- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-23
- Bylos Nr.
- e2A-410-828/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00133-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vygintas Mažuika
- Ieškovas
- UAB „Legal Balance“
- Atsakovas
- E. J.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės UAB „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. balandžio 26 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovei E. J. dėl skolos, delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ prašė priteisti iš atsakovės E. J. 179,91 Eur nesumokėtų nuomos įmokų, 161,91 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 18 Eur žyminį mokestį, 242 Eur bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad tarp pradinės kreditorės UAB „Be kredito“ ir atsakovės E. J. 2020 m. sausio 8 d. buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis Nr. BK-020493, kuria atsakovei buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas – Televizorius Samsung-UE32N5302AKXXH LED-0EH33HAMC00049 24 mėnesių terminui, bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti 19,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, nemokėjo už suteikto daikto nuomos paslaugas bei negrąžino išnuomoto daikto. Tarp UAB „Legal Balance“ ir UAB „Be kredito“ 2021 m. birželio 11 d. buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2021-06/01, kurios pagrindu pradinis kreditorius perleido reikalavimo teisę į esamą skolą pagal anksčiau nurodytą išperkamosios nuomos sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2022 m. balandžio 26 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės 179,91 Eur nesumokėtų nuomos įmokų, 16,19 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. balandžio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 149,16 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai.
4. Teismas nurodė, kad pradinė kreditorė savo prievolę įvykdė tinkamai, t. y. išnuomojo atsakovei daiktą 24 mėnesių terminui už paskaičiuotas mėnesines įmokas, tačiau atsakovė nemokėjo įmokų. Ieškovė, perėmusi pradinės kreditorės reikalavimą, pranešė atsakovei apie reikalavimo perleidimą ir tuo pačiu pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus, tačiau atsakovė įsipareigojimų pagal sutartį tinkamai nevykdė, nuomos mokesčių nemokėjo, į ieškovės siųstą raginimą atsiskaityti nereagavo, prieštaravimų per nustatytą terminą dėl ieškovės reikalavimų ar jų dydžio nepareiškė, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 179,91 Eur nesumokėtų nuomos įmokų.
5. Teismas sprendė, kad atsakovė yra vartotoja, todėl jai taikytinos vartotojo teisių apsaugą užtikrinančios teisės normos. Sutarties šalys susitarė, kad vėluojant atsiskaityti už suteiktas nuomos paslaugas, bus skaičiuojami delspinigiai, kurių dydis yra 0,5 proc. už kiekvieną pavėluotą mokėjimo dieną nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos. Tokiu atveju, metinė delspinigių norma yra itin didelė – 182,50 proc. (0,5 proc. x 365 dienos). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų apie savo patirtus nuostolius (ar pradinės kreditorės patirtus nuostolius) ir apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais, kad paskaičiuoti delspinigiai atitinka teisingumo, protingumo ir visiško nuostolių atlyginimo principus, o prašomi priteisti delspinigiai nežymiai skiriasi nuo pagrindinės atsakovės skolos, ieškovės taikomas netesybų dydis (0,5 proc. už kiekvieną pradelstą dieną) yra vertintinas kaip neproporcingai didelis vartotojui už sutarties pažeidimą (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme netesybų dydis ribojamas iki 0,05 proc. už kiekvieną pradelstą dieną), todėl mažintinas iki 0,05 proc. ir iš atsakovės ieškovei priteistina 16,19 Eur delspinigių (skaičiuojant už 180 dienų nuo 179,91 Eur nesumokėtų nuomos įmokų).
6. Teismas bylinėjimosi išlaidas priteisė ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. balandžio 26 d. sprendimą dalyje dėl delspinigių ir priteisti apeliantei iš atsakovės 161,91 Eur delspinigių; pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei iš atsakovo 260 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Taip pat prašo priteisti iš atsakovės 18 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.
8. Nurodo, kad teismas nepagrįstai taikė VKĮ nuostatas, kadangi jos netaikomos nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Išperkamosios nuomos sutarties Nr. BK-023989 bendrųjų sąlygų dalyje aiškiai įtvirtinta nuostata, kad šalys susitaria, jog nuomininkui tinkamai vykdžius šią sutartį visą jos galiojimo laikotarpį, nurodytą sutarties specialiojoje dalyje, bei sumokėjus visas reikiamas įmokas pagal šią sutartį, pasibaigus šiai sutarčiai nuomininkui suteikiama teisė įsigyti turtą už 1 Eur. Kitaip tariant, pradinis kreditorius ir atsakovas sutartimi susitarė, jog atsakovas turi teisę, bet ne pareigą, sumokėjęs visas įmokas pagal sutartį, išsipirkti nuomojamą daiktą. Tik tuo atveju, jeigu pradinis kreditorius ir atsakovas sutartyje būtų įtvirtinę nuostatą, kad atsakovas, sumokėjęs visas nuomos mokesčio įmokas pagal sutartį, privalo išsipirkti nuomojamą daiktą, galėtų būti taikomas VKĮ. Išperkamosios nuomos teisiniai santykiai buvo kvalifikuojami kaip vartojimo kredito teisiniai santykiai iki 2011 m. balandžio 1 d., t. y. iki tol, kol įsigaliojo VKĮ bei iki tol, kol 2011 m. balandžio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) XLIII skyriaus trečio skirsnio pakeitimai. Apeliantė sutinka, jog tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovės buvo sudaryta vartojimo sutartis, kadangi, tikėtina, jog sutarties pagrindu perduotu turtu atsakovė naudojosi savo asmeninių ir šeimos poreikių tenkinimui, tačiau jokiu būdu tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovės sudaryta sutartis negali būti laikoma vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomos VKĮ normos.
9. Kreditorius, siekdamas apsaugoti teisėtus savo interesus prievolės neįvykdymo ar netinkamo jos vykdymo atveju, gali sudaryti prievolės įvykdymą užtikrinančius susitarimus bei turi galimybę naudotis Lietuvos civilinėje teisėje įtvirtintais kreditoriaus interesų apsaugos būdais – netesybų ir (ar) palūkanų institutais, taikomais jo pasirinkimu. Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba iki sutartinius įsipareigojimus. Netesybos gali būti nustatomos už prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, taip pat įvykdymo termino praleidimą. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Įstatyme numatytos teismo teisės mažinti netesybas ribos: netesybos negali būti sumažintos tiek, kad taptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką tokios minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas nereiškia, kad netesybos turi būti sumažinamos iki minimalių nuostolių ar įrodytų nuostolių dydžio. Priešingu atveju būtų paneigta netesybų, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog teismas, nustatydamas, ar yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros. Toks vertinimas turi būti atliekamas kiekvienoje individualioje byloje. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą. Teismas mokėtinų netesybų dydį sumažindamas nuo 161,91 Eur iki 16,19 Eur, tai yra sutartines netesybas sumažindamas dešimt kartų, iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.
10. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės ieškinio reikalavimą dėl prašomų priteisti netesybų dydžio, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas jau daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog ieškovė, vadovaudamasis Lietuvos teismų praktika, prašė priteisti delspinigius ne už visą, bet už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų. Atsakovė, sudarydama sutartį, prisiėmė sutartyje nustatytus įsipareigojimus, žinodama, kad yra atsakinga už sutarties įvykdymą, laiku negrąžino skolos ar nuomojamo daikto ir nesiėmė jokių veiksmų, kad skola ar nuomojamas daiktas būtų grąžinti arba mokėjimų ar nuomojamo daikto grąžinimas būtų atidėtas vėlesniems terminams. Teismas privalėjo įvertinti ir tai, jog ieškovė po reikalavimo perleidimo sutarties, elektroniniu paštu atsakovei išsiuntė pranešimus dėl kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimo įvykdyti prievolę, o į teismą su ieškiniu dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo kreipėsi po protingo termino.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas skundžiamu sprendimu, atsižvelgęs į teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, proporcingai sumažino ieškovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė su tokiu teismo vertinimu nesutinka. Kadangi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo, todėl nustačius, jog ieškovės ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, skundžiama teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog ieškovei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas ieškovės UAB „Legal Balance“ apeliaciniu skundu, be to absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
14. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria netenkintas ieškovės ieškinio reikalavimas priteisti jai iš atsakovo delspinigius visoje apimtyje.
15. Apeliantė mano, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių nepagrįstai sumažino prašomų priteisti delspinigių dydį, nepagrįstai taikė VKĮ nuostatas, kurios netaikomos nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objektą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apeliantės argumentais ir atmeta juos kaip nepagrįstus.
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. sausio 8 d. pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ ir atsakovė E. J. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. BK-020493, pagal kurią atsakovei buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas – Televizorius Samsung-UE32N5302AKXXH LED-0EH33HAMC00049, 24 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti 19,99 Eur mėnesines įmokas pagal sutartyje nurodytą grafiką. Atsakovė savo prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, t. y. laiku nemokėjo mokėjimo grafike numatytų įmokų, daikto negrąžino. Pradinė kreditorė 2021 m. balandžio 30 d. atsakovei siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nurodė, kad jei skola nebus sumokėta per 10 kalendorinių dienų nuo šio pranešimo išsiuntimo, sutartis bus nutraukta ir perduota tretiesiems asmenims išieškoti skolą. Pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ 2021 m. birželio 11 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu perleido reikalavimą ieškovei UAB „Legal Balance“, kuri apie reikalavimo teisių perleidimą ir kreditoriaus pasikeitimą atsakovę informavo 2021 m. birželio 16 d. pranešimu. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė turi įsipareigojimą ieškovei, kylantį iš sutartinių santykių, 179,91 Eur sumoje. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių sprendė, kad, atsakovei pažeidus sutarties sąlygas, jam kyla pareiga sumokėti sutartimi numatytas netesybas (delspinigius). Tačiau pripažino sutartinius delspinigius (0,5 procentai už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną) nepagrįstai dideliais, todėl juos sumažino, už 180 dienų taikydamas 0,05 procentų normą, viso 16,19 Eur sumą.
17. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių, vertindamas ieškovės ieškinio reikalavimą dėl delspinigių iš atsakovo priteisimo, nepagrįstai juos sumažino, atsižvelgdamas į VKĮ nuostatas.
18. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo už akių turinio, teismas, vertindamas ieškovės ieškinio reikalavimą dėl delspinigių iš atsakovės priteisimo, vadovavosi CK 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi, numatančiomis, kad jeigu netesybos yra neprotingai didelės, teismas gali netesybas sumažinti. Netesybų dydžio klausimą teismas sprendė atsižvelgdamas į konkrečias šioje nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, t. y. į tai, kad atsakovas yra vartotojas ir sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties pusė, į tai, kad sutartį jis iš dalies vykdė ir kt. Tuo tarpu, nustatydamas, kokia delspinigių suma nagrinėjamu atveju laikytina pagrįsta ir pakankama, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime už akių rėmėsi VKĮ nustatytais netesybų dydžiais kaip orientaciniais, kas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visiškai atitinka nuosekliai formuojamą teismų praktiką.
19. Sutartinių netesybų paskirtis – iš anksto nustatyti kreditoriaus būsimus nuostolius, kurių įrodinėti nereikia, kai skolininkas nevykdo ar netinkamai vykdo sutartinę prievolę. Tais atvejais, kai sutartinės netesybos yra neprotingos, aiškiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir kt., jos gali būti mažinamos. Teismo teisė mažinti netesybas nustatyta CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje. Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).
20. Aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama, atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis, pavyzdžiui, šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą (ar šalys yra vartotojos ar ne), į faktines bylos aplinkybes, skolininko elgesį, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus ir kt. Teismas netesybas gali mažinti savo iniciatyva arba skolininko prašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-916/2015; 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).
21. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių prašomus priteisti 161,91 Eur delspinigius pagrįstai sumažino iki 16,19 Eur. Tokia išvada daroma, atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes – atsakovė yra vartotoja, 0,5 proc. delspinigių dydis yra neproporcingas sutarties pažeidimui, tokiu būdu juridinio asmens, užsiimančio ūkine-komercine veikla ir siekiančio pelno, interesai yra nepagrįstai sureikšminami, palyginus juos su vartotojo. Be to, kaip minėta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks netesybų sumažinimas nagrinėjamu atveju visiškai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, teisės aktų, reglamentuojančių vartotojų apsaugą, nuostatas, o tuo pačiu ir teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principus.
22. Apeliaciniame skunde apeliantė sutinka, kad tarp šalių buvo sudaryta vartojimo sutartis, kadangi, tikėtina, jog sutarties pagrindu perduotu daiktu atsakovas naudojosi savo asmeninių ir šeimos poreikių tenkinimui. Tačiau, apeliantės teigimu, sutartis negali būti laikoma vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomos VKĮ normos.
23. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatų, pagal kurias pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, pirmosios instancijos teismas tiesiogiai netaikė, o atsižvelgė į jas, kaip padedančias nustatyti orientacinį dydį. Be to ir teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog šiose nuostatose nurodyta maksimali delspinigių riba gali būti taikoma kaip orientacinė, vertinant su vartotojais sudarytose sutartyse nustatytus netesybų dydžius (CPK 3 straipsnio 6 dalis).
24. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą už akių, pagrįstai atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, suformuotą sprendžiant klausimus dėl delspinigių dydžio. Be to nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovės prašomas priteisti netesybas sumažino iki 16,19 Eur, jas, kaip ir pati ieškovė, paskaičiuodamas už 180 dienų. Apeliantė duomenų, patvirtinančių, jog ji patyrė daugiau nuostolių, nei skundžiamu sprendimu už akių delspinigių priteisė pirmosios instancijos teismas, nepateikė. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu už akių netesybos buvo sumažintos nepagrįstai ir (ar) aiškiai per didele apimtimi.
25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad, siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies – vartotojo – teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas, nes vartotojas yra priverstas priimti jam siūlomas sąlygas. Dėl šių priežasčių vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva, nes šios kategorijos bylose teismas yra aktyvus atsižvelgiant į tai, kad vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimo priteisti ieškinyje nurodyto dydžio delspinigius tenkinimas, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, prieštarautų pagrindiniams bei esminiams civilinės teisės principams (teisingumo, protingumo, sąžiningumo) ir būtų neadekvati sankcija skolininko padarytam pažeidimui, neatitiktų ir ieškovės galimai patirtų nuostolių.
26. Nepagrįsti ir apeliantės argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų mažinimo. Apeliantės pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos pagrįstai sumažintos proporcingai patenkintiems ieškinio reikalavimams, kaip tai ir numato įstatymas (CPK 93 str. 2 d.).
27. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, suteikiančias teismui teisę mažinti nepagrįstai dideles netesybas, nepažeidė šios kategorijos bylose formuojamos teismų praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą už akių, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
28. Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, nėra pagrindo ieškovei priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. balandžio 26 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.