Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei D. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, tretieji asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Žemaitijos saugomų teritorijų direkcija, Skuodo rajono savivaldybės administracija, dėl žemės nuomos sutarties modifikavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas ieškiniu prašė pakeisti (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 4 punktą, išdėstant, jog išnuomojamoje žemėje esančių žemės savininkui ar kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių naudojimo sąlygų, naujų pastatų, statinių statybos, kelių tiesimo, vandens telkinių įrengimo ir kitos sąlygų, taip pat pastatų ir įrenginių paskirties, pasibaigus žemės nuomos terminui, nėra.

Nurodė, kad Plungės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimu buvo įpareigotas per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus (duomenys neskelbtini) savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini), parengiant projektinę dokumentaciją ir sumokėjus nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gaunant statybą leidžiantį dokumentą, statybą leidžiančio dokumento kopiją pateikiant Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, o per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, įpareigotas savo lėšomis per 3 mėnesius likviduoti savavališkos statybos padarinius – išardyti savavališkai rekonstruoto statinio – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį – pristatytą priestatą, kurio ilgis – 53,70 m, plotis – 11,80 m, aukštis – nuo 3,5 m iki 4,0 m, adresas (duomenys neskelbtini) Skuodo r., ir sutvarkyti statybvietę. Tuo pačiu sprendimu ieškovas buvo įpareigotas per nustatytą terminą neįvykdžius nustatytų reikalavimų, mokėti 10 Eur baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turi būti išardyta savavališkai pastatyta statinio dalis, pasibaigimo į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos sąskaitą. Teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartimi minėto sprendimo vykdymas atidėtas iki 2021 m. birželio 2 d.

Ieškovo nuomone, Nacionalinė žemės tarnyba nepagrįstai atsisakė pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį, kadangi valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 „Dėl Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Taisyklės), draudimas žemės ūkio paskirties žemės sklypuose statyti ir (ar) rekonstruoti statinius nėra numatytas. Jokiame teisės akte nėra numatytas draudimas statyti statinius žemės ūkio paskirties sklype. Šią aplinkybę yra išaiškinusi ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, nurodydama, kad žemės sklypuose, kurių pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio paskirties žemė, galima statyti ūkininkų sodyboms ir žemės ūkio veiklai ar alternatyviai veiklai reikalingus statinius. Konkrečių galimų statyti statinių (pastatų, inžinerinių statinių) dydžių teisės aktai nenustato.

Pažymėjo, kad civilinės bylos, kurioje buvo sprendžiamas savavališkos statybos padarinių klausimas, nagrinėjimo metu Nacionalinė žemės tarnyba nekėlė klausimo dėl nuomojame valstybiniame žemės sklype esančio ir ieškovui priklausančio statinio remonto ir rekonstrukcijos draudžiamumo, priešingai, pateikdama atsiliepimą nurodė, kad pareiškėjas, norėdamas rekonstruoti pastatą – daržinę, privalėjo žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdyti nuosavybės teise arba naudotis kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais.

Ieškovo vertinimu teismas 2018 m. gruodžio 18 d. sprendime konstatavo, jog savavališka statyba, t. y. daržinės rekonstrukcija atlikta žemės sklype, yra galima. Nacionalinė žemės tarnyba šio sprendimo neginčijo, kas reiškia, kad aktualiame valstybinės žemės sklype ieškovui priklausančio statinio – daržinės remontas ir rekonstrukcija buvo ir yra galima. Nacionalinei žemės tarnybai apie ieškovui priklausančius statinius, esančius žemės sklype, yra žinoma nuo (duomenys neskelbtini) taip pat žinoma apie nuo seno žemės sklype esančio statinio savavališkai atliktą rekonstrukciją (ne naujo

statinio statybą, kaip institucija nurodo savo rašte), apie teismo sprendimą, kuriuo ieškovui sudaryta galimybė pašalinti savavališkos rekonstrukcijos padarinius, todėl Nacionalinė žemės tarnyba, žinodama apie šias aplinkybes ir vadovaudamasi gero viešojo administravimo principais, galėjo ir turėjo pašalinti kliūtis, neleidžiančias įgyvendinti teismo sprendimo, t. y. pakeisti (duomenys neskelbtini)) valstybinės žemės nuomos sutarties 4 punktą.

Ieškovas 2010 metais įsigijo statinį ir yra teisėtas ūkinio pastato savininkas, jo nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (sandoriai) nėra ginčijamas, todėl turi teises ir pareigas, kurias jam suteikia nuosavybės teisės turėjimas (CK 4. 37 straipsnis). Minėtas statinys buvo blogos būklės, tebuvo seno statinio pamatai. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 85 dalyje nurodyta, kad rekonstravimas ir remontas yra laikomi statyba. Tam, kad ieškovas pastatą galėtų remontuoti (rekonstruoti), jam buvo būtinas žemės sklypo valdymo ir naudojimo pagrindas, todėl nuo 2010 metų žemės sklypu naudojosi pagal valstybinės žemės nuomos sutartis, kuriose nebuvo numatytas draudimas remontuoti (rekonstruoti) jam nuosavybės teise priklausantį statinį, (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės nuomos sutartyje nepagrįstai buvo įrašyta sąlyga, draudžianti statybą, kuri apima ir statinio remontą (rekonstrukciją).

Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarčių pakeitimo pagrindai ir tvarka nėra atskirai reglamentuoti, tačiau tai nereiškia, kad valstybinės žemės nuomos sutartis negali būti keičiama, o ją keičiant būtų netaikomos bendrosios valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymo taisyklės. Pagal Kasacinis teismo praktiką Nacionalinė žemės tarnyba turi teisę modifikuoti sutartinius valstybinės žemės nuomos teisinius santykius – pakeisti jų turinį ar juos nutraukti remdamasi bendrosiomis CK sutarčių teisės bei specialiosiomis žemės nuomos teisinius santykius reguliuojančiomis normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153- 378/2018, 30 punktas), bendra tvarka, t. y. nuomos sutarties šalių susitarimu, o jo nepasiekus – vienos iš šalių reikalavimu teismo sprendimu, kaip tai yra nustatyta CK 6.223 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-01-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-166-969/2021).

Ieškovas ginčo sklype statinius įsigijo turėdamas lūkestį juos suremontuoti, pagerinti ir pritaikyti žemės ūkio veiklai vystyti, Lietuvos Respublikos žemės įstatymas numato galimybę sudaryti ieškovui naudotis ginčo sklypu valstybinės žemės nuomos pagrindais, tačiau joks įstatymas ar teisės aktas nedraudžia atlikti statinių remontą ar rekonstrukciją, todėl ieškovo nuomone Nacionalinė žemės tarnyba, sudarydama (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės nuomos sutartį, nustatydama pastatų, statinių statybos draudimą, pažeidė teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo

konstitucinius principus ieškovo atžvilgiu.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais argumentais.

Klaipėdos apskrities viršininko (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Skuodo rajone“ (toliau – Įsakymas“) patvirtintas Valstybės įmonės Valstybinio žemėtvarkos instituto Klaipėdos filialo parengtas 2004 metų Skuodo rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projektas ir jame suformuotų žemės sklypų ribos. Įsakymo 6 priede nurodyta, jog ieškovui prie fermos suformuotas 0,8 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovas neatliko žemės ūkio paskirties žemės sklypo, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų, todėl žemės sklypas nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, ko pasekoje negalėjo būti sudaryta valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis. Pažymėjo, kad jog visos valstybinės žemės nuomos sutartys privalo būti nuomininko lėšomis per 3 mėnesius nuo jų sudarymo dienos įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Ieškovas ieškinyje nurodė, jog nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ginčo žemės sklypu naudojosi valstybinės žemės nuomos sutarčių pagrindu, kuriose jokių išnuomojamojoje žemėje esančių žemės savininkui ar kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių naudojimo sąlygų, taip pat naujų pastatų, statinių statybos sąlygų nustatytų nebuvo, tačiau įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybę, kad jis kreipėsi į Nekilnojamojo turto registrą dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių, kurios buvo sudarytos su juo, kopijų nepateikė. (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės nuomos sutartis buvo sudaryta naujai, kadangi 2019 metais buvo atlikti nauji valstybinės žemės sklypo kadastriniai matavimai, suformuotas naujas žemės sklypas, kuriam suteiktas naujas kadastro (unikalus) Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Skuodo skyriaus vedėjo (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Žemės sklypo, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Skuodo rajone, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“.

Žemės įstatymo 6 straipsnio 16 d. įtvirtinta nuostata, jog valstybinės žemės nuomininkai turi teisę naudoti išnuomotą valstybinės žemės sklypą savo veiklai vykdyti nepažeisdami nustatytos pagrindinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdo, laikydamiesi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, kitų veiklos apribojimų ir nustatytų servitutų, Žemės gelmių įstatymo nustatyta tvarka naudoti žemės sklype esančius žemės gelmių išteklius ir ertmes, disponuoti žemės sklype išauginta produkcija ir iš šio žemės sklypo gautomis pajamomis. Jeigu išnuomojamas valstybinės žemės sklypas yra saugomoje teritorijoje ar Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje, ar potencialioje buveinių apsaugai svarbioje teritorijoje, valstybinės žemės nuomininkas, vykdydamas veiklą šiame sklype, įsipareigoja vadovautis Saugomų teritorijų įstatymo nuostatomis dėl saugomų rūšių bei Europos bendrijos svarbos rūšių ir buveinių apsaugos, taip pat kartu su saugomų teritorijų politiką įgyvendinančia ar už saugomos teritorijos apsaugą atsakinga institucija apsaugos sutartimi suderinti šių gamtos vertybių apsaugos ir tvarkymo režimą. Kitas sąlygas, kurios turi būti numatomos valstybinės žemės nuomos sutartyse, nustato Vyriausybė.

Žemės sklypo nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta (duomenys neskelbtini) (toliau – nuomos sutartis), kurios pagrindu ieškovui išnuomotas 0,7836 ha ploto Žemės sklypas. Nuomos sutarties 4 punkte nustatyta, jog išnuomojamoje žemėje esančių žemės savininkui ar kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių naudojimo sąlygos, naujų pastatų, statinių statybos, kelių tiesimo, vandens telkinių įrengimo ir kitos sąlygos, taip pat pastatų ir įrenginių paskirtis, pasibaigus žemės nuomos terminui – pastatų, statinių statyba draudžiama. Ieškovo reikalavimas pakeisti nuomos sutartį, panaikinant šią sąlygą, nepagrįstas, prieštaraujantis galiojantiems Lietuvos Respublikos teisės aktams. Kad prašymas nepagrįstas Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Skuodo skyrius, išnagrinėjęs ieškovo (duomenys neskelbtini) pateiktą prašymą dėl (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo, informavo ieškovą..

Pažymėjo, kad Plungės apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-68-884/2018, 10 punkte nustatė, jog savavališkos statybos padarinių šalinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnis, kurio 9 dalyje įtvirtinta, kad teismas savo sprendimu gali įpareigoti atsakovą savo lėšomis per nustatytą terminą leisti teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

Paaiškino, kad žemės sklype naujų statinių statyba gali būti draudžiama (negalima) ir pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą, kadangi žemės sklypas yra neurbanizuotoje teritorijoje, nacionalinių ir regioninių parkų teritorijoje. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 84 straipsnio 2 dalies 16 punkte nurodyta, jog šio straipsnio 1 dalyje nenurodytose valstybinių parkų funkcinio prioriteto (ekologinės apsaugos, rekreacinio, ūkinio ir kito prioriteto) zonose draudžiama statyti statinius, išskyrus statinius, kurių statyba atitinka savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų ir saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir atvejus, kai Saugomų teritorijų įstatyme nustatytomis sąlygomis statomi tam tikri statiniai. Šio įstatymo 84 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, jog valstybiniuose parkuose, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme, Žemės įstatyme arba aplinkos ministro nustatyta tvarka negavus už valstybinio parko apsaugą atsakingos institucijos pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama tam tikra veikla.

Ieškovas parengė projektinę dokumentaciją ir sumokėjo Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, tačiau tai nėra pagrindas savavalinės statybos įteisinimui. Pažymėjo, jog ieškovas, siekdamas modifikuoti valstybinės žemės nuomos sutartį, turi atlikti teisės aktais nustatytas procedūras, suteikiančias teisinį pagrindą nuomos sutarties 4 punkto modifikavimui, pav. parengti Kaimo plėtros žemėtvarkos projektą. Ieškovas nekėlė klausimo dėl Kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo ir nesikreipė su prašymu į Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos apygardos skyrių. Tik ieškovui parengus Kaimo plėtros žemėtvarkos projektą, atsirastų teisinis pagrindas modifikuoti valstybinės žemės nuomos sutarties 4 punktą.

Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų 69 straipsnio 1 dalies 19 punkte nurodyta, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti statinius, išskyrus statinius, kurių statyba atitinka savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų į saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir atvejus, kai Saugomų teritorijų įstatyme nustatytomis sąlygomis: a) statomi statiniai, susiję su draustinio steigimo tikslais; b) statomi statiniai, būtini vykdant veiklą, kuriai taikomos išimtys pagal šio straipsnio nuostatas; c) statomi sodybos statiniai buvusios sodybos vietoje; d) atkuriami kultūros paveldo objektai pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą; e) statomi statiniai, siekiant užtikrinti valstybės sienos apsaugą, valstybinio jūrų uosto veiklą; f) statomi sodybos pastatai ir inžineriniai statiniai sodybose; g) atstatomi identiški buvusių sodybų pastatai ir jų inžineriniai statiniai pirminėse jų stovėjimo vietose.

Įstatymo 85 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad valstybinio parko ar valstybinio draustinio buferinės apsaugos zonoje, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme, Žemės įstatyme ar aplinkos ministro nustatyta tvarka negavus už valstybinio parko ar valstybinio draustinio buferinės zonos apsaugą atsakingos institucijos pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai draudžiama: 1) formuoti ir pertvarkyti žemės sklypus; 2) keisti žemės sklypų naudojimo būdą, užstatymo tankį, intensyvumą, užstatymo tipą, leistiną statinių aukštį; 3) statyti, rekonstruoti statinius; 4) kapitališkai remontuoti, griauti statinius, tiesti inžinierinius tinklus; 5) atlikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą natūralaus hidrologinio režimo atkūrimą.

Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad draustinių apsaugą ir tvarkymą nustato šis Įstatymas, Vyriausybės patvirtinti bendri gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatai, atskirų draustinių nuostatai, tvirtinami juos steigiančių institucijų, kiti šio įstatymo 5 straipsnyje nurodyti veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentai. Draustiniuose neleidžiama veikla, galinti pakenkti kraštovaizdžiui, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms (juos sunaikinti, sužaloti). To paties straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad siekiant išsaugoti kraštovaizdį, gamtos ir nekilnojamąsias kultūros vertybes, gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose negali būti statomi vizualinę taršą sukeliantys statiniai, sodinami želdiniai, užstojantys istorinę, kultūrinę ir estetinę vertę turinčias panoramas. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtintas statybų gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose reglamentavimas. (duomenys neskelbtini) regioninio parko nuostatų 28 punkte nurodyta, kad draustiniuose, paveldo objektų teritorijose ir gamtos paveldo objektų buferinės apsaugos zonose neleidžiama didinti esamų rekreacinių pastatų tūrio ir rekreaciniais pastatais užstatyto žemės ploto, statyti naujų rekreacinių pastatų, naujų ūkininko sodybų su kitos paskirties (fermų, ūkio ir (ar) šiltnamių) pastatais, žemės ūkio verslo kompleksų.

Atsižvelgdama į teisinį reglamentavimą, Žemaitijos saugomų teritorijų direkcija darė išvadą, jog nėra teisinio pagrindo pakeisti valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygas.

Teismo posėdžio Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos atstovai prašė ieškinį atmesti.

Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu atstovė ieškinio pagrįstumo klausimą paliko spręsti teismui, atkreipdama dėmesį, jog ieškovo statinio rekonstrukcija galima, jeigu tai neprieštarauja teritorijos planavimo dokumentams ir nustatytam teisiniam reglamentavimui.

Motyvuojamoji dalis

Teismo posėdžio metu Skuodo rajono savivaldybės administracijos atstovas ieškinio pagrįstumo klausimą paliko spręsti teismui.

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Ieškovui nuosavybės teise priklauso statiniai – ferma, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), es. (duomenys neskelbtini) Skuodo r. (duomenys neskelbtini) surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo užfiksuota, jog statinys - daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savavališkai rekonstruotas, pristatytas priestatas, kurio ilgis - 53,70 m, plotis - 11,80 m, aukštis - nuo 3,5 m iki 4,0 m, Statiniai yra 0,7836 ha valstybei priklausančiame žemės sklype, kurį pagal (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nuomoja ieškovas R. J.

Plungės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškovas buvo įpareigotas per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus (duomenys neskelbtini) savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini), parengiant projektinę dokumentaciją ir sumokėjus nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gaunant statybą leidžiantį dokumentą, statybą leidžiančio dokumento kopiją pateikiant Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, o per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, ieškovas įpareigotas savo lėšomis per 3 mėnesius likviduoti savavališkos statybos padarinius - išardyti savavališkai rekonstruoto statinio - daržinės, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), dalį - pristatytą priestatą, kurio ilgis - 53,70 m, plotis - 11,80 m, aukštis - nuo 3,5 m iki 4,0 m, es. (duomenys neskelbtini) Skuodo r., ir sutvarkyti statybvietę. Teismo sprendimu nustatytas terminas savavališkos statybos padariniams pašalinti atidėtas iki 2021 m. birželio 2 d.

Dėl ginčo esmės

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties modifikavimo. Ieškovas, norėdamas įteisinti savavališkos statybos padarinius, siekia pakeisti (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygas, draudžiančias išnuomojamoje žemėje naujų pastatų, statinių statybą.

Ieškovo teigimu vykdydamas teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą, kuriuo ieškovas įpareigotas per nustatyta terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius, parengė projektinę dokumentaciją, sumokėjo nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, tačiau teismo sprendimo negali įvykdyti dėl (duomenys neskelbtini) naujai sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygos, pagal kurią išnuomojamoje žemėje pastatų, statinių statyba draudžiama. Ieškovo nuomone, naujai sudarytoje valstybinės žemės nuomos sutartyje nepagrįstai įrašyta sąlyga, draudžianti statybą, kadangi žemės sklype esantys statiniai ieškovui priklauso nuo (duomenys neskelbtini) nuo tada ieškovas naudojosi valstybine žeme ir tokių ribojimų buvusiose valstybinėse žemės nuomos sutartyse nebuvo numatyta. Draudimas žemės ūkio paskirties žemės sklypuose statyti ir (ar) rekonstruoti statinius nėra numatytas ir Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 „Dėl Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, todėl atsakovė nepagrįstai atsisako pakeisti valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygas, juolab, kad pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką Nacionalinė žemės tarnyba turi teisę modifikuoti valstybinės žemės nuomos teisinius santykius.

Iš (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad šia sutartimi ieškovui 23 metų laikotarpiui buvo išnuomotas 0,7836 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Skuodo r.,. statiniams, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), eksploatuoti. Išnuomojamos žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio paskirties žemė, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai (sutarties 3 p.).

Šios valstybinės žemės nuomos sutarties 4 punkte nustatyta, kad išnuomojamoje žemėje esančių žemės savininkui ar kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių naudojimo sąlygos, naujų pastatų, statinių statybos, kelių tiesimo, vandens telkinių įrengimo ir kitos sąlygos, taip pat pastatų ir įrenginių paskirtis, pasibaigus žemės nuomos terminui – pastatų, statinių statyba draudžiama. Ieškovas ieškiniu siekia modifikuoti šią sutarties sąlygą, panaikinant draudimą statyti statinius.

Kaip ieškinyje nurodė ieškovas valstybinės žemės sklypo nuomos sutarčių pakeitimo pagrindai ir tvarka nėra atskirai reglamentuoti, tačiau tai nereiškia, kad valstybinės žemės nuomos sutartis negali būti keičiama, o ją keičiant būtų netaikomos bendrosios valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymo taisyklės. Todėl sutiktina su ieškovu, jog atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba turi teisę modifikuoti valstybinės žemės nuomos teisinius santykius, tačiau pažymėtina, kad valstybinės žemės nuomos sutartis gali būti keičiama tik laikantis valstybinės žemės nuomos sąlygas reglamentuojančių imperatyvių teisės normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-166-969/2021). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Nacionalinė žemės tarnyba turi teisę modifikuoti sutartinius valstybinės žemės nuomos teisinius santykius – pakeisti jų turinį ar juos nutraukti – tik remdamasi bendrosiomis CK sutarčių teisės bei specialiosiomis žemės nuomos teisinius santykius reguliuojančiomis normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-378/2018, 30 punktas).

CK 6.157 straipsnio 1 dalis nustato, kad šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo. Tai reiškia, kad ginčas dėl šalių sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties 4 punkto pakeitimo spręstinas atsižvelgiant į teisinį reguliavimą ir kitas teisines bei faktines nagrinėjamoje byloje susiklosčiusias aplinkybes.

Žemės įstatymo 6 straipsnio 16 dalis nustato, jog valstybinės žemės nuomininkai turi teisę naudoti išnuomotą valstybinės žemės sklypą savo veiklai vykdyti nepažeisdami nustatytos pagrindinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdo, laikydamiesi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, kitų veiklos apribojimų ir nustatytų servitutų.

Nėra ginčo, kad ieškovui išnuomotas valstybinės žemės sklypas patenka į (duomenys neskelbtini) regioninio parko, įsteigto Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I-2913 „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“ (nutarimo priedėlio 20 p.), tikslu išsaugoti (duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini) senslėnio ir jo apylinkių kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, teritoriją.

Visuomeninius santykius, susijusius su saugomomis teritorijomis, saugomų teritorijų sistema, saugomų teritorijų steigimo, apsaugos, tvarkymo ir kontrolės teisinius pagrindus, taip pat veiklą jose reglamentuoja Saugomų teritorijų įstatymas. Pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punktą, regioniniai parkai yra saugomų teritorijų sistemos dalis, o pagal įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą veiklą valstybės ar savivaldybės įsteigtose ar nustatytose saugomose teritorijose reglamentuoja ir saugomų teritorijų planavimo, savivaldybės ir vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai. Galiojančio Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose leidžiama statyba, kuri neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams, saugomų teritorijų nuostatams. 9 straipsnio 3 dalyje 1 punkte nustatyta, kad leidžiama statyba, kuri neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams, saugomų teritorijų nuostatams. Nauji sodybos pastatai ir inžineriniai statiniai statomi, esami rekonstruojami laikantis etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįstų reikalavimų, Leidžiama atkurti kultūros paveldo objektus pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą. Statesniuose kaip 15 laipsnių natūraliuose šlaituose, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės ir apatinės briaunos leidžiama didinti esamų pastatų tūrius, kai pastatai rekonstruojami laikantis etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįstų reikalavimų,

įtvirtintų draustinių nuostatuose (kai draustinis yra valstybiniame parke ar biosferos rezervate, – valstybinio parko ar biosferos rezervato nuostatuose, jeigu nėra patvirtintų individualių draustinio nuostatų, – bendruose gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatuose), ir statyti draustinio tvarkymo plane (kai draustinis yra valstybiniame parke ar biosferos rezervate, – valstybinio parko ar biosferos rezervato planavimo schemoje (ribų ir tvarkymo planuose) nustatytose teritorijose numatytus pastatus. Leidžiama atstatyti sodybos pastatus buvusioje sodyboje. Ne sodyboje – pievose ir ganyklose – leidžiama statyti inžinerinius statinius – stogines laisvai laikomų žolėdžių ūkinių gyvūnų, įregistruotų Ūkinių gyvūnų registre, prieglobsčiui nuo kritulių ir vėjo (Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 2, 3, 4, 5, 6 punktai). Pagal minėto įstatymo nuostatas statyba saugomoje teritorijoje galima, kai statoma (numatoma statyti) esamos ar buvusios sodybos teritorijoje; kai siekiama atkurti kultūros paveldo objektus kai statoma (numatoma statyti) draustinių tvarkymo planuose ar projektuose ir bendrojo planavimo dokumentuose nustatytoje vietoje; ne sodyboje leidžiama statyti inžinerinius statinius (stogines).

Pagal Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 5 dalies nuostatas valstybiniams ir savivaldybių draustiniams, taip pat valstybiniuose parkuose ir biosferos stebėsenos teritorijose esantiems draustiniams taikomas ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 69 straipsnio 1 punkto 19 papunktyje įtvirtinta, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti statinius, išskyrus statinius, kurių statyba atitinka teritorijų planavimo dokumentų ir saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir atvejus, kai statoma Saugomų teritorijų įstatyme nustatytomis sąlygomis ir atvejus, kai Saugomų teritorijų įstatyme nustatytomis sąlygomis: a) statomi statiniai, susiję su draustinio steigimo tikslais; b) statomi statiniai, būtini vykdant veiklą, kuriai taikomos išimtys pagal šio straipsnio nuostatas; c) statomi sodybos statiniai buvusios sodybos vietoje; d) atkuriami kultūros paveldo objektai pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą; e) statomi statiniai, siekiant užtikrinti valstybės sienos apsaugą, valstybinio jūrų uosto veiklą; f) statomi sodybos pastatai ir inžineriniai statiniai sodybose; g) atstatomi identiški buvusių sodybų pastatai ir jų inžineriniai statiniai pirminėse jų stovėjimo vietose.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 490 patvirtintų (duomenys neskelbtini) regioninio parko nuostatų 2 punkte įtvirtinta, kad veiklą regioniniame parke reglamentuoja Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, regioninio parko planavimo schema (ribų ir tvarkymo planai), nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, kultūros paveldo objektų tipiniai ir individualūs apsaugos reglamentai, Nuostatai. Todėl sprendžiant ginčą aktualios aptartos minėtų įstatymų nuostatos, kuriose įtvirtinta bendroji taisyklė, kad saugomose teritorijose draudžiama statyti naujus statinius, išskyrus specialiuose teisės aktuose nustatytas išimtis. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir (duomenys neskelbtini) regioninio parko nuostatų 28 punkte, kuriame numatyta, kad draustiniuose, paveldo objektų teritorijose ir gamtos paveldo objektų buferinės apsaugos zonose neleidžiama naujų ūkininko sodybų su kitos paskirties (fermų, ūkio ir (ar) šiltnamių) pastatais, žemės ūkio verslo kompleksų. Taigi, tiek Saugomų teritorijų ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymuose, tiek (duomenys neskelbtini) regioninio parko nuostatuose aiškiai apibrėžta, kokia ir kur yra leidžiama statinių statyba.

(duomenys neskelbtini) Savavališkos statybos aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ieškovas R. J., savavališkai, tai yra neturėdamas privalomo leidimo rekonstruoti statinį, neturėdamas rekonstravimo projekto, nesuformuotame valstybinės žemės sklype, (duomenys neskelbtini) regioninio parko teritorijoje, rekonstravo neypatingų statinių kategorijai priskiriamą pastatą - daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pristatydamas ūkio paskirties priestatą, kurio ilgis - 53,70 m, plotis - 11,80 m, aukštis - nuo 3,5 m iki 4,0 m, esančią (duomenys neskelbtini) Skuodo r. (Plungės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-68-884/2018). Ieškovas siekia įteisinti savavališką statybą, tačiau pagal galiojantį teisinį reglamentavimą nauja statyba, nesant teisės aktuose apibrėžtų, aukščiau nurodytų išlygų, draustinyje yra negalima, todėl konstatuotina, kad ūkio paskirties statinių statyba (rekonstrukcija) taip pat negalima. Įstatyme įtvirtinti atvejai, kada statyba galima, sąrašai yra baigtiniai, ir ginčo atvejis ieškovo savavališkai pastatytas statinys (priestatas) nė į vieną jų nepatenka.

Aptartos išvardytų teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios išnuomoto valstybinės žemės sklypo apsaugos ir naudojimo režimą, įpareigoja atsakovę, veikiančią valstybės vardu, ir ieškovą, siekiantį naudotis šiuo žemės sklypu ir jame esančiais statiniais, jų laikytis tiek sudarant sutartis dėl šio sklypo naudojimo, tiek jas vykdant, todėl atsakovė pagrįstai atsisako modifikuoti su ieškovu sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį. Teismo vertinimu net ir modifikavus ginčo sutartį, kaip to pageidauja ieškovas, ieškovas įteisinti savavališkai pastatytą priestatą negalėtų, negavus už draustinio buferinės zonos apsaugą atsakingos institucijos pritarimo (derinimo) projektui. Kaip teismo posėdžio metu nurodė Žemaitijos saugomų teritorijos direkcijos atstovai, ieškovo nuomojamame žemės sklype neleidžiama statyti naujų fermų, ūkio pastatų, draustinių tvarkymo planuose ar projektuose tokių statinių statyba nenumatyta, nes tokia veikla neatitiktų regioninio parko steigimo tikslų, kas įvirtinta ir (duomenys neskelbtini) regioninio parko nuostatuose.

Regioninio parko steigimo tikslai išvardyti (duomenys neskelbtini) regioninio parko nuostatų 4 punkte. Tarp jų nurodyti šie: išsaugoti vertingiausius regioninio parko gamtinius kompleksus ir objektus, kultūros paveldo objektus ir vietoves, vertingas (tipiškas ir unikalias) ekosistemas, savitą regioniniam parkui būdingą gamtinį ir kultūrinį kraštovaizdį, juos tvarkyti, atkurti ir racionaliai naudoti, sudaryti sąlygas darniai teritorijos raidai; išsaugoti biologinę įvairovę, ekosistemų stabilumą, sudaryti sąlygas vykdyti taikomuosius kraštovaizdžio, biologinės įvairovės, gamtos ir kultūros vertybių tyrimus ir stebėjimus, kaupti informaciją kraštovaizdžio, biologinės įvairovės, gamtos ir kultūros vertybių apsaugos ir kitose srityse; propaguoti parko išskirtinę vertę, sudaryti sąlygas tausojančio turizmo plėtrai, propaguoti ekologinę žemdirbystę; atkurti sunaikintus, pažeistus gamtinius kompleksus ir objektus, kultūros paveldo objektus ir vietoves.

Pagal (duomenys neskelbtini) regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) sprendinius, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 5 d. nutarimus Nr. 573 „Dėl (duomenys neskelbtini) regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) patvirtinimo, ieškovo nuomojamas žemės sklypas patenka į konservacinio funkcinio prioriteto zoną, viena iš kurių sudėtinių dalių yra (duomenys neskelbtini) geomorfologinis draustinis, apsauginių miškų specializuoto apsauginio ūkininkavimo ir apsauginių agrarinių teritorijų specializuoto apsauginio ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonas. Minėtu nutarimu patvirtintame plano aiškinamajame rašte numatyta, kad konservacinio funkcinio prioriteto zona, kurią be kita ko sudaro (duomenys neskelbtini) geomorfologinis draustinis vienas iš jų, apsaugos tikslai yra šie: išsaugoti fliuvioglacialinį (duomenys neskelbtini) senslėnį su (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) riedulynais ir (duomenys neskelbtini) kalnu, saugomų griežlių buveinėmis, raktažolės pelenėlės augavietėmis. Regioniniame parke esančios ir statomos sodybos, nepatenkančios į gyvenamosios ir visuomeninės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonas, tvarkomos pagal šiuos reikalavimus: gemorfologiniame ir kraštovaizdžio draustiniuose taikomas sugriežtinto vizualinio reguliavimo (GAi) kraštovaizdžio tvarkymo zonos reglamentas; kituose gamtiniuose draustiniuose ir ekologinės apsaugos funkcinio prioriteto zonose taikomas sugriežtinto geoekologinio reguliavimo (GAe) kraštovaizdžio tvarkymo zonos reglamentas; rekreacinio funkcinio prioriteto zonose taikomas ekstensyvaus (palaikomojo) (GRe) kraštovaizdžio tvarkymo zonos reglamentas. (aiškinamojo rašto 36, 36.1-36.3 p.). Atkuriant pažeistus gamtinio kraštovaizdžio kompleksus bei objektus numatoma: likviduoti ir rekultivuoti esamus karjerus, sąvartynus, kitas pažeistas teritorija (11.1. p.); demontuoti ar transformuoti (pritaikyti) kitai komercinei ar visuomeninei veiklai apleistus buvusių žemės ūkio įmonių gamybinius kompleksus ir jų teritorijas (11.2 p.). Apleisti žemės ūkio gamybiniai kompleksai, neatitinkantys pasikeitusių gamybos sąlygų ir aplinkosaugos reikalavimų, turi būti demontuojami ar rekonstruojami. Rekomenduojama griauti apleistus, apgriuvusius ir jokiai ūkinei veiklai nepritaikytus žemės ūkio gamybos centrus ar pastatus rekonstruoti taip, kad jie atitiktų Regioninio parko steigimo tikslus bei architektūros reikalavimus. Gamybinių centrų tvarkymo klausimai kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiami atsižvelgiant į Regioninio parko steigimo tikslus (39 p.).

Atsižvelgiant į aptartus Regioninio parko steigimo tikslus, teismas pritaria Žemaitijos saugomų teritorijos direkcijos atstovų nuomonei, jog ieškovo siekis plėsti vykdomą veiklą, susijusią su gyvulininkyste, padidinant buvusių pastatų tūrį, neatitiktų regioninių parko kaip saugomos teritorijos steigimo tikslų. Be to, pagal Skuodo rajono teritorijos bendrąjį planą, patvirtintą (duomenys neskelbtini) Skuodo rajono Tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), teritorija, esanti (duomenys neskelbtini) Skuodo r., yra numatyta kaip žemės ūkio paskirties žemė, kurioje statyba negalima.

Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu akcentavo, jog ieškovas siekia įteisinti pastato rekonstrukciją, kuri nelaikytina nauja statyba.

Esminiai principai, pagal kuriuos statybos darbai priskiriami naujos statybos ar rekonstravimo statybos rūšims, nustatyti Statybos įstatyme ir statybos techniniame reglamente STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (STR 1.01.08:2002). Statybos įstatyme nurodyta, jog naujo statinio statyba – statyba, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį, o statinio rekonstravimas – statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.) (statybos įstatymo 2 straipsnio 26 ir 72 p.).

STR 1.01.08:2002 išaiškinta, kad naujo antžeminio statinio statyba yra, kai ji vykdoma žemės paviršiaus plote, kuriame nėra kitų statinių. Naujo statinio statybos tikslai yra: pastatyti naują statinį; pristatyti prie esamo statinio antžeminį ar požeminį priestatą, dėl priestato statybos neperstatant ir nepertvarkant (nekeičiant, nesilpninant, nestiprinant ir pan.) esamo statinio laikančiųjų konstrukcijų; atstatyti buvusį (visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą) statinį. Statinys laikomas visiškai sugriuvusiu, sunaikintu ar nugriautu, jei jo konstrukcijų nelikę, arba likę tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos.

Remiantis STR 1.01.08:2002, statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai: pastatomi nauji aukštai; - įrengiamas naujas rūsys, praplečiamas esamas;- nugriaunama dalis esamų aukštų; prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos; pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis, įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų.

Atsižvelgiant į Statybos įstatyme pateiktą naujo statinio statybos apibrėžtį ir STR 1.01.08:2002 ją detalizuojančias nuostatas, naujo statinio statybos tikslas yra statybos vykdymas statinių neužimtame žemės paviršiaus plote, t. y. žemės paviršiaus plote, kuriame nėra kitų statinių. Statybos darbai priskiriami rekonstravimo statybos rūšiai, kai pakeičiamos (pertvarkomos) statinio laikančiosios konstrukcijos, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.). STR 1.01.08:2002 nurodyta, kad dalies esamų laikančiųjų konstrukcijų pašalinimas ir (ar) naujų laikančiųjų konstrukcijų įrengimas laikomas laikančiųjų konstrukcijų perstatymu ir jei dėl to pakeičiami bet kurie statinio išorės matmenys, tokie statybos darbai laikytini statinio rekonstravimu.

Iš kartu su ieškiniu pateikto statinio techninio darbo projekto matyti, kad pagal šį projektą prie esamo daržinės pastato ((duomenys neskelbtini) Skuodo r. sav.) projektuojamas blokuotas 470,95 kv. m. bendro ploto daržinės pastatas. Statinio statybos rūšis - naujo statinio statyba. Pagal pateiktą projektą blokuotas pastatas projektuojamas šalia jau esamų statinių neužimtame žemės paviršiaus plote, projektuojamo statinio (daržinės) plotas (470,95 kv. m.) didesnis, nei esamos daržinės (272,86 kv. m.), todėl atsižvelgiant į statybos įstatymo ir minėto statybos techniniame reglamento nuostatas, tokio statinio statyba laikytina nauja statyba. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu išsakė nuomonę, kad projekto autorius neva neteisingai nurodė projektuojamo statinio statybos rūšį. Tokiai pozicijai teismas neturi pagrindo pritarti dėl jau išdėstytų argumentų.

Ieškovo atstovo vertinimu susiklostė dviprasmiška situacija, kai pagal 2018 m. gruodžio 21 d. Plungės apylinkės teismo sprendimą ieškovui leidžiama įteisinti savavališką statybą, tačiau ieškovas negali įvykdyti teismo sprendimo dėl atsakovės nepagrįsto atsisakymo pakeisti valstybinės žemės nuomos sąlygas.

Savavališkos statybos padarinių šalinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnis, kurio 9 dalyje įtvirtinta, kad teismas savo sprendimu gali įpareigoti atsakovą savo lėšomis per nustatytą terminą leisti teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; šių veiksmų per nustatytą terminą neatlikus, – vykdyti šios dalies 2–5 punktuose nurodytus reikalavimus; išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros 14 straipsnio 9 dalies 1 ir 3 punktai).

Plungės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškovas buvo įpareigotas pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus (duomenys neskelbtini) savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini), parengiant projektinę dokumentaciją ir sumokėjus nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gaunant statybą leidžiantį dokumentą, statybą leidžiančio dokumento kopiją pateikiant Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, o per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, ieškovas įpareigotas savo lėšomis per 3 mėnesius likviduoti savavališkos statybos padarinius. Tokia sprendimo formuluotė vertintina kaip suteikianti teisę ieškovui įteisinti savavališką statybą parengiant projektinę dokumentaciją, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, įvertinus galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, parengti projektą, neprieštaraujantį imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Pagal Statybos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punktą, atliekant statinio statybinius tyrimus, rengiant statinio projektą, statant statinį, jį naudojant ir prižiūrint, privaloma vadovautis, be kita ko, teisės aktais, reglamentuojančiais saugomų teritorijų apsaugą. Ši nuostata patvirtina, kad saugomų teritorijų apsaugos reikalavimai yra sudėtinė statybų teisinio reguliavimo dalis, todėl ir rengiant statinio projektą ieškovas privalo laikytis nustatytų reikalavimų. Siekdamas įvykdyti teismo sprendimą, leidžiantį įteisinti savavališką statybą, ieškovas turėtų reikiamai pertvarkyti statinį taip, kad tokie veiksmai neprieštarautų saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

Sprendimas įpareigoti statytoją statomą statinį nugriauti ar jį reikiamai pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, jį perstatyti ir pan.) tais atvejais, kai atlikti statybos darbai toje vietoje yra apskritai negalimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti pašalinami tik nugriaunant ar perstatant statinį, yra proporcingas (adekvatus) padarytam pažeidimui ir atitinkantis siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus apginti pažeistas asmenų teises, išlaikyti teisingą visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrą, užtikrinti aplinkos, saugomų teritorijų ir vertingų vietovių, kitų gamtos objektų apsaugą, tinkamą, racionalų teritorijų naudojimą, ir vertintinas kaip konstituciškai pagrįstas (Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarimas).

Kaip vieną iš argumentų, dėl ko turėtų būti modifikuota valstybinės žemės nuomos sutartis ieškovas nurodė ir tai, kad anksčiau sudarytose valstybinėse žemės nuomos sutartyse draudimo statyti naujus pastatus nebuvo.

Byloje esančiais dokumentais nustatyta, kad Klaipėdos apskrities viršininko (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Skuodo rajone“ (toliau – Įsakymas“) patvirtintas Valstybės įmonės Valstybinio žemėtvarkos instituto Klaipėdos filialo parengtas 2004 metų Skuodo rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projektas ir jame suformuotų žemės sklypų ribos. Prie ieškovui priklausančių statinių (fermos) suformuotas 0,8 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) (Įsakymo 6 priedas). Šio žemės ūkio paskirties žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai nebuvo atlikti, žemės sklypas nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti 2019 m., suformuotas naujas žemės sklypas, suteiktas naujas kadastro (unikalus) Nr. (duomenys neskelbtini), remiantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Skuodo skyriaus vedėjo (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Žemės sklypo, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Skuodo rajone, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“. Šio sprendimo pagrindu žemės sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip Lietuvos Respublikos nuosavybė, patikėjimo teise valdomas Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (anksčiau prie Žemės ūkio ministerijos) (Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas). Šio valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis su ieškovu R. J. sudaryta (duomenys neskelbtini)

Tokia žemės sklypo formavimo eiga, fiksuota minėtuose dokumentuose, leidžia spręsti, jog valstybinės žemės nuomos sutartis buvo sudaryta su ieškovu 2019 m., t. .y. tik po to, kai žemės sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip valstybės nuosavybė, ir kad ieškovas jam suteiktu žemės sklypu prie jam priklausančios fermos Klaipėdos apskrities viršininko (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi, nesant sudarytos rašytinės žemės nuomos sutarties. Dėl šių priežasčių nepagrįsti ieškovo argumentai, kad iki (duomenys neskelbtini) naujai sudarytos Valstybinės žemės nuomos sutarties buvusiose valstybinėse žemės nuomos sutartyse nebuvo numatyta jokių apribojimų statyboms, juolab, kad tokių sutarčių ieškovas ir neteikė. Kartu pastebėtina, kad (duomenys neskelbtini) regioninio parkas įsteigtas 1992 m. rugsėjo 24 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimu, saugomos teritorijos statusas ir teisinis reguliavimas galiojo dar iki valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo.

Ieškovo nuomone, valstybinis žemės sklypas išnuomotas pagal Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 „Dėl Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, pagal kurias pastatų, statinių statyba nėra draudžiama. Minėta, kad veiklą regioniniame parke reglamentuoja Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, regioninio parko planavimo schema (ribų ir tvarkymo planai), nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, kultūros paveldo objektų tipiniai ir individualūs apsaugos reglamentai, Nuostatai. Kad nuomojama valstybinės žemės sklypui taikytinas saugomos teritorijos statusas fiksuota ir VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše, pagal kurį sklypas patenka į gamtinių ir kompleksinių draustinių, geomorfologinių draustinių ir valstybinių parkų, kuriems taikomas Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas, teritoriją. Taigi, galioja ne tik valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos nuomą reglamentuojančios nuostatos, bet ir Saugomų teritorijų įstatymo nuostatos, kurios (o ne žemės nuomos taisyklės) reglamentuoja pastatų statybą ir kurių privalo laikytis tiek ieškovas, tiek atsakovė. Saugomų teritorijų įstatymo 33 straipsnis reglamentuoja žemės savininkų, valdytojų bei naudotojų teises ir pareigas saugomose teritorijose. Žemės ir kito nekilnojamojo turto, esančio saugomose teritorijose, savininkai, valdytojai ir naudotojai turi Žemės įstatymo ir kitų įstatymų nustatytas teises, kuriomis gali naudotis tiek, kiek jos neprieštarauja Saugomų teritorijų įstatymui.

Ieškovo nurodomas argumentas, kad valstybinės žemės nuomos sutartis sudaryta po savavališko statybos fakto užfiksavimo, neturi teisinės reikšmės sprendžiant ginčą. Veiklos apribojimų turi būti laikomasi nepaisant to, kada sudaroma žemės nuomos sutartis, nes teritorija, kurioje suformuotas ieškovo nuomojamas žemės sklypas, patenka į regioninio parko ir draustinio teritoriją, o savavališkos statybos aktas neturi ir negali turėti įtakos žemės nuomos sutarties turiniui.

Ieškovas nurodė, kad statinius ginčo sklype įsigijo turėdamas lūkestį juos suremontuoti, pagerinti ir pritaikyti žemės ūkio veiklai vystyti. Jo nuomone, atsakovė valstybinėje žemės nuomos sutartyje įrašydama sąlygą, draudžiančią pastatų, statinių statybą, pažeidė teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo konstitucinius principus ieškovo atžvilgiu.

Pasisakant dėl šio ieškovo argumento, pirmiausia pastebėtina, kad ieškovas pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo du pastatus: fermą ir daržinę. Pagal valstybinės žemės nuomos sutartį 0,7836 ha ploto žemės sklypas ieškovui išnuomotas būtent šiems statiniams, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), eksploatuoti. Išnuomoto žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio paskirties žemė, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Jau ieškovui įsigyjant fermą ir daržinę teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios šios teritorijos apsaugos ir naudojimo režimą, draudė statyti pastatus, todėl ieškovas negalėjo turėti lūkesčių plėtoti žemės ūkio veiklą, statydamas naujus statinius pastatams eksploatuoti skirtoje teritorijoje. Ieškovas kaip statinių savininkas savo teisėtus lūkesčius turi vertinti atsižvelgdamas į teisės normų, reglamentuojančių jo nuomojamo sklypo naudojimo ir apsaugos režimą, nuostatų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146-687/2017, 51 punktas). Ieškovas turi teisę remontuoti jam nuosavybės teise priklausančius statinius, kuriems eksploatuoti žemė išnuomota, tačiau investicijų ir remonto mastą bei pobūdį (pav., remontuoti minimaliai ar kapitaliai) turi pasirinkti savo nuožiūra, atsižvelgdamas į žemės nuomos sutarčių nulemtą perspektyvą.

Kiti ieškovo argumentai susiję su atsakovės veiksmais – neteikiant apeliacinio skundo dėl 2018 m. gruodžio 21 d. Plungės apylinkės teismo sprendimo, klaidinančios informacijos dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto, nėra reikšmingi sprendžiant ginčą, todėl teismas dėl jų nepasisako, be to, klausimas dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Teismas, remdamasis pirmiau nurodytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, ieškovo ieškinį atmeta (CPK 178 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovo ieškinį atmetus, bylinėjimosi išlaidos jam nepriteistinos. Kiti proceso dalyviai prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų neteikė, todėl klausimas dėl kitų proceso dalyvių patirtų bylinėjimosi išlaidų nesvarstytinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovo R. J. ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmus.