Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2S-505-480/2024 Teisminio proceso Nr. 2-35-3-02106-2023-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.3.3; 3.3.2.3

2024 m. kovo 26 d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Baltic solar group“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Solar energy LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic solar group“, dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Baltic solar group“ (toliau – ir atsakovė) pateikė prašymą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 9 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atsakovė prašė panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės arba sumažinti reikalavimo sumą.

2. Atsakovė nurodė nuo pat pradžių yra išreiškusi valią, kad nesutinka su ieškovės UAB „Solar energy LT“ (toliau – ir ieškovė) ieškiniu, kai gavusi išduotą teismo įsakymą pareiškė prieštaravimus. Atsakovė pažymėjo, kad dėl nepakankamo teisinio patyrimo nesukontroliavo fakto apie prievolę per teismo nustatytą terminą pateikti atsiliepimą į ieškinį. Atsakovė akcentavo, kad fiziškai su ieškinio reikalavimais ir jų patenkinimu susipažinusi tik jau esant priimtam sprendimui už akių.

3. Ieškovė pateiktame atsiliepime su pareiškimu nesutiko, nurodė, kad atsakovės nurodytos atsiliepimo į ieškinį priežastys nėra svarbios. Ieškovės manymu, atsakovė taip pat neįrodė ir sprendimo už akių panaikinimo pagrindų. Atsižvelgiant į tai, prašo atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 23 d. nutartimi netenkino atsakovės UAB „Baltic solar group“ pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

5. Teismas nustatė, kad atsakovei ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas apie bylos iškėlimą įteikti (2023 m. spalio 16 d.) elektroninėmis ryšių priemonėmis per teismų informacinės sistemos LITEKO elektroninių paslaugų portalą. UAB „Baltic solar group“ elektroninio teismų portalo paskyra yra aktyvi, duomenų, kad atsakovė būtų atšaukusi savo sutikimą gauti procesinius dokumentus, teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra. Nustačius, jog atsakovei buvo žinoma apie iškeltą bylą, o procesiniai dokumentai atsakovei išsiųsti CPK nustatyta tvarka ir laikomi tinkamai įteiktais atsakovei, nėra teisinio pagrindo, spręsti, jog sprendimas už akių byloje negalėjo būti priimtas. Neegzistuoja viena iš dviejų sąlygų peržiūrėti sprendimą už akių.

6. Prašydama peržiūrėti sprendimą už akių atsakovė nurodė atlikusi įskaitymą, tačiau jokių įrodymų apie atliktą įskaitymą nepateikė. Atsakovė taip pat nenurodė savo vienašalio sandorio (įskaitymo) sudarymo momento, nedetalizavo, kokias konkrečias priepriešines ieškovės prievoles yra įskaičiusi. Atsakovei, siekiančiai sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepakanka pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti savo nesutikimą ar abejones teismo priimtu sprendimu. Priešingai, jos pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti, kad priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas nepaisant atsakovės netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas imperatyvus draudimas įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme. Net ir tuo atveju, jei pasitvirtintų atsakovės nurodytos aplinkybės apie atliktą įskaitymą, padarius išvadą, kad atsakovės nurodytas įskaitymas atliktas tik po civilinės bylos iškėlimo, toks įskaitymas akivaizdžiai prieštarauja imperatyviai teisės normai ir negalėtų lemti kitokio sprendime už akių nurodytų įrodymų vertinimo. Taigi atsakovės nurodytos aplinkybės, susijusios su galimai atliktu įskaitymu, negali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, todėl neegzistuoja ir antroji sprendimo už akių peržiūrėjimo sąlyga.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

7. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Baltic solar group“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 27 d. nutartį ir patenkinti apelianto pareiškimą peržiūrėti 2023 m. lapkričio 9 d. teismo sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-20066-1192/2023, priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį atmesti. Priteisti atsakovei iš ieškovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirojo skundo argumentuose nurodė:

1.1. Apeliantė jau teismo įsakymo priėmimo stadijoje pareiškė nesutikimą ieškovės reikalavimams, dėl ko teismo įsakymas buvo panaikintas. Atsakovė išimtinai dėl formalių priežasčių savalaikiai nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Pareiškus prieštaravimus dėl priimto teismo įsakymo, t. y. pateikus poziciją, kodėl reiškiami prieštaravimai (motyvai), jie buvo žinomi ir ieškinio teismui pateikimo metu, todėl papildomo atsiliepimo teismui nepateikimas negalėjo būti vertinamas, kaip apelianto pozicijos byloje nepateikimas, kuris būtų prilyginimas pagrindui priimti sprendimą už akių. Atsakovė suklydo su vertinimu dėl jai tekusių pareigų turinio, nes pateikusi prieštaravimus dėl priimto teismo įsakymo, atsakovė laikė, kad savo poziciją raštu yra nurodžiusi, net jei nepavadino tai atsiliepimu.

8. Ieškovė atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą prašo UAB „Baltic solar group“ atskirąjį skundą atmesti, o teismo 2023 m. gruodžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentuose nurodė:

2.1. Atsakovei buvo žinoma apie bylą, apie 2023 m. rugsėjo 20 d. teismo įsakymą, nes ji pateikė teismui prieštaravimus, todėl privalėjo domėtis bylos eiga, ar jos prieštaravimai priimti, patenkinti, ar panaikinus teismo įsakymą per nustatytą terminą buvo pareikštas ieškinys ir kt. Teisinių žinių neturėjimas nelaikomas pakankamai svarbia ir objektyvia priežastimi sprendžiant aplinkybių dėl praleisto termino svarbumą. Šiuo atveju atsakovės teisinis nepatyrimas vis dėlto leido jai suprasti ir be teisininkų pagalbos pačiai tinkamai ir laiku pareikšti prieštaravimus, todėl teismui kelia abejonių atsakovės teisinio patyrimo nepakankamumas.

2.2. Netgi jei ir preziumuotume, kad atsakovės 2023 m. rugsėjo 15 d. PVM sąskaita faktūra yra teisinga ir pagrįsta, tai įskaitymo teisė iš atsakovės pusės atsirastų tik 2023 m. rugsėjo 20 d., kadangi terminas sąskaitai apmokėti suėjo 2023 n. rugsėjo 19 d. Be to, atsakovės deklaruojamas įskaitymas galėtų būti pripažįstamas tinkamu, jei jis buvo atliktas iki kilusio ginčo teisme, pranešant prieš tai ieškovei. Ieškovė tokio pranešimo iki teisminių ginčų pradžios ar vėliau iš atsakovės negavo. Atsakovės ieškovei 2023 m. lapkričio 17 d. pateiktas Tarpusavio skolų užskaitymo aktas, kurio ieškovė nepasirašė, nėra pranešimas apie vienašalį įskaitymą. Net jei laikyti, kad šis aktas yra pranešimas apie įskaitymą, tačiau jis atliktas jau vykstant tarp šalių teisminiams ginčams, kas pagal įstatymą negalima.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

10. Byloje nagrinėjamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria teismas atsisakė tenkinti atsakovės UAB „Baltic solar group“ prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė UAB ,,Solar energy“ LT 2023 m. rugsėjo 19 d. kreipėsi į teismą pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Baltic solar group“ skolą, delspinigius ir procesines palūkanas.

12. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose 2023 m. rugsėjo 20 d. išduotas teismo įsakymas, kuriuo kreditorės UAB ,,Solar energy LT“ reikalavimas tenkintas visiškai ir iš skolininkės UAB „Baltic solar group“ kreditorės naudai priteista 3 585,95 Eur skola, 101,12 Eur delspinigiai, 6 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 21,00 Eur žyminis mokestis.

13. 2023 m. rugsėjo 25 d. gautas skolininkės (atsakovės) UAB „Baltic solar group“ prieštaravimas dėl teismo įsakymo.

14. Nustatytu terminu, t. y. 2023 m. spalio 6 d., gautas ieškovės UAB ,,Solar energy LT“ ieškinys atsakovei UAB „Baltic solar group“ dėl skolos priteisimo.

15. 2023 m. spalio 9 d. nutartimi teismas panaikino Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. rugsėjo 20 d. teismo įsakymą dėl 3 585,95 Eur skolos, 101,12 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 21,00 Eur žyminio mokesčio, priteisimo iš skolininkės UAB „Baltic solar group“ kreditorės UAB ,,Solar energy LT“ naudai. Ieškovės UAB ,,Solar energy LT“ ieškinį atsakovei UAB „Baltic solar group“ dėl skolos priteisimo priėmė.

16. 2023 m. spalio 13 d. pranešimu, adresuotu atsakovei, teismas nustatė, kad per 14 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos atsakovė privalo, o trečiasis asmuo turi teisę pateikti teismui atsiliepimą į pareikštą ieškinį. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad 2023 m. spalio 13 d. pranešimas tą pačią dieną išsiųstas atsakovei per EPP sistemą.

17. Atsakovei per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas 2023 m. lapkričio 9 d. nutartimi ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės UAB „Baltic solar group“ ieškovei UAB „Solar energy LT“ 3 585,95 Eur skolą, 67,72 Eur vėlavimo palūkanas, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (3 103,42 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugsėjo 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 83 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kitą ieškinio dalį atmetė.

18. Atsakovė, atstovaujama advokato D. V., 2023 m. lapkričio 28 d. pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Argumentavo, kad nuo pat pradžių išreiškė valią, kad nesutinka su ieškovės ieškiniu, dėl ko teismui priėmus teismo įsakymą to paties reikalavimo pagrindu buvo pareikšti prieštaravimai ir teismo įsakymas buvo panaikintas. Atsakovė dėl nepakankamo savo teisinio patyrimo, savalaikiai nesukontroliavo fakto, apie ieškinio pateikimą ir prievolę per teismo nustatytą terminą pateikti atsiliepimą. Taip pat nurodė, kad teismas atliko formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. pagal ieškovės atsakovei išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kurias atsakovė reikalavo apmokėti iki 2023 m. rugsėjo 12 d. Tačiau ieškovės skola atsakovei yra didesnė, šio fakto patvirtinimui pateikta 2023 m. rugsėjo 15 d. atsakovės ieškovei išrašyta PVM sąskaitą faktūrą BSG Nr. 57 3 640 Eur sumai (be PVM). Taip pat pažymėjo, kad atsakovė nebuvo nurodžiusi, jog priešpriešinę prievolę įskaitė bei siekė tai derinti su ieškove, o teismas to neįvertino, dėl ko neteisingai ir nepagrįstai priėmė sprendimą už akių.

19. Teismas 2023 m. gruodžio 27 d. nutartimi netenkino atsakovės UAB „Baltic solar group“ pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nurodydamas, kad nėra sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrindų.

20. Esant CPK 285 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali užbaigti bylą priimdamas sprendimą už akių. Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

21. CPK 285 straipsnio 5 dalyje numatyta sprendimo už akių teisėtumo peržiūrėjimo specifika – ribojimas skųsti apeliacine tvarka sprendimą šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių. Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be kita ko, turi būti nurodytos aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento neapteikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes (CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Taip pat pareiškime nurodomos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, pateikiami įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla (CPK 287 straipsnio 3 dalis).

22. CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant nustatytai, sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Taigi nagrinėjant pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, vertintinos tiek aplinkybės, susijusios su asmens, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, pasyvumu, tiek su teismo sprendimo už akių pagrįstumu.

Dėl galimumo (ne)priimti sprendimą už akių

23. Nagrinėjamu atveju 2023 m. spalio 13 d. teismo pranešimas atsakovei dėl atsiliepimo pateikimo buvo siunčiamas per EPP sistemą ir vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 10 dalimi laikomas įteiktu 2023 m. spalio 16 d. Tai reiškia, kad atsakovė atsiliepimą į ieškinį turėjo pateikti iki 2023 m. spalio 30 d. (įskaitytinai).

24. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – ir aprašas) 22 punkte numatyta, kad jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą. Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141- (1.1) patvirtintų Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių 7.2 punkte nurodyta, kad paslaugų gavėjas, juridinio asmens vadovas, kitas teisėtas atstovas ar paslaugų gavėjo administratorius, kuriam yra suteikti prisijungimo duomenys, aktyvuoja paskyrą, kai, pirmą kartą prisijungę prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikavęsi šių taisyklių nustatyta tvarka, atlieka visus šiame punkte nurodytus veiksmus, patvirtina, kad susipažino su šiomis taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų. Šis sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų atšaukusi sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, LITEKO sistemoje nėra pažymėta, jog atsakovei kaip EPP sistemos vartotojai procesiniai dokumentai nesiunčiami per EPP sistemą, pati atsakovė neneigia, kad LITEKO VEP paskyra yra aktyvi, kas reiškia, kad ji yra EPP vartotoja ir jai procesiniai dokumentai įteiktini per EPP sistemą. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai visus procesinius dokumentus atsakovei siuntė per EPP sistemą.

25. Šiuo aspektu atsakovė nurodė, kad dėl nepakankamo savo teisinio patyrimo, savalaikiai nesukontroliavo fakto, apie ieškinio pateikimą ir prievolę per teismo nustatytą terminą pateikti atsiliepimą. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis atsakovės argumentas negali būti laikomas objektyvia aplinkybe, apribojusia atsakovės galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise įstatyme numatytu terminu. Juo labiau, kad atsakovei apie jos atžvilgiu pareikštą skolinį reikalavimą jau buvo žinoma teismui priėmus ieškovės (kreditorės) pareiškimą (teismo įsakymą), dėl kurio atsakovė, kaip skolininkė 2023 m. rugsėjo 25-26 dienomis reiškė prieštaravimus. Jei atsakovė, kaip nurodo, neturėjo teisinio supratimo dėl susidariusios situacijos, ji galėjo naudotis kvalifikuoto teisininko pagalba. Byla nesibaigia prieštaravimų priėmimu, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė pateikusi prieštaravimus dėl teismo įsakymo, privalėjo domėtis tolimesne nagrinėjamos bylos eiga ir bendradarbiauti su teismu, o ne pasyviai laukti neigiamų procesinių pasekmių.

26. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovei buvo žinoma apie iškeltą bylą, o procesiniai dokumentai atsakovei išsiųsti CPK nustatyta tvarka ir laikomi tinkamai įteiktais atsakovei, todėl nėra teisinio pagrindo, spręsti, jog iš esmės negalėjo būti taikomas sprendimo už akių instituto nuostatos.

Dėl įrodymų vertinimo ir atsakovės nurodytų aplinkybių

27. Nagrinėdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teismas turi įvertinti ir aplinkybes dėl CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytos sąlygos egzistavimo, t. y. spręsti, ar pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be kita ko, turi būti nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla (CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Jeigu teismas konstatuoja, kad šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, tokiu atveju sprendimas už akių panaikinamas ir bylos nagrinėjimas atnaujinamas (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad sprendimo už akių priėmimo institutas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Ši priemonė turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2010; 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2012). Sprendimo už akių neteisingumas gali būti nustatytas ne tik tais atvejais, kada sprendimo už akių peržiūrėjimo prašanti šalis pateikia naujus įrodymus, bet ir tada, kai tokią išvadą galima daryti pagal byloje jau esančius (pateiktus) įrodymus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018 42 punktą).

28. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė iš atsakovės prašė priteisti skolą, ieškinį grindė PVM sąskaitas faktūromis: 1) 2023 m. gegužės 17 d. Nr. SOL 0168 – 840 Eur suma (be PVM) (apmokėti iki 2023 m. gegužės 19 d.); 2) 2023 m. birželio 9 d. Nr. SOL 0180 – 840 Eur suma (be PVM) (apmokėti iki 2023 m. birželio 10 d.); 3) 2023 m. birželio 9 d. Nr. SOL 0181 – 1350 Eur suma (be PVM) (apmokėti iki 2023 m. birželio 10 d.); 4) 2023 m. birželio 26 d. Nr. SOL 0205 – 555,95 Eur suma (be PVM) (apmokėti iki 2023 m. liepos 1 d.). Nurodė, kad ji (ieškovė) pagal atsakovės užsakymus 2023 m. gegužės – birželio mėnesiais atliko saulės elektrinės montavimo, derinimo ir prijungimo darbus ir už juos išrašė PVM sąskaitas faktūras atsakovei. Ieškovės teigimu, ji savo prievolę atsakovei įvykdė tinkamai, t. y. darbus atliko laiku ir kokybiškai, dėl to atsakovė niekada nei žodžiu, nei raštu nėra pareiškusi jokių pretenzijų.

29. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė nekvestionuoja ieškovės atliktų darbų ir dėl to atsakovei išrašytų sąskaitų faktūrų, tą nurodė 2023 m. lapkričio 27 d. pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Tačiau vertina, kad ieškovė atsakovei yra skolinga pagal jos išrašytą 2023 m. rugsėjo 15 d. PVM sąskaitą faktūrą BSG Nr. 57 3640 Eur, todėl ji atliko įskaitymą ir jos (atsakovės) skolos ieškovei neliko. Teikdama prieštaravimus, pateikė 2023 m. rugsėjo 15 d. PVM sąskaitą faktūra BSG Nr. 57, pagal kurią pirkėjas UAB ,,Solar enegy LT“ pardavėjui UAB ,,Baltic solar group“ už atliktus darbus Vokietijoje iki 2023 m. rugsėjo 19 d. turi sumokėti 3 640 Eur. Pareiškime, kvestionuodama sprendimo už akių teisėtumą, nurodė, kad atsakovė turėjo priešinio reikalavimo teisę, kurią įskaitė į jai priklausantį mokėjimą, dėl ko ieškovė pagrindo reikalauti ir prisiteisti mokėjimo iš atsakovės neturėjo, o veikdama toliau tokiu būdu, nepaisant atsakovės pareikštų prieštaravimo motyvų, elgėsi nesąžiningai. Taigi atsakovė laiko, kad sprendimas už akių nepagrįstas, kadangi ji yra atlikusi priešpriešinį vienarūšį reikalavimų įskaitymą, todėl ieškovė neturi reikalavimo teisės.

30. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant įskaitymą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, išaiškinta, kad įskaitymas – vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai. Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalies su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916-2018 46 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2017 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-701/2017 16 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

31. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įskaitymo tvarką reglamentuojančios teisės normos nenustato privalomų reikalavimų nei dėl pareiškimo apie įskaitymą turinio, nei dėl formos (būdo) (CK 6.131 straipsnis). Jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta specialios pranešimo formos, tai apie įskaitymą gali būti pranešama įvairia forma. Pareiškimo apie įskaitymą turinys turi būti aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas. Pareiškime turėtų būti nurodyta prievolė, pagal kurią atliekamas įskaitymas, įskaitymo pagrindas ir įskaitoma suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-469/2019).

32. CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad draudžiama įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teisme ginčijamus reikalavimus draudžiama įskaityti dėl to, kad jie nėra aiškūs ir apibrėžti, ir tokių reikalavimų įskaitymas negalimas tol, kol teismas nepatvirtina atitinkamo reikalavimo pagrįstumo bei jo dydžio. Kasacinis teismas kartu pažymėjo, kad CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktas taikytinas tais atvejais, kai skolininkas apskritai ginčija savo prievolę kreditoriui, o kai skolininkas dalį reikalavimo pripažįsta, tai nurodytas įstatymo draudimas įskaityti reikalavimus netaikomas, tik būtina nustatyti neginčijamos prievolės apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „F. T.“ v. Baltarusijos Respublikos įmonė „Gamybinis susivienijimas „B.“, bylos Nr. 3K-3-624/2006; kt.).

33. Kaip minėta, atsakovė teikdama prieštaravimus pateikė nurodytą 2023 m. rugsėjo 15 d. PVM sąskaitą faktūrą. Teismas, priimdamas sprendimą už akių pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovės mokėjimo prievolė būtų pasibaigusi tinkamu jos įvykdymu, taip pat nepateikta jokių duomenų apie tai, jog atsakovės prievolė ieškovei sumokėti 3 585,95 Eur kainą už ieškovės atliktus darbus būtų pasibaigusi kuriuo nors iš CK IX skyriuje numatytų prievolių pasibaigimo būdų. Sprendė, kad nenustačius, kad atsakovės prievolė ieškovei yra pasibaigusi, egzistuoja teisinis pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovės 3 585,95 Eur skolą.

34. Teikdama pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikė 2023 m. lapkričio 17 d. Tarpusavio skolų užskaitymo aktą, laikydama, kad atliko įskaitymą. Tačiau tam, kad atsakovės 2023 m. lapkričio 17 d. atliktas įskaitymas būtų laikomas teisėtu ir pagrįstu, turi būti įgyvendintos visos įskaitymo institutą reglamentuojančių nuostatų sąlygos.

35. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su teismo ir atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytais argumentais, jog tam, kad įskaitymas būtų pripažįstamas tinkamu, prieš tai turi būti atliktas pranešimas apie įskaitymą kitai prievolės šaliai (CK 6.131 str. 2 d.), taip pat įskaitymas negalimas reikalavimams, kurie ginčijami teisme (CK 6.134 str. 1 d. 1 p.). Taigi, atsakovės deklaruojamas įskaitymas galėtų būti pripažįstamas tinkamu, jei jis buvo atliktas iki kilusio ginčo teisme, pranešant apie tai ieškovei.

36. Šiuo atveju akivaizdu, kad tik 2023 m. lapkričio 17 d. Tarpusavio skolų užskaitymo aktu atsakovė informavo ieškovę apie atliekamą įskaitymą, kai dar 2023 m. rugsėjo mėnesio buvo priimtas teismo įsakymas, o atsakovei pareiškus prieštaravimus ir ieškovei pateikus ieškinį teisme, 2023 m. spalio 9 d. užvesta civilinė byla dėl skolos iš delspinigių priteisimo.

37. Taigi, sisteminis aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių, teisinio reglamentavimo ir teismų praktikos vertinimas leidžia daryti išvadą, kad atsakovė ieškovę apie įskaitymą informavo ir jį atliko jau vykstant teisme ginčui dėl reikalavimų, kurie susiję su įskaitymo teisės realizavimu, kas suponuoja išvadą, kad įskaitymas, kuriuo atsakovė argumentuoja sprendimo už akių nepagrįstumą, yra atliktas pažeidžiant CK 6.134 straipsnio nuostatas, todėl naikinti sprendimą už akių nurodytais argumentais nėra pagrindo.

38. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip neturinčių teisinės reikšmės, vertinant skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, nepasisakytina. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

39. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino bylos aplinkybes, skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atsakovės atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 27 d. nutartis paliekama nepakeista.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.