- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-16
- Bylos Nr.
- e2A-411-262/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33272-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ona Gasiulytė, Henrichas Jaglinskis
- Atsakovas
- T. Z., J. Z.
- Ieškovas
- A. K.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henricho Jaglinskio ir Aldonos Tilindienės kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų T. Z. ir J. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovams T. Z. ir J. Z. dėl įpareigojimo pašalinti statinį, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškiniu prašė: įpareigoti atsakovus per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo jėgomis ir lėšomis pašalinti atraminės sienos dalį, patenkančią į ieškovui priklausantį žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). 2006 m. kovo 21 d. ieškovas davė sutikimą atsakovams įrengti atraminę sieną jiems nuosavybės teise priklausančiame sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), iki 2,2 metrų aukščio nuo esamo reljefo paviršiaus ir jiems priklausančio sklypo pusės, su sąlyga, kad vanduo nuo šio sklypo bus nuvedamas į gatvę. Atsakovai atraminę sieną pastatė ne savo sklype, kaip buvo leidęs ieškovas, o ieškovo. Atsakovai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos buvo įpareigoti iki 2015 m. spalio 30 d. suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti atraminę sieną, tačiau jie to nepadarė.
Atsiliepimas
3. Atsakovai atsiliepime į ieškinį prašė atmesti ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsakovai nurodė, kad jie nepastatė ieškinyje nurodomos atraminės sienos ieškovui priklausančiame žemės sklype, todėl neturi pareigos jos pašalinti. Pažymi, kad ši siena ieškovo žemės sklype stovėjo dar iki atsakovams įsigyjant jiems priklausantį žemės sklypą bei jame pastatant gyvenamąjį namą, t. y. atsakovai žemės sklypą įsigijo 2005 m. sausio 31 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Aplinkybę, kad atraminė siena ieškovo žemės sklype jau stovėjo, patvirtina 2015 m. balandžio 25 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas ir jo priedas, Sodininkų bendrijos „Šeškinė“ planas, atsakovams priklausančio gyvenamojo namo projektiniuose dokumentuose. Pažymi, kad ginčo atraminė siena nebuvo pastatyta ieškovo suteikto leidimo statyti sieną pagrindu - šis leidimas iki šiol nėra įgyvendintas, atsakovų žemės sklype jokia nauja atraminė siena nebuvo pastatyta.
5. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į ieškinį prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.
6. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į ieškinį prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas visiškai: atsakovai įpareigoti per 30 dienų nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo savo jėgomis ir lėšomis pašalinti atraminės sienos dalį, išskyrus jos pamatus, patenkančią į ieškovui priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nustatant 50 Eur dydžio baudą už teismo sprendimo kiekvieną neįvykdymo dieną, sumą išieškant ieškovo A. K. naudai; iš atsakovų ieškovui lygiomis dalimis priteistas 31 Eur bylinėjimosi išlaidų.
8. Teismas nurodė, kad atsakovai gavo sutikimą įrengti atraminę sieną (atramines sieneles) savo sklype, tačiau juo nesinaudojo, o savavališkai nugriovė ieškovo sklype esančią tvorą, palikdami jos pamatus, ant kurių pastatė ginčo atraminę sieną. Apie tokius veiksmus jie ieškovo neinformavo. Taigi, darbai atlikti savavališkai, t.y. neturint žemės sklypo savininko sutikimo, todėl statybos darbai yra neteisėti. Todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimas pašalinti ginčo atraminę sieną yra adekvatus pagal pažeidimo pobūdį ir apimtį, todėl toks reikalavimas buvo patenkintas. Ieškovo nurodytas atraminės sienos pašalinimo 30 dienų terminas atitinka protingumo kriterijus; tuo pačiu nustatytina 50 Eur dydžio bauda už teismo sprendimo kiekvieną neįvykdymo dieną, sumą išieškant ieškovo naudai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
9. Atsakovai apeliaciniu skundu prašo: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; prijungti papildomus rašytinius įrodymus; apklausti liudytoją M. M.; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
10. Nurodė, kad teismas neišsiaiškino visų bylos aplinkybių susijusių su ginčo sienelės pastatymu (neištyrė visų įrodymų, neapklausė visų liudytojų). Anot atsakovų dalis ginčo sienelės jau buvo pastatyta dar prieš jiems įsigyjant sklypą, o atsakovai tik pastatė sienelės viršų. Teismas priimdamas sprendimą išėjo už ieškinio reikalavimų ribų, nes įpareigojo ieškovus nugriauti tik dalį sienelės, o pamatą palikti, tačiau ieškovas prašė įpareigoti nugriauti visą sienelę, be to, nėra aišku kokio dydžio pamatas turi būti paliktas, todėl toks teismo sprendimas gali sukelti naujus teisinius ginčus ateityje. Teismas taip pat nepagrįstai nusprendė skirti atsakovams baudą, jeigu sprendimas nebus vykdomas. Tokio reikalavimo ieškovas apskritai nebuvo pareiškęs, o atsakovams nebuvo suteikta galimybė pasisakyti dėl nuobaudos nustatymo pagrįstumo ir jos dydžio. Įpareigojimas pašalinti sienelę apskritai yra nepagrįstas, nes ją nugriovus nuo atsakovų sklypo gali pradėti slinkti žemės ir dėl to būtų padaryta žala tiek atsakovams, tiek pačiam ieškovui.
Atsiliepimas
11. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo: atsisakyti priimti pateikiamus naujus įrodymus, atsisakyti apklausti atsakovų prašomą liudytoją, apeliacinį skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
12. Nurodė, kad nepagrįsti atsakovų teiginiai, kad teismas peržengė ieškinio ribas. Ieškinio reikalavimai yra patenkinti taip kaip prašė ieškovas, nustatytas sprendimo terminas yra pakankamas pažeidimams pašalinti, o baudos skyrimas garantuoja tinkamą sprendimo įvykdymą. Teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, todėl nėra pagrindo priimti naujų įrodymų ar apklausti liudytojų. Teismas teisingai vertino į bylą pateiktus įrodymus ir tinkamai taikė ginčui taikytinus teisės aktus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
13. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
14. Teismas priimdamas sprendimą turi išsiaiškinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, kad nekiltų abejonių priimamo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, įvertinti visus į bylą pateiktus įrodymus, argumentuotai pasisakyti dėl kiekvieno reikalavimo, kodėl jis yra tenkinamas arba atmetamas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad šiuo atveju taip padaryta nebuvo.
15. Skundžiamame sprendime yra nurodyta, kad tarp šalių nekilo ginčo, kad atraminę sienelę pastatė atsakovai. Toks pirmosios instancijos teismo teiginys yra nepagrįstas, nes atsakovai teigia, kad atraminę sienelę pastatė ne jie, o ją tik paaukštino, t. y. pastatė dalį sienelės ant ieškovo seniau pastatytos sienelės dalies. Atsakovai teigia, jog atraminės sienelės pastatymo aplinkybes galėjo paaiškinti liudytojai, pvz. liudytoja A. K., tačiau teismo posėdžio metu, ši liudytoja nebuvo iki galo išklausyta. Taigi, tarp šalių vis dar yra ginčas dėl to, kas pastatė atraminę sienelę. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų su atraminės sienelės pastatymu susijusių aplinkybių.
16. Atsakovai apeliaciniame skunde teigia, kad teismas peržengė ieškinio ribas, nes nusprendė ir dėl to, ko neprašė ieškovas. Su šiuo atsakovų teiginiu taip pat sutiktina. Ieškovas ieškiniu prašė įpareigoti atsakovus per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo jėgomis ir lėšomis pašalinti atraminės sienos dalį, patenkančią į ieškovui priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Vilniuje. Tačiau teismas skundžiamu sprendimu atsakovus įpareigojo per 30 dienų nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo savo jėgomis ir lėšomis pašalinti atraminės sienos dalį, išskyrus jos pamatus, patenkančią į ieškovui priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nustatant 50 Eur dydžio baudą už teismo sprendimo kiekvieną neįvykdymo dieną, sumą išieškant ieškovo A. K. naudai. Pažymėtina, kad ieškovas ieškiniu neprašė įpareigoti atsakovų nugriauti dalį atraminės sienelės ir palikti jos pamatus, jis prašė nugriauti visą jo sklype esančią atraminę sienelę. Ieškovas taip pat neprašė skirti baudos už teismo sprendimo nevykdymą. Taigi, skundžiamu sprendimu buvo išeita už ieškinio ribų. Teismas to padaryti neturėjo teisės, nes ši byla nėra susijusi su viešojo intereso gynimu, ji nėra kilusi iš šeimos, darbo ar kitų teisinių santykių, dėl kurių teismas galėtų išeiti už pareikšto ieškinio ribų.
17. Teismo sprendimu turi būti atkuriama teisinė taika tarp šalių, tačiau ginčo sprendimu tas nėra padaryta, o priešingai - teismo nustatyti įpareigojimai ateityje gali sukelti naujus teisinius ginčus. Kaip minėta, atsakovai įpareigoti nugriauti tik dalį atraminės sienelės, o jos pamatus palikti. Toks įpareigojimas nėra tiksliai suformuluotas, nes nėra nurodyta kokio aukščio pamatus atsakovai turėtų palikti, o kokią sienelės dalį nugriauti. Be to, toks įpareigojimas apskritai negali būti įgyvendinamas, nes ieškovas siekia, kad atraminės sienelės jo sklype visiškai neliktų, t. y. kad jo sklypo dalis būtų atlaisvinta. Taigi, net ir nugriovus dalį sienelės, bet palikus tam tikro dydžio pamatus, ieškovas galėtų teigti, jog atsakovai nevisiškai įvykdė teismo sprendimą ir inicijuoti naujus procesus prieš atsakovus. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad esant minėtiems ginčams tarp šalių, teisinė taika tarp šalių atkurta nebus.
18. Dėl teisinės taikos tarp šalių atkūrimo yra svarbus ir kitas aspektas – kokius padarinius realiai sukels sienelės pašalinimas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp ieškovo ir atsakovų žemės sklypų yra nemažas aukščių skirtumas, todėl sutiktina su atsakovų argumentu, jog pašalinus atraminę sienelę, padidėtų šlaito nuslinkimo rizika, ir tokiu atveju tiek atsakovai, tiek ieškovas patirtų nuostolių. Taigi, tam tikros atraminės sienelės ar kitokių priemonių, skirtų laikyti šlaitą, išsaugojimu turėtų būti suinteresuoti ne tik atsakovai, bet ir ieškovas, t. y. ieškovas turi siekti tokio ginčo sprendimo būdo, kuris būtų ne žalingas, o naudingas visoms šalims.
19. Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų bylai reikšmingų aplinkybių ir neįvertino visų į bylą pateiktų įrodymų. Taigi, nebuvo atskleista bylos esmė. Tačiau, priešingai nei prašo atsakovai, bylos visa apimtimi (iš esmės) negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Šioje byloje yra būtina surinkti papildomus įrodymus, apklausti liudytojus bei atsižvelgus į patikslintas aplinkybes, šalims pateikti atsikirtimus. Visa tai įmanoma padaryti tik pirmosios instancijos teisme, nes bylą išnagrinėjus iš esmės apeliacinės instancijos teisme ir priėmus naują sprendimą, kita šalis prarastų galimybę dėl jo pateikti apeliacinį skundą.
20. Dėl išvardintų priežasčių apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas sprendimas naikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).
21. Kadangi skundžiamas sprendimas buvo panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (t. y. byla yra tęsiama toliau), teisėjų kolegija nesprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose klausimų. Šie klausimai turės būti išnagrinėti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme iš naujo metu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 4 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.