Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Žukovaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Rasos Šimonės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)., pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, teistas, paskutinius kartus:

1) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pritaikius BK 64¹ straipsnį bausmė sumažinta trečdaliu, taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė draudimas naudotis specialia teise, teise vairuoti transporto priemones, trejiems metams;

2)Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. birželio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 246 straipsnio 1 dalį – 3 mėnesių 14 dienų laisvės atėmimo bausme (bausmę atlikęs);

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį – 40 parų arešto bausme (bausmę atlikęs);

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirta 75 parų arešto bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė 50 parų arešto bausmė (bausmę atlikęs, 2024 m. gruodžio 23 d. paleistas iš Kauno kalėjimo),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 243 straipsnyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti duomenys

3. J. R. 2024 m. spalio 21 d. apklausos metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad alkoholio po eismo įvykio nevartojo, o vartojo iki eismo įvykio, sutinka ir prisipažįsta, kad vairavo neblaivus. 2024 m. spalio 20 d. apie 8.00 val., jo bendradarbis, vardu K., paėmė jį su savo automobiliu „Audi“, valstybinis. Nr. (duomenys neskelbtini) iš stoties rajono, kur laikinai gyvena viešbutyje „H“. Jie vyko į objektą prie Ž. E., kuriame atlieka statybinius darbus. Ryte jis buvo neblaivus, kadangi naktį vartojo alkoholį, per visą naktį išgėrė 0,5 litro tapos butelį alkoholinio gėrimo, pavadinimu „Trejos devynerios“, ir dar tokį patį gėrimą 0,7 litro talpos, alkoholį baigė vartoti apie 2.00 val. nakties (2024 m. spalio 20 d.). Iki atvykstant K, jis bare, prie automobilių stovėjimo aikštelės, prie lombardo, išgėrė du bokalus alaus po 0,5 litro talpos, jis buvo 6 laipsnių stiprumo. Atvykę į objektą apie 9.30 val. šildė automobilyje statybines medžiagas, kurios buvo sušalusios po nakties. Laukiant kol atšils statybinės medžiagos, jį K nuvežė į parduotuvę „Maxima“, ji yra netoli įvykio vietos. Jis nusipirko alkoholinio gėrimo brendžio, pavadinimu „Glorija“, 0,5 litro talpos, atvažiavę į objektą po truputį apie valandą gėrė brendį. Vienu metu K nuėjo kažką matuoti, jis liko sėdėti jo automobilyje, priekinėje keleivio sėdynėje, žiūrėjo savo telefoną, gėrė brendį. Tuo metu jam parašė kažką jo draugė, kuri jį sunervavo, todėl, norėdamas pabūti vienas, nusprendė sėsti už automobilio „Audi“ vairo ir išvažiuoti į laukus. Tuo metu jautėsi stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Nežino, ar K matė, kaip jis išvažiavo. Vairuotojo pažymėjimo neturi, niekada neturėjo, bet vairuoti moka. Su minėtu automobiliu nuvažiavo nuo jų objekto apie 1,5 kilometro atstumu. Ten stovėjo ir rūkė, pabuvo iki 30 minučių. Tuo metu alkoholio nevartojo. Jam pradėjo skambinti K, liepė važiuoti atgal, jis išvažiavo, važiuojant kalbėjo vaizdo skambučiu naudojantis laisvų rankų įranga su K, kuris norėjo įsitikinti, kad jis sveikas grįš. Jam važiuojant Vilniuje, gatve prie Ž. E., iš galo važiuojantis automobilis pradėjo mirksėti šviesomis ir dėl to jis susijaudino, supainiojo pedalus (greičio ir stabdžių) ir įvažiavo į krūmus. Mano, kad jam šviesomis kitas automobilis mirksėjo, nes jis labai lėtai važiavo. Įvažiavęs į krūmus, jis pavažiavo atbuline eiga apie 40 centimetrų ir sustojo. Už jo važiavęs automobilis nuvažiavo toliau nesustojęs. Jis išlipo apžiūrėti automobilio „Audi“, pamatė, kad sudažė automobilio priekinį kairės pusės žibintą, kairės pusės priešrūkinį žibintą ir apibrozdino bamperį. Paskambino K., jis liepė būti įvykio vietoje, sakė, kad iškvietė policiją. Tuomet jis nuėjo į šalia esantį miškelį, nes labai norėjo atlikti gamtinių reikalų. Nuo eismo įvykio iki tol, kol nuėjo į miškelį, praėjo nuo 10 iki 20 minučių. Kai grįžo prie automobilio „Audi“, jį iškart sulaikė policijos pareigūnai. Alkoholio po to, kai įvažiavo į krūmus, nevartojo. Jam atrodo, kad į jokį stulpą nei į medį jis neatsitrenkė. Policijos pareigūnams iškart pasakė, kad sukėlė eismo įvykį, kad neseniai vartojo alkoholį, bet nepatikslino kada. Atsimena, kad pirmą kartą į alkotesterį įpūtė virš dviejų promilių, vėliau laukė apie 20 minučių ir įpūtė pakartotinai, vėl įpūtė virš dviejų promilių. Prisipažįsta, kad automobilį vairavo neblaivus. Nežino, kiek iš viso parėjo laiko nuo to, kai įvažiavo į krūmus, iki pirmo pūtimo į alkotesterį, jis mano, gal virš pusvalandžio. Nori paminėti, kad iš eismo įvykio vietos nesišalino, apie padarytą eismo įvykį iškart informavo K., kuris iškvietė policijos pareigūnus. Dėl apgadinto automobilio žalos atlyginimo su K. yra susitarę. Policijos pareigūnų akivaizdoje alkoholinių gėrimų nevartojo. Labai gailisi, kad vairavo automobilį neblaivus, neturėdamas tam teisės ir dar padarė eismo įvykį (el. b. t. 1, b. l. 187–195).

4. J. R. 2025 m. kovo 26 d. įteikus pranešimą apie įtarimą pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį, savo kaltę jis pripažino visiškai. Prašė vadovautis jo 2024 m. spalio 21 d. duotais parodymais, nekeičia savo pozicijos, prisipažįsta, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Labai gailisi, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus ir neturėdamas tam teisės. Būdamas neblaivus negalėjo priimti racionalaus ir protingo sprendimo nesėsti už vairo, taip pat buvo labai susinervinęs, tai irgi įtakojo jo blogą sprendimą vairuoti automobilį. Dėl jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, jis žino, kad 2022 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nuosprendžiu jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus. Jis buvo supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo planu, pasirašė susipažinęs su šia informacija. Tuo metu jis atliko bausmę kalėjime, todėl supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo planu buvo, būtent, kalėjime. Galvojo, kad jau praėjo baudžiamoji poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, kuri jam buvo skirta 3 metams, todėl nesitikėjo, kad vairuodamas neblaivus, padarys dar vieną nusikalstamą veiką pagal BK 243 straipsnį. Nepateisina savo sprendimo vairuoti būnant neblaiviam ir kad nesilaikė baudžiamojo poveikio priemonės. Prisipažįsta dėl abiejų padarytų nusikalstamų veikų ir dėl to labai gailisi (el. b. t. 2., b. l. 13–19).

5. Liudytojas K. V. 2024 m. spalio 20 d. apklausos metu parodė, kad 2024 m. spalio 20 d., apie 11:30 val., jo pažįstamas, vardu J., paprašė jo ir jo pažįstamo J. R. padėti jam atlikti statybinius darbus. Jis kartu su J. atvyko su jam priklausančiu automobiliu „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) adresu K. S. 2-oji 20, Vilnius. Automobilį pastatė netoli gyvenamojo namo, tačiau neužrakino, raktus paliko automobilio viduje, o pats nuėjo tvarkyti namą. Kol jis buvo ant pastolių, J buvo apačioj. Kol jis dirbo, J nuėjo link jo automobilio ir be jo leidimo įsėdo į automobilį, užsikūrė ir išvažiavo. Nesupratęs, kas įvyko, jis paskambino jam ir paklausė, kur išvažiavo. J atsakė, kad jam reikia pabūti vienam ir numetė ragelį. Po to jis jam vėl paskambino ir pasakė, kad arba turi grįžti arba tuoj paskambins policijai. Po bendravimo su J., paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir pranešė apie įvykį. Trečią kartą, kai jis paskambino J., šis pasakė, kad pateko į avariją ir apgadino jo automobilį bei nurodė įvykio vietą. Kol jie važiavo link statomo namo, J. buvo neblaivus, nes visą kelią jis vartojo alkoholį, kiek žino, gėrė brendį. Vėliau pėsčiomis nuėjo link įvykio vietos, adresu K g. 120. Atėjęs prie automobilio pamatė, kad stovi policijos nežymėtas automobilis ir J. Apžiūrėjus automobilį, buvo apgadinti priekiniai žibintai, priešrūkinės lemputės, priekinis bamperis, iš abiejų pusių buvo apgadinti sparnai, nulaužtas numerio laikiklis. Dėl minėto įvykio J. pretenzijų neturi, kadangi su juo susitarė, kad jis jam atlygins žalą, pareiškimo taip pat nerašys (el. b. t. 1., b. l. 15–18).

6. Liudytojas A. B. 2024 m. spalio 20 d. apklausos metu parodė, kad 2024 m. spalio 20 d., apie 12.07 val., gatvėje, adresu Vilnius, K. g., važiuodamas savo automobiliu Toyota, valstybinis Nr. EB8518, pastebėjo automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tamsiai mėlynos spalvos, universalo tipo, kuris itin lėtai važiavo, maždaug 10–30 km/h greičiu. Bandant automobilį aplenkti, šis neleido, nes vis važiuodavo gatvės viduriu. Posūkyje, kuriame dažniausiai jie, vietiniai gyventojai, važiuoja lėčiau ir arčiau dešinio krašto, minėtasis automobilis išvažiavo į priešingą eismo juostą, kas ir sukėlė jam įtarimą, kad automobilio vairuotojas yra galimai neblaivus. Važiuojant toliau K. g., ties pastatu Nr. 120, beveik pilnai sustojo, parodė įspėjamąjį signalą į dešinę ir paspaudęs akseleratoriaus pedalą trenkėsi į metalinį stulpelį ir medžius. Sustojo jis, taip pat ir už jo važiavęs Mercedes automobilis. Išlipo pasižiūrėti, ar Audi automobilio vairuotojui viskas gerai. Tuo tarpu minėto automobilio vairuotojas išlipo. Mercedes automobilio vairuotojas pasakė, kad skambinti policijai, nes Audi vairuotojas yra girtas ir paskambino bendruoju pagalbos numeriu, informuoti policijos pareigūnus. Paklausus Audi automobilio vairuotojo, kaip jam čia nutiko, šis atsakė, kad automobilis jam yra galingas, automatas, todėl ir nesuvaldė. Bendraujant su vairuotoju, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Kadangi jo mamai reikėjo skubiai išgerti vaistus, jis iš įvykio vietos išvažiavo į namus. Prieš išvažiuodamas, Audi vairuotojui pasakė, kad policijos pareigūnų nekvietė ir, kad pasėdėtų ramiai. Audi automobilio vairuotojas buvo apie 1,7 m ūgio, juodų, trumpų plaukų, užsidėjęs juodos spalvos kepurę. Megztinis buvo pilkos spalvos, o kelnės juodos ir ištepliotos tinku. Vairavimo faktą matė, jiems būnant prie automobilio Audi, vairuotojas alkoholio nevartojo (el. b. t. 1., b. l. 30–33; 57–58).

7. Liudytojas Rafal Medziul, policijos pareigūnas 2025 m. sausio 29 d. apklausos metu parodė, kad 2024 m. spalio 20 d. dirbant karti su kolega Ruslan Rybnikov, apie 12.16 val., gavo nurodymą iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus vykti adresu K. g. 120, Vilniuje, kur į aikštelę įvažiavo automobilis „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė medį. Iš automobilio išlipo neblaivus asmuo, greitosios medicininės pagalbos nereikia. Apie įvykį pranešė pravažiuojantis asmuo. Atvykus nurodytu adresu, rado ten minėtą automobilį. Nei jo viduje, nei šalia nebuvo jokių asmenų, tačiau automobilio viduje buvo rakteliai ir kitų daiktų. Priekyje, keleivio pusėje ant grindų (kilimėlio) gulėjo beveik tuščias butelis nuo alkoholinio gėrimo, pavadinimu „Gloria“ ir butelis gaivaus gėrimo „Coca cola“. Nuvyko kitu adresu į K. S.-oji 20, Vilniuje, iš kur buvo iškvietimas dėl „Audi“ vagystės, juos pasitiko minėto automobilio savininkas K. V.. Grįžus prie „Audi“ automobilio apie 13:30 val., rado J. R., kuris patvirtino, kad vairavo šį automobilį ir padarė eismo įvykį. Buvo pildomas neblaivumo nustatymo aktas, J. R. paklausus, prieš kiek laiko jis vartojo alkoholį, jis pasakė lyg prieš 2 ar 5 minutes vartojo alkoholį, dėl to suprato, kad J. R. vartojo alkoholį jau po eismo įvykio. Neatsimena, ką jis jam pasakojo apie įvykį, mano, tai turi būti užfiksuota kūno kamera. Jo akivaizdoje J. R. nieko nevalgė ir negėrė, jis nematė, kaip J. R. vairavo automobilį, nematė, kada jis vartojo alkoholį (el. b. t. 2., b. l. 84–87).

8. 2024 m. spalio 20 d. Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas – automobilis „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovintis adresu Vilnius, K. g. 120. Matomas nuverstas metalinis, žalios spalvos stulpelis, greta matomas nulaužtas medis. Automobilio priekinio bamperio dešinė ir kairė pusė yra apgadintos. Nuo priekinio bamperio nulaužtas valstybinių numerių laikiklis. Taip pat išlaužtas kairės pusės priešrūkinis žibintas. Sudaužytas dešinės pusės žibintas, sulankstytas dešinės pusės priekinis sparnas. Ant automobilio kėbulo yra įvairių nubrozdinimų. Minėto automobilio salone yra netvarka, išmėtyti įvairūs daiktai, matomi girtuokliavimo pėdsakai, t. y. priekyje, prie keleivio sėdynės, ant kilimėlio, matomas spiritinio gėrimo „Gloria VS“ 0.5 l talpos, 36 % alkoholio tūrio, butelis, beveik tuščias. Automobilio salone ant priekinio lango yra įrengtas vaizdo registratorius, kuris galėjo užfiksuoti patį įvykį. Daugiau objektų, kurie gali turėti reikšmės tyrimui, nėra ir nepaimta. Atlikus apžiūrą, automobilis perduotas savininkui K. V. (el. b. t.1., 36–38; foto 39–48).

9. 2024 m. spalio 20 d. Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad perklausytas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID 92314787560, skambučio pradžia_ 2024-10-20 12_12_22)“, skambučio įrašo data 2024 m. spalio 20 d., laikas 12:12:22 val., trukmė 11 sekundžių. Įraše užfiksuotas pranešimas apie girtą vairuotoją (el. b. t. 2., b. l. 54–56).

10. Iš 2025 sausio 3 d. – 2025 m. sausio 7 d. Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad perklausyti/peržiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų įrašai 2024 m. spalio 20 d. Įrašuose užfiksuotos įvykio aiškinimosi aplinkybės ir girtumo J. R. nustatymo faktas – pirmu pūtimu nustatytas 2.28 prom. girtumas, antru pūtimu – 2.31 prom. girtumas (el. b. t. 2., b. l. 61–65).

11. Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus rašte „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad 2022 m. lapkričio 22 d. į Asmenų, kuriems paskirtos kitos baudžiamosios atsakomybės priemonės, duomenų registrą pagal BK 68 straipsnį yra įtrauktas J. R., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nuteistas pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. rugsėjo 22 d. nuosprendį, kuris įsiteisėjęs 2022 m. lapkričio 15 d. Asmeniui yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 3 metams naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. gegužės 21 d. Iš asmens byloje esančios informacijos 2022 m. gruodžio 20 d. į Pravieniškių pataisos namus buvo išsiųstas raštas „Dėl baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo“. Asmuo buvo raštiškai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka ir sąlygomis, nevykdymo pasekmėmis pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. rugsėjo 22 d. nuosprendį (el. b. t. 2., b. l. 106–107).

12. 2025 m. sausio 30 d. Daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta atminties kortelė telefonui Kingston Canvas Select Plus 32GB, 2024 m. spalio 20 d. pateikta K. V.. Nustatyta, kad atminties kortelė tuščia (el. b. t. 2., b. l. 88–90).

13. 2024 m. spalio 20 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad J. R. nustatytas neblaivumo požymis – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. 2024 m. spalio 20 d., 13:49 val. pirmo tikrinimo alkotesteriu metu jam nustatytas 2,28 prom., o antro tikrinimo metu 14:12 val. – 2,31 prom. girtumas (el. b. t. 1., b. l. 52).

14. VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas – K. V. (el. b. t. 2., b. l. 96).

15. VšĮ „Emprekis“ 2025 m. vasario mėnesio duomenimis, automobilio „AUDI A6 Avant 2.0 TDIe DP“ vidutinė kaina Lietuvoje 6230 Eur su PVM (el. b. t. 2., b. l. 95).

Motyvuojamoji dalis

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas

16. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 243 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Teismų praktikoje dėl BK 243 straipsnio taikymo išaiškinta, kad tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Kriterijai, apibūdinantys šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, jos piktybiškumas (piktavališkumas), rodantys aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-59/2012, 2K-254-511/2018, 2K-201-895/2020, 2K-45-942/2021). Taigi vengimas BK 243 straipsnio prasme pasižymi tam tikru piktybiškumu ir (arba) sistemingumu, todėl vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai kaltininko baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų suponuoti asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį.???

17. Teismas konstatuoja, jog byloje surinktų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma įrodyta, kad J. R. 2024 m. spalio 20 d. padarė dvi nusikalstamas veikas, t. y. 2024 m. spalio 20 d. apie 12.12 val. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, žinodamas, kad įsiteisėjusiu 2022 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nuosprendžiu baudžiamojoje byloje pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį jam buvo paskirta BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, skaičiuojant šį terminą nuo 2022 m. gegužės 21 d., jis naudojosi šia teise vairuodamas transporto priemonę. Taip pat jis, 2024 m. spalio 20 d. 12.12 val. pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,28 promilės etilo alkoholio koncentracija. Be paties kaltinamojo parodymų, kuriuose jis dėl šių nusikalstamų veikų padarymo savo kaltę pripažino ir nurodė jų padarymo aplinkybes, jo kaltė pagrįsta kitais byloje surinktais įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus.

18. Aplinkybes, kad J. R. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus 2024 m. spalio 20 d. patvirtina liudytojo A. B. parodymai, kuriuose jis patvirtino, kad po eismo įvykio, sustojus automobiliui „Audi“, nuo J. R., vairavusio minėtą automobilį, sklido alkoholio kvapas. Liudytojo K. V. parodymai, patvirtina, kad J. R. be liudytojo leidimo paėmė automobilį ir išvažiavo, nors prieš tai K. V. matė, kad J. R. buvo neblaivus, iki automobilio paėmimo ir išvykimo vartojo alkoholinius gėrimus. Automobilio vairavimo ir neblaivumo požymių buvimo aplinkybes patvirtina ir policijos pareigūno Rafal Medziul parodymai, sutampantys bei papildantys, kitus byloje surinktus įrodymus: neblaivumo nustatymo aktą, 2024 m. spalio 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolą, 2025 sausio 3 d. – 2025 m. sausio 7 d. Kitų objektų apžiūros protokolą (policijos pareigūnų kūno kamerų įrašus), BPC garso įrašą. Aplinkybę, kad A. J. R. žinojo, jog įsiteisėjusiu 2022 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nuosprendžiu jam uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, skaičiuojant šį terminą nuo 2022 m. gegužės 21 d., patvirtina pats kaltinamasis, bei Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus raštas „Dėl informacijos pateikimo“. Aplinkybę, kad J. R. vairuojamas automobilis buvo atsitrenkęs į metalinį stulpelį bei greta esantį medį, patvirtina 2024 m. spalio 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolas. Konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas (ne tik vairavo būdamas neblaivus, bet ir sukėlė eismo įvykį) baudžiamosios atsakomybės taikymui, nes nustatytos aplinkybės rodo kaltininko piktybiškumą ir akivaizdų baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą.

19. Visi aptarti duomenys tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo, sudaro nuoseklią įrodymų grandinę ir neabejotinai patvirtina, jog J. R. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,28 promilės etilo alkoholio koncentracija, todėl jo nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 243 straipsnį ir 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra reglamentuojamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) IX dalies XXXI skyriaus pirmame skirsnyje (418–425 straipsniai). BPK 418 straipsnio nuostatos numato esmines baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prielaidas, t. y. : 1) baudžiamasis įsakymas gali būti priimtas dėl nusikalstamų veikų už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos (BPK 418 straipsnio 1 dalis); 2) proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu būtinas kaltinamojo sutikimas (BPK 418 straipsnio 2 dalies); 3) teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (BPK 418 straipsnio 1 dalis); 4) prokuroras, priėmęs sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, privalo apie tai pranešti nukentėjusiajam, kuris turi teisę per 7 dienas nuo pranešimo gavimo apskųsti tokį sprendimą (BPK 418 straipsnio 4 dalis). Įstatymų leidėjas BK 243 straipsnio sankcijoje nustatė alternatyvias bausmės rūšis: bauda arba areštas. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. R. 2025 m. kovo 26 d. informuotas apie galimybę procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko su prokurorės sprendimu kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su bausmės rūšimi (el. b. t. 2, b. l. 111–114; 115–118; 119–125). Nukentėjusiųjų nėra, žalos padarymo faktas nenustatytas. Įvertinus šių aplinkybių visumą konstatuotina, kad prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka BPK 419 straipsnio nuostatas, todėl teismas sprendžia, kad baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

20. Spręsdamas klausimą dėl bausmės paskyrimo teismas įvertina visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaujasi BK 54 straipsnio ir 61, 75 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, baudžiamąją atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kartu teismas atsižvelgia į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį – ar konkrečioje situacijoje paskirta bausmė įgyvendins jai keliamus tikslus.

1. J. R. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas: vieną baigtą baudžiamąjį nusižengimą teisingumui ir vieną baigtą nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui. Byloje nustatyta, kad J. R. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir gailisi, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). BK 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. J. R. neišnykus teistumui už tyčinio nusikaltimo padarymą padarė naują tyčinį nusikaltimą. Anksčiau jis taip pat buvo teistas už vairavimą neblaiviu, taip pat už kitokio pobūdžio nusikaltimus. Taigi teismas vertina, kad J. R. nuosekliai daro nusikaltimus, kartojasi tos pačios nusikalstamos veikos. Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis BK 27 straipsnio 1 dalimi, teismas sprendžia, kad yra pagrindas J. R. pripažinti recidyvistu, o tai laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

21. Be nusikalstamų veikų pavojingumo teismas vertina ir kitus kaltininko asmenybę apibūdinančius duomenis. Neigiamai kaltininko asmenybę apibūdina, kad J. R. administracine tvarka buvo baustas už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, viešosios tvarkos trikdymą, KET pažeidimą bei vairavimą transporto priemonę esant neblaiviam, paskirtos baudos nėra sumokėtos (el. b. t. 1, b. l. 89–99; 134–143; 160–169), pažymoje apie asmens finansinę būseną nurodyta, kad turi skolų (el.b.t. 1, b.l. 124). Teismas kaip teigiamą vertiną aplinkybę, kad SODROS duomenų bazės išrašo duomenimis, J. R. nuo 2024 m. rugpjūčio 26 d. vykdantis individualią veiklą, per pastaruosius metus nuosekliai dirbo. Įvertinus visas aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pažymėdamas, kad paskirtos bausmė savo tikslų nepasiekė, nes asmuo vėl padarė analogišką nusikalstamą veiką (vairavimas neblaiviu), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti J. R. parinkus su trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusią bausmės rūšį, t. y. arešto bausmę. Pagal BK 49 straipsnio 3 dalį, už nusikaltimą gali būti skiriama nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto bausmė, o už baudžiamąjį nusižengimą nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų. Teismas vertina, kad šiuo atveju atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę ir jo veikų pavojingumą, J. R. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, padarymą nustatomas 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmės dydis; už nusikalstamos veikos pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nustatomas dydis lygus sankcijos didžiausiai ribai, t. y. 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos padarytos esant idealiai veikų sutapčiai, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, teismas sprendžia bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti subendrintą 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta galutinė bausmė mažinama 1/3 ir skiriama galutinė 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė.

22. Iš elektroninės bylos medžiagos matyti, kad BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka J. R. 2024 m. spalio 20 d. 13.50 val. buvo laikinai sulaikytas, 2024 m. spalio 21 d. 13.16 iš laikino sulaikymo buvo paleistas (el. b. t. 2, b. l. 39–43; 44–47; 48–50), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (1 para), vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę. Vadovaujantis BK numatytomis bausmių keitimo taisyklėmis, jo sulaikymo laikas (viena para) prilyginama vienai arešto parai.

23. BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Kadangi J. R. veikos (BK 281¹ straipsnio 1 dalis) padarymo metu buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, vadovaujantis BK 67–68 straipsniais, teismas sprendžia skirti J. R. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemonę 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. spalio 21 d., kai buvo faktiškai apribota kaltinamojo teisė vairuoti transporto priemones.

V. Dėl turto konfiskavimo, kardomosios priemonės ir kitų klausimų

24. Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad nusikalstamų veikų priemonė buvo automobilis „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jį pripažįsta konfiskuotinu turtu. Byloje yra duomenys, kad šis automobilis priklauso K. V. nuosavybės teise, nenustatyta, kad jis būtų J. R. giminaitis, ar būtų perleidęs šį turtą žinodamas, kad jis bus naudojamas BK uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, ir vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, teismas sprendžia konfiskuoti automobilio „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atitinkančią pinigų sumą. Pagal byloje esančią VšĮ „Emprekis“ 2025 m. vasario mėnesio pažymą automobilio „Audi“ vidutinė vertė su PVM yra 6 230 Eur (šeši tūkstančiai du šimtai trisdešimt eurų). Byloje nesant kitų duomenų apie automobilio vertę, teismas sprendžia vadovautis vidutine rinkos verte ir nustatyti konfiskuotino turto vertę – 6 230 Eur.

25. 2024 m. spalio 21 d. J. R. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (el. b. t. 2, b. l. 20–23; 24–27) paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, šiam įsiteisėjus – panaikintinos.

26. Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, byloje esančius garso/vaizdo įrašus palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

J. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti subendrintą 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę mažinti 1/3 ir skirti galutinę 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo metu išbūtą laiką nuo 2024 m. spalio 20 d. 13.50 val. iki 2024 m. spalio 21 d. 13.16 val. (t. y. 1 para), kas prilyginama 1 (vienai) arešto parai.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinės bausmės atlikimo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsnio 2 dalimi, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise,. 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui uždraudžiant naudotis teise vairuoti kelių transporto priemonę, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. spalio 21 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš J. R. konfiskuoti automobilio „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 6 230 Eur (šešis tūkstančius du šimtus trisdešimt eurų).

J. R. pripažinti recidyvistu.

J. R. skirtas kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, byloje esančius garso/vaizdo įrašus palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

1. arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 – 29 straipsniai.

2. nuteistasis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą (Pravieniškių g. 10 , Kaišiadorių r., tel.+370 34656216) atlikti arešto bausmės.

3. nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą (telefonas tel.+370 34656216).

4. nuteistajam per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistosios neatvykimo.

5. Konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma ne vėliau kaip per tris dienas nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6610“, unikalų mokėjimo kodą – „e1-1881-1242/2025“. Sumokėjus įmoką tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės tarnautojui. Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, nuosprendis bus perduotas vykdyti antstoliui. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.