Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1532-779/2019

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-11-12
Bylos Nr.: e2A-1532-779/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-33272-2016-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
Atsakovas: T. Z., J. Z.
Ieškovas: A. K.
Trečiasis asmuo: Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

Kategorijos

3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-1532-779/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33272-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ingos Staknienės (pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Petkuvienės ir Vaclovo Pauliko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų T. Z. ir J. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovams T. Z., J. Z. dėl įpareigojimo pašalinti statinį, tretieji asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, jo patikslinimais, prašydamas įpareigoti atsakovus per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo jėgomis ir lėšomis statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka pašalinti į ieškovui priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), patenkančią atraminę sieną, 2018-10-08 Atraminės betoninės sienos schemoje pažymėtą taškais 7 (Koordinatės x:6065354.31; y:581652.91), 8 (Koordinatės x:6065365.83; y:581658.69) ir 9 (Koordinatės x:6065389.24; y:581670.20).

2. Nurodė, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). 2006-03-21 ieškovas davė sutikimą atsakovams įrengti atraminę sieną jiems nuosavybės teise priklausančiame sklype iki 2,2 metrų aukščio nuo esamo reljefo paviršiaus ir jiems priklausančio sklypo pusės, su sąlyga, kad vanduo nuo šio sklypo bus nuvedamas į gatvę. 2015 m. išryškėjus atraminės sienos statybos trūkumams, o atsakovams nesiimant jokių priemonių situacijai pakeisti, dėl šio statinio būklės įvertinimo ir statinio dokumentacijos patikrinimo, ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos ir Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atliko atraminės sienos (duomenys neskelbtini), patikrinimą, ir 2015 m. lapkričio 6 d. surašė Statybos patikrinimo aktą Nr. SPA-2340, kuriame užfiksavo, kad atraminė siena (aukštis - apie 2,15 m), pagal pateiktą žemės sklypo planą, parengtą 2005 m. balandžio 27 d., pastatyta už sklypo ribų. Nacionalinės žemės tarybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius 2016 m. sausio 15 d. atliko ieškovo žemės sklypo patikrinimą ir nustatė, kad atsakovai pastatė atraminę sieną ieškovo žemės sklype, o ieškovo sklypo užimtas plotas yra 24 kv. m. Taip pat nustatė, kad įrengta atraminės sienos dalis patenka į valstybinę žemę, atraminės sienos ilgis valstybinėje žemėje – 3,77 m. Ieškovas pažymėjo, kad sutikimą statyti atraminę sieną atsakovams davė jiems priklausančiame žemės sklype, o ne ieškovo.

Atsiliepimas

3. Atsakovai pateikė atsiliepimą, su vėlesniais patikslinimais, prašydami ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais: atsakovai nepastatė ieškinyje nurodomos atraminės sienutės ieškovui priklausančiame žemės sklype, todėl neturi pareigos jos pašalinti; atraminė sienutė ieškovo žemės sklype stovėjo dar iki atsakovams įsigyjant jiems priklausantį žemės sklypą bei jame pastatant gyvenamąjį namą; pats ieškovas ieškinyje pripažįsta, kad ginčo atraminė sienelė yra ieškovui priklausančio žemės sklypo dalyje, todėl priklauso ieškovui.

4. Atsakovai nurodė, kad ginčo atraminė siena nebuvo pastatyta ieškovo suteikto leidimo statyti sieną pagrindu – šis leidimas iki šiol nėra įgyvendintas. Liudytojai A. K., M. M. bei D. P. pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėjant pirmą kartą patvirtino, kad iki atsakovui įsigyjant jam priklausantį žemės sklypą ir pradedant ten vykdyti žemės darbus bei gyvenamojo namo statybos darbus, ieškovui priklausančiame žemės sklype jau buvo įrengta atraminė sienelė bei ant jos pritvirtinta medinė tvora. Nurodė, kad neprieštarauja, jog ieškovas savo lėšomis ir jėgomis pašalintų, rekonstruotų ar remontuotų savo žemės sklype stovinčią atraminę sienelę, kuri, nors ir neįregistruota nekilnojamojo turto registre, priklauso ieškovui. Tačiau tuo atveju, jei ieškovas ketintų atlikti atraminės sienelės nugriovimo darbus, tokie darbai privalo būti atliekami taip, kad atsakovams ir/ar jų turtui nebūtų padaryta žala, kadangi tarp ieškovui priklausančio žemės sklypo ir atsakovams priklausančio žemės sklypo yra ženklus reljefo skirtumas, todėl atraminės sienutės pašalinimas gali lemti nuostolių atsiradimą, nes be sienutės iš atsakovų žemės sklypo (esančio aukščiau) į ieškovo žemės sklypą gali nuslinkti žemės sluoksnis.

Šalies argumentai

5. Ieškovas apie visus nurodytus veiksmus žinojo nuo pat jų atlikimo momento, t. y. jau daugiau kaip 10 metų, tačiau pretenzijų atsakovams dėl atraminės sienelės paaukštinimo fakto, nei dėl atraminės sienelės kokybės trūkumų nereiškė. Tik 2015 metais ieškovas pradėjo reikšti pretenzijas dėl tariamai netinkamos atraminės sienelės kokybės. Atsižvelgiant tai, kad atraminės sienelės rangos darbai buvo atliekami ieškovo žemės sklype, ieškovas negalėjo apie tokius darbus nežinoti, o bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas ieškovui pareikšti reikalavimą, susijusį su atsakovų atliktu atraminės sienelės paaukštinimu, pasibaigė 2016 m. liepos mėnesį, todėl prašo ieškovo reikalavimus atmesti taikant ieškinio senaties institutą.

Atsiliepimas

6. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog gavęs ieškovo skundą, taip pat kitą informaciją dėl atraminės sienos (duomenys neskelbtini), atliko patikrinimą ir 2015 m. lapkričio 6 d. surašė Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą aktą Nr. SPA-2340, kuriame užfiksavo, kad atraminė siena (aukštis apie 2,15 m.), pagal pateiktą žemės sklypo planą (duomenys neskelbtini) pastatyta už sklypo ribų. Vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) projekte nurodyta, kad atraminė siena yra esama, o projektas parengtas 2006 metais, kuriam 2006 m. birželio 9 d. gautas statybos leidimas Nr. GN/352/06-0627. Pažymėjo, kad projektinėje dokumentacijoje yra pateiktas gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininko A. K. 2006 m. kovo 21 d. sutikimas, kuriame nurodyta, kad leidžiama statyti iki 2,2 m atraminę sienutę. Trečiasis asmuo, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, vadovaudamasis teisės aktais, pagal kuriuos skundų ir pranešimų nagrinėjimas nutraukiamas, jeigu statybos darbai atlikti daugiau kaip prieš 10 metų, nutraukė skundo nagrinėjimą. Prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.

7. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog ieškovas 2006 m. kovo 21 d. išreiškė sutikimą (notarinio registro Nr. 2-2968), kad atsakovai įrengtų atraminę sieną jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), iki 2,2 metrų aukščio nuo esamo reljefo paviršiaus iš jiems priklausančio sklypo pusės. Pažymėjo, kad trečiasis asmuo 2016 m. vasario 19 d. raštu Nr. 49SFN-231-(14.49.104) „Dėl galimo administracinio teisės pažeidimo“ ir 2016 m. kovo 21 d. raštu Nr. 49SFN-452-(14.49.104) „Dėl informacijos pateikimo“ kvietė atsakovus dėl administracinio teisės pažeidimo išaiškinimo ir/ar protokolo surašymo užfiksuoto atlikus žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-09. Prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino.

9. Teismas nustatė, kad pareikšti reikalavimai kvalifikuotini taikant civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnį (negatorinis ieškinys) ir ieškovui tenka procesinė našta įrodyti, jog jis yra turto savininkas bei tai, kad jo teisės yra pažeistos, o atsakovui reikia įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus.

10. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo taikyti prašomą ieškinio senaties terminą, kadangi ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną pažeidimo dieną. Nurodė, kad ieškinio senaties termino taikymo skaičiavimo pradžia turėtų būti siejama ne su prašomos nugriauti atraminės sienelės statymo (paaukštinimo) data, o su žemės sklypo kadastrinių matavimu atlikimo data – 2008 m. rugsėjo 30 d., kuomet ieškovui tapo žinoma, jog ginčo atraminė sienelė yra ieškovui priklausančiame sklype. Ieškinys teismui pateiktas 2016 m. rugsėjo 13 d., todėl bendras 10 metų senaties terminas ieškinio pateikimo dieną nebuvo pasibaigęs.

11. Teismas, remiantis šalių paaiškinimais bei liudytojo parodymais nustatė, jog atsakovai atliko atraminės sienelės statybos darbus ieškovui priklausančiame sklype, ją pritaikydami prie atsakovams priklausančio žemės sklypo reljefo, neturėdami ieškovo sutikimo, nes ieškovas buvo davęs sutikimą pastatyti atraminę sienelę atsakovams nuosavybės teise priklausančiame sklype, todėl pirmosios instancijos teismas konstatavo ieškovo, kaip žemės sklypo savininko, teisių pažeidimą, nurodęs, kad šalių pateiktos aplinkybės dėl buvusios tvoros pamatų aukščio bei atliktų atraminės sienos darbų, jų apimties, teisiniu požiūriu nėra reikšmingos. Teismas nurodė, kad atsakovai, neteisėtai pastatydami (paaukštindami) atraminę sieną, prisiėmė neigiamų pasekmių kilimo riziką, todėl turi pašalinti neteisėtai pastatytą visą ieškovo sklype esančią atraminę sieną.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

12. Atsakovai pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimą, priimti byloje naują sprendimą - ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Šią civilinę bylą pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas jau antrąjį kartą, neatsižvelgė ir neįvertino bylą apeliacine tvarka nagrinėjusio ir 2018 m. gegužės 16 d. nutartimi ją nagrinėti atgal pirmosios instancijos teismui grąžinusio Vilniaus apygardos teismo argumentus bei pastabas, t. y. skundžiamu sprendimu teismas taip iki galo ir neišnagrinėjo visų su atraminės sienelės pastatymu susijusių aplinkybių.

12.2 Teismo sprendimas faktiškai neįgyvendinamas, neaiškus, ne tik nesukuria taikos tarp šalių, o priešingai - suponuoja naujų teisminių ginčų kilimą ateityje. Nurodė, kad apeliacinio teismo nutartimi buvo pabrėžta būtinybė priimant teismo procesinį sprendimą įvertinti galimas sprendimu nustatomo įpareigojimo pasekmes ir siekti jų išvengti, kas nebuvo padaryta priimant skundžiamą teismo sprendimą. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nugriovus ginčo sienelę, dėl gretimų žemės sklypų reljefo skirtumų, iš atsakovo žemės sklypo ant ieškovo žemės sklypo pradėtų slinkti žemės sluoksnis, ilgainiui galimai netgi išjudinant atsakovų gyvenamojo namo pamatus bei darant įtaką jo stabilumui. Apeliacinis teismas pabrėžė būtinybę išsaugoti tam tikrą atraminę sienelę ar taikyti kitokią priemonę reljefo stabilumui užtikrinti, tačiau pirmosios instancijos teismas tokias apeliacinio teismo išvadas ignoravo - sprendimu atsakovai įpareigoti nugriauti vienintelę žemės slinkimą sulaikančią priemonę, neįvertinant dėl tokio įpareigojimo vykdymo galinčių kilti pasekmių abiems ginčo šalims.

Žemesnės instancijos teismas

12.3. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai sprendė, jog ieškovas, pareiškęs ieškinį daugiau kaip po 10 metų po ginčo atraminės sienelės paaukštinimo, nepraleido ieškinio senaties termino.

Atsiliepimas

13. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

13.1. tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė atsakovams nepalankų sprendimą, nereiškia, kad teismas tinkamai ir išsamiai neišnagrinėjo aplinkybių, susijusių su atraminės sienos statyba. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovo sklype buvęs medinės tvoros pamatas buvo įrengtas su tikslu laikyti medinę tvorelę, bet nebuvo apskaičiuotas 2,15 m aukščio atraminės sienos statybai ir nebuvo skirtas apkrovoms, kylančioms dėl 5 m aukščio supilto pylimo, slėgiui išlaikyti. Be to, iki atsakovams įsigyjant žemės sklypą ir namo jame statybos pradžios, tarp šalių sklypų nebuvo ženklaus reljefo skirtumo, todėl nebuvo ir poreikio turėti atraminę sieną.

13.2. Byloje nėra rašytinių įrodymų, pagrindžiančių atsakovų versiją, jog atraminė siena buvo pastatyta dar iki atsakovams įsigyjant žemės sklypą. Priešingai, ginčo atraminės sienos statytojai yra atsakovai, ką pagrindžia šie rašytiniai bei kiti įrodymai: a) 2015 m. lapkričio 19 d. Vilniaus m. savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus sudarytame faktinių duomenų patikrinimo akte Nr. A32- 3761/15 (2.1.15-UK9), konstatuota, kad atraminės sienos konstrukciją pastatė atsakovai; b) 2018 m. liepos 26 d. antstolės B. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole yra užfiksuota, kad atraminė siena yra vientiso betono liejimo, išlieta vienu metu ir be požymių, kad būtų statyta (pristatyta) ant anksčiau buvusių statinių, kaip teigia atsakovai; c) betono liejimo siena juosia atsakovams priklausantį žemės sklypą ne tik ribose su ieškovui priklausančiu žemės sklypu, bet ir riboje su (duomenys neskelbtini) sklypu, taip pat tęsiasi ir juosia atsakovų sklypą nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, dėl to akivaizdu, jog ieškovui negalėjo būti jokio poreikio statyti sieną, juosiančią visą atsakovo sklypą; d) atsakovai su ginčo objektu elgėsi kaip su nuosavu - 2006 m. organizavo ir vykdė remonto darbus, 2016 m. sausio 7 d. sudarė projektavimo paslaugų sutartį Nr. 160107 Atraminės sienos būklės tyrimui, visus šiuos veiksmus atlikdami be kokio nors derinimo su ieškovu.

13.3. Atsakovai nurodo, kad jie tik paaukštino jau buvusią atraminę sienelę, tačiau toks paaukštinimas negali būti laikomas sienelės statybos darbais remiantis LR Statybos įstatymo 2 str. 72 p., Statybos įstatymo 2 str. 90 p.

13.4. Nėra ginčo dėl to, kad atraminė siena nuo jos pastatymo momento iki šios dienos užima dalį ieškovui priklausančio žemės sklypo, todėl ieškovo, kaip žemės sklypo savininko, teisės yra pažeidžiamos kiekvieną dieną. CK 1.127 str. 5 d. nustato, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Teismų praktika dėl ieškinio senaties reikšti negatorinius ieškinius, yra vienoda ir nuosekli - savininkai, gindami nuosavybės teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo teisės netekimu, ieškinį gali pareikšti tol, kol tęsiasi teisių pažeidimas arba nelikviduojami pažeidimu sukeliami padariniai, todėl ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

13.5. Dėl galimybės įvykdyti teismo sprendimą, ieškovas nurodė, jog atsakovai turėtų pasirengti bei suderinti projektą, kuriame, be kita ko, būtų aptartos reljefo stabilumą užtikrinančios priemonės, gauti statybos leidimą ir pan.

13.6. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad teismo sprendimas nesukuria tarp šalių teisinės taikos, tačiau atsakovai nutyli, jog patys atmetė visus proceso metu ieškovo siūlytus taikaus ginčo išsprendimo variantus.

14. Tretieji asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

16. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

17. CPK 314 str. įtvirtinta nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Su apeliaciniu skundu atsakovai pateikė naują įrodymą - „Laikančio tvorą pamato paaukštinimo vizualizaciją“, tačiau nenurodo, kodėl šis įrodymas nebuvo pateiktas bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu bei nereiškia prašymo minėtą dokumentą prijungti prie bylos medžiagos. Tai sudaro pagrindą teikiamą naują įrodymą atsisakyti priimti.

18. Byloje nustatyta, kad 2006 m. kovo 21 d. ieškovas davė sutikimą kaimynams T. Z. ir J. Z. įrengti atraminę sienelę jiems nuosavybės teise priklausančiame sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), iki 2,2 metrų aukščio nuo esamo reljefo paviršiaus ir jiems priklausančio sklypo pusės, su sąlyga, kad vanduo nuo šio sklypo bus nuvedamas į gatvę. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atliko atraminės sienos (duomenys neskelbtini), patikrinimą ir 2015 m. lapkričio 6 d. surašė Statybos patikrinimo aktą Nr. SPA-2340, kuriame užfiksuota, kad atraminė siena pagal pateiktą žemės sklypo planą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Vilniuje, parengtą 2005 m. balandžio 27 d., pastatyta už sklypo ribų. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius, 2016 m. sausio 15 d. atlikęs patikrinimą, nustatė, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas (pažeidėjas) pastatė atraminę sieną, ant kurios užtiesęs vielos tinkle tvorą, gretimame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio užimtas plotas yra 24 kv. m. bei pažeidėjo įrengtos atraminės sienos dalis patenka į valstybinę žemę, atraminės sienos ilgis valstybinėje žemėje — 3,77 m. Antstolės B. P. 2018 m. liepos 26 d. surašytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad atraminė siena yra vientiso betono liejimo, išlieta vienu metu (matomos vientisos betoną laikiusių skydų paliktos linijos), be požymių, kad būtų statyta (pristatyta) ant anksčiau buvusių statinių. Betono liejimo siena juosia atsakovams priklausantį žemės sklypą ne tik ribose su ieškovui priklausančiu žemės sklypu, bet ir riboje su (duomenys neskelbtini), taip pat tęsiasi ir juosia atsakovų sklypą nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės.

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, paskirstydamas įrodinėjimo pareigą, nurodė, kad savininkas neturi įrodinėti, jog jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Savininkui įrodžius savo nuosavybės teises į daiktą ir šių teisių pažeidimo faktą, atsakovas turi įrodyti, kad jo veiksmai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010). Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti, kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015).

20. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338-969/2016).

21. Ieškovui nuo 2001 m. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), besiribojantis su atsakovams nuosavybės teise priklausančių sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), įsigytu 2005 m. sausio 1 d. pirkimo pardavimo sutarties pagrindu. Rašytinė bylos medžiaga (2015 m. lapkričio 3 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statytos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos statybos patikrinimo aktas; Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. sausio 15 d. atlikto patikrinimo pagrindu surašytas dokumentas apie atraminės sienutės statytoją), ieškovo į bylą pateiktos nuotraukos, ieškovo paaiškinimai bei teismo posėdžio metu apklausti liudytojai A. K., D. P., M. M. patvirtino, kad iki 2006 m. šalių sklypus skyrė medinė tvora bei kad sklypų aukščiai buvo vienodi, atraminė siena nebuvo reikalinga. Ieškovo sutikimas įrengti atraminę sienelę duotas atsakovams 2006 m. Dėl to darytina išvada, jog iki ieškovo sutikimo davimo, atraminės sienutės, skiriančios šalių sklypus, nebuvo. Atsakovai neprisipažįsta įrengę atraminę sienelę, nurodo tik ją rekonstravę, pristatę, tačiau atsakovų teisės pažeidimą, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, įrodo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2015 m. lapkričio 6 d. surašytas Statybos patikrinimo aktas Nr. SPA-2340, kuriame fiksuota, jog atraminė siena pastatyta už atsakovų sklypo ribų, taip pat Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. sausio 15 d. atliktas patikrinimas, kuriame konstatuota, jog žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas pastatė atraminę sieną gretimame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio užimtas plotas yra 24 kv. m.

22. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas. Aiškindamas šią nuostatą Konstitucinis Teismas yra konstatavęs (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas), kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją.

23. Tiek ieškovas, tiek atsakovai (apeliantai), būdami žemės sklypų savininkai, turi teisę savo nuosavybę valdyti ir ja naudotis taip, kaip jiems atrodo tinkama, tačiau nepažeisdami kitų asmenų teisių bei įstatymų reikalavimų. Byloje nustatyta neginčijama aplinkybė, kad apeliantų atraminė sienutė įsiterpia į ieškovo žemės sklypą. Kiekvienas asmuo turi pareigą nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, todėl apeliantai, įrengdami atraminę sienutę, turėjo užtikrinti, kad jų kaimynų nuosavybės teisės nebus pažeistos. Šios pareigos nevykdant, apeliantams ir tenka tokio nevykdymo pasekmės.

24. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakovų daromą pažeidimą tęstiniu ir netenkino atsakovų prašymo dėl ieškinio senaties termino taikymo. CK 4.103 straipsnio 1 dalis numato, kad tuo atveju, kai statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti draudžiama. Ieškovas reiškia ieškinį tuo pagrindu, kad atsakovai neteisėtai pastatė atraminę sienutę ant ieškovui priklausančio žemės sklypo ir ja naudojasi, sienutė nėra pašalinta, todėl tai yra tęstinis pažeidimas, kuris tęsiasi kiekvieną atlikto pažeidimo dieną. Jeigu nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, tada neturi reikšmės, kada nuosavybės teisės pažeidimas prasidėjo, svarbu nustatyti, kad pažeidimas tebesitęsia ieškinio pareiškimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2014).

25. Apeliantai nurodo, jog tokiu pirmos instancijos teismo sprendimu nebuvo atkurta taika tarp šalių. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą bei pirmos instancijos teismo sprendimo motyvus, abejoja, ar taikiu ginčo išsprendimu buvo suinteresuoti patys atsakovai (apeliantai).

26. Apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendime neatsižvelgta į Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr.e2A-411-262/2018 pastabas, jog pašalinus atraminę sieną, kiltų šlaito nusilinkimo rizika ir toks ginčo sprendimo būdas galimai būtų žalingas abiem šalims. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi ieškovas su patikslintu ieškiniu pateikė statybas vykdančių įmonių atsakymus į paklausimą dėl techninės galimybės pašalinti atraminę sieną. Į bylą pateikti UAB „Geocon“, UAB „Constatus“ bei UAB „Pasidarysiu pats“ atsakymai patvirtina, kad atraminės sienos pašalinimo darbai gali būti atliekami nesukeliant šlaito nuslinkimo rizikos. Skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodoma, kad atraminė sienutė iš ieškovo sklypo dalies turi būti pašalinta statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad atsakovai turi parengti bei suderinti projektą su numatytomis reljefo stabilumą užtikrinančiomis priemonėmis, gauti statybos leidimą ir t. t., ir pan.

27. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, įvertinęs skundžiamame sprendime padarytas teismo išvadas, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, jog, priešingai apeliantų argumentams dėl nesuprantamo ir praktiškai neįgyvendinamo teismo sprendimo, Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamame sprendime atskleidė bylos esmę, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus atsakovų apeliacinį skundą, ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme – 700 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovų T. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 700 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Inga StaknienėRūta PetkuvienėVaclovas Paulikas