- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-07-31
- Bylos Nr.
- e2-448-674/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-01579-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurelija Petkevičienė
- Ieškovas
- R. K., A. K.
- Atsakovas
- A. K., T. K., I. K.
- Advokatai
- Živilė Žukaitienė, Gintaras Keliauskas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. K. ir A. K. pareikštą ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovams A. K., T. K. ir I. K., dėl turto atidalijimo ir kompensacijos priteisimo padalijant daiktą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. I. R. K. ir A. K., atstovaujamas V. K., pateikė ieškinį ir po to patikslintą ieškinį, kuriuo prašė atidalinti T. K. valdomą įregistruotą nuosavybės teise 1/6 statinių dalį, kurią sudaro gyvenamasis namas, tvartas, daržinė, inžinieriniai statiniai ir žemės sklypo 601/7216 dalį, esančius (duomenys neskelbtini), bei priteisti iš T. K. ir pavesti perduoti natūra ieškovams A. K. ir R. K. lygiomis dalimis valdyti statinius (1/6 dalį) ir žemės sklypą (601/7216 dalį) nuosavybės teise; atidalinti A. K. valdomą įregistruotą nuosavybės teise 1/6 statinių dalį, kurią sudaro gyvenamasis namas, tvartas, daržinė, inžinieriniai statiniai ir žemės sklypo 601/7216 dalį, esančius (duomenys neskelbtini), bei priteisti iš A. K. ir pavesti perduoti natūra ieškovams A. K. ir R. K. lygiomis dalimis valdyti statinius (1/6 dalį) ir žemės sklypą (601/7216 dalį) nuosavybės teise; atidalinti I. K. valdančios įregistruotą nuosavybės teise žemės sklypo 601/3608 dalį, esančią (duomenys neskelbtini), bei priteisti iš I. K. ir pavesti perduoti natūra ieškovams A. K. ir R. K. valdyti lygiomis dalimis žemės sklypą (601/3608 dalį) nuosavybės teise; priteisti T. K. naudai iš ieškovų A. K. ir R. K. piniginę kompensaciją po 2316,75 Eur (2316,75 + 2316,75 = 4633,50 Eur.) už perduotiną (perduotą) ieškovams statinių 1/6 dalį, kuriuos sudaro gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), inžinieriniai statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir po 141,50 Eur. (141,50 + 141,50 = 283 Eur.) už žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 601/7216 dalį; priteisti A. K. naudai iš ieškovų A. K. ir R. K. piniginę kompensaciją po 2316,75 Eur (2316,75 + 2316,75 = 4633,50 Eur.) už perduotiną (perduotą) ieškovams statinių 1/6 dalį, kuriuos sudaro gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), inžinieriniai statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir po 141,50 Eur. (141,50 + 141,50 = 283 Eur.) už žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 601/7216 dalį; priteisti I. K. naudai iš ieškovų A. K. ir R. K. piniginę kompensaciją po 283 Eur (283 + 283 = 566 Eur.) už perduotą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 601/3608 dalį; priteisti iš atsakovų T. K. ir A. K. ieškovo R. K. naudai po 250 Eur dydžio kompensaciją (nuostolius) už tris pakeistus gyvenamajame name langus ir duris; priteisti ieškovams R. K. ir A. K. iš atsakovų A. K., T. K. ir I. K. bylinėjimosi išlaidas: žyminį mokestį - 131 Eur, bei advokato išlaidas ir kitas pagrįstas išlaidas pagal pateiktus išlaidas pagrindžiančius dokumentus;
2.1 Ieškovai ieškinyje nurodė, kad broliai A. K., R. K. ir K. K., kuris šiuo metu jau miręs, paveldėjimo būdu įgijo nuosavybės teises ir valdė po 1/3 dalį gyvenamojo namo, tvarto, daržinės, kitus inžinierinius statinius ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). Pastatai stovi žemės sklype, kurio 602/1804 dalį valdo A. K., R. K. - 601/1804 dalį ir K. K. vardu buvo įregistruota 601/1804 žemės sklypo dalis. Mirus K. K. paveldėjimo teisės pagrindu teises į 1/3 dalį paveldėtų pastatų ir 601/1804 dalį žemės sklypo priėmė ir įregistravo registre jo turto paveldėtojai, atsakovai A. K., T. K.. Atsakovė I. K. nuosavybės teisės į statinius neįgijo, tačiau įgijo nuosavybės teisę tik į dalį Žemės sklypo ir tokie veiksmai buvo atlikti jau po ieškinio priėmimo. Atsakovai įregistravo nuosavybės teises į turtą ir jį valdo jiems priklausančių dalių apimtyje.
2.2 Ieškovai bendrai valdo 2/3 dalis, o atsakovai 1/3 dalį statinių ir žemės sklypo. Nurodė, kad atsakovai kaip turto bendraturčiai visiškai nesirūpina ir neprižiūri turto, nevykdo jokių prievolių susijusiu su turtu, tokiu būdu pažeidžia bendraturčių pareigas. Turtas su kiekviena diena praranda vertę, gyvenamasis namas šiuo metu negyvenamas, t.y. faktiškai negyvenamas nuo pat tėvų mirties 2008 metais. Mano, kad nėra galimybių nustatyti turtu naudojimosi tvarkos tarp bendrasavininkių ar padalyti turtą natūra. Be to atsakovai neturi intereso valdyti ar naudoti turtą, o ieškovai negali valdyti ir naudoti bei disponuoti turtu, todėl prašo taikyti kompensacinį turto atidalinimo būdą. Žemės sklypą jie prižiūri ir dėl to patiria materialines išlaidas, nes važinėti pirmyn ir atgal susidaro 600 kilometrų. Be to ieškovas R. K. pakeitė dalį namo langų, suremontavo dalį stogo, t.y. aplink namo kaminą, nes bėgo vanduo, taip pat abu ieškovai mokėjo ir tebemoka žemės mokestį. Atsakovai nei rūpinasi turtu, nei jį prižiūri, vengia susitarimų dėl viso turto ar jo dalies pardavimo.
2.3 Paaiškino, kad turto padalijimas natūra nėra galimas, nes iš jo negalima suformuoti atskirų nekilnojamojo turto objektų be žalos turtui. Namas ir kiti priklausiniai pritaikyti valdyti ir naudoti vienam ūkiniam vienetui, tik namo pirmajame aukšte yra vonia, tualetas, namo antrą aukštą sudaro 4 kambariai, rūsyje įrengta katilinė, beveik patalpos centre esančiais laiptais patenkama į rūsį ir antro aukšto patalpas. Iš to akivaizdu, jog autonomiškas ir racionalus kiekvienos ginčo šalies naudojimasis gyvenamuoju namu yra neįmanomas. Žemės sklypas gyvenamajam namui ir jo priklausiniams naudoti priskirta žemės dalis, mano, kad sklypo natūrinis atidalinimas, taip pat nėra įmanomas, nes dalis žemės skirta patekimui į garažą, kita dalis skirta tvarto ir daržinės naudojimui, į namų valdą galima patekti tik vieninteliu įvažiavimu į kiemą, o aplinkui suformuoti aplinkiniai žemės sklypai. Žemės sklypas pagal savo naudojimo paskirtį yra padalintas į ariamos žemės plotą 0,0763 ha, sodų plotą 0,0370 ha ir akivaizdu, jog tokių plotų nėra įmanoma atidalinti ar padalinti natūra. Atsižvelgiant į tai, ieškovai mano, jog ginčo santykiams tarp bendrasavininkių gali būti pritaikytas tik turto atidalinimo piniginės kompensacijos būdas. Taip pat kaip alternatyvą, ieškovai sutiktų išpirkti atsakovų turto valdomas dalis arba, kad atsakovai išpirktų jų valdomas dalis.
2.4 Ieškovų manymu, atsakovų nurodoma turto vertė akivaizdžiai per didelė ir neatitinka turto rinkos vertės, mano, kad atsakovai ieškovų sąskaita siekia praturtėti, todėl sutiktų, kad atsakovai išpirktų jų valdomo turto dalis, atitinkamai jiems kompensuojant atsakovų nurodyta 45 542 Eur turto vertę už 2/3 dalis turto. Atsakovai pagrįsdami turto vertę pateikia Nekilnojamo turto registro išrašą iš kurio matyti, jog vidutinės rinkos vertės nustatymo būdas - masinis vertinimas. Taip pat atsakovai pateikė į bylą ir specialisto vertinimo ataskaitą iš kurios taip pat matyti, jog turto kaina nepagrįstai užaukštinta, taigi ir neatitinkanti rinkos kainos. Paaiškino, kad 2024 m. balandžio 14 d. eksperto ataskaitoje nurodyta viso turto valdos kaina 31 200 Eur. Mano, kad ši kaina artima ir su ankstesniais procesiniais ieškovo pateiktais dokumentais nurodyta turto kaina, nes pirminiame ieškinyje kaina buvo 29 596 Eur, po to atlikus turto vertinimą specialistui, kaina nustatyta - 26 500 Eur, taigi iš to akivaizdžiai matyti, jog tiek eksperto turto vertinimas, tiek visi kiti turto įvertinimai svyruoja 7 procentų paklaidoje ir tai iš esmės skiriasi nuo atsakovų pateiktų kainų, todėl jos negali būti pagrindu sprendžiant kompensacinius klausimus byloje. Eksperto paskirto teismo nutartimi, vertinimas nėra laikomas paprastu rašytinių įrodymų ir jis turi aukštesnę teisinę galią, todėl ieškovai mano, jog turi būti ir ginčo santykiams taikomas ekspertinis vertinimas, bei juo nustatyta turto kaina 31 200 Eur. Atsižvelgiant į eksperto išvadą, atsakovų turimas turto dalis, ieškovai paskaičiavo kompensuotiną mokėtiną atsakovams sumą, kurią sudaro: atsakovui T. K. už 1/6 dalį statinių būtų 4 633,50 Eur ir už 601/7216 dalį žemės sklypo 283 Eur, atitinkamai ir atsakovui A. K. – už 1/6 dalį statinių 4 633,50 Eur, už 601/7216 dalį žemės sklypo 283 Eur, o atsakovei I. K. už 601/3608 dalį žemės sklypo 566 Eur.
2.5 Taip pat paaiškino, kad ieškovas R. K. savo lėšomis ir jėgomis pakeitė tris visiškai supuvusius namo medinius langus, taip pat duris. Pakeitimai buvo padaryti beveik prieš dešimt metų, todėl šių daiktų pirkimo-pardavimo dokumentai neišsaugoti. Kad langai ir durys pakeisti R. K. lėšomis pripažįsta ir atsakovai. Prašytų dalį lėšų priteisti jo naudai, tai yra kompensuoti patirtas 1 500 Eur išlaidas. 1/3 dalį išlaidų susijusių su sumontavimo (įrengimo) darbais, taip pat šių daiktų pirkimo kainą, kadangi visi bendrasavininkai turi bendrai prisidėti prie turto išlaikymo. Atsakovų dalis būtų 500 Eur, todėl prašytų iš atsakovų T. K. ir A. K. po 250 Eur, atsakovo R. K. naudai.
3. Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas advokatas Gintaras Keliauskas paaiškino, kad jis palaiko ieškovų pateiktą ieškinį ir prašo jį tenkinti. Kompensacijas priteisti atitinkamai pagal priklausančias turto dalis pagal eksperto J. A. atliktą ekspertizę. Prašo priteisti pagal pateiktus dokumentus bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų A. K., T. K. ir I. K. bendrai R. K. naudai 2 530 Eur, t.y prašo lygiomis dalimis iš kiekvieno po 843,34 Eur. Taip pat iš atsakovų V. K., kuri atstovauja A. K., naudai viso priteisti 2 528 Eur, t.y. iš kiekvieno atsakovo lygiomis dalimis po 842,66 Eur. Dėl kainos paaiškino, kad ieškovai buvo skelbimus įdėję į pačius populiariausius tinklapius, tokius kaip skelbiu.lt, dėjo skelbimus ir į vietinę spaudą. Iš potencialių pirkėjų kaina buvo siūloma arti 50 000 Eur. Panaši kaina buvo nustatyta ir ieškovo užsakytų vertintojų. Žemės kaina daugiau įvertinta masinio vertinimo metu, individualaus vertinimo metu žemės kaina mažesnė. Be to kaip ir numato įstatymas, aktualesnis yra individualus vertinimas. Paaiškino, kad vertintojas J. A. taikė ir sandorių metodą, tačiau taikė atkūrimo kaštų metodą. Vertintojas įvertino sandorių kainą ir išvedė vidutinę, tačiau vertino ir individualius turto požymius, t.y., kad individualūs požymiai neatitinka tų, kurie vertinti per sutartis. Tai yra pastatai buvo geros būklės, ir tas 10 000 Eur skirtumas ir yra tas turto pablogėjimas nuo įprastinės sandoriais vertintos vertės. Tai tik išvestinė išvada, o tiesioginės išvados priimta nebuvo. Ir pats Beržinis vertindamas turtą padarė pastabą, kad iš tų dvidešimt penkių sandorių keli sandoriai yra neįprastai mažos vertės, o išvada tokia, kad toks turtas buvo prastos būklės ir davė žymiai mažesnę kainą. Tas 10 000 Eur vertės skirtumas yra tik dėl masinio vertinimo. Pažymėjo, kad Beržinis atlikdamas vertinimą nevertino pastatų konstrukcijos, inžinerinės įrangos, t.y. namo fizinių savybių. Mano, kad J. A. vertinimo kainos yra teisingos ir pagal tai ieškovai galėtų kompensuoti už perimamą turtą. Mano, kad ieškinio reikalavimai pagrįsti ir teisingi, todėl ieškinys šimtu procentų turėtų būti patenkintas. Dėl trijų langų ir durų pakeitimo kainos kompensavimo R. K. paaiškino, kad R. K. savo lėšomis atliko turto pagerinimus, todėl mano, kad visi bendrasavininkiai turi lygiom dalim prisidėti prie bendro turto gerinimo. Tačiau jokių mokėjimų, kuriais būtų galima pagrįsti tas kainas, ieškovai neturi. Nemano, kad atliekant turto vertinimą buvo atsižvelgta į tai, kad pakeisti trys namo langai ir durys, nes kainos gana nedidelės ir bendros vertės itin įtakoti negalėjo. Mano, kad dėl pakeistų trijų langų ir durų, turto vertė nepagerėjo. Bendrai iš atsakovų prašo 500 Eur, tačiau konkrečiai nurodyti kokia buvo durų kaina ir jų keitimas, bei kokia vieno lango kaina ir jo keitimas įvardinti negalėjo. Bendra kaina buvo 1 500 Eur, o tada kai keitė langus ir duris buvo trys savininkai, mirus atsakovų tėvui, turtas jiems perėjo, todėl ir prašo tų 500 Eur per pusę.
Atsiliepimas
4.1 Atsakovai A. K. ir T. K. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Paaiškino, kad ieškovai, nurodydami, jog nėra galimybės bendrai valdomo turto padalinti ar nustatyti naudojimosi juo tvarkos, prašo gyvenamąjį namą ir žemės sklypą atidalinti taikant kompensacijos išmokėjimą. Atsakovai T. K. ir A. K. nurodo, kad su šiais reikalavimais sutinka tik iš dalies. Sutinka, kad gyvenamojo namo ir žemės sklypo, atsižvelgiant į jų specifiką, atidalinti natūra, suformuojant naujus nekilnojamojo turto objektus, nėra galimybės. Šiuo atveju atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės vienu iš galimų būdų, t.y. su kompensacijos išmokėjimu, leistų pasiekti keletą teisiškai, ekonomiškai ir socialiai reikšmingų rezultatų, sumažintų bendraturčių skaičių ir bendrosios nuosavybės apimtį. Atidalijimas pasitarnautų konfliktų prevencijai ir leistų operatyviau ir pigiau valdyti konkretų objektą, nes sumažinus bendrasavininkų skaičių turto valdymas būtų paprastesnis. I. R. K. ir A. K. priklauso po 601/1804 dalį žemės sklypo ir kiekvienam po 1/3 dalį gyvenamojo namo ir kitų pastatų. Atsakovams T. K. ir A. K. kiekvienam priklauso po 601/7216 dalį žemės sklypo ir po 1/6 dalį gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų. Tačiau atsakovai nesutinka su ieškinyje nurodyta nekilnojamojo turto verte ir jos pagrindu paskaičiuotos kompensacijos dydžiu, kuris pagal ieškovų pateiktą patikslintą ieškinį būtų išmokamas atsakovams. Atsakovai ieškovams siūlė taikų sprendimo būdą, kad atsakovams tenka turtas natūra, o ieškovams piniginė kompensacija už tenkančią turto dalį, tačiau jokios konkrečios jų reakcijos nesulaukė.
4.2 Paaiškino, kad ieškovai į bylą pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)" vertintojo V. K. parengtą Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą NR. Nr. 24013829, kurioje vertintojas pateikė išvadą, kad turto vertinimo dienai – 2024 m. sausio 17 d. – nekilnojamųjų pastatų, t.y. gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, rinkos vertė 23 100 eurų, o žemės sklypo vertė 3 400 eurų. Atsakovai kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)", kur turto vertintoja K. I. parengė vertinimo ataskaitą Nr. KKN-40220, ir to paties turto vertė bendrai nustatyta 43 000 eurų. Pagal ieškovų prašymą byloje buvo paskirta ekspertizė nekilnojamojo turto vertei nustatyti ir jų prašymu paskirtas ekspertas J. A. atliko turto vertinimo ekspertizę, pateiktame Ekspertizės akte Nr. E24/03-07N, minimo turto rinkos vertė 2024 m. balandžio mėnesiui yra 31 200 eurų, ekspertas atskirai neišskyrė žemės sklypo vertės. Atsakovai pageidavo dar vienos ekspertizės ir tai tikslinga, nes byloje atliktos ekspertizės turinys prieštaringas, tyrimas atliktas neišsamiai ir dėl to kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Pažymėjo, kad vienai iš atsakovių I. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso tik 601/3608 dalis žemės sklypo, be pastatų, atsakovui T. K. 601/7216 dalis žemės sklypo, atsakovui A. K. taip pat 601/7216 dalis žemės sklypo. Ieškovai patikslintu ieškiniu prašo atsakovei I. K. priteisti kompensaciją už jai tenkančia dalį žemės sklypo 566 eurus kompensacija, T. K. - 283 eurus kompensaciją, A. K. 283 eurus kompensaciją. Atsakovams visiškai neaišku kaip ir kokiu būdu ieškovai apskaičiavimo kiekvienam atsakovui tenkančios kompensacijos už žemės sklypą vertę, kai atskira žemės sklypo vertė ekspertizės akte nėra nurodyta. Paaiškino, kad ekspertizės metu vidutinė rinkos kaina apskaičiuota lyginamuoju metodu. Ekspertizės akto ataskaitoje pasirinkti penki palyginamieji objektai, kurių sandorių datos yra 2023 m. liepos mėnuo, 2023 m. sausio mėnuo, 2022 m. gruodžio mėnuo, 2021 m. spalio mėnuo ir 2023 m. balandžio mėnuo. Du iš lyginamųjų objektų nėra būtent Ariogaloje kaip, kad vertinamas objektas. Lyginamieji objektai parinkti, kurių sandorių data yra gerokai nutolusi nuo vertinimo datos, parduotų gyvenamųjų namų statybos metai gerokai senesni nei vertinamo objekto. Taip pat keturių iš penkių objektų žemės sklypo plotai yra gerokai mažesni už vertinamo objekto žemės sklypo plotą. Tokiu atveju atsakovai manė, kad tikslinga atlikti dar vieną ekspertizę nekilnojamojo ginčo objekto rinkos vertei nustatyti.
5. Atsakovų A. K. ir T. K. atstovė advokato padėjėja Živilė Žukaitienė teismo posėdžio metu nurodė, kad jos atstovaujamieji nuo pat pradžių su ieškiniu sutiko iš dalies, nors ne kartą tikslinti reikalavimai. Atsakovai sutinka, kad šiai dienai bendrasavininkių yra per daug. Be to nė vienas nei iš atsakovų, nei iš ieškovų tuo namu nesinaudoja. Jų dalis mažesnioji, jie sutiko, kad turi būti atidalinta. Tačiau viso proceso metu siekia, kad atidalinta būtų teisingai, pagal realią rinkos vertę. Reiškiant ieškinį, 2023 m. spalio mėnesį ieškovai nors ir turėdami kvalifikuotą pagalbą, turto vertę nurodė vadovaujantis 2007 m., 2012 m. masinio vertinimo vertėmis. Mano, kad turėjo būti atkreiptas dėmesį, kad 2023 m. teikiant ieškinį, negali būti vadovaujamasi 2007 m., 2012 m. turto vertėmis, kurios akivaizdžiai yra pasikeitę. Todėl mano, kad vadovaujantis kasacinio teismo praktika, teisingas atidalinimas bus tada, kai bus atidalinimas nustatant realią rinkos vertę. Atsakovo manymu, reali rinkos vertė būtų pagal Beržinio ekspertizę. Beržinio ekspertizė atlikta individualiai, nurodyti namo trūkumai (aptrupėję namo sienos ir kt.). Atsakovai mano, kad turto vertė yra tikrai didesnė nei nurodo ieškovai. Jų vertinimu turto vertė yra apie 40 000 Eur. Atsakovai prašo vadovautis Beržinio atliktu vertinimu, nes jis detalesnis, nei anksčiau atliktas J. A. vertinimas, yra tikslus ir vadovautasi išvestomis matematinėmis formulėmis. Be to nėra kaip įvertinti atsakovės I. K. turto vertės. Su atidalinimo dalimis atsakovai sutinka. Dėl langų nurodė, kad jie sutinka, kad langai keisti apie 2012 m. sutinka, kad langus keitė R. K. ir mano, kad keitė dėl asmeninių interesų, mano, kad savo dalį jis žadėjo nuomoti. Be to dešimt metų neteikė jokio reikalavimo, o dabar jau pateiktas. Be to ginčija sumą, nes nemano, kad prieš dešimt metų kaina būtų buvusi 5 000 Lt. Mano, kad tai per didelė suma. Be to nepateikta jokių įrodymų, todėl laiko, kad šis reikalavimas nepagrįstas. Pagal paskutinę ekspertizę, turto vertė 40 100 Eur, todėl už pastatus atsakovams kiekvienam priklausytų po 5 846 Eur, o už žemę 418,10 Eur, ko ir prašo. Ta pozicija, kad J. A. atlikdamas vertinimą vertę sumažino 10 000 Eur atsižvelgiant į turto būklę, neužfiksuota, niekuo nepagrįsta ir tai yra tik ieškovų atstovo toks išvedimas, kad atsižvelgiant į būklę. Mano, kad Beržinio ekspertizės vertinimas išvestas ir yra realiausias turto vertės paskaičiavimas. Prašo turtą atidalinti sąžiningai, pagal šiai dienai esančias rinkos vertes. G. Beržinis turtą vertino individualiai, buvo atvykęs į vietą, akte išdėstytos individualios turto savybės. Sutinka, kad Akto 23 puslapyje nurodytos masinio vertinimo turto vertės, bet nuo 26 puslapio pradedamos formulės, taikomi koeficientai, kad nustatyti turto vertę ir taip turtas įvertintas 40 100 Eur. Formules komentuoti sunku, nes ji nėra specialistė. Dėl bylinėjimosi išlaidų pasisakė, kad jos manymu ir nepavyko sudaryti taikaus susitarimo, nes bylinėjimosi išlaidos šioje byloje jau sudaro apie 4 400 Eur. Mano, kad bylinėjimosi išlaidos turi būti teisingai paskirstytos. Prašo atsižvelgti į visą bylos eigą, į tai, kad atsakovai viso proceso metu laikėsi vieningos nuomonės, t.y. jie sutiko su atidalinimu, tik netiko nesąžininga turto vertė. Be to procesas ir tęsėsi, nes buvo nurodoma nesąžininga vertė, atsakovai nebuvo pasyvūs, teikė savo poziciją, atstovui nebuvo reikalingos specialios žinios, nes pasitelkti specialistai. Be to prašoma paskirstyti ieškovams bylinėjimosi išlaidas, tačiau pažymėjo, kad išlaidos bendros, nes ieškovų reikalavimai buvo bendri ir nieko neteikė kažko atskiro. Ieškovų teikiami dokumentai bendri, atstovas bendrai juos atstovavo teismo posėdžiuose ir tai sudaro pagrindą mažinti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Prašo nukrypti nuo tos praktikos, kad pralaimėjęs moka. Priešingu atveju būtų nepasiektas teisingumas.
6. Atsakovė I. K. apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką informuota tinkamai įstatymų nustatyta tvarka. Į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo nepateikė. Byla nagrinėjama atsakovei nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies
Dėl turto atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės ir kompensacijos už tenkančią turto dalį
7. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.
8. Nagrinėjamu atveju ginčo objektas – gyvenamasis namas su priklausiniais ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise atitinkamomis dalimis priklauso ieškovams R. K. ir A. K., bei atsakovams T. K., A. K. ir I. K..
9. A. K. pagal įgaliojimą atstovauja V. K. – 2022 m. gegužės 31 d. Įgaliojimas, notarinio registro Nr. 2348. Byloje pateikti Nekilnojamojo turto išrašai: pagal 2023 m. liepos 21 d. išrašą žemės sklypas UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė A. K. 602/1804 dalys, R. K. 601/1804 dalys ir K. K. 601/1804 dalys, taip pat jiems priklausė kiekvienam po 1/3 dalį gyvenamojo namo UN (duomenys neskelbtini), tvarto UN (duomenys neskelbtini), daržinės UN (duomenys neskelbtini) ir kitų kiemo statinių UN (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Pagal mirties įrašą matyti, kad K. K. miręs (duomenys neskelbtini), jo turto paveldėtojai A. K., T. K. ir I. Z. (Testamentų registro išrašas). Atsakovai su atsiliepimu į teismą pateikė kitą Nekilnojamojo turto išrašą – 2023 m. lapkričio 3 d., iš kurio matyti, kad turtas priklausęs K. K. nuosavybės teise priklauso: T. K. ir A. K. kiekvienam po 1/6 dalį gyvenamojo namo UN (duomenys neskelbtini), tvarto UN (duomenys neskelbtini), daržinės UN (duomenys neskelbtini) ir kitų kiemo statinių UN (duomenys neskelbtini), bei kiekvienam po 601/7216 dalį žemės sklypo UN (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), įgytų pagal 2023 m. spalio 19 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 6006 (A. K.) ir 2023 m. spalio 30 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudiją Nr. 6163 (T. K.); taip pat 601/3608 dalys žemės sklypo UN (duomenys neskelbtini), priklauso I. K. pagal 2023 m. spalio 3 d. Nuosavybės teisės liudijimą Nr. 5679.
10. Iš aptarto matyti, kad nekilnojamas turtas gyvenamas namas su priklausiniais paveldėjimo teise priklauso keturiems bendraturčiams, o žemės sklypas – penkiems. Tarp šalių nėra ginčo, kad šiuo atveju minimam turtui yra per daug savininkų. Tarp šalių taip pat nėra ginčo, kad turto atidalijimas natūra (yra vienas tualetas ir viena vonia, laiptai į antrą aukštą beveik per vidurį pastato, katilinė rūsyje, žemės sklypas taip pat sunkiai atidalinamas, nes yra po visais pastatais) arba naudojimosi turtu tvarkos nustatymas (nė vienas iš bendraturčių realiai nei pastatais, nei žemės sklypu nesinaudoja) negalimas. Kaip nurodyta Raseinių rajono savivaldybės administracijos Ariogalos seniūnijos rašte, R. K. yra vienintelis prižiūrintis sklypą (duomenys neskelbtini), nors ir jis gyvena kitur ((duomenys neskelbtini)).
11. Nurodytų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad Civilinio kodekso 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo būdų. Bendraturčiams nesusitariant dėl atidalinimo būdo, jie turi teisę kreiptis į teismą (4.75 straipsnio 1 dalis, 4.80 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Nuosavybės teisių tokiu būdu įgyvendinimas reiškia, kad atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu (kitais) bendraturčiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32-701/2021).
12. Tiek ieškovai, tiek atsakovai sutinka, kad šiuo atveju turto atidalijimas, jo perleidimas kitam bendraturčiui ir kompensacijos už tenkančią turto dalį išmokėjimas yra priimtiniausias sprendimas. Tarp šalių kilo ginčas kokia kompensacijos dalis pinigine išraiška turėtų būti mokama. Siekiant, kad būtų nustatyta tinkama kompensacija, pradžioje turėtų būti nustatyta ar nėra ginčo tarp šalių dėl turto dalių.
13. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atidalijimas priteisiant kompensaciją galimas tik tada, kai faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pavyzdžiui, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, lyginant su kitų bendraturčių, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012). Nagrinėjamu atveju atsakovams A. K. ir T. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise kiekvienam priklauso po 1/6 dalį statinių, o ieškovams kiekvienam po 1/3 dalį, atitinkamai ir žemės didesnės nuosavybės dalys priklauso ieškovams, nei atsakovams T. K., A. K. ir I. K.. Be to kaip išdėstyta aukščiau, turo atidalijimas natūra ne tik, kad šalių nepageidaujamas, tačiau ir nėra realiai galimas nepadarant turtui neproporcingos žalos. Bylos duomenimis nustatyta, kad namas turi vieną įėjimą, kaip nurodė šalys, yra viena katilinė, sanitarinis mazgas, per vidurį namo vieni laiptai patekti į antrą aukštą, žemės atidalinti dalimis taip pat nematoma galimybės, nes tai namų valdos žemė ir ji yra po visais pastatais (atitinkamai šalių nurodytas aplinkybes pagrindžia ir žemės sklypo planas, gyvenamojo namo brėžiniai), todėl atidalinti atsakovų nekilnojamųjų daiktų dalis, jas pertvarkant taip, kad šio daikto dalimis realiai būtų galima naudotis kaip atskirais daiktais ir netrukdant kitiems bendrasavininkiams naudotis likusia dalimi pagal paskirtį (CK 4.82 str. 2 d.), neįmanoma. Taip pat nėra galimybės nustatyti nekilnojamojo turto naudojimosi tvarkos, nes tai būtų netikslinga ir nenaudinga – nė vienas iš bendraturčių realiai turtu nesinaudoja. Priimtiniausias šalims bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo būdas yra atidalijimas ir kompensacijos išmokėjimas už kitam bendraturčiui tenkančią turto dalį. Tiek nekilnojamojo turto atidalinimo natūra būdas, tiek ir naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymas neatitiktų šalių interesų ir prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.).
14. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, reikalavimas atidalinti T. K. valdomą nuosavybės teise po 1/6 statinių dalį ir žemės sklypo 601/7216 dalį, bei priteisti iš T. K. ir pavesti perduoti natūra ieškovams A. K. ir R. K. lygiomis dalimis valdyti statinių 1/6 dalį ir žemės sklypo 601/7216 dalį nuosavybės teise, atidalinti A. K. valdomą nuosavybės teise po 1/6 statinių dalį ir žemės sklypo 601/7216 dalį, bei priteisti iš A. K. ir pavesti perduoti natūra ieškovams A. K. ir R. K. lygiomis dalimis valdyti statinių 1/6 dalį ir žemės sklypo 601/7216 dalį nuosavybės teise ir atidalinti I. K. valdančios nuosavybės teise žemės sklypo 601/3608 dalį, bei priteisti iš I. K. ir pavesti perduoti natūra ieškovams A. K. ir R. K. valdyti lygiomis dalimis žemės sklypo 601/3608 dalį nuosavybės teise, o atsakovams atitinkamai priteisiant kompensacijas pinigais, yra pagrįstas ir tenkintinas.
15. Pagal Kasacinio teismo formuojamą praktiką, atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies vertę. Dėl to prieš atidalijant bendraturčio dalį būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio, ir parinkti teisingą kompensacijos dydį. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę; turi būti nustatyta turto rinkos vertė bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012, 2014 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014). Turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017 21–22 punktus, 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-248/2019 47 punktas). Akivaizdu, kad individualaus turto vertinimo išvados yra tikslesni turto vertės įrodymai už Nekilnojamojo turto registro duomenis.
16. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl turto vertės, atitinkamai dėl mokėtinos kompensacijos dydžio. Ieškovai prašydami atidalijus turtą ir jį perleidžiant natūra ieškovams, iš kiekvieno jų atsakovams T. K. ir A. K. atitinkamai kiekvienam priteisti piniginę kompensaciją po 2 316,75 Eur už statinius ir po 141,50 Eur kiekvienam už žemės sklypo dalį, taip pat atsakovei I. K. iš kiekvieno ieškovo po 283 Eur už jai tenkančią žemės sklypo dalį. Tokių sumų ieškovai prašo atsižvelgdami į J. A. pateiktą ekspertizės aktą. Atsakovai su tokiu kompensacijos dydžiu nesutiko, nurodė, kad tai neatitinka realios rinkos kainos, be to atsakovų manymu, J. A. atlikdamas ekspertizę tinkamai ir išsamiai neatliko vertinimo, žemės sklypo vertė neaišku iš ko nustatyta būtent tokia, nes ekspertizės akte neišskirta žemės sklypo vertė (nurodyta bendra nekilnojamojo turto vertė 31 200 Eur). Atsakovai prašo vadovautis G. J. B. ekspertizės aktu ir atsižvelgiant į minimą aktą nustatyti kompensacijos dydžius. Savo reikalavimą grindžia tuo, kad buvo išsamiai atlikta rinkos analizė, individualiai vertinti pastatai, taikant atitinkamas formules nustatytos atskirų nekilnojamojo turto objektų vertės. Mano, kad tai realiau atitinka rinkos vertę bendrosios dalinės nuosavybės teisių pasibaigimo momentu.
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai pateikdami teismui patikslintą ieškinį pateikė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 24013829, kur vertintas nekilnojamasis turtas (gyvenamasis namas, tvartas, daržinė, kiti kiemo statiniai r žemės sklypas), esantys (duomenys neskelbtini), turto rinkos vertės nustatymo data 2024 m. sausio 17 d., kur išvadoje nurodyta, kad rinkos vertė 23 100 Eur, iš kurio žemės sklypo – 3 400 Eur. Atitinkamai atsakovai pateikė UAB ,, (duomenys neskelbtini) Namų valdos (duomenys neskelbtini), turto vertės nustatymo ataskaitą Nr. KN-4022, kur turto vertės nustatymo data 2024 m. vasario 8 d., viso turto rinkos vertė nurodyta 43 000 Eur. Iš pateikto matyti, kad mėnesio laikotarpiu, turto vertinimą atliekant skirtingiems vertintojams, turto vertė skiriasi 19 900 Eur. Šalims pateikus itin skirtingas išvadas dėl turto, nepavykus taikiai priimti sprendimo ir nesuderinus šalių valios, byloje pagal ieškovų prašymą buvo paskirta nekilnojamojo turto ekspertizė, kurią atliko ekspertas J. A.. Iš 2024 m. balandžio 14 d. ekspertizės akto Nr. E24/03-07N matyti, kad turto vertinimas atliktas lyginamuoju metodu, kai vertintas ginčo nekilnojamasis turtas su analogišku ar panašiu turtu (šiuo atveju vertinti penki panašūs nekilnojamojo turto objektai), po to nustatyta ginčo objektų (namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini)) rinkos vertė ir pateikta išvada, kad nekilnojamojo turto rinkos vertė 2024 m. balandžio mėnesiui 31 200 Eur (atskiri nekilnojamojo turto daiktai ir jų vertės neišskirtos). Atsakovams nesutinkant su ekspertizės akto išvada, skirta pakartotina ekspertizė, kurią atliko ekspertas Gediminas Juozas Beržinis ir pateiktas Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktas Nr. 2406-014, atliekant ekspertizę taip pat taikytas lyginamasis metodas, vertinti dvidešimt penki objektai, taikytos atitinkamos formulės ir pateikta išvada, kad turto bendra vertė 2024 m. birželio mėnesiui 40 100 Eur, kurių 5 020 Eur žemės sklypas, statiniai 35 080 Eur, tai yra 32 900 Eur gyvenamasis namas, 1 250 Eur tvartas, 900 Eur daržinė ir 30 Eur kiti inžineriniai statiniai (lauko tualetas ir šulinys). Pažymėtina, kad atliekant vertinimą vietoje abiem atvejais dalyvavo tiek ieškovų atstovas (V. K.), tiek atsakovų atstovas (A. K.). Pagal masinį turto vertinimą ginčo nekilnojamojo turto rinkos vertės tokios: žemės sklypas 8 020 Eur, gyvenamas namas 57 000 Eur, tvartas 1 890 Eur, daržinė 1 360 Eur, kiti kiemo statiniai 43 Eur (bendra vertė 68 313 Eur) – Nekilnojamojo turto registro išrašas 2024 m. vasario 8 d. (vidutinės rinkos nustatymo data 2023 m. spalio 12 d.).
18. Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgdamas į pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, objektyviai įvertinęs bylos duomenis mano, kad yra pagrindas vadovautis Gediminas Juozas Beržinis ekspertizės aktu Nr. 2406-014, nes realiausiai atspindi turto vertę bendrosios dalinės nuosavybės teisės pasibaigimo momentu. Pažymėtina, kad Jono Akelio nurodyta bendra turto vertė (31 200 Eur) yra artima turto vertei, kuri nustatyta masinio vertinimo metu 2007 m. ir 2012 m. (Nekilnojamojo turto registro išrašas 2023 m. liepos 21 d.) – 29 596 Eur. Be to akivaizdu, kad turi būti atsižvelgta į šalies ekonominę padėtį, vykstančius nekilnojamojo turto rinkos pokyčius, o vertinant Jono Akelio ekspertizės aktą matyti, kad ginčo turto vertė nuo 2007 m., 2012 m. iki 2024 m. pakilo tik neženkliai, kas neatitinka nūdienos. Atitinkamai Gedimino Juozo Beržinio ekspertizės akte Nr. 2406-014 nurodoma ginčo turto vertė (40 100 Eur), vertinant pagal 2023 m. spalio mėnesio masinio vertinimo dydžius (bendra turto vertė 68 313 Eur) yra artimesnė nurodomai Nekilnojamojo turto registro išraše. Atliekant ekspertizę ekspertas G. J. Beržinis vertino individualizuotą turtą, lyginamajam metodui pasirinko analogiškus ar artimus ginčo objektui dvidešimt penkis objektus, kai ekspertas Jonas Akelis tik penkis, Gedimino Juozo Beržinio ekspertizės akte išskirtos atskiros statinių ir žemės sklypo vertės, kai Jono Akelio akte nurodyta tik bendra turto vertė. Visos nurodytos aplinkybės suponuoja, kad objektyvu būtų vadovautis eksperto Gedimino Juozo Beržinio ekspertizės aktu nustatant kompensuojamuosius dydžius. Be kita ko nustatant turto vertę svarbu atsižvelgti ir į šiai dienai esamą turto būklę, kas akivaizdžiai matyti iš byloje pateiktų foto nuotraukų – teismo manymu, ir ekspertas atlikdamas nekilnojamojo turto vertinimą vietoje nustatė esamus trukumus, atsižvelgė į tai nustatydamas vertes.
19. Atsižvelgdamas į visas aukščiau aptartas aplinkybes, siekdamas nepažeisti šalių interesų pusiausvyros ir teisėtų lūkesčių principų, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 str.), įvertinęs turto rinkos vertę, šalių pateiktus įrodymus ir eksperto Gedimino Juozo Beržinio pateiktą ekspertizės aktą Nr. 2016-014, bendrosios dalinės nuosavybės teise šalims priklausančio turto būklę, teismas sprendžia, kad ieškovų reikalavimas taikyti turto atidalijimo būdą ir jį perduoti natūra lygiomis dalimis ieškovams, o atsakovams išmokama piniginė kompensacija, byloje taikytinas, ir atsakovams turi būti sumokėta kompensacija, atitinkamai: atsakovui T. K. 5 846,66 Eur už statinių ir 418,10 Eur už žemės sklypo dalis, A. K. 5 846,66 Eur už statinių ir 418,10 Eur už žemės sklypo dalis, o atsakovei I. K. už jai tenkančią žemės sklypo dalį - 836,20 Eur.
Dėl kompensacijos už pakeistus gyvenamajame name tris langus ir duris
20. Ieškovas R. K. iš atsakovų A. K. ir T. K. taip pat prašė priteisti jo naudai iš kiekvieno po 250 Eur. Nurodė, kad jis savo lėšomis prieš 10 metų pakeitė namo pirmame aukšte tris langus ir duris. Jo patirtos išlaidos 1 500 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad R. K. ir A. K. priklauso po 1/3 dalį nekilnojamojo turto, o A. K. ir T. K. abiem kartu - 1/3 dalis, t.y. kiekvienam po 1/6 dalį, tai iš kiekvieno atsakovo ir prašo po 250 Eur. Atsakovai nei su kompensavimu iš esmės, nei su tokia kompensuotina suma nesutinka. Mano, kad ieškovas R. K. iš asmeninio intereso keitė tuos langus ir duris – siekė savo dalį namo išnuomoti. Be to byloje nėra jokių įrodymų, kad būtų galima pagrįsti prašomą priteisti sumą. Taip pat nė karto anksčiau nėra prašęs kompensuoti dalį sumos už pakeistus langus ir duris.
21. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.76 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą.
22. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Sutinkamai su LR CPK įrodymus pateikia šalys. Šios kategorijos bylose teismas nėra aktyvus, pats nerenka įrodymų. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais.
23. Šalys neginčijo, kad gyvenamajame name iš tiesų pakeisti trys langai ir durys. Teismas su šiuo faktu taip pat sutinka, nes iš į bylą pateiktų foto nuotraukų matyti, kad skiriasi trijų langų būklė nuo kitų likusių, taip pat gana geros būklės yra ir gyvenamojo namo lauko durys. Pažymėtina, kad ieškovas R. K. į bylą nepateikė jokių įrodymų kas pagrįstų jo prašomą priteisti sumą (po 250 Eur iš kiekvieno atsakovo). Ieškovą R. K. atstovavo kvalifikuotas teisininkas, kurio pareiga tinkamai paruošti ieškinį, kad reikalavimai būtų pagrįsti. Suprantama, kad išsaugoti mokėjimo kvitus, kur mokėjimai atlikti prieš dešimt ar daugiau metų yra sudėtinga. Tačiau pažymėtina, kad buvo galimybė iš visiems prieinamų sistemų susižinoti langų ir durų kainas, atlikti rinkos analizę, gauti duomenų kokios langų ir durų kainos buvo minimu laikotarpiu, o tas atlikta nebuvo. Atsakovai nurodo, kad jų vertinimu langai buvo pakeisti ne prieš dešimt metų, o anksčiau, kainos buvusios dar litais ir jų manymu atitinkamai 1 500 Eur (teismo skaičiavimu 1 500 Eur x 3,4528 = 5 179,20 Lt) suma už tris langus ir duris yra tikėtinai per didelė pagal to laikotarpio rinkos kainas. Teismas vertindamas prašomas priteisti sumas neturi jokių duomenų, kuriais vadovaujantis būtų galima spręsti apie reikalavimo pagrįstumą. Pažymėtina ir tai, kad nuo langų keitimo praėję bemaž dešimt metų, o byloje nėra duomenų, kad ieškovas R. K. per tą laikotarpį būtų kreipęsis tiesiogiai į atsakovus ir kitą ieškovą A. K., ar kitu būdų būtų siekęs, kad būtų grąžintos jam atitinkamos sumos už langų ir durų pakeitimą. Šio fakto nė viena iš šalių neginčijo.
24. Esant nustatytoms aplinkybėms teismas laiko, kad ieškovas R. K. neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo, nes nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, kad jis už tris lankus ir duris sumokėjo 1 500 Eur ir taip prisidėjo prie bendro turto pagerinimo. Atsižvelgiant į tai, R. K. reikalavimas priteisti iš atsakovų A. K. ir T. K. iš kiekvieno po 250 Eur sumą, atmetamas kaip neįrodytas ir nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
25. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis pati padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. Bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės užtikrina bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims pagal išnagrinėtos bylos materialųjį teisinį rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020).
26. Pagal nuosekliai plėtojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką į atstovavimo sampratą patenka teisinių, taip pat ir procesinių dokumentų ar jų projektų rengimo, paslaugų teikimas, nes atstovavimas yra ne tik atstovo dalyvavimas teismo posėdžiuose, bet ir kiti jo atliekami veiksmai (procesinių dokumentų rengimas, pasirašymas, pateikimas teismui, teisinės konsultacijos, įvairūs paklausimai įstaigoms ir organizacijoms ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106-248/2016, 18 punktas).
27. Pagal Rekomendacijas, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
28. Atsakovai nesutiko su prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma, nes mano, kad ji per didelė. Nurodė, kad rengiant tiek ieškinį, tiek patikslintus ieškinius nors ir atstovauti du ieškovai, tačiau ieškinio parengimas bendras, nebuvo reikalo atskirai kiekvienam ieškovui rengti prašymų dėl rašytinių įrodymų teikimo, byla nereikalavo specialių žinių, nes buvo pasitelkti ekspertai.
29. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nurodytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, esant galimybei nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Nurodyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
30. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovų bylinėjimosi išlaidas sudaro 131 Eur žyminio mokesčio, 4 358 Eur bylinėjimosi išlaidos (kiekvienam atsakovui po 600 Eur dėl faktinės ir teisinės duomenų analizės, po 600 Eur dėl rašytinių įrodymų rinkimo, R. K. 980 Eur, o A. K. - 978 Eur dėl ieškinio, patikslintų ieškinių surašymo ir atstovavimo,) ir 730 Eur už ekspertizę (kiekvienas atsakovų sumokėjo į teismo depozitinę sąskaitą po 500 Eur, tačiau kiekvienam jų po ekspertizės atlikimo grąžinta po 135 Eur). Atsakovai nepateikė duomenų apie jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, jų priteisti neprašė.
31. Susipažinus su atsakovų pozicija dėl bylinėjimosi išlaidų teismas mano, kad atsakovų atstovės pozicija dėl atstovavimo dviem ieškovam, kurių yra vienodas suinteresuotumas bylos baigtimi ir tapatūs reikalavimai, yra iš dalies pagrįsta. Suprantama, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomendacijose numatytų dydžių, tačiau taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad atstovauti du ieškovai, susipažįstant su situacija išklausyta dviejų asmenų pozicijos, vertinta gauta informacija, prašymai dėl įrodymų gavimo teikti vienu kartu dviejų ieškovų vardu, o gauti duomenys nėra itin didelės apimties, kas reikalautų didelių laiko sąnaudų, atliekant teisinę ir faktinę duomenų analizę situacija vertinta kartu, nes ji tapati. Teikiant ieškinį ir patikslintus ieškinius dėstyta bendra ieškovų pozicija, teismo posėdžiuose juos atstovavo tas pats advokatas. Teismo vertinimu bendra 1 958 Eur suma už ieškinio ir dviejų patikslintų ieškinių parengimą ir pateikimą teismui, bei atstovavimą teisme nėra per didelė ir nemažintina. Už faktinę ir teisinę duomenų ir situacijos analizę bendrai prašoma 1 200 Eur – atstovauti du asmenys, du asmenys išsakė savo pozicijas ir reikėjo vertinti jų suteiktą informaciją, todėl teismo vertinimu šios išlaidos taip pat nemažintinos. Tačiau teismas pažymi, kad siunčiant užklausas į registrus ir kitas institucijas, atliekant kitokį rašytinių įrodymų rinkimą, tai nereikalavo papildomų laiko kaštų, nes esant tapačiai ieškovų pozicijai nebuvo poreikio reikalauti skirtingų dokumentų apie vieną ir apie kitą ieškovą. Pažymėtina, kad esant vieno ieškovo prašymui dėl kompensacijos už keistus langus ir duris priteisimo, šiuo atveju atstovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, tai gi ir papildomų išlaidų nepatyrė. Todėl iš to kas aptarta yra pagrįstas pagrindas spręsti, kad šioje dalyje patirtos išlaidos turi būti mažintinos. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į advokato faktiškai sugaištą laiką, bylos sudėtingumą, pateiktų procesinių dokumentų apimtis, poreikį turėti specialių žinių, ieškovų atstovo atliktų veiksmų apimtį, prašomą priteisti šių išlaidų dydį (1 200 Eur), jos sumažintinos 45 procentais.
32. Nagrinėjamu atveju ieškinį patenkinus iš dalies, atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, tenkintini 83 proc. ieškovų ieškiniu ir patikslintais ieškiniais prašomų reikalavimų. Ieškovai prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis. Teismo vertinimu toks išlaidų paskirstymas neatitinka proporcingumo principo. Svarbu vertinti ir reikalavimų apimtis. Atitinkamai atsakovų T. K. ir A. K. turto dalys yra ženkliai vertingesnės, nei I. K., kuriai tenkanti kompensacijos dalis ženkliai mažesnė. Todėl užtikrinant ieškovų teises į bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimą ir atsakovės teisės į kompensaciją proporcingumą, sumažintina iš atsakovės I. K. ieškovams priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos dydį. Taip bus pasiekta teisinga proporcija tarp gautinos kompensacijos ir priteistinų bylinėjimosi išlaidų. Priešingu atveju nebus pasiektas teisingumas byloje.
33. Esant nustatytoms aplinkybėms, iš atsakovų priteistina bylinėjimosi išlaidų suma ieškovų naudai yra 3883,56 Eur. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta 32 punkte, ieškovui A. K. iš kiekvieno atsakovo, t.y. T. K. ir A. K. priteistina po 847,26 Eur, o iš atsakovės I. K. 247,26 Eur, atitinkamai ir R. K. – po 847,26 Eur iš atsakovų T. K. ir A. K., o iš atsakovės I. K. 247,26 Eur. Viso kiekvienam ieškovui priteistina po 1 941,89 Eur.
34. Teismas patyrė 82,32 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2023 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur). Ieškinį patenkinus priteisiamos iš atsakovų lygiomis dalimis į valstybės biudžetą 82,32 Eur, t.y. iš kiekvieno atsakovo po 27,44 Eur, nes visiems atsakovams buvo siunčiami procesiniai dokumentai, informuojama apie teismo posėdžius (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
35. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259, 268, 270, 279, 307 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovų R. K. ir A. K. ieškinį ir patikslintus ieškinius patenkinti iš dalies.
Atidalinti T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valdomą įregistruotą nuosavybės teise 1/6 statinių dalį, kurią sudaro po 1/6 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), inžinierinių statinių – kiti kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 601/7216 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
Priteisti R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis valdyti nuosavybės teise T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausiusių pastatų dalis: 1/6 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/6 dalį tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/6 dalį daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/6 dalį kitų inžinerinių statinių – kiti kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 601/7216 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).
Atidalinti A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valdomą įregistruotą nuosavybės teise 1/6 statinių dalį, kurią sudaro po 1/6 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), inžinierinių statinių – kiti kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 601/7216 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),
Priteisti R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis valdyti nuosavybės teise A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausiusių pastatų dalis: 1/6 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/6 dalį tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/6 dalį daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/6 dalį kitų inžinerinių statinių – kiti kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 601/7216 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).
Atidalinti I. K., (duomenys neskelbtini) valdančios įregistruotą nuosavybės teise 601/3608 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Priteisti R. K., (duomenys neskelbtini) ir A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis valdyti nuosavybės teise I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausiusio 601/3608 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini)F.
Priteisti atsakovo T. K., (duomenys neskelbtini) naudai 6 264,76 Eur (šešių tūkstančių dviejų šimtų šešiasdešimt keturių eurų 77 ct) piniginę kompensaciją (už 601/7216 dalį žemės sklypo 418,10 Eur, už 1/6 dalį statinių 5 846,66 Eur), tai yra iš kiekvieno ieškovo, A. K., (duomenys neskelbtini) ir R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 3132,38 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą trisdešimt du eurus 38 ct), už ieškovams A. K. ir R. K. lygiomis dalimis perduodamą 1/6 dalį statinių: 1/6 dalis gyvenamojo namo, 1/6 dalis tvarto, 1/6 dalis daržinės, 1/6 dalis kitų inžinerinių statinių, ir 601/7216 dalį žemės sklypo.
Priteisti atsakovo A. K., (duomenys neskelbtini) naudai 6 264,76 Eur (šešių tūkstančių dviejų šimtų šešiasdešimt keturių eurų 77 ct) piniginę kompensaciją (už 601,7216 dalį žemės sklypo 418,10 Eur, už 1/6 dalį statinių 5 846,66 Eur), tai yra iš kiekvieno ieškovo, A. K., (duomenys neskelbtini) ir R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 3132,38 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą trisdešimt du eurus 38 ct), už ieškovams A. K. ir R. K. lygiomis dalimis perduodamą 1/6 dalį statinių: 1/6 dalis gyvenamojo namo, 1/6 dalis tvarto, 1/6 dalis daržinės, 1/6 dalis kitų inžinerinių statinių, ir 601/7216 dalį žemės sklypo.
Priteisti atsakovės I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 836,20 Eur (aštuonių šimtų trisdešimt šešių eurų 20 ct) piniginę kompensaciją, tai yra iš kiekvieno ieškovo, A. K., (duomenys neskelbtini) ir R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 418,10 Eur (keturis šimtus aštuoniolika eurų 10 ct), už ieškovams A. K. ir R. K. lygiomis dalimis perduodamą 601/3608 dalį žemės sklypo.
Ieškinį dalyje dėl kompensacijos (nuostolių) už tris pakeistus gyvenamajame name langus ir duris priteisimo R. K. naudai atmesti.
Priteisti iš A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 847,26 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 26 ct) bylinėjimosi išlaidų R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai ir 847,26 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 26 ct) bylinėjimosi išlaidų A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 847,26 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 26 ct) bylinėjimosi išlaidų R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai ir 847,26 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 26 ct) bylinėjimosi išlaidų A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 247,26 Eur (du šimtus keturiasdešimt septynis eurus 26 ct) bylinėjimosi išlaidų R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai ir 247,26 Eur (du šimtus keturiasdešimt septynis eurus 26 ct) bylinėjimosi išlaidų A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei iš kiekvieno po 27,44 Eur (dvidešimt septynis eurus 44 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje), įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.