylos duomenų, visas butas atsakovo vardu buvo registruotas nuo 2019-09-06, kai tuo tarpu, pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo priimtas 2021-03-16. Teismas pažymi, kad nagrinėjant bylą dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo pirmiausiai sutuoktiniams kyla pareiga pateikti teismui įrodymus apie visą santuokos metu įgytą nekilnojamąjį ir kitą registruotiną turtą, t.y. sutuoktiniai privalo pateikti aktualias pažymas iš viešųjų registrų apie santuokos metu įgytą ir jų vardu įregistruotą turtą. Atmestinas ieškovės argumentas, kad atsakovas nuslėpė faktą, jog jo vardu įregistruotos 2350/10827 dalys buto. Teismas akcentuoja, jog Nekilnojamojo turto registro duomenys yra vieši, todėl preziumuojama, jog tiek ieškovei, tiek atsakovui turėjo būti žinoma aplinkybė, jog nuo 2019-09-06 atsakovo vardu buvo įregistruotas visas butas, (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į šią aplinkybę, nėra pagrindo teigti, jog ieškovei nagrinėjant bylą dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo nebuvo žinoma aplinkybė, jog atsakovo vardu buvo įregistruotos 2350/10827 dalys buto.
Be to, atmestina ir ieškovės nurodyta aplinkybė, jog ieškovė nežinojusi apie tai, kad atsakovas kreipėsi į Registrų centrą su 2019-08-22 prašymu dėl viso buto įregistravimo. Nors ieškovės teigimu, ji nežinojusi apie tai, kad atsakovas kreipėsi į Registrų centrą su 2019-08-22 prašymu dėl viso buto įregistravimo, tačiau atsakovo paaiškinimais, į Registrų centrą jis vyko ieškovės iniciatyva, šalys vyko kartu, atsakovas net netikėjo, jog bus įregistruotas visas butas (nes nebuvo surinkti visi kaimynų parašai), jis pažymos nevyko atsiimti, nesidomėjo apie įregistravimą, dokumentai galėjo būti atsiųsti jo registruotos gyvenamosios vietos adresu, kuriuo tuo metu atsakovas negyveno, ten gyveno ieškovė. Be to, atsakovas paaiškino, kad Registrų centre už pateikto prašymo paslaugas mokėjo ne jis, o pati ieškovė. Ieškovė neigė, jog ji kartu su atsakovu vyko į Registrų centrą ir ji mokėjusi už atsakovo pateikto prašymo paslaugas. Tačiau atsakovo prašymu išreikalavus duomenis apie atliktą mokėjimą už suteiktas paslaugas pagal atsakovo 2019-08-22 pateiktą prašymą Registrų centrui, 2024-05-08 Swedbank AB raštas patvirtina, kad mokėjimo kortelė, kuria 2019-08-22 buvo atliktas atsiskaitymas už VĮ Registrų centras suteiktas paslaugas, priklauso L. I., kuri šalių paaiškinimais, yra ieškovės mama. Ieškovės teigimu, ji atsakovui duodavo naudotis jos mamai priklausančia banko kortele, tačiau atsakovas neigė šią aplinkybę, nurodydamas, jog niekada neturėjo ieškovės mamos banko kortelės ir ja nėra naudojęsis. Ieškovė be savo paaiškinimų nepateikė daugiau jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog atsakovui buvo perduota ieškovės mamai priklausanti banko kortelė ir atsakovas tokia kortele disponavo ar bent turėjo galimybę tai daryti. LITEKO duomenis, ieškovė savo iniciatyva 2018-01-10 kreipėsi su ieškiniu atsakovui dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, bylos nagrinėjimas truko iki 2021-07-15, kas teismo vertinimu, rodo nebuvus draugiškų santykių tarp šalių. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių dėl ieškovės nurodytos aplinkybės, jog atsakovas 2019-08-22 ieškovės leidimu disponavo ieškovės motinai priklausančia banko kortele ir šia kortele Registrų centrui atsiskaitė už atsakovo prašymu suteiktas paslaugas. Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į atsakovo duotus paaiškinimus, į tai, kad prašymą dėl viso buto įregistravimo Registrų centrui parašė ir pasirašė pats atsakovas, tačiau už Registrų centro suteiktas paslaugas pagal atsakovo pasirašytą ir pateiktą prašymą apmokėjo pati ieškovė jos mamai priklausančia banko kortele, nesant byloje duomenų apie tai, kad atsakovas į Registrų centrą būtų atvykęs pasiimti jam skirtų dokumentų ar šie dokumentai būtų kitaip įteikti atsakovui, labiausiai tikėtina, jog ieškovei buvo žinoma apie 2019-08-22 atsakovo pateiktą prašymą Registrų centrui dėl viso buto įregistravimo.
Be to, ieškovė savo ieškinio reikalavimą grindžia aplinkybe, kad viso teismo proceso dėl turto padalijimo metu buvo aišku, kad ieškovei iš esmės lieka visas butas, be to, 2021-03-16 teismo sprendimu padalijant turtą buvo nurodyta ne atskirų buto dalių, o viso buto vertė - 105 000 Eur. Teismas nesutinka su tokia ieškovės pozicija, kadangi kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, 2020-08-27 pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo (civilinės bylos Nr. e2-292-512/2021), be kita ko, ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti ieškovei 8477/10827 buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 106 481,20 Eur. Atsakovas 2020-08-28 priešieškiniu, be kita ko, pareiškė reikalavimą ieškovei priteisti 8477/10827 buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 108,27 kv. m., kurio vertė 105 000 Eur. Taigi, byloje dėl šalių santuokos metu įgyto turto padalinimo tiek ieškovė, tiek atsakovas pareiškė reikalavimus padalinti ne visą butą, o 8477/10827 dalis buto, prie buto dalių nurodė vertę. Teismas 2021-03-16 sprendimu (įsiteisėjo 2021-07-15) ieškovei asmeninės nuosavybės teise, be kita ko, priteisė pagal šalių pareikštus prašymus 8477/10827 dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini), bendras plotas 108,27 kv.m., kurio vertė 105000 Eur. Minėtame teismo sprendime prie ieškovei priteisto turto - 8477/10827 dalių buto nurodyta turto vertė – 105000 Eur. Nagrinėjamu atveju 2021-03-16 teismo sprendime dalintinas turtas yra 8477/10827 dalys buto, kurios asmeninės nuosavybės teise priteistos ieškovei, prie šio dalintino turto nurodyta jo vertė – 105000 Eur, todėl šiuo atveju teismas laiko, jog būtent dalintinų 8477/10827 buto dalių vertė yra 105000 Eur. Šalys su 2021-03-16 teismo sprendime nurodyta dalintinos buto dalies verte sutiko, dėl tokios vertės apeliacine tvarka neskundė. Šiuo atveju teismas neturi teisinio pagrindo aiškinti 2021-03-16 teismo sprendime nurodyto dalintino turto - 8477/10827 dalių buto vertės kitaip.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog nei viena iš šalių nepaneigė lygių dalių prezumpcijos, todėl pripažintina, jog šalims 2350/10827 dalys buto, adresu (duomenys neskelbtini), priklauso lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį.
Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo būdų. Atidalijimas galimas bendraturčių tarpusavio susitarimu arba kai bendraturčiai nesutaria dėl atidalijimo būdo, teismo sprendimu pagal bendraturčio ieškinį dėl atidalijimo. Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.
Kasacinio teismo praktika dėl teismo taikytinų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdų yra išplėtota, suformuluoti jų parinkimo kriterijai. Daikto padalijimas natūra pripažįstamas pagrindiniu atidalijimo būdu, o kompensacijos priteisimas – subsidiariu (išimtiniu). Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2022 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-131-701/2022).
Bylos duomenimis, ginčo 2350/10827 dalys buto registruotos atsakovo vardu. Atsižvelgiant į tai, kad 8477/10827 dalys buto po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atiteko ieškovei, tarp šalių nėra ginčo, jog 2350/10827 dalys buto asmeninės nuosavybės teise atitektų ieškovei, t.y. šalys sutinka dėl jiems dalinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto padalijimo (atidalijimo) būdo.
Atsižvelgdamas į tai, kad ginčo 2350/10827 dalių buto padalinti natūra nėra galimybės, į tai, kad likusios 8477/10827 dalys buto asmeninės nuosavybės teise yra priteistos ieškovei, į tai, kad tarp šalių ginčo nėra, jog 2350/10827 dalys buto asmeninės nuosavybės teise atitektų ieškovei, teismas sprendžia, kad toks nekilnojamojo daikto padalijimo (atidalijimo) būdas yra racionalus, atitinkantis bendraturčių interesus.
Nagrinėjamu atveju ginčo tarp šalių nėra, kad 2350/10827 dalių buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė 33 208,64 Eur.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra pagrindas pripažinti, jog 2350/10827 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini), šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis, t.y. po ½ dalį, ir atidalinti bendraturčiams ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias 2350/10827 dalis buto tokiu būdu: 2350/10827 dalis buto priteisti ieškovei nuosavybės teise, iš ieškovės atsakovui priteisti 16 604,32 Eur kompensaciją už ieškovei tenkančią atsakovui priklausančią buto dalį.
Remiantis byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, remiantis aukščiau išdėstytais teismo motyvais, ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2022-08-17 sprendimu ieškovei N. B. suteikta antrinė teisinė pagalba 12 mėn. terminui, atleidžiant 30 procentų nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Byloje nepateikta pažyma apie išlaidas už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 1000,00 Eur už advokatės teisinę pagalbą (tai patvirtina byloje pateiktos sąskaitos už teisines paslaugas, mokėjimo nurodymo kopija, pinigų priėmimo kvitas), 506,10 Eur žyminis mokestis už ieškinį.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu atsakovui R. B. suteikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant 100 procentų nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Pateikta pažyma patvirtina, kad išlaidos už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 702,92 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestinas, o priešieškinis tenkintinas, iš ieškovės priteistina 492,00 Eur (70 proc. nuo 702,92 Eur) išlaidų už atsakovui suteiktą antriną teisinę pagalbą valstybei (CPK 96 straipsnis).
2024-08-21 teismo pažyma patvirtina, kad išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 19,92 Eur. Atmetus ieškinį, o priešieškinį tenkinus, iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina 14,00 Eur išlaidų (70 proc. nuo 19,92 Eur), susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 310 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti.
Pripažinti, kad 2350/10827 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovui R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis, t.y. po ½ dalį.
Atidalinti bendraturčiams ieškovei N. B. ir atsakovui R. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias 2350/10827 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu: 2350/10827 dalis buto priteisti ieškovei N. B. nuosavybės teise, iš ieškovės N. B. atsakovui R. B. priteisti 16 604,32 Eur (šešiolika tūkstančių šešis šimtus keturis Eur 32 ct) kompensaciją už ieškovei tenkančią atsakovui priklausančią ½ dalį nekilnojamojo turto - 2350/10827 dalis buto.
Priteisti iš ieškovės N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 492,00 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt du Eur) išlaidų valstybei už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Šios valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5630, paskirtyje nurodyti bylos Nr. e2-203-104/2024).
Priteisti iš ieškovės N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 14,00 Eur (keturiolika Eur) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Šios priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 5662, paskirtyje nurodyti bylos Nr. e2-203-104/2024. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.