Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marijaus Kursevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) ir Dariaus Prankos,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo S. A. gynėjo advokato padėjėjo Remigijaus Katino skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. balandžio 5 d. nutarties, kuria kaltinamajam S. A. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 2 (dviem) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. balandžio 6 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams buvo perduota nagrinėti baudžiamoji byla Nr. 1-124-1199/2024, kurioje, be kita ko, S. A. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 294 straipsnio 2 dalį tuo, kad jis 2022 m. kovo 2 d., apie 22.00 val., veikdamas bendrininkų grupe kartu su S. P., atvyko pas nukentėjusįjį A. K. į butą (duomenys neskelbtini) ir rankos kumščiu sudavė vieną kartą A. K. į kairę veido pusę, A. K. nukritus ant lovos sudavė ne mažiau kaip 5 smūgius ranka į A. K. kairę galvos ir veido pusę ir reikalavo grąžinti jam kito asmens, t. y. G. G. 3 000 Eur skolą, tęsdamas nusikalstamą veiką, sudavė A. K. dešiniu kumščiu ne mažiau kaip 2 smūgius į galvos kairę pusę, kojos keliu prirėmė kairįjį A. K. petį ir jį spaudė, tuo pat metu sudavė ranka A. K. ne mažiau kaip 3 smūgius į kairę kūno pusę ir reikalavo atiduoti visus turimus pinigus, reikalavo atblokuoti telefoną, o A. K. atsisakius, sudavė delnu vieną smūgį į pastarojo kairę galvos pusę, A. K. atblokavus telefoną, jis su S. P. reikalavo iš A. K. atblokuoti sąskaitą PAYSERA banke, o A. K. nesutikus, sudavė dešiniu delnu vieną smūgį į pastarojo kairę galvos pusę, padarydamas A. K. poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, tuoj prieš kairės ausies kaušelį ir apatinio žandikaulio, kairio kampo projekcijoje, t. y. sužalojimus, vertinamus kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, A. K. atblokavus banko „Paysera“ sąskaitą, jis su S. P. reikalavo į S. P. nurodytą banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervesti 900 Eur, kuriuos A. K. pervedė į S. P. priklausančią banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), taip nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą savo tariamą teisę, panaudodamas nukentėjusiojo A. K. atžvilgiu fizinę prievartą, tai yra buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 294 straipsnio 2 dalyje.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. spalio 5 d. nutartimi kaltinamajam S. A. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nenustatant suėmimo termino. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gruodžio 7 d. nutartimi kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė palikta galioti, nustatant S. A. 2 (dviejų) mėnesių suėmimo terminą. Ši kardomoji priemonė paskirta ir nustatytas jos terminas, konstatavus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą, t. y. kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. vasario 2 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas 2 (dviem) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. vasario 6 d.

3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. kovo 6 d. nutartimi priimtas nukentėjusiojo A. K. atstovo advokato Olego Šibkovo prašymas dėl kaltinimo pakeitimo (perkvalifikuojant kaltinamųjų S. P. ir S. A. veiksmus pagal BK 181 straipsnio 2 dalį) ir baudžiamoji byla Nr. 1-124-1199/2024, kurioje S. P. ir S. A. kaltinami padarę nusikalstamą veiką, nustatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje, perduota pagal teismingumą nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, ši nutartis įsiteisėjo 2024 m. balandžio 8 d., Vilniaus apygardos teismui atmetus Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės I. Vaivadienės, kaltinamojo S. P. ir kaltinamojo S. A. gynėjo advokato padėjėjo R. Katino skundus ir palikus galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. kovo 6 d. nutartį.

4. Skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. balandžio 5 d. nutartimi kaltinamajam S. A. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 2 (dviem) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. balandžio 6 d. Žemesnysis teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju vis dar egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas bei BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos suėmimo taikymo sąlygos, o kitų švelnesnių kardomųjų priemonių taikymas neužtikrins, kad būtų pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

5. Kaltinamojo S. A. gynėjas advokato padėjėjas R. Katinas skundu prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. balandžio 5 d. nutartį ir kaltinamajam taikomą kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti į vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones. Kaltinamojo gynėjo skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

5.1. BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu skirti suėmimą ar pratęsti šios kardomosios priemonės terminą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas bylose Nr. 1S-300-1076/2018, 1S-184-202/2018. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad argumentai skirti suėmimą negali būti bendri ir abstraktūs, taip pat suėmimo taikymas negali būti grindžiamas identiškomis, stereotipinėmis formuluotėmis be detalesnės argumentacijos (Clooth prieš Belgiją, Yagci ir Sargin prieš Turkiją bylos). Skundžiama nutartis yra formali, priimta neįvertinus bylos medžiagoje nustatytų aplinkybių ir neatsižvelgiant į ypatingai reikšmingų aplinkybių visumą, nuosekliai formuojamą teismų praktiką.

5.2. Kaltinamasis anksčiau nėra teistas, savo kaltę jis visiškai pripažįsta, todėl nelogiška galvot, kad kaltinamasis kažkur bėgs ar slėpsis nuo teismo proceso. Pagal pateiktus kaltinimus dėl BK 294 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo akivaizdu, kad kaltinamajam nebus skirta reali laisvės atėmimo bausmė. Teismo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad turi sveikatos problemų, jam padidėję limfmazgiai, o reikalingo gydymo kalėjime jis negauna. Be to, kaltinamasis nurodė, kad gyventų (duomenys neskelbtini). Skundžiamą nutartį priėmusio teismo argumentai, susiję su tuo, kad teismui nebuvo pateikta sutartis su viešbučiu dėl kaltinamojo apgyvendinimo, rodo išankstinį teismo nuomonę. Teismo argumentai, kuriais teigiama, kad viešbutis yra tik laikino apgyvendinimo įstaiga, yra prasti. Aukštesniajam teismui teikiama kaltinamojo S. A. sudaryta vieno kambario, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis, taip pat IĮ „A“ pranešimas apie tai, kad įmonė suteiktų kaltinamajam darbo vietą jo paleidimo iš suėmimo atveju.

5.3. Nelogiška, kad baudžiamojoje byloje yra du kaltinamieji, abiejų jų atvejų aplinkybės panašios (abu turi Ukrainos pilietybę, ikiteisminio tyrimo metu buvo išvykę iš Lietuvos ir abu buvo grąžinti į Lietuvą), tačiau vienam kaltinamajam yra skirta švelnesnė kardomoji priemonė, o kitas kaltinamasis yra suimtas. Nelogiška manyti, kad vienas kaltinamasis bėgs, slėpsis, o kitas – nesislėps. Be to, nelogiška kaltinamąjį S. A. laikyti suimtą mokesčių mokėtojų sąskaita.

5.4. Skundžiamoje nutartyje neįvertinti švelnesnės kardomosios priemonės skyrimo pagrindai. Viena efektyviausių priemonių, kuri galėtų užtikrinti BPK 119 straipsnyje keliamus kardomųjų priemonių tikslus, yra BPK 131¹ straipsnyje numatyta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra. Žemesnysis teismas dėl šios kardomosios priemonės nieko nenurodė.

6. Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti, kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo S. A. gynėjo skundas atmetamas.

7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo S. A. gynėjo advokato padėjėjo R. Katino skundą ir įvertinusi baudžiamojoje byloje esančią medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamajam S. A. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas 2 (dviem) mėnesiams pratęstas pagrįstai ir teisėtai. Priešingai nei skunde nurodo kaltinamojo gynėjas, žemesnysis teismas, pratęsdamas minėtos kardomosios priemonės terminą, tinkamai įvertino šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes, nepažeidė BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių reikalavimų, laikėsi nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Aukštesnysis teismas sutinka su žemesniojo teismo sprendimu ir daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nėra įmanomas tikslų, numatytų BPK 119 straipsnyje, pasiekimas, todėl kardomosios priemonės – suėmimo taikymas tęstinas.

8. BPK 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kardomosios priemonės gali būti pratęsiamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis S. A. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, yra pakankamai. Šie duomenys yra užfiksuoti kitų kaltinamųjų apklausos protokoluose, nukentėjusiojo ir liudytojų apklausų protokoluose, specialisto išvadoje ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Šioje proceso stadijoje teismas, spręsdamas suėmimo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu.

9. Kardomosios priemonės suėmimo terminas kaltinamajam S. A. pratęstas nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą – pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Apie tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes: kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

10. Žemesnysis teismas, spręsdamas dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimo, atsižvelgė į visumą šiam klausimui išspręsti reikšmingų aplinkybių, su kurių vertinimu aukštesnysis teismas sutinka. Kaltinamasis S. A. iš pradžių buvo kaltinamas padaręs vieną apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje, tačiau įsiteisėjusia Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. kovo 6 d. nutartimi priimtas nukentėjusiojo A. K. atstovo advokato O. Šibkovo prašymas dėl kaltinimo pakeitimo, pagal kurį kaltinamasis S. A. kaltinamas vieno sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 181 straipsnio 2 dalyje, padarymu. Taigi, kaltinimo ribas kaltinamajam S. A. apibrėžia du alternatyvūs kaltinimai. Už nusikaltimo, numatyto BK 294 straipsnio 2 dalyje, padarymą baudžiamasis įstatymas numato alternatyvias arešto arba laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmes, tuo tarpu už nusikaltimo, numatyto BK 181 straipsnio 2 dalyje, padarymą baudžiamasis įstatymas numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. Taigi, egzistuoja BPK 122 straipsnio 8 dalyje numatyta suėmimo taikymo sąlyga. Teisėjų kolegija pažymi, jog tiek kaltinant pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, tiek ir pagal BK 181 straipsnio 2 dalį, yra pagrindas tai vertinti kaip „kitą aplinkybę“, nurodytą BPK 122 straipsnio 2 dalyje, kadangi už abi nurodytas nusikalstamas veikas gali būti skiriama griežta, ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė. Vis tik, byloje atsiradus galimybei, kad kaltinamasis baigiamuoju teismo nuosprendžiu bus pripažintas kaltu padaręs sunkesnę nusikalstamą veiką, už kurią gali būti skiriama griežtesnė bausmė, tai didina kaltinamojo bėgimo (slėpimosi) nuo teismo riziką. Šiame kontekste aukštesnysis teismas kaip nepagrįstus atmeta kaltinamojo gynėjo skundo argumentus, kuriais teigiama, kad akivaizdu, jog kaltinamajam nebus paskirta laisvės atėmimo bausmė. Pažymėtina, kad spręsti klausimus dėl kaltinamojo kaltės, jo veikos kvalifikavimo ir bausmės skyrimo yra tik teismo prerogatyva ir iš anksto nėra žinoma, koks bus priimtas galutinis procesinis sprendimas šioje byloje.

11. Žemesnysis teismas skundžiamoje nutartyje įvertino ir kitas faktines aplinkybes, pagrindžiančias manymą, kad kaltinamasis S. A. gali bėgti (slėptis) nuo baudžiamojo persekiojimo – kaltinamojo socialinių ir ekonominių ryšių su Lietuva nebuvimas, ryšių užsienyje buvimas. Baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad S. A. yra Ukrainos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą Ukrainos Respublikoje, yra vedęs, nuolatinės gyvenamosios vietos, jokių artimųjų ir (ar) giminaičių Lietuvoje neturi, yra nedirbantis, jo finansinės galimybės yra ribotos, taigi, jis su Lietuvos Respublika nesaistomas iš esmės jokiais socialiniais, ekonominiais ar šeimyniniais ryšiais, kuriuos galima būtų laikyti tvirtais ir glaudžiais. Šios išvados nepaneigia aplinkybė, jog kartu su skundu kaltinamojo gynėjas pateikė nuomos sutartį, sudarytą šešių mėnesių laikotarpiui (skaičiuojant nuo 2024 m. balandžio 1 d.), taip pat patvirtinimą apie įdarbinimą paleidimo iš suėmimo atveju, kadangi nei pateikta nuomos sutartis, nei patvirtinimas dėl įdarbinimo neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog kaltinamasis viso proceso metu iš tiesų gyvens nurodytame nuomojame būste ir bus įdarbintas bei dirbs Lietuvos Respublikoje. Aukštesniojo teismo vertinimu, kartu su skundu pateikti duomenys kelia abejonių dėl kaltinamojo gyvenamosios ir darbo vietos pastovumo ir tokie gana formalūs skundo argumentai iš esmės nemažina kaltinamojo bėgimo (slėpimosi) nuo teismo rizikos. Kaltinamojo gynėjo teigimu, žemesnysis teismas, vertindamas kaltinamojo ryšį su Lietuva, nurodytus duomenis įvertino formaliai, taip pat neatsižvelgė į jo argumentus apie sudarytą nuomos sutartį, todėl, gynėjo manymu, teismas turėjo išankstinę nuomonę. Teisėjų kolegija su tokiais gynėjo argumentais nesutinka ir atmeta juos kaip visiškai nepagrįstus ir neparemtus jokiais objektyviais duomenimis. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, pritardama žemesniojo teismo argumentams, sprendžia, jog kaltinamasis Lietuvoje nėra susaistytas iš esmės jokiais socialiniais ir ekonominiais ryšiais, kurie realiai sulaikytų jį nuo bėgimo (slėpimosi) nuo teismo.

12. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu S. A. buvo paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės, t. y. dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš savo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), visgi jis šių kardomųjų priemonių nesilaikė. Iš 2023 m. liepos 12 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad su įtariamuoju S. A. daug kartų bandyta susisiekti telefonu, tačiau nesėkmingai, jo telefonas buvo išjungtas, gyvenamojoje vietoje, iš kurios jis įpareigotas nepasišalinti, nebegyveno. Susisiekus su patalpų (duomenys neskelbtini), savininku, paaiškėjo, kad S. A. prieš Naujuosius metus išsikraustė, vėliau gyveno kažkur kitur, o kovo mėnesį išvažiavo į užsienį, galimai į Olandiją. Jo gyvenamoji ar buvimo vieta pareigūnams buvo nežinoma. 2023 m. rugsėjo 20 d. buvo paskelbta kaltinamojo paieška, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. spalio 5 d. nutartimi kaltinamajam S. A. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nenustatant termino. 2023 m. lapkričio 7 d. išduotas Europos arešto orderis. S. A. Norvegijos teisėsaugos institucijų 2023 m. gruodžio 6 d. išduotas Lietuvai. Kaltinamasis dėl jo išvykimo į užsienį be leidimo paaiškino, kad jo žmona ir vaikas gyvena Čekijoje, jis turėjo išvykti dėl šeimyninių aplinkybių ir sveikatos problemų. Nurodė, kad apie tai raštu informavo prokurorą, prašė leidimo išvažiuoti susitikti su gydytoju, jam buvo būtina medicininė pagalba, kurios Lietuvoje negavo, be to, turi šeimą, kurios ilgai nematė. Kaltinamojo teigimu, vėliau į Norvegiją reikėjo išvykti, kad galėtų išvežti savo šeimą, nes jie gyveno sunkiomis buitinėmis sąlygomis, be to, sūnus Norvegijoje įstojo mokytis. Pažymėtina, kad objektyvių duomenų, patvirtinančių šiuos teiginius, byloje nėra, todėl žemesnysis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad S. A. buvo išvykęs į užsienį be leidimo, jam buvo paskelbta paieška ir išduotas Europos arešto orderis, susisiekti telefonu su juo nepavyko, negyveno jo nurodytu gyvenamosios vietos adresu, nėra sukūręs tvirtų socialinių ryšių (nedirba, neturi legalaus pajamų šaltinio, nuolatinės gyvenamosios vietos ir artimųjų Lietuvos Respublikoje), 2023 m. gruodžio 7 d. nutartyje (kurioje pasisakė dėl suėmimo pagrįstumo) padarė išvadą, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas, t. y. jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, 2023 m. spalio 5 d. nutartyje nustatytas pagrįstai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiamoje Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. balandžio 5 d. nutartyje pagrįstai nustatyta, kad minėtas suėmimo taikymo pagrindas nėra išnykęs.

13. Iš kaltinamojo gynėjo skundo turinio akivaizdu, jog kaltinamojo gynėjui atrodo nelogiška tai, jog kitam kaltinamajam, kuris taip pat yra Ukrainos pilietis, šioje baudžiamojoje byloje kardomoji priemonė – suėmimas nėra paskirta. Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl šių gynėjo argumentų, pažymėdama, kad ši aplinkybė neturi reikšmės, kadangi kiekvieno kaltinamojo situacija, nepaisant tam tikrų panašumų, yra individuali, todėl, sprendžiant klausimą dėl kardomųjų priemonių keliems kaltinamiesiems, priimami sprendimai gali ir nesutapti.

14. Kaltinamojo gynėjas skunde nurodo, kad kaltinamasis turi sveikatos problemų, jam padidėję limfmazgiai, o reikalingo gydymo kalėjime jis negauna. Aukštesnysis teismas pažymi, kad įkalinimo įstaigose yra sudarytos galimybės gauti medicininę pagalbą bei vaistus, o dėl tinkamo sveikatos priežiūros neužtikrinimo kaltinamasis gali kreiptis į įkalinimo įstaigos administraciją. Šiuo aspektu atkreiptinas kaltinamojo gynėjo dėmesys į tai, kad būtent šiuo argumentu kaltinamasis argumentavo savo išvykimą į Čekiją, pažeidžiant jam paskirtų švelnesnių kardomųjų priemonių sąlygas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis yra linkęs nesilaikyti įpareigojimų, kurie jam galėtų būti skiriami taikant jam švelnesnes kardomąsias priemones, o tai reiškia, jo egzistuoja pakankamai didelė rizika, kad S. A. gali pakartotinai bėgti (slėptis) nuo teismo. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis turi ryšių ne tik Čekijos Respublikoje, bet ir Norvegijos Karalystėje, iš kurios buvo išduotas Lietuvos Respublikai pagal Europos arešto orderį.

15. Įvertinusi aptartus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad žemesnysis eismas padarė pagrįstą išvadą, jog būdamas laisvėje ir bandydamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, kaltinamasis gali pasislėpti, t. y. pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą suėmimo termino pratęsimo pagrindą.

16. Pasisakant dėl galimybės BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus pasiekti taikant švelnesnes už suėmimą kardomąsias priemones, pažymėtina, kad BPK 121 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog asmeniui vienu metu gali būti skiriamos kelios švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės. Vis dėlto, įvertinusi pirmiau aptartų duomenų visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo kaltinamajam skirti švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą. Nors gynėjas skunde nurodo, kad žemesnysis teismas neįvertino galimybės skirti švelnesnes kardomąsias priemones, visgi tokie gynėjo argumentai vertintini kaip nepagrįsti, nes iš skundžiamos nutarties turinio akivaizdu, kad žemesnysis teismas gana išsamiai argumentavo, kodėl švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų kardomųjų priemonių tikslų. Aukštesnysis teismas, pritardamas žemesniojo teismo argumentams ir iš naujo jų nebekartodamas, pažymi, kad nei skunde minima intensyvi priežiūra, nei namų areštas, ar kitos švelnesnės kardomosios priemonės neeliminuotų galimos kaltinamojo pasislėpimo rizikos, ypač vertinant jau aptartus duomenis, kad kaltinamasis nėra susijęs su Lietuva iš esmės jokiais socialiniais ar ekonominiais ryšiais, neturi deklaruotos gyvenamosios vietos, be to, aptartų duomenų kontekste dėl turimų ryšių užsienyje argumentai dėl galimos gyvenamosios vietos iš esmės yra formalūs, nepatvirtinantys kaltinamojo pasiryžimo likti Lietuvoje. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog nei viena švelnesnė kardomoji priemonė, nei jų kompleksas šiuo atveju nebūtų pakankamas ir neeliminuotų kaltinamojo slėpimosi ar bėgimo nuo teismo rizikos.

17. Kardomoji priemonė – suėmimas iki skundžiamos nutarties priėmimo jau buvo taikoma keturis mėnesius ir skundžiama nutartimi pratęsta dar dviem mėnesiams. Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį, viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama baudžiamoji byla. Taigi, kaltinamojo suėmimo laikas neviršija BPK 127 straipsnio 11 dalyje numatyto termino. Atsižvelgtina ir į tai, kad baudžiamoji byla Vilniaus apygardos teisme gauta 2024 m. balandžio 16 d., pirmasis teisiamasis posėdis suplanuotas 2024 m. gegužės 18 d., todėl nagrinėjamu atveju yra itin aktualus BPK 119 straipsnyje numatytas tikslas – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir bylos nagrinėjimą teisme. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog kardomoji priemonė ir jos termino pratęsimas yra adekvatus kaltinamojo galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, o jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo (BPK 11 straipsnis) bei kitų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo.

18. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kaltinamojo gynėjo skundas atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. balandžio 5 d. nutartimi kaltinamajam S. A. 2 (dviejų) mėnesių terminui pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas paliekamas galioti.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. balandžio 5 d. nutartimi kaltinamajam S. A. 2 (dviejų) mėnesių terminui pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.