Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2020-03-03 · Civilinė byla Nr. 2VP-524-637/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-03
Bylos Nr.
2VP-524-637/2020
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-07590-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Audra Ežerskė
Suinteresuotas asmuo
D. P., I. P., A. M., J. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2VP-524-637/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07590-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1; 3.5.12; 3.2.7.1 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. kovo 3 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Audra Ežerskė,sekretoriaujant Neringai Čilinskaitei, Vitai Girdvainienei,dalyvaujant pareiškėjai antstolei Redai Vizgaudienei,suinteresuotiems asmenims D. P., I. P., A. M., J. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės Redos Vizgaudienės pareiškimą dėl antstolio patvarkymo nevykdymo, suinteresuoti asmenys D. P. (D. P.), I. P., A. M. (A. M.), J. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nubausti D. P. ir I. P. už antstolės 2019 m. rugsėjo 20 d. raginimo / įpareigojimo Nr. S-19-74-13499 nevykdymą. Nurodo, kad vykdo teismo sprendimą, kuriuo skolininkai D. P. ir I. P. įpareigoti per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nugriauti žemės sklype (duomenys neskelbtini), tarp žemės dalių, pažymėtų indeksais A ir C, pastatytą tvorą. 2019 m. rugsėjo 27 d. skolininkams įteiktas antstolės raginimas per 5 dienas nuo jo gavimo nugriauti minėtą tvorą. Antstolė nustatė, kad raginimas - įpareigojimas nebuvo įvykdytas, todėl prašo teismo nubausti skolininkus už jo nevykdymą.

Atsiliepimas

2. Suinteresuoti asmenys D. P. ir I. P. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė netaikyti nuobaudos dėl jau įvykdytų įpareigojimų. Nurodė, kad skolininkai laiku neįvykdė įpareigojimo manydami, kad antstolė turi atvažiuoti ir užfiksuoti vietą prieš tvoros griovimą. Akliną tvorą nugriovė 2019 m. spalio 19 d. gavę pranešimą iš teismo.

3. Suinteresuoti asmenys A. M. ir J. M. pateikė atsiliepimą, kuriuo su antstolės pareiškimu sutiko ir prašė jį tenkinti, nes P. nevykdė teismo sprendimo. Nurodo, kad 2019 m. spalio 19 d. P. nuėmė dalį tvoros medinių segmentų. Ir vietoje jų pritvirtino prie tų pačių stulpelių tvoros tinklą, o 2019 m. lapkričio 4 d. faktinių aplinkybių konstatavimo metu antstolė R. Vizgaudienė nustatė, kad tvora nenugriauta.

4. Teismo posėdyje pareiškėja antstolė R. Vizgaudienė prašė nubausti skolininkus už teismo sprendimo nevykdymą. Paaiškino, kad jai buvo pateiktas Klaipėdos apylinkės teismo išduotas vykdomasis raštas, kuriuo skolininkai P. įpareigoti per 30 d. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nugriauti žemės sklype (duomenys neskelbtini), 2017 m. tarp žemės sklypo dalių, pažymėtų indeksais A ir C, pastatytą tvorą. 2019 m. rugsėjo 20 d. buvo surašytas ir skolininkams išsiųstas raginimas įvykdyti teismo sprendimą per 5 dienas nuo raginimo gavimo nugriauti tvorą. Išieškotojų prašymu vyko į vietą ir 2019 m. lapkričio 4 d. atliko faktinių aplinkybių konstatavimą. Tvora nebuvo nugriauta. Po 2019 m. gruodžio 5 d. bendravo su išieškotojais, iš kurių sužinojo, kad skolininkai nesutinka su antstolės akte Nr. 1 nurodytomis aplinkybėmis, todėl buvo parengtas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. 2. Tvora iki šiol yra nenugriauta, todėl prašo tenkinti pareiškimą.

Atsiliepimas

5. Suinteresuotas asmuo D. P. paaiškino, kad teismo įpareigojimą įvykdė. Buvo aklina medinių segmentų tvora, o dabar užtempta tinklo tvora. Ankstesnė tvora buvo bendro naudojimo sklype C, dabar tvora yra skolininkų sklype. Kvietėsi geodezininką, kuris atliko matavimus, pamatavo sklypo ribas. Pagal jas pastatė tvorą savo teritorijoje. Buvo nupjauta dalis tvoros stulpelių, dalis jų buvo iškasta, dalis patrumpinti, kurie viršijo aukštį. Kur buvo sena tvora stulpeliai išardyti ir pernešti. Mano, kad teismo sprendimas įvykdytas. Dalis medinės tvoros likę, bet dėl tos dalies ginčas teisme nebuvo nagrinėjimas, ten yra kiti savininkai.

Šalies argumentai

6. Suinteresuotas asmuo I. P. paaiškino, kad išieškotojai M. į teismą su ieškiniu kreipėsi dėl aklinos tvoros, esančios dėl bendro naudojimo sklype C. Skolininkai nuėmė akliną tvorą, buvusią bendro naudojimo sklype C, todėl mano, kad teismo sprendimas įvykdytas. Jeigu klysta ir teismo sprendimas neįvykdytas, tada nėra aiškus teismo sprendimas. Nesupranta, kodėl reikalaujama nugriauti visą tvorą. Reikalavimas nugriauti visą tvorą neatitinka ieškovų reikalavimo teisme. Šiuo metu aklina tvora nuimta, ji neužstoja saulės, todėl mano, kad teismo sprendimą įvykdė. Neneigia, kad mediniai segmentai pakeisti vielos tinklu. Dalis nenuardytos tvoros yra ne jų sklypo ribose, tvorą statė bendru sutarimu su kaimynais. Ši tvoros dalis nebuvo ginčo objektu ir teismo sprendimas dėl jos nebuvo priimtas. Įpareigojimus įvykdė ir prašo neskirti nuobaudų. Tvora, buvusi C sklypo ribose, nugriauta. Bendro naudojimo teritorijoje išardė viską. Senos tvoros nėra. Antstolei apie tai pranešė elektroniniu laišku. Tam, kad įrodyti, jog tvora yra A sklypo ribose kvietėsi matininką. Bendro naudojimo sklype tvoros nėra. A sklypo ribose tvoros stulpelių neardė.

Atsiliepimas

7. Suinteresuotas asmuo A. M. paaiškino, jog skolininkai sakė netiesą. Tvoros stulpeliai nebuvo perkelti. Šiuo metu skolininkai pateikė ieškinį dėl naujos tvoros statybos. Ginčas kilo dėl to, kad skolininkai P. bendrame sklype pastatė tvorą be bendraturčių sutikimo. Teismas priėmė sprendimą nugriauti tvorą per 30 dienų. Terminas baigėsi 2019 m. rugsėjo 13 d. P. tvoros nenugriovė, todėl kreipėsi į antstolę. 2019 m. spalio 19 d. P. demontavo medines tvoros plokštes tarp stulpelių, o vietoje jų pritvirtino tinklo tvorą. Tvoros stulpeliai nebuvo išardyti, pjaustyti, tą įrodo nuotraukos ir antstolės atliktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas.

8. Suinteresuotas asmuo J. M. paaiškino, kad kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl tvoros bendrame sklype nugriovimo, nes jokie statiniai negali būti statomi nesuderinus su kitais savininkais, todėl priimtas sprendimas griauti tvorą, o ne dėl jos aklinumo ar aukščio. Skolininkai nėra įvykdę teismo sprendimo. Stulpelių jie neperkėlė. Visa tvora turi būti nugriauta. Tvora stovi bendrame žemės sklype. Per teismo nustatytą terminą kaimynai tvoros nenugriovė, todėl kreipėsi į antstolę. Antstolės raginimo kaimynai nevykdė. Šiuo metu kaimynai yra nuėmė medinius tvoros segmentus ir užtempę vielinį tinklą. Kreipėsi į antstolę dėl faktinių aplinkybių konstatavimo, kas buvo padaryta 2019 m. lapkričio 4 d.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti tam tikrus veiksmus, priverstinio vykdymo.

9. Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės. Vykdymo veiksmus atlieka specialusis viešosios teisės subjektas – antstolis (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas vykdymo procese, turi vadovautis bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstolio veiklos ribas apibrėžia teismo sprendimo pagrindu išduodamas vykdomasis raštas, kuris yra vykdomasis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-378/2017).

10. Nustatyta, kad antstolės Redos Vizgaudienės žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0074/19/01171, pradėta vykdyti pagal Klaipėdos apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą – vykdomąjį raštą Nr. e2-2655-1030/2018 dėl įpareigojimo D. P. ir I. P. per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti žemės sklype, (duomenys neskelbtini), 2017 m. tarp žemės sklypo dalių, pažymėtų indeksais A ir C, pastatytą tvorą.

11. Iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 20 d. antstolė parengė ir išsiuntė skolininkams raginimą įvykdyti sprendimą, kuriuo ragino per 5 dienas nuo raginimo gavimo dienos nugriauti žemės sklype, (duomenys neskelbtini), 2017 m. tarp žemės sklypo dalių, pažymėtų indeksais A ir C, pastatytą tvorą. Iš įteikimo pranešimo matyti, kad raginimas skolininkams įteiktas 2019 m. rugsėjo 27 d. 2019 m. spalio 4 d. ir 2019 m. spalio 7 d. elektroniniais laiškais išieškotojai informavo antstolę, jog skolininkai vykdomajame rašte nurodytų veiksmų neatliko, t. y. nenugriovė žemės sklype, (duomenys neskelbtini), 2017 m. tarp žemės sklypo dalių, pažymėtų indeksais A ir C, pastatytos tvoros.

12. Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584, 586 - 587 straipsniai). Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalies, CPK 585 straipsnio 1 dalis). Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali pritaikyti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009).

13. Nagrinėjamu atveju suinteresuoti asmenys A. ir J. M. į antstolę kreipėsi dėl 2018 m. gruodžio 18 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimo, kuriuo I. ir D. P. įpareigoti per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti žemės sklype, (duomenys neskelbtini), 2017 m. tarp žemės sklypo dalių, pažymėtų indeksais A ir C, pastatytą tvorą, t. y. išieškotojai kreipėsi dėl nepiniginio pobūdžio teismo sprendimo, įpareigojančio skolininkus atlikti tam tikrus veiksmus, vykdymo.

14. Nepiniginio pobūdžio teismo sprendimų bendroji vykdymo tvarka reglamentuojama CPK LVII skyriuje, kurio 763 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimai vykdomi laikantis bendrų šio kodekso VI dalyje nurodytų nuostatų su šiame skyriuje nurodytomis išimtimis.

15. Priverstinis tokių sprendimų vykdymas pasireiškia tuo, kad antstolis tikrina sprendimo įvykdymą ir konstatuoja, ar skolininkas įvykdė teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytą įpareigojimą. Jei skolininkas per protingą laiką antstoliui nepateikia įvykdymą patvirtinančių įrodymų, antstoliui atsiranda teisinis pagrindas pripažinti, kad skolininkas įpareigojimo atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, neįvykdė, ir atlikti procesinius veiksmus, nustatytus CPK 771 straipsnyje.

16. Taigi jei atsakovas teismo sprendimu yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tačiau savo iniciatyva jų neatlieka, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės – antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir perduoda jį antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime nurodytas pasekmes (CPK 771 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019).

17. Kai sprendime nenurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, surašytasis aktas perduodamas priėmusiam sprendimą teismui, o šis išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą pagal šio Kodekso 284 straipsnyje numatytas taisykles (CPK 771 straipsnio 3 dalis).

18. Jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis).

19. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nesikreipė į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. Teisme gautas ir nagrinėjamas pareiškėjos antstolės R. Vizgaudienės pareiškimas nubausti D. P. ir I. P. už antstolės 2019 m. rugsėjo 20 raginimo / įpareigojimo Nr. S-19-74-13499 nevykdymą, kuris antstolės nurodymu pateiktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 593 straipsniu ir 585 straipsniu.

20. Nepatvirtintą antstolės Redos Vizgaudienės 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmu, neįvykdymo akto Nr. 2 kopiją į bylą pateikė suinteresuoti asmenys M..

21. Teikdama paaiškinimą teismo posėdžio metu antstolė, kuri byloje yra pareiškėja, pateikė teismui 2019 m. gruodžio 11 d. jos parengtą sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmu, neįvykdymo aktą Nr. 2. Pareiškėja paaiškino, kad Aktas Nr. 2 buvo parengtas po to, kai išieškotojai informavo ją, jog skolininkai nesutinka su Akte Nr. 1 nurodytomis aplinkybėmis.

22. Nustatyta, kad Aktas Nr. 1 teismui nebuvo pateiktas, tokio akto nėra ir vykdomojoje byloje Nr. 0074/19/01171. Pareiškime, kurio pagrindu buvo pradėtas procesas teisme, sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas taip pat nėra nurodytas.

23. CPK 661 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai (šiuo atveju vykdytiname sprendime buvo nurodytas 30 dienų terminas nuo sprendimo įsiteisėjimo) raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. Tačiau iš vykdomosios bylos nustatyta, kad antstolė jokių priverstinio vykdymo veiksmų neatliko.

24. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog suinteresuotų asmenų A. ir J. M. prašymu 2019 m. lapkričio 4 d. antstolė R. Vizgaudienė atliko faktinių aplinkybių konstatavimą, kurio metu nustatė, jog tarp žemės sklypo dalių, žymimų A ir C, tvora nenugriauta. Dalyje tvoros nuimti mediniai tvoros segmentai pakeisti vielos tinklu (b. l. 22). Laikmena, kurioje užfiksuotos faktinės aplinkybės ir kuri yra sudedamoji faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo dalis, pateikta teismui.

25. Tačiau turėdama tokius duomenis, antstolė nevykdė jai įstatyme numatytos pareigos, t.y. neatliko veiksmų, kuriuos ją įpareigoja atlikti CPK 771 straipsnis.

26. Įrodymų tyrimo metu buvo ištirtos skaitmeninėje laikmenoje pateiktos fotonuotraukos, darytos 2017 - 2019 m. bei vaizdo ir garso įrašas (b. l. 125). Ištyrus šiuos įrodymus teismo posėdyje nustatyta, kad žemės sklypo dalis A ir C skyrusi tvora nebuvo nugriauta, nuardyta dalis medinių tvoros segmentų, jie pakeisti vielos tinklu. Įrodymų, kad būtų pašalinti, iškasti, perkelti tvoros stulpeliai ar sumažintas tvoros stulpelių aukštis teismui nepateikta. Priešingai, lyginant skirtingu laikotarpiu darytas fotonuotraukas matyti, kad keitėsi tvoros segmentų forma. Pagal tvoros fiksavimo laiką matyti, jog 2017 m. tvora buvo medinių segmentų, vėliau 2019 m. spalio mėn. dalis medinių tvoros segmentų pakeisti vielos tinklu. Šias aplinkybes pagrindžia ir 2019 m. gruodžio 11 d. Akte Nr. 2 (b. l. 121-121) nurodytos aplinkybės. I. ir D. P. pateikti matavimai (b. l. 37, 40-43) ir pateikti paaiškinimai, nepaneigia fakto, jog teismo sprendimas nėra įvykdytas.

27. Nors ištirtų aplinkybių ir įrodymų visuma patvirtina teismo sprendimo nevykdymą, tačiau teismo sprendimą vykdančiai antstolei nesilaikius CPK 771 straipsnyje nustatytos tvarkos ir nesikreipus į teismą su sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu (kaip nustatyta, vykdomojoje byloje net nesant antstolės nurodyto Akto Nr. 1), teismas neturi teisinio pagrindo išeiti už pareikšto pareiškimo (nubausti už antstolės 2019 m. rugsėjo 20 d. raginimo / įpareigojimo Nr. S-19-74-13499 nevykdymą) nagrinėjimo ribų ir antstolės pareiškimas netenkintinas.

28. Pažymėtina, kad aiškinant CPK 771 straipsnyje nustatytą reguliavimą, kasacinis teismas yra nurodęs, jog minėtame straipsnyje numatytu atveju turi būti atliekama ex ante (prieš veiksmą) teisminė sprendimo neįvykdymo aplinkybių (priežasčių) patikra.

29. Šiuo atveju teisminio nagrinėjimo metu iš suinteresuotų asmenų paaiškinimų ir jų pateiktų įrodymų (b. l. 9) nustatyta, kad teisme pagal I. ir D. P. ieškinį atsakovams J. ir A. M. pradėta civilinė byla dėl tvoros pastatymo ir vaizdo stebėjimo kamerų pašalinimo. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad minėta civilinė byla Nr. e2-527-323/2020 nėra išnagrinėta, teismo posėdis paskirtas 2020 m. balandžio 22 d.

30. Taigi nustačius, jog tarp tų pačių šalių nagrinėjama civilinė byla dėl tvoros įteisinimo, baudos skyrimas šioje proceso stadijoje, prieštarautų bendriesiems teisingumo ir protingumo principams.

31. Netenkinus antstolės R. Vizgaudienės pareiškimo, teismas plačiau nepasisako dėl suinteresuotų asmenų J. ir A. M. prašymo skirti baudą jų (išieškotojų) naudai. Teismas taip pat nenagrinėja suinteresuotų asmenų J. ir A. M. prašymo nubausti už priesaikos sulaužymą, nes vykdymo procese teismas gali taikyti tik sankcijas už vykdymo proceso pažeidimus (CPK 616 straipsnis).

Dėl J. ir A. M. prašymo priteisti 100 Eur bylinėjimosi išlaidas.

32. Suinteresuoti asmenys J. ir A. M. prašė teismo priteisti iš skolininkų I. ir D. P. patirtas išlaidas - 100 Eur išlaidas už antstolės R. Vizgaudienės atliktą faktinių aplinkybių konstatavimą.

33. CPK 593 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus (t. y. pareiškimus dėl leidimo įeiti į skolininko būstą, dėl vykdomosios bylos nutraukimo, kai sudaroma taikos sutartis, dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą, dėl baudų skyrimo šio Kodekso VI dalyje numatytais atvejais, taip pat kitais klausimais, kylančiais iš vykdymo proceso) vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

34. Kasacinio teismo išaiškinta, jog CPK 593 straipsnio 5 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas nustato specialiąją bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklę teismui nagrinėjant CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus. Nurodytais atvejais netaikytina bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė, įtvirtinta CPK 93 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 593 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais antstolis privalo kreiptis į teismą, nes nurodytų klausimų išsprendimas priskirtinas išimtinai teismo, o ne antstolio kompetencijai. Dėl šios priežasties, antstoliui nurodytais klausimais neturint pasirinkimo teisės spręsti kreiptis į teismą ar ne, siekdamas nepagrįstai neapsunkinti antstoliui jam įstatymo pavestų funkcijų vykdymo procese vykdymą, įstatymo leidėjas CPK 593 straipsnio 5 dalyje įtvirtino minėtą specialiąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019).

35. Be to, pažymėtina ir tai, kad byla teisme pradėta ne pagal suinteresuotų asmenų A. ir J. M., tačiau pagal antstolės pareiškimą, todėl, kaip minėta, patikrinti, ar įvykdytas teismo sprendimas buvo antstolės pareiga ir prerogatyva.

36. Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir nurodytam teisiniam reguliavimui suinteresuotų asmenų A. ir J. M. prašymas priteisti iš I. ir D. P. 100 Eur patirtų išlaidų netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 771 straipsniu,

Teismas nutaria:

netenkinti pareiškėjos antstolės Redos Vizgaudienės pareiškimo dėl nubaudimo už antstolės 2019 m. rugsėjo 20 d. raginimo / įpareigojimo Nr. S-19-74-13499 nevykdymą.

Netenkinti suinteresuotų asmenų J. ir A. M. prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0074/19/01171 grąžinti antstolei Redai Vizgaudienei.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Audra Ežerskė